Žmogaus teisių balsas
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje
Moterų dalyvavimas Lietuvos savivaldoje 2020 metai
TURINYS ĮVADAS 3 MERĖS 4
KANDIDATĖS VADOVĖS 6
5
ADMINISTRACIJOS DIREKTORĖS 7
EUROPOS SĄJUNGOS KONTEKSTAS APIBENDRINIMAS 9
8
TYRIMĄ PARENGĖ: Giedrė Šėmytė ir Ugnė Kemėšiūtė ILIUSTRACIJŲ IR DIZAINO AUTORĖ: Rūta Krau https://www.rutakrau.com/ Atliekant tyrimą (2019 metų lapkritį) kai kuriose savivaldybėse dar nebuvo paskirtos tam tikros pozicijos, kai kurias pozicijas užimantys asmenys jau yra pasikeitę. Tyrimo siekis - apžvelgti esamą Lietuvos moterų savivaldos situaciją, analizuoti priežastis lėmusias menką moterų dalyvavimą Lietuvos savivaldoje, todėl jūsų idėjų, pasiūlymų ir įžvalgų gilesniam ir detalesniam tyrimui laukiame info@ztbalsas.lt VšĮ ,,Žmogaus teisių balsas”, 2020
MOTERYS LIETUVOS SAVIVALDOJE 2020
2
ĮVADAS APIE TYRIMĄ Daugiau nei pusę metų Lietuva buvo vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje visą ministrų kabinetą sudarė tik vyrai. O kaip Lietuva atrodo savivaldybių lygmenyje? Savivaldos rinkimuose Lietuva kas kartą susiduria su lyčių disbalansu. Moterų merių skaičius dažniausiai nesiekia nei 10 procentų. Nuo 2015 metų Lietuvoje organizuojami tiesioginiai merų rinkimai, tačiau moterų ir vyrų balansas nepasikeitė. 2015 metais iš 60 išrinktų merų tik 4 iš jų moterys. 2019 metais savivaldybių rinkimuose iš skaičius stipriai nepakito, iš 60 merų išrinktos 5 moterys. Europos Sąjungos kontekste Lietuva taip pat ženkliai atsilieka ne tik nuo lyderiaujančių valstybių, bet ir nuo Europos Sąjungos vidurkio. Baltijos šalių kontekste Lietuva taip pat turi žemesnius rodiklius nei kaimyninės Latvija ar Estija. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija skelbdama rinkimų rezultatus nedetalizuoja moterų ir vyrų santykio savivaldybių rinkimuose. Kyla poreikis detaliau pažvelgti į moterų ir vyrų balansą savivaldybių lygmenyje. TYRIMO RĖMAI Šis tyrimas - siekis analizuoti moterų ir vyrų balansą po Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimų 2019 metais. Analizuojamos keturios pagrindinės pozicijos:
• administracijos direktoriai ir direktorės; • administracijos direktorių pavaduotojai ir pavaduotojos. Šių pozicijų pasirinkimą lemia jų svarba ir įtaka savivaldybių valdymui. Svarbu tai, kad merai ir merės renkami tiesiogiai, o vicemerai ir vicemerės, administracijos direktoriai ir jų pavaduotojai skiriami. Tačiau šios pozicijos tarpusavyje itin susijusios. Neretai vyrauja tradicija, kai pastarąsias pozicijas užima kiti daugiausiai balsų surinkę kandidatai ir kandidatės. Svarbiausi tyrime analizuojami pjūviai: • • • •
2015 metų ir 2019 metų pokyčiai; Lietuvos merių (dis)balansas; Lietuvos vicemerių (dis)balansas; Lietuvos administracijos direktorių ir jų pavaduotojų (dis)balansas; • Lietuva Europos Sąjungos kontekste; • Lietuva Baltijos šalių kontekste lyčių lygybės srityje savivaldybėse; • kandidatų ir kandidačių santykis 2019 metais savivaldybių rinkimuose. Duomenys apie šias užimtas pozicijas surinkti remiantis oficialiose savivaldybių interneto svetainėse pateikta informacija (2019 m. lapkričio 30 d. duomenys). Duomenų rinkimo metu, keliose savivaldybėse nebuvo paskirtos tam tikros pozicijos, tačiau tai neturi esminės įtakos tyrimo rezultatams.
• merai ir merės; • vicemerai ir vicemerės;
MOTERYS LIETUVOS SAVIVALDOJE 2020
3
MERĖS Lietuvoje nuo 2015 metų merai renkami tiesiogiai. 2015 metais iš 60 merų buvo išrinktos tik 4 merės. 2019 metais iš 60 merų buvo išrinktos 5 merės. Taigi, pokytis per 4 metus - viena mere daugiau, tačiau akivaizdu, jog šio pokyčio negalime laikyti esminiu ir rodančiu ženklų padėties pasikeitimą. Tyrimo metu šiose savivaldybėse vadovavo merės: Birštono, Lazdijų rajono, Širvintų rajono, Trakų rajono, Vilniaus rajono. Kas bendro tarp šių savivaldybių? Pažymėtina, kad trys merės išrinktos antrajai kadencijai (Trakų rajono, Birštono ir Vilniaus rajono savivaldybėse). Visos penkios savivaldybės yra gana nedidelės plotu ir gyventojų skaičiumi.
93.3%
6.7%
2015m.
91.7%
8.3%
2019m. išrinkti merais / merėmis
vyrai
moterys
MOTERYS LIETUVOS SAVIVALDOJE 2020
4
KANDIDATĖS Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, asmuo į savivaldybės tarybos narius – merus gali išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto. Partijų įstatuose bei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme tiek vyrams, tiek moterims numatytos galimybės kandidatuoti yra lygios. Vis dėlto, moterų iškeltos kandidatūros į mero/merės postą 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose nesudaro nei vienos ketvirtosios visų kandidatų. Akivaizdu, kad Lietuvoje merų ir merių santykis itin nepalankus moterims. Priežastys dėl tokios situacijos įvairios ir kompleksiškos. Tačiau ieškant priežastinių ryšių verta analizuoti, kiek moterų kandidatavo merų rinkimuose 2019 metais. Net aštuoniose savivaldybėse (Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Kupiškio rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Neringos, Vilkaviškio rajono, Utenos rajono) nekandidatavo nei viena moteris. Apžvelgus visose savivaldybėse kandidatavusiųjų sąrašus pastebime, kad tik trijose savivaldybėse (Biržų, Joniškio ir Šalčininkų), didžiąją dalį kandidatų sudarė moterys, nors nei vienoje iš šių savivaldybių nebuvo išrinkta moteris kandidatė. Nei vienoje valstybėje nekandidatavo daugiau nei 3 kandidatės. Tik po 1 moterį kandidatavo 24 savivaldybėse, tik po 2 moteris kandidatavo 18 savivaldybių, o po 3 moteris kandidatavo 10 savivaldybių. Viso 2019 metais Lietuvos savivaldybių merų rinkimuose dalyvavo 416 kandidatų (60 savivaldybių), iš jų 87 moterys, o tai tik vos daugiau nei 20 procentų iš visų kandidatų.
Pažymėtina, kad nei vienoje savivaldybėje du daugiausiai surinkę balsų kandidatai nėra moterys. 20 savivaldybių du daugiausiai surinkę balsų kandidatai buvo vyrai, 40 savivaldybių nors viena iš dviejų daugiausiai surinkusių kandidatų buvo moteris. Vis dėlto, 36 savivaldybėse iš 40 savivaldybių merais galiausiai tapo vyrai.
79.1%
20.9%
2019m.
60 savivaldybių kandidatai / kandidatės
vyrai
moterys
Kyla noras diskutuoti, kas lemia moterų ir vyrų išsikėlimą/iškėlimą į mero/merės posto kandidatūrą. Galimos kelios iš daugelio prielaidų: • moterų ir vyrų narių skaičius partijoje; • nariai yra labiau linkę pasitikėti vyru lyderio pozicijoje; • moterys nėra linkusios dalyvauti politikoje užimant lyderio poziciją. Norint sužinoti kiek žmonių partijos viduje bandė kandidatuoti į sąrašo lyderius/lyderes - tektų nagrinėti partijų vidinius dokumentus. Vis dėl to, šie duomenys nėra viešinami ir todėl nėra analizuojami, tai lemia, kad vyrų ir moterų kandidatūros į sąrašo lyderius nėra aiškios. Tačiau jeigu šie duomenys būtų vieši, galima būtų matyti kiek moterų ir vyrų išreiškė norą kandidatuoti į mero/ merės poziciją. MOTERYS LIETUVOS SAVIVALDOJE 2020
5
VADOVĖS Tyrimo metu nagrinėjome 4 pagrindines vadovaujamas pozicijas savivaldybėse: merus/-es, vicemerus/-es, administracijos direktorius/-es, administracijos direktoriaus/-ės pavaduotojus/-as. Tik vienoje savivaldybėje šiuo metu (2019 metais spalį) savivaldybėje (Širvintų rajono) visas keturias pozicijas užima moterys. 1.7% 98.3%
Savivaldybės, kuriose visas 4 pozicijas užima:
2019m.
vien moterys
ne vien moterys
Tuo tarpu 13 savivaldybių vadovaujančias pozicijas (mero, vicemerų, administracijos direktoriaus ir administracijos direktoriaus pavaduotojų) užima vien vyrai. Savivaldybės, kuriose visus vadovaujančius postus užima viena vyrai: Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Pasvalio rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šilalės rajono ir Telšių rajono. Įdomu pastebėti, kad sunku įžvelgti panašumų tarp šių savivaldybių vertinant jų dydį, gyventojų skaičių. Kitaip tariant, didmiesčių ir regionų savivaldybės šiuo klausimu nesiskiria. VICEMERĖS Lietuvoje vicemerai/-ės kitaip nei merai/ės skiriami, o ne renkami tiesiogiai. Savivaldybėse skiriamas vienas, du arba trys vicemerai/-ės (priklausomai nuo savivaldybės dydžio). Iš viso Lietuvoje šiuo metu (2019 m. rugsėjo 30 d.) yra 73 vicemerai/-ės (iš jų 23 vicemerai ir 50 vicemerės). Nors procentas palyginti su merių procentu yra didesnis (31,5 procentas vicemerų ir 8,3 procentų
merių), tačiau vis dar pastebimas aiškaus lyčių balanso nebuvimas.
68.5% 31.5%
vicemerės
2019m.
vicemerai
Reikšminga atsižvelgti į faktą, jog kai kuriose savivaldybėse skiriamas daugiau nei vienas vicemeras/-ės. Tokių savivaldybių net 11: Kauno rajono savivaldybėje visi 3 vicemerai yra vyrai (0 iš 3); Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybėse yra po vieną vicemerę iš 3 (1 iš 3); Alytaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse yra po vieną vicemerę iš 2 (1 iš 2); Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Marijampolės ir Klaipėdos miesto savivaldybėse abu vicemerai yra vyrai (0 iš 2); Klaipėdos rajono ir Mažeikių rajono savivaldybėse abi vicemerės moterys (2 iš 2). MERAI/-ĖS IR VICEMERAI/-ĖS Nagrinėjant sąsajas tarp administracijos direktoriaus ir vicemero postų, pastebima, kad trijose (Trakų rajono, Vilniaus rajono ir Širvintų rajono savivaldybėse) iš penkių Lietuvos savivaldybių, kuriose mero postą užima moteris yra bent viena vicemerė. Tuo tarpu 15 savivaldybių iš 45 savivaldybių, kuriose mero postą užima vyras yra bent viena vicemerė. Keturiose iš penkių savivaldybėse, kuriose mero postą užima moteris administracijos direktorės yra moterys.
MOTERYS LIETUVOS SAVIVALDOJE 2020
6
ADMINISTRCIJOS DIREKTORĖS Lietuvoje iš 59 administracijos direktorių (Jurbarko rajono savivaldybėje tyrimo metu nebuvo patvirtintas administracijos direktorius/-ė) yra 20 moterų ir 39 vyrai. Čia skirtumas jau mažesnis nei merių ar vicemerių, tačiau pastebima, kad moterys sudaro tik trečdalį visų administracijos direktorių. 66.1% 33.9%
administracijos direktorės
2019m.
administracijos direktoriai
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIŲ PAVADUOTOJOS IR PAVADUOTOJAI Mažiausias lyčių disbalansas pastebimas tarp administracijos direktorių, kur yra 29 pavaduotojos ir 39 pavaduotojai. Vis dėlto, iš nagrinėtų pozicijų šioje laikytina „silpniausia“ įtakos prasme.
57.4% 42.6%
2019m.
pavaduotojos pavaduotojai
MOTERYS LIETUVOS SAVIVALDOJE 2020
7
EUROPOS SĄJUNGOS KONTEKSTAS BALTIJOS ŠALIŲ KONTEKSTAS Baltijos šalių kontekste Lietuva taip pat ženkliai atsilieka merų lyčių balanso srityje. Merės sudaro: • 8,3 procentus merų pozicijų Lietuvoje; • 16,5 procentų merų pozicijų Estijoje; • 23,5 procentų merų pozicijų Latvijoje. Lietuvoje iš visų trijų Baltijos valstybių lyčių balansas mažiausias savivaldos srityje. EUROPOS SĄJUNGOS KONTEKSTAS Didžiausias balansas. Merės sudaro: • 32,1 procentus merų pozicijų Švedijoje; • 26,1 procentų merų pozicijų Nyderlanduose; • 25,2 procentų merų pozicijų Slovakijoje. Didžiausias disbalansas. Merės sudaro: • 4,2 procentus merų pozicijų Čekijoje; • 4,5 procentų merų pozicijų Rumunijoje; • 5,4 procentų merų pozicijų Graikijoje. Lietuva šiuo metu yra arčiau valstybių, kuriose lyčių disbalansas didžiausias savivaldos srityje. Duomenys analizei pasitelkti remiantis Europos lyčių lygybės instituto Lyčių duomenų baze: https://eige.europa.eu/gender-statistics/ dgs
MOTERYS LIETUVOS SAVIVALDOJE 2020
8
APIBENDRINIMAS PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS 1. Lietuvoje po 2019 metų rinkimų tik iš 60 merų yra išrinktos tik 5 merės, o tai sudaro tik 8,3 procentus merų pozicijų. 2. Net 13,1 procentų savivaldybių į merų poziciją nekandidatavo nei viena moteris. 3. Daugiau nei 2/3 savivaldybių du daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai vyrai. 4. 13 savivaldybių visas vadovų (merų, vicemerų, administracijos direktorių ir jų pavaduotojų) pozicijas užima vyrai. 5. Lietuvoje 31,5 procento vicemerų pozicijų užima moterys, 33,9 procento administracijos direktorių pozicijų užima moterys, o administracijos direktorių pavaduotojų 42,6 procento sudaro moterys.
MOTERYS LIETUVOS SAVIVALDOJE 2020
9
Žmogaus teisių balsas
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje www.ztbalsas.lt info@ztbalsas.lt