__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI 2019

BALSAS UŽ ŽMOGAUS TEISES: RINKIMŲ ATASKAITA Parengė: Žmogaus teisių balsas


Leidinį išleido VšĮ „Žmogaus teisių balsas“. Žmogaus teisių balsas – tai nevyriausybinė organizacija (think tank), kurios tikslas šviesti visuomenę apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje, atlikti tyrimus ir pateikti rekomendacijas žmogaus teisių situacijai gerinti. Tyrimą atliko: Aistė Jotautytė Giedrė Šėmytė Eitvydas Zurba

ISBN 978-609-96105-0-4 © VšĮ „Žmogaus teisių balsas“, 2019


Turinys Įvadas 1 Tyrimo metodika ir eiga 1 Kandidatų analizė 3 Atsakymų analizė 6 I. Žiniasklaidos teisė 6 II. Pilietinė visuomenė 9 III. Lyčių lygybė 12 IV. LGBT+ 21 V. Tautos ir migracija, pabėgėliai 28 VI. Penitencinė sistema 32 VII. Amžius 35 VIII. Negalia, visuomenės sveikata 39 IX. Kiti socialinės politikos klausimai 42 Prezidento rinkimai 44 Išvados 44 Priedas: kandidato anketa 46


Įvadas 2019 m. kovo 3 d. Lietuvoje buvo organizuojami savivaldybių tarybų rinkimai. Siekiant informuoti visuomenę apie kandidatų nuomonę žmogaus teisių klausimais organizacija Žmogaus teisių balsas organizavo projektą-tyrimą Balsas už žmogaus teises. Šis projektas buvo sukurtas siekiant aktualizuoti žmogaus teisių problemas regionuose ir atskleisti kandidatų pažiūras itin svarbiais vertybiniais klausimais. Šie klausimai ne visada yra susiję su kasdienėmis regionų problemomis, jais politikai savo nuomonę dažnai yra linkę nutylėti, tačiau atsakymai gali padėti rinkėjams apsispręsti balsuojant ir siekiant pokyčių regione. Projektas Balsas už žmogaus teises yra unikalus tuo, kad yra sutelktas būtent į žmogaus teises ir nagrinėja tik šios srities klausimus. Lietuvoje rinkimų metu egzistavo panašūs projektai, tačiau, lyginant su šiuo projektu, jų apimtis buvo daug platesnė ir apima didesnį temų, svarbių rinkimams, diapozoną. Pagrindiniai tokie projektai yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto projektas manobalsas.lt ir projektas Žinau, ką renku.

Tyrimo metodika ir eiga Tyrimas vyko trimis etapais: 1. 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų (pirmojo turo) apklausa; 2. 2019 m. kovo 17 d. savivaldybių tarybų rinkimų (pakartotinio balsavimo) apklausa; 3. 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų apklausa. Tyrimo metu buvo analizuojami kandidatų į savivaldybės tarybos narius-merus atsakymai į iš anksto sudarytos anketos klausimus (anketa pateikiama tyrimo prieduose). Anketą sudarė organizacijos Žmogaus Žmogaus teisių balsas

1

Įvadas


teisių balsas ekspertai, atsižvelgiant į kitų nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų pateiktas rekomendacijas1. Anketa buvo sudaryta iš 38 klausimų ir suskirstyta į 9 tematinius skyrius. Į kiekvieną klausimą kandidatai turėjo galimybe atsakyti Taip arba Ne bei prie atsakymo pateikti komentarą. Atsakymo ilgis apribotas iki 100 žodžių. Anketą sudarė šie skyriai: 1. Žiniasklaidos teisė; 2. Pilietinė visuomenė; 3. Lyčių lygybė; 4. LGBT+; 5. Tautos ir migracija, pabėgėliai; 6. Penitencinė sistema; 7. Amžius; 8. Negalia, visuomenės sveikata; 9. Kiti socialinės politikos klausimai. Visi kandidatų atsakymai buvo publikuojami organizacijos Žmogaus teisių balsas svetainėje2. Pirmojo etapo metu dėl itin didelio kandidatų skaičiaus visos Lietuvos mastu buvo pasirinkta analizuoti 14-os didžiausių Lietuvos regionų kandidatų atsakymus - Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Alytaus miesto ir rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono savivaldybes. Antrojo etapo metu buvo analizuojamos visos savivaldybės, kuriose vyko pakartotinis balsavimas - tai reiškia, kad antrajame etape nebuvo analizuojamos savivaldybės, kuriose merai buvo išrinkti jau pirmojo balsavimo metu.

1 Kvietimai prisidėti prie anketos sudarymo buvo išsiųsti 40-čiai ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių srityje. 2 https://www.ztbalsas.lt/rinkimams

Žmogaus teisių balsas

2

Įvadas


Trečiojo etapo metu buvo siekta savivaldybių tarybų rinkimų metu įgyta patirtį pritaikyti prezidento rinkimams. Deja, dėl kandidatų nenoro bendradarbiauti, šis etapas nebuvo įvykdytas.

Kandidatų analizė Viso į tyrimą buvo įtraukti 183 kandidatai. Iš jų tik 26 (14 proc.) atsakė į projekto metu jiems pateiktus klausimus.

20 kandidatų atsakydami į klausimus pateikė papildomus komentarus. Tuo tarpu 6 kandidatai nepateikė nei vieno komentaro. Su absoliučia dauguma kandidatų (160, 87 proc.) pavyko susisiekti asmeniškai - t.y. jų kontaktai buvo prieinami internete. 7 proc. kandidatų (viso 13) kontaktų rasti nepavyko, tačiau internete buvo prieinami kandidato reprezentuojamos politinės jėgos (t.y. politinės partijos ar visuomeninio rinkimų komiteto) kontaktai. Dešimties kandidatų ar jų atstovų (6 proc.) kontaktai nebuvo viešai prieinami ir su jais tyrimo metu susisiekti nepavyko. Žmogaus teisių balsas

3

Kandidatų analizė


Žmogaus teisių balsas

4

Kandidatų analizė


Labiausiai į klausimus atsakyti buvo linkę visuomeninių rinkimų komitetų atstovai. Atsakę kandidatai pagal politinę jėgą: 1. Visuomeniniai rinkimų komitetai (VRK) - 6; 2. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) - 4; 3. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) - 3; 4. Darbo partija (DP) - 2; 5. Lietuvos centro partija (LCP) - 2; 6. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) - 2; 7. Partija Tvarka ir teisingumas (TT) - 2; 8 .Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - 2; 9 .Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) - 1; 10 .Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) - 1.

Žmogaus teisių balsas

5

Kandidatų analizė


Atsakymų analizė I. Žiniasklaidos teisė 1. Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Lietuvoje, ar matote pavojų spaudos laisvei Lietuvoje3? Didžioji dalis kandidatų atsakė, kad šiuo metu mato pavojų spaudos laisvei Lietuvoje. Nemažai kandidatų siejo šį pavoju būtent su politika. Pvz., A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė, kad „Žiniasklaidos laisvė yra būtina demokratinėje valstybėje, ji negali tapti įrankiu skleisti tendencingą informaciją, palankią kuriai nors politinei jėgai. Pastaruoju metu pastebimas noras daryti įtaką laisvam žodžiui kelia susirūpinimą ir turi būti pažabotas.“ Tuo tarpu kandidatai, kurie teigė nematantys pavojaus nurodė pavojus susijusius su dezinformacija ir žiniasklaidos finansavimu (L. Stoškus (Vilniaus m.), J. Bartkus (Šiaulių m.).

3 Sudarant anketą šis klausimas buvo įtrauktas atsižvelgiant į 2018-2019 metų įvykius Lietuvoje, susijusius su Lietuvos valdžios atstovų komentarais žurnalistų atžvilgiu ir vykstančiais teismo procesais.

Žmogaus teisių balsas

6

Žiniasklaidos teisė


2. Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Lietuvoje, ar matote pavojų Lietuvos visuomeniniam transliuotojui (LRT)4? Į šį klausimą dauguma kandidatų atsakė teigiamai. Kaip ir pirmojo klausimo atveju kandidatai kaip pavojų įvardino politines jėgas, pvz. R. Lapinskas (Vilniaus m.) teigė, kad „dabartinė valdančioji dauguma savo veiksmais kelia riziką LRT nepriklausomumui, pavojus dar labiau didėtų valdančiajai partijai užimant pozicijas didesnėje valdymo sistemos dalyje.“. Tuo tarpu L. Stoškus (Vilniaus m.) teigia, kad „jokio realaus pavojaus visuomeniniam transliuotojui nematau. Matau didesnį pavojų dėl tendencingumo apraiškų LRT“.

4 Sudarant anketą šis klausimas buvo įtrauktas atsižvelgiant į nuolatinius teisės aktų pakeitimo pasiūlymus, susijusius su LRT, pvz. Konstitucijos 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2816, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-3010 ir kiti.

Žmogaus teisių balsas

7

Žiniasklaidos teisė


3. Ar pritariate idėjai, kad žurnalistai turėtų nemokamą prieigą prie tokių duomenų, kaip juridinių asmenų dalininkai5? Absoliuti dauguma kandidatų atsakė, kad pritartų nemokamos priegos suteikimui žurnalistams prie įvardintų duomenų. A. Lankas (Šiaulių m.) teigė, kad „ši informacija dažnai yra naudinga visuomenei ir jei juridinių asmenų dalyviai veikia skaidriai, šių duomenų paviešinimas nėra bloga idėja, kai tai susiję su žurnalistiniu tyrimu ir nėra naudojama asmeniniams tikslams.“ Ne vienas kandidatas paminėjo, kad toks duomenų panaudojimas turėtų būti kontroliuojamas. Pvz. V. Macijauskas (Klaipėdos r.) teigė - „pritariu, tik vienintelė sąlyga, naudoti tai su atsakomybe ir padorumu. Šiandien kai kurių „žurnalistų“ padorumu tenka suabejoti.“

5 Sudarant anketą šis klausimas buvo įtrauktas atsižvelgiant į tai, kad tokie duomenis laikinai nebuvo prienami žurnalistams <https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai>

Žmogaus teisių balsas

8

Žiniasklaidos teisė


II. Pilietinė visuomenė 1. Ar sutinkate, kad nevyriausybinės organizacijos turi būti lygiaverčiai valdžios partneriai? Su šiuo teiginiu absoliuti dauguma kandidatų sutiko. G. Černiauskas (Kauno m.) pastebėjo, kad „valdžios sprendimai (tame tarpe ir įstatymai) turi būti derinami su nevyriausybinėmis organizacijomis.“ Taip pat J. Barkus (Šiaulių m.) teigė, kad nevyriausybines organizacijas būtina stiprinti.

Žmogaus teisių balsas

9

Pilietinė visuomenė


2. Ar sutinkate, kad dalis paslaugų, kurias teikia valstybė/savivaldybės turi būti perduotos nevyriausybinėms organizacijoms6? Absoliuti dauguma kandidatų atsakė teigiamai. A. Degutytė (Kauno r.) nurodė, kad „NVO sektorius labai naudingas teikdamas paslaugas, ypač socialines. Finansinė paslaugų kaina gerokai mažesnė, nei savivaldybių (ar jų pavaldžių įstaigų). Nevyriausybinės organizacijos tiesiogiai dirba su asmenimis ir žino realų paslaugų poreikį.“

6 Sudarant anketą šis klausimas buvo įtrauktas atsižvelgiant į tai, kad 2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programoje iškeltas tikslas perduoti bent 15 procentų savivaldybių teikiamų paslaugų teikti nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniam verslui ar kitiems nevalstybinio sektoriaus subjektams.

Žmogaus teisių balsas

10

Pilietinė visuomenė


3. Ar manote, kad reikalingos atskiros nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybos7? Dauguma kandidatų (58 proc.) atsakė teigiamai, tačiau 31 proc. kandidatų atsakė neigiamai. A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė, kad „veikla parodė, kad nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės yra panašios, bet kartu skirtingos organizacijos. Bendruomenės jau įgyvendino strategijas, įsirengė bendruomenių namus, susitvarkė viešąsias erdves, įsirengė sporto aikštynus, dabar įgyvendina bendruomenių verslo ar socialinio verslo projektus, išklausė daugybę mokymų, kai tuo tarpu dauguma nevyriausybinių organizacijų veiklą vykdo tik iš surenkamo nario mokesčio. Nevyriausybinės organizacijos beveik visos veikia mieste, kai tuo tarpu bendruomenės – kaimiškose vietovėse. Skirtingi siekiai, skirtingos ir galimybės, todėl manau tikslinga turėti dvi atskiras tarybas.“ Kiti kandidatai nurodė, kad tokio pobūdžio dariniai nėra reikalingi tam, kad organizacijos galėtų įsitraukti į procesus, kurie vyksta savivaldybėse. Pvz. R. Lapinskas (Vilniaus m.) teigė - „tikiu NVO sektoriaus savivaldos galia ir nemanau, kad struktūros ar insitutai turi būti nuleidžiami“ iš viršaus”.

7 Sudarant anketą šis klausimas buvo įtrauktas atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, kuris savo esme atkartoja Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą ir yra beveik identiška šio įstatymo kopija.

Žmogaus teisių balsas

11

Pilietinė visuomenė


III. Lyčių lygybė 1. Ar laikote save feministu(-e)? Absoliuti dauguma kandidatų (81 proc.) nurodė, kad feministais savęs nelaiko. R. Lapinskas (Vilniaus m.) nurodė - „pasisakau už lyčių lygybę, tačiau manau, kad feminizmas nėra XXI amžiaus sąvoka, jo apibrėžimas neatitinka šių dienų situacijos.“ Tuo tarpu kandidatas V. Macijauskas (Klaipėdos r.) nurodė, kad „feminizmas skriaudžia moteris, verčia jas konkuruoti visai tam netinkamose srityse su vyrais. Priimkime viską kaip duota Dievo ir gerbkime vienas kito teises bei padėkime vykdyti pareigas.“ Kandidatas G. Krilavičius (Kauno r.) teigė esantis feministas - „taip, kaip suprantu feminizmą (be abejo galiu klysti), manau, kad esu feministas. Esu už lygias moterų teises, taip pat už problemų, kurios šių teisių negarantuoja sprendimą (pvz.: nevienodas darbo užmokestis; sudėtingesnės karjeros galimybės; išankstinis nuvertinimas dėl lyties; vienodas švietimas ir stereotipų naikinimas ir kt.).“

Žmogaus teisių balsas

12

Lyčių lygybė


2. Ar manote, kad Lietuvoje egzistuoja smurto artimoje aplinkoje problema8? Absoliuti dauguma kandidatų (92 proc.) nurodė, kad smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje laiko problema. A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė, kad „deja, bet ši problema mūsų visuomenėje yra dar ypač opi. Alkoholizmas, smurtas artimoje aplinkoje turi įtakos šeimoje augantiems vaikams. Kaip nepadeda atvejo vadyba, vaikams tenka ieškoti laikinų globėjų ar surasti vietą bendruomeniniuose globos namuose. Taip yra. Vilkaviškio rajone vaikų namuose auga 53 vaikai, pas budinčius globėjus – 5, o dar kiek priima sprendimą globoti artimi giminaičiai.“

8 Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. buvo užregistruoti 9529 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje (2017 m. - 10963). Buvo nustatyta 5611 įtariamų/kaltinamų smurtautojų. <https://osp.stat.gov.lt/infografikas70>

Žmogaus teisių balsas

13

Lyčių lygybė


3. Ar pritariate idėjai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje turėtų būti įtvirtinta ne tik atsakomybė už fizinį smurtą, bet ir už kitas smurto formas (ekonominį, psichologinį ir kitokį smurtą)? Dauguma kandidatų nurodytai idėjai pritarė. Kandidatai išreiškė susirūpinimą, kad ne fizinį smurtą yra gana sudėtinga įrodyti, pvz. R. Lapinskas (Vilniaus m.) teigė, kad „klausimas pakankamai komplikuotas – kalbėdami apie teisinę atsakomybę, turime suprasti, kad tokio tipo smurtas turi būti galimas įrodyti – tačiau perspektyva tinkamai sureguliuoti šį klausimą, yra.“

Žmogaus teisių balsas

14

Lyčių lygybė


4. Ar manote, kad šeimoje partneriai turėtų buities darbus dalintis vienodomis dalimis? Dauguma kandidatų atsakė teigiamai (69 proc.), tačiau žymi dalis (23 proc.) atsakė neigiamai. Kandidatas A. Neiberka (Vilkaviškio r.) pastebėjo - „čia gal požiūris susiformavo prieš 100 metų, kai vyras uždirbdavo ir išlaikydavo šeimą, o moterys buvo namų šeimininkės. Laikai pasikeitė. Šiai dienai moterys ir vyrai dirba vienodai atsakingus darbus, dažnai moterys net gauna didesnį darbo užmokestį nei vyrai, tai ir buities darbus turėtų dalintis vienodai.“ Tuo tarpu kandidatas G. Daukšys (Alytaus m.) atsakydamas neigiamai ironiškai pakomentavo - „Ar žmona turėtų su vyru, prieš žiemą, lygiomis dalimis sukapoti malkas?“

Žmogaus teisių balsas

15

Lyčių lygybė


5. Ar pritariate Stambulo konvencijos9 ratifikavimui10? Dauguma kandidatų atsakė teigiamai (58 proc.), tačiau žymi dalis (23 proc.) atsakė neigiamai. Kandidatas A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė - „manau, kad naujoji Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo yra pažangiausia tarptautinė sutartis, nukreipta prieš šį rimtą žmogaus teisių pažeidimą.“ Tuo tarpu kandidatai, kurie nepritaria ratifikavimui atkreipė dėmesį į tarptautinėje sutartyje vartojamas sąvokas. Kandidatas L. Stoškus (Vilniaus m.) teigė - Ne, iš esmės dėl dviejų dalykų. Socialinės lyties termino įvedimo, kas reikštų, kad atsisakymas pripažinti soc. lytį galėtų būti laikoma diskriminacija; „Nestereotipinių lyčių vaidmenų“ sąvokos įvedimo, kas leidžia kvestionuoti vyro ir moters kaip skirtingų biologinių būtybių vaidmenis.“ Neigiamos nuomonės laikėsi ir kandidatas R. Klonovski (Vilniaus m.) - „tai visiškai perteklinis, ideologinis dokumentas, nesiūlantis racionalių sprendimų socialinėms ir teisėsaugos problemoms spręsti, bet numatantis privataus ir viešo piliečių gyvenimo sekimo, kontroliavimo, propagandos mechanizmus, bei savo formuluotėmis įtvirtinantis neigiamus su lytimi susijusius stereotipus.“

9 Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo 10 Sudarant anketą šis klausimas buvo įtrauktas atsižvelgiant į tai, kad Lietuva šią tarptautinę sutartį pasirašė dar 2013 metais, tačiau iki šiol ji nėra ratifikuota.

Žmogaus teisių balsas

16

Lyčių lygybė


6. Ar pritariate idėjai, kad į lytinio švietimo programą mokykloje turėtų būti įtrauktos ir lyčių lygybės temos? Dauguma kandidatų atsakydami į klausimą sutiko su šia idėja. G. Černiauskas (Kauno m.) teigė - „būtinai, tiek mokykloje, tiek ir šeimoje vaikai turi būti auklėjami taip, kad lygybės principas tarp lyčių būtų savaime suprantamas dalykas.“

Žmogaus teisių balsas

17

Lyčių lygybė


7. Ar pritariate idėjai, kad politikoje turėtų būti nustatytos lyčių kvotos? Dauguma kandidatų šiai idėjai nepritarė. V. Aleknavičius (Kalvarija) teigė, kad tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. G. Krilavičius (Kauno r.) teigė - „manau, kad labai svarbu visoms lytims turėti vienodas teises ir galimybes. Labai svarbu, kad dėl lyties nebebūtų diskriminacijos ir stereotipų – tačiau kvota savo prasme niekuomet nebus lygi kompetencijai.“ Tuo tarpu A. Neiberka (Vilkaviškio r.) pasisakė, kad „daugėja išsilavinusių moterų, kurios užima vadovaujančius postus, kandidatuoja į savivaldybių tarybas, į seimą. Tačiau dar išlikus nuostata, kad politika vyriškas darbas, pirmiau atsižvelgiama į vyrų poreikius ir tik po to į moterų. Kvotos sudarytų vienodas galimybes.“

Žmogaus teisių balsas

18

Lyčių lygybė


8. Ar pritariate idėjai, kad moterys turėtų galėti viešai žindyti kūdikius? Dauguma kandidatų atsakė teigiamai. G. Krilavičius (Kauno r.) teigė - „taip pritariu, manau absoliučioje daugumoje situacijų tai yra normalu. Tačiau jeigu specifinėje situacijoje yra didelis diskomfortas aplinkiniams (pvz.: dėl jų įsitikinimų) ir mama tikrai turi galimybę žindyti privačiai, tuomet būtų gerai, kad ji į tai atsižvelgtų. “ Tuo tarpu kandidatė A. Degutytė (Kauno r.) pasisakė, kad „moteris žindydama kūdikį viešai, turėtų pagalvoti ir apie aplinkinius, kad jų netrikdytų. Nebūtina to daryti demonstratyviai.“

Žmogaus teisių balsas

19

Lyčių lygybė


9. Ar pritariate idėjai, kad moterys turi turėti teisę atlikti abortą? Absoliuti dauguma kandidatų pritarė šiai teisei. Kandidatas L. Stoškus (Vilniaus m.) teigė - „taip, bet ugdymas, auklėjimas ir veikimas turėtų būti toks, kad tai būtų išimtiniai atvejai“. P. Narkevičius (Panevėžio m.) pastebėjo, kad tai - „moters ir valstybės klausymas. Jei nesusitaria – moteris turi savo teises…“ Tuo tarpu R. Klonovski (Vilniaus m.) nepritarė ir teigė, kad „žmogaus teisė į gyvybę yra įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos Žmogaus teisių konvencijoje.“

Žmogaus teisių balsas

20

Lyčių lygybė


IV. LGBT+ 1. Ar pritariate tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimui? Dauguma kandidatų pritaria tos pačios lyties partnerystei (65 proc.), tačiau ženkli dalis kandidatų atsakė neigiamai (35 proc.). Kandidatas G. Černiauskas (Kauno m.) teigė - „manau, kad tai neišvengiama, jeigu mes siekiame sukurti vakarietišką, teisinę, demokratinę valstybę, kurioje gyvena tolerantiška visuomenė.“ Tuo tarpu A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė - „ko gero visuomenė turi tam subręsti. Gal sprendimą lemia jog esame kaimiška teritorija kur vieni kitus žmonės pažįsta, kur nemažą įtaką žmogaus gyvenime turi bažnyčia, kaimyno nuomonė, todėl sakau kad nepritariu.“

Žmogaus teisių balsas

21

LGBT+


2. Ar pritariate tos pačios lyties porų santuokos įteisinimui? Priešingai nei klausime dėl tos pačios lyties porų partnerystės, dauguma kandidatų nepritaria tos pačios lyties santuokai. Kandidatas R. Lapinskas (Vilniaus m.) teigė - „manau, kad akto pavadinimas ir teisinė registracija tos pačio lyties ir skirtingų lyčių asmenims turėtų skirtis vien dėl to, jog pasekmės kylančios iš tokio akto, yra skirtingos.“ Tuo tarpu G. Černiauskas (Kauno m.) pasisakė - „manau, kad tai neišvengiama, jeigu mes siekiame sukurti vakarietišką, teisinę, demokratinę valstybę, kurioje gyvena tolerantiška visuomenė.“

Žmogaus teisių balsas

22

LGBT+


3. Ar pritariate galimybės įsivaikinti įteisinimui tos pačios lyties poroms? Dauguma kandidatų pasisako prieš galimybė įsivaikinti tos pačios lyties poroms. Kandidatas A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė - „nepritariu, nes manau kad vaiko ugdyme duoda indėlį ir moteris ir vyras. Šiai dienai atsižvelgus į tautos kultūrą, tradicijas, visuomenės požiūrį, tradicinė šeima – moteris ir vyras. Tokiam vaikui gręsią patyčios, o gal net atstūmimas, todėl nepritariu.“ L. Stoškus (Vilniaus m.) atsakymą komentavo taip - „vaikui reikia tėvo ir mamos. Du vienos lyties partneriai to suteikti negali, tačiau globėjais galėtų būti. Lygiai taip pat ne bet kiekviena šeima gali įsivaikinti. Tik turinti tam tikrus įgūdžius ir demonstruojantys galėjimą suteikti vaikui tinkamą auklėjimą“

Žmogaus teisių balsas

23

LGBT+


4. Ar pritariate idėjai, kad Lietuvos teisės aktuose turėtų būti įtvirtintas draudimas diskriminuoti ne tik lyties, bet ir lytinės tapatybės atžvilgiu? Dauguma kandidatų atsakė teigiamai. A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė, kad „lyties tapatybės keitimas yra konkretaus asmens apsisprendimas kuris neturi jokios įtakos aplinkiniams, nekeičia žmogaus charakterio savybių, ar elgesio, todėl pritariu.“ Tuo tarpu L. Stoškus (Vilniaus m.) pasisakė, kad „tiek lytinė, tiek bet kokia kita individualiai sukonstruota tapatybė (pvz., amžiaus, animalistinė ir pan.) yra subjektyvi ir neturi būti priežastimi nustatyti visuotinę pareigą ją pripažinti ir užtikrinti jos teises. Teisės aktai turi atliepti ir ginti objektyvias žmonių teises, o ne jų susikurtų tapatybių poreikius ir teises.“

Žmogaus teisių balsas

24

LGBT+


5. Ar pritariate tam, kad Lietuvos teisės aktuose būtų tinkamai11 įtvirtinta lyties keitimo procedūra? Šiuo klausimu kandidatų nuomonės išsiskyrė. Prieš pasisakė 42 proc., o už pasisakė 39 proc. Kandidatas A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė - „lyties keitimas yra chirurginė operacija, kuri prieštarauja žmogaus prigimčiai. Manau gydymo lėšas galima panaudoti žymiai prasmingiau.“ G. Černiauskas (Kauno m.) pasisakė, kad „tai visiškai kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti griežtai reguliuojama teisės aktais.“

11 Šiuo metu teisė pakeisti lytį yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tačiau trūksta papildomų teisės aktų, kuriose būtų nustatytos konkrečios lyties keitimo procedūros.

Žmogaus teisių balsas

25

LGBT+


6. Ar pritariate idėjai, kad reparacinė (konversijos) terapija12 turėtų būti uždrausta? Šiuo klausimu kandidatų nuomonės išsiskyrė. Prieš pasisakė 38 proc., o už pasisakė 39 proc. Kandidatas A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė - „nemanau kad švietimas turi būti orientuotas į seksualinės orientacijos keitimą, nepritariu tokių metodų taikymui.“

12 Tai veiksmai, dažniausiai susiję su religinėmis bendruomenėmis, kuriuos atliekant siekiama pakeisti asmens seksualinę orientaciją.

Žmogaus teisių balsas

26

LGBT+


7. Ar pritariate idėjai, kad lytinio švietimo pamokose būtų dėstoma apie LGBT+ tapatybes? Lygiai pusė kandidatų pasisakė teigiamai. Tuo tarpu 38 proc. kandidatų LGBT+ tapatybių įtraukimui į švietimą nepritaria. Kandidatas V. Simulik (Šiaulių m.) teigė, kad apie LGBT+ tapatybes turėtų būti dėstoma tik vyresnėms klasėms. Kandidatas V. Macijauskas (Klaipėdos r.) teigė - „mokinkime vaikus gražios tradicinės šeimos pavyzdžiais“ ir kartu pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio citatą. Kandidatas G. Černiauskas (Kauno m.) teigė - „manau, kad tai turėtų būti dėstoma nuo 14 metų. Informacijos šaltinių, kurie prieinami vaikams yra labai daug, todėl svarbu suprasti, kad informacija vaikams būtų pateikiama specialistų tinkama forma.“

Žmogaus teisių balsas

27

LGBT+


V. Tautos ir migracija, pabėgėliai 1. Ar asmens dokumentuose asmenys turėtų turėti galimybę naudoti ne tik lietuviškus simbolius? Dauguma kandidatų pritarė šiai idėjai. Dalis kandidatų teigė, kad sutiktų su ne lietuviškų simbolių naudojimu tik tuo atveju, jei tai būtų daroma ne pagrindiniame dokumento puslapyje.

Žmogaus teisių balsas

28

Tautos, migracija, pabėgėliai


2. Ar pritariate dvigubai pilietybei? Dauguma kandidatų atsakė, kad dvigubai pilietybei pritaria. N. Puteikis (Vilniaus m.) išreikšdamas pritarimą teigė, kad - „bet Izraelio pavyzdžiu – tai reiškia ir pareigas Lietuvai, pvz. atlikti karinę tarnybą ir mokėti tam tikrus mokesčius Lietuvai.“ L. Stoškus (Vilniaus m.) teigė - „ne, nes pilietybė reiškia ir įsipareigojimą, ne tik teises. Pritarčiau supaprastintos pilietybės susigrąžinimo procedūros įtvirtinimui.“

Žmogaus teisių balsas

29

Tautos, migracija, pabėgėliai


3. Ar pritariate atvirų durų politikai pabėgėlių atžvilgiu? Didelė dalis kandidatų atvirų durų politikai nepritaria (46 proc.), tačiau žymi dalis pasisakė teigiamai (39 proc.). G. Krilavičius (Kauno r.) pritardamas teigė - „tačiau, turi būti labai aiškiai nustatytos integracijos sąlygos. Esu už tai, kad ne tik būtų duodama „žuvis“ (pagalba užsikabinti gyvenime), bet ir „meškerė“ (turi būti pačių žmonių pozityvus noras integracijai ir savarankiškam gyvenimui). Jeigu žmogus tos „meškerės“ nenori, tuomet mums nepakeliui.“

Žmogaus teisių balsas

30

Tautos, migracija, pabėgėliai


4. Ar pritariate, kad visos Europos Sąjungos valstybės turėtų proporcingai pasidalinti pabėgėlių naštą? Dauguma kandidatų šiai idėjai pritarė. R. Lapinskas (Vilniaus m.) atkreipė dėmesį, kad „Europos Sąjunga neturėtų skatinti ekonominės imigracijos, ji turi suteikti pagalbą pabėgėliams, t.y. atvykstantiems prieglobsčio nuo karo ir pan.“ L. Stoškus (Vilniaus m.) teigė - „sprendimai visų pirma turėtų būti nukreipiami į pabėgėlių kilmės teritorijas padedant sukurti ten tinkamas gyvenimo sąlygas. Bet jei kurios šalys mato savo galimybes ir interesą priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių pas save, jų teisė tai daryti. Bet tai neturėtų automatiškai virsti visų ES šalių įsipareigojimu.“

Žmogaus teisių balsas

31

Tautos, migracija, pabėgėliai


VI. Penitencinė sistema 1. Ar manote, kad dabartinė laisvės apribojimo sistema Lietuvoje tikslingai reabilituoja asmenis? Absoliuti dauguma kandidatų į šį klausimą atsakė neigiamai. G. Krilavičius (Kauno r.) teigė, kad „iš žiniasklaidoje prieinamų duomenų susidaro įspūdis, kad kalėjimuose problemos tik pagilinamos. Žmogui pasitaisyti ir atlikus bausmę vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu yra sudėtinga“ Kandidatas A. Lankas (Šiaulių m.) nurodė, kad „daugelis veikų yra kriminalizuota, kai kur užtenka adminitracinės nuobaudos, o skiriama baudžiamoji atsakomybė. Bausmės tikslas yra nenubausti asmenį, o jį pataisyti, su dabartine sistema tikslingos reabilitacijos nėra.“

Žmogaus teisių balsas

32

Penitencinė sistema


2. Ar manote, kad laisvės atėmimo vietose Lietuvoje yra pakankamai atsižvelgiama į pagrindines kalinių teises? Lygiai pusė kandidatų atsakė, kad Lietuva tinkamai neužtikrina kalinių teisių. Šiek tiek mažiau (42 proc.) kandidatų atsakė, kad Lietuva teises užtikrina tinkamai. Kandidatas A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė - „manau teisinė sistema pakankamai pritaikyta kaliniams. Žinau ne vieną atvejį, kai išėjęs į laisvę asmuo nusižengia kad vėl ten sugrįžtų, nes teises žino bet nesusitvarko su pareigomis.“ Tuo tarpu A. Lankas (Šiaulių m.) teigė, jog „daugelis laisvės atėmimo vietų neužtikrina pagrindinių teisių, todėl Lietuva pralaimi daugelį bylų Žmogaus teisių teisme.“

Žmogaus teisių balsas

33

Penitencinė sistema


3. Ar pritariate pusiaukelės namų plėtrai? Absoliuti dauguma kandidatų pritarė pusiaukėlės namų plėtrai. A. Neiberka (Vilkaviškio r.) komentavo, kad „realizuotas pusiaukelės namų projektas yra didelis pasiekimas ir Lietuvoje tokių pusiaukelės namų turėtų būti daugiau. Nuteistieji juose ruošiami paleidimui į laisvę ir nekelia visuomenei pavojaus, dažnas jų susiranda darbą, gyvenamą vietą.“

Žmogaus teisių balsas

34

Penitencinė sistema


VII. Amžius 1. Ar pritariate idėjai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiai turėtų galėti balsuoti nuo 16 metų? Dauguma kandidatų nepritarė šiai idėjai. Kandidatai pasisakę neigiamai teigė, kad jaunais asmenimis lengva manipuliuoti ir kad šie turi mažai žinių apie politiką ir rinkimus. Kandidatas A. Lankas (Šiaulių m.) teigė, kad „jaunimo įtraukimas į savivaldos valdymą tik teigiamas požymis siekiant auginti politiškai išprususią ir politiškai aktyvią kartą.“

Žmogaus teisių balsas

35

Amžius


2. Ar pritariate idėjai, kad lytinio švietimo sistema Lietuvoje turi būti tobulinama? Absoliuti dauguma kandidatų pasisakė teigiamai. A. Neiberka (VIlkaviškio r.) teigė, kad „sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa Lietuvos mokyklose yra privaloma tik nuo 2017 m., tad, manau, kad ši programa dar tebėra išsigryninimo procese, be to, trūksta ir specialistų, kurie dėstytų šias temas, tad tobulėti dar yra kur.“

Žmogaus teisių balsas

36

Amžius


3. Ar pritariate idėjai, kad Lietuvoje atvirų jaunimo erdvių ir atvirų jaunimo centrų tinklas turi būti plečiamas? Absoliuti dauguma kandidatų pritarė šiai idėjai. A. Degutytė (Kauno r.) pastebėto, kad „labai svarbu investuoti į jaunimą, jo užimtumą ir motyvaciją“. Tuo tarpu P. Narkevičius (Panevėžio m.) pritardamas teigė, kad „ši sistema nelabai veiksminga“.

Žmogaus teisių balsas

37

Amžius


4. Ar pritariate idėjai, kad senyvo amžiaus asmenų užimtumo galimybės turi būti plečiamos? Visi kandidatai pritarė, kad senyvo amžiaus asmenų užimtumas turi būti gerinamas. Kandidatas A. Lankas (Šiaulių m.) atkreipė dėmesį į trečiojo amžiaus universitetus.

Žmogaus teisių balsas

38

Amžius


VIII. Negalia, visuomenės sveikata 1. Ar pritariate PrEP (preekspozicinės profilaktikos)13 vaistų kompensavimui didesnės AIDS užsikrėtimo rizikos asmenims? Dauguma kandidatų šiai idėjai pritarė. A. Neiberka (Vilkaviškio r.) teigė. jog „visame pasaulyje didėjant ŽIV mastams valstybė turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir užtikrinti ŽIV testavimo prieinamumą platesniam ratui žmonių bei tiems, kuriems yra didelė ŽIV užsikrėtimo rizika, suteikti teisę pasinaudoti papildoma prevencija.“ Kandidatai, kurie pasisakė neigiamai buvo linkę užsikrėtusius AIDS traktuoti kaip neatsakingo elgesio asmenis.

13 Tai specialūs medicinos preparatai, kurie sustabdo ŽIV viruso galimybę plisti organizme ir vartojant šiuos preparatus galimybė užsikrėsti sumažėja iki beveik 0 proc.

Žmogaus teisių balsas

39

Negalia, visuomenės sveikata


2. Ar pritariate idėjai, kad visi viešo naudojimo pastatai turėtų būti pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims? Visi šiai idėjai pritarė. A. Lankas (Šiaulių m.) teigė, kad „neįgaliems asmenims turi būti sudarytos sąlygos bei pašalintos kliūtys visame mieste, ne vien viešojo naudojimo pastatuose. Neįgalūs žmonės turi būti įtraukiami į viešą gyvenimą, o ne integruojami.“

Žmogaus teisių balsas

40

Negalia, visuomenės sveikata


3. Ar pritariate idėjai, kad dabartinė socialinių įmonių sistema turėtų būti reformuota? Absoliuti dauguma pritarė, kad sistema turi būti reformuota. A. Neiberka (Vilkaviškio r.) nurodė - „susiduriame su problema, kad piktnaudžiaujama socialinės įmonės statusu dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose“

Žmogaus teisių balsas

41

Negalia, visuomenės sveikata


IX. Kiti socialinės politikos klausimai 1. Ar pritariate skirtingų lyčių porų partnerystės įteisinimui? Dauguma kandidatų pasisakė teigiamai. Kandidatai, kurie nepritarė partnerystei nurodė, kad santuoka jau atlieka partnerystės funkcijas.

Žmogaus teisių balsas

42

Kiti klausimai


2. Ar pritariate individualaus konstitucinio skundo idėjai? Absoliuti dauguma kandidatų šiai idėjai pritarė. R. Lapinskas (Vilniaus m.) atkreipė dėmesį, kad „sistema turėtų gebėti stabdyti nepamatuotus skundus, kad teismas nebūtų užverstas bereikalingu darbu.“ Tuo tarpu P. Narkevičius (Panevėžio m.) nepritardamas nurodė, kad „tam yra visos kitos teisinės institucijos.“

Žmogaus teisių balsas

43

Kiti klausimai


Prezidento rinkimai Deja, tačiau patirties, įgytos 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų metu, nepavyko pritaikyti 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimams. Organizacija Žmogaus teisių balsas bandė susisiekti su kandidatais į Respublikos Prezidentus, tačiau absoliuti dauguma nereagavo į užklausas dėl atsakymų į klausimus.

Išvados 1. Dauguma kandidatų nebuvo linkę atsakyti į klausimus. Tikėtina, kad dalis kandidatų nenorėjo bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis rinkimų laikotarpiu, taip siekė išvengti atsakymų į nepatogius klausimus. Labiausiai bendradarbiauti buvo linkę visuomeniniai rinkimų komitetai. 2. Surasti daugumos kandidatų kontaktus nėra sudėtinga. Nepaisant to, kai kurie kandidatai savo kontaktų viešai neskelbia, todėl rinkėjams gali kilti problemų susisiekiant su jais. Rekomenduotina skatinti kandidatus skelbti kontaktus, siekiant užtikrinti, kad rinkėjai galėtų laisvai ir tiesiogiai bendrauti jiems rūpimais klausimais su kandidatais ar jų atstovais. 3. Dauguma kandidatų įžvelgia grėsmę žiniasklaidai Lietuvoje ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomui (LRT). Absoliuti dauguma kandidatų pasisako už galimybę žurnalistams lengvai prieiti prie duomenų. 4. Absoliuti dauguma kandidatų pasisakė, kad palaiko nevyriausybines organizacijas ir pasisako už jų stiprinimą ir bendradarbiavimą. 5. Dauguma kandidatų savęs feministais nelaiko, tačiau moterų ir vyrų lygybės klausimais pasisakė teigiamai ir išreiškė būtinumo siekti moterų ir vyrų lygybės. 6. LGBT+ klausimais kandidatų nuomonės pasidalino. Dauguma kandidatų pritarė tos pačios lyties porų partnerystei, tačiau nepritarė kitiems klausimams - santuokai, vaikų įvaikinimui, lyties keitimui. 7. Dauguma kandidatų nepritaria atvirų durų politikai pabėgėlių atžvilŽmogaus teisių balsas

44

Išvados


giu, tačiau mano, kad Europos Sąjungos valstybės pabėgėlių naštą turėtų pasidalinti. 8. Absoliuti dauguma kandidatų teigia, kad Lietuvoje laisvės apribojimo sistema tikslingai nereabilituoja asmenų. Lygiai pusė kandidatų pasisakė, kad Lietuva nesugeba tinkamai užtikrinti kalinių teisių. 9. Dauguma kandidatų pasisakė nepritariantys teisės balsuoti suteikimui nuo 16 metų. Kai kurie kandidatai nurodė, kad jaunimas yra per daug lengvai manipuliuojamas ir nesupranta politinių procesų. 10. Kandidatai į Respublikos Prezidentus nėra linkę bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis rinkimų laikotarpiu.

Žmogaus teisių balsas

45

Išvados


Balsas už žmogaus teises: 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų ataskaita Priedas: kandidato anketa

Kandidato anketa. Projektas „Balsas už žmogaus teises“. Projekto tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę apie tiesiogiai renkamų kandidatų pažiūras žmogaus teisių klausimais. Klausimų rinkinys sudarytas organizacijos Žmogaus teisių balsas, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis ir ekspertais. Anketos atsakymai bus publikuojami svetainėje www.ztbalsas.lt ir gali būti publikuojami žiniasklaidoje.

Pildymo instrukcijos Į kiekvieną klausimą kandidatai privalo atsakyti TAIP arba NE. Prašome pasirinktą atsakymo variantą pabraukti. Taip pat prie kiekvieno klausimo kandidatas gali pateikti komentarą (komentarai nėra privalomi). Komentaras negali būti ilgesnei nei 100 žodžių. Anketa yra suskirstyta į kategorijas – jos išskirtos pagal atitinkamas žmogaus teisių sritis. Kandidatas privalo atsakyti į visus klausimus. Kandidatui atsisakius atsakyti į klausimus arba jų nepateikus apie tai informacija taip pat bus talpinama svetainėje www.ztbalsas.lt Atkreipiame dėmesį, kad prie tam tikrų klausimų yra pateikiamos išnašos1, kurios gali padėti suprasti klausimo kontekstą. Užpildyta anketa turi būti atsiųsta el. paštu info@ztbalsas.lt iki vasario 18 d. 17 val.

1 Žmogaus teisių balsas info@ztbalsas.lt


Balsas už žmogaus teises: 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų ataskaita Priedas: kandidato anketa

Anketa Vardas Pavardė Savivaldybė I. Žiniasklaidos teisė 1. Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Lietuvoje, ar matote pavojų spaudos laisvei Lietuvoje? Komentaras: Taip

Ne

2. Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Lietuvoje, ar matote pavojų Lietuvos visuomeniniam transliuotojui (LRT)? Komentaras: Taip

Ne

3. Ar pritariate idėjai, kad žurnalistai turėtų nemokamą prieigą prie tokių duomenų, kaip juridinių asmenų dalininkai? Komentaras: Taip

Ne

II. Pilietinė visuomenė 1. Ar sutinkate, kad nevyriausybinės organizacijos turi būti lygiaverčiai valdžios partneriai? Komentaras: Taip

Ne

2. Ar sutinkate, kad dalis paslaugų, kurias teikia valstybė/savivaldybės turi būti perduotos nevyriausybinėms organizacijoms? Komentaras: Taip

Ne

3. Ar manote, kad reikalingos atskiros nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybos? Komentaras: Taip Ne 2 Žmogaus teisių balsas info@ztbalsas.lt


Balsas už žmogaus teises: 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų ataskaita Priedas: kandidato anketa

III. Lyčių lygybė 1. Ar laikote save feministu(-e)? Komentaras: Taip

Ne

2. Ar manote, kad Lietuvoje egzistuoja smurto artimoje aplinkoje problema? Komentaras: Taip

Ne

3. Ar pritariate idėjai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje turėtų būti įtvirtinta ne tik atsakomybė už fizinį smurtą, bet ir už kitas smurto formas (ekonominį, psichologinį ir kitokį smurtą)? Komentaras: Taip

Ne

4. Ar manote, kad šeimoje partneriai turėtų buities darbus dalintis vienodomis dalimis? Komentaras: Taip

Ne

5. Ar pritariate Stambulo konvencijos1 ratifikavimui? Komentaras: Taip

Ne

6. Ar pritariate idėjai, kad į lytinio švietimo programą mokykloje turėtų būti įtrauktos ir lyčių lygybės temos? Komentaras: Taip

Ne

7. Ar pritariate idėjai, kad politikoje turėtų būti nustatytos lyčių kvotos2? Komentaras: Taip

Ne

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/smurto-artimoje-aplinkojeprevencija/europos-tarybos-konvencija-del-smurto-pries-moteris-ir-smurto-artimoje-aplinkoje-prevencijos-irkovos-su-juo 2 Turima omenyje, kad sudarant politinius darinius (pvz. savivaldybės tarybas) turėtų būti nustatyta kiek maksimaliai ar minimaliai vietų darinyje gali užimti vyrai, ir kiek moterys. 1

3 Žmogaus teisių balsas info@ztbalsas.lt


Balsas už žmogaus teises: 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų ataskaita Priedas: kandidato anketa 8. Ar pritariate idėjai, kad moterys turėtų galėti viešai žindyti kūdikius? Komentaras: Taip

Ne

9. Ar pritariate idėjai, kad moterys turi turėti teisę atlikti abortą? Komentaras: Taip

Ne

IV. LGBT+3 1. Ar pritariate tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimui? Komentaras: Taip Ne 2. Ar pritariate tos pačios lyties porų santuokos įteisinimui? Komentaras: Taip

Ne

3. Ar pritariate galimybės įsivaikinti įteisinimui tos pačios lyties poroms? Komentaras: Taip Ne 4. Ar pritariate idėjai, kad Lietuvos teisės aktuose turėtų būti įtvirtintas draudimas diskriminuoti ne tik lyties, bet ir lytinės tapatybės4 atžvilgiu? Komentaras: Taip Ne 5. Ar pritariate tam, kad Lietuvos teisės aktuose būtų tinkamai įtvirtinta lyties keitimo procedūra? Komentaras: Taip

Ne

6. Ar pritariate idėjai, kad reparacinė (konversijos) terapija5 turėtų būti uždrausta? Komentaras: Taip Ne 7. Ar pritariate idėjai, kad lytinio švietimo pamokose būtų dėstoma apie LGBT+ tapatybes?

Lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai asmenys. Ši santrumpa vartojama paprastesniam ir greitesniam įvairių seksualinių orientacijų bei lytinių tapatybių asmenų grupės įvardijimui. Pliusas simbolizuoja, kad baigtinio tapatybių sąrašo nėra. 4 Lyties tapatybė - subjektyvus individo socialinės lyties pajautimas, kuris gali atspindėti ar neatspindėti asmens biologinės lyties ir apimti individualų savo kūno suvokimą bei kitas lyties išraiškos formas, kaip, pvz., apranga, kalba bei manieros. Tai taip apt psichologinis pojūtis esant vyru, moterimi, jais abiem ar nė vienu iš jų. 5 Tai praktika, kai įvairiais metodais siekiama pakeisti asmens seksualinę orientaciją arba lytinę tapatybę. 3

4 Žmogaus teisių balsas info@ztbalsas.lt


Balsas už žmogaus teises: 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų ataskaita Priedas: kandidato anketa Komentaras: Taip

Ne

V. Tautos ir migracija, pabėgėliai 1. Ar asmens dokumentuose asmenys turėtų turėti galimybę naudoti ne tik lietuviškus simbolius? Komentaras: Taip Ne 2. Ar pritariate dvigubai pilietybei? Komentaras: Taip

Ne

3. Ar pritariate atvirų durų politikai pabėgėlių atžvilgiu? Komentaras: Taip

Ne

4. Ar pritariate, kad visos Europos Sąjungos valstybės turėtų proporcingai pasidalinti pabėgėlių naštą? Komentaras: Taip Ne VI. Penitencinė sistema 1. Ar manote, kad dabartinė laisvės apribojimo sistema Lietuvoje tikslingai reabilituoja asmenis? Komentaras: Taip Ne 2. Ar manote, kad laisvės atėmimo vietose Lietuvoje yra pakankamai atsižvelgiama į pagrindines kalinių teises? Komentaras: Taip Ne 3. Ar pritariate pusiaukelės namų plėtrai? Komentaras: Taip

Ne VII. Amžius

1. Ar pritariate idėjai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiai turėtų galėti balsuoti nuo 16 metų? Komentaras: Taip Ne 2. Ar pritariate idėjai, kad lytinio švietimo sistema Lietuvoje turi būti tobulinama?

5 Žmogaus teisių balsas info@ztbalsas.lt


Balsas už žmogaus teises: 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų ataskaita Priedas: kandidato anketa Komentaras: Taip

Ne

3. Ar pritariate idėjai, kad Lietuvoje atvirų jaunimo erdvių ir atvirų jaunimo centrų tinklas turi būti plečiamas? Komentaras: Taip Ne 4. Ar pritariate idėjai, kad senyvo amžiaus asmenų užimtumo galimybės turi būti plečiamos? Komentaras: Taip Ne VIII. Negalia, visuomenės sveikata 1. Ar pritariate PrEP (preekspozicinės profilaktikos)6 vaistų kompensavimui didesnės AIDS užsikrėtimo rizikos asmenims? Komentaras: Taip Ne 2. Ar pritariate idėjai, kad visi viešo naudojimo pastatai turėtų būti pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims? Komentaras: Taip Ne 3. Ar pritariate idėjai, kad dabartinė socialinių įmonių sistema turėtų būti reformuota? Komentaras: Taip

Ne

IX. Kiti socialinės politikos klausimai 1. Ar pritariate skirtingų lyčių porų partnerystės įteisinimui? Komentaras: Taip Ne 2. Ar pritariate individualaus konstitucinio skundo7 idėjai? Komentaras: Taip

Ne

Preekspozicinė ŽIV profilaktiką arba PrEP yra antiretrovirusinių vaistų vartojimas siekiant užkirsti kelią ŽIV infekcijos perdavimui. PrEP skiriama neužsikrėtusiems ŽIV asmenims. Daugiau informacijos: http://www.ulac.lt/ligos/A/aids 7 Šiuo metu teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turi Prezidentas, Vyriausybė, Seimas ir jo nariai, Teismas. 6

6 Žmogaus teisių balsas info@ztbalsas.lt


www.ztbalsas.lt info@ztbalsas.lt © VšĮ „Žmogaus teisių balsas“, 2019


Profile for ztbalsas

Balsas už žmogaus teises: 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų ataskaita  

ISBN 978-609-96105-0-4

Balsas už žmogaus teises: 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų ataskaita  

ISBN 978-609-96105-0-4

Profile for ztbalsas
Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded