LAIMĖ: 2021 m. sausis-vasaris by Žurnalas LAIMĖ

Prenumeratoriams – nuo 2,90 Eur

2 0 2 1 S A U S I S – V A S A R I S 4,89 Eur

Giedrė Žickytė :

„Geriu gyvenimą dideliais gurkšniais“

TEMA

Ar bijome permainų vėjo?

MADA

Namų fėjų metas Agneta Kleizienė: „Esu laisva būti tokia, kokia noriu“

Akies krašteliu į 2021-uosius

Kaip puošimės, gražinsimės, sveikatinsimės šiemet?

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė TENDENCIJOS

Mada ir interjeras Podiumo įkvėpti interjero akcentai ir išskirtinės detalės atspindi naujausias mados tendencijas ir leidžia susikurti stilingus ir jaukius namus.

13BC delninė

GINORI 1735 vaza ISCH maudymosi kostiumėlis

PRADA marškinėliai

HAY dėžė

Iš vandenyno

HAY ąsotis

FERM LIVING vaza

ONE OCEAN serumas

CASSINA sofa

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

VERSACE

JACQUEMUS vėrinys

SONIA PETROFF diržas

F6 SAVED NY pagalvėlė

©VIDA PRESS (4)

GINORI 1735 dubenėlis

NUOTRAUKOS IŠ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ

Mados namai „Versace“ nesikuklindami modelius papuošė vandenyno lobiais. Su savo namais ir įvaizdžiu mes galime padaryti tą patį.

FENDI akiniai

DINOSAUR DESIGNS vaza

ALESI citrusinių vaisių spaudyklė PACO RABANNE rankinė

PACO RABANNE

GEORG JENSEN stalo įrankiai

Futurizmas

RACIL suknelė

„Paco Rabanne“ nuo seno garsėja futuristiniu dizainu. Šių metų pavasario ir vasaros kolekcijoje dizaineris Julienas Dossena mados namų braižo nekeičia: ant podiumo – sidabru nuo galvos iki kojų žibantys modeliai. GUCCI laikrodis

PETRA MADALENA staliukas

STUDIO CAPPELLANTI kėdė

OVEROSE žvakė

MENU prieskonių grūstuvės

ARTEMIDE šviestuvas

JIMMY CHOO batai LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė VIRŠELIO VEIDAS

RAMUNĖS PIEKAUTAITĖS kostiumas

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

Kine – kaip

kare! Tekstas D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė

Lietuvoje ir Europoje įvertinta dokumentinio kino režisierė GIEDRĖ ŽICKYTĖ sako, kad būtent dabar jaučia visišką pilnatvę. Net jei kitiems atrodo, kad ji vien tik „daro kiną“, šviesiaplaukė su plačia šypsena yra laiminga mama, žmona, kūrybinga asmenybė ir jauki moteris, su kuria galima kalbėtis ne tik apie prakilnius, bet ir apie labai žemiškus dalykus.

Fotografas TOM AS AD OM AVIČIUS Stilistė ŠARŪN Ė S K IR M AN TAIT Ė Vizažistė RŪTA GR IG ON Ė Plaukų stilistė K AR IN A AN D RUŠ KE VIČ

Jūsų filmai „Meistras ir Tatjana“, „Aš čia tik svečias“, „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ tebekeliauja po pasaulį, o dabar savo kelionę po tarptautinius kino festivalius pradeda ir „Šuolis“ – apie įspūdingą jūrininko Simo Kudirkos kelionę iš sovietinės sistemos į laisvąjį pasaulį. Nesijaučiate kaip maratono bėgikė – „Šuoliui“ sukurti prireikė daugiau nei penkerių metų?.. O, tikrai nesu jokia ypatinga maratonininkė, man labai patinka ir poilsis! Tokia didžiajam ekranui skirto dokumentinio filmo kūrimo trukmė – jokia naujiena. Išsitęsia, nes reikia laiko giliau pažinti filmo herojų, jį supantį pasaulį, o laikas – kaip lakmuso popierėlis: padeda atsijoti, kas ne taip svarbu, ir palieka svarbiausius dalykus. Be to, ir filmo gamybos, ypač tarptautinės koprodukcijos, finansavimas trunka ne vienus metus, baigus filmuoti laukia montavimas ir šlifavimas, o kur dar nuolatinis spaudimas: „Tai kada filmas?“ Filmai, kuriuos kūriau pastaruoju metu, – tai ilga ilga kelionė, ji apima daug žmogaus gyvenimo istorijos dešimtmečių, tą istoriją turi išgliaudyti ir sukurti meno kūrinį. Tai lyg poezija, nes turi atrasti būdą, kaip talpiais simboliais kuo tiksliau perteikti mintį, emociją, istoriją, neužsiveliant detalėmis ir atsisakant net brangiausių širdžiai scenų, jei jos trukdo filmo vientisumui. Tos kelionės pabaigoje kartais atrodo, kad jau galas, jau nebegaliu, nes išvargstu emociškai. Bet gelbsti pertraukos, per kurias atsitrauki nuo filmo juodraščio, kad vėl atsirastų jautrumas medžiagai ir galėtum į ją pažvelgti nauju žvilgsniu. Taigi kurdama naują filmą jau nebesitikiu greitai jį padaryti. >

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė TEMA

permainų

vėjo?

Temos autorė D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė

2020-ieji įeis į istoriją kaip nemalonių permainų metai, kuriems pasibaigus, regis, jau pradėjome priprasti prie realybės, kai didele prabanga tampa net puodelis kavos kavinėje su drauge. Tačiau juk esame patyrę nemažai ledinių dušų ir išgyvenome – ir netgi su šypsena, kaip šaunios mūsų pašnekovės.

„Į santykius jau ėjau laiminga“ Per metus jos gyvenimas vertėsi kūliais: poetė, leidėja VITALIJA PILIPAUSKAITĖMAKSVYTĖ dar kartą ištekėjo, pagimdė ketvirtąjį vaiką ir įsigijo būstą. Sako, kad buvo labai aiškiai apsisprendusi, kas jai yra svarbu, nekreipdama dėmesio į aplinkinių nuostabą: „Nori ištekėti su trimis vaikais ir dar keli vyrui kažkokių reikalavimų???“

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

„Mano kelias nėra tipinis. Daug moterų po skyrybų ilgai gydosi žaizdas, o aš jas gydžiausi iki skyrybų. Labai daug visko supratau apie save, apie santykius ir tik tada nusprendžiau pagyventi atskirai, dar vėliau abu su buvusiu vyru nutarėm – skiriamės, kai jau buvo aišku, jog nieko nebesulipdysime. Jau tada jaučiausi stipri ir manęs nebegąsdino, kad gyvensiu viena, tik su vaikais. Leidau sau pasimėgauti vienatve – moku būti viena, man tai kūrybingi, daug duodantys laikotarpiai. Gal kam nors iš šalies ir atrodė, kad vienai su trimis vaikais būti yra vargas, bet tai tik dalis tiesos. >

FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), STILISTĖ ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ, VIZAŽISTĖ IR PLAUKŲ STILISTĖ RIMUTĖ VEČERAITĖ. FOTOGRAFUOTA VIEŠBUTYJE „COURTYARD BY MARRIOTT VILNIUS CITY CENTER“ VILNIUJE

Ar bijome

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė IŠ ARČIAU

Esu laisva būti tokia,

KOKIA NORIU Tekstas D A I V A K A I K A R Y T Ė Fotografė R E D A M I C K E V I Č I Ū T Ė

Kažkada ji jautė gėdą, kai sukdavo mokyklos valgyklon nemokamų pietų. Jis dar senelio žiguliuose užsispyrė pasiekti daugiau. Šiandien jis sunkiai suskaičiuotų, kiek vaikų globos namų ir dienos centrų pradžiugino jo labdaros fondo dovanos, o jos įkurta įmonė įvertinta šalyje. „Dar yra kur tobulėti“, – nerimsta krepšininko Lino Kleizos žmona AGNETA KLEIZIENĖ.

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė SIMPTOMAI

KITAS KAMPAS

Ryški detalė dramatiškame peizaže

Mados kūrėjų ir platintojų metrikose 2020 metai bus apvesti juodais rėmais. Virtualus susidomėjimas mada prašovė Everestą, o realūs jos autoriai rovėsi plaukus: strigo pramonė, drastiškai krito pardavimas, tapo įprastu dalyku pirkti iš „antrų rankų“. Susvyravo vienas iš mados imperijos atraminių stulpų – pasidarė neaišku, kaip elgtis per mados savaites. Dirbti nuotoliniu būdu, filmuoti, apsiriboti lookbook’ais ar žūtbūt rengti šou – rizikuoti klientų ir modelių sveikata? Juolab žiūrovai neskubėjo užimti garbingų pirmųjų eilių. Ir labai išretėjo marga minia, kasmet trypusi prie Paryžiaus Luvro karuselės, Londono ar Niujorko tentų. O kaip tik jie – svečiai ir prisiplakėliai – nešdavo madą į gatves. Tačiau praėjusieji metai buvo kaip niekad įdomūs. Pasidžiaukime tuo, kad bent kažkas sukrėtė inertišką, senais stiliais užsižaidusią madą, pažėrė išbandymų jos vartotojams ir autoriams. Iššūkiai buvo priimti stojiškai ir kūrybingai. Todėl mūsų tikslas – paminėti 2020 metus ne kaip dramą, o kaip pakitusią situaciją, naują mados industrijos vingį. Bet – su įprastais elementais: raudono kilimo šventėmis, stilingiausių moterų sąrašais,

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

ateities vizijomis ir inovacijomis… Savaime suprantama, raudonų kilimų buvo ridenama mažiau nei 2019 metais. Ir gatvės stilius tapo blankesnis, nes klaidžiojimas po gatves buvo apribotas. O kai kur – išvis numarintas, nes kišti nosį iš namų buvo galima tik turint konkretų tikslą: tau reikia maisto arba gydytojo. Abu atvejai neskatino išskirtinio stiliaus. O ir paparacai pavargo vaikytis kaukėtus moteris ir vyrus, lyg ir panašius į garsius herojus, bet – gal tik panašius, gal – ne juos? Tačiau paparacams kartais pasisekdavo. Ir iš jų nuotraukų galima spręsti, kad izoliacija nenumarino noro puoštis. Realių ir virtualių švenčių buvo daug: festivalių, apdovaKas prieštaraus, nojimų, premjerų. kad šarvai puikiai Damos joms ruopapildo kaukę? šėsi: turbūt nebalino dantų, nedarė plastinių operacijų, bet suknias rinkosi atsakingai, suprasdamos momento svarbą. >

Kukli ir puošni Vanessa Paradis

©VIDA PRESS (8)

Mūsų atmintis – selektyvi: noriai prisimename tai, kas buvo gera, ir stengiamės atsikratyti kažkada patirtų gėdos, skausmo, baimių. Ne visada sekasi, bet tai todėl, kad šie potyriai – asmeniški. O kalbant apie globalesnius dalykus – nubraukti negatyvą labai lengva. Ir kalėjimas už tai negresia.

Patricko McDowello šou grafičiais išmargintame „Vatikane“

Billie Eilish šiokiadieniai su „Gucci“

Vick Hope su akinančia „Tran Hung“ suknele

Nuo kulnų iki pakaušio stilingi influenceriai Alice Barbier ir JS Roques Kate Middleton ir ne pirmą kartą vilkima „Alexander McQueen“ suknia; taip hercogienė palaiko tvariąją madą

MADOS MARŠRUTAI

Dviguba „Chanel“ kaukė

Negalime tvirtinti, kad naujų parduotuvių prezentacijos buvo pompastiškos ir sutraukė minias, bet šiuo metu svarbiau yra tai, kad ne visa mada persikėlė į virtualią erdvę. Kai kurie mados namai plėtė realių pirkėjų ratą, atidarinėjo naujus salonus. Rekordininkais tapo „Off-White“; jų geografiją papildė Londonas, Milanas ir Majamis.

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė STILIAUS FAILAI

Užtikrintai spėju, kad ne vien man, be įprasto pandeminio diskomforto – kaukių dėvėjimo, socialinio gyvenimo trūkumo, – galimybės apsirengti ne naminiais drabužiais neturėjimas tik kaitina depresiją, nerimą, net jei šių „svečių“ iki tol nepažinojome. L A U R A M I Z G I R Y T Ė - L AT O U R

ia jau kiek ironiškai šypsausi prisiminusi „darbo iš namų“ idėjos iki pandemijos glamūrinimą: koks nuostabus gyvenimas, kai nereikia galvoti apie outfitus, nereikia leisti pinigų drabužiams. Aha, kai pasirenki būti namie su šortais pratrinta sėdyne, su vaikais, vyrais ir padarais, zujančiais aplink, yra viena. Kai tai tėra vienintelė galimybė ir realiausia išvyka yra nebent į parduotuvę maisto, imi ilgėtis... visko, ypač mados: apsirengti naują derinį, nusipirkti madingą suknelę, laukti kultūrinių renginių, parodų, kur gali pasipuošti. Žodžiu, gera, kai namai yra namai su visais naminiais dalykais ir nesimaišo su darbu. Net jei esi visiškas namų kūnas, introvertas, bet, savo nelaimei, turintis užaštrintų estetinių

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

poreikių, darbas iš namų yra bausmė. Mada yra mūsų socialaus gyvenimo dalis, neišvengiama, tarsi veidrodis atspindinti realybę. Tad tokių nenustygstančių, kuriems „patogiai namie“ lygu depresija, pasirodo, yra milijonai. Tokių, kurios mieliau po namus vaikšto su suknelėmis nei su timpėmis ir kurių dėka kilo visiškai pandemijai priklausanti tendencija – dėmesio, net odą iš malonumo dilgčioja, – cottagecore. O tiksliau – namų fėjų, kaimo karalienių, namelių prerijose estetika. Nuo pirmojo karantino pavasarį iki dabar #cottagecore buvo pažymėta daugiau nei milijoną kartų, tai yra bent penkis kartus daugiau nei iki pandemijos dominavusi beige tendencija. Namų fėjų tendencija gan konceptuali, tarsi alternatyvi realybė (kurios daug kam reikėjo, kad išgyventų 2020-uosius):

o kas, jei visi grįžtume (ar pabėgtume nuo nevaldomos realybės) į paprastą gyvenimą, savo (realius ar įsivaizduojamus) namelius prerijose, piknikai saulėje būtų mūsų pramogos, idiliškai keptume duonas, virtume muilus ir augintume savo padarus, siuvinėtume nosinaites (ar keiksmažodžius kryželiu, kaip kokia mūza pašauks). Pati paprašiau vyro net skalbinių virvę ištempti lauke, nes – ak – miško kvapas pataluose. Mūsų kaimynai užsiveisė vištų (tiesa, vakare karantino vynelio išgėrę pamiršo uždaryti kūtę ir lapė įsisuko, tad vištininkystė baigėsi beveik neprasidėjusi). Naminis gyvenimas, tebūnie ir kliūvant už visokių slenksčių, sufleruoja ir naminę estetiką. Apie belenkaip iki kutiūrinio lygio iškeltus treningus jau kalbėjome. Bet eina gandas, kad kaimiškos karalie-

©VIDA PRESS (7) NUOTRAUKA IŠ ASMENINIO ALBUMO (FOTOGRAFAS ALBERTAS LATOUR)

Namų fėjų metas

BATSHEVA DIOR

SIMONE ROCHA

SIMONE ROCHA GANNI

Nuo pirmojo karantino pavasarį iki dabar #cottagecore buvo pažymėta daugiau nei milijoną kartų.

Gatvės stilius, Marie Hindkaer

ERDEM

nės šią tendenciją verčia nuo pjedestalo. Tam laikas nėra atsitiktinis – politinė ir finansinė įtampa, pastūmėjusi Prancūziją link revoliucijos, buvo viena iš priežasčių, kodėl Marija Antuanetė išsikraustė iš Versalio į château auginti vaikų ir gyventi „paprastai“ (sąlygiška, turint omeny, kad ji buvo karalienė): išsinėrė ne tik iš karališkųjų pareigų, bet ir karališkųjų suknių. Ji vilkėjo baltas medvilnines, be krinolinų, tarsi apatines sukneles (chemise a la reine); paskui šios tapo ampyro šauklėmis. 7–8 dešimtmečiais hipiai, tarsi slėpdamiesi nuo politinės, socialinės laikmečio įtampos, būrėsi į komunas ir jose rengėsi tuo, ką audė, siuvo, mezgė rankomis, valgė, ką užsiaugino, parduodami savo rankdarbius, o šie savo ruožtu tapo viena iš laikotarpio tendencijų. Naminės, nostalgiškos piknikų suknelės, plevėsuojančios, laisvos, didelės, tarsi apatiniai baltiniai, iš gan paprastų audinių – medvilnių, linų, jau trendino vasarą; rudenį jos tapo jaukiai gėlėtos, derinamos su sunkiasvoriais auliniais ir didžiuliais švarkais (siūlyčiau nekreipti dėmesio į daugybę straipsnių apie tai, „kodėl madingos suknelės atrodo kaip maišai“, be aiškaus atsakymo). Šios suknelės dar vadinamos zoom dress arba nap dress, t. y. pokaičio arba zoomo susirinkimų suknelėmis: nei puošnios, nei kontorinės, uždaros, su apykaklaitėmis ir daug vintažinių detalių – aukštais rankogaliais su dešimtimis sagučių, raukinukais, aukštomis apykaklėmis, segamos nugaroje. Žiemą kaimiškų fėjų stilius toliau progresuoja: marškiniai milžiniškomis nėriniuotomis (servetėlinėmis) ar raukiniuotomis apykaklėmis, tarsi rankomis megzti, bumbuliuoti, raštuoti, rankdarbiškais siuvinėjimais puošti kardiganai su kišenėmis derinami su 8–10 dešimtmečių stiliaus džinsais, suknelėmis ir platforminiais aulinukais, kareiviškais auliniais arba truputį į antrą planą atsitraukusios miesto vaikščiotojų – gorpcore tendencijos kalnų batais. Šukuosenos ir makiažas tokie pat nekalti, išgryninti ar net pakylėti iki mistinių būtybių lygio. 

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė VEIDO DIENORAŠTIS

Gyvenu

šią akimirką! „Įvertink tai, ką turi, o ne amžinai lauk ir reikalauk iš gyvenimo maksimumo. Aš gyvenu čia ir dabar ir pageidauju, kad tuo, kas yra šiandien, džiaugtųsi ir aplinka. Šiuo atžvilgiu esu bjauri!“ – juokiasi NOMEDA MARČĖNAITĖ. Fotografė VA I VA A BRO M A I T YT Ė („Mandala“ fotografijos ir dizaino studija) Vizažistė ir plaukų stilistė VA I DA V E N C KUT Ė (grožio ir estetikos namai „WonderTime“)

SAVO VAIKUS BANDŽIAU AUGI NTI KITAIP „Man poreikis gražintis atsirado vėliau nei dabartinėms mergaitėms, kurioms jį skatina galybė prieinamos informacijos apie tai, ką turi daryti, kad būtų gražios. Dukra Ula ir jos draugės, kai buvo paauglės, puolė maskuoti kremine pudra nežinia ką, nes buvo įtikintos, kad reikia maskuoti. Kaip kažkada gražinomės mes? Pamenu, kad rusvai bronzinės spalvos akių šešėlių, vyresnės draugės patarta, pasigamindavau padeginusi vyno kamštį. Tai buvo tikras atradimas! Kaip dabar suprantu, dažiausi labai juokingai. Su drauge pamačiusios savo senas nuotraukas negalėjome nekvatoti: mūsų akys tiek užjuodintos, kad atrodo žiauriai, it su fingalais.

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

Būdama vienuolikos apsigyvenau su močiute Vilniuje (tada įstojau į M. K. Čiurlionio meno mokyklą), o tėvai su septyneriais metais jaunesne seserim liko Kaune. Močiutė prižiūrėjo mane, aš – ją, sergančią širdies liga. Ji buvo griežtų pažiūrų baptistė, labai savotiška, ir netoleravo dažymosi, bet man daryti įtaką buvo labai sunku. Jos klausiau tik tiek, kiek norėjau. Tiesą sakant, nedaug pasikeičiau. Močiutė mane savaip mylėjo, tik nuolat girdėjau, kad elgiuosi blogai. Turbūt jaustis atsakingai už spirgančią paauglę jai buvo sunku, neramu ir ji kaip mokėjo mane drausmino. Ilgam buvo įkaltas kaltės jausmas, kuris vėliau, jau suaugus, brovėsi į mano santykius su vyrais ir kitais žmonėmis. O ypač didelę žalą, man regis, vaikams padaro

jų neišmylėjimas. Jiems būtina žinoti, kad yra patys gražiausi, jų oda, plaukų ir akių spalvos geros, veido forma ir figūra tinkamos... Tačiau abu mano tėvai buvo tokie gražūs, o mes su sese labiau panašios viena į kitą nei į kurį nors iš jų... Sykį draugė pasakė: „Nomeda, tu tokia negraži ir dar tokia aukšta!“ Prieš tai nebuvau labai susirūpinusi savo išvaizda, bet ši pastaba privertė gerokai susimąstyti. Kai po kelerių metų man buvo perduoti kitos draugės žodžiai, kad mano kojos labai plonos, aš gal pusę metų mūvėjau vilnones kojines iki kelių. Slėpiau savo nevykusias blauzdas... Nuo tokių nesąmonių tėvai turėtų vaikus apsaugoti. Dar labai svarbu, kaip tėvai bendrauja tarpusavyje. Jei mergaitė girdi, kad tėtis mamai – pats >

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė PROGNOZĖS

KAIP ŠIEMET SVEIKATINSIMĖS? 2020-ieji labai padėjo stiprėti požiūriui, kad sveikata – tai, ką būtina branginti, kuo būtina rūpintis prevenciškai kasdien. Nes bet kada gali užgriūti nelaukti netikėtumai... Pirmieji pandemijos metai turėtų tapti tramplinu ir įvairioms naujovėms, susijusioms su sveikatos priežiūra ir sveika gyvensena.

SVEIKATA IR GYVENIMO BŪDAS:

T R A D I C I J O S I R N AU J O V Ė S Pastaraisiais metais vyksta globalus tradicinių sveikatos palaikymo būdų ir wellness principų jungimasis. Šiame kontekste pandemija privertė įvairių kraštų gyventojus atkreipti dėmesį į savo imuninę sistemą ir į tai, kaip suderinti rūpinimąsi sveikata ir darbą, rūpinimąsi sveikata ir laisvalaikį. l Virtualios kūno rengybos pamokos išliks labai populiarios, bet apklausos rodo, kad nemaža dalis žmonių norėtų derinti jas ir treniruotes sporto klubuose. Priežastis – klubai iki pandemijos buvo tapę pageidaujama susitikimų su draugais vieta, be to, jie turi puikios modernios įrangos.

Kompanijos rūpinsis antikovidine darbo aplinka. Šis procesas, prasidėjęs 2020-aisiais, tęsis ir į pagalbą bus pasitelkiamos įvairios technologijos.

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

l Daugės prietaisų, padedančių sukurti palankesnę sveikatai aplinką namie: valančių, drėkinančių, vėsinančių orą. Daug daugiau žmonių sieks apsirūpinti technologinėmis inovacijomis, pavyzdžiui, aparatu „Pura-Case“, kuris ozonu šalina patogeninius mikroorganizmus nuo drabužių.

l Užpuolus pandemijai, ryšys su gamta daugeliui tapo būtinybe. Šis natūralaus sveikatinimosi poreikis 2021-aisiais niekur nedings. Bus mėgstami turistiniai žygiai pėsčiomis, miško terapija, vaikščiojimas, keliavimas dviračiais ir valtimis. Stiprės ir tvarus vartojimas šioje srityje: daugės tokių, kurie rūpinsis ne tik savo, bet ir gamtos sveikata, t. y. jos neterš, nežalos, rinks kitų žmonių paliktas šiukšles, bus nepakantūs aplinką niokojantiems agresyviems veiksmams.

Žmones domins viskas, kas stiprina, ramina organizmą ir padeda geriau jį pažinti: žinovų vedami virtualūs edukaciniai užsiėmimai, savišvieta, gyvenimo būdo keitimas, maistas, papildai, diagnostiniai testai, sveikatos ir kūno priežiūros prietaisai (gadžetai), radijo bangų implantai...

l Grožio produktų natūralumo ir švaros, kaip pasirinkimo kriterijaus, svarba toliau augs. Žmonės rodys susidomėjimą priemonėmis, kurių formulėse bus antimikrobinių ir antibakterinių medžiagų, o pakuotės užtikrins saugų, nekontaktinį vartojimą (kai kremas išspaudžiamas, o ne kabinamas pirštu iš indelio).

l Prognozuojama, kad šiemet bus ypač populiarus lokalus wellness pakraipos turizmas. Daugiau žmonių norės išmėginti sveiką gyvenseną wellness centruose, kur galima pasimokyti, kaip palaikyti optimalią fizinę, emocinę, dvasinę būklę, įgyti universalių įgūdžių, padedančių užtikrinti gerą organizmo savigyną nuo virusų ir kitų įsibrovėlių.

l Telemedicina dar labiau įsikomponuos į sveikatos apsaugos sistemą ir žmonių kasdienybę. Ji suteikia medikams galimybę operatyviai keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis priimant sprendimus dėl gydymo, labai padeda, kai reikia teikti skubiąją pagalbą traumų, infekcijų, insulto ir panašiais atvejais, stebėti lėtinius pacientus namuose.

Tikėtina, kad daugės žmonių, turinčių psichinės sveikatos sutrikimų, ir išaugs tokio pobūdžio virtualių konsultacijų kiekis.

l Praėjusiais metais nepaprastai išaugo sexual wellness prekių ženklų pardavimas – tai paskatino online prekybos proveržis. Prognozuojama, kad šiemet ypač ryškus bus moterų dėmesys savo lytinei ir reprodukcinei sveikatai: jas domins sekso žaislai, lubrikantai, papildai, makšties treniruokliai, kontraceptinių piliulių alternatyvos, sprendimai, leidžiantys patirti lytinės sueities malonumą premenopauzės ir postmenopauzės metu... Ekspertai sutaria, kad dominuos įvairius šios srities tabu paneigiančios nuostatos. >

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė WELLNESS

Gyvename, kad judėtume, judame, kad gyventume

eretai net buvę profesionalūs sportininkai, metams bėgant, apleidžia fizinę veiklą taip, kad ne tik praranda formą, bet ir radikaliai pakeičia požiūrį į sportą. PAULIUS. Augant sportininkų šeimoje visiškai nusisukti nuo fizinės veiklos neįmanoma. Tikiu, kad polinkis sportui perduodamas genais. Tėtis buvo profesionalus futbolininkas, dar ir dabar su savo bendraamžiais išlekia į aikštę, o mama – gimnastikos atstovė, jau brandžiame amžiuje susidomėjo joga, taiči, ciguno sveikatingumo sistema. Mamos iniciatyva buvau nuvestas į futbolą, bet vidutiniškai ten man sekėsi.

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

FOTOGRAFAS GEDMANTAS KROPIS („ŽMONĖS FOTO“)

Nors asmeninis treneris PAULIUS RATKEVIČIUS ir neveda masinių treniruočių sporto arenose, tačiau socialiniuose tinkluose turi per 30 tūkstančių sekėjų. O nuo vaikystės sporto pavyzdį jam rodžiusi mama, buvusi gimnastė, NIJOLĖ RATKEVIČIENĖ, net ir sulaukusi brandaus amžiaus, kasdien veda po tris treniruotes.

Gal ir gerai, kad vienu metu patyriau rimtesnę traumą (rankos lūžis): ji pastūmėjo pasidomėti, kas vyksta sporto klubuose ir salėse. O ten jau sportavo ir mama, ir penkeriais vyresnis brolis Arnas. Šio išvaizda motyvavo imtis kūno rengybos. Už jos užsikabinau taip, kad jau 22 metus nepaleidžiu. Tam, kad šiandien esu sveikas ir tvirtas, įtaką darė namų aplinka ir tėvų gyvenimo būdas – pradedant dienos režimu ir baigiant maisto kultūra. NIJOLĖ. Šiandien į mane kreipiasi ne viena praeityje aukštus rezultatus pasiekusi sportininkė: skauda sąnarius, nebėra lankstumo, atsirado antsvorio. Nepasakyčiau, kad visi atsisveikinę su sportu žmonės ima netinkamai gyventi: pagrindinė problema – prarastas režimas ir netaisyklingai daroma mankšta. Pasitelkdama jogos, taiči, ciguno pratimus, mokau susikoncentruoti ir išsiugdyti intuiciją: jei brandaus amžiaus žmogus išmoksta eidamas griūti kaip katė ir susiriesti katės poza (kai energija išleidžiama per delnus, pėdas ar net per kelius) – tai jau nemenkas bendro darbo pasiekimas. Neprarasti lankstumo – viena svarbiausių jaunystės išsaugojimo paslapčių. Iki devynerių metų tėvai norėjo matyti mane gimnastę, paskui šokau tautinius šokius, o nuo studijų metų užsiimu atletine gimnastika. Stebėdama vyresnėlio Arno fizinio vystymosi etapus, paauglystėje susimąsčiau, kad jis pernelyg lieknas ir reikėtų didesnių raumenų, tad nuvedžiau į plaukimo treniruotes, tačiau baseino vanduo kėlė alergiją, tada pasikviečiau į salę. Pastebėjau, kad abu mano sūnūs iš prigimties, patys būdami nedidelio svorio, turi tvirtus raumenis ir gali išstumti tiek, kiek stumia paprastai gerokai atletiškesni vaikinai. Dirbo taip, kad ir Arnas, o paskui ir Paulius tapo štangos spaudimo Lietuvos čempionais. >

Po mažiau, bet kasdien ir visą gyvenimą – tokia yra geros fizinės formos aksioma.

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

FOTOGRAFAS GEDMANTAS KROPIS („ŽMONĖS FOTO“), STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ, VIZAŽISTĖ KATAŽYNA KONDRATOVIČ

Laimė ATVIRAI

Ta istorija – DALIS MANĘS „Vieną dieną supratau, kad kitus apgaudinėju: tiek kalbu apie pozityvumą, atvirumą, kaip svarbu dalytis, įkvėpti kitus, o pati kai ką nutyliu. Nusprendžiau, kad laikas nebeslėpti, jog paauglystėje esu turėjusi rimtų mitybos sutrikimų. Pasekmes jaučiu iki šiol“, – atviram pokalbiui ryžtasi istorikė, visuomenininkė, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvė, radijo laidos „Vardan tos“ autorė LUKA SINEVIČIENĖ. Tekstas R E M I G I J A P A U L I K A I T Ė

„Atrodo, kad prie žmogaus, kuris kalba apie pilietiškumą, patriotiškumą, įvaizdžio nedera atviravimas apie mitybos sutrikimus, ar ne? Daugelis baiminamės, kad garsiai ką nors prisipažinę pakenksime sau: kiti apkalbės, kritikuos, – sako Luka. – Tačiau kai kartą viešai puse lūpų apie savo problemas užsiminiau, sulaukiau stipraus teigiamo atgalinio ryšio. Man rašė daugybė žmonių, dėkojo, kad dalijuosi, pritarė, kad apie tai reikia kalbėti. Ne viena mergina sakė, kad irgi yra tai išgyvenusi. Dar kartą įsitikinau, kokia stipri žodžio galia. Kai žinai, kad dar kas nors tai yra išgyvenęs, jautiesi ne vienas.“

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė SIELOS UNIVERSITETAI

Pamokos,

kurias išmokome 2020-aisiais PIR MA:

visi mes to paties kraujo

Dar vieni metai per mus pratekėjo net šniokšdami: surinkome iš jų viską, ką buvo mums paruošę; atidavėme, ką buvo numatę pasiimti su srove. Todėl šiandien mes jau nebe tie, kokie buvome.

Simbolinė bet kurio etapo pabaiga, rodos, skirta peržvelgti bagažo skyriui savo širdyse ir protuose. Tad į trumpą sąrašą sudėjau 2020-aisiais išmoktas pamokas. Vienas jų išgyvenau pati, kitas suvokiau klausydamasi aplinkinių žmonių patirčių. Ir nors kai kurie patyrimai gali skambėti labai asmeniškai, jaučiu, kad daugelį jų perėjome visi. Geroji sąrašų savybė yra ta, kad juos galima pildyti ir koreguoti. Kviečiu šį užbaigti drauge.

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

Šitiek pykčio ir nesutarimų. Badymo pirštais ir ribų braižymo. Skirstymo į tai, kas „jų“ ir „mūsų“. Kol visi kartu, kaip pasaulis, pabudome užklupti tos pačios bėdos. Ir staiga valstybių sienos, religijos, nuliai banko sąskaitose, vingiai smegenų žievėse, politiniai įsitikinimai, skiriantys žemynai ir vandenynai tapo niekiniai prieš mažą biologinę dalelę. Staiga supratome, kad mūsų galios žaidimai pasidarė panašūs į mūšius smėlio dėžėje. Aplankė keistas žinojimas, kad visi esame nulipdyti iš tos pačios medžiagos. Lygiai tiek pat pažeidžiami. Lygiai taip pat bijantys. Ir visi iki vieno norintys to paties – kad visas šis jovalas kuo greičiau baigtųsi.

Tas bendrumo jausmas leidžia suprasti, kad gyvenimo košėje verdame kartu. Kad visi esame atsakingi už bendrą gerovę. Ir kad nuo mūsų – kiekvieno iš mūsų – priklauso dideli dalykai. Matematikas Edwardas Lorenzas smulkiausių veiksmų įtaką grandioziniams įvykiams pavadino „Drugelio efektu“. Jo žymioji frazė „Drugelio sparnų

Tikriausiai visi spėjome patikrinti, kur yra mūsų apsikuitimo, apatijos ir beprasmybės dugnas. plazdėjimas viename pasaulio gale gali sukelti uraganą kitame“ pandemijos kontekste iš tikrųjų smogia į paširdžius. Šiuo atveju ne ten nuplazdėjęs šikšnosparnis pradėjo įvykių virtinę, dėl kurios šiandien gyvename apokaliptinėje realybėje. Visi, gavę šlapiu skuduru per veidą, pagaliau pradedame suprasti, kad esame sudėtingos sistemos dalis: patraukus vieną virvelę, tolumoje sujuda ir kita. Pagaliau matome plačiau, nei siekia mūsų kiemo vartai. Pagaliau jaučiamės svarbūs. Ir labiau suvokiame savo atsakomybę kitiems. ANTRA :

apsikabinimas turi ypatingų galių

Pasirodo, neturėjau supratimo, ką tai reiškia, kol karantino metu iš manęs nebuvo atimta ši galimybė. Pirmą kartą išgyvenau žmogiško prisilietimo badą – odą pradėjo net dilgčioti nuo tuštumos. Patyriau tokį stiprų norą su kuo nors tiesiog apsikabinti. Tarsi pajusti kito žmogaus šilumą, įkritus jam tarp rankų, būtų jaukiausias dalykas pasaulyje. Prisiminkime tai, kai ateis laikas ir galėsime pamiršti apie ribas. Prisiminkime. Ir dažniau apsikabinkime. T REČI A :

meilė eina kiaurai sienas

Mūsų kūnai gali likti atskirti mūrinėmis plytomis ir šarvuotomis durimis. Mes galime kvėpuoti skirtingu oru.

Matyti skirtingus dalykus. Ir vis tiek širdimi justi artimų žmonių meilę. Gal net dar stipriau. K ET VIRTA:

nebūtina jaustis 100 proc. pasiruošusiems, kad galėtume imtis svarbių dalykų

Kiek kartų per karantino laikotarpį sėdėjote „Zoom“ konferencijoje iš namų su makiažu ar išlygintais marškiniais, bet be kelnių? Kompiuterio kameros akutei matant tik nuo viršugalvio iki juosmens, neverta krimstis dėl smulkmenų. Ir kaip praėjo tas svarbus pokalbis? Niekas nematė skirtingų kojinių ir trupiniais nubertų grindų. Visi girdėjo jūsų pasitikėjimą balse ir prasmingus žodžius. Praėjo puikiai. Ta pati taisyklė galioja ir daugeliui kitų gyvenimo situacijų. Kartais mes taip bijome žengti pirmą žingsnį, kol nesijaučiame absoliučiai pasirengę. Mintyse išgyvename visus galimus scenarijus. Nubraižome visus įmanomus veiksmų planus (pasistengiame kaip niekad užstrigti ties galimų kliūčių sąrašu). Tiek daug laiko praleidžiame ruošdamiesi, o ne darydami, jog kai pagaliau pasijaučiame pasirengę, galimybių traukinys jau būna seniai nuvažiavęs. O mes liekame stovėti su savo tobulu veiksmų planu ir tobula šukuosena, bet taip ir neišėję iš namų. Todėl prieš imdamiesi ko nors naujo ar svarbaus nustokime perfekcionizuoti. Tiesiog ženkime žingsnį. Galbūt jis bus ne toks tiesus. Galbūt nusilaušime kokį bato kulną. Bet nors būsime pradėję kelionę. O viskas į vietas susirikiuoja tik proceso metu.

baisu, kad paprastų kopėčių iš jos išlipti neužteks – reikės viso krano. Sunkiasvorio krano betono gabalams tampyti. Kad iškeltų tave paviršiun su visu tuo slegiančiu nepadarytų darbų, atsakomybių ir nepateisintų lūkesčių sąrašu. Tik, pasirodo, dideliems pokyčiams sunkiosios artilerijos nereikia. Reikalai apsiverčia pradėjus nuo juokingai mažų dalykų. Tokių mažų, kad iš pradžių jie atrodo idiotiškai nereikšmingi prieš tavo „dideles“ problemas. Bet jie veikia. Vienas skambutis. Karštas dušas. Dėžė išmestų pasenusių daiktų. Dantų šepetėliu iššveista vonia. Žingsnis po žingsnio. Žingsnis... Po... Žingsnio. Reikalai pagerėja, kai imiesi juos tvarkyti mažomis dalimis. >

Kompiuterio kameros akutei matant tik nuo viršugalvio iki juosmens, neverta krimstis dėl smulkmenų.

P ENKTA:

kai jaučiamės praradę kontrolę, galime pradėti nuo mažų dalykų

Metų pradžioje išgyvenau trumpą keistą epizodą, kai viskas krito iš rankų. Tarsi būčiau užbraukusi visas įstrižaines „Teleloto“ žaidime, bet langeliai žymėtų ne sėkmę, o dalykus, kurie nesiseka. Ir tai nesibaigia. Kol galiausiai, regis, galėtum pravirkti vidury baltos dienos. Pasijutus tokioje duobėje

M O R TA Š M I TA I T Ė

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė IŠSKIRTINIS INTERVIU

Jis atėmė

iš manęs VAIKYSTĘ

#metoo gerokai pakeitė pasaulį, revizuodamas ir naujai vertindamas vyro ir moters, vyro ir vyro, moters ir moters santykius. Tūkstančiai pavėluotų išpažinčių skatina perkainoti vertybes. Viena tokių – Paryžiaus leidėjos ir rašytojos VANESSOS SPRINGOROS asmeninė istorija – apie tai, kaip visuomenė sudarė sąlygas keturiolikmetei paauglei įsimylėti garsų penkiasdešimtmetį prancūzų rašytoją. Iki smulkiausių detalių Vanessa visa tai atkuria knygoje „Abipusiu sutikimu“ (leidykla „Baltos lankos“), kuri Prancūzijoje buvo skaitomiausia 2020-ųjų knyga.

©VIDA PRESS(2)

Tekstas V A L D A S P U T E I K I S

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

Išskirtinis interviu

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

Laimė DAILĖS GALERIJA

Pirtis ir muziejai yra turbūt vienintelės vietos, kur nuogas kūnas niekada nebuvo draudžiamas. Tiesa, viduramžių bažnyčia įtikino žmones, kad jį rodyti – baisi nuodėmė, tad katalikai maudėsi su marškiniais. Kas kita buvo dailė: dvasininkai negalėjo paneigti, kad Adomas ir Ieva lakstė po rojų prisidengę tik figmedžių lapais. O visada atsirasdavo menininkų, kuriems parūpdavo kaip tik šis Biblijos siužetas.

104

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

Lucas Cranachas Vyresnysis, „Adomas ir Ieva“. 1526 m.

KŪNAS KAIP ĮRODYMAS

Graikai ir romėnai sportavo nuogi, todėl ir apnuogintomis skulptūromis niekas nesipiktino. Vėliau kelis šimtus metų buvo kuriamos mitologinės ir alegorinės kompozicijos, kurių herojai be drabužių jausdavosi geriau nei su jais. Kažkaip nekildavo klausimų, kodėl Michelangelo Dovydas eina kovoti su Galijotu be šarvų, net nepridengęs kaušeliu jautriausio organo: atrodė savaime suprantama, kad mitiniams personažams negalioja mirtingųjų uniformos. O ir Botticelli Venera negalėjo iškilti iš jūros gelmių vilkėdama madingą Renesanso suknelę, net jei buvo it du vandens lašai panaši į Simonettą Vespucci – gražiausią to meto damą. Visuose pasaulio muziejuose pilna nuogalių. Ir visose meno akademijose dėstomas aktas: studentai mokosi piešti nuogą kūną, tyrinėja jo anatomiją. O, atkentėję keletą metų, jie nenori nuspausti delete ir pamiršti to, ką studijavo. Todėl mene apnuogintų vyrų ir moterų – tiek daug, kad žiūrovai supranta: kūnas – tiesiog meno objektas, ne blogesnis už peizažą ar natiurmortą… Truputį apsimelavome? Taip. Sveikas ar kompleksų išprovokuotas smalsumas, galimybė „pažvelgti pro rakto skylutę“ – neišvengiami. Ir nėra jėgos, kuri apsaugotų kūrinių autorius nuo impulsyvios ar apsimestinės reakcijos į meną, kaip nors prasilenkiantį su žiūrovo saugumo erdve, jam įskiepytomis padorumo sampratomis… Kitaip sakant, kalbėsime apie skandalingus paveikslus. Temą pradėti – labai paprasta: joks kitas kūrinys nekėlė tokio ažiotažo, kaip Gustave’o Courbet „Pasaulio kilmė“ (1866 m.). Jis išties ne silpnų nervų piliečiams: drobėje žvilgsnis fokusuojamas į moters lytinius organus. O ir paveikslo autorius – skandalinga persona. Courbet, bene pirmasis supratęs reklamos galią, vaizdavo cinišką, ištvirkusį, arogantišką personažą, ir jei žurnalistams prireikdavo sensacijos, tapytojas visada turėdavo ką paporinti. Jo parodos irgi buvo kaip uždelstojo veikimo bomba; regis, nė viena nepraėjo tyliai, nesukėlusi žiūrovų ir kritikų rūstybės. Ir nuogų moterų jis nutapė tiek, kad jų aktams prireiktų atskiros galerijos.

Tiziano, „Urbino Venera“. 1538 m. Uficių galerija, Florencija

Édouard’as Manet, „Olimpija“. 1863 m. Orsė muziejus, Paryžius

Bet Courbet gyvenimo peripetijos – niekuo dėtos. Amžininkai nematė jo „Pasaulio kilmės“. Paveikslas buvo nutapytas turkų diplomatui ir erotinio meno kolekcininkui Khaliliui Bey. Vyras savo aistros neviešino, paveikslą slėpė už žalių užuolaidėlių ir rodė tik tiems svečiams, kuriais pasitikėjo. Bėda, kad Paryžiuje reziduojantis ambasadorius turėjo ir kitų silpnybių: viena jų buvo kortos. Turkas pralošė savo kolekciją. Kūrinys ilgai keliavo iš rankų į rankas, Antrojo pasaulinio karo metais tapo plėšikaujančių rusų trofėjumi… Kur vedame? Courbet paveikslas – mūsų laikų sensacija. Skandalai prasidėjo 1995 m., kai jį įsigijo Orsė muziejus.

Nūnai kiekvienas gali naršyti pornografijos svetaines, žiūrėti erotinius filmus ar atskirus jų fragmentus. Bet Courbet darbas vis dar vertinamas kaip didžiausias pavojus mūsų moralei ir šeimai. Dar visai neseniai buvo naikinamos knygos su kūrinio reprodukcija, „valomi“ socialiniai tinklai. Nors tuo pat metu vyko priešingos krypties eismas. Žurnalistai ir meno ekspertai neleido pamiršti paveikslo – jiems staiga parūpo, kas pozavo: menininko meilužė Jo ar balerina Constance Quéniaux… Visai nesinori tiek vietos skirti vienam darbui, bet jis – tipiškas atvejis. Dauguma paveikslų, dabar vadinamų skandalingais, buvo kuriami ne tam, kad taptų muziejų >

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

105

Laimė ŽVAIGŽDŽIŲ KELIAIS

Ne prezidento

šešėlyje

i net norėtų ir toliau dėstyti anglų kalbą Šiaurės Virdžinijos visuomeniniame koledže – tai būtų pavyzdys, kaip reikia vertinti mokytojų ir dėstytojų darbą bei indėlį ir populiarinti profesiją. Vargu ar mintis patiks specialiosioms tarnyboms, turinčioms garantuoti valstybės vadovo apsaugą, tačiau prielaida, kad pirmoji Amerikos ponia gali turėti dalykinių interesų ne Baltuosiuose rūmuose, – revoliucinė.

110

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

Keturiasdešimt šeštuoju JAV vadovu (kol kas – išrinktuoju) tapęs Joe Bidenas atsiveda į Baltuosius rūmus naują šeimininkę, kuri vadina save ne pirmąja ponia, o mokytoja iš pašaukimo.

Net pažangiosios Hillary Clinton ir Michelle Obama turėjo palikti darbovietes ir gal ir netapti tiesiog poniomis, bet keisti profesiją ir įgūdžius. Tik vėliau Clinton tapo savarankiška politike, bet Clintono prezidentavimo laikais jos veikla erzino ir pati Hilary atrodė nepatenkinta. Ponia Obama irgi įgyvendino ne vieną svarbią socialinę iniciatyvą, tačiau jos turėjo ne tiek ir bendra su diplomuotos teisininkės praktika. Besikeičiantis gyvenimas keičia tiek pirmosios ponios pareigų sąrašą, tiek pačią sampratą. Beje, karjerą baigiančio prezidento sutuoktinė į ją irgi netilpo – pernelyg jaunesnė, pernelyg ne amerikietiška, pernelyg mėgstanti „Christian Louboutin“... Svetima. Jill – jauki, sava, šviesiaplaukė, vyro bendražygė – lyg ir tipiškai amerikietiška. Bet drauge – dėžutė su dvigubu dugnu – ganėtinai moteriška, bet ne Stepfordo žmona, mylinti, bet nesusiliejanti (jai piršęsis senatorius Joe Bidenas tik iš penkto karto išgirdo „taip“). Nuo mažens darbšti, atsakinga (vyriausia iš penkių seserų Pensilvanijos vidurinės klasės šeimoje: mama – namų šeimininkė, tėvas – banko klerkas). Ryžtinga – ištekėjo už našlio su dviem sūnumis. Atsidavusi profesijai (ne karjerai). Turinti gerą skonį, graži bet kokio amžiaus (studijavo madą, jai pranašavo modelio karjerą, tačiau anglų kalba pasirodė įdomesnė). Atrodo, būtent tokia „tautos motina“ nepamaišys nūdienos Amerikai. Ji net ne per daug tobula – prieš kurį laiką į eterį išėjo pirmasis jos vyras, nusprendęs demaskuoti buvusią žmoną ir įrodyti, kad pirmoji pora – visai ne tokia, kokia dedasi. O gal tai ir gerai – pernelyg didelė idilė neretai slepia nepatrauklų paveikslėlį.

Po penkto prašymo tekėti – Joe žodžiais, jis būtų buvęs paskutinis – Jill pagaliau pasakė „taip“. 1977 metais pora susituokė: Delavero valstijos senatoriaus vestuvės spaudos nesudomino ir nuotraukos taip ir nebuvo paviešintos. Vėliau Joe sakė, kad ji grąžino gyvenimą ne tik jam, bet ir sūnums, vadinantiems Jill mama. Norėdamas kas vakarą matyti Beau ir Hunterį, senatorius kiekvieną dieną traukiniu važinėjo 175 kilometrus į Vašingtoną ir atgal, bet būtent Jill atgaivino prarastą šeimos, rūpinimosi, savitarpio pagalbos ir meilės jausmą. 2020-aisiais pora atšventė keturiasdešimt trečiąsias santuokos metines, išaugino dukrą Ashley Biden.

KAS BUVO ANKSČIAU? Seną gerą praktiką tuoktuvių metu teirautis – jei kas gali nurodyti kokią kliūtį, trukdančią vedyboms, tegu kalba dabar arba nutyla visiems laikams – galima būtų pritaikyti ir kitoms situacijoms. Nes ilgus metus tylėjęs pirmasis Jill Biden vyras Billas Stevensonas prabilo visai neseniai. Tiesą sakant, daug kas išvis nežinojo, kad toks ponas buvo – už bendrakursio, studentų futbolo komandos kapitono, Jill ištekėjo devyniolikos, o po penkerių metų išsiskyrė. Gyvendami kartu jie spėjo atidaryti barą „Stone Balloon“ – vieną populiariausių koledžų barų Amerikoje: jame net koncertavo Bruce’as Springsteenas, tada dar nebuvęs tokia žvaigžde, kiti dainininkai. Jill visada buvo fantastiškai darbšti (pirmąjį atlyginimą užsidirbo penkiolikos), tačiau kaip tik tuo metu keitė studijų kryptį: metusi madą, perėjo į Delavero universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. O studijų laikų santuokos – trapus darinys. >

Jill piršęsis tada dar senatorius Joe Bidenas tik iš penkto karto išgirdo „taip“.

KAI JILL SUTIKO JOE Oficiali Jill Biden biografija prasideda nuo vestuvių su Joe – visuose išrinktojo prezidento gyvenimo aprašymuose minima jautri Delavero valstijos senatoriaus ir aštuoneriais metais jaunesnės mokytojos meilės istorija. (1972 metų Kalėdų išvakarėse Bideno pirmoji žmona Nelia ir vos metų sulaukusi jų dukra Naomi žuvo automobilio avarijoje.) 1975 metais, kai Joe susipažino su Jill, Beau buvo septyneri, Hunteriui – penkeri. Legenda sako, kad Joe pamatė Jill nuotrauką vietos reklamos plakate, o jo brolis Frankas surengė porai akląjį pasimatymą. Per pirmąjį vakarą drauge jie ėjo į kiną – žiūrėjo romantiškąją Claude’o Leloucho istoriją „Vyras ir moteris“, vakarieniavo, o paskui jis palydėjo ją namo. Jauna moteris buvo sužavėta (pati prisimena tąvakar mamai telefonu pasakytą frazę, kad pagaliau sutikusi tikrą džentelmeną), tačiau ji bijojo nepajėgsianti atstoti berniukams mamos. Aštuonerių metų skirtumas irgi atrodė didelis – Jill buvo įsitikinusi, kad jiems nieko neišeis.

Aštuonerius metus buvę antrąja pora Joe ir Jill Bidenai sausį taps Baltųjų rūmų šeimininkais, bet su buvusiais bosais palaiko puikius santykius. Nuotraukoje – su Baracku ir Michelle Obamomis

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

111

Laimė ASMENINIS GIDAS

kol kas, gerdama iš legendinės Venecijos kavinės „Florian“ atsisiųstą kavą, išlydžiu Tris karalius ir laukiu stebuklo. Gal net ne laukiu, nes žinau – jis tikrai ateis. Tada, kai pati jį prisikviesiu, susikursiu. Kaip ir per 2020-ųjų Kalėdas, kurios turėjo būti liūdnos, vienišos ir pilkos, nes niekada nesitikėjau, kad sulauksiu dienos, kai pasakysiu savo vienturčiui sanitarinio saugumo sumetimais neatvažiuoti pas mane į Prancūziją pasitikti Betliejaus žvaigždės. Galėjau liūdėti, bet pasirinkau švęsti – ne tik Kalėdas, bet ir gyvenimą. Tiesa, tai pasakiusi, paklausiau savęs, kam reikia Kalėdų eglės, jei namuose būsime tik dviese? „Mums ir reikia“, – atsakiau sau mintyse, o Jurgis vieną vakarą ėmė ir parnešė į namus gyvą skarotą stebuklą, kurį pavasarį pasodinsime sode kaip prisiminimą apie prabėgusius sunkius, bet įdomius du tūkstančiai dvidešimtuosius. Kaip pranašiškai prabėgusių pandeminių metų kontekste dabar skamba Venecijoje vykusios bienalės, kurioje Lietuva laimėjo „Auksinį liūtą“, šūkis „Tegul tau būna lemta gyventi įdomiais laikais“. Ne veltui sakoma, kad menininkai moka įžvelgti ateitį. Ir kartais net geriau, nei visa astrologų armija.

Dėl pandemijos uždaryti restoranai trumpam atveria duris sekmadieniais

114

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

Nurinkinėju paskutinius žaisliukus nuo eglės ir prisimenu, kaip ir kodėl jie čia atsidūrė. Kadangi užkrato nešiotoja uždarė visus kelius į pasaulį, negalėjau nuvykti į Londoną. Norėdama palaikyti dėl pandemijos kenčiančius man patinkančius verslus, užsisakiau itin originalius kalėdinius žaisliukus iš legendinės „Liberty“, vienos iš nedaugelio, kuri dar priklauso šeimai, o ne korporacijoms. Draugė prancūzė, gretimo butikėlio šalia mano galerijos Issigeac miestelyje savininkė, sakė mane suprantanti. Nes kada gi švęsti, kada gi išpažinti prancūziškąją joie de vivre – džiaugsmo gyventi religiją, jei ne tuomet, kai aplink viskas pilka ir vilties reikia su žiburiu ieškoti? >

Pagaliau ta Žiurkė Koronita pabėgo iš mūsų gerokai prakiurusio ir beskęstančio laivo „Žemė“, o jos vietą užėmė darbštus ir sveikas Jautis. Tikėkimės, jis savo energija užtryps visas jos paliktas bėdas, o mes, išmokę pozityvias pandemijos lėtesnio, ramesnio, paprastesnio, sąmoningesnio, solidaresnio gyvenimo pamokas, užlopysime savo laivą ir išplauksime juo į plačius laimės vandenynus.

NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIO ALBUMO (FOTOGRAFAI JURGIS JUCYS IR EMMANUELIS MARCAS DUBOIS)

Joie de vivre PANDEMIJOS LAIKAIS

Vienišai su vyru Kalėdų vakarienei iš mažos žuvies parduotuvės užsisakiau šukučių ir didžiųjų Madagaskaro krevečių, iš nedidelių šampano namų parsisiunčiau putojančio gėrimo

Issigeac per šias gana nelinksmas, vienišas pandemines Kalėdas švytėjo it koks XIX a. dendis – gražus ir puošnus kaip niekad

Turgaus prekeiviai iš solidarumo savo gėrybes visuomet parduoda kiek pigiau. Dabar, pandemijos metu, dar ir dovanų prideda

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

115

Laimė MUST HAVE

Nauji metai – nauja spinta Savo sezono atradimais dalijasi ne tik stilinga spinta, bet ir stilingu gyvenimo būdu garsėjančios madinguolės.

EGLĖ NAKVOSAS Publicistė, gyvenanti Čikagoje

DODO BAR OR suknelė

ODINĖ MINI SUKNELĖ

Eglė renkasi etiškus odos pakaitalo (vegan leather) drabužius. „Kokybė ir patvarumas neką atsilieka nuo gyvūnų odos“, – tikina etiškos mados principams neabejinga pašnekovė, pamažu atsisakanti natūralios odos. Šią trumpą vienspalvę suknelę smagu derinti su raštuotomis pėdkelnėmis ar išskirtine avalyne. „Laikausi taisyklės, kad, jei dėviu odinius drabužius, juos derinu su kuo nors lengvu ir elegantišku, tarkime, odinę striukę – su šilkine suknele.“

P A LT A S SU KAILINĖMIS D E TA L Ė M I S Anot Eglės, kailinės detalės suteikia drabužiui prabangumo. Šis paltas – labai universalus: su aukštakulniais ir skrybėle lengva sukurti retro stilių, o su žygio batais, džinsais ir megztiniu – kasdienį modernų įvaizdį. „Investuojant į tokį pirkinį svarbu sau atsakyti, ar bus prie ko jį derinti. Reikėtų nepersistengti ir su aksesuarais: jie neturėtų būti ekstravagantiški.“ SAKS POTTS paltas

120

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIO ALBUMO IR IŠ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ

VILNONĖ SKRYBĖLĖ

Šį aksesuarą moteris vadina pačiu mėgstamiausiu. Jai skrybėlė – tas stiliaus elementas, kuris paverčia įvaizdį stilingu. „Skrybėlė geriausia draugė ir tada, kai neklauso plaukai.“ Taigi, Coco Chanel liepdavo prieš išeinant iš namų palikti vieną daiktą, o Eglė siūlo pasiimti. Skrybėlę! RUSLAN BAGINSKIY skrybėlė

B ATA I S M A I L I A N O S E L E

„Ši avalynės tendencija man tikra atgaiva nuo dabar itin populiarių chunky boots“, – sako Eglė. Tokius batus ji mėgsta avėti prie džinsų, oversized švarkų, ilgų paltų. „Jie sukuria įvaizdžio pusiausvyrą, pailgina kojas ir suteikia elegantiškumo bei lengvumo.“ Tabu – smailios noselės prie trumpų sijonų ir gilių iškirpčių! BY FAR ilgaauliai

P L AT U S D I R Ž A S

Pernai ant podiumų grįžę platūs diržai yra itin universalūs: tinka ir paltams, ir vakarinėms suknelėms suveržti. „Man tai puikus aksesuaras liemeniui išryškinti ir viršutinei kūno daliai atskirti nuo apatinės. Tik svarbu atsižvelgti į proporcijas. Žiūrėkite, kad platus diržas nevirstų korsetu arba nebūtų toks plonas, kad „dingtų“ tarp aprangos.“ Dar vienas Eglės triukas: jei perkate suknelę su dirželiu, jį išverkite ir nešiokite su mėgstamu diržu – ir atrodys efektingiau, ir suteiks asmeniškumo. >

ALEXANDER MCQUEEN diržas

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

121

Laimė MAISTAS

ĮKVĖPIMAI Kol sukryžiavę pirštus planuojame kitų metų keliones (juk visi tai slapčia darome, tiesa?), pasaulį naršome savo virtuvėse. Nauja šalis ar sena meilė – tinka viskas, svarbu, gardu ir įkvepia tikėti geresniais laikais. Šįkart lėkštėse tebūnie Italija – jai skonių ir polėkio tikrai netrūksta. Fotografė ir stilistė J U R G I TA VA S K E L

126

20 2 1 SAUSI S– VASARI S LAIMĖ

2 PORCIJOS GAMINTI 15 MIN. IR LAIKAS POMIDORAMS MARINUOTI

SALOTOS su BURATOS SŪRIU 300 g įvairiaspalvių vyšninių pomidorų, 2 šaukštai balzaminio acto, 4 šaukštai alyvuogių aliejaus, po ½ šaukštelio druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų, žiupsnis aitriųjų paprikų dribsnių, 1 česnako skiltelės, 4 bazilikų lapeliai, 2 figos, salotinių sultenių, keli griežinėliai vytinto kumpio, 2 buratos sūrio kamuoliukai, kepintų kedrinių pinijų.

1. Pomidorus perpjaukite perpus, sudėkite į dubenį. Atskirame dubenėlyje sumaišykite balzaminį actą, aliejų, prieskonius, smulkintus česnaką ir bazilikus. Marinatu užpilkite pomidorus, išmaišykite, palikite kambario temperatūroje 2–3 val. 2. Paruoštus pomidorus dėkite į lėkštes drauge su į keturias dalis perpjautomis figomis, salotinėmis sultenėmis, kumpio griežinėliais ir burata, pabarstykite kedrinėmis pinijomis. Patiekite su keptuvėje kepintomis, alyvuogių aliejumi apšlakstytomis ir česnaku įtrintomis šviesios duonos riekelėmis.

LAIMĖ 202 1 SAUS I S –VASA RI S

127