Žaliasis biuras

Page 1

ŽALIASIS BIURAS RŪŠIAVIMO BIURE ATMINTINĖ


Nesurūšiuotos atliekos niekur nedingsta – jos iškeliauja į sąvartynus, kurie labai kenkia mūsų aplinkai ir sveikatai. Neleiskime šiukšlėms tapti mūsų šalies paveldu – rūšiuokime.

GAMTAI ŽMOGUS NEREIKALINGAS, TAČIAU ŽMOGUI REIKIA GAMTOS


ŽALESNIO BIURO PIRAMIDĖ

BIURAS

DARBUOTOJAS

ATSAKINGAS VARTOJIMAS ATLIEKŲ KIEKIO MAŽINIMAS PAKARTOTINIS ATLIEKŲ PANAUDOJIMAS ATLIEKŲ PERDIRBIMAS ATLIEKŲ PANAUDOJIMAS ENERGIJAI GAUTI ATLIEKŲ ŠALINIMAS SĄVARTYNE


4

ŽALIASIS BIURAS

01

ATSAKINGAS VARTOJIMAS Būti atsakingam reiškia būseną arba faktą turėti pareigą su kažkuo susitvarkyti arba ką nors valdyti. Vartotojo atsakomybė – asmeninių priimtų sprendimų, kas perkama ir naudojama, poveikis tam tikroms sistemoms ir pasekmės, kurios veikiamos skirtingų faktorių.

Prevencija (lot. praeventio) - išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Atliekų prevencija – tai atliekų kiekio mažinimas, ideliausiu atveju iki 0. Tiek žiedinės ekonomikos, tiek prevencijos pagrindinis tikslas – kuo mažesnis atliekų kiekis, stengiantis visiškai jų išvengti.


5

02

ATLIEKŲ KIEKIO MAŽINIMAS Darnus vartojimas. Ši sąvoka yra konkrečiai susijusi su prekių ir paslaugų pirkimo aplinkos aspektu. Darnus vartojimas leidžia labiau tausoti išteklius ir aplinką. Tai vartojimas, kuomet renkamasi naudoti būtinus produktus arba paslaugas, siekiant riboti gamtinių išteklių sunaudojimą, dėmesį sutelkiant į daikto būvio ciklo pratęsimą perdirbant arba pakartotinai jį panaudojant ilgalaikėje perspektyvoje.

Darnus vartojimas apibrėžiamas keliais aspektais:

Geresnis pirkimas – perkami ekologiški produktai;

Geresnis vartojimas – mažiau eikvoti ir vartoti tausiau;

Išmetant – visų pirma atsižvelgiama į perdirbimą.


KAD

AČIŪ ! RŪŠIUOJATE

SUŽINOK KAIP RŪŠIUOTI TEISINGAI zaliasistaskas.lt


7

03 PAKARTOTINIS ATLIEKŲ NAUDOJIMAS Pakuotė - grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produkto naudotojams. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas. Pakuočių pakartotinis naudojimas įmanomas, tik žinant jų galimybes ir savybes, atskiriant jas tarpusavyje. Kad pakuotes būtų lengviau atskirti, surinkti bei perdirbti, jos gali būti ženklinamos raide ir skaičiumi, nurodant jų sudėtį.


8

ŽALIASIS BIURAS

PAKUOTĖS SKIRSTYMAS PAGAL MEDŽIAGĄ: STIKLINĖ PAKUOTĖ 70 - 9 GL

Dažniausiai pasitaikanti 70 GL, 71 GL, 72 GL: vandens ir gėrimų buteliai, stiklainiai, aliejaus, sirupų buteliai, maisto papildų buteliukai.

PLASTIKINĖ PAKUOTĖ 1- 9 DAŽNIAUSIAI SUTINKAMA:

POLIETILENTEREFTALATAS

Gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens buteliams ir įvairioms kitos vartojimo prekių talpos.

AUKŠTO TANKIO POLIETILENAS

Trumpo galiojimo produktams pakuoti: pieno talpyklų, sulčių, vandens pakuočių gamybai, šampūno butelių, šiukšlių maišų, variklinės alyvos butelių, sviesto ir margarino indelių, buitinių valiklių butelių, jogurto indeliai.

POLIVINILO CHLORIDAS

Butelių, kepimo aliejaus butelių, skalbimo priemonių butelių, šampūno butelių, maisto pakuočių.

ŽEMO TANKIO POLIETILENAS

Butelių, šaldyto maisto krepšių, pirkinių plastikiniai bei šiukšliadėžių maišai.

POLIPROPILENAS

Butelių kamštukai, stalo įrankiai, indeliai produktų saugojimui, margarino, jogurto pakuotės, atsparūs padėkliukai mikrobangų krosnelėms, indai, sirupo, kečupo buteliai, dangteliai, šiaudeliai, medicininiai buteliai.

POLISTIRENAS

7

O

KITAS PLASTIKAS

( AKRILAS, POLIKARBONATAS, PLUOŠTAS )

Dar vadinamo putplasčiu: padėkliukai mėsos pakavimui, indeliai karštiems skysčiams ar maisto produktams saugoti, korėtos pakuotės kiaušiniams, vienkartinės lėkštės, apsauginės pakuotės elektronikos prekėms ir žaislams. Plastikai sudaryti iš kelių plastiko rūšių: dideli plastikiniai buteliai aparatams, vaikiški gėrimų buteliukai.

KOMBINUOTA PAKUOTĖ

KOMBINUOTOS PAKUOTĖS

Kombinuota pakuotė ir kombinuota pakuotė kuriuojo vyraujnati medžiaga popierius80 C/…*- 89 C/…*:kavos puodeliai, pieno pakuote, saldainiu popieriukai, čipsai, pieno ir kefyro pakeliai, visų užkandzių pakuotės.


9 METALAI

METALINĖ PAKUOTĖ

40-49 dažniausiai sutinkamos 40 FE: metalinės dėžutės, panaudojamos konservavimui, arbatoms, dažams, lakui pakuoti, aerozolių balionėliai.

METALINĖ PAKUOTĖ

40-49 dažniausiai sutinkamos 40 FE: metalinės dėžutės, panaudojamos konservavimui, arbatoms, dažams, lakui pakuoti, aerozolių balionėliai.

POPIERIUS IR KARTONAS POPIERINĖ IR KARTONINĖ PAKUOTĖ

(20-39) PAP. Dažniausiai sutinkamos: 20PP, 21PP, 22PP, kartono dėžės, žurnalams, paštui, birių produktų dėžutėms, sausainių dėžutėms ir pan., laiškams, kopijavimo, knygų, atviručių popierius.

TEKSTILĖ MEDVILNĖ

60-69: pakuočių nepasitaiko.

MEDIENA

MEDINĖ PAKUOTĖ

50-59 FOR. Dažniausiai sutinkamos: 50 FOR. medinės dėžutės, padėklai.

KAMŠTIS

FOR. butelių kamščiai, padėkliukai.

Atsižvelgus į ES teisės aktus, nustatyta, kad pakuočių ženklinimas yra ne privalomas, o savanoriškas (nurodant joms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį).


10

ŽALIASIS BIURAS

MŪSŲ VISŲ PAREIGOS Tiek biuras, tiek kiekvienas darbuotojas atskirai, pagal teisės aktus įvardijami kaip atliekų turėtojai: Todėl, remiantis šalyje galiojančiais įstatymais atliekų turėtojas privalo atskirti pakuočių atliekas nuo kitų atliekų, tai yra rūšiuoti pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje. Vartotojai ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų turėtojai privalo naudotis organizuotomis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemomis. Šaltinis: LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS

ĮDOMUS FAKTAS: Vienkartiniai indai laikomi pakuotėmis tik tada, kai naudojami transportavimui, perkant iš maistu ar gėrimais prekiaujančių įmonių (kurios už jas atsiskaito atitinkamoms institucijoms). Jei perkame vienkartinius indus pasidėti į spintelę tai jau nebe pakuotė (tai tik šiukšlės, kuriomis niekas nebepasirūpins, nebent patys užtikrinsime jų perdirbimą).

ŽALIOJO TAŠKO ŽENKLAS

Žaliojo taško („Green Dot“) ženklas – reiškia, kad pakuotės gamintojas rūpinasi aplinkos taršos mažinimu, t.y. yra sumokėjęs už tinkamą šiuo ženklu pažymėtos pakuotės tvarkymą, o pakuotės tvarkymo pareigą perima oficiali Žaliojo taško (Green Dot) organizacija, veikianti kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje.


11

04 ATLIEKŲ PERDIRBIMAS SURINKIMAS IŠ JURIDINIŲ ASMENŲ

Dažnai antrą kartą pakuočių panaudojimas biure nebeįmanomas, todėl reikia jas rūšiuoti, nes tik surūšiuotos pakuotės turės galimybę būti perdirbtomis. Antrinės žaliavos – tai atliekos, tinkamos perdirbti, iš kurių gaminami nauji produktai, mažiau teršiant aplinką, tausojant jos resursus. Antrinis atliekų panaudojimas – tai procesas, kai mūsų atliekos gamybos metu gali virsti naujais produktais. Dažniausiai šį procesą gali atlikti specializuotos įmonės, turinčios leidimus ir tam skirtą įrangą. Kiekvienas iš mūsų (vartotojai), kaip pagrindiniai antrinių žaliavų gamintojai, galime prisidėti prie šio proceso tinkamai rūšiuodami. Biurų ir gyventojų atliekomis rūpinasi savivaldybė, kurios teritorijoje yra biuras ar gyvena žmogus. Pastato savininkas ar administratorius privalo pasirašyti atliekų tvarkymo sutartį su savivaldybe ar savivaldybės priskirtu komunalinių atliekų vežėju, nes tik taip jis galės užtikrinti kokybišką ir nuoseklų atliekų tvarkymą (surinkimą, vežimą, atidavimą, kad mūsų visų šiukšlės būtų tinkamai sutvarkytos). Niekieno šiukšlėmis rūpinasi savivaldybės, ten dirba žmonės, kurie negali atspėti ar mūsų šiukšlėmis kas rūpinasi, todėl padėkime sau.

TRANSPORTAVIMAS

PANAUDOJIMAS: ATLIEKŲ APDOROJIMAS PERDIRBIMAS ARBA PANAUDOJIMAS ENERGIJAI GAUTI

ŠALINIMAS SĄVARTYNUOSE


12

ŽALIASIS BIURAS

ĮDOMUS FAKTAS: Komunalinės atliekos - tai visos šiukšlės, susidariusios mūsų aplinkoje. Mes privalome jas rūšiuoti ten kur jos atsirado. Pasirūpinę komunalinių atliekų išvežimo sutartimi gausime net 3 arba 4 konteinerius (priklauso nuo gyvenamosios vietos, kai kur popieriaus, plastiko, kombinuota, metalinė, medinė pakuotė metama į vieną konteinerį). Tiesa ar mitas? Mūsų rūšiuotos šiukšlės vežamos sumaišytos tarpusavyje vienoje šiukšlių mašinoje. Mitas, nes atliekų vežejai naudoja kelių skyrių mašinas (trijų sekcijų automobilius). Bendros mūsų šiukšlės vežamos viena mašina (nenaudojama trijų sekcijų mašina). Priklausomai nuo savivaldybės, dažnai būna maišoma popieriaus ir plastiko konteinerių sudėtis, kai popierius netinkamas perdirbimui – būna kompostuojamas. Atliekų tvarkymo sektoriaus technologijoms tobulėjant atsiranda skeneriai, kurie skenuodami perrūšiuoja mūsų surūšiuotas šiukšles (pvz.: į geltoną kontererį metame plastikinę, metalinę ir kombinuotą pakuotę, skaneriai juos atpažįsta ir nukreipia į skirtingas vietas, kad būtų galima perrūšiuoti), netinkamas perdirbimui popierius pradedamas kompostuoti ir t.t. Pakuočių pardavėjams ir platintojams (prekybos centrai, vaistinės, kepyklos ir pan.) draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius (50 mm), išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius (15 mm). Asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Šaltinis: LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS


IERIUS P O P

LAIKRAŠČIUS, ŽURNALUS, KNYGAS

POPIERINES IR KARTONINES MAISTO PRODUKTŲ PAKUOTES

KARTONINES DĖŽES BALTO BEI SPALVOTO POPIERIAUS ATLIEKAS

PAKAVIMO POPIERIŲ

NEMESTI:

MEDINIŲ PAKUOČIŲ AR MEDŽIO ATRAIŽŲ

VIENKARTINIŲ SERVETĖLIŲ, POPIERINIŲ RANKŠLUOSČIŲ

WC POPIERIAUS

13


14

ŽALIASIS BIURAS

STIKAS A L P

PLASTIKINES PAKUOTES:

KOMBINUOTAS PAKUOTES:

PLASTIKINES MAISTO PRODUKTŲ PAKUOTES PLASTIKINIUS GĖRIMŲ IR KITŲ SKYSČIŲ BUTELIUS PLASTIKINIUS MAIŠELIUS

TetraPak PAKUOTES TRAŠKUČIŲ, KAVOS PAKELIAI BLIZGŪS SALDAINIŲ POPIERĖLIAI VIENKARTINIUS KAVOS PUODELIUS

METALINES PAKUOTES:

KITAS PAKUOTES:

SKARDINES NUO MAISTO PRODUKTŲ STIKLAINIŲ IR BUTELIŲ METALINIUS DANGTELIUS

MEDINES PAKUOTES MEDŽIAGINIUS MAIŠELIUS, KURIUOSE PAKUOJAMI PRODUKTAI

NEMESTI: ATIDUOTI VAISTINĖMS: VEŽTI Į STAMBIAGABARIČIŲ ATLIEKŲ AIKŠTELES ARBA IŠMESTI SPECIALIOSE SURINKIMO VIETOSE: ELEKTRONIKOS PRIETAISUS; ELEMENTUS; STAMBIAS ATLIEKAS

MEDIKAMENTUS

MESTI Į MIŠRIŲ ATLIEKŲ KONTEINERIUS: HIGIENOS REIKMENIS


STIKLAS

SPALVOTO IR SKAIDRAUS STIKLO TARĄ (BUTELIUS)

SPALVOTO IR SKAIDRAUS STIKLO MAISTO BUTELIUS

KITOS STIKLINĖS PAKUOTĖS IR DUŽENOS

STIKLAINIUS

NEMESTI: KERAMIKOS

PORCELIANO

VEIDRODŽIŲ

PLĖVELE DENGTO STIKLO GRŪDINTO STKLO

*Kiekviename regione rūšiavimo patarimai gali šiek tiek skirtis, todėl svarbu pasidomėti ir laikytis konkrečios savivaldybės rekomendacijų.

15


16

ŽALIASIS BIURAS

Atliekų perdirbimas – tai procesas, leidžiantis perdirbti panaudotas medžiagas į naujas medžiagas ar objektus ir tokiu būdu pakartotinai atliekas panaudoti. Tai alternatyva „konvenciniam“ atliekų išmetimui, galinti padėti taupyti išteklius ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimus. Be išteklių sutaupymo atliekų, perdirbimas gali sumažinti energijos suvartojimą, oro taršą (susidarančią, kai šiukšlės deginamos) ir vandens taršą (susidarančią, kai šiukšlės išmetamos sąvartynuose). Perdirbti antrines žaliavas yra daug paprasčiau, pigiau bei mažiau teršiama aplinka. Naudojant didesnius kiekius antrinių žaliavų, galima sutaupyti daugiau gamtos išteklių. Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, privaloma laikytis aplinkosauginių reikalavimų, kurie ES šalyse yra griežti.

Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas

Popierines pakuotes ir gaminius galima perdirbti iki 8 kartų. Popieriaus atliekos netinkamos neribotam perdirbimo ciklui, kadangi kiekvienas perdirbimo procesas mažina popieriaus plaušelių ilgį – ilgainiui plaušeliai tampa tokie maži, kad jų nebeįmanoma sulipinti be pirminės žaliavos arba papildomų medžiagų. Apie 19 proc. suvartojamų produktų tam netinka, pvz. servetėlės, higieninis, cigarečių popierius, tapetai ir pan.

Stiklas

Antrinių žaliavų perdirbimo dėka: išsaugomas tvarkingas aplinkos kraštovaizdis; sukaupiama antrinių žaliavų; sutaupoma gamtos išteklių ir energijos; sumažinamos atliekų tvarkymo išlaidos.

Techniniu požiūriu, stiklas gali būti 100 proc. perdirbamas neribotą kiekį kartų. Stiklo gamybai naudojamos stiklo duženos turi būti švarios - be keramikos, metalo, veidrodžių, žemių, organinių ir kitų priemaišų.


17

Plastikas

Plastikinės pakuotės gali būti perdirbamos iki 30 kartų, tačiau jei plastiko rūšys maišomos tarpusavyje - nepedirbamos visai. granulės naudojamos sintetinio pluošto, geo-tekstilės gamyboje; drenažo vamzdžiai, skystų skalbimo ploviklių, aliejaus buteliai, rašikliai, suolai, traukos spintos, grindų plytelės, lauko baldai, tvoros; segtuvai, paklotai, dailylentės, latakai, grindys, kabeliai; plėvelės ir lakštai, baldai, komposto dėžės, šiukšlių konteineriai, dailylentės, šiukšlių dėžės; signaliniai žibintai, šluotos, šepečiai, auto baterijų dėklai, ledo skreperiai, dviračių stovai, grėbliai, talpos, padėklai; šilumos izoliacinės plokštės, šviesos jungikliai, kiaušinių pakuotės, ventiliacijos angos;

7

O

Netinkamas perdirbimui;

Atliekų tvarkymas yra sudėtinga kompleksinė veikla, apimanti organizacinius, techninius, finansinius, politinius, socialinius ir psichologinius aspektus. Perdirbtos, panaudotos energijai atgauti ar palaidotos sąvartyne – komunalinės ir industrinės atliekos lemia finansinius ir aplinkosauginius nuostolius, tačiau jų dydis priklauso nuo pasirenkamų atliekų tvarkymo grandinės įgyvendinimo metodų. Kad būtų maksimaliai taupomi kaštai, o žemės, oro bei vandens tarša mažinama, atliekos privalo būti surinktos, išrūšiuotos ir transportuotos prieš jas tvarkant.


18

ŽALIASIS BIURAS

05

ATLIEKŲ PANAUDOJIMAS ENERGIJAI GAUTI Deginimas Perdirbimui netinkamos atliekos yra panaudojamos energijai išgauti, o tos atliekos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus. Įdomūs atliekų deginimo faktai: ES atliekas deginančios elektrinės išnaudoja atliekų energetinį potencialią, pagamina elektros energiją 95 proc. našumu. Švedijojoje atliekų deginimo gamyklos tiekia šilumą 1,2 mln. Švedijos namų ūkių, o elektrą dar 800 000 namų ūkių. Pelenai ir atliekų likučiai, susidarantys deginant atliekas energiją gaminančiose įmonėse, vis dažniau nukreipiami į perdirbimo procesą, liekanos gali būti panaudotos kelių, pamatų, triukšmo barjerų gamybai bei statybai. Danijoje 99 proc. sugeneruotų atliekų deginimo metu likusių pelenų yra naudojami kaip užpildas statyboms. Deginamų atliekų kiekis Europos Sąjungoje padidėjo nuo 38 mln. tonų 1995 metais, iki 70 mln. tonų 2018 metais. Taigi, sudeginamų komunalinių atliekų kiekis išaugo nuo 67 kg vienam gyventojui iki 136 kg vienam gyventojui tuo pačiu laikotarpiu.


19

06

ATLIEKŲ ŠALINIMAS SĄVARTYNUOSE Šalinimas sąvartyne yra seniausia atliekų tvarkymo forma ir mažiausiai pageidautinas sprendimas dėl daugelio galimų neigiamų padarinių. Rimčiausias iš ju - metano dujų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 25 kartus veiklesnių nei anglies dioksidas, gamyba ir emisija. Metanas gali kauptis sąvartynuose

ir netgi sukelti sprogimus. Be metano, biologiškai skaidžių atliekų šalinimas gali lemti cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, patekimą į aplinką su filtratu. Šis skystis gali užteršti vietos požeminį ir paviršinį vandenį bei dirvožemį, sukeliant pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai.


20

PRIEDAS


21

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų:

pagrindinius atliekų tvarkymo organizavimo ir planavimo principus;

išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai;

reikalavimus atliekų tvarkytojams;

sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis;

atliekų tvarkymo priemones;

atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą;

alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.

turėtojams

ekonomines

sistemų ir

ir

atliekų

finansines

25 straipsnis. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. 30 straipsnis. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ ORGANIZAVIMAS IR JŲ FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMAS 6. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. 7. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos kokybės priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. 8. Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 9. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose. 10. Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti: 1.

užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;

2.

užtikrintas aprūpinimas biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;

3.

užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

4.

žtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas;

5.

užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų.

13. Asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.


22

PRIEDAS

16. Siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342, 343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 17. Savivaldybės privalo įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus: 1.

užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;

2.

užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;

3.

atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo priemones;

4.

įrengti didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais;

5.

užtikrinti buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) atskirą surinkimą ir kad jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekas;

6.

mažinti šalinamų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų kiekį;

7.

šviesti ir informuoti visuomenę apie buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes;

8.

užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.

18. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos. 301 straipsnis. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS TEIKIMO SUTARTIS IR VIETINĖ RINKLIAVA UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ 1. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, esant savininkų raštu įformintam susitarimui, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.


23 Gyvenamoji teritorija – teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą laikoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija. Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo. Prevencija – priemonės, kurių imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina: 1.

atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar pailginamas jo gyvavimo ciklas;

2.

susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

3.

kenksmingųjų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose.

Neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis, kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS Daugkartinis pakuočių naudojimas (toliau – pakartotinis naudojimas) – operacija, kai pakuotės (sukonstruotos taip, kad naudojimo laikotarpiu galima būtų transportuoti daugiau nei vieną kartą) yra vėl pripildomos naudojant pripildant reikalingus papildomus rinkoje esančius produktus ar jų nenaudojant ar panaudojamos tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos. Jei tokios daugkartinės pakuotės daugiau nebenaudojamos pagal paskirtį, jos tampa pakuočių atliekomis. Daugkartinė pakuotė – pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį daugiau negu vieną kartą. Energijos gavyba – degių pakuočių atliekų naudojimas energijai gauti, jas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą. Pakuočių atliekų prevencija – pakuotes ir pakuočių atliekas sudarančių medžiagų, taip pat pakuočių ir pakuočių atliekų, susidarančių gaminant, parduodant, kitaip platinant, naudojant ar šalinant supakuotus (sufasuotus) produktus, kiekio ir kenksmingumo aplinkai mažinimas, pirmiausia siekiant kurti aplinkos neteršiančius produktus ir technologijas Pakuočių vartotojas – asmuo, naudojantis ar vartojantis supakuotus (sufasuotus) produktus. Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams: gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 1 punkte);


24

PRIEDAS gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkciją (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 2 punkte); pakuotę sudarantys pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai yra šios pakuotės dalys. Pagalbiniai elementai, tiesiogiai prikabinti ar pritvirtinti prie gaminio ir atliekantys pakuotės funkciją, yra pakuotė, išskyrus atvejus, kai jie yra gaminio sudedamoji dalis ir visos dalys yra skirtos kartu naudoti ir pašalinti (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 3 punkte).

Perdirbimas – pakuočių atliekas sudarančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą, bet išskyrus naudojimą energijai gauti, norint pakuočių atliekas sudarančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį. Plastikinis pirkinių maišelis – iš plastiko pagamintas maišelis (su rankenomis arba be jų), teikiamas vartotojui prekių ar produktų pardavimo vietoje. Lengvasis plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 50 mikronų Labai lengvas plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 15 mikronų ir kuris būtinas higienos tikslais arba pateikiamas kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė siekiant išvengti maisto švaistymo. Draudimas dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose Pakuočių pardavėjams ir platintojams draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius.“

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO ĮSTATYMAS Neperdirbamoji pakuotė – pakuotė, kuri, tapusi atlieka, gali būti naudojama tik energijai gauti arba tik šalinama. Perdirbamoji pakuotė – pakuotė, kuri: 1.

pagaminta taip, kad ją sudarančias medžiagas būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus, arba ją sudarančias medžiagas būtų galima biologiškai suskaidyti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį, ir

2.

tapusi atlieka, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąraše nurodytų atliekų naudotojų (perdirbėjų) perdirbama ar tokiame sąraše nurodytų atliekų eksportuotojų išvežama (eksportuojama) į Europos Sąjungos valstybes nares perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus.




P

lastikas šiandieninėje ekonomikoje yra tapęs nepamainoma medžiaga, tenkinančia skirtingų sektorių poreikius nuo agrokultūros iki transporto, statybų ir be abejo pakavimo. Derinant neprilygstamas funkcines savybes bei žemą kainą, plastiko naudojimas per pastaruosius dešimtmečius išaugo beveik 20 kartų.

Nors plastikai ir plastikinės pakuotės yra neatskiriama pasaulio ekonomikos dalis bei atneša neabejotinos naudos, jų įprasta linijinė vartojimo grandis: „gaminti – vartoto – išmesti“ sukuria pernelyg didelius ekonominius ir aplinkosauginius nuostolius. Pasaulyje jau kurį laiką vis garsiau reiškiamas susirūpinimas dėl neigiamo plastikų poveikio visuomenei ir ekonomikai. Įmonės ir vyriausybės pripažįsta būtinybę iš esmės permąstyti pasaulinę plastikų sistemą. Džiugu tai, kad pokyčius galime įžvelgti ne vien politiniame lygmenyje – didžiausios pasaulio įmonės, savo produkciją pakuojančios į plastiko pakuotes, vienijasi ieškant sprendimų, kaip įvykdyti vadinamąją „naujosios plastiko ekonomijos“ revoliuciją. Mes kaip Europinės gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijančio tinklo dalis, esame neabejingi globaliems rūpesčiams, nes aplinkosauginiai klausimai neturi nei durų, nei sienų. Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemas, siekiame ne tik skatinti gyventojus rūšiuoti, tačiau ir didinti ekologinį sąmoningumą bei ugdyti tvarius kasdienius įpročius, kuriais tausotume savo pačių sveikatą ir aplinką. Tad svarbu visai ne tai, kurią cheminę medžiagą ar junginį linčiuosime ateinančiais metais, svarbu kompleksiškai formuoti palankias aplinkai vertybių nuostatas, ypatingą reikšmę teikiant žiedinės ekonomikos, atsakingo vartojimo bei darnaus vystymosi principams. Kiekvienas iš mūsų, būdami pagrindiniai aplinkos vartotojai, o tuo pačiu ir teršėjai, turime prisiimti atsakomybę ir suprasti, jog mūsų planetos ateitis yra mūsų pačių rankose.

Organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius

ATLIEKŲ TVARKYMAS

PLASTIKAS naudojimą ir nekintamą išteklių vertę, eliminuodama atliekas ir sukurdama teigiamą vertę tiek ekonomikai, tiek aplinkai bendrąja prasme. Ekonomikai

augant,

tarša

ir

atliekų

septintosios aplinkosaugos veiksmų programos iniciatyvų. Vienas iš pagrindinių jo tikslų – padėti išnaudoti Europos Sąjungos ekonomikos galimybes, kad ji galėtų būti produktyvesnė, naudoti mažiau išteklių ir palaipsniui pereiti prie žiedinės ekonomikos. Be to, į naują žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį įtrauktos priemonės, kurios padės skatinti ES perėjimą prie žiedinės ekonomikos pasitelkiant didesnį perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, skatinant pasaulinį konkurencingumą, tvarų ekonomikos augimą ir kuriant naujas darbo vietas. Kiekvienas

kiekiai

gali užtikrinti sąlygas ekonomikos augimui nedidindama taršos ir nenaudodama senkančių išteklių. Galutinis žiedinės ekonomikos etapas – tai atliekų nesusidarymas arba bent jau minimalus jų kiekis, kas visiškai atitinka prevencijos terminą. užkirtimas, užbėgimas už akių. O atliekų prevencija – tai atliekų kiekio mažinimas, ideliausiu atveju

ir papildo vienas kitą. ES susidarančių atliekų kiekis nemažėja: per

pagrindinis tikslas – kuo mažesnis atliekų kiekis, stengiantis visšiskai jų išvengti.

tonos vienam gyventojui per metus, o kiekvienam piliečiui vidutiniškai tenka beveik pusė tonos komunalinių atliekų. Norint atliekų susidarymą atsieti nuo ekonomikos augimo reikės didelių pastangų visoje vertės grandinėje ir kiekviename namų ūkyje.

produktų ir medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų ir naudoti kuo mažiau išteklių, o produktui atgyvenus, išteklius išlaikyti ekonomikos cikle, kad jie galėtų būti dar ne kartą naudojami naujai vertei sukurti.

Taikant ES atliekų teisės aktus (ir tam naudojant ES lėšas) nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio atliekų tvarkymas smarkiai pagerėjo. Tačiau siekiant juos pritaikyti žiedinei ekonomikai ir skaitmeniniam amžiui juos reikia nuolat naujinti.

Priemonės, galinčios padėti „uždaryti“ žiedinės ekonomikos ciklą ir skirtos visiems produkto gyvavimo ciklo etapams: nuo gamybos ir vartojimo iki atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų rinkos.

Racionalus gamtos išteklių naudojimas buvo vienas iš pirmųjų aplinkosaugos klausimų, kuriais buvo grindžiamos pirmosios Europos Sutartys. Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planas

57

2010 - 2017 M. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ PERDIRBIMO LYGIS

komunalinių atliekų perdirbimas(%)

Atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės padeda ne tik sumažinti šalinamų atliekų kiekius, bet ir sutaupyti milijardus eurų ES.

LIETUVA ES 28

34

Kasmetinis leidinys, apimantis įvairias aplinkosaugos temas bei gerąsias aplinką tausojančias istorijas.