Page 1

atsinaujino!

AIDAS ARDZIJAUSKAS 100 dienų bėgte

EDVINAS PUKŠTA

„X FAKTORIAUS“

apie kiną žino daugiau nei „Google“

nugalėtojai – optimistai „120“.

Kas jie?

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – 0,94 Eur

9

771648

059095

07

Nr. 7 (747) 2018 m. vasario 15 d.

Prezidentė Dalia

GRYBAUSKAITĖ Visi mes skirtingomis

aplinkybėmis būname kitokie.

Ir aš – įvairi


viršelio istorija

Nebesu privatus asmuo Prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ (61) labai daug padarė, kad pasaulis Lietuvos vardą tartų su pagarba. O tautiečių meilę valstybės vadovei rodo nekintamai aukšti reitingai. Nors Prezidentė gyvena taip, kad būtų žinomi ir matomi tik jos darbai, o kiti vertinimo kriterijai taptų bereikšmiai. JULĖ ŠIURKUTĖ

Tomo Kaunecko nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius 18

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t


Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

19


Aistras tebekursto Dovydo (kairėje) ir Šarūno pažadas laimėtais 15 tūkstančių eurų pasidalyti su savo gerbėjais ir sekėjais – vien feisbuke jų yra arti 12 tūkstančių

įvykis

Gyventi visais 120 procentų Jie neturi tobulų balsų, nedainuoja savo dainų ir scenoje kuria ne širdį draskančias emocijas, o beprotiškus šou. Projekto „X Faktorius“ nugalėtojai Dovydas LAUKYS (28) ir Šarūnas JANUŠKEVIČIUS (28) – tiesiog kitokie. Kas slepiasi po charizmatiško dueto „120“ kauke? JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

28

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t


F

aktai apie juos tiek susipynę su gandais, kad nežinia, kas tiesa, o kas – išsigalvojimai. Juo labiau kad slėpdami tikrąsias asmenybes gandus apie save skleidžia ir patys projekto nugalėtojai. Vos pasirodžiusį „X Faktoriuje“ Dovydą iškart pasivijo sekso skandalas – neva vaikinas nuogas intymiai bendravo prieš vaizdo kameras. Dovydas tikina, kad tai – įkyrios gerbėjos paskleistas melas. Dar kalbama, kad abu turi šeimas, o Šarūnas – net pusantrų metukų dukrytę. Žurnalistų paklausti, ką veikė iki projekto, vaikinai puolė pasakoti, jog Šarūnas dirbo farmacininku, o Dovydas – baristu, bet dėl dalyvavimo projekte metė darbus. O dabar tai, kas arčiau realybės: vaikinai yra profesionalūs aktoriai. Iš Ignalinos kilusio Šarūno ir kauniečio Dovydo pavardės kelerius metus buvo aptinkamos Panevėžio Juozo Miltinio teatro spektaklių repertuare. Tikras faktas ir tai, kad Dovydas turi močiutę Reginą, kurią meiliai vadina Baba ir kuriai pasižadėjo išbandyti laimę muzikiniame projekte. Kas esate iš tikrųjų? Ir kodėl patys apie save skleidžiate tiek gandų? Dovydas: „120“ mes esame. Argi būtinai turime turėti darbus, vardus, profesijas, šeimas? Jei paklausčiau jūsų, kas sukūrė termodinamikos dėsnį, ar atsakytumėte? Turbūt ne, nes idėja yra aukščiau už žmogų, už jo pavardę ar šeimyninę padėtį. Šarūnas: Kam ta realybė? Išgliaudys tave kaip riešutą ir numes tuščią kevalą – niekam nebebūsi įdomus. Paslaptingumo ir emocijos nebeliks. Asmenybė yra kliūtis perskaityti idėją. Pavyzdžiui, ką tikro jūs žinote apie Michaelą Jacksoną? Tikrai visą tiesą? O gal tik tai, ką norėta parodyti ir pasakyti?..

padaryti šimtu procentų. O mes sakome, kad gyventi reikia visais 120 procentų. Ir ne mažiau! Kad apskritai į gyvenimą reikia žiūrėti kaip į nuotykį! Štai ką mes skelbiame. Šarūnas: Na gerai, būtume nuėję į „X Faktorių“ rimtai kaip visi, darę taip, kaip paprastai yra daroma, dainavę, kaip reikia... Ok, gal ir faina... Bet kodėl negalima sulaužyti šitų tradicijų?! Jaučiate, kaip iškart skonis pasikeičia? Kaip gyvenimas pasidaro įdomesnis ir pikantiškesnis? Eidami į šitą projektą norėjome patirti nuotykį. Ir gavome jo su kaupu! Stebėtina, kad šįkart projekto nelaimėjo kokia balsinga ir iš susijaudinimo nuolat apsiašarojanti mergina... Ar ateina laikai, kai scenoje norisi matyti optimistiškus, linksmus šou? Dovydas: Šou scenoje nėra jokia naujiena – visi garsiausi pasaulio muzikantai darydavo ir tebedaro tokius šou, kad nuo prakaito būna permirkę iki paskutinio siūlo. Sakot, pas mus dažnai verkia scenoje. Niekas toje scenoje neverkia – ašaros nesugeba išspausti, net kai tikrai reikia. Dažnas net nežino, apie ką dainuoja! Ir tai labai matosi... Juk jei dainuoji apie nepavykusią meilę, reikia, kad krioktum ant scenos atsistojęs! Kad tau kiekvienas išėjimas į sceną ir tos dainos atlikimas būtų iš tikrųjų skausmingas, kad visą dūšią atiduotum. Net neabejoju, jei šiame projekte būtų buvęs toks atlikėjas, tikrai būtų perspjovęs mus ir laimėjęs „X Faktorių“.

Ką veiksite su šita pergale? Tarkime, dainininkas būtų išnaudojęs kaip reklamą, organizavęs koncertus, leidęs albumus. O jūs? Juk nesate tipiški dainininkai. Dovydas: Kaip nors netipiškai ją ir panaudosime. Bus siurprizas! Šarūnas: Tikrai neapsiribosime vien albumais ir koncertais. Mūsų interesų sritis labai plati. Labai plati ir labai godi (juokiasi). Dovydas: Mes apskritai godžiai semiame gyvenimą, todėl ir šitos pergalės iš rankų tikrai nepaleisime. Visuose interviu kartojate, kad svarbiausia yra idėja. Kokia ta jūsų idėja? Dovydas: Kad reikia varyti iki galo. Negailėti savęs, nebijoti išeiti iš komforto zonos ir pakišti sau pačiam kiaulę, nebijoti siekti didelių tikslų, nesivilkti pažeme... Šarūnas: Nebijoti kritikos ir gauti per ausį, nebūti ramios būsenos. Nes rami būsena veda į stagnaciją ir degradavimą. Dovydas: Daug kas sako, kad jei ko nors imiesi, turi tai

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Šarūnas: Todėl mes ir kalbame apie tai, kad kartais maža mergaitė gali taip atlikti puikiai žinomą dainą, kad visų širdys suvirpės. Vadinasi, svarbu yra tik idėja! Jaučiatės laimėję pelnytai? Dovydas: Patikėkite, esame labai labai toli nuo savo geriausio varianto... Puikiai tai suprantame ir patys garsiai įvardijame – mums reikia tobulėti. Negalima pakilti į sceną ir daryti to, ką darėme mes. Negalima duoti publikai pusžalio kepsnio. Turi padaryti kokybišką produktą – visais 120 procentų.

Viganto Ovadnevo nuotraukos

Kas judu sieja – bendra smėlio dėžė ar mokyklos suolas? Jūs seni draugai? Dovydas: Mūsų tėvai buvo draugai. Mes sakome, kad pažįstami esame nuo 1993-iųjų, kai abiem buvo po trejus metukus, bet iš tikrųjų tai nuo 1997 metų.

O ką dėl viso to sako Dovydo Baba?.. Dovydas: Baba sako, kad viskas greitai pasibaigia... O mes priduriame: žmogaus tai nelieka, užtat gera idėja lieka visada. 

29


profesionalai

Kino

žmogus Kalbėdamas jis žvelgia tiesiai į akis ir šypsosi. Užsimaukšlinęs ryškią perujietišką kepurę, įšokęs į žydrą treningą pats, sutiktas Gedimino prospekte, verčia šypsotis kitus. Edvinas PUKŠTA (43), vyriausiasis festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytojas, žmogus, apie kurį sakoma, jog apie kiną žino daugiau nei „Google“, ką tik grįžo po mėnesio saulėtoje Kosta Rikoje ir išskrido į Paryžių. Žinoma, kino reikalais. DALIA MUSTEIKYTĖ

K

Su Tilda Swinton susitiko Busano kino festivalyje 30

Kanuose pamatęs bulvaru žingsniuojantį vieną mėgstamiausių režisierių Pedro Almodóvarą, suprato: tai vienintelis šansas drauge nusifotografuoti

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Prancūzijos kultūros ministerijoje Edvinui pavyko prieiti arčiau aktorės Juliette Binoche

osta Rikoje baigėte sudaryti visą artėjančio „Kino pavasario“ programą, nors sakėte, kad tai bus atostogos... Tai išties buvo privati mano kelionė, bet niekur nuo darbų neatitrūkstu ir derinu atostogas su pareigomis. Kadangi turiu sudėlioti festivalio repertuarą, tam reikia susirasti robinzonišką vietelę, kur niekas netrukdytų. Pavyzdžiui, Kosta Rikoje saulė nusileidžia šeštą valandą vakaro. Nuo tada – geros šešios valandos savo reikalams, nes sutemus niekur neišeisi. Dienomis keliavau, tiek visko pamačiau, pridariau dalykų, kurių dar nesu daręs! Tokios kelionės kaip ši įvyksta spontaniškai – randu bilietus už gerą kainą, tada viską planuoju pats, be jokių agentūrų, o tai – puiki galimybė pasidomėti šalimi, susirinkti informaciją. Iš Kosta Rikos grįžau patenkintas. Tokiems pabėgimams ji – tobula: ir šilta, ir gamta įspūdinga. Daugiausia laiko praleidau džiunglėse, atogrąžų miške arba mažuose miestukuose, sostinėje San Chosė pabuvau tik oro uoste. Kosta Rikoje daug sužinojau apie kavą, pabandžiau nurinkti pirmą jos derlių, užtat grįžęs čia nelabai noriu gerti jos kavinėse. Ten pirmą kartą išgirdau, kad idealus puodelis kavos būna tada, kai sumali lygiai penkiolika pupelių. Fermeris, pas kurį gyvenau, man tokios ir  Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t


Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

31

Naglio Bieranco nuotrauka, Ugnės Ežerinskaitės makiažas, fotografuota kino teatre „Pasaka“ Vilniuje


iš pirmų lūpų

Atrasti Lietuvą už Atlanto

36

Jolantai ir Norbertui buvo įdomu pasklaidyti Čikagoje leidžiamą laikraštį „Draugas“, kuris be pertraukos eina jau daugiau kaip šimtmetį!

Už Atlanto likimo vingių nublokšti lietuviai saugo savo kalbą, tradicijas ir nepamiršta kulinarinių įpročių. „Studija LT“ kūrėjos Ieva ŠEVIAKOVAITĖ (44) ir Jolanta RIMKUTĖ (44) vienuose emigrantų namuose buvo pavaišintos... balandėliais. IRMA LAUŽIKAITĖ Ž M O N Ė S N R .  7 | w w w . ž m o n ė s . l t


Istorikas Norbertas Černiauskas susitikimą pradėdavo paskaita, po jos į kūrybines dirbtuves pakviesdavo „Studija LT“ dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė

mažesni dažniausiai spausdavo žodį „Lietuva“ ir rinkdavosi tautinės vėliavos spalvas. Vaikai iš mišrių šeimų visiškai kitaip rinkosi spalvas, dėliojo kitokią raštų ritmiką“, – sako Ieva. Trijulė gyveno lietuvių šeimose, bendravo su tais, kurie buvo priversti trauktis po Antrojo pasaulinio karo, su tais, kuriems pavyko ištrūkti sovietmečiu, ir su naujosios, trečiosios, bangos atstovais. „Labai smagu – atvažiuoji pas žmones, kurių nepažįsti, tačiau junti, kaip sieja kažkas bendro. Kaip senus naujus draugus. Kiekvienos šeimos istorija unikali ir kaip nuostabu ją išgirsti iš pirmų lūpų, – nesibaigiantys pokalbiai džiugino Jolantos širdį. – Labai įdomu, kad kiek­ vienuose namuose gali rasti lietuviškos tapatybės ženklų – paveikslą, staltiesę, suvenyrą. Kiekvieni namai turi lietuviškus atpažįstamumo ženklus – kartais net gal suabejoji, ar tikrai esi už Atlanto.“ Svečiai iš gimtinės būdavo sutinkami ypač svetingai – jiems aprodydavo miestą, garsiausias jo vietas. Ir, aišku, nepamiršdavo lietuviškos tradicijos, jog svečias nuo stalo turi pakilti sotus. „Gavome ir tradicinio amerikietiško maisto, ir egzotiško, ir per kelionę spėto pasiilgti lietuviško“, – šypteli Jolanta. „Balandėliais mus vaišino kelionės pabaigoje, mes jau buvome pasiilgę įprasto maisto, o jie buvo nuostabūs“, – papildo Ieva. Jei būtų norėjusios, būtų galėjusios iki soties atsimėgauti ir kugeliu. Tuo metu Čikagoje kaip tik vyko kugelio šventė. Labiausiai Ieva, Jolanta ir Norbertas nustebino Sietle globojusią šeimą, kai į klausimą, ką norėtų pamatyti, vienbalsiai atsakė, jog pasivaikščioti... po mišką. „Šeimininkai buvo apstulbę, tokio noro jie dar nebuvo girdėję... – nusijuokia Jolanta. – Vienas dalykas yra pajusti miestų skirtumus, bet didžiulis įspūdis, kai atsiduri miške kitame pasaulio kampelyje ir supranti, kad jis visiškai kitoks. Gaila, kad tik paskutinę dieną Sietle sužinojome, jog netoli – ta vieta, kur buvo filmuojamas kultinis serialas „Tvin Pykso miestelis“...“ „Miškas, palyginus su mums įprastais lietuviškais, toks gūdus ir tiesiog neaprėpiamas, – įspūdį paliko ir Ievai. – Tik nutolsti nuo asfaltuoto kelio, ir tampa nejauku, norisi sukti atgal į civilizaciją.“  Nuotraukos iš asmeninių albumų

Kiekvienas galėjo pasirinkti, kokiais tautiniais motyvais ar valstybingumo simboliais papuošti marškinėlius

T

eoriškai žinojome, kad Amerikoje vyksta daug su lietuvybe susijusių renginių, bet vis tiek nustebome, kai savo akimis pamatėme, kiek ten visko daug. Tai tikrai gyva“, – pažymi Ieva. Dizainerė kartu su bendraminte Jolanta Rimkute ir istoriku Norbertu Černiausku (33) Lietuvių fondo kvietimu leidosi į trijų savaičių turą ir jo metu aplankė Amerikoje išsibarsčiusias lietuvių bendruomenes. Per tris savaitgalius trijulė nuvyko į penkias mokyklas Naujajame Džersyje, Sietle, Portlande, Čikagoje, apie penkis šimtus vaikų ir jų tėvų klausė istoriko paskaitų, kuo svarbus visiems Lietuvos šimtmetis, ir kūrybinėse „Studija LT“ dirbtuvėse kūrė savo marškinėlius su tautine simbolika. „Bendravome su įvairiausiais vaikais: nuo tokių, kurie puikiai kalba lietuviškai, nes ši kalba išlieka pagrindinė ir namuose, iki Lietuvos išeivių anūkų, kurie temoka keletą žodžių, – pasakoja Jolanta. – Smagu, kad tiek tėvų – juk jų užsidegimas svarbiausias – kiekvieną savaitgalį veža savo atžalas į pamokas lietuviškose mokyklėlėse.“ „Buvo labai įdomu stebėti, kaip vaikai ant marškinėlių dėlioja raštus: Ž M O N Ė S N R .  7 | w w w . ž m o n ė s . l t

37


38

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

„MARK and MIGLE Photography“ nuotrauka, Austėjos Jablonskytės stilius, Rimutės Večeraitės makiažas, Linos Itagaki piešiniai


pažintis

Lydekai paliepus „Lydekai paliepus, man panorėjus...“ – keletą sykių pakartoja Klaipėdoje įsikūrusi dailininkė Lina ITAGAKI (38), kai pasakojimas nuo vieno netikėto jos gyvenimo vingio peršoka prie kito. IRMA LAUŽIKAITĖ

Š

ešeri metai Japonijoje, iš kurios grįžo su japoniška pavarde ir sūnumi, netikėtas susidomėjimas piešimu, kuris nuvedė studijuoti į Vilniaus dailės akademiją, ir išlauktas pasiūlymas iliustruoti pasakojimą, kuris nuskynė meniškiausios praėjusių metų knygos titulą! „Tai – ne mano nuopelnas, – pasveikinus, kad Jurgos Vilės parašyta, o jos iliustruota „Sibiro haiku“ išskirta iš pernai Lietuvoje pasirodžiusių knygų, Lina tik purto galvą. – Susidėjo labai daug aplinkybių.“  Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Pernai prieš kalėdinį šurmulį pasirodžiusi knyga „Sibiro haiku“, pasakojanti apie ištremto berniuko išgyvenimus, buvo tiesiog išgraibstyta. Neseniai knygynus pasiekė jau antrasis tiražas. Be to, „Sibiro haiku“ pripažinta meniškiausia praėjusių metų knyga

39


iššūkis

Bėgimas yra

ne tik kelias „Turėjau laiko pagalvoti, ar esu didelis Lietuvos patriotas“, – šypsodamasis taria iš Dakaro į Vilnių per šimtą dvi dienas atbėgęs ugniagesiu dirbantis ultrabėgikas Aidas ARDZIJAUSKAS (47).

REMIGIJA PAULIKAITĖ ir GEDMANTAS KROPIS (nuotraukos)

54

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t


Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

55


60

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t


Aukštyn pakyla svajojantys

Jauna, žavi ir turinti puikų balsą. Camila CABELLO (20) šį sausį išleido pirmą savo muzikos albumą, pernai pagal jos dainą „Havana“ šoko kone visas pasaulis ir tas pats pasaulis klausėsi ugningos atlikėjos kalbos per šiųmečius „Grammy“ apdovanojimus.

K

apie juos kalba

albėti apie socialines problemas, lyčių ar rasinę lygybę – apskritai labai ryški šiųmetinio apdovanojimų sezono tendencija, o Camila kalbėjo apie tai, ką puikiai žino pati. „Šiandien čia, šioje salėje, pilnoje muzikos svajotojų, prisimename, kad ši šalis buvo sukurta svajotojų svajotojams, besivaikantiems amerikietiškosios svajonės. Tėvai atsivežė mane čia neturėdami nieko – tik viltį. Tačiau jie parodė, ką reiškia dirbti dukart sunkiau ir niekada nepasiduoti. Būtent todėl šįvakar esu šioje scenoje.“ Camilos kalba ant kojų sukėlė visus ceremoniją salėje stebėjusius žiūrovus ir sulaukė aplodismentų audros. Jaunutė dainininkė kalboje palietė skaudžią aktualiją – prezidento Donaldo Trumpo sprendimas atšaukti Baracko Obamos dekretu priimtą programą „DREAMers“ („Svajotojai“), saugančią nuo deportacijos per 800 tūkstančių jaunų žmonių, kurie į JAV atvyko su tėvais dar būdami vaikai, sukėlė kritikos bangą, jį neigiamai vertina ir kino bei muzikos pasaulio įžymybės. Camila neslepia, kad hito „Havana“ muzikos klipą skyrė būtent jiems, „svajotojams“ – žmonėms, su kuriais dalijasi viena istorija. „Mes, vaikai, į Valstijas atvykome būdami maži. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų pasakyti: „Nebegalite čia likti, privalote grįžti į Meksiką ar Kubą.“ Aš ten neturiu namų, nežinočiau, kaip gyventi.“ Camila, emigrantų iš Kubos dukra, su tėvais kelerius metus gyveno tai Kochimaro mieste Kuboje, tai Meksike, kol galiausiai Ž M O N Ė S N R .  7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Camilos Cabello kalba „Grammy“ apdovanojimų teikimo ceremonijoje sulaukė ovacijų

Vos prieš dvejus metus solinę karjerą pradėjusi jaunoji kubietė išpopuliarėjo visame pasaulyje – nuo JAV iki Japonijos

Karjeros pradžia – merginų grupėje „Fifth Harmony“ (Cabello – kairėje) 61


82

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t


Ievos Urencevos nuotraukos

kelionės

Keliaujant atsiveria pasaulis „Mėlynos spalvos mano nuotraukose daugiausia“, – šypsodamasi tikina Londone gyvenanti fotografė Ieva URENCEVA (27), per gana trumpą karjerą jau pelniusi pripažinimą kaip menininkė, kurianti įspūdingas kelionių nuotraukas. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ Ž M O N Ė S N R .  7 | w w w . ž m o n ė s . l t

I

evos nuotraukas instagrame seka jau per 50 tūkstančių žmonių, feisbuke – dar per dešimt tūkstančių. „Lietuvių, kurie užsiimtų kelionių fotografija, instagrame nėra labai daug. Kur kas daugiau su mada susijusių blogerių. Tačiau stebiu pasaulinio lygio kelionių fotografus ir suprantu, kad su jais lyginant esu tik mažytis vabaliukas, nes kai kurie turi po šešis milijonus sekėjų, – neslepia Ieva. – Aišku, man dar toli iki tokių skaičių, bet girdėjau, kad instagrame turėti 50 tūkstančių sekėjų jau šį tą reiškia, – tai tarsi kertinis akmuo, nuo kurio atsiranda daugiau rimtų darbo pasiūlymų. Ir tikrai sulaukiu vis daugiau ir vis įdomesnių kvietimų. Neseniai pasirašiau pusės metų sutartį su viena Vokietijos akinių ir laikrodžių firma –  fotografuosiu jos produktus savo kelionių metu.“ 83


pasirinkimas

Naglio Bieranco nuotraukos, fotografuota sporto klube „VS-Fitness“ Vilniuje

Tai – mano meditacija „Kažkas po sunkios darbo dienos užsimiršta skaitydamas. Man savotiška meditacija yra sportas. Treniruodamasis atsijungiu nuo problemų – galvoju tik apie tą raumenį, kurį tą akimirką mankštinu“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas PERNAVAS (41). REMIGIJA PAULIKAITĖ

92

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t


šiek tiek žaidžiau krepšinį, futbolą – tai, kas tuo metu buvo šalia. Mėgėjiškai daug ką išbandžiau. Gal senstu, kad dabar renkuosi pasyvesnį sportą, – juokiasi. – Tačiau man niekada nereikėjo savęs priversti sportuoti. Priešingai – reikia prisiversti nenueiti į sporto klubą.“ Itin užimtam pareigūnui treniruotis vienam sporto salėje – labai patogu, nes neturi įtakos oro sąlygos, nereikia ieškoti draugijos. Pasakoja, kad kai būna gerai nusiteikęs – pasimankština rimčiau, jei nėra nuotaikos – mažiau. Kartais specialią kardiotreniruotę atstoja pasivaikščiojimas prie namų Ignalinoje su šunimi. „Šiek tiek lėtai pabėgu, greitai paeinu ir – atlikta, – aiškina. – Kai ką nors girdžiu sakant, kad jei šalia būtų sporto salė, tai sportuotų, atsakau, jog pirmiausia reikia noro ir kūrybiškumo. O laiko ir kur pasimankštinti visada rasi.“ Važiuodamas į komandiruotę jis visuomet pasidomi, ar bus salė, kur galėtų pasitreniruoti. Jei sužino, kad jos nebus, sportinę aprangą į lagaminą dedasi vis tiek: nubėgti krosą, padaryti prisitraukimų ar atsispaudimų visada randa kur. „Treniruotis man patinka, stengiuosi palaikyti sportinę formą, – pasakoja. – Noriu, kad policijos bendruomenė būtų Linas Pernavas sveika, sportiška. Bandau kolegoms stengiasi treniruotis kiekvieną vakarą rodyti nors ir nedidelį pavyzdį: o gal ką nors užkursiu, gal judančių atsiras daugiau.“ Generalinis komisaras pasakoja anksčiau gana dažnai sportuodavęs per pietų pertrauką. Tas laikas ir dabar gal būtų geriausias, nes organizmas jau būna atsibudęs ir dar nepavargęs. Tačiau pastaruoju metu dieną ištrūkti į sporto salę gana sudėtinga. Ryte treniruotis – ne pats geriausias laikas, nes į darbą sostinėje alies policijos vadą sporto klube Vilniuje, kur dirba, dažnai važiuoja iš namų Ignalinoje. Bandydamas išvengti kamšarba Ignalinoje, kur gyvena su šeima, galima sutikti čių, išvyksta ryte po penkių, o septintą jau būna savo darbo beveik kiekvieną vakarą. Jis stengiasi penkis kartus per savaitę kabinete. Norint spėti pasimankštinti, tektų keltis dar anksčiau. nueiti į treniruoklių salę pakilnoti svarmenų, dar porą vakarų Lieka vakarai. Jei nesutrukdo koks nors renginys, po darbo skiria kardiotreniruotėms. „Sportas man pirmiausia – gera Linas valandą praleidžia sporto klube Vilniuje arba Ignalinoje. savijauta, – džiaugiasi, kad kol kas dėl sveikatos neturi didelių Kai gali, treniruojasi su bičiuliu asmeniniu treneriu Andriumi bėdų. – Be to, treniruodamasis jaučiuosi gerokai jaunesnis – Pauliukevičiumi – jis taip pat ignalinietis, tad kartais pavyksta  kokios trisdešimties. Kartais vakare po įtemptos darbo dienos sykiu pasportuoti abiejuose miestuose. „Dabar treniruojuosi būnu be galo pavargęs. Tačiau nueinu į sporto klubą, užsidedu ausines, klausausi muzikos, mankštinuosi ir atsipalaiduoju. O jei keliu didesnį svorį, organizmas pats priverčia mąstyti tik apie tai, ką tą akimirką darau. Tą valandą negalvoju nei apie darbą, nei apie kitus už sporto salės esančius dalykus. O po treniruotės nusiprausiu ir pasijuntu kitu žmogumi – nuovargio kaip nebūta.“

Š

Jei ne sportas, tai knygos

Judėjimas, sportas Liną lydi visą gyvenimą. „Niekada nesiekiau aukštų sportinių rezultatų, bet visada gyvenau aktyviai. Nuo mokyklos laikų tai žaidžiau krepšinį, futbolą, tai šiek tiek kilnojau svarmenis. Studijuodamas tuometėje Policijos akademijoje išbandžiau kikboksą, imtynes, o pradėjęs dirbti vėl

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Man niekada nereikėjo savęs priversti sportuoti. Priešingai – reikia prisiversti nenueiti į sporto klubą.

93


STILIUS

Būti kaip Meghan Šiandien šito nori ne viena mergina – Meghan MARKLE (36) gerokai išplėtė potencialių princų nuotakų ribas. Antrąjį Harry nežinia kur gauti, tačiau perimti aktorės – princo sužadėtinės – manierą rengtis – kodėl ne?

„Hobbs“ paltas, „Paige“ džinsai, „Marc Jacobs“ rankinė

108

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t


Džinsai – „Mother Denim“, bateliai – „Charlotte Olympia“, saulės akiniai – „TBC“, marškiniai – „Banana Republic“, rankinė – „Goyard Goyardine St. Louis PM“. Asmens sargybinis – mylimojo rūpestis

Meghan laikosi populiaraus principo: bazinė apranga ir brangūs aksesuarai. Mažoji rankinė – „Céline Trio“, kainuojanti nuo 750 eurų, didžioji – „Hermès Double Sens“

P

irmiausia dėl to, kad Meghan stilius – įperkamas. Iki sužadėtuvių mėgstamiausias kasdienis jos apdaras buvo džinsai ir balti marškiniai. Tačiau ir dabar rengiasi tuo, kas siūloma butikuose, – tiesa, brangiuose. Bet visada galima pasirinkti ką nors panašaus! Nenuostabu, kad iškart atsirado mėgėjų lyginti Meghan ir Kembridžo hercogienės stilių. Ir visai be reikalo – damų skirtingas nūdienos statusas, kilmė ir ateitis. Hercogienė Catherine – tipiška britė, vieno iš sosto įpėdinių žmona ir būsimo karaliaus motina. Padėtis diktuoja ir stilių – konservatyvų ir kiek senamadišką.

Džinsai – „Zara“, akiniai nuo saulės, basutės ir balti marškiniai – „Jcrew“, rankinė – „Chanel Gabrielle“, 2300 eurų vertės „Ghurka“ lagaminas Ž M O N Ė S N R .  7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Meghan lengviau – daug ką galima nurašyti ekscentriškam Holivudui ir aktorės profesijai. Ir išvis – jei karališkoji šeima susitaikė su tuo, kad Markle jau buvo ištekėjusi, tai kas kabinėsis prie sijono ilgio?! Juolab Meghan ir nereikalauja teisės nešioti radikalių mini – trumpos suknytės liko ten, praeityje, kaip ir serialas „Kostiumuotieji“ (beje, aktorė ir jos perPaltas – „Smythe“, sonažas Reičel rengiasi panašiai). Šiandien Markle bateliai – „Birdies“, beisbolininko garderobe – britų ir kanadiečių prekių ženklai – ir kepuraitė su Niuvidutinės klasės, ir garsių vardų. Karališkojo ilgio jorko „Yankees“ – iki pusės blauzdų – sijonai ir suknelės, paltai simbolika, rankinė chalatai, išradingai parinktos rankinės ir bateliai. – „Goyard“ (1000 eurų)

 109

Žurnalas „Žmonės" Nr: 7  
Žurnalas „Žmonės" Nr: 7