__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

MENAS 2018 LAPKRITIS

virselis

Žmogaus Teisių Balsas

1


ŽMOGAUS TEISIŲ BALSAS

Pas(i)ek mus: www.ztbalsas.lt El. paštas: giedre.semyte@ztbalsas.lt Facebook: Žmogaus teisių balsas Instagram: ztbalsas Viršelio iliustratorė Domilė Kirstukaitė Žurnalo dizainas Mantas Leleika

@2018 Visos teisės priklauso VšĮ ,,Žmogaus teisių balsas”. Kopijuoti, platinti, dauginti galima tik gavus VšĮ ,,Žmogaus teisių balsas” sutikimą.

2

Žmogaus Teisių Balsas


Labas, skaitytojau! Su visa komanda nekantraudami pristatome pirmąjį Žmogaus teisių balso žurnalo numerį. Šiame numeryje mūsų komanda pasakoja apie šių metų Nobelio Taikos premijos laureatus ir apie seksualinius nusikaltimus pasaulyje. Analizuoja institucijas, kurios gina mūsų teises ir pasakoja apie mėnesio iniciatyvą - Nebegėdą, pirmąjį portalą ir tinklalaidę Lietuvoje apie kūną, seksą ir santykius. Pristatome dvi asmenybes: Sacharovo premijos laureatą ir vieną pirmųjų Lietuvos feminisčių. Čia taip pat rasite mūsų įspūdžius iš paskutiniu metu vykusių kultūrinių renginių žmogaus teisių tematika. Na, o šio mėnesio tema - žmogaus teisės ir menas. Apie literatūrą, muziką, kiną ir fotografiją kalbame per žmogaus teisių perspektyvą.

ŽTB komanda

Žmogaus Teisių Balsas

3


ŽTB Komanda 01. Akvilė Jasevičiūtė 02. Brigita Pruskaitė 03. Eglė Ruzgytė 04. Eitvydas Zurba 05. Julija Druk 06. Indrė Gimbutaitė 07. Ieva Baliasinovaitė 08. Giedrė Šėmytė 09. Kamilė Laurinavičiūtė 10. Kristina Ema Kukarevičiūtė 11. Aistė Jotautytė 12. Kasparas Adomaitis 13. Manvydas Viliūnas 14. Domilė Kirstukaitė 15. Ieva Sinkevičiūtė 16. Mantas Leleika

4

01

05

09

13 Žmogaus Teisių Balsas


02

03

04

06

07

08

10

11

12

14

15

16 Žmogaus Teisių Balsas

5


LIETUVA 22

TYRIMAI 6

Žmogaus Teisių Balsas

8

PASAULIS 40


KULTURA 68

48

MENAS

Žmogaus Teisių Balsas

7


TEMA1 1. Kas įvyko Lietuvoje?

8

LIETUVA

Domilės Žmogaus Kirstukaitės Teisių Balsas iliustracija


10

Teisė į informavimą

12

Neapykantos nusikaltimai Lietuvos kasdienybė

16

Kas gina mano teises? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

18

Mėnesio iniciatyva: Ko vis dar gėdijamės?

Žmogaus Teisių Balsas

9


Teisė į informavimą Teksto autorius Eitvydas Zurba Iliustracijos autorė Rūta Kraujutytė

Tikriausiai pagrindinis spalio įvykis Vyriausybės bandymas gelbėti savo kailį po to, kai žurnalistai paprašė Vyriausybės kanceliarijos suteikti ministrų pasitarimo įrašą, tačiau jis ne tik kad nebuvo suteiktas - jis buvo sunaikintas. Žinoma, šio įvykio negalime izoliuoti kaip vienetinio ir atsiradusio tarsi iš niekur. Dabartinė Lietuvos valdžia jau seniai pradėjo karą prieš žiniasklaidą - Seimo laikinosios tyrimų komisijos, keistoki įstatymų projektai (nors jei reikėtų transliuoti daugiau pozityvių naujienų gal nereikėtų girdėti apie kvailus pasiūlymus?) ir bandymas riboti žurnalistų prieigą prie informacijos. Deja, tačiau tam tikrais savo elementais šiuo metu vykdoma politika panašėja į tą, kurią vykdo JAV prezidentas D. Trumpas. Nors liūdna tai pripažinti, jo kliedesiai apie netikras naujienas pasiteisino - JAV prezidentui nepalankios žiniasklaidos priemonės jo rinkėjų tarpe yra traktuojamos kaip nepageidautinos ir nenaudingos. Nors JAV jau daug metų yra susiskaldžiusi dėl savo dvipartinės sistemos, D. Trumpo veiksmai šį susiskaldymą tik dar labiau skatina ir formuoja visuomenės nuomonės burbulus, kuriuose įstrigę žmonės neklauso ir nenori girdėti kitos pusės argumentų bet kokia tema. Kuo situacija panaši? Lietuvoje bandoma diskredituoti laisvas žiniasklaidos priemones - politikai vengia nepatogių klausimų (kas nėra nieko naujo, tačiau politiko darbas yra aiškinti visuomenei savo sprendimus), bandoma daryti įtaką LRT - tiek keičiant LRT veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tiek tiriant LRT veiklą, taip siekiant „netrukdymo dirbti“. Be to, pasižiūrėjus į kai kurių politinių leidinių tiražus, tampa akivaizdu, kad siekiama ne tik

10

Žmogaus Teisių Balsas

paveikti kitas žiniasklaidos priemones, bet ir sukurti savo informacijos kanalą per kurį būtų lengva pateikti iškreiptos realybės vaizdą tiesiogiai rinkėjui. Žinoma, tai nėra vienintelės problemos egzistuojančios šiuo metu. Regionuose žiniasklaida nėra pakankamai stipri ir dažnai yra priklausoma nuo vienos ar kitos politinės partijos. Be to, ne viena žiniasklaidos priemonė pastaraisiais metais susidūrė su bandymais įsilaužti į jų sistemas ir paskleisti netikras naujienas. Kaip paskui paaiškėjo, tą darė Lietuvai priešiškos valstybės. Žiniasklaidos laisvė dažnai gali būti sutapatinama su žodžio laisve, kuri gali ir turi būti suprantama kaip viena pagrindinių vertybių demokratinėje visuomenėje. Be šios laisvės negalėtume turėti debatų ir diskusijų forma spręsti problemas, tačiau kiek žiniasklaida turėtų turėti laisvės ir kokios jos ribos nustatyti yra sudėtinga. Ši laisvė dažnai konkuruoja su kitomis žmogaus teisėmis ir vertybėmis - teise į teisingą teismą, teisė į privatų gyvenimą, šaltinio paslaptimi, valstybės saugumu. Ar galime teigti, kad ribodami žurnalistų prieigą prie Registrų centro informacijos mes saugoma teisę į privatų gyvenimą arba valstybės saugumą? Vargu, nes šioje situacijoje turėtų laimėti būtent visuomenės interesas žinoti, o visuomenė gali sužinoti informaciją tik tada, kai žurnalistai turi prieigą prie informacijos nemokamai ir ji yra suteikiama per protingą terminą. Be jokios abejonės saugikliai yra būtini - tokia informacija turėtų būti suteikiama ne bet kam, tačiau be jos tikėtis lengvo korupcinių schemų išaiškinimo ir plačių tyrimų, kurie kyla būtent iš žiniasklaidos, yra sunku.


Panaši situacija nutiko ir su valdžios institucijų pasitarimais. Suprantama, kad tam tikrais atvejais šie pasitarimai turėtų būti slapti - valstybė privalo užtikrinti visuomenės saugumą, o kartais tai reiškia, kad visuomenė privalo nežinoti apie įslaptintą informaciją tam tikrą laiko tarpą - kariuomenės specifiniai dokumentai, kriminalinė žvalgyba, kita teisėsaugos veikla, tačiau eiliniai ministrų pasitarimai į šią kategoriją patekti neturėtų. Galime ir pasidžiaugti, nes Lietuvoje pastarieji įvykiai parodė ir gerų aspektų - akivaizdu, kad Lietuvos žiniasklaida jau moka parodyti savo jėgą ir pasipriešinti kvestionuojamiems valstybės institucijų sprendimams. Sveikintinas ir kai kurių institucijų siekis atsiverti visuomenėje - kad ir kaip bebūtų keista būtent dabar pradėta gyvai transliuoti Seimo komitetų ir kitų vidinių darinių posėdžius. Nors tai dažnai nėra aktualu eiliniam Lietuvos gyventojui, tačiau atvirumas ir galimybė šią informaciją pasiekti bet kuriuo momentu yra didžiulis žingsnis į priekį.

Žmogaus Teisių Balsas

11


Neapykantos nusikaltimai - Lietuvos kasdienybė Teksto autorius Eitvydas Zurba Iliustracijos autorė Rūta Kraujutytė

Vilniaus centre, viduryje dienos, eini susikibęs rankomis su savo mylimu žmogumi ir staiga už nugaros išgirsti rusiškus keiksmažodžius ir pajauti smūgį į veidą. Tai tik dar viena diena Vilniuje. Miegi ramiai savo lovoje, tavo balkone plėvesuoja vėliava, kuria tu išreiški ne tik savo pasididžiavimą, bet ir meilę, džiaugsmą, laimę, bet dėl to gali nakti atsibusti nuo aitraus dūmų kvapo, nes kažkas padegė tavo buto duris. Tai tik dar viena naktis Vilniuje. Nėra linksma vėl ir vėl kalbėti apie neapykantos nusikaltimus, tačiau situacijos, kai Lietuvos policija pradeda ikiteisminius tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai yra akivaizdžių neapykantos nusikaltimo požymių, yra mažų mažiausiai apgailėtinos. Spalio mėnesį įvykęs tos pačios lyties poros išpuolis gali būti analizuojamas aukštosiose mokyklose ir policijos pareigūnų mokymuose kaip pavyzdys, kuris parodo kaip neturėtų būti elgiamasi. Nukentėjusysis žiniasklaidoje minėjo, kad policijos pareigūnai ne tik užtruko atvykti į įvykio vietą, tačiau net ir nurodant neapykantos LGBT+ asmenims motyvą pareigūnai tą (sąmoningai ar nesąmoningai) atsisakė užfiksuoti. Kalbant apie atvykimo laiką, Žmogaus teisių balsui Policijos atstovai patvirtino, kad Policijos veikloje vis dar yra naudojami įvykių skirstymas į A, B ir C kategorijas (A įvykiai yra patys pavojingiausi). Į A tipo iškvietimą privaloma sureaguoti iki 12 min., į B iki 20 min., į C - iki valandos ir ilgiau. Nors norėtųsi, kad į neapykantos nusikaltimus visada būtų reaguojama kaip galima greičiau, tenka pripažinti, kad bent jau reagavimo prasme Policija savo darbą atliko tinka-

12

Žmogaus Teisių Balsas

mai - nukentėjusiojo pasakojimu Policijos pareigūnai atvyko per 10-15 min. Jau gerokai po šio įvykio (ir kilus gana plačiam nepasitenkinimui viešojoje erdvėje) Policija paskelbė, kad šį įvykį tirs ne kaip viešosios tvarkos pažeidimą, bet kaip neapykantos nusikaltimą. Tai yra sveikintinas žingsnis, tačiau turint omenyje ankstesnę Policijos veiklą, susijusią su neapykantos nusikaltimais, vis dar nėra aišku kaip šis tyrimas baigsis ir ar jis tiesiog nebus nutrauktas. Aišku, tai tik viena istorija - ką jau kalbėti apie vasaros įvykius, kai Vilniuje taip pat buvo sumuštas ekvadorietis su šūksniais „Lietuva - lietuviams“. Dar liūdniau? Policija šį įvykį pradėjo tirti tinkamai ir reagavo į nukentėjusiojo poreikius tik tada, kai visuomenėje kilo nepasitenkinimas ir netgi buvo surengtas mitingas. O ką jau kalbėti apie istorijas, kai nusikaltimų aukomis tampa žmogaus teisių aktyvistai (dažniausiai LGBT+ teisių aktyvistai) arba pažeidžiamų grupių atstovai mažesniuose miesteliuose, kai jie net bijo prabilti apie tikruosius nusikaltimų motyvus, nes bijo Policijos pareigūnų reakcijos


Žmogaus Teisių Balsas

13


Siekiant didesnio sąmoningumo, štai požymiai, kuriais remiantis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neapykantos nusikaltimas: 1. Nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo dažniausiai parodo savo neapykantą prieš, po ar per nusikalstamą veiką. Tai bene svarbiausi įrodymai - naudojami epitetai, ženklai ir kita. 2. Nukentėjusysis gali būti auka dėl savo „rasės“, religijos, etniškumo ar nacionalinio identiteto, negalios, lyties (tiek biologinės, tiek socialinės), seksualinės orientacijos, kitų tapatybių. 3. Nukentėjusysis gali nepriklausyti jokiai pažeidžiamai socialinei grupei, tačiau užtenka to, kad nusikalstamos veikos vykdytojas preziumavo asmens tapatybę ir išreiškė neapykantą jai. 4. Neapykantos nusikaltimai neretai įvyksta šalia vietos, kuri yra susijusi su tam tikra socialine grupe, pvz. LGBT+ klubai, maldos vietos ir kita. 5. Nusikaltimai gali būti itin panašūs į jau anksčiau įvykusius neapykantos nusikaltimus.

14

Žmogaus Teisių Balsas


Norėdami, kad pagaliau Lietuvoje neapykantos nusikaltimai būtų traktuojami kaip tokie, o ne kaip viešosios tvarkos pažeidimai, siūlome Lietuvos policijai prisiminti, kad: 1. Jei nukentėjusysis ar liudytojai teigia, kad tai neapykantos nusikaltimas - pažymėkite tai dokumentuose, nes tikėtina, kad jie situaciją ir socialinių grupių problematiką tokiose situacijose supranta geriau. 2. Užtikrinkite nukentėjusiojo asmes saugumą - Policijos pareigūnai turėtų saugią aplinką užtikrinti ne tik veiksmais, bet ir savo žodžiais, svarbi pareigūno laikysena, balso tonas, empatijos parodymas. 3. Privatumas yra svarbu - leiskite nukentėjusiajam pasirinkti apklausos vietą, jei tai yra įmanoma. 4. Suteikite informacijos nukentėjusiajam kur jis gali gauti pagalbos. Nurodykite tiek valstybines institucijas, tiek nevyriausybines organizacijas. 5. Nuolat informuokite nukentėjusį asmenį apie procesą. Informuokite visuomenę apie įvykį neatskleisdami jokių asmens duomenų, bet drąsiai pažymėdami, kad tai galimas neapykantos nusikaltimas.

Žmogaus Teisių Balsas

15


Žmogaus teisių apsaugos institucija Lietuvoje

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA

16

Žmogaus Teisių Balsas


LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA Nuo 1999 metų Lietuvoje veikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (ankstesnis pavadinimas Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba). Šiuo metu (nuo 2015 m.) lygių galimybių kontrolieriaus pareigas eina Agneta Skardžiuvienė. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis

Pagrindinės penkios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos sritys : Apsauga nuo diskriminacijos; kontroliuoja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą; Švietimas ir prevencinė veikla, lygių galimybių užtikrinimo sklaida; Inicijuojamos

socialinės kampanijos, reklamos.

Teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų; Atlieka nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, teikia išvadas ir rekomendacijas su diskriminacija susijusiais klausimais

Bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis; Diskriminacijos atvejų ir padėties vertinimas; tiria skundus, atlieka nepriklausomus

tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo.

www.lygybe.lt

Žmogaus Teisių Balsas

17


www.nebegeda.lt

18

Žmogaus Teisių Balsas


Mėnesio iniciatyva: Ko vis dar gėdijamės? Interviu ėmė Akvilė Jasevičiūtė Nuotraukos nebegėda.lt

Lapkričio iniciatyva – Nebegėda.lt – projektas, išdrįsęs prabilti apie kūno pažinimo, santykių ir seksualumo temas. Internetiniame puslapyje visuomenės „tabu“ klausimai atsakomi straipsniais, interviu su ekspertais bei vis populiarėjančia pokalbių forma – podcast‘ais. Nebegėda.lt išsiskiria temų įvairove – naujas idėjas atranda ne tik Nebegėda.lt komanda, bet jas siūlo ir patys skaitytojai. Gausi iniciatyvos komanda siekia, jog nesigėdytume savo kūno ir emocijų, kalbėtume apie santykius ir priimtume save tokius, kokie esame. Projektas taip pat skatina toleranciją visuomenėje: atveriamos seksualinės orientacijos, lyčių lygybės bei pagarbos temos. Pristatome interviu su Nebegėda.lt komanda – nuo projekto pradžios, iki iššūkių, kritikos ir svajonių ateičiai. „Nebegėda“ – labai naujas projektas: gvildenate tabu visuomenėje esančias temas. Ar, pradėjus vystyti šią idėją, nebijojote, kad žmonės bijos prisidėti, gėdysis kalbėti ir skaityti apie seksualinius dalykus bei meilę savo kūnui? Tik pristatę Nebegėda.lt projektą visuomenei tikrai negalėjome įsivaizduoti, jog sulauksime tokio palaikymo. Tikėjomės sulaukti negatyvių atsiliepimų, o apie tai, kaip aktyviai žmonės dalinsis savo pačių istorijomis galėjome tik pasvajoti. Iš pozityvaus įsitraukimo ir spartaus mūsų bendruomenės augimo galime drąsiai teigti, jog Lietuva jau yra pasiruošus kalbėti kūno, sekso bei santykių temomis atvirai ir be gėdos jausmo, tai mus labai džiugina. Skaitydama „Nebegėda“ puslapį atradau daug negirdėtų temų, sąvokų. Kaip atrenkate straipsnių ir podcastų temas? Ar dažnai pasitaiko, jog skaitytojai ar entuziastai pasiūlo kalbėti apie dar neapgalvotas problemas, atveria naują temą? Tikrai taip, temų pasiūlymų iš skaitytojų sulaukiame tikrai labai daug ir tai skatina mus augti ir nepristigti idėjų. Taip pat daug įkvėpimo ateina iš skaitomų knygų, žiūrimų dokumentikų, kitų aktyvistų veiklos.

Žmogaus Teisių Balsas

19


Kokios buvo pagrindinės baimės prieš pradedant „Nebegėda“ iniciatyvą? Ar dar ir dabar sulaukiate kritikos, abejojate savimi? Kas padeda nugalėti sunkumus? Kritikos sulaukiame iš tiesų labai ne daug, o gal mokame nekreipti į ją dėmesio. Tiesa, tam, kad projektas galėtų gyvuoti ir augti toliau mums labai reikia pagalbos iš įmonių, media agentūrų. Šiuo metu prie projekto jau dirba nemaža komanda, norėtume jiems visiems atsidėkoti finansiškai. Ar laikote „Nebegėda“ feministiniu projektu? Ar tikitės pakeisti klaidingą feminizmo supratimą, vyraujančias nuostatas? Kokio poveikio moterims/visuomenei tikitės? Nebegėdos turinyje daug šnekame apie lyčių lygybę, nusistovėjusius stereotipus ir stengiamės juos laužyti. Norime įkvėpti tiek moteris, tiek vyrus atrasti savo kelią, nustoti vadovautis lyčiai primestomis normomis. Nuolatos girdime, jog visuomenė nėra pasiruošusi kalbėti apie seksualumą, toleranciją sau ir kitiems, meilę savo kūnui. Dėl to šios temos nėra dažnai aptariamos viešai, vis dar neturime stabilaus lytinio švietimo. Ar pritariate, kad visuomenė dar nėra pribrendus atvirai diskusijai apie „tabu“? Ką reiškia būti „pasiruošus“, kaip galime tai pasiekti? Kasdien savo el. pašto dėžutėje sulaukiame įvairiausių komentarų, klausimų, pasidalinimų, tad tvirtai galime sakyti, jog visuomenė jau noriai šneka apie šias temas. Žinoma, gėda niekur nedingo, bet mes pradedame apie ta šnekėti, o tai jau šis tas. Norime pozityviai šnekėti apie temas, kurios iki šiol buvo pateikiamos kaip „tabu“. Kokias svajones turite „Nebegėdai“? Ką planuojate ateičiai? Kokia būtų pati didžiausia, „stipriausia“ svajonė? Mūsų artimos ateities planai- pagaliau pristatyti ir video turinį bei Nebegėdos parduotuvę. Norime ir toliau auginti savo nebegėdišką bendruomėnę, sukurti didelę įkvepiančių, kūrybingų žmonių komandą, kurie savo žiniomis ir darbais padarytų daug nuostabių pokyčių mūsų visuomėnėje.

*** Dėkojame ,,Nebegėda” komandai už pasidalijimą mintimis ir didžiuojamės šia augančia iniciatyva. Priimti save tokius kokie esame - labai svarbus žingsnis, vedantis prie pagarbos sau ir kitiems, todėl linkime kuo didžiausios sėkmės ateityje!

20

Žmogaus Teisių Balsas


Žmogaus Teisių Balsas

21


PASAULIS

Domilės Kirstukaitės iliustracija

22

Žmogaus Teisių Balsas


25

Europos žmogaus teisių teismas – mano teisių ir laisvių gynimo garantas

28

Nobelio taikos premijos laureatai Denis Mukwege ir Nadia Murad - kas jie?

33

Skaudžiau nei kulka ar bomba seksualinės prievartos nusikaltimai

34

Kongo Demokratinė Respublika - kas vyksta?

36

Jazidų genocidas Sindžaro kalnuose. O kas toliau?

39

Svarbiausios lapkričio mėnesio žmogaus teisių datos

Žmogaus Teisių Balsas

23


24

Žmogaus Teisių Balsas


EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS (EŽTT) mano teisių ir laisvių gynimo garantas EŽTT veikla Nusivylusiųjų savo teisių ir laisvių gynimu nacionaliniuose teismuose, neretai girdimas ultima ratio – Strasbūras. Būtent šiame rytų Prancūzijos mieste įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paprasčiau yra įvardijamas Strasbūro teismu. Taigi kokia šio Teismo misija? Europos Žmogaus Teisių Teismas yra tarptautinis teismas, įkurtas pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Konvencija). Nuo 1998 m. EŽTT tapo nuolat veikiančia tarptautine teismine institucija, nagrinėjančia asmenų, organizacijų ir įmonių, teigiančių, kad pažeistos jų teisės ar laisvės, įtvirtintos Konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose, skundus. Tačiau EŽTT negali nagrinėti bet kokių skundų, – jo kompetencijos ribos apibrėžtos priimtinumo kriterijų, išdėstytų Konvencijoje, kurie numato, kas, kada ir dėl ko gali pateikti skundą. EŽTT pareiškimo formuliaro pildymo atmintinėje pažymima, kad daugiau nei 90 procentų visų pareiškimų, išnagrinėtų EŽTT, yra paskelbiami nepriimtinais, todėl svarbu pasitikrinti, ar teikiamas skundas atitinka priimtinumo kriterijus. EŽTT taiko Konvencijos nuostatas. EŽTT uždavinys yra užtikrinti, kad valstybės gerbtų Konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas. Tai daroma nagrinėjant skundus (vadinamus „peticijomis”), kuriuos pateikia individualūs asmenys arba valstybės. Nustatęs, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas, EŽTT priima sprendimą. Sprendimai yra privalomi: valstybės-atsakovės yra įsipareigojusios jų laikytis.

Žmogaus Teisių Balsas

25


Konvencija – tai tarptautinė sutartis, kuria didelė dalis Europos valstybių susitarė užtikrinti tam tikras pagrindines žmogaus teises, išdėstytas pačioje Konvencijoje, taip pat ją papildančiuose protokoluose Nr. 1, 4, 6, 7, 12 ir 13. Protokolus yra ratifikavusios ne visos Konvenciją pasirašiusios valstybės.

Konvencijos ir jos protokolų ginamos (be kitų) teisės: ‒‒ ‒‒ ‒‒ ‒‒ ‒‒ ‒‒ ‒‒ ‒‒

teisė į gyvybę; teisė į teisingą bylos nagrinėjimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose; teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą; saviraiškos laisvė; minties, sąžinės ir religijos laisvė; teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę; teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe; teisė balsuoti ir būti renkamu.

Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtinti draudimai: ‒‒ kankinimai ir nežmoniškas arba žeminantis elgesys ar baudimas; ‒‒ savavališkas ar neteisėtas laisvės atėmimas; ‒‒ diskriminavimas naudojantis Konvencijoje išvardintomis teisėmis ir laisvėmis; ‒‒ asmenų, esančių valstybės piliečiais, išsiuntimas iš jos teritorijos arba atsisakymas juos įsileisti; ‒‒ mirties bausmė; ‒‒ kolektyvinis užsieniečių išsiuntimas. EŽTT yra tiek teisėjų, kiek ir valstybių – Konvencijos dalyvių (šiuo metu – 47), tačiau teisėjai savo šaliai neatstovauja, jie dirba savo vardu, yra nepriklausomi ir nešališki. Teisėjus renka Parlamentinė Asamblėja iš trijų šalies pateiktų kandidatų sąrašo devynerių metų kadencijai. Mūsų teisėjai EŽTT Pranas Kūris (1994-2004 m.) Danutė Jočienė (2004-2013 m.) Egidijus Kūris (2013 m. iki šiol)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas EŽTT Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT pareigybė buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 929 patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatus, po to, kai 1995 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikai įsigaliojo Konvencija. LR Vyriausybės atstovas EŽTT yra įgaliotas valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei EŽTT procesuose. Bylose prieš Lietuvą valstybė yra viena iš bylos šalių (kita šalis – pareiškėjas, kuris kreipiasi į EŽTT su skundu prieš Lietuvą), tad valstybės atstovas tokioje byloje negali pareiškėjams teikti teisinės pagalbos ir jiems atstovauti.

26

Žmogaus Teisių Balsas


Pareiškėjo atstovas Atstovavimo pareiškėjui klausimai reguliuojami pagal EŽTT reglamento 36-1 taisyklę, nustatančią, kad kreipiantis į EŽTT nebūtina turėti atstovą, taip pat šis asmuo nebūtinai turi būti praktikuojantis advokatas. Visgi vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (kai EŽTT prašo Vyriausybės pateikti raštiškus komentarus dėl skundo) turėti atstovą pareiškėjui yra privaloma. Tik išimtiniais atvejais kolegijos pirmininkas gali leisti asmeniui pačiam vesti savo bylą. Atstovauti pareiškėjui gali teisininkas, turintis teisę užsiimti advokato praktika vienoje iš Konvencijos valstybių arba, leidus Kolegijos pirmininkui, bet kuris kitas asmuo. Su pareiškėju arba jo atstovu EŽTT susirašinėja viena iš dviejų oficialių Europos Tarybos kalbų (anglų arba prancūzų). Taigi nagrinėjant bylą EŽTT pareiškėjo atstovu gali būti jo pasirinktas asmuo, atitinkantis minėtus EŽTT reglamento reikalavimus.

Šiek tiek statistikos EŽTT statistiniai duomenys rodo, kad 1959-2017 m. laikotarpiu EŽTT priėmė 20 637 nutarimus ir sprendimus. Prieš Lietuvą šiuo laikotarpiu EŽTT priimta 162 nutarimų ir sprendimų, iš kurių 117 EŽTT nustatė bent vieną pažeidimą. Bylose prieš Lietuvą daugiausiai nustatyti teisės į laisvę ir saugumą, teisės į teisingą teismo procesą bei nuosavybės apsaugą pažeidimai.

Į tokius klausimus kaip: ‒‒ Kada aš galiu kreiptis į EŽTT? ‒‒ Norint pateikti skundą, kaip tinkamai jį parengti, kokias sąlygas jis turi atitikti? ‒‒ Kaip turėčiau kreiptis į EŽTT, jeigu manau, kad esu Konvencijos pažeidimo auka? ‒‒ Ko aš galiu tikėtis pasiekti? ‒‒ Kaip vyksta bylos nagrinėjimas? ‒‒ Ir kt...

Padės atsakyti naudingos nuorodos:

Žmogaus Teisių Balsas

27


Denis Mukwege - kas jis? Teksto autorė Ieva Baliasinovaitė Nuotrauka: Platon, TIME.COM

Denis Mukwege gimė 1955 metais Bukavu, dabartinėje Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje. Vaikystėje kartu su tėvu lankydavo ligonius, tai ir įkvėpė jį tapti daktaru. Baigęs medicinos studijas Burundyje, vėliau ginekologijos ir akušerijos studijas Prancūzijoje, grįžo į Kongą. Čia Lemera kaime įkūrė savo kliniką. Pilietinio karo metais ji buvo sugriauta, o Denis grįžo į Bukavu. 1999 metais jis D.Mukwege įkūrė „Panzi“ ligoninę, kurioje siekė suteikti geresnę priežiūrą naujagimiams. Vis dėlto, pastebėjęs kiek daug į ligoninę atvyksta moterų, patyrusių lytinį išnaudojimą, Denis atsižvelgė į šią opią problemą. Kartu su kolegomis nuo 1999 metų padėjo jau daugiau nei 50 tūkstančių moterų ir vaikų. Rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje daugiau nei du dešimtmečius tęsiasi ginkluotų grupuočių konfliktai dėl aukso ir kitų vertingųjų iškasenų regione, „Daktaru Stebuklu“ vadinamas D. Mukwege garsiai kritikuoja moterų išnaudojimą karo metu ir vadina žaginimą „masinio naikinimo ginklu“.

28

Žmogaus Teisių Balsas


Žmogaus Teisių Balsas

29


30

Žmogaus Teisių Balsas


Nadia Murad - kas ji? Nuotrauka: Patrick Seeger/EPA

2014 metų liepą Nadia Murad buvo tik viena iš Kocho kaime, šiaurės Irake, gyvenančių studenčių. Ji norėjo tapti mokytoja. Nors tuomet Nadia dar nieko nežinojo apie IS, netrukus pradėjo matyti reportažus per televiziją, o rugsėjį išvydo karius ir savo kaime. Tą dieną kariai nužudė daug kaimo gyventojų, kurie nesutiko išpažinti islamo religijos, tarp jų ir šešis Nadios brolius bei motiną, o daugybė jaunų jazidų bendruomenės moterų buvo prievarta išvežtos į Mosulo miestą. Nadia tris mėnesius buvo sekso vergijoje, kol jai pavyko sėkmingai pabėgti ir pasiekti pabėgėlių stovyklą. Vėliau ji tapo viena iš programos pabėgėliams dalyvių ir šiuo metu gyvena Vokietijoje. Atgavusi laisvę N. Murad pradėjo organizuoti kampanijas jazidų bendruomenei sudarytai iš 500 tūkst. žmonių ir kuri gyvena daugiausia šiaurės Irake, apsaugoti nuo genocido grėsmės. IS kovotojai Irake ir Sirijoje tebelaiko šimtus jazidų moterų ir mergaičių, o senovinę jazidų religiją IS šalininkai laiko erezija. Už savo aktyvią veiklą Nadia pagerbta įvairiais apdovanojimais, ji tapo ir pirmąja jazide, laimėjusia Nobelio taikos premiją.

Žmogaus Teisių Balsas

31


32

Žmogaus Teisių Balsas


Skaudžiau nei kulka ar bomba -

seksualinės prievartos nusikaltimai Teksto autorė Giedrė Šėmytė Iliustracijos autorė Domilė Kirstukaitė

Istorinė perspektyva

bausmes už vykdytą genocidą buvo įtraukti ir seksualinės prievartos nusikaltimai (tiek tiesiogiai juos vykKartais teigiama, kad tam tikruose konfliktuose džiusiems, tiek davusiems nurodymus vykdyti, tiek ir pavojingiau būti moterimi savo namuose nei vyru ka- vadovams, kurie žinojo apie tokius veiksmus ir nieko reiviu karo lauke. Seksualiniai nusikaltimai seni kaip nedarė, kad jų išvengtų). Būtent šių tribunolų metu ir pats karas. Tiek Pirmojo pasaulinio karo, tiek An- apie seksualinės prievartos nusikaltimus buvo pradėta trojo pasaulinio karo metu seksualiniai nusikaltimai kalbėti kaip apie karinio konflikto įrankį, o ne tik šabuvo plačiai paplitę abiejuose fronto pusėse. Seksual- lutinį reiškinį. inė prievarta ginkluoto konflikto metu yra vienas iš įrankių, kaip dar labiau palaužti priešą. Šis žingsnis Teisinis reglamentavimas neretai yra iš anksto kruopščiai suplanuojamas. Deja, kalbėti apie seksualinius nusikaltimus, kaip Seksualinės prievartos nusikaltimai ilgą buvo apie nusikaltimus žmoniškumui, pradėta kalbėti suprantami kaip neprieštaraujantys karo teisei, nors ir palyginus vėlai. Kaip kertinius atspirties taškus gali- pažeidė 27-ąjį Ženevos konvencijos straipsnį. Ši konma paminėti vadinamuosius Ruandos ir Jugoslavijos vencija - humanitarinės teisės šaltinis, kuris reglamentribunolus. Jugoslavijos tribunole buvo pasmerktos tuoja ginkluoto konflikto aukų apsaugą. Jau minėti ,,prievartavimo stovyklos”, įkurtos serbų kareivių Ruandos ir Jugoslavijos tribunolai, formuluodami Bosnijos karo metu. Tuo tarpu, 1994 metais Ruandos tarptautinę paprotinę teisę, seksualinius nusikaltitribunolo metu aukščiausi pareigūnai buvo nubaus- mus įvertino ir apibrėžė kaip nusikaltimus žmoništi ir už tai, jog genocido metu žinojo apie vykdomus kumui. Vėluodama nuo įvykių Balkanų ir Ruandos, seksualinės prievartos nusikaltimus ir nesiėmė jokių 2008 metais Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė veiksmų jiems sustabdyti. Po abiejų tribunolų, kai rezoliuciją, kuri seksualinės prievartos nusikaltimus žiniasklaida gana plačiai nušvietė seksualinius nusi- pripažįsta kaip karo nusikaltimus. Nors minėta rezolikaltimus ir už juos pritaikytas bausmes, seksualiniai ucija priimta 2008 metais, kur seksualinė prievarta nusikaltimai tapo mažiau tabu visuomenėje. apibrėžiama kaip karo taktika bei karo nusikaltimas, Nors neretai vartojamas išsireiškimas ,,prievartavi- kuris kelia grėsmę tarptautiniam saugumui, tačiau mas kaip karo ginklas” nėra teisinė kategorija, tačiau seksualiniai nusikaltimai vis dar itin problematiški, jis turi teisinę prasmę. Ir tokia prasmė atsirado būtent kadangi šių nusikaltimų aukos dažnai verčiamos tylėpo Ruandos ir Jugoslavijos tribunolų, kai skiriant ti, o ir apie pagalbą joms neretai tiesiog pamirštama. Žmogaus Teisių Balsas

33


Statistika - pasitikėti? Įvairios tarptautinės organizacijos praneša seksualinių nusikaltimų statistiką pasaulyje. Statistika kraupi, tačiau ar galime pasitikėti šiais skaičiais? Deja, ne. Dažnai apie tokius nusikaltimus aukos nepraneša ir tikrųjų skaičių iki galo nežinome. O nepranešama, nes neretai aukos vis dar yra gėdijamos, atstumiamos šeimos ar bendruomenės taip tapdamos socialinias parijais. Kita priežastis, kodėl seksualinių nusikaltimų aukos nepraneša apie tokius nusikaltimus yra per daug įbaugintos savo užpuolikų.

Žala Kalbant apie žalą, kurią sukelia seksualinės prievartos nusikaltimai, pirmiausia, galima išskirti fizinę žalą, kurią patiria auka. Nemažiau svarbi ir skaudi yra psichologinė žala. O taip pat turėtume nepamiršti ir socialinės žalos - kai kuriose pasaulio šalyse, tautose reiškia aukos atstūmimą iš bendruomenės, kai auka tampa tarsi prakeiktuoju, kuris bendruomenėje daugiau nepageidajamas. Situacija tampa dar keblesnė, jei auka pastoja (kai kur vaikas nepriimamas net į mokyklą, nes dokumentuose reikalingas įrašas apie biologinį tėvą). Kaip padėti? Kaip kovoti? Ko reikia? Seksualinė prievarta ginkluoto konflikto metu - kompleksinė problema, todėl ir jos sprendimas turi būti kelialypis. Pirmiausia, galime išskirti problemos apibrėžimą garsiai ištarus visuomenėje. Antra, teisinis reguliavimas. Trečia, medicininė pagalba aukoms. Ketvirta, psichologinė pagalba aukoms ir jų šeimos. Pavyzdžiui, aukų vyrams, kad jie galėtų toliau gyventi ir priimti į šeimą žmoną, kuri patyrė seksualinę prievartą konflikto metu. Ir galiausiai penkta, kaip teigia kai kurie teisininkai ir sociologai į seksualinę prievartą reikia žiūrėti plačiau - t.y. apie moterų lygybę ir pagarbą turime kalbėti ne tik ginkluoto konflikto metu, bet ir prieš jį ir po jo. Teigiama, jog moterų teisių edukacija taikos metu gali tapti raktu užkertant kelią seksualinės prievartos atsiradimui konflikto metu.

34

Žmogaus Teisių Balsas


Kongo Demokratinė Respublika - kas vyksta? Teksto autorė Giedrė Šėmytė

Kongo Demokratinė Respublika - valstybė, kurią nuolat kamuoja vidiniai kariniai konfliktai, o ypač jos rytinę dalį. Šią šalį tarptautinės žmogaus teisių organizacijos neretai įvardina kaip pačią pavojingiausią moterims. Groteskiškai ši šalis net vadinama „pasaulio prievartavimų sostinė“. Jungtinių Tautų duomenimis vien 1998 - 2016 metais Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo išprievartauta 200 000 - 400 000 moterų ir merginų. Tačiau reikia pabrėžti, kad šalyje prievartavimo aukomis tampa ne tik moterys ar merginos, bet ir vyrai ir vaikinai, o taip pat vaikai. Nors tarptautinė bendruomenė Kongo Demokratinę Respubliką nuolat kritikuoja dėl seksualinės prievartos nusikaltimų, tačiau situacija šalyje vis dar tragiška. Sunku net nustatyti tikslesnį seksualinės prievartos aukų skaičių, kadangi moterys ir merginos nesikreipia pagalbos, nepraneša apie nusikaltimą dėl baimės būti atstumtąja visuomeneje. Kai kuriose šalies vietose laikoma, jog moteris patyrusi seksualinę prievartą neša nelaimę ir negali toliau pasilkti bendruomenėje, nes tai neva užtrauks nesekmę. Seksualinės prievartos aukos taip pat neinformuoja apie seksualinius nusikaltimus, nes yra įbaugintos savo skriaudikų. Per daugiau nei 20 metų šalies medicinos infrastruktūra buvo sugriauta. Taigi, moterys ir merginos, patyrusios seksualinę prievartą dažnai negauna tinkamos medicininės pagalbos. Dar liūdnesnė situacija, kai kalbama apie psichologinę pagalbą tiek aukoms, tiek ir jų artimiesiems.

Žmogaus Teisių Balsas

35


Jazidų genocidas Sindžaro kalnuose. O kas toliau? Teksto autorė Julija Druk

Masinis tautų naikinimas nėra naujas reiškinys. Istorijoje apstu pavyzdžių, kuomet priklausymas tam tikrai etninei, rasinei, nacionalinei ar religinei grupei neretai buvo cituojamas kaip to priežastis. Nuo tada, kai R. Lemkin apibrėžė šį reiškinį terminu ,,genocidas”, praėjo daugiau nei pusė amžiaus, tačiau tai išlieka ne mažiau aktualu. Šiandien mes kalbame apie jazidų tautos genocidą.

Paslaptingieji jazidai

Melek Taus ir Iblis

Išsibarstę po Artimųjų Rytų šalis, didžioji dalis jazidų bendruomenės gyveno Šiaurės Irake bei Sirijoje. Viena seniausių regiono etnoreliginių grupių, jazidai kalba kurdų kalba ir išpažįsta jazidizmo religiją, turinčią islamo, krikščionybės, judaizmo bei hinduizmo elementų. Istoriškai, dėl grupei būdingų kultūrinių, religinių skirtumų, jazidai buvo ne kartą persekiojami. Tokia patirtis, savo išlikimą siekiančiai užtikrinti grupei, lėmė sąlygišką jazidų bendruomenės uždarumą kitų grupių atžvilgiu. Šiai etnokultūrinei grupei būdingas mūsų dienomis pakankamai retas endogamijos reiškinys, kuomet santuoka įmonoma tik su tos pačios bendruomenės nariais. Atrodytų, kad tai pakankamai paprasta, tačiau ir čia vyrauja giliai įsišakniję draudimai - kastų sistema. Nors tuoktis su kitos kastos atstovais ir draudžiama, tačiau tai taip pat supaprastina savo vietos tarp kitų bendruomenės narių suvokimą. Priklausomybė kastai traktuojama kaip savaime suprantamas dalykas ir kartu su religija, prisideda prie grupės identiteto formavimo. Jazidu negalima tapti, juo galima tiktai gimti.

Be kultūrinių bei socialinių skirtumą, tai, kas skiria jazidus nuo kitų grupių, o neretai ir sukelia jų priešiškumą, yra išpažįstama religija. Jazidizmas - viena iš seniausių religijų, kuriai būdingas skirtingų religijų elementų apjungimas. Priešingai nei kitų, plačiai paplitusių religijų atveju, atsivertę į jazidizmą nėra priimami kaip lygiaverčiai grupės nariai. Jazidai meldžiasi tris kartus per dieną saulėtėkio, vidurdienio, saulėlydžio metu, atsisukę veidu į saulę, kuri jų religijoje ypač svarbi. Garbindami septynis angelus, viena svarbiausių figūrų jazidai laiko arkangelą Melek Taus (kurd. Tawûsê Melek), kuris atlieka tarpininko vaidmenį tarp žmonių ir dieviškosios galios. Jazidizme, atsisakęs garbinti dievo sukurtą Adomą, arkangelas yra pašalinamas iš rojaus, tačiau 7000 metų liejamos ašaros užgesina pragaro ugnį ir atperka jo kaltę. Manoma, kad kaip tik tokiame istorijos traktavime ir glūdi nesantaika su islamą išpažįstančiomis bendruomenėmis. Korane, priešingai nei jazidizme, arkangelo vardas Ibis, jis - šėtonas, kuris išmestas iš rojaus, toliau maištauja ir išlieka pagrindine blogio figūra. Tai, kad jazidai jį garbina užtarnavo jiems šėtono pasakėjų etiketę dar XVI amžiuje. Persekiojami dėl savo įsitikinimų, jazidai izoliavosi nuo likusių bendruomenių, gyvenvietėms rinkdamiesi kalnuotas, sunkiai pasiekiamas vietoves.

36

Žmogaus Teisių Balsas


Jie atėjo naikinti*

O kas toliau?

2016 metų birželio mėnesį, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pateikė detalią ataskaitą, paremtą interviu, paimtais iš religinių lyderių, žurnalistų, aktyvistų, teisininkų, medicinio personalo bei išgyvenusiųjų prievartą. Tarptautinė bendruomenė, Jungtinių Tautų organizacija bei Sirijos ir Irako vyriausybės buvo raginamos imtis priemonių siekiant apsaugoti jazidų bendruomenę, kurios išlikimui iškilo grėsmė. 2014 rugpjūčio 3 dieną, kuri šiandien laikoma jazidų gencido pradžios data, Islamo valstybė (dar vadinama Irako ir Levanto Islamo valstybe, ISIS arba Daeš), užpuolė Sindžaro vietovę, didžiąja dalimi apgyvendintą jazidų. Tyrėjų turimais duomenimis, atakos metu žuvo nuo 2000 iki 5500 jazidų, tuo tarpu kai daugiau nei 6000 buvo pagrobti. Lyginamojoje perspektyvoje, priemonės, kurių jazidų bendruomenės atžvilgiu ėmėsi Islamo valstybė yra įprastos vykdantiesiems kitos tautos genocidą. Ruandos, Darfuro, Bosnijos, Kambodžos, žydų genocidai - tik keli istoriniai pavyzdžiai, kuriuose randamos šiandieninės jazidų patirtys. Masinės egzekucijos, seksualinė prievarta, vaikų atskyrimas nuo suaugusiųjų, priverstinis religijos keitimas bei iškeldinimas - visa tai kelia pavojų tolimesniam jazidų bendruomenės gyvavimui. Nekyla abejonių, kad bendruomenei, kurioje kraujo ryšys šimtmečiais buvo vienas svarbiausių išlikimui, bus ypač sudėtinga susidoroti su pasekmėmis.

Daugiau nei ketveri metai praėjo nuo tos rugpjūčio dienos, tačiau jazidų bendruomenė vis dar jaučia tų įvykių pasekmes. Daugiau nei tūkstantis vis dar išlieka Islamo valstybės nelaisvėje. Tyrimai rodo, kad išgyvenusieji susiduria su socialiniais, psichologiniais, fiziniais sunkumais tiek individualiame, tiek kolektyvo lygmenyje. Socialinė atstumtis patyrusiųjų seksualinę, psichologinę prievartą yra viena iš labiausiai paplitusių pasekmių. 2017 metų rugsėjį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2379, kuria dar kartą pasmerkė Islamo valstybės veiksmus ir paragino pradėti nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, genocido tyrimą bei įkalčių rinkimo procesą. Šiandien jazidų bendruomenės patirtys bei juos sekantys pokyčiai niekam ne paslaptis. 2018 metų spalio 5 dieną Nadia Murad bei Denis Mukwege buvo apdovanoti Nobelio Taikos Premija. Denis Mukwege - Kongo Demokratinės Respublikos teritorioje dirbęs ginekologas, gydęs ir gelbėjęs gyvybes moterų, patyrusių seksualinę prievartą Antrojo Kongo karo metu. Nadia Murad, tuo tarpu, viena iš pagrobtų ir seksualinę vergovę patyrusių jazidų moterų, pabėgusi ir šiandien aktyviai dalyvaujanti jazidų bendruomenės atstatyme bei balso suteikimo aukoms srityse.

Žmogaus Teisių Balsas

37


Rūtos Kraujutytės iliustracija

38

Žmogaus Teisių Balsas


Svarbiausios lapkričio mėnesio žmogaus teisių datos 11.09 1989 Berlyno siena griūna

Siekdama sustabdyti masinį žmonių vykimą į Vakarus, 1961 metų rugpjūčio 13 dieną komunistų valdžia nusprendė pastatyti sieną, kuri buvo atverta tik po 28 metų. Ne vienam tai buvo „Šaltojo karo“ pabaigos simbolis.

11.09 Diena prieš fašižmą ir antisemitizmą

Minima nuo 1993 metų, siekiant akcentuoti „Kristalinės nakties“ žiaurumus, įvykusius 1938 m. lapkričio 9-ąją, kuomet buvo bandoma susidoroti su žydų tautybės žmonėmis.

11.12

1815 metais gimė Elizabeth Cady Stanton lygių moterų teisių aktyvistė, socialinė veikėja ir rašytoja.

11.16 Tarptautinė tolerancijos diena

Minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ar turinčių problemų toleranciją.

11. 20 Trans atminimo diena

Nuo 1999 metų minima translyčių asmenų atminimo diena, skirta prisiminti žmones, kurie buvo nužudyti dėl transfobinių paskatų. Tarptautine atminimo diena siekiama pagerbti transfobinių nusikaltimų aukų gyvybes bei atminimą.

11.25 Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena

Tą dieną vyksta ir tarptautinė kampanija „Orange the World”, kurios metu pasitelkiant oranžinę spalvą siekiama atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris problemą.

11.29 Solidarumo su palestiniečiais diena

Minima nuo 1977, nes tą dieną 1947 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė nutarimą dėl Palestinos padalijimo. Konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos teritorijų tęsiasi iki šiol.

Žmogaus Teisių Balsas

39


TYRIMAI

Dianos Kirstukienės iliustracija

40

Žmogaus Teisių Balsas


67

Lygios teisės/lygios galimybės?

Žmogaus Teisių Balsas

41


Lygios galimybės/lygios teisės? Nuolat diskutuojama apie skirtingą lyčių padėtį visuomenėje. Šiame tema pasisako tiek politikai, tiek pramogų pasaulio atstovai, tiek žmonės viešajame transporte. Žmogaus teisių balso komanda pasitelkia skaičius skaičius ir analizuoja statistiką trijose sferuose: ekonomikoje, politikoje bei gyvenime ir saugume. Ekonomika Vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkį (angl. gender pay gap) skirtingos organizacijos apskaičiuoja skirtingai. Europos Sąjungoje jis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio.

42


43


44


45


46


Politika Apžvelgus vyrų ir moterų padėtį ekonominiu pjūviu, svarbu atkreipti dėmesį kiek moterų Lietuvoje dalyvauja valstybės valdyme.

Gyvenimas ir saugumas Lietuvos statistikos departamentas sąvoka „smurtas“ apibūdina bet kokį tyčinį veiksmą ar neveiksmą, dėl kurio asmuo patiria fizinę, psichinę, seksualinę, ekonominę materialinę ar neturtinę žalą. (LR Statistikos departamento duomenys) 2017 m. buvo užregistruoti 10 968 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje, tai sudarė beveik pusę (52,3 proc.) visų smurtinių nusikaltimų. Didžiausią dalį (89,9 proc.) šių nusikaltimų sudarė nesunkūs sveikatos sutrikdymai. 82 proc. visų nukentėjusiųjų buvo moterys iš jų, dar beveik 80 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio. 17 proc. visų nukentėjusių – vaikai. 91 proc. visų įtariamųjų / kaltinamųjų buvo vyrai, pusė jų buvo ekonomiškai neaktyvūs asmenys ir 60 proc. įtariamųjų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. (LR Statistikos departamento duomenys).

47


KULTURA

Domilės Kirstukaitės iliustracija

48

Žmogaus Teisių Balsas


Ką veikėme?

Žmogaus Teisių Balsas

49


NEPATOGIOS EMPATIŠKUMO AŠAROS Teksto autorė Indrė Gimbutaitė

“Ant jos pečių” Rudenį privalu nueiti į „Nepatogaus kino“ festivalį. Patogiai įsitaisyti raudonose kėdėse ir labai nepatogiai pasijausti, žvelgiant į tai, ką filmais norima pasakyti bei kokią žinią skleisti. Festivalio aktyvizmo programoje žmogaus teisų temą palietė vienas amerikiečių režisierės Alexandria Bombach filmas „Ant jos pečių“. Dokumentiame filme pasakojama apie 23 metų jazidę Nadia Murad, išgyvenusią ISIS seksualinę vergovę bei šios kurdų etnoreliginės grupės genocidą. Musulmonai jazidus diskriminuoja jau nuo 2007 metų, o 2014 metais, įsiveržus Islamo valstybės pajėgoms į Sindžaro jazidų teritorijas, buvo išžudyti kaimų gyventojai, o moterys paimtos į sekso vergovę. Filmas ne apie tai, kaip Nadia gyveno nelaisvėje ir patyrė seksualinę prievartą, o apie visame pasaulyje skleidžiamą kovą prieš Islamo valstybę bei atsidavimą jazidų mažumai. Nadios drąsa garsiai kalbėti žavi, tačiau jos akyse akivaizdžiai įžvelgiamas nerimas bei skaudi patirtis. Ji net neįsivaizdavo, jog vieną dieną taps žmogaus teisių aktyviste, kažkada svajojusia atidaryti grožio saloną savo kaimelyje. O ir ši klijuojama etiketė, nešama našta bei atsakomybė ją dažnai trikdo. Žiniasklaidos dėmesys, netaktiški žurnalistų klausimai, vargina morališkai, jog momentais merginai norisi viską mesti, tačiau jazidų teisių organizacijos „Yazda“ lyderis Murad Ismael skatina nenuleisti rankų ir tampa ramsčiu šioje kovoje. Nadia Murad tapo pirmąja Jungtinių Tautų Prekybos žmonėmis aukų orumo geros valios ambasadore. Savo kalboje mergina sako, jog ISIS prievartą išgyveno tam, jog vadovaudamasi širdimi bei naudodamasi žodžiais, taptų pabėgėlių balsu visame pasaulyje. Jos liudijimai, vieši kalbėjimai, duodami interviu bei rengiamos kampanijos įžiebė viltį ne tik jazidams, bet visoms karo nusikaltimų aukoms. 2016 metais Europos Parlamento Pirmininkų sueiga jai suteikė Sacharovo premiją. Filmas kaip emociniai amerikietiški kalneliai, pilni nevilties, laisvės troškimo, skausmo ir nuoširdumo. Sunku nesugerti tos sklindančios kančios ir bent sekundei nesusitapatinti, jog suprastum kiek žmoguje gali tilpti empatijos.

Kadras iš filmo

50

Žmogaus Teisių Balsas


“Įkalinta moteris” Konkursinėje „Nepatogaus kino“ programoje dokumentinis filmas „Įkalinta moteris“ ne vieną žiūrovą paslapčiomis privers išspausti ašarą ir sudaužys širdį. Sunku suvokti, jog XXI amžiuje dar gali egzistuoti vergovė – šiuolaikinė vergovė. Remiantis 2016 metų Jungtinių Tautų tarptautinės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos „Walk Free Foundation“ statistika, 24,9 mln žmonių visame pasaulyje, 610 000 žmonių Europos Sąjungoje, yra tapę priverstinio darbo aukomis. Šiame dokumentiniame filme, ko gero, pamatysite liūdniausias, penktą dešimtį perkopusios, Vengrijos pilietybę turinčios, moters akis. Mariš jau dešimtmetį gyvena šiuolaikinės vergovės gniaužtuose. Naktimis dirba fabrike, likusias valandas vergauja Etos (šeimininkės) namuose. Dirba sunkiai, miega keturias valandas per parą, tačiau pinigų neturi. Vienintelis jai likęs malonumas – cigaretės, kurias traukia viena po kitos. Etos namuose Mariš nėra vienintelė vergė. Režisierė filmuodama Mariš praleido pusantrų metų. Tiesa, reikėtų paminėti, jog visą tą laiką ji mokėjo pinigus, jog galėtų tęsti filmavimą. Mariš tai buvo antra šeima, kurioje patyrė fizinį bei emocinį smurtą. Pirmojoje ji neteko visų dantų. Ji valgo maisto likučius, miega ant nepatogios sofos, negali bendrauti su savo dukra ar išeiti iš namų be leidimo. Privalo visuomet atsiliepti į Etos skambutį telefonu, nes taip yra tikrinama. Mariš kiekvieną dieną galvoja apie pabėgimą, tylomis rezga planus, tačiau yra taip sukaustyta baimės ir nepasitikėjimo, jog galvojimu viskas ir užsibaigia. Psichologinis bei fizinis smurtas, manipuliavimas, žeminimas, sunaikino pasitikėjimą savimi, tačiau vidinės stiprybės ir tikėjimo nepamynė. Nenuostabu, jog žmogus gyvendamas nelaisvėje užmiršo, ką reiškia būti žmogumi, o juo labiau turėti teisę būti laisvu. Filmo herojė patyliukais dalinasi savo svajonėmis su režisiere, nes ji yra vienintelis žmogus, kuriuo gali pasitikėti. Mariš – tai nėra tikrasis vardas, kaip paaiškėja filmo pabaigoje.

Kadras iš filmo Žmogaus Teisių Balsas

51


67 nepatogios valandos kine Teksto autorė Kristina Kukarevičiūtė

4028 minutės arba 67 valandos. Iš viso 56 filmai, kalbantys apie itin aktualias, tačiau ne visiems “patogias” temas. Dvylika miestų aplankęs, visą spalio mėnesį trukęs, tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis “Nepatogus kinas” šiemet didžiausią dėmesį skyrė informaciniams karams bei aktyvizmui. “Žemė nėra plokščia” - paprasčiausius, pamatinius dalykus, tokius kaip žmogaus teisės, primena kasmet įvairias socialines temas nagrinėjantis kino festivalis. Šių dienų post-tiesos eros laikotarpiu, kuomet pasaulį valdo informacija ir jos turėtojai, itin svarbu yra stengtis atskirti, kas yra tiesa, o kas apgaulė. Propaganda ir post-propaganda, kas ir kaip ja naudojasi, kokią galią ji turi mūsų visuomenėje? Ar maištas gali padėti apsisaugoti, ar išdrįsę kalbėti nėra nulinčiuojami? Festivalio programose “Post-propaganda” bei “Aktyvizmas” žiūrovai ieškojo atsakymų į šiuos klausimus. Skurdas, smurtas, diskriminacija darbe, feminizmas – kiek mums tai yra žinoma, artima, pažįstama? Festivalio išskirtinumu tapusios diskusijos provokavo kelti šias problemas, taip pat palietė ir vis dar aktualų #meetoo judėjimą: buvo aptariama, kas keičiasi jo kontekste ir ko galima tikėtis toliau. Dalintis

52

Žmogaus Teisių Balsas

mintimis festivalis skatino ir mokinius – kaip niekad plati “Filmai padedantys augti” programa jautriais socialiniais klausimais siekė sudominti ir jaunuosius festivalio žiūrovus bei jų tėvus. Ką pastaruoju metu dažniausiai išgirstame ar pamatome naujienose? Antraštėse vienais populiariausių raktinių žodžių tapę karas, teroras, pabėgėlių krizė, prievarta bei nusikalstamumas – taip pat sulaukė “Nepatogaus kino” programų sudarytojų dėmesio. Filmuose atsispindėjo visuomenės susiskaldymas, kurį lemia valstybinės krizės, korupcija, skurdas, dideli migracijos srautai, tautinės tapatybės bei kultūrų skirtumų klausimai. Nepaliestos neliko ir lytinės tapatybės temos, netradicinė šeimos samprata, seksualinė vergovė, pedofilija bei fizinė ir psichinė negalia. Beveik tris paras - tiek laiko nesustojant “Nepatogaus kino” filmai galėtų kalbėti su mumis apie tai, kas aktualu visiems, kas ne visuomet tiesiogiai, tačiau paliečia kiekvieną iš mūsų. Daug dėmesio sulaukiantis, kasmet šiek tiek kitoks, tačiau kartu ir toks pat stereotipus laužantis, diskusijas keliantis, ne visuomet patogus - toks spalio mėnesio ryškiausias žmogaus teises kine reprezentuojantis įvykis.


Žmogaus Teisių Balsas

53


Konferencijos ir seminarai

ooo

Diskusijų festivalis „Būtent!“: Kiek kainuoja nelygybė? Rugsėjo 7-8 d. Birštone vyko diskusijų festivalis „Būtent!“, kurio viena temų buvo „Kiek kainuoja nelygybė?“. Festivalio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Šaltinis: https://bit.ly/2zvPKZ9 ooo

Dirbtuvės: apie asmeninį ir socialinį translyčių asmenų pokyčių procesą Rugsėjo 14 dieną Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizavo dirbtuves apie asmeninį ir socialinį translyčių asmenų pokyčių procesą. Pagrindinis šio renginio tikslas – pasidalinti patirtimis, aptarti galimas strategijas ir palaikyti vienas kitą saugioje translyčių asmenų bendruomenės erdvėje. Kartu aptarti tapatybės priėmimo procesas, asmeninių santykių iššūkiai, pasidalinta patirtimi susiduriant su įkyriais klausimais, ignoravimu ir atstūmimu. Šaltinis: https://bit.ly/2r0tBNV ooo

Kauno balsai: Holokaustas, tremtis ir Antrasis pasaulinis karas: sakytinės istorijos liudijimai Rugsėjo 24 d. „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ kvietė į „Šiaurės Kasablankos akademijos“ viešą paskaitą: „Kauno balsai: Holokaustas, tremtis ir Antrasis pasaulinis karas: sakytinės istorijos liudijimai“, kurią skaitė žinoma žurnalistė Ina Navazelskis, daug rašiusi apie Baltijos šalis Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau atlikusi apie 300 interviu su Holokaustą išgyvenusiais asmenimis, liudininkais ir išvaduotojais lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Šaltinis: https://bit.ly/2zluiFM

54

Žmogaus Teisių Balsas


ooo

Lyčių lygybė savivaldoje: Šiaurės Europos patirtis Spalio 4-5 dienomis VDU mokslo ir studijų centre pirmą kartą vyko savivaldybėms skirta konferencija „Lyčių lygybė savivaldoje: Šiaurės Europos patirtis“. Šia konferencija siekta perduoti Šiaurės Europos šalių – Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos – miestų ir savivaldybių patirtį Lietuvos savivaldybėms tose lyčių lygybės įgyvendinimo srityse, kurios šiuo metu Lietuvos savivaldoje yra aktualiausios. Konferencijoje nagrinėtos keturios pagrindinės temos: savivaldybė kaip darbdavė, lyčių lygybės dėmens integravimas į savivaldybės veiklą, smurto artimoje aplinkoje prevencija, moterų ekonominės veiklos skatinimas. Šaltinis: https://bit.ly/2Bsk5cp ooo

Kaip surasti save įvairovėje? Šiuolaikinė jaunimo tapatumo samprata ir tyrimai Spalio 11 dieną įvyko baigiamoji Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kuriame buvo siekiama analizuoti ir supažindinti su naujausiomis žiniomis ir tyrimais apie jauno žmogaus tapatumo raidą, parodyti, kokios sąlygos yra palankios šiam svarbiam raidos procesui, konferencija „Kaip surasti save įvairovėje? Šiuolaikinė jaunimo tapatumo samprata ir tyrimai“. Konferencijoje jaunimo tapatumo tyrėjai iš Italijos, Prancūzijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos, bei kviestinė profesorė iš Nyderlandų dr. Susan Branje pristatė naujausias žinias ir įžvalgas apie iššūkius, su kuriais susiduria jauni žmonės ieškodami savo tapatumo šių dienų įvairialypėje ir greitai kintančioje Europoje. Konferencijoje daug dėmesio buvo skiriama mokyklos, kaip formalaus švietimo institucijos, reikšmei jauno žmogaus tapatumo formavimuisi. Aptarta, ką mokytojai ir mokyklų psichologai gali padaryti stiprindami jauno žmogaus tapatumą, pristatyti gerosios praktikos pavyzdžiai, puoselėjantys jaunų žmonių savąjį „AŠ“ neformaliame švietime. Šaltinis: https://bit.ly/2FAFFiJ ooo

Futbole nėra vietos rasizmui Spalio 11 d. įvyko Europos Žmogaus Teisių Fondo organizuojama diskusija „Futbole nėra vietos rasizmui“, kurios metu buvo aptariamos tolerancijos ribos sporte, sportininkų patirtis, Lygių galimybių kontrolieriaus praktika kovoje su diskriminacija bei Europos Teisingumo Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose ir buvo bandoma atrasti atsakymą į klausimą „Kiek tolerancijos yra futbole?“. Šaltinis: https://bit.ly/2qYRSDR

Žmogaus Teisių Balsas

55


ooo

Žmogaus teisių iššūkiai žiniasklaidos srityje Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje Įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojamą projektą „Demokratijos stiprinimas – nepriklausomos informacijos sklaida ir žmogaus teisių principų įtvirtinimas“, spalio 19 d. organizuotas tarptautinis seminaras „Žmogaus teisių iššūkiai žiniasklaidos srityje Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje“. Seminaro metu žmogaus teisių aktyvistai, žurnalistai ir žiniasklaidos profesionalai aptarė neapykantos kalbos žiniasklaidoje, priešiškos informacijos sklaidos siekiant paveikti viešąją nuomonę keliamus iššūkius bei žmogaus teisių ir LGBT žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Šaltinis: https://bit.ly/2FBpl1c ooo

Lietuvos jaunimo apsirūpinimas būstu: galimybės ir problemos Spalio 24 d. VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinių tyrimų centras kvietė į mokslinį seminarą „Lietuvos jaunimo apsirūpinimas būstu: galimybės ir problemos“. Seminaro metu norėta aptarti aktualiausius būsto politikos klausimus, jaunimui kylančius iššūkius siekiant apsirūpinti būstu Lietuvoje, diskutuoti apie šalyje teikiamas paramos būstui priemones ir jaunimo galimybes jomis pasinaudoti. Šaltinis: https://bit.ly/2PSd2mc ooo

Konstitucija ir Aš. Valdžios galios riboti žmonių konstitucines laisves Spalio 25 dieną įvyko konferencija-diskusija „Konstitucija ir Aš. Valdžios galios riboti žmonių konstitucines laisves” Savo pranešimus pristatė prof. dr. Egidijus Šileikis, prof. dr. Vytautas Mizaras, prof. dr. Ignas Vėgėlė. Diskusijoje taip pat dalyvavo prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Lietuvos Žurnalistų Sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, signataras, buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, žurnalistas, dainininkas Marijus Mikutavičius. Šaltinis: https://bit.ly/2S7hhqt

56

Žmogaus Teisių Balsas


ooo

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 25-eri: patirtis ir nauji iššūkiai Spalio 26 d. vyko Konstitucijos dienai skirta konferencija „Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 25-eri: patirtis ir nauji iššūkiai“. Šiemet renginys dedikuotas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 25-erių metų sukakčiai. Mokslinėje-praktinėje konferencijoje subūrė įvairių teisės šakų akademinę bendruomenę ir praktikus diskusijai aktualiausiais valstybei klausimais. Žinomi šalies ir užsienio konstitucionalistai diskutavo apie konstitucinės priežiūros svarbą užtikrinant Konstitucijos ir visos valstybės stabilumą. Pranešimus skaitė Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas ir kadenciją baigęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas. Po plenarinių pranešimų svečius organizatoriai kvietė į dvi paralelines sekcijas: „Žmogaus teisės ir laisvės konstitucinėje jurisprudencijoje“ ir „Valdžios institucijų funkcionavimo konstitucinės problemos“. Renginyje pranešimus pristatė Seimo, teismų, advokatūros atstovai, Mykolo Romerio teisės mokyklos ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai bei užsienio svečiai iš Gruzijos, Moldovos, Ukrainos ir Vokietijos. Šaltinis: https://bit.ly/2FE3LJz ooo

Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas – teorija ir praktika 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko Europos žmogaus teisių fondo surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas – teorija ir praktika“. Konferencijos metu 9 pranešėjai aptarė tokias temas: tautinių mažumų teisės Lietuvos teisės aktuose; nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių tautinių mažumų teises, rengimas; Jungtinių Tautų Specialusis pranešėjas tautinių mažumų klausimais; tautinių mažumų integracijos ir tapatybės išsaugojimo klausimai; ESBO vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais; tautinių mažumų teisės ir Lietuvos politinė darbotvarkė; rinkiminės machinacijos klausimai Lietuvoje; pavardžių klausimas naujausioje tarptautinių teismų praktikoje bei tautinių mažumų teisės ir tautinių mažumų suatsakomybinimas. Šaltinis: https://bit.ly/2KqQD9t

Žmogaus Teisių Balsas

57


58

Žmogaus Teisių Balsas


Ką veiksime?

Domilės Kirstukaitės iliustracija Žmogaus Teisių Balsas

59


Kinas Lapkričio mėnesį vyks Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Nuo 2003 metų rengiama „Scanorama“ žiūrovus supažindina su vertingais ir Europoje pripažintais filmais. Fortuna / FORTŪNA

Fortūna – 14-metė iš Etiopijos, laikinai kartu kitais pabėgeliais žiemai apsistojusi Šveicarijos kalnuose. Čia ji susipažįsta su 26-erių Kabiru ir jį beviltiškai įsimyli.

Švedijoje prasidėjus ginkluotam konfliktui, 4-metis Jimis ir jo tėtis priversti ieškoti saugios gyvenimo vietos. Tačiau iš pradžių netolima atrodžiusi kelionė niekaip nesibaigia, o jos tikslas tampa vis labiau miglotas.

Jimmie / JIMIS

Genezis / GENEZĖ

„Genezė“ – tai trijų susipinančių likimų istorija, kuriuos paveikia įvykiai Vengrijoje. išradinga kino kalba kelianti klausimą apie galimybę atgimti po nuopuolio.

Føniks / PAKILTI IŠ PELENŲ

Jungdamas atšiaurų realizmą ir jaunatvišką vaizduotę, filmas „Palikti iš pelenų“ iš arti studijuoja, ką reiškia gyventi su psichikos ligos kamuojamu artimuoju.

Cassandro the Exotico / EGZOTIŠKASIS KASANDRAS

Nepaisant dažytų plaukų, makiažo ir tobulai riestų blakstienų, Kasandras – tikras žvėris ringe. Jis yra „egzotikas“ – taip Meksikos imtynių pasaulyje vadinami sportininkai, kurie, būdami atviri gėjai, išeina į ringą ryškiai pasipuošę kautis ne tik su oponentais bet ir su prietarais.

День Подебы / PERGALĖS DIENA

Paminklas sovietų kariams Berlyno Treptovo parke – vienas įspūdingiausių paminklų Antrajam pasauliniam karui atminti. Kasmet gegužės 9-ąją vietos rusakalbių bendruomenė jame susirenka švęsti Pergalės dienos. Sergejaus Loznicos filmas dokumentuoja vienos tokių švenčių eigą.

Da xiang xi di er zuo / RAMIAI SĖDINTIS DRAMBLYS

16-metis Veibu patiria patyčias, senąjį poną Vangą, vaikai nori išmesti iš jo paties namų. Vaikino bendraklasė Ling suka romaną su mokytoju ir bijo, kad kas nors paviešins tai atskleidžiantį įrašą. Visus juos vienija viena svajonė – aplankyti dramblį šalies šiaurėje, kuris, kaip sakoma, tiesiog ramiai sėdi, tarsi nepastebėdamas aplinkinio pasaulio žiaurumo.

60

Žmogaus Teisių Balsas


www.scanorama.lt Žmogaus Teisių Balsas

61


Konferencijos ir seminarai

!!! Gyventi perkaitusiame pasaulyje Lapkričio 8 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į viešą diskusiją su prof. Thomasu Hyllandu Eriksenu. Pokalbio tema – gyvenimas perkaitusiame pasaulyje. Kokią Europą XXI amžiuje nori kurti perkaitusiame pasaulyje gyvenantys „lego kubelių žmonės“? Ar šiems globalaus ir nuolat skubančio bei kintančio pasaulio vaikams svarbi istorija ir atmintis, Europos kultūros paveldas, tradicijos bei jų išsaugojimas? O gal perkaitusio pasaulio gyventojams šios kategorijos yra nieko nereiškiantys žodžiai, todėl mus iš tiesų vienija tik, kaip sako viena reklama, „alus ir pergalės“? Th. H. Eriksenas – Oslo universiteto antropologijos profesorius, kurio tyrinėjimo laukas – identitetas, nacionalizmas, globalizacija, migracija, žmogaus teisės. Jis nuolat rašo apie (post)modernybės pasaulį ir žmogaus vietą jame. Dar viena tyrimų sfera, į kurią gilindamasis Th. H. Eriksenas publikuoja savo straipsnius ir knygas, yra globalizacijos procesas ir jo pasekmės. Šaltinis: https://bit.ly/2qXxgvK

!!! Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos Lapkričio 9 d. Seime vyks apskritojo stalo diskusija „Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos“, kurioje žiniasklaidos atstovai ir kiti specialistai diskutuos įvairiais žiniasklaidos savireguliavimo klausimais. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2S8L2af

!!! Savipagalbos gido vyrams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, pristatymas Lapkričio 12 d. Seime rengiama diskusija tema „Savipagalbos gido vyrams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, pristatymas“. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2PN0wV0

62

Žmogaus Teisių Balsas


!!! Symphony or March – which sound in Europe? Populism and right-wing political movements: Challenges in Germany and Europe Lapkričio 12 dieną 15 val. VU Teisės fakultete paskaitą anglų kalba skaitys Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets. Paskaitos tema: „Symphony or March – which sound in Europe? Populism and right-wing political movements: Challenges in Germany and Europe.” Daugiau informacijos: https://bit.ly/2TA5LFF

!!! Kodas: jaunimas Lapkričio 15 d. jaunimo padėtį nagrinėjantys įvairių sričių mokslininkai, su jaunimu dirbantys praktikai ir sprendimus priimantys politikai kviečiami dalyvauti ketvirtoje jaunimo tyrėjų tarpdalykinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Kodas: jaunimas“. Šios konferencijos tikslas – pristatyti įvairių sričių mokslinius jaunimo tyrimus, plėtoti tarpdalykinį mokslinį diskursą jaunimo tyrimų temomis ir vystyti mokslininkų, jaunimo politiką formuojančių bei su jaunimu dirbančių praktikų dialogą rengiantis naujam Nacionalinės jaunimo politikos programavimo 2020–2029 metų laikotarpiui. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2Adziw2

!!! Moterų teisės Lietuvoje – pasiektos pergalės ir ateities iššūkiai Lapkričio 28 d. Seime organizuojama konferencija „Moterų teisės Lietuvoje – pasiektos pergalės ir ateities iššūkiai“. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2P05dpf

Žmogaus Teisių Balsas

63


!!! Konferencija skirta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20-mečiui Lapkričio 30 d. Seime rengiama konferencija, skirta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20-mečiui. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2Rb14kd

!!! 3-ioji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras 2018 m. lapkričio 30 d. kviečia į 3-iąją Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferenciją, skirtą psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su savižudybės rizikoje esančiais žmonėmis. Konferencijoje savo įžvalgomis ir patirtimis dalinsis prof. David A. Jobes (Katalikiškasis Amerikos universitetas, Vašingtonas, JAV), kuris yra sukūręs Bendradarbiavimu pagrįsto savižudybės rizikos įvertinimo ir valdymo metodą (CAMS), ir paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų, įskaitant 6 knygas klinikinės suicidologijos tema, taip pat dr. Stephen O’Connor (Luisvilio universitetas, JAV), atliekantis mokslinius tyrimus apie ankstyvąsias intervencijas po mėginimo nusižudyti, bei Jonny Benjamin ir Neil Laybourn (Londonas, Jungtinė Karalystė), kurie susipažino ant Waterloo tilto Londone, kai Jonny ketino nusižudyti, o Neil eidamas pro šalį užkalbino jį, nė neįtardamas, kad šis pokalbis virs ilgamete draugyste ir bendra veikla mažinant psichikos sveikatos problemų ir savižudybių stigmą. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2AbFLIY

!!! Balsavimo teisė – o kas toliau Lapkričio 30 d. Seime numatoma diskusija „Balsavimo teisė – o kas toliau“. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2TBeTdh

64

Žmogaus Teisių Balsas


Žmogaus Teisių Balsas

65


KONCERTAI AE3 Syncope Lapkričio 11 d., 18.00 val. Advanced Electronics – audiovizualiųjų ir elektroninės muzikos renginių serija. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2SaegWz

Renginys „Muzika malonumui ir edukacijai“ 2018 m. lapkričio 15 d., 18.00 val. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2DDDSH6

Antano Taločkos klarneto klasės koncertas Lapkričio 12 d., 18 val. Programoje: C. M. von Weber, E. Cavallini, J. Brahms, F. Hidas. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2qYQLnE

Koncertas „Neatpažinti M. K. Čiurlionio muzikos ciklai“ Lapkričio 13 d., 18 val. Programoje: M. K. Čiurlionis. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2Kp6sxd

Koncertas „ML sambūrio premjeros: lietuviškumas šiandien šimtmečio šviesoje“ Lapkričio 14 d., 15:30 val. Programoje: Rimanto Janeliausko, Mykolo Natalevičiaus, Mariaus Baranausko, Jono Jurkūno, Artūro Mikoliūno, Pauliaus Prasausko kūrinių premjeros. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2S2y9P4

66

Žmogaus Teisių Balsas


Šiuolaikinės kariliono muzikos koncertas Lapkričio 15 d., 14 val. Programoje: Gary White’o, Alano Hovhanesso, Marko Konewko, Marko Konewko/ James’o Gailloretto, Olivier Messiaeno, Johno Cage’o, Roberto Moore’o kūriniai. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2PSfvgs

Bernstein on Broadway Lapkričio 25 d., 18 val. Koncertinė programa „Bernstein on Broadway“, sukurta paminėti žymaus JAV kompozitoriaus, pianisto ir dirigento Leonardo Bernsteino 100 – ąsias gimimo metines. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2Fzo8aT

Sutarti. Suderėti. Tamsumų sutartinės Lapkričio 28 d., 18 val. Devintasis sutartinių ratas. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2S4MM4z

VI tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio postliudas „Poezija muzikoje“ Lapkričio 28 d., 18 val. VI tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio Vilniuje renginys. Daugiau informacijos: https://bit.ly/2S5MWbN

Žmogaus Teisių Balsas

67


MENAS TEMA5 TURINYS

Domilės Kirstukaitės iliustracija

68

Žmogaus Teisių Balsas


70

Ką reiškia būti laisvės įkaitu?

74

Moterų teisės Lietuvoje kas apie tai prakalbo pirmoji?

76

Žmogaus teisės kino ekrane

78

„Jei tavo fotografijos nepakankamai geros, vadinasi, nebuvai pakankamai arti“

82

Muzika - neatskiriamas žmogaus teisių elementas

86

Kai baigiasi žodžio laisvė

88

Rašyti negalima uždrausti

Žmogaus Teisių Balsas

69


Kasmet nuo 1988 metų Europos Parlamente ypatingiems žmogaus teisių gynėjams dedikuojama žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardo premija. Ši premija bus įteikiama gruodžio mėnesį, simboliškai minint Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo dieną. Prestižine laikoma Sacharavo premija įprasminami savo laisve rizikuojančių asmenybių darbai tokiose sferose kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, mažumų teisių apsauga, pagarba tarptautinei teisei, demokratijos plėtra ir teisės viršenybės įtvirtinimas.

Ką reiškia būti laisvės įkaitu? Teksto autorė Eglė Ruzgytė Iliustracijos autorė Rūta Kraujutytė

Nūdienos kontekste laisvė yra įgavusi gana ryškų reliatyvumo pavidalą, tad ir laisvės įkaito oksimoronas nestebina savo paradoksalumu. Šių laikų laisvės įkaito pavyzdžiu galima laikyti visai neseniai, spalio 25 dieną, Sacharovo premijos už minties laisvę laureatu paskelbtą Rusijoje kalinamą Ukrainos režisierių Olegą Sencovą. Aktyviai įsitraukęs į vadinamąjį „Euromaidano“ judėjimą menininkas priešinosi Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai. Savo gimtojoje Ukrainoje užblokuotiems kariams O. Sencovas padėjo pristatyti maistą ir kitus reikmenis. Teikdamas pagalbą kino kūrėjas savo laisve rizikavo, kol galiausiai ją prarado – už neva teroristinių išpuolių organizavimą 2015 m. Rusijoje buvo nuteistas kalėti dvidešimt metų. Skelbdamas šių metų Sacharovo premijos laureato pavardę Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani apie brangią minties laisvės kainą kalbėjo: „Rizikuodamas savo gyvybe, savo drąsa ir ryžtingumu

70

Žmogaus Teisių Balsas


Žmogaus Teisių Balsas

71


režisierius O. Sencovas tapo kovos dėl politinių kalinių paleidimo Rusijoje ir visame pasaulyje simboliu. Skirdamas Sacharovo premiją Europos Parlamentas išreiškia solidarumą su juo. Mes prašome nedelsiant jį paleisti. Jo kova primena mūsų pareigą bet kokiomis aplinkybėmis ginti žmogaus teises visame pasaulyje“. Nors ir lėmusi fizinės laisvės netektį, O. Sencovo minties laisvės raiška nebuvo beprasmė. Viena vertus, ji atvėrė tokius Europos ir kito demokratinio pasaulio skaudulius kaip solidarumo stoka ar politinė bejėgystė. Antra vertus, menininko minties laisvė tapo akstinu priešintis šiurkščiam teisiniam nihilizmui. Žymus 42 metų Ukrainos (dabar – ir viso pasaulio) kino kūrėjas gimė liepos 13 d. Simferopolyje. Penkerius metus nuo 1993-ųjų Kijeve jis studijavo ekonomiką, o vėliau pradėjo kino režisūros ir scenarijaus kursus Maskvoje. „A Perfect Day for Bananafish“ (2008 m.) ir „Bull horn“ (2009 m.) – tai pirmieji trumpametražiai O. Sencovo filmai. Vėliau, 2012 m., pasirodė labiausiai autorių išgarsinęs pilnametražis filmas „Gamer“ (Žaidėjas), pasakojantis apie paauglio, gyvenančio nedideliame miestelyje ir pasinėrusio į kompiuterinių žaidimų-šaudynių pasaulį, gyvenimą. Žaidėją lydėjusi sėkmė lėmė kito pilnametražio filmo, pavadinto „Rhino“, pradžią. Visgi pastarojo kūryba nutraukta dėl menininko veiklos „Euromaidano“ judėjime.

72

Žmogaus Teisių Balsas

Galima sakyti, kad šio režisieriaus žmogaus teisių sklaida pasireiškia ne įprasta, menininkams būdinga žmogaus teisių raiškos forma, tiesiogiai atpažįstama kūryboje, bet pačios menininko asmenybės inspiruotos drąsios minties laisvės dėka. Apie žiojėjančias žmogaus teisių opas O. Sencovas šiandien mums primena drastišku, pasaulį neraminančiu būdu – bado streiku. Gegužės mėnesį paskelbęs bado akciją, režisierius nurodė ir jos nutraukimo sąlygą – Rusijoje kalinčių 64 Ukrainos politinių įkaitų išlaisvinimą. Pasaulio dėmesį prikausčiusi menininko istorija verčia nebūti abejingais grubiems žmogaus teisių suvaržymams. Kino kūrėjo įkalinimas tapo savotišku žmogaus teisių renesansu, paskatinusiu kitų menininkų, žmogaus teisių gynėjų susivienijimą. Per šiųmetį festivalio „Nepatogus kinas“, kurio garbės žiuri nariu buvo O. Sencovas, atidarymą Justė Zavišaitė kvietė: „Šiandien XXI a. vis dar turime garsiai kalbėti ir įrodinėti žmogaus teisės būti išgirstam, gerbiamam, laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras. Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio filmais ir veiklomis norime prisidėti prie įsiskaudėjusių mūsų gyvenimo rakščių ištraukimo.“ Pagaliau ši istorija mena pačios laisvės kaip reiškinio trapumą. Ši istorija primena apie laisvės paradoksą, o būtent tai, kad ji išlaisvina, bet sykiu gali ir įkalinti.


# Žmogaus Teisių Balsas

73


Moterų teisės Lietuvoje kas apie tai prakalbo pirmoji? Teksto autorė Ieva Sinkevičiūtė

Šiandieninėje visuomenėje gana dažnas feminizmo reiškinys - vis daugiau žmonių įsitraukia į šį judėjimą. Vieni tai daro nuoširdžiai, su vidiniu polėkiu, kiti stengiasi atitikti mados tendencijas ir skelbia save aršiais aktyvistais norėdami gauti naudos. Yra ir tokių, kurie priešinasi feminizmo idėjoms, tačiau dažniausiai šis judėjimas nepalieka abejingų. Tad kyla klausimas – kas tam davė pradžią Lietuvoje? Nusikelkime beveik du šimtus metų atgal į XIX a. vidurį – laikotarpį, kai moterys, nors ir nežymiai, pradėjo reikšti savo nuomonę, reikalavimus tuometinei visuomenei (kitaip tariant vyrams) ir siekti asmeninės laisvės. Būtent tuo metu gyveno ir savo idėjas reiškė visuomenės aktyvistė bei rašytoja, neretai vadinama pirmąja Lietuvos feministe, Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė –Žemaitė. Žemaitės kovą už moterų teises liudija jos biografijos faktai. Rašytoja buvo viena iš pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo organizatorių, kuriame skaitė du pranešimus – ginantį moterų teises („Sodžiaus mergaičių skriaudos“), kuriame iškalbingai pasisakė, kad „sodietės vienu žodžiu vergės tėvų, vergės vyrų, ant galo vergės ir sūnų“, bei keliantį reikalavimus moterų elgesiui („Apie moterų girtuoklystę“). Ji taip pat pasižymėjo kaip pirmoji lietuvė feministė Amerikoje – dalyvavo ir Lietuvių moterų progresisčių sąjungos suvažiavime Filadelfijoje. Tačiau ne tik konkreti kovos už moterų teises veikla Žemaitę apibrėžia kaip feministę – šio judėjimo idėjas galima įžvelgti ir rašytojos kūryboje. Pirmiausia, Žemaitės apsakymuose gausu skambių frazių apie moterų išnaudojimą, jų teisių nebuvimą. Pavyzdžiui,: „Dievuliau mano! Kame čia teisybė? [...] Jo tik viršus, jo tiesa, jo valia... Argi visuomet mes, moterys, taip ir būsime varžomos?“ (apsakymas „Kieno galia, to ir valia“) arba „Kodėl vyrai taip moka mus išnaudoti, sumindžioti ir paniekinti?“ (Apsakymas „Mieste“). Šie pasisakymai lyg nebylus protestas, atspindintis rašytojos požiūrį į tuometinę moterų padėtį. Tačiau Žemaitės kūryboje galime rasti ne tik akivaizdžių ženklų, bet ir paslėptų žinučių, skelbiančių kūrėjos poziciją moterų lygybės klausimu. Viena tokių žinučių atskleista apsakyme „Ieva“, kuriame Žemaitė ironiškai vaizduoja biblines žmogaus

74

Žmogaus Teisių Balsas

sukūrimo ir pirmosios nuodėmės scenas. Šiame kūrinyje Ieva atsikandusi rojaus obuolio tampa ne pirmosios nuodėmės sukėlėja, o Dievo įrankiu planams įgyvendinti (Dievas jau seniai norėjęs žmones į žemę išginti, tačiau neradęs tam tinkamos priežasties). Pasak VU lietuvių literatūros katedros docentės Dalios Čiočytės, ši scena išteisina moterį iš nuodėmingos ir įkalbinėjimams pasidavusios (vadinasi kaltesnės už vyrą) asmenybės vaidmens. Žemaitė kėlė ir feminizmui būdingą patriarchalinės sistemos įdiegtą moteriškumo sampratos klausimą. Jis atsispindi apsakymuose „Neturėjo geros motinos“ bei „Marti“. Abiejuose kūriniuose įprasminama kultūrinė moters savybė – tylėjimas. Apsakyme „Neturėjo geros motinos“ moteris nors ir kenčia vyro įžeidinėjimus dėl nesutvarkytų namų ar mirštančio kūdikio, ji prisidengia tylos šydu. Tačiau kūrinio pabaigoje moteris pasiryžta prabilti taip sulaužydama stereotipinį požiūrį į moterį, kaip į tylią ir nuolankią būtybę. Panaši situacija vaizduojama ir apysakoje „Marti“. Čia Katrė taip pat kenčia engiama visų namiškių (vyro ir jo tėvų), tačiau į jų įžeidinėjimus atsiliepia tyla. Mergina kartą taip pat neištveria ir pasipriešina vyro šeimai, tačiau vėliau dėl to apgailestauja (nepriima savęs maištaujančios). Ši scena iškalbingai atskleidžia moteriai įdiegtą mąstymo modelį, kuriam autorė nepritaria. Žvelgiant iš šių laikų perspektyvos, Žemaitę drąsiai galime vadinti pirmąja Lietuvos feministe. Ji ne tik dalyvavo moterų suvažiavimuose, tačiau ir drąsiai kritikavo patriarchalinę sistemą savo kūriniuose.

Straipsnyje remtasi VU lietuvių literatūros katedros docentės Dalios Čiočytės įžvalgomis.


Žmogaus Teisių Balsas

75


Žmogaus teisės kino ekrane Teksto autoriai Giedrė Šėmytė ir Eitvydas Zurba

76

Žmogaus Teisių Balsas


uose filmuose buvo įtraukiama vis daugiau įvairesnių žmonių. Šiuo atveju tikriausiai būtų galima teigti, kad tokia įvairovė yra gerai, nes pagrindinė filmo idėja nėra ir negali būti prarandama vien dėl įvairesnių veikėjų, tačiau, žinoma, atsiranda ir kritikų, kurie teigia, kad tai visiškai sunaikina filmo pagrindinę mintį. Nereikėtų pamiršti ir to, kad menas (be abejo ir kinas) tam tikrais laikotarpiais stūmė visuomenę pirmyn ir buvo tarsi vėliavnešys tam tikroms idėjoms. Menas ir kinas mūsų visuomenėje užima ypatinga viKodėl reikalinga reprezentacija? etą ir mėgsta patampyti piktą visuomenės katiną už ūsų, tačiau tas pats piktas katinas jau po kelių dešimt Ar pastebėjote tą momentą, kai žiūrėdami mečių atsigręždamas atgal su širdelėmis akyse žiūri filmą susitapatinate su filmo herojumi? Ar pastebėį meno kūrinius, ant kurių pats urzgė. Nesibaigianti jote, kaip imate lyginti save su filmo veikejais? Kiekvimeno ir visuomenės nuostatų kova. ename filme, net to ir nenorėdami, mes ieškome savęs: ieškome herojų, kurie elgiasi kaip mes, ieškome heroAr filmai ir serialai sensta? jų, kurie turi tokias pat tapatybes kaip mes. Viduje nudžiungame šį veikėją pamatę, o jo neradę - esame 2018 metų pradžioje į Netflix platformą buvo linkę kritikuoti filmus. patalpintas serialas „ Draugai” (angl. Friends) ir tokiu būdu serialą pamatė dar daugiau žiūrovų. Taip pat Stereotipiniai veikėjai ir jaunų žiūrovų, kurie jau nebėra toji karta, teigianti, kad užaugo su šiuo serialu. Dalis jaunųjų žiūrovų iš Neretai pastebima, jog kine sutinkame tuos karto pasmerkė serialą argumentuodami, jog čia pilna pačius veikėjus. Veikėjus, kurie yra sukurti tarsi vihomofobiškų juokelių, kurie šiomis dienomis atrodo enas šablonas. Pavyzdžiui, gėjus kirpėjas ir merginų pasenę ir netinkami. Žinoma, „ Draugai” nėra išimdraugas. Tokiu būdu, kine dar labiau sustiprinami tis, kai filmas ar serialas neišlaiko laiko išbandymo dėl stereotipai, tokiu būdu iškreipiant tam tikros grupės homofobiškų ar rasistinių juokelių. portretą visuomenėje.

Amžinas klausimas: menas vs. visuomenė Tikriausiai žmonijai niekada nepavyks atsakyti į klausimą ar menas turi tarnauti visuomenei, ar visuomenė turi prisitaikyti prie meno? Tas pats teorinis klausimas gali būti užduodamas nagrinėjant kino filmus. Tikrai ne visi filmai privalo atitikti šių dienų aktualijas - jei yra vaizduojamas istorinis laikotarpis, ar futuristinė drama - tikėtis dabartinių standartų laikymosi yra sudėtinga, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, pvz. istoriniame filme, kurio veiksmas vyksta vergijos laikotarpiu Amerikoje, juodaodžiai aktoriai vaidina pagrindines roles. Negalime teigti, kad tai yra blogai reprezentacijos prasme, tačiau istorinės tiesos tai taip pat neatitinka. Kitas pavyzdys galėtų būti filmas „12 įtūžusių vyriškių“ (angl. 12 Angry Men), kuris pirmąkart pasirodė 1957 m. ir vėliau buvo perkurtas dar kelis kartus. Pirmajame filme, kaip ir galima įtarti iš pavadinimo, vaidino 12 baltaodžių vyrų, kurių tapatybės apart jų darbo, nebuvo plačiai išvystytos, o vėliau pasirodži-

Galios tinklai filmų industrijoje Sunku būtų tikėtis tikrai universalių filmų, kurie reprezentuoją visas tapatybes, kai filmų kompanijose didžiąją dalį galios savo rankose vis dar kontroliuoja baltaodžiai vyrai. Variety 2017 m. duomenimis filmų studijose Paramount, Sony ir Warner Bros moterų dalyvavimas valdymo organuose sudaro nuo 35 iki 45 proc. Disney, Fox, Universal apskritai atsisakė pateikti tokią informaciją. Žinoma, kitokia padėtis yra studijose, kurios filmus kuria ne Holivudo teritorijoje. Europos kino kūrėjai mėgaujasi daug didesne laisve kurti ne tik todėl, kad jie nedirba su milžiniškomis filmų studijomis, tačiau ir dėl to, kad tiek pačios valstybės, tiek Europos Sąjunga yra linkę remti nepriklausomus filmų kūrėjus suteikdami jiems ypač plačias raiškos ribas. Iš to, žinoma, kyla ir noras rodyti LGBT+ romantiką, ir kalbėti itin jautriomis temomis. Kitąkart žiūrėdami filmą ir matydami itin stereotipinį veikėją pagalvokite iš kur šis veikėjas galėjo kilti - ar tai tik nebus filmų industrijos galios tinklo rezultatas? Žmogaus Teisių Balsas

77


„Jei tavo fotografijos nepakankamai geros, vadinasi, nebuvai pakankamai arti“ Teksto autorė Kristina Ema Kukarevičiūtė

78

Žmogaus Teisių Balsas


Robert Capa „Loyalist Militiaman at the Moment of Death“, 1936

Karo fotografija, nuo pat jos atsiradimo, pasaulį iki šiol šokiruoja, skatina diskutuoti ir susimąstyti. Vienas garsiausių foto žurnalistų vengras Robert Capa (tikrasis vardas – Friedmann Endre Ernő, gimė 1913-aisiais metais Vengrijoje, žuvo 1954-aisiais Vietname), pirmą kartą pasaulį supažindino ir leido iš arčiau pažvelgti į iš politinės suirutės išsivysčiusio pilietinio karo žiaurumus. Autoriaus darbuose juntama empatija tiesiogiai labiausiai karo paliestiems žmonėms – kareiviams, reportažuose aiškiai deklaruojama kritika neteisėtai diktatūrai, brutaliai jėgai, pakeitusiai daugelio tautų istorijas. 1936-ųjų metų Robert Capa nuotrauka „Krintantis kareivis“ (originalus pavadinimas: „Loyalist Militiaman at the Moment of Death“) – vienas iš Ispanijos Pilietinio karo simbolių. 1936-aisiais prasidėjęs karas tarp F. Franco vadovaujamų fašistų ir demokratiškai išrinktos valdžios bei jos šalininkų – partizanų respublikonų, sukėlė tarptautinio masto reakciją, o tuo pačiu ir viltį, jog žlugus fašizmui Ispanijoje, pamažu jis išnyks ir kitose fašistų diktatūros užvaldytose šalyse, tokiose kaip Vokietija bei Italija. Neabejingas susiklosčiusioms politinėms ir socialinėms aplinkybėms, Robert Capa, siekdamas atskleisti kuo įmanoma daugiau tiesos, galbūt, taip pat ir naiviai tikėdamasis savo darbu pakeisti tuometinę situaciją, atkreipti tiek piliečių, tiek politikų dėmesį į nesiliaujantį žmonių žudymą, pradėjo dirbti kartu su Gerda Taro prancūzų žurnalui „Vu“. Nukeliavęs į Ispaniją, jaunas ambicingas foto žurnalistas, norėdamas būti kuo arčiau konflikto židinio, keliavo po šalies regionus ir galiausiai išvyko į Kordobą. Ten autoriui pavyko įamžinti momentą, vėliau tapusį vienu žinomiausių ir geriausiai kada nors vertintų karo vaizdų. Nuotraukoje užfiksuota Kordobos regione buvusi fronto linija, Cerro Muriano vietovė, kurioje 1936-ųjų rugsėjo 5-ąją vyko vienas iš karo mūšių. Nuotraukos įvykio lokacija, kaip ir pats nuotraukos autentiškumas, itin diskutuotina praėjusio amžiaus tema. Daugelis kritikų teigė (vienas iš jų José Manuel Žmogaus Teisių Balsas

79


Susperregui), jog nuotrauka daryta kiek toliau nuo Kordobos, Espejo vietovėje. Tačiau, pasak Richard Whelan (vieno iš Robert Capa biografijos autorių, kūrybos tyrinėtojų), R. Capa kadras yra realus, o jo lokacija tiksli, tai patvirtina ir vietinių gyventojų atpažintos vietos, keleto autorių užfiksuoti tie patys miestelio žmonės. Nuotraukoje – R. Capa palaikytų respublikonų (kitaip dar vadinamų lojalistų) kario mirties momentas. Gana ilgai vaizduojamojo tapatybė nebuvo žinoma, tačiau Richard Whelan atlikta išsami „Krintančio lojalistų kario“ nuotraukos analizė pateikė detalizuotus įrodymus. 1996 metais, praėjus šešiasdešimt metų nuo Cerro Muriano mūšio, ispanas Mario Brotóns Jordá (vienas iš dalyvavusiųjų ir sužeistųjų mūšio dalyvių) atpažino nuotraukoje esantį vyrą, teigdamas, jog jis yra vienintelis 1936-aisiais rugsėjo 5 d. žuvęs karys Federico Borrell García (buvęs garsus Taino slapyvardžiu) – vienas žinomesnių iš su fašistais kovojusių Columna Alcoyana grupės narių, priklausęs maištingai respublikonų sąjungai Confederación Nacional del Trabajo (šios sąjungos inicialai „CNT“ išsiuvinėti ant kareivio kepurės). Dar vienas įrodymas – *Robert Capa šovinių dėklas, kurį atpažino Mario Brotóns Jordá, teigęs, jog tokia pasiuvimo stilistika ir medžiaga būdinga tik Alcoy regionui. Taip pat, lyginant aptariamą nuotrauką su šio kario portretu, matomi tie patys bruožai: aukšta kakta, išraiškingi, stori antakiai, putlios lūpos, ryškus žandikaulis – žuvusiojo tapatybę nustatyti padėjo ir artimųjų liudijimai. Šis kadras, mano nuomone, ne veltui yra laikomas Ispanijos Pilietinio karo simboliu ir, apskritai, vienu garsiausių karo fotografijos pavyzdžių. Robert Capa yra pasakęs: „Jei tavo fotografijos nepakankamai geros, vadinasi, nebuvai pakankamai arti“. Ši mintis itin tiksliai atspindi karo fotografijos esmę tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme. Foto žurnalistai, dirbantys konfliktinėse zonose, nuolat turi būti kuo arčiau veiksmo, dažnai net rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. Tačiau, svarbus yra ir dalyvavimas – buvimas arti įvykio ir psichologine prasme. Neturint vidinės motyvacijos, išsikelto tikslo, aiškaus noro ar nors menkiausios ambicijos kurti ne vien dėl kūrybos, jokia, tuo labiau, karo fotografija neegzistuotų. Robert Capa – vienas iš autorių, kuris priešinosi to meto amoralumui, dehumanizacijai, siekė savo darbais keisti jei ne pasaulį, tai bent žmonių požiūrį, juos supažindinti su vyraujančia neteisybe, į viešumą iškelti aktualius, dažnai cenzūros draustus klausimus, rodyti tiesą, įprasminant už ją kovojusiųjų auką. Šio autoriaus darbuose, taip pat ir aptartoje nuotraukoje matomas negailestingas egzistuojančios realybės įrodymas, užfiksuotas lemiamas jauno žmogaus, kovojusio už savo tautą, mirties momentas dar kartą įrodė, kad menas, ypač fotografija, gali tapti galingu ginklu kovoje net ir su pasaulinio masto problemomis.

80

Žmogaus Teisių Balsas

Gerda Taro (1910-1937 m.) – viena pirmųjų moterų karo foto ž


žurnalisčių, R. Capa partnerė

Federico Borrell García

Žmogaus Teisių Balsas

81


Muzika -

neatskiriamas žmogaus teisių elementas Teksto autorius Eitvydas Zurba

Muzika mums yra aktuali bene autoriai teigia, kad būtent šis festivalis buvo tarsi Sąmitingų repeticija, kuri sutelkė ir suvienijo kiekviename gyvenimo žingsnyje.. Kaip ir jūdžio žmones. žmogus gyvenimą muzika lydi visur, taip ir per viso pasaulio istoriją ji buvo kažkur Žygis į Vašingtoną šalia svarbiausių įvykių. Muzika buvo Lietuviai tikrai nebuvo vieninteliai, kurie siekė naudojama ne tik apdainuoti gyvenimo pokyčių juodaodžių teisių srityje su dainomis. Šiek realijas, garbinti religinius simbolius, bet tiek anksčiau už dainuojančią revoliuciją JAV įvyko ir išreikšti norą, kad pasaulis pasikeis- Žygis į Vašingtoną (1963 m.) Tai buvo vienas didžiausių protestų, kuris įvairias skaičiavimais surinko tų. Žinoma, muzika ir dabar yra aktuali du ar tris šimtus tūkstančių dalyvių. Būtent šiame renginyje savo garsiąją kalbą pasakė Martinas Liuteržmogaus teisių klausimais. Skaudi istorija - vergų dainos Šiais laikais europietis šias dainas gali išgirsti tik tokiose kūriniuose kaip Amerikietiška siaubo istorija ir 12 vergovės metų, tačiau JAV vergijos metu sukurtų dainų priskaičiuojama keli šimtai. Pagrindinė jų tematika - religija (krikščionybė) ir sunkus vergų darbas. Kai kurios vergų dainos gali būti traktuojamas kaip tam tikras protestas prieš asimiliaciją, siekiant išsaugoti savo unikalias tradicijas, papročius. Be jokios abejonės, šios dainos prisidėjo vienijant vergus ir skatina burtis - tai vėliau sudarė sąlygas ir kovoti už savo teises.

Dainuojanti revoliucija Nereikėtų pamiršti ir savos istorijos. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybės siekis (1988-1991 m.) įvardijamas panaudojant būtent muzikos išraišką. Šis pavadinimas kilo nuo tuo metu vykusių demonstracijų, mitingų, kuriose buvo dainuojamos įvairios dainos, žinoma, dažniausiai patriotinės. Negalime pamiršti ir Lietuvoje vykusio „Roko maršo“. Tai festivalis, kuris siejosi ne tik su Sąjūdžio ideologija ir palaikė Lietuvos nepriklausomybę, bet ir skatino dalyvavimą visuomenės gyvenime. Kai kurie

82

Žmogaus Teisių Balsas

is Kingas Jaunesnysis. Dainas atliko tokios legendos kaip Mahalia Jackson, Joan Baez, Bob Dylan ir kiti.

Muzikos dabartis - feminizmas Tikriausiai negali būti geresnio laikotarpio muzikos (kaip ir visuomenės) įvairovei - šiuo metu muzika per internetines platformas yra pasiekiama kelių mygtukų paspaudimu. Kai viskas taip lengvai prieinama, muziką gali kurti visi ir savo tekstuose užkoduoti svarbias žinutes. Jau gana senokai muzikoje atsiranda ir feministinių temų. Beyoncé apie palaikymą feminizmui kalba atvirai - 2014 m. MTV muzikos vaizdo įrašų apdovanojimuose jos pasirodymo metu fone pasirodė didžiulis užrašas „FEMINIST“, P!nk, SZA dainos tampa feministiniais hitais, o Tove Lo laužo taisykles apie ką moterys gali dainuoti. Deja, kaip ir visur kitur, muzikos versle moterų padėtis toli gražu nėra tobula. Dainininkės Kesha istorija, susijusi su jos prodiuseriu tą puikiai parodo (Kesha teisme yra minėjusi, kad per 10 darbo metų su prodiuseriu ji patyrė seksualinį priekabiavimą, fizinį ir emocinį smurtą). Nors jos naujas albumas „Rainbow“ yra tikras įkvėpimo šaltinis. Įvairiuose šaltiniuose pateikiami įvairūs duomenys, tačiau bet kuriuo atveju procentas moterų, kurios dirba scenos užkulisiuose, yra pakankamai mažas - apie 5 proc. ir, kaip ir kitur, moterims


muzikos industrijoje mokama žymiai mažiau, nei vyrams. Moterų padėtį puikiai iliustruoja Taylor Swift kalba pasakyta, kai ji atsiėmė Grammy už metų albumą. T. Swift pasakė įkvepiančią kalbą apie tai, su kokiais sunkumais moterys susiduria muzikos industrijoje, tačiau buvo sunku nepastebėti už jos stovinčios tik iš 8 vyrų sudarytos komandos, kuri prisidėjo prie jos albumo prodiusuojant ar kartu kuriant dainas. Muzikos industrijoje dar turime kur padirbėti, bet feministiniai dainų tekstai ir įkvepiančios žvaigždžių kalbos padeda ne tik muzikos verslui vaduotis iš spąstų, tačiau įkvėpti ir kitus aktyvistus stumti visuomenę lyčių lygybės link

Meilė įkvepia rašyti dainas Ar kada pastebejote, kad didžiulis kiekis dainų yra būtent apie meilę? O šios dainos yra tik apie daugumai įprastus, skirtingų lyčių santykius? Kaip ir feminizmo atveju - skaitmeninis amžius leidžia queer muzikai būti išgirstai. Pastaraisiais metais vis labiau populiarūs tampa queer atlikėjai - Sam Smith, Troye Sivan ir kiti. Kas galbūt nustebintų jaunesnius skaitytojus - queer atlikėjus galime išgirsti ir per Lietuvos radijo stotis, jie patenka ir jų dainų topus. Kas kartais taip pat nustebina - iš gana priešiškos Lietuvos visuomenės šiuo klausimu nieko negirdėti, tik neaišku kodėl - ar nesuprantami dainų tekstai, ar muzika tiesiog yra per daug unikali ir bet kas gali su ja susitapatinti. Bet kokiu atveju - smagu girdėti queer muziką. O iš šono stebint įprastai neapykanta degančius žmones dainuojant apie queer patirtis bent jau trumpam tikrai sukelia šypseną. Geriau išgirsti, nei perskaityti Spotify platformoje paruošėme jums grojaraštį su šiame tekste paminėtais atlikėjais - kviečiame klausyti ir pajausti tikrąją žmogaus teisių dvasią muzikoje, o galbūt tuo pat metu ir surasti kažką naujo savo muzikos kolekcijai. Žmogaus Teisių Balsas

83


ASMENYBĖS

Bob Dylan Sunku išsirinkti žmogų, nuo kurio būtų galima pradėti, tačiau Nobelio premijos laureatas yra puikus variantas. Bob Dylan yra žinomas atlikėjas ir dainų tekstų kūrėjas. Jo dainos ne tik tapo žmogaus teisių judėjimų dalimi, tačiau ir kampanijos prieš karą atributu. Kai kurie B. Dylan dainų tekstai aprašo itin skaudžius įvykius, pvz. daina „Only a Pawn in Their Game“ yra apie juodaodžių teisių aktyvistą Medgar Evers, kuris buvo nužudytas. Bob Dylan už savo dainų tekstus gavo Nobelio premiją už literatūrą - kas savaime buvo kontraversiška, nes tai praplėtė suvokimą kas yra laikoma literatūra.

84

Žmogaus Teisių Balsas

John Lennon Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nežino šio atlikėjo. Kaip ir Bob Dylan atveju, John Lennon dainų tekstai tapo simboliu, šiuo atveju - taikos siekio, jo muzika buvo naudojama demonstracijų prieš Vietnamo karą metu. Žinoma, tai nebuvo tik vienetinis atvejis - jo asmeninis indėlis buvo jaučiamas visame pasaulyje: JAV, Airijoje, Nyderlanduose, o dainos sklido ir už vakarų pasaulio ribų.


Lady Gaga

Conchita Wurst

Tikriausiai niekas nebūtų nustebintas, kad Lady Gaga pasirinkome kaip vieną iš dabartinių įtakingiausių muzikos ikonų žmogaus teisių srityje. Lady Gaga vadinama įvairiai - pop muzikos karalienė, muzikinis chameleonas (dėl jos gebėjimų prisitaikyti prie daugelio muzikos stilių), bet tikriausiai sunku nesutikti su tuo, kad jos 2011 m. albumas „Born This Way“ vis dar yra vienas mėgstamiausių LGBT+ tarpe. Gaga nuolatos pasisako už žmogaus teises, ypač LGBT+ srityje, šioje srityje vykdo ir filantropinę veiklą.

Nors pasirinkome būtent Conchitą dėl jos Eurovizijos dainų konkurse laimėtos pirmosios vietos, kai, atrodo, apie tai kalbėjo visi, norime atkreipti didesnį dėmesį į apskritai visus drag kultūros atlikėjus. Tai unikalios, ironiškos, kandžios dainos, kurios sudaro dalį queer muzikos visumos. Na, o Conchita taip pat tikrai turi ką parodyti, po savo pergalės Eurovizijoje ji išleido du albumus „Conchita“ (2015) ir „From Vienna with Love“ (2018). Jos nuostabus balsas tikrai tinka tiek šiuolaikiniams, tiek klasikiniams kūriniams.

Žmogaus Teisių Balsas

85


Kai baigiasi žodžio laisvė Teksto autorius Manvydas Viliūnas Iliustracijos autorė Domilė Kirstukaitė Saviraiškos laisvė yra viena iš labiausiai gerbiamų vertybių Vakaruose, bet ir ji nėra absoliuti. Pradėjus atakuoti žmones ar jų grupes dėl lyties, rasės, seksualinių pažiūrų, religijos ar negalios - tai tampa neapykantos kalba (angl. hate speech). Todėl reikšmingas klausimas - kada baigiasi nuomonė ir prasideda neapykantos kalba? Apžvelkime kelis pavyzdžius, kai garsūs žmonės dėl savo pasisakymų susilaukė visuomenės pamerkimo ir teisės sankcijų. Pradėkime nuo ekstravagantiškojo John Galliano. Dirbęs Dior mados namuose ir laikomas laikomas vienu iškiliausiu savo kartos dizaineriu, jis sugebėjo ant to paties ir labai aštraus grėblio užlipti du kartus. Viskas prasidėjo 2011-ais metais, kada jis vienoje Paryžiaus kavinėje išplūdo žydę merginą ir jos azijietį vaikiną. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš Dior, po to sekė pasirodęs video, kuriame Johnas šlovina Hitlerį jau kito incidento metu, beje, toje pačioje kavinėje. Nors kalėjimo garsusis dizaineris išvengė (tokia sankcija numatyta Prancūzijos įstatymų), jam teko sumokėti piniginę baudą. Ilgu atgailos keliu ėjęs, reabilitacijos klinikoje gydęsis ir net rabino palaikymo sulaukęs dizaineris šiuo metu dirba mažuose Belgijos mados namuose, kurie nei iš tolo neprilygsta Dior spindesiui. Persikėlus už Atlanto, tokių pavyzdžių rasite dar daugiau. Hollywood’o kalvos be skandalų gyventi nelinkusios. Vieni jų pagalba lipa populiarumo viršūnės link, kiti skaudžiai griūna žemyn. Mel Gibson, aktorius išgarsėjęs filmais „Pašėlęs Maksas“ ir „Mirtinas ginklas“ pasirodė naujame amplua 2006-aisiais metais. Jį sustabdžiusiems pareigūnams „Narsiosios širdies“ žvaigždė kaip ir pridera - drąsiai laidė antisemitines replikas. Nors to ir buvo galima tikėtis iš žmogaus, kurio tėvas neigė Holokaustą, tačiau dar po kelių metų jo įvaizdis susilaukė dar vieno smūgio

86

Žmogaus Teisių Balsas

- buvo paviešinti jo pokalbiai su tuometine drauge, kuriuose pašėlęs Mel’as žemino moteris, šnekėjo rasistiškai ir grasinančiai. Po šių nuopuolių Hollywood’as jo išsižadėjo. Dabar Gibson’as bando sugrįžti į didžiuosius ekranus kaip režisierius, tačiau pagrindinės rolės filmuose jam nebesiūlomos. JAV numylėtinė Roseanne Barr, pradėjo savo karjerą kaip komikė, vėliau iškilo į aukštumas vaidindama seriale „Roseanne“. Turėdama didžiulį fanų palaikymą, ji net kandidatavo į prezidentus 2012-aisiais metais. Tačiau šiais metais viską sugriovė vienas įrašas „Twitter“ socialiniame tinkle, kuriame ji paliko rasistinę žinutę atsakydama buvusiai Obamos patarėjai. To užteko, kad neseniai atnaujintas jau minėtas serialas, sutraukęs virš 18 milijonų žiūrovų savo pirma serija, po kelių dienų būtų nutrauktas, o smerkiančios žinutės jos adresu keliavo tiek iš kartu dirbusių aktorių ir kolegų, tiek iš jos agentūros ir buvusių gerbėjų. Roseanne kelis kartus viešai atsiprašė, vis pakeisdama žinutės rašymo priežastis, tačiau tai nebuvo labai įtikinama - ji kaltino net miego sutrikimo gydymui skirtus vaistus. Į tai sureagavo juos gaminanti kompanija, kuri atšovė, jog rasizmas nėra pašalinis vaistų poveikis. Deja, neapykantos kalbą galime sutikti ir savame kieme. House muzikos žanro diskžokėjus, užsienyje žinomas „Ten Walls“ pseudonimu, garsus Lietuvos prodiuseris Marijus Adomaitis, kurio hitas „Walking with Elephants“ pasiekė net 6-tą vietą Jungtinės Karalystės singlų tope, sugriovė savo karjerą homofobišku įrašu Facebook’e. House muzikos scena, kuri pirmiausiai išpopuliarėjo Čikagoje tarp homoseksualų ir afroamerikiečių, iš karto išbraukė garsiausią Lietuvos didžėjų iš festivalių ir tarptautinių pasirodymų. O jo vieši pasisakymai stipriai sutepė mūsų įvaizdį tarptautinėje muzikos arenoje.


Žmogaus Teisių Balsas

87


AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA

AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA 88

Žmogaus Teisių Balsas


GHIĮYJKLMNOP Rašyti negalima uždrausti ĄBCČDEĘĖFGH GHIĮYJKLMNOP ĄBCČDEĘĖFGH GHIĮYJKLMNOP ĄBCČDEĘĖFGH Teksto autorius Manvydas Viliūnas Iliustracijos autorė Domilė Kirstukaitė

Skaitymas ir laisvas rašto publikavimas dabar yra laisvė, kuria galime nesunkiai naudotis kasdien. Galime bet kada įkelti savo tinklaraštį į WordPress ar perskaityti naujienas Facebook. Tačiau taip buvo tikrai ne visada. Pažiūrėkime, kaip kito požiūris į saviraiškos laisvę Jungtinėje Karalystėje dar praeitame šimtmetyje. Tai pirmoji modernioji demokratija, kuri kūrėsi remdamasi moderniosios politikos filosofijos pradininku laikomu Thomas Hobbes, liberalizmo tėvu tituluojamo John Locke ir moderniosios ekonomikos pradininko Adam Smith idėjomis, skleidžiančiomis laisvę ir lygybę. Tačiau, ir šioje šalyje, ne kiekvienas užrašytas žodis pasiekdavo visuomenę. Ką ir kodėl cenzūravo britai?

Homoseksualumas

Kontraversiška tema per visus amžius - homoseksualumas. Vakarų pasaulyje jis nuolat susidūrė su draudimais, kriminalizavimu ir visuomenės pasmerkimu. Jungtinėje Karalystėje homoseksualūs santykiai buvo dekriminalizuoti 1967-aisiais metais, o iki tol gėjams ir biseksualiems vyrams griežčiausia bausmė galėjo būti kalėjimas iki gyvos galvos. Po to 2004-aisiais sekė tos pačios lyties civilinės partnerystės, o 2013-aisiais - ir santuokos įteisinimas. (Palyginimui, Lietuvoje santykiai tarp tos pačios lyties žmonių dekriminalizuoti 1993-aisiais, tačiau bet kokia oficiali partnerystė nėra įteisinta iki šiol.)

„seksualinė inversija“ arba „fizinė negalia“. Įdomu tai, kad homoseksualūs santykiai tarp moterų Didžiojoje Britanijoje niekada nebuvo kriminalizuoti ar kitaip minimi įstatymuose. 1928-aisias išleista ir tais pačiais metais uždrausta novelė „Vienatvės šulinys“ (aut. Radclyffe Hall) buvo cenzūruota dėl „didelio nepadorumo“. Knygos pagrindinė veikėja Stephen Gordon nuo mažų dienų buvo auginama kaip berniukas, jau būdama septynerių įsimylėjo tarnaitę, o galiausiai persikėlė gyventi į Paryžių su tarnystes karo metu sutikta Mary. Paskutinė knygos eilutė, kuri yra malda Dievui, apibūdina tuometinį visuomenės požiūrį šia tema: „Dieve, atsiduso ji, mes tikime, mes tau sakėme, jog tikime į tave… Mes nenusisukome nuo tavęs, tad pakilk ir apgink mus. Pripažink mus, Dieve, prieš visą pasaulį. Suteik teisę mūsų egzistavimui!“ (angl. „God, she gasped, we believe; we have told You we believe... We have not denied You, then rise up and defend us. Acknowledge us, oh God, before the whole world. Give us also the right to our existence!“)[1]. Deja, malda nebuvo išgirsta - nors nešvankiausia eilutė rasta knygoje buvo „… ir tą naktį jos buvo neišskiriamos“, to pakako, kad knyga būtų uždrausta iki pat 1959-ųjų, kai buvo pakeistas įstatymas dėl cenzūros. Tuo pačiu nešvankumo ir amoralumo pagrindu buvo uždraustos šios knygos: D. H. Lawrence „Ledi Čaterli meilužis“, kurioje vaizduojama jaunos aristokratės romanas su tarnaite, to paties rašytojo „Vaivorykštė“ - joje viena iš herojų turi trumpą romaną su savo mokytoja. Norintiems išvengti cenzūros, rašyti apie moterų homoseksualumą buvo galima tik tada, jei pagrindinė herojė kenčia dėl savo veiksmų, galiausiai nusižudo, ar „atsiverčia” į heteroseksualumą. Kitą gudrų cenzūros išvengimo kelią pasirinko Virginia Woolf savo novelėje „Orlando“ - ji nevartojo tiesiogiai su homoseksualumu siejamų išsireiškimų, o pačią knygą pavadino autobiografine, taip išvengdama tais pačiais metais parašyto „Vienatvės šulinio“ likimo.

GHIĮYJKLMNOP ĄBCČDEĘĖFGH Moterys

XX a. pradžioje, daugumai įstatymiškai įtvirtintų teisių visuomenė nebuvo pasiruošusi. Jungtinėje Karalystėje 1918-ais metais moterims leista balsuoti, 1919-aisiais išleistas aktas draudžiantis lyčių diskriminaciją, tačiau kasdienybėje seksualinė laisvė vis dar buvo didelis tabu. Buvo gaji nuomonė, kuri rėmėsi 1886-ųjų psichoanalitinėje literatūroje pateiktu apibrėžimu, jog homoseksualumas tarp moterų yra

Žmogaus Teisių Balsas

89


AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA AĄBCČDEĘĖFG RSŠTUŲŪVZŽA Vyrai

Homoseksualių menininkų situacija buvo kiek kitokia. Po Oscar Wilde’o teismo XIX-ojo amžiaus pabaigoje, jie būrėsi kartu slaptuose klubuose, toliau nuo visuomenės akių, viešai nedeklaruodavo savo orientacijos. E. M. Forster’io knyga „Mauricijus“, kurioje pasakojama apie homoseksualų vyrą ir jo gyvenimą, buvo išleista tik po jo mirties, 1971-aisiais, nors parašyta dar 1914-aisias. Verta paminėti tai, kad pirmoje XX-ojo amžiaus pusėje, Britanijoje, nei viena knyga, kurios tematika yra homoseksualumas tarp vyrų, nebuvo parašyta vietinio rašytojo. Visos jos buvo verstos iš italų, prancūzų, vokiečių kalbų. Vyrams buvo skiriami viešieji darbai arba sodinimas į kalėjimą tik už atvirą homoseksualumo demonstravimą. Tad jie būrėsi slaptuose klubuose, apie garsių žmonių homoseksualumą žinojo tik jų draugai ir artimieji. James Joyce dėl galimo persekiojimo gyveno tame pačiame mieste, kuriame paskutines dienas praleido Oscar Wilde - Paryžiuje, kur buvo susibūrę Vakarų pasaulio kovotojai už lygias teises ir už moterų laisvę į pasirinkimą. Ir tai nesutapimas - Prancūzijoje homoseksualumas tarp bet kokių lyčių buvo dekriminalizuotas 1791-aisiais!

Nešvanki kalba

Kitas pagrindas, dominavęs knygų draudimui pateisinti buvo nešvanki kalba. Ironiška, žinant, kad prieš keletą metų nuvilnijo žiauriausias tų dienų įvykis - Pirmasis pasaulinis karas, nuo kurio grotestiškumo, žiaurumo ir nešvankumo nepabėgo niekas. Tačiau „prarastoji karta“ kaip žmones suaugusius pilnametystės karo metu „pakrikštijo“ Gertrude Stein, garsi feministė ir artima Ernest Hemingway draugė ir mokytoja, dar bandė susigrąžinti praeito šimtmečio tvarką ir moralus.

90

Žmogaus Teisių Balsas

Vienas garsiausių tokios cenzūros pavyzdžių buvo 1922-aisiais jau minėto Džeimso Džoiso parašytas „Ulisas“ - moderni alegorija į Homero „Odisėja“. Dauguma dabartinių rašytojų, literatūros kritikų ir leidėjų vadinama svarbiausia ir įtakingiausia knyga visoje literatūros istorijoje(!). Bet vos ją išleidus į knygą buvo žiūrima kitaip, ir Valstybinių Kaltinimų Biuro atstovas (angl. Director of Public Prosecutions), seras Archibald Bodkin perskaitęs tik vieną skyrių paskelbė knygą esant „absoliučiai nešvankia ir nepadoria“. 1926-aisiais metais James Joyce parašė tarptautinį protestą dėl knygos uždraudimo, po juo pasirašė 167 žmonės, tarp kurių buvo Ernestas Hemingvėjus, Albertas Einšteinas, Herbertas Džordžas Velsas ir kiti įtakingi rašytojai, vertėjai ir kritikai. Vis dėlto, draudimas buvo panaikintas tik 1936-aisiais metais. Dar vienas garsus cenzūros atvejis dėl nešvankios kalbos naudojimo buvo Henrio Milerio knyga „Vėžio atogrąža”, uždrausta nuo jos išleidimo 1934-aisiais. Pats autorius knygos pavadinimą aiškino taip: „vėžys man simbolizuoja civilizacijos negalią, neteisingai pasirinkto kelio galą, būtinumą radikaliai pakeisti kryptį ir pradėti viską iš naujo“ (angl. „It was because to me cancer symbolizes the disease of civilization, the endpoint of the wrong path, the necessity to change course radically, to start completely over from scratch”) [2]. Nors teisininkas ir oficialus JAV cenzorius Huntington Cairns uždraudė „Vėžio atogrąžą“ JAV, kurios pavyzdžiu pasekė ir Didžioji Britanija, jis pripažino jos literatūrinę vertę. Tačiau pirmasis leidimas atšaukus draudimą buvo tik 1963-aisiais. Beje, dėl nešvankios kalbos taip pat buvo uždraustos H. Milerio - „Ožiaragio atogrąža“ ir Vladimiro Nabokovo „Lolita“. Knygų draudimai tuo metu ir iki šiol labiau vyravo Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes jose knygas galima drausti ne tik visos šalies mastu, bet valstijos, bibliotekos ar mokyklos mastu.


GHIĮYJKLMNOP ĄBCČDEĘĖFGH GHIĮYJKLMNOP ĄBCČDEĘĖFGH GHIĮYJKLMNOP ĄBCČDEĘĖFGH GHIĮYJKLMNOP ĄBCČDEĘĖFGH GHIĮYJKLMNOP ĄBCČDEĘĖFGH Lietuva

O kas knygų draudimų fronte vyko Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo? Nepageidaujamu buvo paskelbtas Jurgos Ivanauskaitės romanas „Ragana ir lietus“, po jo išleidimo 1993-iaisiais, dėl kunigo ir pasaulietės santykių ir daugybės sekso scenų, Danutės Balsytės-Lideikienės „2000 metų lietuvio kalendorius“, už kurstomą antisemitizmą ir antilenkizmą, uždrausta nuo išleidimo 2000-aisiais ir Neringos Dangvydės pasakų knyga „Gintarinė širdis“, išimta iš knygynų nuo jos išleidimo 2014-aisiais metais. Joje pateikiamos istorijos apie įvairias socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančias grupes – neįgaliuosius, emigrantus, homoseksualius ir skirtingos nei dauguma odos spalvos asmenis, romus bei kt. Žinoma, labiausiai dorybės sargams užkliuvo homoseksualumas. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvados pasakas įvardijo kenksmingomis nepilnamečiams iki keturiolikos metų bei skatinančiomis kitokią nei LR Konstitucijoje įtvirtintą šeimos kūrimo formą. Dėl tos pačios priežasties nukentėjo ir neseniai pasirodęs naujas Skamp dainos „Love Me Like There’s No Tomorrow“ klipas, kuriame vaizduojamos tiek homoseksualios tiek heteroseksualios poros - didžiosios Lietuvos televizijos atsisako jį rodyti. Šiomis dienomis, kai informacijos sklaida yra nematytuose aukštumose, o propaganda ir fake news vis giliau skverbiasi tiek į politiką, tiek į mūsų asmeninį gyvenimą, ar mums reikalinga stipresnė cenzūra? Ir kaip šioje opioje dilemoje mes turėtume jėgų išlaikyti žodžio laisvę? Būkite atidūs, skaitykite ne tik su atmerktomis akimis, bet ir su įjungtu protu.

Žmogaus Teisių Balsas

91


ŽTB šaltinių šaltinis


AČIŪ DRAUGAMS:


IKI PASIMATYMO!!!

Profile for ztbalsas

Žurnalas Žmogaus teisių balsas, 2018 lapkritis. Menas  

Žmogaus teisių balsas pristato dar vieną savo projektą - kasmėnesinį žurnalą. Čia rasite pasakojimą apie šių metų A. Sacharovo premijos lau...

Žurnalas Žmogaus teisių balsas, 2018 lapkritis. Menas  

Žmogaus teisių balsas pristato dar vieną savo projektą - kasmėnesinį žurnalą. Čia rasite pasakojimą apie šių metų A. Sacharovo premijos lau...

Profile for ztbalsas
Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded