Page 1

LAISVALAIKIO GIDAS

ŽMONĖS renkasi Nr. 20 (811) 2019 m. gegužės 16 d.

IN MEMORIAM

Vytautas

ŠERĖNAS Viskas, tema baigta

Ramunė

REPČENKAITĖMAJITHIA Londone nesiilgi viešumo

Kaina – 1,89 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,33 Eur

DIZAINERĖ

Diana

VAPSVĖ

Ryžausi krūtų šalinimo operacijai, kad išsaugočiau

save šeimai


Tomo Adomavičiaus nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Neringos Čukinienės makiažas 20

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t


„Chic“ drabužiai, „Coocoomos“ („Locals.lt“) skrybėlė, fotografuota Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose

Padariau viršelio istorija

kad

apsaugočiau save ir savo

šeimą

„Man nereikia palaikymo, gailesčio ar užuojautos. Aš tik noriu paraginti moteris tikrintis krūtis, nes sveikata gyvenime yra svarbiausia. Juk esame atsakingos ne tik už save, bet ir už savo šeimos gerovę“, – atvirai prabyla drabužių dizainerė Diana VAPSVĖ (35). Prieš mėnesį moteris ryžosi sudėtingai krūtų operacijai, kuriai kaupėsi metus. Ir galbūt dar tiek pat laiko reikės priimti naują save. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

21


įvykis

Operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrėjos Rugilė Barzdžiukaitė, Lina Lapelytė ir Vaiva Grainytė šįmet bienalėje pranoko visus. Lietuvių rankose – menininkų svajone vadinamas apdovanojimas „Auksinis liūtas“

Riaumojome lyg liūtai, verkėme lyg vaikai... Euforija, nuovargis, stresas ir sumišimas. Tokios emocijos užvaldžiusios Venecijos bienalės pagrindinio prizo – „Auksinio liūto“ – laimėtojas menininkes Rugilę BARZDŽIUKAITĘ (35), Vaivą GRAINYTĘ (34) ir Liną LAPELYTĘ (34), kurių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ Lietuvai atnešė visuotinį pripažinimą.

L

BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ

abiausiai jaudina aplinkinių džiaugsmas ir nuoširdus palaikymas, – po prestižiškiausio šiuolaikinio meno renginio apdovanojimų kukliai kalbėjo libreto autorė Vaiva Grainytė. – Prieš einant į sceną atsiimti laimėjimo persmelkė neapsakomas dėkingumas už bene dvidešimt metų mūsų trijulę siejančią draugystę. Emocijų tiek daug, kad sunku jas rišliai įvardyti. Juolab kad naujiena apie mums skirtą „Liūtą“ pasiekė po intensyvios bienalės atidarymo savaitės, kai opera sukosi kelias dienas iš eilės devynias valandas per parą. Apie apdovanojimą negalvojome. Regis, net nebuvo kada apie tai susimąstyti ar ką nors nujausti...“ 32

Performanso atmosfera primena vasarą, o paplūdimio drabužiais apsirengę operos atlikėjai – tarsi eiliniai poilsiautojai, aptarinėjantys kasdienius reikalus ir globalias problemas. Žiūrovai pasirodymą gali stebėti iš viršaus, o iš anksto užsiregistravę – netgi pačiame paplūdimyje šalia atlikėjų

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t


KAD OPERA TĘSTŲSI! Kad operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“ būtų galima rodyti bent kartą per savaitę iki Venecijos meno bienalės pabaigos – lapkričio mėnesio, reikalingi nemaži pinigai. Sutelktinio finansavimo kampanijos metu jau pavyko surinkti daugiau nei 30 000 eurų. Prisidėti prie projekto tęstinumo galima banko pavedimu: Vilniaus dailės akademija Įmonės kodas 111950439 AB „Swedbank“ A. s. LT09 7300 0100 9509 4329 Mokėjimo paskirtis: parama Lietuvos paviljonui Venecijoje 2019

Andrejaus Vasilenkos ir Rasos Antanavičiūtės nuotraukos

Tačiau pasaulis nujautė, kad apie klimato kaitą kalbantis opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ pačiups liūtą už nasrų. Prie Lietuvos paviljono, įkurto karinio jūrų laivyno teritorijoje, dar iki jo triumfo driekėsi lankytojų eilės, susidarė spūstys: visi troško pamatyti dainuojantį paplūdimį, kurio idėjai įgyvendinti prireikė 35 tonų smėlio, daugiau nei 20 atlikėjų iš Lietuvos ir Italijos. Publiką sužavėjęs pasirodymas aukščiausią įvertinimą gavo už netikėtą nacionalinį prisistatymą, eksperimentinę dvasią, kitokį vietos panaudojimą, drauge kuriant ryšį su Venecijos gyventojais. „Bienalė prilygsta olimpiadai, joje tikėtis aukščiausio įvertinimo būtų buvę naivu. Meno vertinimo kriterijai – nepasveriami, yra be galo daug veiksnių, lemiančių pergalę, o skirtingiems paviljonams atstovaujantys menininkai jau yra geriausi iš geriausių, – pasakoja kūrėja Lina Lapelytė. – Sužinojusios rezultatus riaumojome lyg liūtai ir verkėme lyg vaikai. Metai rengiantis bienalei buvo ypač sunkūs ir intensyvūs, tad tas auksas gal net kiek paradoksalus tam, kas vyko paraleliai. Tačiau jausmas – nuostabus! Tai mūsų visų – didelės komandos ir nuostabiausių dainininkų – laimėjimas.“ Menininkė džiaugėsi, kad sulaukė asmeninių padėkų iš tokių artistų kaip prancūzų rašytoja Sophie Calle, vokiečių atlikėjas Carstenas Nicolai, o garsusis vaizduojamojo meno kūrėjas Christianas Marclay paviljone apsilankė tris kartus per vieną dieną. Režisierė Rugilė Barzdžiukaitė tikra – vien dalyvauti bienalėje yra didelė privilegija ir laimėjimas, o svajoti apie „Auksinį liūtą“ atrodė per drąsu: „Viskas įvyko taip greitai... Apėmė stiprus džiugesys ir klausimas „tikrai?!“ Šalia buvo daug žmonių, kurie žinią sutiko dar jausmingiau, o aplinkinių euforija, kaip ir fone skambantys varpai, akimirkai pridėjo ypatingumo. Scenoje labiausiai norėjosi daug kam padėkoti, nes mums dirba ne tik lietuviai – nacionalinis paviljonas, kaip ir pati šalis, nėra vienos nacijos veidas. Matėme, kaip žiūrovai reaguoja į kūrinį, kaip neslepia susijaudinimo, graudinasi... Sužadintos emocijos, paplūdimio nuotaika, tikrumas, muzikos ir tekstų grožis – visa tai sukelia didžiausias komplimentų bangas.“ 

Telefonu: 1418 – 3 Eur arba 1419 – 2 Eur

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

33


34

ŽMONĖS NR. 20 | www.žmonės.lt


in memoriam

Viskas!

Tema baigta Penktadienio vakarą atrodė, kad jis pajuokavo. Kad lyg niekur nieko Vytautas ŠERĖNAS (1959–2019) užsivilks baltus marškinius, užsisegs peteliškę ir ramiu, tačiau kikenti priverčiančiu balsu sekmadienį televizijoje išdėstys Lietuvos prezidento rinkimų naujienas. Bet mirtis nejuokauja. Ji nusprendžia, kada ateina laikas leistis į paskutinę kelionę. Ir jai visai nesvarbu, kad keliauti Vytautas ruošėsi į Iraną. LAISVĖ RADZEVIČIENĖ

Mariaus Žičiaus nuotrauka

P

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

lanų Vytautas Šerėnas visada turėjo. Nors savo šešiasdešimties metų jubiliejaus, sakė, nešvęs. Tarsi būtų nujautęs, kad spalio 10-osios tiesiog nesulauks. Gali kiek nori šiandien skaičiuoti lemties ženklus, Vytauto nebėra. Tuo sunku patikėti dukroms Gintei ir Rytei, žmonai Daliai, kolegoms, draugams, bičiuliams ir tiems, kurie nuo 1995-ųjų matė jį televizijoje. Anuomet Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje dirbęs ekonomikos mokslų daktaras pasirinko humoro laidą „Dviračio žynios“, o ne ekonomikos mokslus Vokietijoje ir atsakingą darbą valstybinėje įstaigoje. Vytautą Šerėną dar seniai buvo nusižiūrėjęs Gintaras Ruplėnas. (Iš šio pasaulio jis iškeliavo beveik prieš penkerius metus. „Silpnos tos humoristų širdys“, – kažkas pasakė.) Gintarui pasirodė juokinga, kaip vienoje studentiškoje humoro grupėje kolūkiečio tartimi Vytautas dėstė kombainininko filosofiją. Salė tuomet lūžo juokais, o į televizijos humoro laidą pakviestas Vytautas ilgai nedvejojo: apsirengė „dviratininko“ Arūno Valinsko vilkėtą vyšnių spalvos švarką. „Į televiziją atėjau trisdešimties. Sunku tokio amžiaus sužvaigždėti, – yra man sakęs Vytautas. – Nereikėjo kabinti mergų, buvau vedęs, turėjau dvi dukras. Žvaigždė paprastai turi daug bohemiškų interesų, o man reikėdavo kas vakarą grįžti namo, į šeimą. Mano poreikiai visada buvo menki. Norėjau tik uždirbti butą šeimai, anei man lėktuvo reikėjo, anei vilos Ispanijoje. Pinigų tikriausiai ir nebuvo tiek daug, jei man jų užteko tik tam, kam prognozavau.“  35


Visi jų

paveikslai Savaitgalį, kai susidurs gegužė ir birželis, Vilnius švęs meną. Iš pasaulio kampelių į Lietuvą grįš menininkai, kad 10-ojoje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius“ galėtų parodyti, ką per metus nuveikė savo studijose, vandenynų pakrantėse, džiunglių lūšnose ar moderniuose didmiesčių loftuose. „Gali žiūrėti, bet gali ir turėti“, – taip į meno mugę šiais metais kviečia organizatoriai. Kas žino, kuris svečias iš mugės parkeliaus su nauju meno kūriniu?.. LAISVĖ RADZEVIČIENĖ 40

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t


Ryčio Šeškaičio nuotrauka

kolekcija

O

ESU MENO RAGAUTOJAS Kažin ar tada, kai mokyklos suole į kontrolinių darbų sąsiuvinius piešdavo nuogas moteris, teatro režisierius Oskaras KORŠUNOVAS (50) galėjo įsivaizduoti Vilniaus senamiestyje turėsiąs nuosavą butą, kurio sienos bus nukabinėtos žinomų menininkų tapybos darbais. „Tapyba suformavo mane kaip režisierių“, – neabejoja. Ž M O N Ė S N R .  2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

anuomet svajojo mokytis tapybos Dailės akademijoje – lankė Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą ir negalėdavo atsitraukti nuo dėdės iš užsienio parvežtų meno albumų. „Jie padarė milžinišką poveikį mano vaizduotei, – patvirtina. – Žiūrėdavau ne po vieną kartą – Renesanso kūrinius, impresionistus, siurrealistus ir tai, ką kūrė garsiausi XX amžiaus dailininkai. Tai, kas iš to laiko liko mano vaizduotėje, vėliau išsiliejo teatre. Esu daug dirbęs su iškiliais menininkais – Aidu Bareikiu, Dainiumi Liškevičiumi, Gintaru Makarevičiumi, Žilvinu Kempinu, tačiau nė vienas iš jų man nieko nepadovanojo. Tik Aido diplominį darbą esu nušvilpęs. Jis buvo puikus ir įkvėpė mane vėliau nupirkti dar keletą jaunųjų menininkų darbų“, – sako Oskaras. Geros tapybos uoslę teatro režisierius turi – darbų, kuriuos įsigijo, autoriai tapo konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ laureatais. „Galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė, matyt, žino mano silpnybę jauniems kūrėjams, – juokiasi režisierius. – Pernai ji man atsiuntė Monikos Plentauskaitės „Emigranto“ nuotrauką. Pamačiau ją savo mobiliajame telefone, iškart patiko. Paveikslas dar labiau sužavėjo, kai nuvažiavau apžiūrėti į galeriją. Jis turi viską, ko norėčiau iš gero tapybos darbo, – žaismę, gerą potėpį ir menui privalomą paslaptį. Esu meno ragautojas, man patinka pernelyg daug visokių dalykų, tačiau tai, ką įsigyju savo namams, man turi kelti daug minčių, būti ironiška, kūrybiška ir teatrališka. Monikos „Emigrantas“ tarsi primena, ką be galo mėgstu teatre ir kine, – Davido Lyncho ir sero Alfredo Hitchcocko stilistiką, egzistencinę vienatvę. Ir pavadinimas, žinoma! Emigracijos tema yra tai, apie ką nuolat galvoju: mes juk visi esame emigrantai, istoriškai migruojantys iš vienos sistemos į kitą, iš vienų vertybių į kitas. Mūsų kelionės su bilietu į vieną pusę man visada kelia daug emocijų, rodos, tai yra vienas dramatiškiausių egzistencijos dalykų.“ Jau seniai teatro režisierius žavisi pasaulyje garsaus norvegų tapytojo Edvardo Muncho kūryba. Įsigyti jo darbą šiais laikais vargu ar pavyktų, tačiau Oskaro pažintys Norvegijoje, kur yra pastatęs ne vieną spektaklį ir 2013 metais pripažintas geriausiu režisieriumi, padėtų jam įgyvendinti svajonę surengti bendrą Edvardo Muncho ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą. 41


„Mes kaip trys muškietininkai – visada kartu“, – apglėbusi savo dvynius Thomą ir Isabellą juokiasi Ramunė

44

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t


Redos Mickevičiūtės nuotraukos, Laurynos Skrebytės stilius, Ugnės Ežerinskaitės makiažas, „Lindex“ drabužiai

kaip gyvenate?

Nieko nekeisčiau, jei ir

galėčiau „Visada elgiuosi, kaip liepia širdis“, – šiltai taria iš Londono trumpų atostogų su savo devynerių metų dvyniais Isabella ir Thomu į Vilnių atskridusi Ramunė REPČENKAITĖ-MAJITHIA (44). Ir aš jos žodžiais tikiu.

R

amunės interviu spaudoje nebuvo seniai. Tačiau kadaise jos veidas žurnaluose šmėžavo gana dažnai. Garsios daug metų grožio versle besisukančių Sabinos ir Georgijaus Repčenkų šeimos vyresnioji dukra žurnalistams draugiškai pasakojo apie vedybas su indų kilmės teisininku Amitu Majithia, gyvenimą Londone. Buvo etapas, kai su dukra Charlotta, dabar jau aštuoniolikmete, jie buvo nusprendę pabandyti įsitvirtinti Lietuvoje. Vilniuje pasistatė nuostabius namus, čia gimė jų dvyniai. Ramunė ir Amitas buvo geidžiami aukštuomenės renginių svečiai, tačiau vieną dieną tyliai grįžo į Londoną. Ten mėgaujasi ramiu, ne tokiu viešu  šeimyniniu gyvenimu...

REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

45


kelionės

Viena

motociklu

prieš laukinę gamtą „Nerėkiu: žiūrėkit, aš, moteris, viena važiuoju bekele! Man nereikia manifesto. Tiesiog šiuo gyvenimo etapu darau tai, kas labiausiai patinka“, – šypsosi kaunietė laivavedė Jurga ŽUKAUSKAITĖ (38), viena motociklu bekele apkeliavusi Ispaniją, Portugaliją ir Maroką. DOVILĖ LEBRIKAITĖ

64

ŽMONĖS NR. 20 | www.žmonės.lt


Nuotraukos iš asmeninio albumo

„Kai jį pasieki, atrodo, kad atvažiavai prie pasaulio krašto. Tai viena tokių vietų, kurios gal dėl susiklosčiusių aplinkybių, gal tiesiog dėl gamtos sukuria tokią magišką aurą“, – apie vieną įspūdingiausių vietų Portugalijoje Sagres kalba Jurga

Net keliaudama viena Jurga niekuomet nesijaučia vieniša. Juolab kad visur susiranda naujų pažįstamų

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

S

UNKU NESIŽAVĖTI JOS DRĄSA IR UŽSISPYRIMU LEISTIS Į TOKĮ NUOTYKĮ, nors pati Jurga vis pabrėžia – nieko čia ypatingo. Pasak jos, kelionė buvusi nuostabi, bet tikrai ne nutrūktgalviška, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Bekele ji jau keliavo po Vietnamą ir Laosą, tik tąsyk buvo su patyrusiais draugais, o šįkart – viena. „Viskas mano gyvenime vyksta etapais. Pirmą kartą po Maroką keliavau mašina su sese ir draugais, prieš ketverius metus pakartojau tą patį maršrutą važiuodama motociklu, tik tąsyk ne vairavau, o sėdėjau už nugaros. Dabar daugiau mažiau tas pačias vietoves apvažiavau viena“, – pasakoja Jurga. Aistrą motociklams ji jaučia nuo mažens – juokauja, kad paauglystėje kambario sienas nukabinėdavo ne mėgstamų muzikos grupių ar aktorių, o motociklų plakatais. Per keturis mėnesius Jurga nuvažiavo 10 tūkstančių kilometrų. Ji pripažįsta – šis skaičius nėra įspūdingas, tačiau būtina suprasti, kad teko grumtis su gamta važiuojant bekele. „Aš nekreipiu dėmesio į ridą, nes nevažiuoju autostrada, kuria geru dideliu kelioniniu motociklu per dieną galima ir 1000 kilometrų įveikti. Bet kapanojantis smėliu, dardant akmenimis net 200 kilometrų per dieną yra daug“, – patikina. Jos didžioji – bent kol kas – gyvenimo kelionė prasidėjo Ispanijoje. Bičiuliai, išsiruošę į šią šalį kemperiu, paėmė ir lengvutį Jurgos „enduro“ motociklą, nuvežė jį iki pat Barselonos. Kaunietei liko tik atskristi, sėsti ant plieninio žirgo ir leistis į pirmą savarankišką kelionę bekele.  65


Donatas ir Greta juokiasi, kad nuėję į restoraną nesutaria dėl vienintelio dalyko: ar užsisakyti desertą

76

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t


Mums maistas

yra šventė

„Pirmieji bendri mudviejų pietūs buvo restorane – valgėme burgerius“, – prisimena Greta ir Donatas DUBAUSKAI. Praėjusią vasarą susituokę valtorna grojanti muzikė ir išskirtinio stiliaus aksesuarus, net dviračius kuriantis menininkas tikina nesantys išrankūs maistui.

virtuvė

M

an nepatinka saldumynai, o Donatas juos dievina. Dėl viso kito mūsų skoniai sutampa: valgome beveik viską, ypač mėgstame mėsą, – pasakoja Greta. – Be galo vertiname kaimišką, lietuvišką produkciją. Stengiamės kuo daugiau maisto pirkti turguje, iš vietinių gamintojų.“ Greta ir Donatas gyvena labai aktyviai, todėl namuose gamina retai. „Paradoksas: mėgstame skaniai pavalgyti, bet maistas mums nėra prioritetas, – atskleidžia. – Jis dažnai tampa švente arba būtinybe energijai palaikyti.“ Išskirtinio stiliaus porai labai patinka bendrauti. Puikią progą susitikti su bendraminčiais sumanė Donatas: atšilus orams jis jau ne pirmus metus Užupio kūdrų parke savaitgaliais kviečia į neįpareigojančias iškylas. „Prisidėti gali visi draugiškai nusiteikę žmonės. Mano tikslas – sutelkti visus, kurie nori atsipalaiduoti gamtoje, ten atsinešti savo maisto, – pasakoja. – Vieni turi mėsos ant grilio išsikepti, kiti – daržovių. Visi užkandžiauja ir laisvai bendrauja.“ Na, o neseniai jiedu su draugų pora sostinės Senamiestyje įkūrė vietą, kur būtų galima užsukti pabendrauti bet kokiu oru. Baro „Garinis angelas“ steigėjai nori palaikyti menininkus, stengiasi, kad ta vieta būtų išskirtinė, traukianti dėmesį – pati būtų tarsi meno kūrinys. Kad viliotų ištroškusius ne tik gėrimų, bet ir meno, įdomių diskusijų, jog burtų disko šokių mėgėjus. Gali būti, kad ateityje ten bus galima paragauti Gretos ir Donato ruoštų užkandžių. ŽMONĖS NR. 20 | www.žmonės.lt

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

REMIGIJA PAULIKAITĖ

77


Irmanto Gelūno, Pauliaus Peleckio ir Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

objektyve LAURA MIZGIRYTĖLATOUR TINKLARAŠTININKĖ, STILISTĖ, DIZAINERĖ

Dominuojantys Smėlio spalva, geltonumai, juoduliai ir aitrūs akcentai – viena iš ryškiausių pavasario ir vasaros mados krypčių. Jei iš daugiau nei 50 oficialių tendencijų sunku išsirinkti, kas aktualu miestui, – štai paruoštukas.

Kūrybininkė Indrėja Terė

Verslininkė Inga Stumbrienė

ITIN MOTERIŠKAI

Vizažistė Ana Procenko

94

Modernūs minimalistiniai drabužiai dominuoja 90 procentų spintų, o jiems priklausančios raukiniais puoštos lėliškos ar vintažinio silueto suknelės verčia linkti kelius.

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t


AITRIAI Savo knygoje sakiau, kad citrininė – nauja neutralioji. Gerai, dėl neutralumo galima ginčytis, bet faktas – ji tinka prie visų odos atspalvių, prie įvairiausių įvaizdžių: nuo supermoteriško, klasikinio iki modernaus.

Vizažistė Neringa Čukinienė Verslininkė Goda Jokubaitienė su sūnumis Jokūbu ir Motiejumi

Stilistė Ula Kotryna Tulevičiūtė

ŽMONĖS NR. 20 | www.žmonės.lt

Modelis Nikoleta Vaičiūnaitė

Televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė

95

Profile for Media Bites

Žurnalas „Žmonės" Nr. 20  

Šios savaitės žurnale „Žmonės“ – pasakojimas šviesaus atiminimo Vytautui Šerėnui pagerbti, išskirtinis interviu su Londone gyvenimą kurianči...

Žurnalas „Žmonės" Nr. 20  

Šios savaitės žurnale „Žmonės“ – pasakojimas šviesaus atiminimo Vytautui Šerėnui pagerbti, išskirtinis interviu su Londone gyvenimą kurianči...