Page 1


ŽALIOJI

KNYGA

Leidinį parengė: VšĮ „Žaliasis taškas“ www.zaliasistaskas.lt

2017


Turinys 1

ATLIEKOS Vartojimo ciklas Atliekų rūšys Žaliosios ir maisto (biologiškai skaidžios) atliekos Pakuotės Antrinės žaliavos Didžiosios atliekos Statybos ir griovimo atliekos Tekstilės ir higienos atliekos Pelenai ir kitos atliekos

2

ATLIEKŲ TVARKYMAS Atliekų tvarkymo prioritetai 3P principas Prevencija Pakartotinis naudojimas Perdirbimas Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas Stiklo atliekų perdirbimas Plastiko atliekų perdirbimas Deginimas Kompostavimas Sąvartynai

3

22 22 23 23 24 24 25 27 29 30 31

RŪŠIAVIMAS Kodėl rūšiavimas – būtinas? Kaip mums sekasi rūšiuoti? Kodėl verta rūšiuoti? Rūšiavimo principai Pakuotės Plastikinės pakuotės

2

6 7 9 10 18 19 19 19 19

37 38 39 41 47 48


Popierinės ir kartoninės pakuotės Metalinės pakuotės Medinės pakuotės Tekstilė Stiklinės pakuotės Kombinuotos pakuotės

4

APLINKOSAUGA Klimato atšilimas Šiltnamio efektas ir atliekų tvarkymas Nauja pasaulio tvarka – Žiedinės ekonomikos modelis Žiedinės ekonomikos paketas Žiedinė ekonomika Europoje Žiedinė ekonomika Lietuvoje

5

71 75 79 86 95 100 104

TAUPYKIME RESURSUS Žemės resursas - Medžiai Žemės resursas - Vanduo Žemės resurdas - Elektra

7

56 57 64 65 67 67

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Mielas žaisliukas iš audinio likučių Žmogeliukas iš siūlų Aitvaras Knygų skirtukai Popierinis stendas Knygos viršelis Lietaus lazda

6

50 51 51 51 52 52

109 112 115

KRYŽIAŽODŽIŲ ATSAKYMAI Atsakymai

118 3


Įvadas Mūsų planetoje gyvena apie 7 475 102 520 žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Didėjanti Žemės populiacija turi ir labai svarbią pasekmę – augantį atliekų kiekį. Vidutinis gyventojas per metus sukaupia maždaug nuo 400 iki 800 kg atliekų. Jei padaugintumėme gyventojų ir atliekų kiekį per metus nurodančius skaičius, ko gero pasidarytų baisoka – kurgi po 10 ar 15 metų tilps milijardai tonų šiukšlių? Kaip tai paveiks aplinką, kurioje gyvename, orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame? Jau dabar Ramiajame vandenyne aptinkamos didžiulės šiukšlių salos. O jeigu Baltijos jūra taptų plūduriuojančia atliekų krūva? Išvada paprasta – turime imtis veiksmų ir tai daryti šiandien. Nors Lietuvoje gyventojų nėra labai daug, o vieno kvadratinio kilometro plote vidutiniškai gyvena apie 45,3 žmonės, jei pasiskirstytume po žemės lopinėlį, kiekvienam tektų po 2,2 hektaro. Šiame žemės lopinėlyje viskas būtų žalia, gražu ir švaru – išskyrus 55 kvadratinius metrus didžiulės smirdinčių šiukšlių krūvos. Ko gero, norėtųsi šią krūvą sutvarkyti, o ne toliau šimtais kilogramų per metus į ją krauti naujas nesuyrančias atliekas. Tačiau ar taip pat mąstome apie savo šalį, kurioje bendru žemės lopinėliu dalijamės visi? Ko gero kiekvienas yra girdėjęs, kad atliekas rūšiuoti reikėtų, pas daugumą kieme stovi spalvoti konteineriai. Tačiau ar žinome, kas gi tos atliekos? Iš ko jos susideda, kur ir kaip jos keliauja? Kas nutinka, kai šiukšlių krūva auga sąvartyne? Kaip teisingai atliekas rūšiuoti? O kaipgi jos perdirbamos? Į daugybę šių klausimų atsakys Žalioji knyga, kurioje – bendrosios žinios apie atliekas, jų tvarkymą, rūšiavimą ir aplinkos apsaugą. Po kiekvieno skyriaus rasite mažą žinias patikrinantį kryžiažodį, o knygos gale – įvairiausių užsiėmimų, kurie puikiai tiks ir individualiems, ir grupiniams užsiėmimams su klasės draugais. Tad linkime rūpintis savimi ir savo aplinka, pradedant nuo žinių ir baigiant darbais. Ir nepamirškite: maži darbai – dideli pokyčiai! Sėkmės!

4


ATLIEKOS


1 Atliekos 1. Vartojimo ciklas Kiekvieną sekundę mes praleidžiame vartodami: kvėpuojame oru, judame, naudojamės elektros energijos dėka veikiančiais prietaisais, valgome, plaunamės rankas, perkame daiktus. Tačiau vartojimo procese visuomet susidaro šalutiniai produktai – kvėpuodami išskiriame anglies dioksidą, judant išsiskiria šiluma, o jei perkame, valgome – susidaro atliekos: maisto likučiai, pakuotės, nebereikalingi daiktai ir t.t. Prekės į mūsų rankas atkeliauja jau praėjusios nemažą kelią. Pirmoji stadija – gamyba. Įvairūs gaminiai bei jų pakuotės yra kuriami, projektuojami, suteikiant jiems tam tikras vidines bei išorines savybes, tuomet įvyksta pats gamybos procesas. Dažniausiai produktai yra patalpinami į pakuotes, taip siekiant juos apsaugoti nuo išorės veiksnių. Kai kurie produktai be pakuotės net negalėtų būti transportuojami. Produktai, supakuoti į juos apsaugančias medžiagas, iškeliauja į prekybos vietas, kur juos įsigyja pirkėjai. Tuomet įvyksta vartojimas, kurio metu susidaro atliekos. Jas išmetus, prasideda kita, paprastam gyventojui jau nematoma vartojimo ciklo dalis: atliekos yra surenkamos, sutvarkomos, pašalinamos. Tuomet vėl prasideda gamyba. Pakuotės kelias

Gamyba

Perdirbimas

Pakavimas Gaminių pristatymas

Vartojimas Atliekų rūšiavimas

Prekyba

Atliekų surinkimas Atliekų apdorojimas

Šalinimas sąvartynuose

Panaudojimas energijai gauti

6

ATLIEKOS


2. Atliekų rūšys Atliekos yra įvairios, tačiau dažniausiai jos skirstomos į komunalines, vartojimo vietose susidarančias atliekas, ir gamybines, komercines, kurios susidaro vykdant ekonominę veiklą. Komunalinės (buitinės) * Komunalinės atliekos – tai buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Komunalinės atliekos paprastai susidaro iš maisto, popieriaus, kartono, plastiko, stiklo, metalo, sodo, tekstilės ir kitų atliekų. Jos dažniausiai atsiranda mūsų namuose, darbovietėse – ten, kur užsiimame tam tikra veikla, vartojame: gaminame maistą, dirbame.

ATLIEKOS

7


1 Atliekos 2020 2016 2005

387 kg

433 kg

433 kg

??? kg

Skaičiuojama, kad vienam Lietuvos gyventojui tenka apie 4331 kg komunalinių atliekų per metus. Tai yra truputį mažiau, nei Europos Sąjungos vidurkis – vidutiniam europiečiui tenka apie 474 kg komunalinių atliekų per metus. Tačiau kasmet susidarančių atliekų kiekis vis auga, 2005 metais vienam lietuviui teko 387 kg komunalinių atliekų. Komunalinės atliekos pagal savo kilmę gali būti skirstomos į organinės kilmės (biologiškai skaidžias: maisto, žaliosios ir kitos skaidžios atliekos) bei neorganinės kilmės atliekas (pakuočių atliekos, antrinės žaliavos, netinkami naudoti gaminiai ir t.t.) Eurostat duomenys http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do

1

8

ATLIEKOS


Komunalinių atliekų sudėtis Pelenai ir kitos

Statybos ir griovimo

7%

Pakuotės

Higienos priemonės ir tekstilė

9% 12%

27%

28%

4% Antrinės žaliavos

13% Žaliosios ir maisto atliekos

Didžiosios atliekos 2015 m. LRATCA duomenys

Remiantis 2015 m. Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenimis, konteineriuose yra randama įvairiausių atliekų, tarp kurių organinės kilmės – beveik trečdalis:

1) Žaliosios ir maisto (biologiškai skaidžios) atliekos Organinės kilmės atliekos sudaro didžiausią komunalinių atliekų dalį: tai gali būti maisto likučiai bei sugedusio maisto atliekos, žaliosios atliekos iš sodų ir daržų, medienos lūženos, pjuvenos, odos atraižos ir t.t. Organinės kilmės atliekų bendrame komunaliniame sraute bėgant metams mažėja – nuo 2000 metų jų sumažėjo apie 22%, tačiau tai reiškia, kad daugėja kitos rūšies atliekų, kurių irimo laikas – gerokai ilgesnis.

ATLIEKOS

9


1 Atliekos Biologiškai skaidžios atliekos Kitos biologiškai skaidžios atliekos

Maisto atliekos

Žaliosios atliekos

Biologiškai skaidžios atliekos, susidarančios namų virtuvėse bei maitinimo vietose

Biologiškai skaidžios augalinės kilmės atliekos iš privačių bei viešų teritorijų

Nepaminėtos biologiškai skaidžios atliekos

Maisto produktai, likučiai, gyvūnų maistas ir t.t.

Gėlės, augalai, žolės ir piktžolės, lapai, medžių šakos ir t.t.

Gyvūnų liekanos, kaulai, fekalijos ir t.t.

2) Pakuotės Pakuotės užima apie trečdalį visų komunalinių atliekų pagal svorį. Tačiau pagal tūrį šis skaičius gali išaugti keletą kartų, nes pakuotės yra itin lengvos. Jų paskirtis – apsaugoti produktus ir gaminius nuo išorinių aplinkos veiksnių. Dažniausiai pakuotes vieną nuo kitos atskirti nėra labai sudėtinga – tai mums sufleruoja jų gamybos medžiaga. Buteliai dažniausiai būna stikliniai ar plastikiniai, saldainių dėžutės popierinės, maišeliai maistui – plastikiniai, skardinės metalinės, o sulčių ar pieno pakeliai – daugiasluoksniai, pagaminti iš kelių medžiagų. Tačiau, kad geriau susipažintume su pakuotėmis, jas galime skirstyti pagal įvairius kriterijus. 10

ATLIEKOS


PAGAL PASKIRTĮ: Prekinė (pirminė) pakuotė Tai tokia pakuotė, į kurią supakuotas produktas. Dažniausiai pakuotė yra atskiriama tik vartojant produktą, o po to lieka tuščia. Jei pažeistume pirminę pakuotę, dažniausiai pažeistume ir patį gaminį, į kurią jis supakuotas. Pvz.: vandens buteliukas, duonos maišelis, sausainių pakelis. Grupinė (antrinė) pakuotė Tai pakuotė, kuri sugrupuoja keletą vienodų prekių ir kurią galima nuimti nepažeidus pirminės pakuotės. Pvz.: plėvele apsukti vandens buteliai, daugkartinio naudojimo plastikinė gėrimų dėžė, kramtomųjų gumos pakelių dėžutė. Transporto (tretinė) pakuotė Tai pakuotė, kuri palengvina supakuotų prekių gabenimą ir apsaugo jas nuo pažeidimo. Pvz.: medinės paletės, taip pat plėvelė, kuria apsukama grupė produktų, juos gabenant ant palečių.

PAGAL SUDĖTĮ: Paprastoji pakuotė Tai pakuotė, pagaminta iš vienos medžiagos, pavyzdžiui stiklo, plastiko, metalo ar popieriaus. Kombinuota arba daugiasluoksnė pakuotė Tai pakuotė, sudaryta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis. Pvz.: kavos pakelis, kai pakuotė pagaminta sulydžius plastiką ir metalinę foliją, pieno ar sulčių pakuotės, pagamintos sulydant popierių, plastiką bei foliją. Sudėtinė pakuotė Tai pakuotė, sudaryta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos gali būti atskirtos rankomis. Pvz.: popierinė saldainių dėžutė, aptraukta nuo braižymosi apsaugančia plastikine plėvele.

ATLIEKOS

11


1 Atliekos

PAGAL NAUDOJIMO DAŽNUMĄ: Vienkartinė pakuotė Tai pakuotė, kuri skirta vienkartiniam panaudojimui, o po to yra išmetama, pvz.: vienkartiniai puodeliai ir stiklinės, stikliniai buteliai. Daugkartinė pakuotė Tai pakuotė, kuri gali būti naudojama daugiau kaip vieną kartą, pvz.: gėrimų statinės ar plastikiniai buteliai, kurie yra išplaunami ir vėl papildomi.

12

ATLIEKOS


ATLIEKOS

13


1 Atliekos PAGAL MEDŽIAGĄ, IŠ KURIOS PAGAMINTA PAKUOTĖ: Yra išskiriamos net 9 pakuočių rūšys:

Stiklinė Iš stiklo dažniausiai gaminami įvairiausi buteliai, stiklainiai. Priklausomai nuo medžiagų, kurių pridedama pakuotės gamybos metu, stiklas gali būti įvairiausių spalvų, kurių dažniausios – bespalvė, žalia ir ruda. Stiklas yra itin draugiška žaliava aplinkai, kadangi gali būti perdirbama 100% neribotą kiekį kartų, neprastėjant jos kokybei. Jei stiklinė pakuotė yra gaminama iš stiklo duženų, energijos sąnaudos yra maždaug 35% mažesnės, 50% sumažinama vandens tarša bei oro tarša: perdirbus 1000 tonų stiklo, sutaupome iki 315 kg anglies dioksido, kuris būtų išsiskyręs gaminant gaminius iš naujų žaliavų. Plastikinė Plastikinė pakuotė yra viena iš populiariausių šiuo metu naudojamų pakuotės rūšių. Dėl šios medžiagos patvarumo, į plastikines pakuotes pakuojami įvairiausi gaminiai: nuo maisto produktų iki buitinių, elektronikos prekių ir t.t. Tačiau plastikas nėra biodegraduojanti medžiaga, t.y. ji nepūva, todėl užterštumas plastiko atliekomis yra viena didžiausių globalių aplinkosauginių problemų. Vien į vandenynus kasmet patenka apie 8 milijonai kubinių metrų plastiko atliekų. Be to, dauguma plastikinių gaminių yra gaminami iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių, o plastikų gamybai suvartojama apie 8% visos pasaulyje išgaunamos naftos. Dėl to labai svarbu plastiką rūšiuoti, perdirbti bei stengtis sumažinti bereikalingą plastikinių pakuočių naudojimą, pvz. vienkartinius maišelius. Iš perdirbto plastiko gaminami įvairiausi gaminiai: vamzdžiai, naujos pakuotės, net rūbai ar asfaltui tinkamos medžiagos.

14

ATLIEKOS


PET PET (polietilentereftalatas) yra vienas iš labiausiai perdirbimui tinkamų plastikų. Iš PET dažniausiai gaminami plastikiniai buteliukai gėrimams, kadangi ši medžiaga labai lengva, tačiau stipri bei atspari. Perdirbant vieną toną plastikinių butelių, sutaupoma net iki 3,8 barelių naftos. Iš perdirbtos PET medžiagos gaminamos naujos pakuotės gėrimams, padažams, buitinėms valymo priemonėms ir t.t. Kai kurie gamintojai jau dabar butelius gamina panaudodami iki 100% perdirbtų medžiagų. Perdirbus PET taip pat gaminami drabužių audiniai, sintetiniai pamušalai bei kilimai. Pakanka perdirbti vos penkis 2l butelius, kad būtų galima pagaminti pakankamai poliesterio 1 kv. m. kilimėliui! Popierinė (kartoninė) Popieriaus pakuotės dažnai naudojamos tiek maisto gaminiams, tiek ir kitokiai produkcijai pakuoti. Kartoninės dėžės skirtos apsaugoti daiktus juos gabenant, itin dažnai kartonas naudojamas antrinės pakuotės gamybai. Tačiau popieriui gaminti reikalinga celiuliozė, gaunama kertant medžius. Apie 40% popieriaus plaušo yra gaunama iš medienos. 35% visų nukertamų medžių yra naudojami popieriui gaminti, nors 1 tona perdirbamo popieriaus gali išsaugoti 1-2 tonas medienos. T.y. kiekviena perdirbto popieriaus ar kartono tona gali išsaugoti 17 medžių, apie 26 500 litrų vandens ir sutaupyti energijos, kurios 6 mėnesius užtektų apšildyti normalaus dydžio namui. Popierių perdirbti galima net iki 8 kartų.

ATLIEKOS

15


1 Atliekos Medinė Medinės pakuotės gyventojai suvartoja nedaug – dažniausiai iš medžio gaminamos paletės ar dėžės, skirtos prekių transportavimui, o mus pasiekia medinės gėrimų, saldainių ar vaisių pakuotės, arbatos dėžutės. Šios medžiagos pakuotės yra beveik kiekviename krovinyje. Medinė pakuotė dažniausiai gaminama iš žaliavinės medienos. Dėl savo patvarumo, ji dažnai naudojama ne vieną kartą, sulūžus – pataisoma ar perdaroma, o nebetinkanti naudojimui sudeginama, taip išgaunant energiją. Metalinė Metalinių pakuočių gamybai dažniausiai naudojamas aliuminis ir plienas. Jos naudojamos tiek mažmeninėje, tiek didmeninėje prekyboje, yra įvairių dydžių ir formų. Per metus yra pagaminama apie 85 milijardai metalinių pakuočių, o kiekvienas ES gyventojas per savaitę sunaudoja net 4 metalines pakuotes. Dažniausiai gyventojai naudoja įvairias maisto bei kitiems gaminiams skirtas skardines. Metalinės pakuotės gali būti neribojamai perdirbtos, o į vartotojo rankas jos gali sugrįžti net per 60 dienų. Perdirbant aliuminį, jis išlydomas ir vėl tampa naudinga žaliava - šitaip gamybos procese sutaupoma net iki 95% energijos. Be to, aliuminio gamybai naudojamas boksitas, išgaunamas kertant atogrąžų miškus – dėl to atsiranda grėsmė augalų ir gyvūnų rūšims. Kombinuota Kombinuota arba daugiasluoksnė pakuotė yra pagaminta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis ar naudojant paprastas fizines priemones. Kombinuota pakuotė, kurios pagrindas – plastikas, dažniausiai būna pagaminta iš plastiko ir aliuminio sluoksnių. Ji yra labai tvirta ir patvari, maksimaliai apsaugo produktą nuo išorinio poveikio. Tokios pakuotės pavyzdys – kavos pakuotės, ledų, traškučių pakeliai, pagaminti iš plastiko bei aliuminio sluoksnių.

16

ATLIEKOS


Kombinuota (vyraujanti medžiaga – popierius) Tokias pakuotes mes pažįstame labai gerai: tai sulčių ir pieno kartoniniai pakeliai (Tetra Pak). Lyginant su kitomis kombinuotėmis, šias perdirbti yra lengviausia. Kartoninės kombinuotos gėrimų pakuotės yra pagamintos iš popieriaus (apie 74%), plastiko (apie 22%) ir aliuminio (apie 4%) sluoksnių, kurie leidžia apsaugoti skysčius, esančius pakuotės viduje. Perdirbant tokias pakuotes, popierius gali būti naudojamas naujų kartoninių ar popierinių pakuočių gamybai, o plastikas – plastikinių pakuočių ar produktų gamybai. Kita Kitai pakuotės rūšiai priskiriamos medžiagos, kurių nerandame tarp 8 pagrindinių kategorijų. Kitos pakuotės pavyzdžiai: medžiaginiai, iš džiuto pagaminti maišeliai, keramikiniai, moliniai indai.

ATLIEKOS

17


1 Atliekos 3) Antrinės žaliavos Antrinėmis žaliavomis vadiname tas atliekas, kurios yra tinkamos perdirbimui. Tai į konteinerius išmetami daiktai, pagaminti iš stiklo, kartono, metalo ir pan.: knygos, laikraščiai, indai, plastikinė įranga, stiklai ir t.t. 2013-aisiais metais bendrajame komunalinių atliekų sraute buvo net 299 000 tonų antrinių žaliavų, iš kurių didžiąją dalį sudarė įvairūs metalai.

Antrinių žaliavų kiekis komunalinių atliekų sraute per metus (tonomis) Plastikas 9416

Popierius 19584 Stiklas 28220

Juodasis metalas 142460

Maišytas metalas 83406 Spalvotasis metalas 5326

2015 m. LRATCA duomenys

18

ATLIEKOS


4) Didžiosios atliekos Didelių gabaritų atliekomis laikomi seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.), langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, naudotos padangos, vežimėliai, talpos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos. Šias atliekas būtina priduoti specialiose didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelėse, kurių šiandien Lietuvoje veikia 96-ios.

5) Statybos ir griovimo atliekos Statybos ir griovimo atliekomis laikomas betonas, plytos, izoliacinės medžiagos, mišrios statybinės ir griovimo atliekos. Jos nėra tinkamos išmesti į bendruosius konteinerius, todėl gyventojai gali tokias atliekas priduoti specialiose aikštelėse.

6) Tekstilės ir higienos atliekos Šiai atliekų grupei priskiriami rūbai, tekstilės gaminiai (patalynė, kilimai, užtiesalai, užuolaidos ir t.t.), sauskelnės bei sveikatos priežiūros atliekos (švirkštai, tvarsčiai ir pan.)

7) Pelenai ir kitos atliekos Tai pelenai, smėlis ir kitos smulkesnės nei 10 mm dalelės.

ATLIEKOS

19


12

2

8

9/10

3

1

4

5

7

11

6

1. Kaip vadinasi buitinės (susidarančios buityje) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas? 2. Pakuotės rūšis priskiriama medžiagoms, kurių nerandame tarp 8 pagrindinių kategorijų? 3. Pakuotė (pagal paskirtį), kuri palengvina supakuotų prekių gabenimą ir apsaugo jas nuo pažeidimo? 4. Pakuotė (pagal medžiagą), iš kurios pagaminta pakuotė skirta prekių transportavimui? 5. Užpildykite sakinį. Komunalinės atliekos pagal savo kilmę gali būti skirstomos į organinės kilmės ir .................... kilmės atliekas. 6. Kokia pakuotė dažniausiai naudojama tiek maisto gaminiams, tiek ir kitokiai produkcijai pakuoti? 7. Įrašykite trūkstamą žodį. .......................... skaidžios atliekos, dažniausiai susidarančios virtuvėse? 8. Pati populiariausia šiuo metu naudojamų pakuočių rūšis? 9. Pakuotė (pagal sudėtį) pagaminta iš vienos medžiagos? 10. Kas naudojama siekiant apsaugoti produktus ir gaminius nuo išorinių aplinkos veiksnių? 11. Pakuotė į kurią supakuotas produktas? 12. Pakuotė, sudaryta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis?

20

ATLIEKOS


ATLIEKŲ TVARKYMAS


2 Atliekų tvarkymas 1. Atliekų tvarkymo prioritetai Bendroji Europos Sąjungos atliekų politika teigia, jog visomis priemonėmis turi būti siekiama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Kadangi atliekas galima tvarkyti įvairiais būdais, tad ir tvarkymo metodai yra išdėlioti pagal prioritetus nuo labiausiai iki mažiausiai pageidautino:

ATLIEKŲ KIEKIO MAŽINIMAS (PREVENCIJA) LABIAUSIAI PAGEIDAUJAMI SPRENDIMAI

PAKARTOTINIS PANAUDOJIMAS

PERDIRBIMAS PANAUDOJIMAS ENERGIJAI IŠGAUTI (DEGINIMAS) ŠALINIMAS SĄVARTYNE

MAŽIAUSIAI PAGEIDAUJAMI SPRENDIMAI

Atliekų tvarkymo hierarchija

Pagrindinis, ilgalaikis tikslas – tapti visuomene, vengiančia atliekų susidarymo. Jokių atliekų – geriau, nei pats švariausias sutvarkymo metodas. Tad labiausiai siektinas tikslas: sąmoningiau vartoti, nepirkti to, kas mums nereikalinga.

2. 3P principas Patys pagrindiniai atliekų tvarkymo prioritetai yra užkoduoti po 3 „P“ raidėmis: tai Prevencija (Pakuočių mažinimas), Pakartotinis naudojimas ir Perdirbimas.

PREVENCIJA (PAKUOČIŲ MAŽINIMAS)

22

PAKARTOTINIS NAUDOJIMAS

ATLIEKŲ TVARKYMAS

PERDIRBIMAS


Prevencija Vartojimas kasdien auga drauge su gyventojų skaičiaus pasaulyje didėjimu. Tačiau mūsų įpročiai dažnai nėra draugiški aplinkai, nes perkame gerokai daugiau, nei mums iš tiesų reikia. Kuo daugiau vartojame – tuo daugiau teršiame. Tad reikėtų vadovautis keliais paprastais principais: • Perkame tik tai, ko reikia • Perkame rečiau, bet didesniais kiekiais • Perkame tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos • Perkame prekes tokiose pakuotėse, kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunamos baterijos) • Perkame aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų) • Naudojame mažiau plastikinių maišelių – į parduotuvę atsinešame savo Pakartotinis naudojimas Daugybė gaminių, kuriuos nusiperkame, gali pradėti gyventi antrą gyvenimą dar mūsų namuose: • Prekybos centruose įsigyjami plastikiniai pirkinių maišeliai namuose gali tapti šiukšlių maišais, o popieriniai – vyniojimo medžiaga ar būti panaudoti kitiems tikslams, kai reikia popieriaus • Vokai gali būti naudojami užrašams, pastaboms pasižymėti • Stikliniai indai gali tapti įvairaus pobūdžio produktų talpyklomis • Laikraščius, kartono pakuotes galima naudoti kaip pakavimo medžiagą • Seni drabužiai namuose gali tapti naujais pagalvių užvalkalais, servetėlėmis • Padangos gali būti kūrybingai panaudojamos namuose – pavyzdžiui, kaip sūpynės vaikams • Medienos gaminiai gali būti naudojami kaip malkos • Sena elektros įranga gali būti aukojama labdaros organizacijoms, o ne išmetama. ATLIEKŲ TVARKYMAS

23


2 Atliekų tvarkymas 3. Perdirbimas Popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas Popierius ir kartonas turi puikias savybes, tinkamas perdirbimui, todėl šių medžiagų atliekos yra vertinga antrinė žaliava, gamyboje pakeičianti pirminę – celiuliozę. Tobulėjant popieriaus perdirbimo technologijoms, popierines pakuotes ir gaminius galima perdirbti net iki 8 kartų. Popieriaus atliekos netinkamos neribotam perdirbimo ciklui, kadangi kiekvienas perdirbimo procesas mažina popieriaus plaušelių ilgį – ilgainiui plaušeliai tampa tokie maži, kad jų nebeįmanoma sulipinti be pirminės žaliavos arba papildomų medžiagų. Visgi, ne visas popierius yra tinkamas perdirbimui – apie 19% suvartojamų produktų tam netinka, pvz. servetėlės, higieninis, cigarečių popierius, tapetai ir pan. Popieriaus perdirbimo procesas: 1. Supresuotos popieriaus atliekos iš perrūšiavimo centro atkeliauja į perdirbimo gamyklą. 2. Atliekos yra atrenkamos pagal rūšis, tinkamos perdirbimui iškeliauja į specialią „vonią“. 3. Prasideda vandens „plaušinimas“ – intensyvus popieriaus maišymas vandenyje, kurio metu popierius išbrinksta ir susmulkėja. Jis tampa vandeninga mase, kuri pro sietelio skyles keliauja toliau. 4. Vyksta popieriaus masės valymas, kai masė perleidžiama per smulkias skylutes (0,2-0,3 mm) Taip popieriaus masė išvaloma nuo smėlio, klijų ir kitų priemaišų (stiklo, sąsagų, plastikų ir t.t.). 5. Įvairios atskirtos priemaišos, tokios kaip plastikai, stiklas, žvyras, metalas (jų būna apie 8 - 12%) iškeliauja į deginimo gamyklą, kur yra panaudojami energijai gauti. 6. Prasideda naujo popieriaus gamyba: Formavimas: popieriaus juostos yra formuojamos iš vieno ar kelių sluoksnių. Masė yra išliejama ant specialios spaudimo dėžės, esančios ant besisukančio tinklo. Vanduo nubėga ir popierius po truputį džiūva. Presavimas: skirtas maksimaliam vandens nubėgimui (pasiekiamas 50% sausumas). Popieriaus juosta juda tarp skirtingų presų. Džiovinimas ir suvyniojimas: popieriaus juosta liečiasi su karštais cilindrais ir vanduo išgaruoja. Kad popierius sutvirtėtų, jis padengiamas krakmolo tirpalu. 24

ATLIEKŲ TVARKYMAS


7. Popierius ant staklių supjaustomas į skirtingo dydžio ritinius. 8. Perdirbto popieriaus ritiniai yra vežami į gamybos įmones. Iš jų gaminamos dėžės, popierius bei korinis užpildas (baldų pramonėje naudojamas vietoje medienos plokščių, taip pat naudojamas automobilių pramonėje).

1-2

3

4-5

6

6

7-8

Stiklo atliekų perdirbimas Stiklas – tai medžiaga, kurios gyvavimo periodas be galo ilgas. Stiklo duženos yra pagrindinė stiklo gamybos žaliava. Techniniu požiūriu, stiklas gali būti 100% perdirbamas neribotą kiekį kartų. Stiklo gamybai naudojamos stiklo duženos turi būti švarios - be keramikos, metalo, veidrodžių, žemių, organinių ir kitų priemaišų. Stiklo perdirbimo procesas: 1. Rūšiavimo konteinerių turinys yra atvežamas į perdirbimo įmonę. 2. Stiklo atliekos yra apdorojamos stiklo duženų rūšiavimo linijoje, kur yra šalinamos priemaišos: • Krautuvo pagalba atliekos iš aikštelės patenka ant juostinio konvejerio, kur yra išrenkamos priemaišos (akmenys, keramika, porcelianas, veidrodžiai ir organinės šukės bei plastikai). • Stiklo duženos yra trupinamos iki 60 mm dydžio. ATLIEKŲ TVARKYMAS

25


2 Atliekų tvarkymas Magnetinio skirstytuvo pagalba atskiriamas metalas. Antrinės žaliavos išvežamas į kitas įmones perdirbimui, o neperdirbamos atliekos iškeliauja į sąvartyną. 3. Duženos išskirstomos pagal spalvas: bespalvės, rudos ir žalios. Tai yra daroma optinio skirstytuvo pagalba ir turi įtakos vėliau dažant stiklą. 4. Duženos iš rūšiavimo linijų patenka į trupintuvą, o po to yra sveriamos. Pagal jų svorį pamatuojama, kiek reikia papildomų medžiagų: smėlio, sodos, dolomito, kokso, dažiklių ir kitų medžiagų (65% duženų, 35% kitų medžiagų). 5. Mišinys iš duženų ir papildomų medžiagų patenka į lydymo krosnį. 6. Stiklas lydomas aukštoje temperatūroje: 1480-1560°C temperatūros lydymo krosnyje stiklas yra maišomas, veikiant natūralioms terminėms srovėms ir papildomai tiekiant suspaustą orą. Pilnai išlydytas stiklas būna be pūslelių, be smiltelių. Krosnies šiluma panaudojama ir vandens bei patalpų šildymui. 7. Iš krosnies skysta stiklo masė toliau patenka į lašotiekį, spaudžiantį stiklo lašus, o specialios žirklės juos nukerpa. Tuomet stiklo lašai nukreipiami į butelių formavimo mašiną. 8. Iš stiklo lašo išpučiamas butelis. Suformuotas karštas butelis vėsinamas šaltu oru, per minutę pagaminama apie 70-140 vnt. butelių. 9. Buteliai apipurškiami specialia karšta danga, suteikiančia buteliui papildomo stiprumo. 10. Buteliai surikiuojami eilėmis ir yra nustumiami į atkaitinimo krosnį: Neatkaitintas stiklo dirbinys gali suskilti bet kuriuo metu. Atkaitinimo krosnyje buteliai pakaista iki temperatūros, artimos stiklo minkštėjimo temperatūrai, t.y. 560 °C, po to lėtai vėsta. Atkaitę (be vidinių stiklo įtempimų) buteliai krosnies atvirojoje dalyje atvėsta iki 40 °C. 11. Atkaitinti buteliai apipurškiami šalta danga – ji yra slidi, kad nesusibraižytų butelių paviršius. Butelius rūšiuoja/tikrina tam skirtos specialios kokybės kontrolės mašinos, o po šios procedūros buteliai nukeliauja į pakavimo patalpą. Iš jos specialiai supakuoti buteliai gabenami į sandėlius arba tiesiai pas gėrimų pilstytojus. Stiklo atliekų naudojimas gali padėti tausoti ir labai sumažinti smėlio, natrio karbonato, bei klinčių gamtinių atsargų vartojimą. 26

ATLIEKŲ TVARKYMAS


1

2-3

4

5-6

7-8

9

11

11

Plastiko atliekų perdirbimas Plastikai (arba polimerai) įprastai yra gaminami iš cheminių naftos medžiagų. Pirmasis sintetinis polimeras buvo išrastas 1870 m., norint pakeisti dramblio kaulą, naudojamą biliardo rutulių gamybai. Jį pradėta naudoti dantų protezavimui, šukų, peilių rankenų, pianino klavišų gamybai. Dabar skirtingiems tikslams naudojama tūkstančiai skirtingų polimerų rūšių. Dauguma plastikų gaminama iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių, tokių kaip nafta ar dujos. Kai kurie tarpiniai produktai yra potencialūs kancerogenai, o plastikų priedai dažnai yra problematiški aplinkos apsaugos atžvilgiu. Tačiau plastikas – itin lengva medžiaga, tad suteikia galimybę sutaupyti energiją transportuojant. Taip pat plastikai yra efektyvesni, nes reikia daug mažiau medžiagų pasiekti tam tikrą funkcionalumą, lyginant su kitomis medžiagomis. Daugumą plastikų, kurie yra pagaminti iš vienos rūšies polimerų, galima perdirbti. Jiems būdinga vienoda lydymosi temperatūra, tad nesudėtinga iš atliekų pagaminti naują žaliavą. Visgi, šiandien vis populiaresniais tampa daugiasluoksniai plastikai – jų gamyboje naudojami skirtingų rūšių polimerai, kurie gaminiams suteikia įvairiausių reikalingų savybių. Visgi, šiems polimerams būdinga skirtinga lydymosi temperatūra, dėl ko juos perdirbti dažnu atveju reikia itin išvystytų technologijų, kurių daugumoje šalių paprasčiausiai nėra.

ATLIEKŲ TVARKYMAS

27


2 Atliekų tvarkymas Plastiko perdirbimo procesas: 1. Plastiko atliekos atkeliauja į perdirbimo gamyklą. Jos išskirstomos pagal tipą, užterštumą, kokybę ir spalvas. 2. Plastikas konvejeriu keliauja į rūšiavimo barą, kur atrenkamas perdirbimui netinkamas plastikas, neplastikinės atliekos. 3. Atrinktas perdirbimui tinkamas plastikas metamas į draskytuvą, kur yra sutrupinamas iki mažų skutelių. Susmulkintas plastikas patenka į vonią, kur yra plaunamas. Po to jis patenka į centrifugą, kurioje yra nusausinamas, o po to dar kartą preso pagalba išdžiovinamas džiovyklėje. 4. Išplautas ir išdžiovintas plastikas patenka į granuliatorius, kur plastiko žaliavą maišant ir kaitinant gaminamos granulės. 5. Granulės yra sumaišomos su papildomomis medžiagos, išgaunama jų spalva. 6. Vyksta kokybės patikrinimas – jei granulės kokybiškos, toliau jos patenka į plastikinių produktų gamybą. Iš plastikinių granulių gaminami plastikiniai produktai. Lietuvoje iš perdirbto plastiko gaminamos įvairios plėvelės, maišai, vamzdžiai, kibirai, kubilai ir plastikinė tara.

28

1

2

2

3

3

3

4-5

5-6

ATLIEKŲ TVARKYMAS


4. Deginimas Atliekų deginimas – tai tradicinis terminis komunalinių atliekų apdorojimo būdas, kuriuo siekiama sumažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį. Deginimo metu atliekų tūris gali būti sumažinamas 75-95 proc., taip pat gali būti suskaidoma daugelis aplinkai ir visuomenės sveikatai pavojingų medžiagų. Pirmosios atliekų deginimo gamyklos atsirado dar XX amžiaus pradžioje. Kadangi atliekos prieš deginimo procesą nebūdavo rūšiuojamos, o oro filtrai nebuvo plačiai naudojami, tai ėmė kelti nemažai ekologinių problemų – išsiskiriančios nuodingos dalelės teršė orą. Todėl šiandien deginimo gamykloms yra taikomi griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Prieš vykdant deginimo procesus, iš komunalinių atliekų išrenkamos antrinės žaliavos, pašalinamos kenksmingos medžiagos, tad į deginimo krosnį patenka nepavojingos atliekos, neišskiriančios itin toksiškų junginių. Visgi, deginimas nėra prioritetinis atliekų tvarkymo būdas, kadangi išmetamos dujos ardo apsauginį Žemės ozono sluoksnį, kas prisideda prie klimato kaitos. Deginant atliekas, išsiskiria šiluma ir energija, kuri gali būti naudojama elektrai gaminti ar miestui šildyti. Degimo metu išsiskiriantys garai gali būti naudojami centralizuotam šildymui arba būti nukreipiami į elektros gamybos turbiną. Labiausiai paplitęs yra kogeneracijos metodas, t.y. kombinuota šilumos ir elektros gamyba. Pagrindinės degimo proceso atliekos yra šlakas ir pelenai. Šlakas sudaro 15-20 %, o pelenai – apie 3-5 % pradinio atliekų tūrio. Šlakas susidaro iš žvyro, akmenų, stiklo ir metalo atliekų. Jis gali būti apdorojamas atskiriant metalus ir mineralines medžiagas, kurios gali būti panaudojamos statybos darbams. Lakiųjų pelenų sudėtyje gali būti koncentruotų teršalų, dėl to jie dažnai priskiriami pavojingoms atliekoms. Daugelyje šalių pelenai šalinami specialiose sąvartynų sekcijose, kad nepatektų į sąvartyno filtratą.

ATLIEKŲ TVARKYMAS

29


2 Atliekų tvarkymas 5. Kompostavimas Kompostavimui tinka biologiškai skaidžios medžiagos. Idealu, jei kompostuojamos neužterštos organinės atliekos, turinčios daug anglies. Kompostavimas gali būti vykdomas tiek namuose, tiek ir specialiose gamyklose. Aerobinis1 kompostavimas – tai organinių medžiagų skaidymo būdas, kurio metu susidaro šiluma, vanduo ir anglies dvideginis. Aerobinio kompostavimo metu susidaro dirvos trąša ir liekanos. Šis kompostavimo būdas taikomas dirvą gerinančioms medžiagoms gaminti ir atliekų kiekiui sąvartynuose sumažinti. Komposto kokybė priklauso nuo žaliavų – jei jos tinkamos ir geros, kompostas yra porėtas, lengvai naudojamas, neturintis nemalonaus kvapo. Kompostas gali būti naudojamas žemės ūkyje, sodininkystėje ar kaip durpių pakaitalas aplinkos tvarkyme. Jei aerobinis kompostavimas vykdomas pramoniniu mastu, jis reikalauja daug energetinių išteklių, kurie yra naudojami komposto vartymui ir džiovinimui. Taip pat, reikalinga užtikrinti optimalią temperatūrą, drėgmę, vėdinimą bei anglies ir azoto santykį atliekose. Kompostavimo metu susidaro dujos (CO2, amoniakas, metanas ir kiti junginiai) bei, jei kompostavimas nekontroliuojamas, susidaro filtratas. Tradiciškai dažniausiai kompostuojamos sodų atliekos, mėšlas bei maisto atliekos. Anaerobinis2 pūdymas – tai organinių medžiagų skaidymo būdas, kurio metu susidaro metano ir kitos dujos, kurias galima panaudoti šilumos ar elektros energijai gaminti. Išgaunamos biodujos gali būti naudojamos tiek didelėse, tiek mažose įmonėse.

30

ATLIEKŲ TVARKYMAS


6. Sąvartynai Atliekų šalinimas sąvartynuose yra žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas. Komunalinių atliekų sąvartyne atliekose greitai susidaro anaerobinės atliekos – t.y. nebelieka deguonies, tad prasideda organinių medžiagų irimas. Pradeda gamintis sąvartyno dujos, kurių gamyba intensyviausiai vyksta po 12-15 mėnesių ir tęsiasi iki 15 ir daugiau metų. Sąvartyno dujos aplinkai daro itin neigiamą poveikį, kadangi 99% jų sudaro metanas (55%) ir dioksidas (45%). Būtent šios dujos sukelia šiltnamio efektą. Taip pat, sąvartyne kaupiasi filtratas arba sunka – jis atsiranda krituliams ir kitiems skysčiams migruojant per atliekų sluoksnį. Filtratas gali skverbtis į gruntą ir pasiekti gruntinius vandenis, iš kurių išgaunamas geriamasis vanduo. Kad to nenutiktų, sąvartynai yra specialiai įrengiami: • Filtrato surinkimas. Tinkamai neapdorotas filtratas neturi patekti į aplinką. Todėl dažniausiai jis nusistovėjimui ir nugaravimui surenkamas į hidroizoliacine danga išklotus tvenkinius. Dėl filtrato tekėjimo sąvartyno dugnu palengvinimo, naudojami smėlio, žvyro sluoksniai ar plastmasės tinklai. • Filtrato apdorojimas. Filtrato kiekis priklauso nuo sąvartyno ploto, atliekų tūrio ir kritulių kiekio. Vidutinis filtrato intensyvumas Europoje siekia 100-200 m3 per dieną. Surinktas filtratas gali būti apdorojamas vietoje, išleidžiamas į miesto nuotekų valymo įrenginius arba naudojami abu būdai. Anksčiau ar vėliau sąvartyno kaupas pasiekia kritinę ribą ir sąvartynas privalo būti uždarytas. Paprastai sąvartynai uždaromi po 20-30 metų eksploatavimo. Sąvartyno kaupas turi būti uždengiamas, kad būtų galima kontroliuoti vandens patekimą, apsaugoti nuo erozijos, palengvinti biodujų surinkimą ir apsaugoti aplinką nuo sąveikos su atliekomis. Viršutinė danga paprastai daroma iš molio ar lanksčios dangos, kurios viršutinė pusė padengta smėlėtu gruntu ar žvyru, siekiant palengvinti vandens nutekėjimą, ir derlingu grunto sluoksniu augmenijai. Aerobinis - reikalaujantis deguonies gyvybei palaikyti. Anaerobinis – nereikalaujantis deguonies.

1 2

ATLIEKŲ TVARKYMAS

31


32

ATLIEKŲ TVARKYMAS


Paviršinis žemės sluoksnis (želdiniai) 15-20 cm 15-20 cm

Apdirbama žemė Drenažo sluoksnis

Geotekstilė (pasirinktinai) Išlyginamasis sutankinto grunto sluoksnis

Geomembrana 45-90 cm Dujų surinkimo sistema (arba geotekstilė)

Sąvartyno kaupas

iki 20 m gylio

Viršutinės sąvartyno kaupo dangos pavyzdys

ATLIEKŲ TVARKYMAS

33


6

3

5 4

2

1

7

8

9

1. Mažiausiai rekomenduojamas atliekų tvarkymo būdas? 2. Išankstinis kelio užkirtimas atliekų tvarkyme, kitaip - pirminė atliekų kiekio mažinimo strategija? 3. Įterpkite trūkstamą žodį. Deginant atliekas išsiskiria šiluma ir .................. . 4. 3 P taisyklėje minimi trys veiksmai: prevencija, pakartotinis naudojimas ir ? 5. 100 proc. perdirbama atlieka? 6. Jei komunalinės atliekos netinkamos perdirbimui, koks atliekų tvarkymo būdas naudojamas? 7. Mažiausiai pageidaujama atliekų laikymo vieta? 8. Pats geriausias biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas? 9. Įrašykite trūkstamą žodį. Dauguma .............................. gaminių gaminama iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių.

34

ATLIEKŲ TVARKYMAS


RŪŠIAVIMAS


3 Rūšiavimas


1. Kodėl rūšiavimas – būtinas? * Atliekų rūšiavimas – tai atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti. Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Rūšiuodami atliekas: 1) Taupome išteklius. Medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos. Tad rūšiuodami taupome nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius. 2) Kovojame prieš klimato atšilimą. Rūšiuojant ženkliai mažinamas kenksmingų dujų, išsiskiriančių atliekoms yrant sąvartynuose, išsiskyrimas bei oro, kuriuo kvėpuojame, užterštumas. 3) Taupome energiją. Rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų gaminių gamybai. 4) Mažiname sąvartynus. Išrūšiuotos atliekos yra surenkamos, perrūšiuojamos ir sutvarkomos, tad į sąvartynus nepatenka, taip mažinama oro bei žemės tarša, mažėja klimato atšilimą sukeliančių dujų kiekis. Tad kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus.

RŪŠIAVIMAS

37


3 Rūšiavimas 2. Kaip mums sekasi rūšiuoti? Remiantis oficialia statistika, 2015 metais Lietuvoje susidarė 1 229 998 tonų atliekų. Iš jų net 54% pašalinta sąvartyne. Tik 298 820 (22,99%) tonų atliekų perdirbta, kompostuota – 10,18%. 2011

2012

2013

2014

2015

susidarė 1 339 280 t.

susidarė 1 330 163 t.

susidarė 1 280 049 t.

susidarė 1 270 245 t.

susidarė 1 299 998 t.

77%

73%

62%

59%

Perdirbta (eksportuota perdirbti)

Pašalinta sąvartyne

Sudeginta (be energijos išgavimo)

Sudeginta (išgaunant energiją)

Likęs nesutvarkytas kiekis (laikinai saugoma)

Kompostuota

54%

Komunalinių atliekų statistika. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys.

išrūšiuojame tik 10 kg atliekų per metus

kiekvienas galime išrūšiuoti 60,5 kg atliekų per metus

2011-2015

???

Šie skaičiai kol kas tikrai nedžiugina, kadangi daugiau nei pusė atliekų vis dar atsiduria sąvartynuose. Nemaža dalis tokių atliekų yra tinkamos rūšiuoti, t.y. pakuotės bei kitos antrinės žaliavos. Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. Nors tai atrodo nedaug, tačiau pakuotės yra labai lengvos ir užima daug vietos. Pavyzdžiui, konteineryje jos gali užimti iki 80% tūrio. Skaičiuojama, kad vienas lietuvis per metus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų. 38

RŪŠIAVIMAS


3. Kodėl verta rūšiuoti? Kai pakuotės, kurios galėtų būti perdirbtos ar panaudotos antrą kartą, yra išmetamos į buitinių atliekų konteinerį, jos iškeliauja į sąvartyną. Sąvartynai labai kenkia mūsų aplinkai ir sveikatai: 1) Tarša ir smarvė. Šiukšlėmis užteršiami didžiuliai žemės plotai bei požeminiai vandenys. 2) Pavojus sveikatai. Yrant atliekoms išsiskiria žalingos dujos ir cheminiai junginiai, kurie kenkia gamtai, gyvūnams bei žmonių sveikatai. 3) Pavojus gyvūnams. Sąvartynuose gyvūnai supainioja atliekas su maistu, jomis apsinuodija ir susižeidžia. 4) Ligos ir parazitai. Sąvartynuose veisiasi žiurkės, nešiojančios ligas ir parazitus, paukščiai atliekas išnešioja į aplinkinius regionus. 5) Kenksmingos dujos. Pūvant atliekoms, išsiskiria metanas ir CO2. Šios dujos didina šiltnamio efektą, kenkia augalams ir žmonių sveikatai.

RŪŠIAVIMAS

39


3 Rūšiavimas

40

RŪŠIAVIMAS


Kad rūšiuoti – verta taip pat įrodo daugybė įdomių faktų: Perdirbant gėrimų skardines sutaupoma iki 95% energijos Perdirbant popierines pakuotes, per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių, kurie yra iškertami popieriui gaminti Perdirbę 1 toną popieriaus, išsaugome 23 medžius, sutaupome 27 000 litrų vandens ir tiek energijos, kad 6 mėnesius galėtume apšildyti vidutinio dydžio namą, oro tarša sumažinama apie 70% Stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, tad rūšiuojant itin sumažėja iškastinių žaliavų poreikis Išmestos pakuočių atliekos sąvartyne suyra per ~500 metų – jos kenkia žmogaus sveikatai ir gyvūnams, susidaro itin kenksmingi aplinkai cheminiai junginiai, teršiantys žemę, vandenį bei orą

4. Rūšiavimo principai Kad būtų galima kuo daugiau atliekų perdirbti ir panaudoti, jos turi būti rūšiuojamos dar susidarymo vietose ir neturi būti sumaišomos į vieną krūvą. Rūšiuoti nėra sudėtinga. Trys spalvoti konteineriai mums visuomet primena, jog į žaliąjį keliauja stiklo pakuotės ir atliekos, į mėlynąjį – popieriaus ir kartono pakuotės, o į geltonąjį konteinerį patenka daugiausia skirtingų atliekų: plastikinės, metalinės ir kombinuotos (daugiasluoksnės) pakuotės. Nors vyrauja mitas, kad rūšiavimui ir perdirbimui tinkamos tik išplautos pakuotės, tačiau tai nėra tiesa. Tobulėjant technologijoms, rūšiavimas mums tampa vis paprastesne veikla, tad plauti pakuočių ar nulupti etikečių nebereikia. Svarbiausia, jog iš pakuočių nebėgtų skysčiai, galintys konteineryje užteršti švarias pakuotes.

RŪŠIAVIMAS

41


3 Rūšiavimas STIKLO KONTEINERIS VISOS STIKLINĖS PAKUOTĖS

MESTI: Stiklo atliekas: • Butelius • Indus ir pakuotes • Stiklainius be dangtelių • Stiklo duženas ir atraižas

NEMESTI: Vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę: • Veidrodžius • Porcelianą, krištolą, keramiką • Dezinfekcinių priemonių butelius • Visas el. lemputes, TV ekranus • Namų langų stiklų paketus • Automobilių stiklus

Ką reikia žinoti, išmetant pakuotes? • Pakuočių plauti nebūtina, tik išpilti skysčius • Etikečių nulupti nereikia • El. lemputes ir kitą įrangą galima priduoti surinkimo punktuose

42

RŪŠIAVIMAS


POPIERIAUS KONTEINERIS VISOS POPIERINĖS IR KARTONINĖS PAKUOTĖS

MESTI: Popierines ir kartonines pakuotes: • Laikraščius, žurnalus • Visų rūšių kartoną • Vokus, skrajutes, rašomąjį popierių, lankstinukus, knygas ir jų viršelius • Maisto pakuotes • Pakavimo popierių • Dovanų maišelius • Dėžutes

NEMESTI: Mesti į buitinių atliekų konteinerį: • Sauskelnes • Vienkartines servetėles • Riebalais suteptą popierių • Plastiku padengtą popierių • Suteptą popierių (tepalais, dažais, betonu...) • Dokumentų segtuvus su metalinėmis dalimis

Ką reikia žinoti, išmetant pakuotes? • Popierius turi būti sausas ir švarus • Sąvaržėlių išsegti nereikia • Gali būti su lipnia juostele • Dėžutes išlankstykite

RŪŠIAVIMAS

43


3 Rūšiavimas PLASTIKO KONTEINERIS

VISOS PLASTIKINĖS, KOMBINUOTOS IR METALINĖS PAKUOTĖS

MESTI:

Plastikines pakuotes: • Butelius • Visas maisto pakuotes, dėžutes, indelius • Buitinių priemonių tarą • Maišelius • Plėvelę • Lovelius • Žaislus be elektroninių įtaisų

Kombinuotas pakuotes: • TetraPak • Elopak (pieno, sulčių) • Saldainių, traškučių ir kt. pakelius

Metalines pakuotes: • Metalinius dangtelius • Gėrimų ir konservų skardines • Kepimo skardas ir kitas smulkias metalines atliekas

NEMESTI: Mesti į buitinių atliekų konteinerį: • Dantų šepetėlius • Skutimosi peiliukus • Higienos reikmenis • Medicinos atliekas, švirkštus

Vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę: • Aerozolio flakonus • Tepalo bakelius • Indelius nuo dažų • Antifrizo pakuotes • Smulkią ir stambią elektroninę įrangą • Pavojingų medžiagų tarą

Priduoti vaistinėse: • Medikamentus

Ką reikia žinoti, išmetant pakuotes? • Butelius užsukite • Maisto likučių pašalinti nebūtina, tik išpilti skysčius • Pageidautina išskalauti indus, kuriuose buvo riebalų (aliejaus buteliai, margarino, žuvies pakuotės) • Plastikinės pakuotės dažnai pažymimos ženklais PET, HDPE, LDPE, PP • Elektroninę įrangą galite priduoti surinkimo punktuose • Dėl medicininių atliekų priėmimo galite pasiteirauti savo regiono stambiagabaričių atliekų aikštelėje

44

RŪŠIAVIMAS


RŪŠIAVIMAS

45


3 Rūšiavimas Pavojingos atliekos Kai kurios atliekos yra pavojingos, tad negali būti nei rūšiuojamos, nei išmetamos į buitinių atliekų konteinerį, nes gali užteršti aplinką, dirvožemį, gruntinius vandenis. Tai atliekos, į kurių sudėtį įeina tokie elementai kaip gyvsidabris, švinas ir sunkieji metalai, lakios nuodingos dujos arba rūgštys bei sunkiųjų metalų druskos. Pavojingos atliekos žymimos specialiais ženklais: Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pavojingumo simboliai ir nuorodos E

O

F

F+

T

Sprogstamoji

Oksiduojanti

Labai degi

Ypač degi

Toksiška

T+

C

Xn

Xi

N

Labai toksiška

Ardanti (ėsdinanti)

Kenksminga

Dirginanti

Aplinkai pavojinga

Pavojingos atliekos surenkamos jų susidarymo vietose: gamybos ir komercinėse įmonėse, taip pat iš gyventojų. Visas šias atliekas galima priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse: • Buitinės chemijos produktai • Lakų, dažų, skiediklių atliekos • Cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė • Naudoti tepalai • Tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos • Didelių gabaritų baldai • Statybos, remonto atliekos • Padangos • Nenaudojami automobiliai

46

RŪŠIAVIMAS


5. Pakuotės Kad pakuotes būtų lengviau atskirti, surinkti bei perdirbti, jos turi būti paženklintos. Lietuvoje pakuotes ženklinti privaloma raide ir skaičiumi, nurodant jų sudėtį. Pakuočių medžiagoms yra priskiriami skirtingi kodai: Plastikams – nuo 1 iki 19 Popieriui ir kartonui – nuo 20 iki 39 Metalams – nuo 40 iki 49 Medžiui – nuo 50 iki 59 Tekstilei – nuo 60 iki 69 Stiklui – nuo 70 iki 79 Kombinuotoms pakuotėms – nuo 80 iki 99 Žaliojo taško ženklas Žaliojo taško („Green Dot“) ženklas – tai plačiausiai pasaulyje naudojamas prekės ženklas. Skaičiuojama, jog Žaliojo taško ženklu per metus paženklinama iki 460 milijardų pakuočių. Dvi ratu judančios rodyklės simbolizuoja žiedinę – uždarojo ciklo ekonomiką, kurioje visos atliekos tampa žaliavomis. Žaliojo taško ženklas reiškia, kad pakuotės gamintojas rūpinasi aplinkos taršos mažinimu, t.y. yra sumokėjęs už tinkamą šiuo ženklu pažymėtos pakuotės tvarkymą, o pakuotės tvarkymo pareigą perima oficiali Žaliojo taško (Green Dot) organizacija, veikianti kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje.

RŪŠIAVIMAS

47


3 Rūšiavimas Plastikinės pakuotės PET Polietilenlereftalatas sutrumpintai vadinamas poliesteriu. Ši medžiaga yra plačiai naudojama gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens buteliams ir įvairioms kitoms vartojimo prekių talpoms gaminti. Tai yra populiari maisto ir ne maisto produktų pakavimo medžiaga, nes ji yra nebrangi, lengva, atspari ir perdirbama. PET yra bespalvė, tvirta medžiaga, pasižyminti švariu ir optiškai lygiu paviršiumi, ji turi puikias deguonies, vandens ir anglies dioksido apsaugines savybes, greitai įkaista ir yra lengvai formuojama. Perdirbtos PET granulės naudojamos sintetinio pluošto, geo-tekstilės gamyboje. HDPE Nurodo, kad pakuotės sudėtyje yra didelio tankio polietileno. HDPE turi geras apsaugines savybes ir standumą, puikiai tinka trumpo galiojimo produktams pakuoti, dėl to dažnai yra naudojamas pieno talpyklų, sulčių, vandens pakuočių gamybai. Kadangi HDPE turi gerą cheminį atsparumą, jis taip pat naudojamas šampūno butelių, šiukšlių maišų, bakalėjos ir mažmeninės prekybos krepšių, variklinės alyvos butelių, sviesto ir margarino indelių, buitinių valiklių butelių, jogurto talpų gamyboje. Po perdirbimo galimi produktai: drenažo vamzdžiai, skystų skalbimo ploviklių, aliejaus buteliai, rašikliai, suolai, traukos spintos, grindų plytelės, lauko baldai, tvoros. PVC Šiuo ženklu pažymėti gaminiai yra iš polivinilchlorido, dar kartais vadinamo vinilu. PVC skleidžia ftalatus ir kitas nuodingas chemines medžiagas sąlytyje su produktais, skysčiu ir oru (pvz. naujos vonios užuolaidos kvapas). Dažniausiai naudojama butelių, kepimo aliejaus butelių, skalbimo priemonių butelių, šampūno butelių, maisto pakuočių, vielos ir kabelių ričių, medicininių vamzdelių, plytelių, vamzdynų ir langų gamyboje. Po perdirbimo galimi produktai: segtuvai, paklotai, dailylentės, latakai, grindys, kabeliai. 48

RŪŠIAVIMAS


LDPE Nurodo, kad gaminio sudėtyje yra mažo tankio polietileno. Dėl savo kietumo, lankstumo ir skaidrumo, LDPE naudojamas kaip šilumos sandarinimo medžiaga, taip pat vielos ir kabelių izoliacijos, butelių, šaldyto maisto krepšių, drabužių, baldų, cheminio valymo krepšių gamyboje. Taip dažniausiai žymimi ir pirkinių plastikiniai bei šiukšliadėžių maišai. Po perdirbimo galimi produktai: plėvelės ir lakštai, baldai, komposto dėžės, šiukšlių konteineriai, dailylentės, šiukšlių dėžės. PP Nurodo, kad gaminio sudėtyje yra polipropileno. Polipropilenas turi mažiausią tankį. Jis yra labai stiprus ir atsparus chemikalams, gali būti naudojamas atsparioms karščiui talpoms gaminti. Iš PP gaminami butelių kamštukai, stalo įrankiai, indeliai produktų saugojimui, margarino, jogurto pakuotės, atsparūs padėkliukai mikrobangų krosnelėms, indai, sirupo, kečupo buteliai, dangteliai, šiaudeliai, medicininiai buteliai. Polipropileno plaušai naudojami kilimuose, sienų dangose, transporto priemonių sėdynėse. Tokį plastiką galima naudoti karštam maistui ir gėrimams, jis išlaiko pakankamai aukštą temperatūrą – 100 laipsnių pagal Celsijų. Po perdirbimo galimi produktai: signaliniai žibintai, šluotos, šepečiai, auto baterijų dėklai, ledo skreperiai, dviračių stovai, grėbliai, talpos, padėklai. PS Nurodo, kad gaminio sudėtyje yra polistireno, dar vadinamo putplasčiu (angl. styrofoam). Ši medžiaga yra labai lengva, puri, primena sustingusias putas. Iš putplasčio gaminami padėkliukai mėsos pakavimui, indeliai karštiems skysčiams ar maisto produktams saugoti, korėtos pakuotės kiaušiniams, vienkartinės lėkštės, apsauginės pakuotės elektronikos prekėms ir žaislams.

RŪŠIAVIMAS

49


3 Rūšiavimas Iš PS pagamintas pakuotes galima naudoti tik šaltam maistui. Statyboje naudojamos polistireno izoliacinės medžiagos. Taip pat PS medžiaga gali būti naudojama puodelių, peilių, acetilsalicilo rūgšties butelių, kompaktinių diskų įpakavimo gamyboje. Po perdirbimo galimi produktai: šilumos izoliacinės plokštės, šviesos jungikliai, kiaušinių pakuotės, ventiliacijos angos. OTHER Šiuo ženklu ženklinamas visas kitas plastikas (nr. 7-19), dažnai plastikai, kurie yra sudaryti iš daugiau nei vienos medžiagos. Pavyzdžiui: PC – polikarbonatas, ABS – akrilnitrilo butadieno stirenas, SAN – stireno akrilonitrilas; akrilas ir poliamidas, PLA – polilaktinė rūgštis.

Popierinė ir kartoninė pakuotė Ženklas „pagaminta iš perdirbamo popieriaus“ parodo, kad pakuotę galima perdirbti. Skaičius ženklo viduryje nurodo popieriaus (kartono) rūšį (20-39). Tokiu ženklu pažymėta atlieka turėtų patekti į popieriui skirtą mėlynos spalvos rūšiavimo konteinerį. 20 PAP Nurodo, kad pakuotė pagaminta iš gofruotojo kartono. Gofruotasis kartonas susideda iš vieno arba dviejų išorinių sluoksnių ir iš gofruoto popieriaus sluoksnio arba, daugiasluoksnis – iš keleto tarpinių sluoksnių. Iš jo gaminamos kartoninės dėžės, skirtos pakavimui, siuntiniams. 21 PAP Kito popieriaus kategorija, kuri apima mišraus tipo popierių, naudojamą žurnalams, paštui, birių produktų dėžutėms, sausainių dėžutėms ir pan.

50

RŪŠIAVIMAS


22 PAP Tai paprastas popierius, naudojamas laiškams, kopijavimo, knygų, atviručių popierius.

Metalinė pakuotė 40 FE Nurodo, kad pakuotės sudėtyje yra plieno. Iš šios medžiagos gaminamos metalinės dėžutės, panaudojamos konservavimui, arbatoms, dažams, lakui pakuoti, taip pat aerozolių balionėliai. 41 ALU Nurodo, kad pakuotė yra pagaminta iš aliuminio. Tai dažniausiai būna gėrimų arba konservų skardinės.

Medinė pakuotė 50 FOR Medis (dėžutės, padėklai). 51 FOR Kamštis (butelių kamščiai, padėkliukai). 52-59 kitos medinės pakuotės.

Tekstilė 60 TEX Medvilnė. 61 TEX Džiutas. 62-69 kitos tekstilės pakuotės.

RŪŠIAVIMAS

51


3 Rūšiavimas Stiklinė pakuotė 70 GL Bespalvis stiklas (vandens ir gėrimų buteliai, stiklainiai). 71 GL Žalias stiklas (gėrimų, aliejaus, sirupų buteliai, vaistų buteliukai). 72 GL Rudas stiklas (gėrimų, aliejaus, sirupų buteliai, vaistų buteliukai). 73-79 kitos stiklinės pakuotės.

Kombinuota pakuotė

52

80 C/…* –

kombinuota pakuotė (popierius ir kartonas/įvairūs metalai).

81 C/…* –

kombinuota pakuotė (popierius ir kartonas/plastikas).

82 C/…* –

kombinuota pakuotė (popierius ir kartonas/aliuminis).

83 C/…* –

kombinuota pakuotė (popierius ir kartonas/alavuota skarda).

84 C/…* –

kombinuota pakuotė (popierius ir kartonas/plastikas/aliuminis).

85 C/…* –

kombinuota pakuotė (popierius ir kartonas/plastikas/aliuminis/alavuota skarda).

86 - 89 –

kitos kombinuotos pakuotės.

RŪŠIAVIMAS


5 6 3

7

4 9 10

2

1

8

1. Kokios atliekos negali būti nei rūšiuojamos, nei išmetamos į buitinių atliekų konteinerį? 2. Įterpkite trūkstamą žodį. Atliekos, kurių nebegalime perdirbti, naudojamos ……. gauti. 3. Pabaikite sakinį. Mūsų rūšiuojamos atliekos …………. 4. Perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas? 5. Kas iš atliekų perdirbamas neribotą skaičių? 6. Į kokios spalvos konteinerį metami stiklainiai? 7. Kokia talpa pastatyta prie namų atliekoms rinkti? 8. Į kokios talpos konteinerį metama traškučių pakuotė? 9. Kas Lietuvoje ženklinamas raide ir skaičiumi nurodant jų sudėtį? 10. Į kokios spalvos konteinerį metamas nebetinkamas naudoti vokas?

54

RŪŠIAVIMAS


APLINKOSAUGA


4 Aplinkosauga Klimato atšilimas ir jį sukeliantys veiksniai * Visuotinis atšilimas (globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos vidutinės temperatūros didėjimas.

TEMPERATŪROS ANOMALIJA (C)

Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu.

1,0

0,5

0,0

-0,5 1880

1900

1920

1940

1960

1980

2000

METAI Vidutinės žemės paviršiaus temperatūros anomalijos, lyginant su 1951-1980 m. duomenimis, NASA duomenys

56

APLINKOSAUGA

2020


Šiltnamio efektas – tai procesas, kurio metu atmosferos dujos (vadinamosios šiltnamio dujos) sugeria infraraudonąjį spinduliavimą, o tai sukelia atmosferos bei planetos paviršiaus įšilimą. Be natūralaus Šiltnamio efekto Žemės temperatūra būtų žemesnė apie 30 °C ir nebūtų gyvybei tinkamų sąlygų. Todėl tam tikro lygio šiltnamio efektas yra reikalingas, svarbiausia, kaip jis kinta veikiamas šiltnamio dujų kiekio kitimo.

Šiltnamio efektas Dalis energijos atsispindi atgal į kosmosą

Žemės paviršius yra šildomas saulės ir spinduliuoja šilumą atgal į kosmosą Atmosferoje susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos dalį šilumos sulaiko

Saulės išskiriama energija prasiskverbia pro atmosferą

APLINKOSAUGA

57


4 Aplinkosauga

58

APLINKOSAUGA


CO2 lygis (milijoninės dalys)

Pagrindinės šiltnamio dujos yra vandens garai (36-70%), anglies dvideginis (9-26%), metanas (4-9%) ir ozonas (3-7%). Šiltnamio dujos yra pralaidžios trumposioms elektromagnetinėms bangoms – pagrindiniam Žemės šilumos šaltiniui, tačiau sugeria Žemės šiluminį spinduliavimą (infraraudonuosius spindulius), tokiu būdu kinta spinduliuotės balansas ir Žemės temperatūra didėja. 500 480 460 440 420 400 380 360 340 320 300 280 260 240 220 200 180 160

dabartinis lygis

CO2 emisijos lygis niekada nebuvo virš šios linijos

400,000

350,000

300,000

250,000

200,000

150,000

100,000

50,000

1950 metų lygis

0

metai iki šios dienos (0 = 1950) CO2 kiekio atmosferoje kaita, NASA duomenys

APLINKOSAUGA

59


4 Aplinkosauga

60

APLINKOSAUGA


Vienas iš tokių pavyzdžių yra šiltnamio dujų poveikis ledynų elektromagnetinių bangų atspindėjimo rodikliui. Didėjantis CO2 kiekis atmosferoje šildo Žemės paviršių ir skatina ašigalių ledynų tirpimą. Tirpstant ledui, jo vietą užima sausumos arba vandens plotai, kurių atspindėjimo rodikliai yra vidutiniškai mažesni nei ledo, todėl planetos paviršius sugeria daugiau saulės spinduliavimo. Tai savo ruožtu skatina tolesnį atmosferos šilimą, kas skatina tolesnį ledo tirpimą, ir taip ciklas tariamai kartotųsi iki kol ištirptų visas ledas.

Antarktikos masė (Gt)

0

-500

-1000 -1500

2004

2006

2008

2010

2012

2014

2016

Laikas Antarktikos masės kaita nuo 2002 m., NASA duomenys

NASA duomenimis, Antarktikoje ir Grenlandijoje esančių ledynų masė drastiškai mažėja. Antarktikos žemynas kasmet praranda apie 134 gigatonas ledyno per metus, o Grenlandija – 287 gigatonas. Anglies dioksido ir metano koncentracijos atmosferoje nuo 1750 m. padidėjo atitinkamai 31% ir 149%. Tai yra ypač staigus padidėjimas lyginant su paskutiniųjų 650 000 metų duomenimis (sudarytais pagal ledo šerdis). Yra geologiniais tyrimais besiremiančių prielaidų, kad tokios CO2 koncentracijos paskutinį kartą Žemėje buvo prieš 20 milijonų metų. Apie tris ketvirtadalius žmonių veiklos anglies dioksido emisijų per pastaruosius 20 metų susiję su gamtinių dujų, anglies kuro deginimu. Likusi emisijų dalis siejama su žemės plotų panaudojimo pokyčiais, ypač miškų naikinimu.

APLINKOSAUGA

61


4 Aplinkosauga Prognozuojama, kad ateityje anglies dioksido koncentracija atmosferoje toliau didės dėl iškastinio kuro deginimo. Didėjimo greitis priklausys nuo šiuo metu sunkiai prognozuojamos ekonominės, sociologinės, technologijų ir kitokios raidos, tačiau neabejotinai galėtų būti mažinamas ribojant iškastinio kuro prieinamumą. Kitas su šiltnamio dujomis susijęs nepageidaujamas veiksnys – miškų bei vandenynų ekosistemos, veikiančios kaip anglį sulaikančios „saugyklos“, nyksta dėl taršos. Dėl šios priežasties sulaikoma mažiau anglies ir atitinkamai atmosferoje kaupiasi daugiau CO2. Pasaulinės temperatūros didėjimas gali sukelti įvairius pokyčius: kylantį jūros lygį, atitinkamai padidėjusį arba sumažėjusį auginamų kultūrų derlių, ledynų tirpimą, susilpnėjusias upių sroves, rūšių išnykimą ir ligų pernešėjų pagausėjimą. Turbūt kis kritulių kiekis bei pasiskirstymas, dėl to kils potvyniai ir sausros. Taip pat galimi dažnesni bei intensyvesni orų kraštutinumai – karščio bangos, uraganai ir tornadai, nors šie reiškiniai nebūtinai tiesiogiai susiję su visuotiniu atšilimu.

Jūros lygio kaita (mm)

80 60 40 20 0

1995

2000

2005 Laikas

Jūros lygio kaita (mm), NASA duomenys

62

APLINKOSAUGA

2010

2015


Klimato atšilimas ir atliekų tvarkymas Nors pasauliniu mastu atliekų tvarkymo sektoriuje yrant atliekoms susidaro tik 3-5% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), tačiau tvarus požiūris į atliekų tvarkymą gali prisidėti prie ŠESD emisijos mažinimo visose kitose susijusiose srityse. Atliekų prevencija mažina taršą, atsirandančią gamybos procesu, taupomi transportavimo kaštai, mažėja iškastinių išteklių poreikis. Tad tvarumas atliekų tvarkymo sektoriuje daro teigiamą įtaką emisijos mažinimui energetikos, miškininkystės, žemės ūkio, kasybos, transporto bei gamybos sektoriams, kur susidaro apie 42% ŠESD. Į sąvartynus patekus biologiškai skaidžioms atliekoms, mikrobai ima skaidyti jose esančią anglį, kas sukelia atliekų irimą. Anaerobinėse sąlygose daugybė medžiagas skaidančių bakterijų išskiria metano dujas. Netgi kontroliuojamuose ir prižiūrimuose sąvartynuose tokioms bakterijoms yra sukuriama puiki terpė: optimali temperatūra, drėgmė ir maistingųjų medžiagų kiekis (organinės atliekos) lemia didžiulį biocheminį aktyvumą ir spartėjančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybą. Aukštesnis perdirbimo lygis atliekų tvarkyme, atliekų prevencija bei pakartotinis panaudojimas galėtų ženkliai sumažinti ŠESD kiekį, patenkantį į aplinką: Mažesnis į sąvartynus patenkantis atliekų kiekis lemtų mažesnį metano ir anglies dvideginio susidarymą yrant atliekoms Mažesnis pirminių žaliavų poreikis gamyboje leistų sumažinti sunaudojamos energijos kiekį, mažesnis logistikos poreikis Daugiau energijos gaminama iš atliekų, ne iš pirminių žaliavų, mažesnis pirminių žaliavų ir logistikos poreikis Biodegraduojančios medžiagos naudojamos kompostui, mažiau atliekų sąvartynuose

APLINKOSAUGA

63


4 Aplinkosauga Nauja pasaulio tvarka – Žiedinės ekonomikos modelis Žemės ištekliai kasdien vis senka, tad turime juos naudoti gerokai taupiau: ateitis negali būti kuriama pagal principą „imti, gaminti, išmesti“. * Žiedinė ekonomika – tai ekonomikos modelis, pagrįstas dalijimosi, nuomos, pakartotinio naudojimo, remonto, atnaujinimo ir perdirbimo principais. Kitaip nei tradicinis linijinis ekonomikos modelis, paremtas principu „gamyba – vartojimas – šalinimas“, jis sudaro (beveik) uždarą sistemą, kuri siekia išlaikyti aukščiausią gaminių, sudedamųjų dalių ir medžiagų naudingumą bei vertę. Naudojant šį modelį, susidarančių atliekų kiekis yra sumažinamas iki minimalaus.

Žaliavos Projektavimas

Gamyba Perdirbimas

žiedinės ekonomikos sistema

Platinimas Galutinės atliekos

Rinkimas Žiedinės ekonomikos modelis

64

APLINKOSAUGA

Antrinis Panaudojimas


Žiedinėje ekonomikoje siekiama kuo ilgiau išlaikyti medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų ir naudoti kuo mažiau išteklių, o produktui atgyvenus, išteklius išlaikyti ekonomikos cikle, kad jie galėtų būti dar ne kartą naudojami naujiems gaminiams sukurti. Taikant tokį modelį, Europoje galima sukurti daugybę naujų darbo vietų, paskatinti inovacijas bei užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Be to, taikant šį modelį, vartotojams gali būti suteikiama patvaresnių ir naujoviškesnių produktų, kas leis sutaupyti pinigų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Žiedinės ekonomikos įgyvendinimas galėtų padėti ES įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų lėšų, arba 8 proc. metinės apyvartos, o bendras per metus išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų 2–4 procentais. Pakartotinio naudojimo, atnaujinamosios gamybos ir taisymo sektoriuose, pavyzdžiui, pergaminti mobiliuosius telefonus, būtų perpus pigiau, jei juos būtų galima lengviau išardyti. Jei būtų surenkama 95 proc. mobiliųjų telefonų, jiems pagaminti reikiamų medžiagų išlaidos sumažėtų daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Jei lengvosios komercinės transporto priemonės, kurių surinkimo rodikliai jau dabar aukšti, būtų ne perdirbamos, o atnaujinamos, per metus būtų galima sutaupyti medžiagų už 6,4 mlrd. eurų (apie 15 proc. medžiagoms reikiamo biudžeto), energijos išlaidas sumažinti 140 mln. eurų, o išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 6,3 mln. tonų. Žiedinės ekonomikos paketas 2015 m. Europos Komisija priėmė dokumentų rinkinį, kuriuo Europos verslo įmonėms ir vartotojams siekiama padėti pereiti prie stipresnės žiedinės ekonomikos, kurioje ištekliai bus naudojami juos labiau tausojant. Pasiūlyti veiksmai padės sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, nes bus perdirbama daugiau atliekų ir medžiagos bus naudojamos pakartotinai, o tai duos naudos tiek aplinkai, tiek ir ekonomikai.

APLINKOSAUGA

65


4 Aplinkosauga Žiedinės ekonomikos pakete nustatomi aiškūs atliekų mažinimo uždaviniai ir ilgalaikiai siekiai, susiję su atliekų tvarkymu ir perdirbimu: iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 75 proc. pakuočių atliekų iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų uždrausti išmesti į sąvartynus išrūšiuotas atliekas skatinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų išmetimui į sąvartynus siekiama skatinti pakartotinį panaudojimą pramonėje, t.y. vienos pramonės šakos šalutinį produktą paverčiant kitos pramonės šakos žaliava skatinti gamintojus į rinką teikti ekologiškesnius produktus, taip pat remti atliekų (pvz., pakuočių, baterijų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių) naudojimo ir perdirbimo sistemas 100 90 80 70 60 50 40 30 20

Išrūšiuota

Išgaunant energiją

Užkasta

* 2012 metų duomenys

Atliekų tvarkymas Europoje 2014 m., Eurostat duomenys

66

APLINKOSAUGA

Sudeginta

Makedonija

Turkija

Serbija

Islandija* Norvegija

Rumunija* Graikija Bulgarija

Airija* Švedija

Čekija Olandija Kroatija Liuksemburgas Jungtinė Karalystė Vokietija Slovakija Ispanija Austrija Malta Lietuva Estija Suomija Kipras

Italija Belgija Danija Latvija Portugalija Prancūzija Slovėjija Lenkija Vengrija

0

EU-28

10

Pašalinta sąvartyne


Atliekų tvarkymas Europoje Kol kas Europa kasmet kartu su atliekomis išmeta apie 600 milijonų tonų medžiagų, kurios galėtų būti perdirbtos arba panaudotos pakartotinai. Europoje perdirbama apie 40% ES namų ūkių atliekų – vienur net 80%, o kitur – mažiau negu 5%. Siekiant didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir kurti žiedinę ekonomiką, būtina atliekas paversti ištekliais. Vienas europietis vidutiniškai per metus sunaudoja 14 tonų pirminių medžiagų ir išmeta 5 tonas atliekų. Atsižvelgiant į ribotus gamtos išteklius, šie skaičiai kelia nerimą. Tačiau gaminiai ir juos sudarančios medžiagos galėtų būti naudojami pakartotinai, taisomi ir perdirbami – tai padėtų sumažinti atliekų kiekį ir tausoti išteklius. Sėkmingai įgyvendinus žiedinės ekonomikos modelį: • Sumažėtų priklausomybė nuo importuojamų išteklių • Pramonė sutaupytų apie 600 mlrd. eurų • Būtų sukurta 170 000 naujų darbo vietų atliekų tvarkymo srityje • Būtų sukurta 1-2 mln darbo vietų visumoje • BVP padidėtų iki 7% • Šiltnamio dujų emisija per metus sumažėtų 2-4 % • Iki 2035 metų būtų išmesta 600 mln tonų mažiau CO2 Žiedinė ekonomika Lietuvoje Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje per metus susidarantis atliekų kiekis yra apie 1280 tūkst. t. Vienam gyventojui tenka 433 kg atliekų per metus. Sąvartyne 2013 m. pašalinta 64 proc. atliekų, 2014 – 58 proc. Nuo 2011 iki 2014 atliekų pašalinimas sąvartyne sumažėjo 20 proc. Buvo perdirbta 21 proc. atliekų, sudeginta – 7 proc., kompostuota – 8 proc., pašalinta bioskaidžių atliekų – 35 proc. Taigi tendecijos Lietuvoje teigiamos, tačiau erdvės augimui dar yra. Iki 2030-ųjų Lietuvoje numatyta: • 50% sumažinti atliekų, pašalintų sąvartyne, kiekį • 34% daugiau perdirbti (kompostuoti) atliekų • 18% daugiau perdirbti ir panaudoti pakuočių atliekų APLINKOSAUGA

67


4 1

5 2

3

8 6

9

7

1. Koks ekonomikos modelis yra pagrįstas dalijimosi, nuomos, pakartotinio naudojimo, remonto, atnaujinimo ir perdirbimo principais? 2. Kuo matuojamas planetos paviršiaus įšilimas? 3. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sutrumpintas variantas? 4. Pabaikite sakinį: naudojant žiedinės ekonomikos modelį, susidarančių atliekų kiekis yra sumažinamas iki ................................. 5. Koks atliekų tvarkymo būdas labiausiai prisidės prie temperatūros pokyčio stabilizavimo? 6. Pradėkite sakinį: ............................ efektas – tai procesas, kurio metu atmosferos dujos sugeria infraraudonąjį spinduliavimą, o tai sukelia atmosferos bei planetos paviršiaus įšilimą. 7. Iki 2030 m. turime užtikrinti, kad būtų perdirbama 65 proc. kokių atliekų (pagal žiedinės ekonomikos paketą)? 8. Įrašykite trūkstamą žodį: Į sąvartynus patekus ............................. skaidžioms atliekoms, mikrobai ima skaidyti jose esančią anglį, kas sukelia atliekų irimą. 9. Visuotinis atšilimas kitaip.

68

APLINKOSAUGA


KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


5 Kūrybiniai užsiėmimai Sparčiai augantis vartojimas yra pagrindinė mažėjančių žemės išteklių ir jos taršos priežastis. Šiuolaikinis žmogus turi priimti atsakingus sprendimus, kiek įmanoma mažiau kenkiančius mūsų planetai ir ateities kartoms. Todėl rūšiavimas, atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas nebegali būti tik pasirinkimas, tai turi tapti mūsų kasdieniniu įpročiu. Rūšiuodami atliekas pasirūpiname, jog jos virstų žaliava naujiems daiktams gaminti, tačiau dažnai pamirštame jog ir patys galime pasitelkti pakartotinį naudojimą bei iš tekstilės, popieriaus, plastiko ar metalo atliekų pasigaminti daiktus, kurie ir toliau mums tarnautų. Tokiu būdu kiekvienas iš mūsų galime mažinti eikvojimą bei žalą aplinkai ir taupyti žemės resursus. Jau seniai žinoma tiesa, jog geriausia patiems mokytis ir mokyti pasitelkiant pavyzdžius bei praktines užduotis, todėl šiame skyriuje pateikiame keletą pakartotinio naudojimo idėjų, puikiai pritaikomų užsiėmimams mokyklose ar namuose, įtraukiant visą šeimą.

70

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


MIELAS ŽAISLIUKAS IŠ AUDINIO LIKUČIŲ

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

71


5 Kūrybiniai užsiėmimai 1. Mielas žaisliukas iš audinio likučių Turbūt visuose namuose galime rasti niekur nebenaudojamų tekstilės atraižų, nenešiojamą drabužį, kuris jau yra pakeliui į tekstilės atliekų dėžę, ar vieną likusią kojinę. Šių atliekų neišmeskite - geriau pasiūkite mielą žaislą mažajai sesutei, šilduką skaudančiam pilveliui ar dovaną geriausiam draugui. Žaisliukui gaminti reikės:

Medžiagos atraižos

72

Siuvimo siūlų ir adatos

Žirklių

Muilo, flomasterio ar rašiklio

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

Sagų

Kaspinėlio ar raištelio


Darbo eiga: Turimą medžiagos atraižą blogąja puse perlenkite per pusę ir prie krašto muilo gabalėliu (rašikliu/flomasteriu) nusipieškite norimą gyvūną pvz. meškutį. Paėmę žirkles jį iškirpkite už linijos palikdami 1 cm didesnį kraštą siūlei. Gausite dvi vienodas meškučio dalis.

Iškirpę meškutį susiūkite abi dalis per nusipieštą liniją, palikę 5 cm plyšį. Per šį plyšį išverskite meškutį į gerąją pusę ir prikiškite į jo vidų likusių medžiagos atraižų prieš tai jas pasmulkinę. Meškutis taps minkštas ir gražus. Plyšį dailiai užsiūkite.

Meškutį papuoškite - flomasteriu nupieškite jam akis, nosytę ir burną. Galite akių vietoje prisiūti sagas, ant kaklo užrišti gražų kaspiną, jei reikia prisiūti kilputę pakabinimui.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

73


5 Kūrybiniai užsiėmimai

Idėjos ir pasiūlymai: Žaisliuką galite siūti kokį tik sugalvojate, pvz. - zuikį, arkliuką, lėlytę. Jei norite žaisliuką naudoti kaip šildyklę - į jo vidų priberkite grikių, ryžių ar kvietinių kruopų. Tokį žaislą pašildžius mikrobangų krosnelėje ar orkaitėje turėsite puikiausią šildyklę. Tik tokiu atveju akių vietoje sagų nesiūkite, kad jos šildant neišsilydytų. 74

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


ŽMOGELIUKAS IŠ SIŪLŲ

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

75


5 Kūrybiniai užsiėmimai 2. Žmogeliukas iš vielos ir siūlų

Jei namie turite vielos likučių ir nežinote, ką su jais galima nuveikti, pasidarykite šaunių vielinių žmogeliukų žaidimams!

Žmogeliukui pasigaminti reikės:

Vielos

76

Storesnių mezgimo Žirklių siūlų likučių vielai karpyti

Žirklių siūlams kirpti

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Darbo eiga: Atsikirpkite 3 gabalus vielos - du gabalus dviejų sprindžių ilgio ir vieną gabaliuką sprindžio ilgio, visus juos perlenkite per pusę.

Apsukite visus tris perlenktus vielos gabaliukus su siūlais. Pradėkite nuo priešingos pusės nei sulenktoji, o siūlo galą paslėpkite tiesiog ant jo vyniodami siūlus. Siūlo negailėkite, vielą apsukdami pirmyn/atgal 2-3 kartus. Kai tolygiai vielą apsuksite, siūlo galiuką įkiškite į vielos kilputę ir užriškite.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

77


5 Kūrybiniai užsiėmimai Trumpąjį vielos gabalą susukite ratu, tarsi norėtumėte pavaizduoti sraigės namą iš šono. Jau turite žmogeliuko galvą. Sukdami nepamirškite palikti 1cm galiuką, kuriuo vėliau galvą pritvirtinsite prie kūno. Iš ilgesniojo apsukto vielos gabalo išlankstykite „U“ raidę. Taip pat padarykite ir su likusiu antruoju vielos gabalu. Taip gausite abi žmogeliuko kūno puses - iš vieno gabalo vieną ranką ir koją, o iš antrojo - antrąją ranką ir antrąją koją. Visas žmogeliuko dalis sujunkite - tarp rankų įstatykite žmogeliuko galvą ir visą kūną negailėdami apsukite siūlu.

Idėjos ir pasiūlymai: Jei neturite specialių žirklių vielai atkirpti, galite tai puikiai padaryti tiesiog daug kartų lankstydami vielą norimoje vietoje. Iš vielos galite lankstyti ne tik žmogučius, bet ir kitas formas - paukštelius, moliūgus, širdeles taip pritaikydami idėją, pavyzdžiui, moliūgų šventei klasėje ar šv. Valentino dienai skirtų širdelių dirbtuvėms mokykloje. Vielinius žaisliukus galima kabinti ant kaklo, iš siūlų padarius virvelę ar įsegus žiogelį kabinti juos prie kuprinės.

78

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


AITVARAS

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

79


5 Kūrybiniai užsiėmimai 3. Vaikų džiaugsmas - aitvaras iš plastikinio maišelio

Puikus būdas panaudoti plastikinį prekybos centro maišelį, kurių gausu kiekvienuose namuose, - pasigaminti smagų aitvarą! Nepamirškite į gamybos procesą įtraukti ir vaikų, tai bus labai šauni pramoga visai šeimai.

80

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Aitvarui pasigaminti reikės:

Pieštuko Rašiklio Flomasterio

Plastikinio Tvirtų maišelio mezgimo siūlų (labiausiai tinka storesnis, neskaidrus)

Žirklių

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

3 vnt. medinių iešmelių (arba vienodo ilgio medinių plonų pagaliukų)

Lipnios juostos

81


5 Kūrybiniai užsiėmimai Darbo eiga: Paimkite du medinius iešmelius. Vienam jų nukirpkite smailąjį galą, o kitą iš smailiojo galo tiesiog patrumpinkite maždaug 5 cm.

Iešmelius sukryžiuokite taip, kad trumpasis iešmelis būtų horizontalioje pozicijoje, o ilgasis - vertikalioje. Tą vietą, kurioje iešmeliai susikryžiuoja, tvirtai apsukite ir suriškite siūlu. Taip gausite aitvaro karkasą.

82

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Gautą karkasą uždėkite ant išskleisto maišelio ir rašikliu taip sujunkite visus 4 kraštus, kad gautųsi aitvaro forma. Šią formą iškirpkite, palikdami 1cm didesnį kraštą, nei nusibrėžėte. Šio krašto prireiks lenkimui.

Dėkite aitvaro karkasą ant iškirptos iš maišelio formos ir atsargiai įtempdami bei lenkdami kraštus į vidų užklijuokite juos lipnia juosta;

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

83


5 Kūrybiniai užsiėmimai Tarp horizontaliojo iešmelio kraštų laisvai ištempkite ir pririškite siūlą. Tą patį padarykite ir su vertikaliuoju iešmeliu. Vėliau siūlų susikirtimo vietoje pririšite dar vieną siūlą, kuriuo vairuosite aitvarą. Svarbu pažymėti, kad siūlus rištumėte atskirus.

Atkirpkite trigubai ilgesnį nei visas aitvaras siūlą ir pririškite vieną jo galą prie ilgojo iešmelio apačios. Tai - jūsų atvaro uodega. Uodegą dekoruokite sukarpę maišelio likučius juostelėmis - užriškite jas tarsi kaspiną ant siūlo.

84

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Prie susikryžiavusių siūlų, kuriuos rišote šiek tiek anksčiau, pritvirtinkite ilgą ilgą siūlą, o kitą siūlo galą pririškite ant trečiojo iešmelio ir siūlą ant jo susukite. Tai ir bus aitvaro vairas.

Idėjos ir pastabos: Toks aitvaras tikrai sklando, tad gražią ir šiek tiek vėjuotą dieną išeikite į lauką ir linksmai gaudykite vėją!

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

85


5 Kūrybiniai užsiėmimai KNYGŲ SKIRTUKAI

86

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


4. Knygų skirtukai

Ne vienas iš mūsų skaitydami knygą turi įprotį pasibraukti mėgstamą knygos vietą ar paraštėje pasižymėti pastabą. Dar kiti užlenkia knygos lapo kampelį, kad kitą sykį paėmę knygą atsimintų, kur baigė skaityti. Kad nereikėtų lankstyti bei rašyti į knygą, galite iš nereikalingų ir visuose namuose randamų medžiagų pasigaminti sau knygų skirtukų.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

87


5 Kūrybiniai užsiėmimai 4.1 Skirtukas iš juostelės

Skirtukui pagaminti Jums reikės:

Tekstilinės juostelės

88

Plaukų gumytės

Sagos

Siuvimo siūlų ir adatos

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

Žirklių


Darbo eiga: Paimkite juostelę maždaug dvigubo ilgio, nei jūsų knyga.

Vieną juostelės galą perverkite per plaukų gumytę ir užlenkę juostelės kraštą prisiūkite.

Kitame juostelės gale prisiūkite sagą, prieš tai irgi užlenkę juostelės galą. Skirtukas baigtas

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

89


5 Kūrybiniai užsiėmimai 4.2 Knygų skirtukas iš popieriaus

Skirtukui pagaminti Jums reikės:

90

Kartono

Popieriaus lapelių

Teptuko klijams tepti

Skylamušio

Dviejų sagų

Mezgimo siūlų ar plonos virvelės

Žirklių

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Darbo eiga: Iš kartono (tinka įvairios dėžės, pieno, sulčių pakeliai) iškirpkite stačiakampio formos norimo ilgio juostelę, o iš popieriaus (tinka sąsiuvinio lapai, popieriaus likučiai) iškirpkite stačiakampio formos lapelių, 0,5 cm siauresnių ir trumpesnių už kartono juostelę. Kartono juostelę ir popieriaus lapelius sudėkite kartu bei krašto viduryje per juos skylamušiu išmuškite skylę. Per sagą perverkite siūlą ir abu siūlo galus perkiškite per skirtuke išmušta skylę.

Vieną siūlo galą perverkite per antrąją sagą ir tą sagą pritraukite prie skirtuko kiek įmanoma tvirčiau. Abi sagos turi būti tvirtai suspaudusios skirtuką iš abiejų pusių. Siūlą tvirtai užriškite.

Skirtuką dekoruokite sagomis, klijuokite aplikacijas ar pieškite.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

91


5 Kūrybiniai užsiėmimai 4.3 Knygų skirtukas iš audinio likučių

Šiam skirtukui pagaminti reikės:

92

Audinio atraižų

Žirklių

Kartono (tinka dėžės, pieno, sulčių pakeliai)

Pieštuko

Sagų

Juostelės

Klijų

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Darbo eiga: Iš kartono iškirpkite stačiakampio formos norimo dydžio skirtuko pagrindą - juostelę. Pagrindą dėkite ant audinio, apibrėžkite pieštuku ir iškirpkite. Ant audinio apibrėžkite dar vieną tokią pat juostelę ir iškirpkite iš visų kraštų palikdami apie 1cm laisvos vietos, kurios reikės lenkimui.

Kartoninį skirtuko pagrindą klijuokite ant iškirptos didesniosios audinio juostelės, įkirpkite audinio kampus ir gražiai lenkdami kraštus juos priklijuokite.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

93


5 Kūrybiniai užsiėmimai Ant skirtuko užklijuokite kitą iškirptą audinio dalį.

Skirtuką papuoškite juostele, sagomis ir audinio aplikacija.

Idėjos ir pastabos: Skirtukams skirtą pagrindą galite išsikirpti iš sulčių, pieno pakelių, sukarpyti pvz. batų dėžę, nereikalingą žaislų pakuotę. Skirtuką gaminkite ne tik stačiakampio formos - galite kirpti apskritimą, trikampį, eglutę - tai jūsų fantazijos reikalas. Skirtuką dekoruokite iš siūlų surištu bumbulu, prisiūkite skirtukui tiulio sijoną, puoškite piešiniais, karpyto popieriaus mozaikomis.

94

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


POPIERINIS STENDAS

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

95


5 Kūrybiniai užsiėmimai 5. Popierinis stendas Šis stendas puikiai pravers mokykloje ar namuose, kur puikuojasi ką tik nudažytos sienos. Prie stendo smeigtuko pagalba galima prisegti gražiausius vaikų piešinius, mokytojos žinutę tėvams ar ką tik sugalvojate. Stendo gaminimas gali būti puikus bendras visos klasės projektas, ant kurio galbūt sukabinsite linksmiausias ekskursijos nuotraukas.

Stendui pagaminti reikės:

Klijų

96

Kartono

Teptuko klijams tepti

Senų žurnalų

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Darbo eiga: Paimkite seną nenaudojamą žurnalą ir išimkite jo viduryje esantį metalinį susegimą. Lapai lengvai atsiskirs. Imkite dvigubą lapą ir lenkite jį per pusę horizontaliai per visą plotį. Gautą juostą per pusę horizontaliai lenkite dar du kartus kol gausite gana siaurą juostelę.

Kairį juostos galą lenkite iki juostos centro ir prispauskite. Taip pat padarykite ir su dešiniuoju juostos galu. Juostą dar kartą sulenkite per pusę jos galus palikdami viduje. Gausite juosteles panašias į kilpas;

Pasidarykite tokių juostelių - kilpų gana didelį kiekį;

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

97


5 Kūrybiniai užsiėmimai Juostas - kilpas junkite vieną su kita zigzago principu tol, kol gauste norimo ilgio "kasą". Tokių popierinių "kasų" pasidarykite tiek, kokio pločio bus jūsų stendas;

"Kasas" dėkite viena prie kitos, patepkite klijais, suspauskite ir leiskite gerai sulipti. Taip klijuokite tol kol gausite norimo ilgio ir pločio stendą.

98

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Idėjos ir pastabos: Stendui gaminti galite naudoti ir įvairius reklaminius prekybos centrų leidinius. Darykite jį ir mažą, ir labai didelį, atsižvelgdami į savo poreikius. Stendo viršų ir apačią galite įrėminti iš dėžės iškirpto kartono rėmeliais. Stendą galite nudažyti guašu. Jei norėsite jį pakabinti, padarykite tvirtas kilpas ir kabinkite jį ant valo su kabliukais. Galite padaryti stendą pastatomą ir pasigaminti kartoninį trikampį stovą. Stovui pastatyti naudokite ir nereikalingą medinę plokštę ar medines lentas

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

99


5 Kūrybiniai užsiėmimai KNYGOS VIRŠELIS

100

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


6. Knygos viršelis Mėgstamiausiai knygai apsaugoti, aplenkite ją viršeliu iš popieriaus ir medžiagos likučių. Viršelis ne tik tausos jūsų knygą, bet ir bus išskirtinis, pagamintas jūsų pačių rankomis.

Knygos viršeliui pagaminti reikės:

Kartono

Audinio atraižų

Teptuko klijams tepti

Žirklių

Popieriaus

Klijų

Juostelės Dekoravimo ar gumelės priemonės KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

101


5 Kūrybiniai užsiėmimai Darbo eiga: Išsirinkite knygą, kuriai gaminsite viršelį. Padėkite ją ant kartono ir apsibrėžkite du kartus. Gautus du stačiakampius iškirpkite. Tai - jūsų viršelio pagrindai.

Ant lygaus paviršiaus patieskite medžiagą ir ant jos blogosios pusės padėkite abu viršelio pagrindus. Per vidurį palikite tokį tarpą, kokio pločio yra jūsų knygos nugarėlė. Apsibrėžkite pagrindus ir, palikę 1-1,5cm dydžio kraštus lenkimui, gautą formą išsikirpkite.

Ant iškirptos medžiagos blogosios pusės priklijuokite kartoninius pagrindus, nepamiršę per vidurį palikti vietos knygos nugarėlei. Vėliau gražiai lenkdami užklijuokite medžiaga ir šonus.

102

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Paimkite dar vieną kartono lakštą ir iš jo iškirpkite du knygos ilgio ir trečdalio jos pločio stačiakampius. Prie blogosios gauto stačiakampio pusės priklijuokite gumelės kraštus taip, jog pagrindinė gumelės dalis gerojoje stačiakampio pusėje eitų vertikaliai. Gumelė turėtų šiek tiek įsitempti, kad geriau prilaikytų jūsų knygos puslapius. Gautą stačiakampį su gumele blogąja puse klijuokite prie viršelio pagrindo. Taip pat padarykite ir su antruoju viršeliu. Jei norite, kad aplanko vidus būtų gražus, galite užklijuoti jį popieriumi. Vėliau viršelį dekoruokite priklijuodami aplikacijas iš audinio skiautelių, karoliukų, nėrinių, sagų ir kt.

Idėjos ir pasiūlymai: Viršelius galite daryti ne tik knygoms, bet ir pratybų sąsiuviniams, užrašų knygelėms. Viršelį dekoruokite kartu su vaikais, leiskite pasireikšti jų fantazijai. Gal ant viršelio atsiras kišenė rašikliams, gal įdomus ornamentas iš sagų ir juostelės, o gal klijuodami viršelį padarysite nelygų reljefą. Audinius viršeliams naudokite standesnius ir storesnius - labai tinka džinsas, išardytas senas paltas ar plonos odos dėvėti nebetinkama rankinė.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

103


5 Kūrybiniai užsiėmimai LIETAUS LAZDA

104

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


7. Lietaus lazda Lietaus lazda - tai išskirtinis muzikos instrumentas, imituojantis lietaus garsą. Tuščiavidurę lazdą pripildę ryžių ar grikių kruopų mėgausitės magiškais garsais. Į gamybos procesą įjunkite ir vaikus, jiems labai patiks!

Stendui pagaminti reikės:

Degtukų

Saujos stambių kruopų (grikių, ryžių)

Mezgimo siūlų

Kartono vamzdžių (pvz.: nuo popierinių rankšluosčių)

Ylos

Dekoravimo priemonės

Žirklių

Storo popieriaus ar kartono gabaliuko

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

105


5 Kūrybiniai užsiėmimai Darbo eiga: Paimkite kartono vamzdį ir suraskite tarsi spirale per visą ilgį besisukančią popieriaus sujungimo liniją. Ties šia linija yla durkite skylutes viena šalia kitos 1-1,5cm atstumu.

Į subadytas skylutes smaigstykite degtukus. Degtukas turėtų būti vamzdžio skersmens ilgio ir pasiekti kitą vamzdžio sienelę. Susmaigstę degtukus vėliau juos nukarpykite.

Iš kartono ar storesnio popieriaus iškirpkite du vamzdžio skersmens dydžio apskritimus ir juose pradurkite keturias skylutes. Perverkite per jas siūlą kryžmai. Vamzdžio galuose skirtingame aukštyje kiaurai pradurkite dvi kryžmines skyles ir įkiškite ten degtukus. Išorėje palikite degtukų galus ant kurių vyniosite siūlą. Pradurkite kiaurai dar vieną skylę, per ją verkite siūlą ir vyniodami pritvirtinkite apskritimą prie lazdos.

106

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI


Užtaisę vieną lazdos galą į vidų berkite kruopas. Nuo kruopų kiekio priklauso instrumento skleidžiamas garsas, tad galite patys jį “susiderinti”. Subėrę kruopas užtaisykite ir antrąjį lazdos galą bei imkitės dekoravimo. Pasitelkę vaizduotę marginkite lazdą įvairiausiais raštais. Naudokite flomasterius, pieštukus ar dažus.

Idėjos ir pasiūlymai: Ant lietaus lazdai gaminti reikalingų kartoninių vamzdžių būna užvynioti popieriniai rankšluosčiai, ploni plastikiniai maišeliai prekybos centre, audinių ritiniai, popierius spaustuvėse. Visi šie skirtingo dydžio vamzdžiai tinkami naudoti gaminant lietaus lazdas. Vietoj degtukų galite naudoti medinius iešmelius, priklausomai nuo vamzdžio skersmens. Pasigaminę lietaus lazdas išgaunančias skirtingus garsus, galite jomis groti per muzikos pamokas. Improvizuokite!

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

107


6 Taupykime resursus Taupykime resursus Atliekų ženkliai sumažinsime jas tinkamai rūšiuodami savo aplinkoje bei mokykloje. Tinkamas atliekų rūšiavimas padės sutaupyti ir nemažai gamtos resursų. Užduotis skirta vyresnių mokinių grupėms arba jaunesnių mokinių ir mokytojų bendram darbui. Rezultatas bus efektyvesnis, jei vaikams paskirsite pareigas ir sukonkretinsite užduotis.

108

TAUPYKIME RESURSUS


ŽEMĖS RESURSAS MEDŽIAI

TAUPYKIME RESURSUS

109


6 Taupykime resursus Mokyklose susidaro daugiausiai popieriaus atliekų. Rekomendacijos kaip rinkti ir skaičiuoti nebetinkamą naudoti popieriaus ir kartono atliekas:

A4

1 vnt

11 765

5g

A5

1 vnt

23 530

2,5 g

Kad išsaugotume 1 medį reikia perdirbti 11 765 A4 formato lapų (piešimo popierius arba spausdinimui skirtas popierius). Kad išsaugotume 1 medį reikia perdirbti 23 530 A5 formato lapų (sąsiuvinio lapas). A4 formato lapas sveria apie 5 g A5 formato lapas sveria apie 2,5 g

59 kg Kad išsaugotume 1 medį turime surinkti beveik 59 kg įvairaus popieriaus ir kartono atliekų. Tai gali būti naudojimui nebetinkamos knygos, žurnalai, laikraščiai, sąsiuviniai, kartoninės dėžės (didelės ir mažos).

110

TAUPYKIME RESURSUS


Prie kiekvieno kopijavimo aparato pastatykite po dėžę popieriui rinkti. Kiekvienoje klasėje turėkite specialią dėžę popieriui rinkti. Kad dėžės būtų gražios ir keltų nuotaiką bei motyvaciją pasidarykite jas per technologijų pamokas iš nebereikalingų dėžių arba medžio plokščių, panaudodami nebenaudojamus mokyklinius stalus.

DIY PAPER WASTE

Technologijų pamokų metu iš nebetinkamo naudoti popieriaus darykite gražius ir funkcionalius darbus (jei pritrūksite idėjų, jų rasite „Google“ paieškoje įvedę žodžius „DIY paper waste“), žinoma prieš tai pasverkite ar kitaip įvertinkite panaudoto popieriaus svorį. Kartonines dėžes, laikraščius ar žurnalus galite pasisverti patys, mokykloje tikrai rasite bent vienas svarstykles. Užsibrėžkite laikotarpį, kurio metu rinksite nebetinkamo naudoti popieriaus ir kartono atliekas bei taupysite jo sąnaudas. Pradėkite nuo vieno mėnesio ir stebėkite kaip sekasi. Po mėnesio aptarkite pasiektus rezultatus, išrinkite daugiausiai medžių išsaugojusią klasę ar grupę. Rezultatų tikrinimas skatina veikti toliau. Visą surinktą nebetinkamą naudoti popierių galima parduoti atliekų tvarkytojams, o gautus pinigus panaudoti mokyklos aplinkos gražinimui ir gerinimui. TAUPYKIME RESURSUS

111


ŽEMĖS RESURSAS VANDUO

112

TAUPYKIME RESURSUS


6 Taupykime resursus Dažnas iš mūsų manome, kad vandens ištekliai mūsų planetoje niekada nesibaigs ir labai nemąstydami vandenį leidžiame ilgai, o sugedus tualeto bakeliui ar varvant vandens čiaupui neskubame jų taisyti ir taip eikvojame vandens resursus. Vandenį teršiame nebereikalingus daiktus, įvairias atliekas išmesdami kur papuola, taip kenkdami gamtai ir savo sveikatai.

Rekomendacijos kaip apskaičiuoti, kiek sutaupėme vandens: Kiekvieną mėnesį paskirkite atsakingą klasę ar grupę, kuri stebės: ar vandenį naudojate tinkamai, ar taupote jo resursus ir neleidžiate jo be reikalo. Kad rezultatai būtų skaičiuojami, tinkamai užsirašykite praėjusių metų to paties mėnesio skaitliukų rezultatus (pvz. tyrimas vyksta 2017 kovo mėn., taigi užsirašykite 2016 kovo mėnesio skaitiklių parodymus). Su vandens taupymu tiesiogiai susijęs ir jo švarumas, todėl užtikrinkite tinkamą atliekų rūšiavimą savo aplinkoje. Už netinkamą atliekų rūšiavimą klasei ar grupei iš bendro rezultato minusuokite 10 litrų sutaupyto vandens.

165 l

59 kg TAUPYKIME RESURSUS

113


6 Taupykime resursus 1 mėnuo 1 tona 2500 l

Vidutiniškai per mėnesį žmogus sunaudoja 2500 litrų vandens. Perdirbus 1 toną plastiko sutaupysime 2 mėnesių vandens kiekį, kurį sunaudoja 1 žmogus. Vadinasi, perdirbus 5 kg plastiko - sutaupysime 1 litrą vandens.

0,5 l

0,75 l

265 g

400 g

1l 530 g

1l

Maždaug 1 l tapos buteliukas sveria 530 g., 0,75 l talpos- 400 g., 0,5 talpos - 265 g. Kad sutaupytumėme 1 litrą vandens, mes turime atiduoti perdirbti maždaug 10 vnt. 1 litro talpos plastikinių butelių, 0,75 l talpos - 13 butelių, 0,5 talpos - 19 butelių. Jei talpos tūris neatitinka standartinių paskaičiavimų, perdirbimui skirtą plastikinę tarą galite pasverti. Jei nepamiršite užsukti čiaupo valydami dantis, sutaupysite 32 l vandens per dieną ir 960 l per mėnesį. Mėnesio gale suskaičiuokite, kiek litrų vandens sutaupėte, o už perdirbimui atiduotas atliekas gautas lėšas skirkite mokyklos ar klasės reikalams. 114

TAUPYKIME RESURSUS


ŽEMĖS RESURSAS ELEKTRA

TAUPYKIME RESURSUS

115


6 Žemės resursas - elektra Dažnai mokykloje elektrą naudojame be reikalo, šviesa dega koridoriuose ar klasėse, nors tuo metu ten tuščia. Paskirkite kas mėnesį jungtinę komandą ar klasę, kuri atsakingai prižiūrėtų elektros energijos taupymą mokykloje. Rekomendacijos kaip apskaičiuoti sutaupytą elektros energiją: Kad rezultatai būtų skaičiuojami tinkamai, jums reikės nurašyti praėjusių metų to paties mėnesio skaitliukų rezultatus (pvz., tyrimas vyksta 2017 m. kovo mėn., jums reikės 2016 m. kovo mėnesio elektros skaitiklio parodymų). Prie elektros jungiklių pakabinkite raštelį, primenantį išjungti elektrą ar šviesiu paros metu jos visai nejungti. Stebėkite problemines vietas, kur elektra naudojama dažnai be reikalo ir prieš pamoką pertraukos gale patikrinkite, ar elektra išjungta.

236 kW

59 kg

Kad išsaugotume vieną medį, turime perdirbti 59 kg įvairaus popieriaus ir kartono, perdirbus 59 kg popieriaus ir kartono atliekų sutaupysime 236 kilovatų (kW) energijos..

116

TAUPYKIME RESURSUS


2,5 W

1000

2,5 kW

Perdirbant stiklinį butelį, sutaupytos energijos užteks 100 vatų lemputei degti keturioms valandoms, tai yra 2,5 vatų (W). Tai perdirbus 1000 butelių sutaupysime 2,5 kw.

14,9 g

1,5 kW

68

Perdirbus kg plieno sutaupoma tiek energijos, kiek užtenka 60 vatų lemputei degti dvi dienas. Viena gėrimo skardinė sveria apie 14,9 g , taigi atidavus perdirbti 68 skardines sutaupytume 1,5 kw elektros energijos. Perdirbant plastiką sunaudojama dvigubai mažiau energijos nei jį deginant. Mėnesio gale suskaičiuokite, kiek sutaupėte elektros energijos, o už priduotas atliekas gautas lėšas išleiskite mokyklos ar savo klasės reikalams.

TAUPYKIME RESURSUS

117


7 Kryžiažodžių atsakymai Atsakymai

118

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

1. Komunalinės 2. Kita 3. Transporto 4. Medinė 5. Neorganinės 6. Popierinė 7. Biologiškai 8. Plastikinė 9. Paprastoji 10. Pakuotė 11. Pirminė 12. Kombinuota

1. Šalinimas 2. Prevencija 3. Energija 4. Perdirbimas 5. Stiklas 6. Deginimas 7. Sąvartynas 8. Kompostavimas 9. Plastiko

1. Pavojingos 2. Energijai 3. Perdirbamos 4. Rūšiavimas 5. Stiklas 6. Žalios 7. Konteineris 8. Geltonos 9. Pakuotė 10. Mėlynos

1. Žiedinės 2. Temperatūra 3. ŠESD 4. Minimalaus 5. Prevencija 6. Šiltnamio 7. Komunalinių 8. Biologiškai 9. Globalinis

KRYŽIAŽODŽIŲ ATSAKYMAI


AR JAU PRADĖJOTE RŪŠIUOTI? Su Žaliojo taško dėžutėmis rūšiuoti lengva, malonu ir labai patogu!

KAIP UŽSAKYTI? Siųskite informaciją rusiuoju@ztl.lt: 1. Įmonės ar įstaigos pavadinimas 2. Pageidaujamas kiekis 3. Pristatymo adresas 4. Kontaktinė informacija (vardas, pavardė, tel.nr.) Dėžutes pristatys kurjeris

Rūšiavimo taisyklės - ant dėžučių! Nuskaityk kodą ir parsisiųsk Žaliojo taško programėlę!

119


RŪŠIUOK SU ŽALIOJO TAŠKO PROGRAMĖLE!

Rūšiavimo taisyklės, naudingi patarimai ir konteinerių žemėlapis – jau tavo telefone.

Daugiau informacijos apie rūšiavimą: www.zaliasistaskas.lt Facebook: Žaliasis taškas Programėlėje: Žaliasis taškas


Žalioji knyga  

Išsamus informacinis leidinys apie atliekas ir aplinkosaugą.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you