Issuu on Google+

Uonbulizmo Pagrindø Mokymas


UONBULIZMAS Uonbulizmas (korëjieèiø kalba [uonbulgio]) yra Korëjoje kilusi religija, kurià 1916 metais sukûrë Sotesanas (1891-1943). Ji tikëjimo objektu ir praktikavimo modeliu laiko darmakaja budà, apskritimà. Apskritimu Sotesanas iðreiðkë fundamentalià visatos tiesà, kuria po dvideðimties metø asketiðko gyvenimo patyrë nuðvitimà. Uonbulizmas moko savo tikinèiuosius giliai ásisàmoninti visø visatos bûtybiø geradarybes ir dëkoti uþ jas. Tad esminis uonbulizmo þodis yra “geradarybë”, kuriuo yra susietos visos bûtybës visatoje. Uonbulizmas tikros religijos tikëjimu ir realios moralës treniravimu siekia ugdyti þmogiðkàjà dvasià, kaip atsakà materijos vystymuisi. Pagrindinë uonbulizmo doktrina susideda ið keturiø geradarybiø ir keturiø bûtinybiø, taip pat ið trijø studijø ir aðtuoniø nuostatø. Keturi didieji uonbulizmo principai yra teisingas nuðvitimas ir veiksmas, geradarybiø suvokimas ir padëka, budos darmos pritaikymas, pasiaukojamas tarnavimas visuomenei. Po nuðvitimo Sotesanas perskaitë daugybæ tradiciniø religijø knygø, pripaþino Ðakjamuná ðvenèiausiu ið ðventøjø ir apsisprendë sukurti naujà religijà budos darmos pagrindu. Uonbulizmas siekia budos darmos ðiuolaikiðkumo, panaudojimo gyvenime ir populiarinimo. Dabar uonbulizmas turi tvirtà statusà korëjos visuomenëje ir plinta pasaulyje. Ði knyga yra uonbulizmo ðventojo raðto pagrindai.


Uonbulizmo Pagrindø Mokymas

Uonbulizmo leidykla


Versta ið: Korea-Esperanta La Fundamenta Instruo de Ýonbulismo, Wonkwang, Iksan, Koreio, 1998

Iðvertë Laimius STRAÞNICKAS Redagavo Vida ÈOJIENË Rinko ir maketavo CHOE Taesok Iðleido Uonbulizmo leidykla Spausdino Petro ofsetas, Lietuva

ISBN 89-8076-101-5 © Uonbulizmo Centro Tarptautinis Skyrius, 2006 Kontaktams: ds@chojus.com


Materija jau klesti, Dabar ugdykim dvasiĂ .


Budos figûra yra visur, Budà garbinkim veiksmais visais. Medituokim bet kada, Medituokime bet kur. Judëjimo, nejudëjimo neatskirkim, Kûno, dvasios tobulybës siekim. Budos darma – kasdienybë, Kasdienybë – budos darma.


Apskritimas, darmakaja buda,

Keturios geradarybës ................................... Dangaus-þemës geradarybë

bûtybiø ðaltinis,

Tëvø geradarybë

visø budø ir

Gyvenimo bendraþygiø geradarybë

proto áspaudas,

Ástatymø geradarybë

ir visos gyvasties

yra visø visatos

Praktikavimo vartai: tikroji tuðtuma ir stebuklingas buvimas Trys studijos ................................... Dvasios ugdymas

Teisingas nuðvitimas ir veiksmas

Geradarybiø suvokimas ir dëkingumas

Tikëjimo vartai: prieþastis ir pasekmë

Dalykinisprincipinis tyrinëjimas

ðventøjø

Teisingo veiksmo pasirinkimas

prigimtis. Keturios bûtinybës Aðtuonios nuostatos ................................... ................................... Eilëraðtis Savarankiðkumo Tikëjimas ................................. ugdymas Dràsa Þingeidumas Iðminèiaus Pastangos Bûtis á nebûtá, pirmavimas Nepasitikëjimas o nebûtis á bûtá Godumas Kito vaikø ugdymas Tingumas ratu vis sukas Neiðmanymas Pagarba altruistui ir galø gale

Pasiaukojamas tarnavimas visuomenei

Budos figûra yra visur, Budà garbinkim veiksmais visais.

tuðèia bûtis ir nebûtis, taèiau pilna ði tuðtuma.

Meditacija judëjime ir nejudëjime ................................... Medituokim bet kada, Medituokime bet kur.

Doktrinos schema

Budos darmos pritaikymas

Dëkoti - reiðkia garbinti budà. ...................................


TURINYS 1. Áþanga 1.1. Sukûrimo motyvas ........................................ 12 1.2. Mokymo reziumë .......................................... 12 2. Doktrina 2.1. Apskritimas .................................................... 14 2.1.1. Apskritimo tiesa ......................................... 14 2.1.2. Apskritimo tikëjimas ................................. 14 2.1.3. Apskritimo praktikavimas ...................... 15 2.1.4. Apskritimo áþadas ...................................... 16 2.1.5. Apskritimo mokymas ................................ 17 2.1.6. Eilëraðtis .................................................... 18 2.2. Keturios geradarybës ..................................... 18 2.2.1. Dangaus-þemës geradarybë ....................... 18 2.2.2. Tëvø geradarybë ........................................ 22 2.2.3. Gyvenimo bendraþygiø geradarybë .......... 24 2.2.4. Ástatymø geradarybë .................................. 27 2.3. Keturios bûtinybës ........................................ 30 2.3.1. Savarankiðkumo ugdymas ......................... 30 2.3.2. Iðminèiaus pirmavimas .............................. 32 –9–


2.3.3. Kito vaikø ugdymas ................................... 33 2.3.4. Pagarba altruistui ....................................... 34

2.4. Trys studijos ................................................... 36 2.4.1. Dvasios ugdymas ....................................... 36 2.4.2. Dalykinis-principinis tyrinëjimas .............37 2.4.3. Teisingo veiksmo pasirinkimas .................39 2.5. Aðtuonios nuostatos ...................................... 40 2.5.1. Keturios priimtinos nuostatos ................... 40 2.5.2. Keturios atmestinos nuostatos .................. 41 2.6. Gyvenimo ir praktikavimo esminiai keliai ..... 42 2.7. Keturi didieji principai ................................... 42 3. Praktikavimas 3.1. Pagrindiniai kasdienio praktikavimo dalykai . 44 3.2. Periodiðkos ir kasdienës treniruotës ............. 45 3.2.1. Periodiðkos treniruotës .............................. 45 3.2.2. Kasdienës treniruotës ................................47 3.2.3. Periodiðkø ir kasdieniø treniruoèiø ryðys . 48 3.3. Budos vardo reèitavimas ............................... 49 3.4. Sëdima meditacija .........................................52 3.5. Svarbûs klausimai .......................................... 57 3.6. Dienoraðtis ..................................................... 58 – 10 –


3.7. 3.8. 3.9. 3.10. 3.11. 3.12. 3.13. 3.14. 3.15. 3.16. 3.17.

Nuo laiko nepriklausanti meditacija ............61 Atgailos þodþiai .............................................. 64 Iðpaþintis ir malda ......................................... 67 Budos garbinimas .......................................... 68 Priesakai ......................................................... 69 Pagrindiniai dalykai, kaip valdyti prigimtá .. 70 Pirmasis pamokslas ........................................ 72 Pamokslas apie kanèià ir malonumà ............ 74 Nesveikos visuomenës gydymas ................... 75 Vieningas kûno ir dvasios tobulinimas ....... 76 Darmos jëgos laipsniai .................................. 77

Priedas 1. Paaiðkinimai ............................................................. 80 2. Apskritimo áþadas ..................................................... 90

– 11 –


1.1. Sukûrimo motyvas

1. ÁÞANGA 1.1. Sukûrimo motyvas Vystantis mokslo civilizacijos procesui, þmogaus, priversto naudotis materialiais dalykais, dvasia pamaþu silpsta, o daiktø, kuriais kasdien naudojasi þmonës, galia vis labiau ásivyrauja ir uþvaldo silpstanèià dvasià. Jei þmonës negali atsikratyti vergiðko tarnavimo materialiems dalykams, tai ar gali jø gyvenimas nepaskæsti audringoje kanèiø jûroje1? Todël sukûrimo motyvas yra tikros religijos tikëjimu ir realios moralës treniravimu, stiprinant dvasios jëgà ir áveikiant materijos jëgà, vesti visà gyvastá² per audringà kanèiø jûrà á amþinà palaimà.

1.2. Mokymo reziumë Budizmas yra aukðèiausias kelias³. Jo tiesos ir tikslo pasiekimo bûdai yra platûs. Todël jø pagrindu dvasiniai mokytojai iðsiskirstë á ávairias religines bendruomenes ir mokyklas, atvërë savo propagandos duris ir iðmokë daug þmoniø. Visø pasaulio religijø pagrindinis principas ið esmës yra vienas ir tas pats, bet kadangi jos atsiskyrë viena nuo kitos, sukûrë skirtingas sistemas ir metodikà, tarp jø atsirado nesutarimø. To prieþastis yra visø religijø ir reli– 12 –


1.2. Mokymo reziumë

giniø bendruomeniø pagrindinio principo neþinojimas. Jeigu taip, tai ar tokia visø budø4 ir ðventøjø valia? Beje, tradicinio budizmo sistema buvo orientuota bûtent á vienuolius, pasitraukusius ið pasaulietinio gyvenimo, ir visiðkai netiko paprastiems þmonëms, gyvenantiems kasdieniame pasaulyje. Todël norintis tapti tikru budistu, kasdieniame gyvenime turëjo ignoruoti savo pareigas, atsakomybæ ir net profesijà. Vadinasi, nepaisant budos darmos5 gerumo, visai plaèiojo pasaulio gyvasèiai sunku pelnyti budos malonæ. Jeigu taip, ar gali tai vadintis tobulu ir dideliu keliu? Todël tikëjimo objektu ir praktikavimo modeliu mes pasirinkome darmakajos budà6, apskritimà7, kuris yra visø visatos bûtybiø ðaltinis ir visø budø bei ðventøjø proto áspaudas8. Pagrindiniai tikëjimo ir praktikavimo principai remiasi keturiomis geradarybëmis9: dangaus-þemës, tëvø, gyvenimo bendraþygiø bei ástatymø, ir trimis studijomis10: dvasios ugdymo, dalykinio-principinio tyrinëjimo ir teisingo veiksmo pasirinkimo. Kad taptume plaèios ir tobulos religijos pasekëjais, mes taip pat integruojame ir naudojame visø religijø dogmas.

– 13 –


2.1. Apskritimas

2. DOKTRINA 2.1. Apskritimas 2.1.1. Apskritimo tiesa Apskritimas yra visø visatos bûtybiø ðaltinis, visø budø ir ðventøjø proto áspaudas, visos gyvasties prigimtis11. Tai bûsena, kurioje neiðsiskiria didumas, maþumas, bûtis ir nebûtis12, bûsena, kurioje nëra gimimo, mirties, atëjimo ir iðëjimo. Tai bûsena, kurioje iðnyksta karmos atpildas uþ gerumà ir blogá ir bûsena, kurioje þodis, pavadinimas ir forma nustoja prasmës. Taèiau per paslaptingos iðminties ðviesà ramioje tuðtumoje iðsiskiria didumas, maþumas, bûtis ir nebûtis, atsiskiria karmos atpildas uþ gerumà ir blogá, o þodis, pavadinimas ir forma taip iðaiðkëja, kad trys pasauliai13 deðimtyje krypèiø14 aiðkiai pasirodo kaip karoliukas delne. Paslaptinga bûties galia tikroje tuðtumoje laisvai pasirodo ir iðnyksta per visas visatos bûtybes bepradëje eono15 platybëje. Tai yra apskritimo tiesa.

2.1.2. Apskritimo tikëjimas Mes tikime, kad apskritimo tiesa yra visø visatos bûtybiø ðaltinis. Mes tikime, kad ji yra visø budø ir ðventøjø proto áspaudas. Mes tikime, kad ji yra visos gyvasties – 14 –


2.1. Apskritimas

prigimtis. Mes tikime, kad ji yra bûsena, kurioje neiðsiskiria didumas, maþumas, bûtis ir nebûtis. Mes tikime, kad ji yra bûsena, kurioje nëra gimimo, mirties, atëjimo ir iðëjimo. Mes tikime, kad ji yra bûsena, kurioje iðnyksta karmos atpildas uþ gerumà ir blogá. Mes tikime, kad ji yra bûsena, kurioje þodis, pavadinimas ir forma nustoja prasmës. Mes tikime, kad paslaptingos iðminties ðviesoje toje ramioje tuðtumoje iðsiskiria didumas, maþumas, bûtis ir nebûtis. Mes tikime, kad atsiskiria karmos atpildas uþ gerumà ir blogá. Mes tikime, kad þodis, pavadinimas ir forma taip iðaiðkëja, kad trys pasauliai deðimtyje krypèiø aiðkiai pasirodo kaip karoliukas delne. Mes tikime, kad stebuklinga bûties galia tikroje tuðtumoje laisvai pasirodo ir iðnyksta per visas visatos bûtybes bepradëje eono platybëje. Tai yra apskritimo tikëjimas.

2.1.3. Apskritimo praktikavimas Tikëdami apskritimo tiesa ir tuo paèiu pasirinkdami jà praktikavimo modeliu, paþinkime savo protà, kuris yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas kaip apskritimas, duokime peno savo protui, kuris yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas kaip apskritimas, pasikliaukime savo protu, kuris yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas kaip apskritimas. Tai yra apskritimo praktikavimas.

– 15 –


2.1. Apskritimas

2.1.4. Apskritimo áþadas Apskritimas yra neapsakoma susikaupimo16 bûsena, anapus bûties ir nebûties esantys gimimo ir mirties vartai, dangaus-þemës, tëvø, gyvenimo bendraþygiø ir ástatymø ðaltinis, visø budø, patriarchø, paprastø þmoniø ir visos gyvasties prigimtis. Ji gali bûti ir pastovi, ir nepastovi. Pastovi yra amþinai nemirtinga ir nekintanti, atskleidþianti beribá pasaulá. Nepastovi keièia visatà per kûrimà, egzistavimà, suirimà ir iðnykimà, visas bûtybes per gimimà, senëjimà, ligà ir mirtá, keturis gimuolius17 per ðeðis egzistencijos kelius18 pagal kûno ir proto veiksmus, tai tobulëdama, tai atsilikdama, tai geradarybæ paversdama skriauda, tai skriaudà paversdama geradarybe ir taip atskleidþianti beribá pasaulá. Mes, neiðmintingieji, pasiþadame, kad sekdami darmakajos buda, apskritimu, visomis iðgalëmis studijuosime, kad tobulai apsaugotume kûnà ir protà, tobulai suvoktume dalykà ir principà ir tobulai naudotume kûnà ir protà, ir pasiþadame, kad stengdamiesi neatsilikti ir netapti nuskriaustais, tobulësime ir gausime geradarybes, iki tol, kol ágysime apskritimo jëgà ir susivienysime su apskritimo esme.

– 16 –


2.1. Apskritimas

2.1.5. Apskritimo pamokslas Jeigu mes pasiekiame nuðvitimà ðio apskritimo tiesa, þinome, kad visi trys pasauliai deðimtimis krypèiø yra mûsø turtas, kad visos visatos bûtybës skirtingais pavadinimais nëra dvi, kad ðito apskritimo tiesa yra visø budø, patriarchø, paprastø þmoniø ir visos gyvasties prigimtis, kad gimimo, senëjimo, ligos ir mirties principai veikia kaip ir pavasario, vasaros, rudens ir þiemos kaita, kad karmos19 principas yra toks pats, kaip ir tarpusavyje susijusiø á prieká stumianèiø in ir jang20 neigiamø ir teigiamø gyvenimo pradø ir kad ðio apskritimo tiesa yra tobula ir iðbaigta, teisinga ir neegoistiðka. Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudojamës akimis, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas. Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudojamës ausimis, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas. Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudojamës nosimi, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas. Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudojamës lieþuviu, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas. – 17 –


2.2. Keturios geradarybës

Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudojamës kûnu, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas. Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudojamës protu, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas.

2.1.6. Eilëraðtis Bûtis á nebûtá, o nebûtis á bûtá ratu vis sukas ir galø gale tuðèia bûtis ir nebûtis, taèiau pilna ði tuðtuma.

2.2. Keturios geradarybës 2.2.1. Dangaus-þemës geradarybë 1. Skolos dangui ir þemei principas Jeigu mes norime lengviausiai suprasti, kokiø geradarybiø sulaukëme ið dangaus ir þemës, pirmiausia pagalvokime, ar mes galëtume iðsaugoti savo egzistavimà ir gyventi be jø. Tada net idiotas ir neiðmanëlis patvirtins, jog negalime gyventi be jø. O jeigu neámanoma gyventi be dangaus ir þemës, ar tai ne didþiausia jø geradarybë? Paprastai dangus ir þemë turi savo kelià ir dorybæ. – 18 –


2.2. Keturios geradarybës

Savaimingas visatos mechanizmo judëjimas ir yra jø kelias, o rezultatas, atsirandantis einant ðiuo keliu, yra jø dorybë. Dangaus ir þemës kelias yra nepaprastai spindintis, nepaprastai pastovus, nepaprastai teisingas, be galo natûralus, neaprëpiamai platus, amþinai nemirtingas, laisvas nuo sëkmës ir nelaimiø, o veiksmuose bemintis²¹. Kai ðis didis kelias plaèiai atsiveria ir atsiskleidþia didelë dorybë, visos bûtybës iðsaugo savo gyvenimà ir iðlaiko savo formà. 2. Skolos dangui ir þemei punktai 1. 2. 3. 4. 5.

Danguje yra oras, todël mes kvëpuojame ir gyvename. Þemëje yra dirva, todël mes ant jos iðlaikome savo kûnà ir gyvename. Yra saulës ðviesa ir mënulis, todël mes atpaþástame ir þinome visas bûtybes. Yra vëjo, debesies, lietaus ir rasos geradarybës, todël auga visos bûtybës, o mes gyvename ið jø produktø. Dangaus ir þemës kelias neturi nei pradþios, nei pabaigos, todël visos bûtybës jø kelyje ágyja amþinà gyvenimà. 3. Dëkingumo dangui ir þemei principas

Jeigu mes norime padëkoti²² dangui ir þemei uþ jø geradarybes, mes pirmiausia turime vadovautis ir sekti jø keliu. 4. Dëkingumo dangui ir þemei punktai 1.

Sekdami nepaprastai spindinèiu dangaus ir þemës – 19 –


2.2. Keturios geradarybës

2.

3.

4.

5. 6.

7.

8.

keliu, mes turime iðtirti ir puikiai paþinti visus dalykus ir principus. Sekdami nepaprastai pastoviu dangaus ir þemës keliu, kiekviename veiksme mes turime nuolat ir nuosekliai siekti tikslo. Sekdami nepaprastai teisingu dangaus ir þemës keliu, kiekviename veiksme nesitraukdami nuo artumo ar tolumo, intymumo ar formalumo²³ ir nuo dþiaugsmo, pykèio, liûdesio ar laimës, mes turime laikytis tik vidurio kelio24. Sekdami be galo natûraliu dangaus ir þemës keliu, kiekviename veiksme mes turime iðsiaiðkinti tai, kas protinga ir kas absurdiðka, paimti tai, kas protinga ir palikti tai, kas absurdiðka. Sekdami neaprëpiamai plaèiu dangaus ir þemës keliu, mes turime atsikratyti polinkio á vienpusiðkumà. Sekdami amþinai nemirtingu dangaus ir þemës keliu, mes turime iðsivaduoti nuo visø bûtybiø formø kitimo ir nuo þmogaus gimimo, senëjimo, ligos ir mirties. Sekdami laisvu nuo sëkmës ir nesëkmës dangaus ir þemës keliu, mes turime áþvelgti galimà sëkmæ nepalankiose situacijose ir galimà nesëkmæ palankiose situacijose ir nesitraukti nuo palankiø ir nepalankiø situacijø. Sekdami veiksmuose beminèiu dangaus ir þemës keliu, judëjime ir nejudëjime25 mes turime maitinti bemintá kelià. Po dvasiniø, fiziniø ir materialiø geradary– 20 –


2.2. Keturios geradarybës

biø, mes turime atsikratyti bet kokios idëjos ar net minties apie tai. O jeigu uþ mûsø geradarybes gavëjas ir pamirðo padëkoti, tai neturëtø mûsø skatinti skolininko neapykantai, prieðiðkumui. 5. Nedëkingumas dangui ir þemei Nedëkingumas dangui ir þemei reiðkia neþinoti apie skolà, dëkingumà ir nedëkingumà jiems ir nedëkoti, net jeigu tai þinome. 6. Dëkingumo dangui ir þemei pasekmës Jeigu mes vadovausimës visais dëkingumo dangui ir þemei punktais, dangus ir þemë, ir mes tapsime neatskiriami. Vadinasi, mes bûsime tas pats, kas dangus ir þemë, o dangus ir þemë bus tas pats, kas mes. Net jei ðis dangus tuðèias ir þemë rami tiesiogiai nesuteikia mums laimës ir dþiaugsmo, mes savaime ágysime dangaus ir þemës jëgos ir ilgaamþiðkumo, saulës ir mënulio ðviesos. Þmonës, dangaus kûnai ir visas pasaulis mus gerbs taip, kaip gerbia dangø ir þemæ. 7. Nedëkingumo dangui ir þemei pasekmës Jei mes nedëkojame dangui ir þemei, gausime dangaus bausmæ. Paprasèiau sakant, jeigu neseksime dangaus keliu, mes nesuprasime reikalo ir principo, nebûsime pakankamai stropûs kiekviename veiksme, bûsime perdëtai ar nepakankamai uolûs kiekviename veiksme, pasielgsime absurdiðkai kiekviename veiksme, bûsime pernelyg prisiriðæ – 21 –


2.2. Keturios geradarybës

kiekviename veiksme, nieko neiðmanysime apie bûtybiø formø kitimà ir apie gimimà, senëjimà, ligà, mirtá, þmogaus sëkmæ, nesëkmæ, tragedijà ir laimæ. O jeigu mes padarysime dorybæ, nenustosime dël jos viduje didþiuotis, o iðorëje triumfuoti. Taigi, kaip tokiomis sàlygomis tokiam þmogui iðvengti bausmës ir skriaudos? Ir netgi jei dangus tuðèias ir þemë rami, atsitiktinë ar mûsø paèiø veiksmø iðprovokuota kanèia yra bausmë uþ nedëkingumà dangui ir þemei.

2.2.2. Tëvø geradarybë 1. Skolos tëvams principas Jeigu mes norime lengviausiai suprasti, kokias geradarybes gauname ið tëvø, pirmiausia pagalvokime, ar be jø mes galëjome gimti pasaulyje, ar mes bejëgiai bûtume galëjæ patys uþaugti. Tuomet kiekvienas pasakys, kad tai neámanoma. Jeigu mes negalime gimti ir augti be tëvø, ar tai ne pati didþiausia jø geradarybë? Paprastai þmogaus gimimà ir mirtá mes galëtume priskirti gamtos dësniams, taèiau mûsø tëvø dideliø geradarybiø dëka mes gimëme ir augome, kol buvome silpni ir bejëgiai. Jie mus iðmokë didþiøjø þmonijos gyvenimo kelio principø. Bûtent tai yra mûsø skola tëvams. 2. Skolos tëvams punktai 1.

Savo tëvø dëka, mes ágyjame ðá kûnà, kuris yra visø dalykø ir principø pagrindas. – 22 –


2.2. Keturios geradarybës

2.

3.

Apgaubdami mus savo meile, nepaisydami jokiø sunkumø, tëvai augina ir rûpinasi mumis iki tol, kol tampame savarankiðki. Tëvai moko mus þmogaus pareigø ir atsakingumo ir veda mus á þmoniø visuomenæ. 3. Dëkingumo tëvams principas

Suvokdami skolà tëvams uþ savo priklausomà nuo jø gyvenimà, visomis iðgalëmis mes turime rûpintis silpnaisiais ir bejëgiais. 4. Dëkingumo tëvams punktai 1.

2.

3.

4.

Mes turime be iðlygø vadovautis esminiais praktikavimo keliais – trimis studijomis ir aðtuoniomis nuostatomis26 – ir esminiais gyvenimo keliais – keturiomis geradarybëmis ir keturiomis bûtinybëmis27. Kai tëvai tampa nepajëgûs gyventi savomis iðgalëmis, pagal galimybes mes turime suteikti jiems dvasinæ paguodà ir fizinæ paramà. Nepriklausomai nuo to, ar tëvai gyvi, ar miræ, pagal galimybes mes turime rûpintis nepajëgiais kito tëvais tarsi jie bûtø mûsø. Tëvams mirus, mes turime saugoti jø biografijas bei portretus ir ilgai juos prisiminti. 5. Nedëkingumas tëvams Nedëkingumas tëvams reiðkia neþinoti apie skolà, – 23 –


2.2. Keturios geradarybës

dëkingumà ir nedëkingumà jiems ir nedëkoti, net jeigu tai þinome. 6. Dëkingumo tëvams pasekmës Jei mes dëkojame tëvams, pasaulis mus gerbs ir rodys mums palankumà, net jei mes dëkosime tik savo tëvams. Kadangi neiðvengiamai vaikai seka savo tëvø pavyzdþiu, ar jis bûtø geras, ar blogas, suprantama, mûsø vaikø dëkingumas tëvams atspindës mûsø paèiø tëvams rodytà dëkingumà. Mûsø rûpesèio nepajëgiais þmonëmis pasekmë bus ta, kad ir mes, tapæ nepajëgûs, visada sulauksime kitø pagalbos visuose gyvenimuose. 7. Nedëkingumo tëvams pasekmës Jei mes nedëkojame tëvams, pasaulis mus smerks ir rodys mums nepalankumà, net jei mes nedëkosime tik savo tëvams. Suprantama, mûsø atþalos taip pat paseks mûsø nedëkingumo tëvams pavyzdþiu ir nuvils mus. Mûsø nedëkingumo tëvams pasekmë bus ta, kad ir mes, tapæ nepajëgûs, visada sulauksime kitø abejingumo visuose gyvenimuose.

2.2.3. Gyvenimo bendraþygiø geradarybë 1. Skolos gyvenimo bendraþygiams principas Jeigu mes norime lengviausiai suprasti, kokias geradarybes gauname ið gyvenimo bendraþygiø28, pirmiausia – 24 –


2.2. Keturios geradarybës

pagalvokime, ar mes vieni galëtume gyventi vietoje, kur nëra nei þmoniø, nei paukðèiø, nei gyvuliø, nei medþiø ir þolës. Tuomet kiekvienas pasakys, kad tai neámanoma. Jei mes negalime gyventi be gyvenimo bendraþygiø teikiamos pagalbos, paramos ir aprûpinimo, ar tai ne pati didþiausia jø geradarybë? Paprastai pasaulyje yra keturios pagrindinës profesi29 jos : ðviesuoliai30, þemdirbiai, amatininkai ir prekybininkai. Veikdami ðiose profesijose ir keisdamiesi visomis jø veikloje sukurtomis materialinëmis vertybëmis, þmonës padeda vieni kitiems, turëdami naudos sau ir suteikdami jos kitiems. 2. Skolos gyvenimo bendraþygiams punktai 1. 2. 3. 4. 5.

Ðviesuoliai, ðviesdamiesi ir tyrinëdami, mus veda ir lavina visomis savo þiniomis ir vadovavimu. Þemdirbiai, sëdami ir augindami, mums tiekia þaliavà maistui ir drabuþiams. Amatininkai, gamindami ávairias prekes, aprûpina mus pastoge ir bûtiniausiais dalykais. Prekybininkai, mainydamiesi ávairiausiomis prekëmis, sukuria mûsø gyvenimo patogumus. Taip pat ir paukðèiai, gyvuliai, medþiai ir þolë padeda mums. 3. Dëkingumo gyvenimo bendraþygiams principas Ðviesuoliai, þemdirbiai, amatininkai ir prekybininkai – 25 –


2.2. Keturios geradarybës

jau skolingi savo gyvenimo bendraþygiams uþ savitarpiðkai naudingà pagalbà. Todël jeigu jie nori padëkoti gyvenimo bendraþygiams uþ jø geradarybes, keisdamiesi þiniomis ir materialinëmis vertybëmis, turi laikytis ðio principo ir visada tai daryti su nauda sau ir kitiems. 4. Dëkingumo gyvenimo bendraþygiams punktai 1.

2.

3.

4.

5.

Ðviesuoliai, perteikdami savo sukauptas þinias ar vadovaudami, visada turi laikytis teisingumu paremto tarpusavio naudos principo. Þemdirbiai, tiekdami þaliavà drabuþiams ir maistui, visada turi laikytis teisingumu paremto tarpusavio naudos principo. Amatininkai, aprûpindami mus pastoge ir bûtiniausiais dalykais, visada turi laikytis teisingumu paremto tarpusavio naudos principo. Prekybininkai, mainydamiesi ávairiausiomis prekëmis, visada turi laikytis teisingumu paremto tarpusavio naudos principo. Be rimtos prieþasties neþudykime net paukðèiø ar gyvûnø, nepjaukime þolës ar medþiø. 5. Nedëkingumas gyvenimo bendraþygiams

Nedëkingumas gyvenimo bendraþygiams reiðkia neþinoti apie skolà, dëkingumà ir nedëkingumà jiems ir nedëkoti, net jeigu tai þinome.

– 26 –


2.2. Keturios geradarybës

6. Dëkingumo gyvenimo bendraþygiams pasekmës Jeigu mes dëkojame gyvenimo bendraþygiams, visi gyvenimo bendraþygiai, skatinami teisingo abipusës naudos poelgio, dþiaugsis ir mylës vieni kitus. Mes taip pat bûsime apsaugoti ir gerbiami, tarp individø vyraus meilë, tarp ðeimø draugystë, tarp visuomeniø supratimas, o tarp valstybiø taika – pagaliau bus sukurtas neásivaizduojamai idealus pasaulis. Bet jeigu visa þmonija nedëkoja uþ gyvenimo bendraþygiø geradarybes, ar jeigu dël nedëkingøjø klaidø visi gyvenimo bendraþygiai yra pasinëræ á kanèiø ir rûpesèiø jûrà, ðventieji pasaulio gelbëtojai parodys savo palankumà ir gailestingumà bei iðgelbës nedëkinguosius moraline jëga, politine galia ar karinëmis pajëgomis. 7. Nedëkingumo gyvenimo bendraþygiams pasekmës Jei mes nedëkojame gyvenimo bendraþygiams, ðie nekæs, nemëgs vieni kitø ir taps prieðais. Tarp individø kils kivirèai, tarp ðeimø antipatija, tarp visuomeniø nesutarimai, o tarp valstybiø nesantaika – galiausiai ásiliepsnos pasaulinis karas.

2.2.4. Ástatymø geradarybë 1. Skolos ástatymams principas Jeigu mes norime lengviausiai suprasti, kokiø gerada– 27 –


2.2. Keturios geradarybës

rybiø sulaukëme ið ástatymø³¹, pirmiausia pagalvokime, ar mes galëtume gyventi taikiai ir tvarkingai be ástatymø, ðviestis, tvarkyti ðeimos reikalus, valdyti visuomenæ, valstybæ ir pasaulá. Tuomet kiekvienas pasakys, kad tai neámanoma. Jei mes negalime gyventi be ástatymø, ar tai ne pati didþiausia jø geradarybë? Paprastai ástatymai reiðkia neðaliðkas þmoniø santykiø taisykles ir teisingumà. Jeigu ðiø taisykliø þmonës laikosi, þmonës sulauks pagalbos. Jeigu ðiø taisykliø ðeimos laikosi, ðeimos sulauks pagalbos. Jeigu ðiø taisykliø visuomenës laikosi, visuomenës sulauks pagalbos. Jeigu ðiø taisykliø valstybës laikosi, valstybës sulauks pagalbos. Jeigu ðiø taisykliø pasaulis laikosi, pasaulis sulauks pagalbos. 2. Skolos ástatymams punktai 1. 2.

3.

Ðventieji savo laiku pasirodo ir per religijà bei moralæ skatina mus þengti teisingu keliu. Ástatymai suteikia galimybæ ákurti ðviesuoliø, þemdirbiø, amatininkø ir prekybininkø institucijas, visomis iðgalëmis mus veda ir ragina, saugo mûsø gyvybæ ir skatina gilinti þinias. Ástatymai, atskirdami gërá nuo blogio, naudà nuo þalos, bausdami uþ neteisingumà ir átvirtindami teisingumà, palaiko ramybæ ir tvarkà. 3. Dëkingumo ástatymams principas Jei ástatymuose, kuriems esame skolingi, yra draudimø, – 28 –


2.2. Keturios geradarybës

jiems turime paklusti, o jeigu ástatymuose, kuriems esame skolingi, yra raginimø, jiems turime paklusti. 4. Dëkingumo ástatymams punktai 1. 2. 3. 4. 5.

Kaip individai, mes turime mokytis ir vykdyti ástatymus, kurie padëtø save ugdyti. Ðeimoje turime mokytis ir vykdyti ástatymus, kurie padëtø vadovauti ðeimai. Visuomenëje turime mokytis ir vykdyti ástatymus, kurie padëtø vadovauti visuomenei. Valstybëje turime mokytis ir vykdyti ástatymus, kurie padëtø vadovauti valstybei. Pasaulyje turime mokytis ir vykdyti ástatymus, kurie padëtø vadovauti pasauliui. 5. Nedëkingumas ástatymams

Nedëkingumas ástatymams reiðkia neþinoti apie skolà, dëkingumà ir nedëkingumà jiems ir nedëkoti, net jeigu tai þinome. 6. Dëkingumo ástatymams pasekmës Jei mes dëkojame ástatymams, jie mus gins, pamaþu patirsime vis maþiau suvarþymø ir ágysime vis daugiau laisvës. Atitinkamai pagerës asmeninës charakterio savybës, ásivyraus tvarka pasaulyje ir suklestës ðviesuoliai, þemdirbiai, amatininkai ir prekybininkai – bus sukurtas neprilygstamai patogus pasaulis. Tai taip pat bus dëkingumas – 29 –


2.3. Keturios bûtinybës

ástatymø leidëjams ir ástatymø vykdytojams. 7. Nedëkingumo ástatymams pasekmës Jei mes nedëkojame ástatymams, jie neatleis mums ir mes pajusime nelaisvæ bei suvarþymus, mûsø asmeninës charakterio savybës pablogës ir pasaulis iðsiderins – kils visuotinë anarchija.

2.3. Keturios bûtinybës 2.3.1. Savarankiðkumo ugdymas 1. Savarankiðkumo ugdymo principas Iðskyrus atvejus, kai esame bejëgiai vaikai, iðkarðæ seniai ar silpni ligoniai, visais kitais atvejais mes turime mokytis ugdyti savarankiðkumà, vykdyti þmogui neiðvegiamas prievoles ir pareigas, taip pat pagal galimybes rûpintis bejëgiais. 2. Praeities priklausomo gyvenimo punktai 1.

Jeigu tarp tëvø, broliø ir seserø, sutuoktiniø, sûnø ir dukterø, giminiø buvo geriau gyvenantis, norëjosi priklausyti nuo jo ir gyventi nieko neveikiant. Jei jis nepriëmë to, norëjosi gyventi su juo. Jeigu neapmokëjo savo skolos kitam, visa giminë nuskurdo, stengdamasi jà apmokëti. – 30 –


2.3. Keturios bûtinybës

2.

Vaikystëje moteris priklausë nuo tëvø, po vedybø nuo vyro, o senatvëje nuo vaikø. Neturëdama lygiø teisiø ji negalëjo ágyti iðsilavinimo kaip vyras. Ji taip pat negalëjo atsiduoti visuomeninei veiklai, neturëjo teisës paveldëti turtà. Be to, kiekviename veiksme ji negalëjo laisvai vadovautis savo kûnu ir protu. 3. Punktai, kuriuos savarankiðkas þmogus rekomenduoja priklausomam nuo kitø

1. 2.

3.

4.

Mes turime nepriimti nepagrásto savarankiðko þmogaus praðymo. Tëvai turi padalinti turtà vaikams, neatsiþvelgdami, ar tai vyriausiasis sûnus, ar jaunesnysis sûnus, ar dukra, iðskyrus atvejá, kai jis ar ji negali iðsaugoti palikimo. Po vedybø abu sutuoktiniai turi bûti finansiðkai nepriklausomi ir neapsiriboti tik meile, bet iki galo vykdyti savo pareigas ir prievoles. Mes turime tvarkyti visus reikalus atsiþvelgdami á aplinkybes bei ástatymus ir, nediskriminuodami vyro bei moters, kaip praeityje, vertinti juos pagal darbus. 4. Savarankiðkumo ugdymo punktai

1.

2.

Visi mes, ir vyrai, ir moterys, neturime gyventi priklausydami nuo kitø, kaip bûdavo praeityje, iðskyrus tuos atvejus, jeigu esame bejëgiai dël vaikystës, senatvës ar ligos. Moterys, kaip ir vyrai, taip pat turi ágyti iðsilavinimà, – 31 –


2.3. Keturios bûtinybës

3.

4.

kad aktyviai gyventø þmoniø visuomenëje. Ir vyrai, ir moterys, visi turi stropiai atlikti savo profesines pareigas, kad gyventø patogiau, ir vienodai vykdyti savo pareigas ir prievoles ðeimai ir valstybei. Jaunesnysis sûnus taip pat turi rûpintis abiem tëvais, gyvais ar mirusiais, kaip praeityje darydavo vyriausiasis sûnus.

2.3.2. Iðminèiaus pirmavimas 1. Iðminèiaus pirmavimo principas Visiðkai akivaizdu, kad iðminèius turi mokyti neiðmanantá, o neiðmanantis turi mokytis ið iðminèiaus. Jei mes norime mokytis bet kokiomis aplinkybëmis, mes turime nesitraukti ið absurdiðkos diskriminacinës sistemos, bet siekti savo tikslo. 2. Praeities absurdiðkos diskriminacinës sistemos punktai 1. 2. 3. 4. 5.

Diskriminacija tarp diduomenës ir prastuomenës. Diskriminacija tarp teisëtø ir nesantuokiniø vaikø. Diskriminacija tarp senimo ir jaunimo. Diskriminacija tarp vyrø ir moterø. Diskriminacija tarp genèiø. 3. Iðminèiaus pirmavimo punktai

1.

Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kurio prigim– 32 –


2.3. Keturios bûtinybës

ties valdymas³² ir doras elgesys yra pranaðesni uþ mûsø. 2. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kuris administracinius reikalus iðmano geriau uþ mus. 3. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kuris turi gyvenimo patirties daugiau uþ mus. 4. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kurio þinios ir águdimas didesni uþ mûsø. 5. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kurio sveikas protas yra ðviesesnis uþ mûsø. Ið esmës mes neturime diferencijuoti aukðèiau minëtø þmoniø, iðskyrus atvejá, kai mes norime mokytis ið jø.

2.3.3. Kito vaikø ugdymas 1. Kito vaikø ugdymo principas Jei ugdymo institucija yra per siaura ar ugdymo dvasia negali perþengti ribos tarp savæs ir kitø, pasaulio civilizacija uþtrunka. Todël plësdami ugdymo institucijà ir perþengdami ribà tarp savæs ir kitø, turime ugdyti visus pasekëjus, vystyti pasaulio civilizacijà ir raginti visus brolius ir seseris gyventi palaimoje. 2. Praeities ugdymo trûkumai 1. 2. 3.

Valdþia ir visuomenë nesistengë ir neskatino ugdymo. Ugdymo sistema buvo tokia, kad moterys ir paprasti pilieèiai negalëjo net pagalvoti apie lavinimàsi. Tarp mokytø þmoniø maþai buvo tokiø, kurie plaèiai – 33 –


2.3. Keturios bûtinybës

4.

5.

demonstravo iðsilavinimo privalumà. Dël visuomenës informacijos priemoniø neiðsivystymo nebuvo aktyviai keièiamasi nuomonëmis apie ugdymà. Ugdymo dvasia negalëjo perþengti ribos tarp savæs ir kitø, todël turtingi bevaikiai vien tik rûpinosi turëti savo vaikà ir prarado progà ugdyti, o beturtis norëjo ugdyti savo vaikà, bet negalëjo to daryti dël finansiniø trûkumø. 3. Kito vaikø ugdymo punktai

1.

2. 3.

Kadangi áþengëme á epochà, kurioje ugdymo trûkumai nyksta, norëdami ugdyti kito vaikus kaip savo, mes, turintys vaikø ar bevaikiai, pagal iðgales turime padëti visoms ugdymo institucijoms ir iðugdyti tiek kito vaikø, kiek leidþia aplinkybës, tarsi jie bûtø mûsø vaikai. Valstybë ir visuomenë turi plësti ugdymo institucijø tinklà ir aktyviai imtis ugdymo. Baþnyèia, visuomenë, valstybë ir pasaulis turi pagal nuopelnus paskatinti ir pagerbti tuos, kurie vykdo kito vaikø ugdymo punktus.

2.3.4. Pagarba altruistui 1. Pagarbos altruistui principas Jeigu pasaulis nuoðirdþiai gerbia altruistus, atsidavu– 34 –


2.3. Keturios bûtinybës

siøjø pasauliui daugës. Jeigu valstybë nuoðirdþiai gerbia altruistus, atsidavusiøjø valstybei daugës. Jei visuomenë ir baþnyèia nuoðirdþiai gerbia altruistus, atsidavusiøjø visuomenei ir baþnyèiai daugës. Vadinasi, kaip vaikai gerbia tëvus, taip ir mes pagal nuopelnus turime gerbti tuos, kurie atsiduoda pasauliui, valstybei, visuomenei ir baþnyèiai, ir, sekdami jø altruizmu, veikti visuomenës labui. 2. Praeities altruistinio darbo trûkumai 1.

2. 3. 4. 5. 6.

7. 8.

Ðviesuoliams, þemdirbiams, amatininkams ir prekybininkams, pagrindiniø gyvenimo veiklø atstovams ir visuomenës gerovës pagrindø kûrëjams, stigo specializuoto ugdymo. Ðviesuoliams, þemdirbiams, amatininkams ir prekybininkams stigo institucijø teikiamø galimybiø. Religinës doktrinos ir sistemos negalëjo iðpopuliarëti. Vyriausybë ir visuomenë retai pagerbdavo altruistus. Joks ugdymas negalëjo tapti savarankiðkas ir nepriklausomas nuo iðorinës jëgos. Stiprëjo egoizmas ieðkant naudos sau net kitø sàskaita ir prisiriðimas prie artumo, tolumo, intymumo ir formalumo. Buvo maþai þiniø ir sveiko proto. Buvo maþai tø, kurie skyrë ðeimos pagarbà, uþsitarnautà uþ pasiðventimà ðeimai, nuo liaudies pagarbos, uþsitarnautos uþ pasiðventimà liaudþiai.

– 35 –


2.4. Trys studijos

3. Pagarbos altruistui punktai 1.

2.

Bëgant laikui, kai nyksta visuomeninio darbo trûkumai, mes turime atskirti darbà ðeimai nuo darbo visuomenei, o jeigu abu yra vienodai svarbûs, turime perþengti ribà tarp savæs ir kito bei dirbti visuomenës labui. Mes turime pagal nuopelnus iðlaikyti altruistus senatvëje, o jiems mirus turime imtis atsakomybës uþ laidotuviø ritualà, saugoti jø biografijas bei portretus ir ilgai juos prisiminti.

2.4. Trys studijos 2.4.1. Dvasios ugdymas 1. Dvasios ugdymo reikðmë Dvasia reiðkia bûsenà, kai protas yra ðviesus, ramus ir laisvas nuo skyrimo ir prisiriðimo. Ugdymas reiðkia duoti peno ðviesiai ir ramiai dvasiai, viduje atmetant skyrimà ir prisiriðimà, o iðorëje nesileidþiant suviliojamam trikdanèiø situacijø. 2. Dvasios ugdymo tikslas Instinktyviai jauèiantys sutvërimai turi ágimtà sugebëjimà paþinti ir norëti. Taèiau þmonës, paèios protingiausios bûtybës, turi polinká paþinti matydami, girdëdami – 36 –


2.4. Trys studijos

ir mokydamiesi ir norà padaryti daugiau nei kiti gyvi padarai. Taigi, jeigu þmonës stengiasi patenkinti tik savo þingeidumà ir norus, pasinaudodami savo teise, galia ir karine jëga, net neturëdami laiko susimàstyti apie padorumà, gëdà ir teisingus ástatymus, jie galiausiai sugriauna savo ðeimas ir praþudo save, o dël apmaudo, iliuzijø, pykèio ir nekantrumo nusivilia, suserga nervø ligomis, iðprotëja, o kartais net nusiþudo. Todël mes turime ugdyti savo dvasià, kad atsikratytume tokiø norø, sklindanèiø á tûkstantá ðakø ir deðimt tûkstanèiø lapø³³, pasiektume sveikà dvasià ir iðsiugdytume savarankiðkà jëgà. 3. Dvasios ugdymo pasekmës Jeigu mes ilgai uþsiimsime dvasios ugdymu, mûsø dvasia taps tvirta kaip geleþis ir uola, o, nesuskaièiuojamose situacijose, atsiras savarankiðka proto galia ir pagaliau mes ágysime ugdymo jëgà.

2.4.2. Dalykinis-principinis tyrinëjimas 1. Dalykinio-principinio tyrinëjimo reikðmë Dalykas reiðkia þmogaus teisingumà, neteisingumà, naudà ir skriaudà. Principas reiðkia visatos didumà, maþumà, bûtá ir nebûtá. Didumas reiðkia visø visatos bûtybiø esmæ. Maþumas reiðkia, kad visos bûtybës skiriasi savo forma ir spalva. Bûtis ir nebûtis reiðkia keturiø metø laikø – pavasario, vasaros, rudens bei þiemos – kaità danguje ir – 37 –


2.4. Trys studijos

þemëje – vëjà, debesis, lietø, rasà, ðerkðnà bei sniegà, ir visø bûtybiø transformacijà á gimimà, senëjimà, ligà bei mirtá ir á pakilimà, kritimà, klestëjimà bei smukimà. Tyrinëjimas reiðkia studijuoti ir giliai ásisavinti dalykà ir principà. 2. Dalykinio-principinio tyrinëjimo tikslas Ðis pasaulis kuriamas didumo, maþumo, bûties ir nebûties principu ir valdomas teisingumo, neteisingumo, naudos ir skriaudos dalykais. Principø rûðys yra tokios neribotos, koks platus yra pasaulis, o dalykø rûðys yra tokios beribës, kokia yra þmoniø gausa. Taèiau kanèios ir malonumai atsitiktinai aplankantys mus ir sukuriami mûsø paèiø veiksmø yra ðeðiø jutimo organø34 naudojimo rezultatas. Jeigu mes veikiame savo nuoþiûra, neþinodami dalyko teisingumo, neteisingumo, naudos ir skriaudos, mûsø ðeðiø jutimo organø naudojimas sukels nuodëmæ ir ateityje bus bekraðtë kanèiø jûra. Jeigu mes gyvename neþinodami principo didumo, maþumo, bûties ir nebûties, mes neþinosime atsitiktinai mus aplankanèiø kanèios ir malonumo prieþasties ir dël siauros minties bei ðaliðko proto mes neþinosime gimimo, senëjimo, ligos ir mirties bei karmos principø. Negalëdami atskirti tiesos ir apgaulës, trokðdami sëkmës, visada pasiduosime iliuzijoms, kol galiausiai atsidursime ðeimos subyrëjimo ir asmeninës neðlovës bûsenoje. Todël mes turime ið anksto iðtirti sunkiai pamatuojamà visatos principà bei labai sudëtingà þmogaus dalykà ir juos aiðkiai iðnagrinëti bei greitai ávertinti realiame – 38 –


2.4. Trys studijos

gyvenime. 3. Dalykinio-principinio tyrinëjimo pasekmë Jei ilgai studijuosime dalykiná-principiná tyrinëjimà, mes iðsiugdysime iðminties jëgà, leidþianèià be vargo iðnagrinëti ir ávertinti visus dalykus ir principus, kol galiausiai ágysime tyrinëjimo jëgos.

2.4.3. Teisingo veiksmo pasirinkimas 1. Teisingo veiksmo pasirinkimo reikðmë Veiksmas reiðkia bet kokiame darbe naudoti ðeðis jutimo organus – akis, ausis, nosá, lieþuvá, kûnà ir protà. Pasirinkimas reiðkia paimti tai, kas teisinga ir atsisakyti to, kas neteisinga. 2. Teisingo veiksmo pasirinkimo tikslas Nors ugdydami dvasià mes ágyjame ugdymo jëgos, o tyrinëdami dalykà ir principà tyrinëjimo jëgos, ugdymas ir tyrinëjimas virs niekais ir vargu, ar bus veiksmingi, jeigu jø netaikysime visuose veiksmuose. Kitais þodþiais tariant, tai bus panaðu á medá, kuris turi gerà kamienà, ðakas, lapus ir þiedus, bet neduoda vaisiø. Paprastai mes, þmonës, þinome, kad gëris yra gerai, bet negalime daryti gera, þinome, kad blogis yra blogai, bet negalime jo atsikratyti. Dël kokiø prieþasèiø mes paliekame ramø rojø ir þengiame á þiaurià kanèiø jûrà? Taip yra dël – 39 –


2.5. Aðtuonios nuostatos

to, kad, neskiriame teisingumo ir neteisingumo, ar net ir skirdami teisingumà ir neteisingumà, bet negalëdami suvaldyti tarsi ugnis ásiplieskianèiø norø ar atsisakyti tvirto kaip geleþis ir uola áproèio, savo veiksmuose mes neatsikratome blogio ir nesigriebiame gërio. Todël bûtinai pasirinkdami teisingumà ir atsikratydami neteisingumo, mes turime vengti nemalonios kanèiø jûros ir nuoðirdþiai priimti geidþiamà rojø. 3. Teisingo veiksmo pasirinkimo pasekmë Jei ilgai studijuosime teisingo veiksmo pasirinkimà, mes iðsiugdysime veikimo jëgà bet kokiame veiksme dràsiai priimti tai, kas teisinga ir atsisakyti to, kas neteisinga, kol galiausiai ágysime pasirinkimo jëgos.

2.5. Aðtuonios nuostatos 2.5.1. Keturios priimtinos nuostatos 1. Tikëjimas Tikëjimas reiðkia ásitikinimà ir yra varomoji apsisprendimo jëga, kai mes norime kà nors atlikti. 2. Dràsa Dràsa reiðkia narsø ëjimà á prieká ir yra varomoji jëga, kai norime kà nors atlikti. – 40 –


2.5. Aðtuonios nuostatos

3. Þingeidumas Þingeidumas reiðkia norà atrasti ir suþinoti, ko mes neþinome apie dalykus bei principus ir yra varomoji jëga, kaip suþinoti neþinomà, kai mes norime kà nors atlikti. 4. Pastangos Pastangos reiðkia nenuilstanèià ðirdá ir yra varomoji jëga tikslui pasiekti, kai mes norime kà nors atlikti.

2.5.2. Keturios atmestinos nuostatos 1. Nepasitikëjimas Nepasitikëjimas, prieðingai nei pasitikëjimas, trukdo teisingai apsispræsti, kai norime kà nors atlikti. 2. Godumas Godumas reiðkia perdaug kaþko geisti, nuklystant ið teisingo kelio. 3. Tingumas Tingumas reiðkia neveiklumà, kai norime kà nors atlikti. 4. Neiðmanymas Neiðmanymas reiðkia veikti savo nuoþiûra, nieko neþinant apie didumà, maþumà, bûtá ir nebûtá, ir apie teisingumà, neteisingumà, naudà ir skriaudà. – 41 –


2.6. Gyvenimo ir praktikavimo esminiai keliai

2.6. Gyvenimo ir praktikavimo esminiai keliai Keturios geradarybës ir keturios bûtinybës yra esminiai gyvenimo keliai, o trys studijos ir aðtuonios nuostatos yra esminiai praktikavimo keliai. Mes negalime þengti esminiais gyvenimo keliais be esminiø praktikavimo keliø, o esminiai praktikavimo keliai bus neefektyvûs be esminiø gyvenimo keliø. Kitais þodþiais tariant, esminiai praktikavimo keliai yra kaip medicinos menas, kuriuo remdamasis gydytojas gydo ligoná, o esminiai gyvenimo keliai yra kaip vaistas, kuriuo gydytojas gydo ligoná.

2.7. Keturi didieji principai Keturi didieji principai yra teisingas nuðvitimas ir veiksmas, geradarybiø suvokimas ir dëkingumas, budos darmos pritaikymas, pasiaukojamas tarnavimas visuomenei. Teisingas nuðvitimas ir veiksmas reiðkia, kad mes turime patirti nuðvitimà apskritimo tiesa, t.y. budø ir protëviø teisingai perduotu proto áspaudu ir, sekdami ðia tiesa, naudodamiesi ðeðiais jutimo organais – akimis, ausimis, nosimi, lieþuviu, kûnu ir protu – atlikti nepriekaiðtingus veiksmus be ðaliðkumo, prisiriðimo, pertekliaus ar trûkumo. Geradarybiø suvokimas ir dëkingumas reiðkia, kad mes – 42 –


2.7. Keturi didieji principai

turime giliai jausti ir suvokti þemës-dangaus, tëvø, gyvenimo bendraþygiø ir ástatymø geradarybes ir, sekdami mûsø skolos keliu, uþ jas dëkoti, o tuo paèiu, net jeigu ir jauèiame apmaudà, pirmiausia turime áþvelgti visø geradarybiø kilmæ ir dëkoti uþ jas, o nesiskøsti. Budos darmos pritaikymas reiðkia, kad tapdami budistais mes turime geriau negu praeityje, kai budistas negalëjo to padaryti dël savo prisiriðimo prie budos darmos, tvarkyti pasaulio dalykus. Kitaip tariant, mes netapkime þmonëmis, nenaudingais pasauliui, taikydami budos darmà, bet tapkime naudingais þmonëmis individams, ðeimoms, visuomenei ir valstybei. Pasiaukojamas tarnavimas visuomenei reiðkia, kad mes turime atsikratyti minèiø vien tik apie save ir savo ðeimà ar vien tik maloniø veiksmø, o altruistiniu mahajanos35 elgesiu visa ðirdimi turime gelbëti visà gyvastá.

– 43 –


3.1. Pagrindiniai kasdienio praktikavimo dalykai

3. PRAKTIKAVIMAS 3.1. Pagrindiniai kasdienio praktikavimo dalykai 1.

2.

3.

4.

5. 6. 7. 8. 9.

Proto lauko36 pirmapradëje esmëje nëra neramumo, bet neramumà sukelia situacijos, todël leiskime pasireikðti savo prigimèiai, kad atsikratytume neramumo. Proto lauko pirmapradëje esmëje nëra neiðmanymo, bet neiðmanymà sukelia situacijos, todël leiskime pasireikðti savo iðminèiai, kad atsikratytume neiðmanymo. Proto lauko pirmapradëje esmëje nëra neteisingumo, bet neteisingumà sukelia situacijos, todël leiskime pasireikðti savo prigimties dësniams, kad atsikratytume neteisingumo. Tikëjimu, dràsa, þingeidumu ir pastangomis atsikratykime nepasitikëjimo, godumo, tingumo ir neiðmanymo. Pakeiskime pasipiktinimo gyvenimà á dëkingumo gyvenimà. Pakeiskime priklausomà gyvenimà á savarankiðkà gyvenimà. Pakeiskime nesugebantá mokytis á gerai besimokantá. Pakeiskime nesugebantá mokyti á gerai bemokantá. Pakeiskime egoistà á altruistà. – 44 –


3.2. Periodiðkos ir kasdienës treniruotës

3.2. Periodiðkos ir kasdienës treniruotës 3.2.1. Periodiðkos treniruotës Kad studijuojantys37 galëtø periodiðkai tobulintis darmoje yra nustatyti periodiðkø treniruoèiø dalykai: budos vardo reèitavimas38, sëdima meditacija39, ðventasis raðtas, paskaita, diskusija, klausimas40, prigimties principas41, periodiðkas dienoraðtis, kasdienis dienoraðtis, dëmesys ir elgesys. Budos vardo reèitavimas ir sëdima meditacija yra dvasios ugdymo treniruoèiø objektai. Ðventasis raðtas, paskaita, diskusija, klausimas, prigimties principas ir periodiðkas dienoraðtis yra dalykinio-principinio tyrinëjimo treniruoèiø objektai. Kasdienis dienoraðtis, dëmesys ir elgesys yra teisingo veiksmo pasirinkimo treniruoèiø objektai. Budos vardo reèitavimas reiðkia monotoniðkai giedoti mûsø pasirinktos maldos þodþiø frazæ. Jos tikslas á reèituojamas eiles sukoncentruoti protà, iðsisklaidþiusá á tûkstantá ðakø ir deðimt tûkstanèiø lapø, ir tûkstantá bei deðimt tûkstanèiø minèiø paversti tik viena mintimi. Sëdima meditacija reiðkia, siekiant sukaupti energijà42 ir apsaugoti protà, sukoncentruoti juos á dandþon43 ir, atsikraèius bet kokio skvarbumo ir prisiriðimo net prie maþiausios minties, likti visiðkos ramybës bûsenoje. Ji yra bûdas tobulinti tyrà ir pirmapradæ þmogaus dvasià. – 45 –


3.2. Periodiðkos ir kasdienës treniruotës

Ðventasis raðtas yra mûsø apibrëþtø mokymø kûrinys ir vedanèioji sutra. Jos tikslas yra padëti praktikuojanèiajam orientuotis studijose. Paskaita paaiðkina konkreèios temos apie dalykà ir principà reikðmæ. Jos tikslas yra padëti praktikuojanèiajam formaliai pasidalinti þiniomis su þmonëmis ir lavinti iðmintá. Diskusija reiðkia laisvai iðsakyti áspûdþius apie matytà ir girdëtà. Jos tikslas padëti praktikuojanèiam nesivarþant ir aktyviai keistis nuomonëmis ir lavinti iðmintá. Klausimas reiðkia ið esmës iðtyrinëti nesuprantamà temà apie teisingumo, neteisingumo, naudos ir skriaudos dalykus, apie didumo, maþumo, bûties ir nebûties principus ir apie buvusiø budø bei patriarchø klasikinius klausimus44 ir atrasti sprendimà. Jo tikslas padëti praktikuojanèiajam giliai ir aiðkiai suvokti dalykà ir principà. Prigimties principas reiðkia iðsiaiðkinti ir suprasti visø visatos bûtybiø ir mûsø paèiø prigimties principus. Periodiðkas dienoraðtis reiðkia áraðyti tos dienos darbo valandas, pajamas ir iðlaidas, fizinius ir dvasinius veiksmus, atradimus ir áspûdþius. Kasdienis dienoraðtis reiðkia áraðyti tos dienos dëmesingus ir nedëmesingus veiksmus, mokymosi valandas ir paklusimà ar nepaklusimà priesakams. Dëmesys reiðkia proto bûsenà, naudojantis ðeðiais jutimo organais, atsiminti ir atlikti tai, kà þmogus nusprendë padaryti ir neatlikti to, ko jis nusprendë nedaryti. – 46 –


3.2. Periodiðkos ir kasdienës treniruotës

Elgesys reiðkia, kad þmogus turi elgtis humaniðkai. Jo tikslas padëti praktikuojanèiajam, nuolat ávertinant savo mokymàsi ir já pritaikant praktikoje, pajusti realø tobulinimosi efektà.

3.2.2. Kasdienës treniruotës Siekiant kasdien mokyti besimokantájá praktikavimo, nustatyti ðeði ásidëmëtini kasdienio gyvenimo punktai ir ðeði ásidëmëtini ðventyklos lankymo punktai. 1. Ásidëmëtini kasdienio gyvenimo punktai 1. 2. 3. 4. 5.

6.

Kiekviename veiksme sveika nuovoka stenkitës pasirinkti teisingumà ir atsikratyti neteisingumo. Prieð kiekvienà veiksmà, stenkitës jam pasiruoðti aiðkindamiesi jo aplinkybes. Laisvalaikiu stenkitës studijuoti ðventàjá raðtà ir ásakymus. Jei studijuodami ðventàjá raðtà ir ásakymus padarëte paþangà, stenkitës gilintis á klausimà. Po vakarienës, uþbaigæ visus namø ruoðos darbus, likusá laikà iki miego ar paryèiui, stenkitës ugdyti savo dvasià, reèituodami budos vardà ir medituodami sëdomis. Atlikæ visus reikalus, galvodami apie jos, stenkitës patikrinti, ar pavyko padaryti tai, kà ketinote ir tai, ko neketinote. – 47 –


3.2. Periodiðkos ir kasdienës treniruotës

2. Ásidëmëtini ðventyklos lankymo punktai 1.

2.

3.

4.

5.

6.

Kai besimokydami ásidëmëtinø kasdienio gyvenimo punktø lankotë ðventykloje, stenkitës domëtis klausimais ir atsakymais apie visus savo tuometinius reikalus. Jeigu patiriamas nuðvitimas kuriuo nors dalyku, stenkitës pasakyti apie tai dvasiniam mokytojui ir gauti jo ávertinimà. Jeigu kuris nors dalykas kelia abejoniø, stenkitës pasakyti apie tai dvasiniam mokytojui ir gauti jo paaiðkinimà. Per kasmetæ treniruoèiø sesijà, ið anksto paruoðæ mokestá, stenkitës mokytis specialiø dalykø treniruoèiø centre. Kiekvienà darmos susirinkimo45 dienà, ið anksto sutvarkæ visus reikalus, stenkitës pasiðvæsti mokymuisi ðventykloje. Sugráþæ ið ðventyklos, apmàstæ, koká nuðvitimà patyrëte ir kokias abejones iðsklaidëte, stenkitës ágytas þinias pritaikyti kasdieniame gyvenime.

3.2.3. Periodiðkø ir kasdieniø treniruoèiø ryðys Jeigu kalbëtume apie periodiðkø ir kasdieniø treniruoèiø ryðá, periodiðkos treniruotës, kaip mokymasis neaktyviu metu, remiasi dvasios ugdymu ir dalykiniu-principiniu – 48 –


3.3. Budos vardo reèitavimas

tyrinëjimu bei suteikia pagrindus nuolatiniam mokymuisi, o kasdienës treniruotës, kaip mokymasis aktyviu metu, remiasi teisingo veiksmo pasirinkimu ir suteikia pagrindus periodiðkam mokymuisi. Abu treniruoèiø bûdai papildo bei sudaro vienas kito pagrindà ir yra kelias, padedantis besimokanèiajam, pasaulieèiui ar dvasininkui, në minutei ar sekundei neapleisti studijø.

3.3. Budos vardo reèitavimas 1. Budos vardo reèitavimo reikðmë Apskritai budos vardo reèitavimas yra mokymosi bûdas, kuris sutelkia á nesuskaièiuojamas ðakas iðsisklaidþiusià dvasià ir nuramina palankiø ir nepalankiø situacijø blaðkomà protà. Reèituojama frazë “Namu Amitabul 46” korëjieèiø kalba reiðkia rasti prieglobstá beribëje gyvenimo trukmëje ir nuðvitime. Praeityje þmonës reèitavo Amitabos ðventà vardà, norëdami Amitabos47 dieviðkos jëgos pagalba atgimti Vakarø Rojuje, Skaisèiojoje ðalyje48, bet mûsø tikslas yra atrasti savo proto Amitabà ir sugráþti á mûsø paèiø prigimties rojø. Ið prigimties mûsø protas neturi nei gimimo, nei mirties, todël jis yra amþinai gyvas. Mûsø protas yra spindintis bei paslaptingas ir niekada netemstantis, todël jis yra nuðvitimas. Tai ir yra mûsø proto Amitaba. Mûsø paèiø prigimtis yra tyra, todël ji yra be jokios nuodëmës ir palaimos, joje niekada nebûna kanèios ir sielvarto49. – 49 –


3.3. Budos vardo reèitavimas

Tai yra amþinai nekintantis mûsø paèiø prigimties rojus. Todël, kad galëtø sutelkti dvasià, iðsisklaidþiusià á nesuskaièiuojamas ðakas, á vienintelæ mintá apie Amitabà ir sugràþintø protà, besiblaðkantá tarp palankiø ir nepalankiø situacijø, á nesudrumsèiamo komforto50 bûsenà, reèituojantis budos vardà pirmiausia turi suprasti ðá principà, sutelkti savo protà, neturintá nei gimimo, nei mirties, ir suvokti vienintelæ mintá, neþinanèià nei atëjimo, nei iðëjimo. Tai yra tikrasis budos vardo reèitavimo mokymas. 2. Budos vardo reèitavimo metodas Budos vardo reèitavimo metodas yra toks paprastas ir lengvas, kad tai daryti gali bet kas. 1. Visuomet iðsitieskite ir nuraminkite savo energijà, nesiûbuokite, nejudinkite savo kûno. 2. Priderinkite balsà prie savo energijos, kad jis nebûtø nei per garsus, nei per tylus. 3. Koncentruokite savo dvasià vien tik á budos vardà reèituojantá balsà, susikaupkite tik ties viena mintimi – budos vardo reèitavimu – ir vienintelæ mintá bei savo balsà sujunkite á nedalomà visumà. 4. Atsikratykite bet kokios minties ir iðlaikykite protà ramybës ir neveiklumo bûsenoje. Atsikratykite ir minties ieðkoti budos atvaizdo ir savo prote ásivaizduoti Amitabos figûrà ar rojaus palaimà. 5. Kad sutelktumëte savo protà, galite skaièiuoti roþanèiaus rutuliukus, o kad balsas bûtø ritmingas, bûtina – 50 –


3.3. Budos vardo reèitavimas

6.

7.

muðti moktakà51 ar bûgnà. Jei bergþdþios mintys trikdo jûsø protà dirbant, einant, stovint, sëdint ir gulint, budos vardo reèitavimas galëtø padëti jø atsikratyti, ir atvirkðèiai, liaukitës reèituoti budos vardà, jeigu jis trukdo jums susitelkti jûsø darbe. Reèituodami budos vardà visada apmàstykite pirmapradæ savo proto bûsenà ir, susierzinus, prasiverþus godumui bei esant prisiriðimui prie palankios ir nepalankios situacijos, nuraminkite savo protà. Taigi budos vardo reèitavimo tiesø þinovas gali vien budos vardà reèituojanèiu balsu áveikti visus nedorus velnius. Maþai efektyvus yra tik mechaninis reèitavimas, nesusitelkus ties vienintele mintimi, taèiau, suvokiant vienintelæ mintá, galima pasiekti koncentracijà net ir per begarsá reèitavimà. 3. Budos vardo reèitavimo nuopelnas

Jeigu jûs budos vardà reèituojate ilgà laikà, jûs savaime galite pasiekti koncentracijà ir dþiaugtis geidþiama palaima. Budos vardo reèitavimo nuopelnas yra toks pat, kaip ir sëdimos meditacijos. Taèiau budos vardo reèitavimas ir sëdima meditacija yra to paties treniruoèiø objekto – dvasios ugdymo – vidus ir iðorë. Jeigu studijuojantis iðgyvena itin sunkø sielvartà, jis per budos vardo reèitavimà pirmiausia turi atsikratyti savo dvasios nerimo, o paskui per sëdimà meditacijà pa– 51 –


3.4. Sëdima meditacija

siekti tikrà visiðkos ramybës bûsenà. Laiko atþvilgiu, budos vardo reèitavimas labiau reikalingas dienà ir tada, kai susiduriame su iðorinëmis situacijomis, o sëdima meditacija – naktá, paryèiui ir tada, kai iðorinës situacijos yra nutolæ. Jeigu studijuojantis, nuolat vertindamas aplinkybes ir savo proto bûsenà, tinkamu laiku gerai pritaiko budos vardo reèitavimà ir sëdimà meditacijà, abu suformuoja vienà tvirtà ágûdá ir jis lengvai ágyja didelæ koncentracijos jëgà.

3.4. Sëdima meditacija 1. Sëdimos meditacijos reikðmë Apskritai sëdima meditacija yra mokymas, kaip iðsklaidyti proto iliuzijas ir atskleisti tikrà prigimtá. Ji taip pat yra bûdas, kaip nuleisti kûno ugnies energijà ir pakelti vandens energijà. Kai iliuzijos iðsisklaido, vandens energija pakyla, ir atvirkðèiai. Todël kûnas ir protas susilieja, o dvasia ir energija atsinaujina. Bet jeigu iliuzijos nesiliauja, ugnies energija nuolat kyla, visame kûne sudegina vandens energijà ir uþtemdo dvasios ðviesà. Þmogaus kûnas funkcionuoja kaip ta maðina, kur net ir vieno pirðto neámanoma pajudinti be ugnies ir vandens energijos. Visi ðeði þmogaus jutimo organai valdomi galvoje. Tuomet, kai jis juos naudoja þiûrëdamas, girdëdamas ir galvodamas, viso kûno ugnies energija, natûraliai susikoncentruodama galvoje, uþvirina ir iðdegina viso kûno – 52 –


3.4. Sëdima meditacija

vandens energijà, panaðiai kaip lempos ðviesa sunaudoja aliejø. Todël kai mes su apmaudu ilgai apie kaþkà galvojame, iðplëstomis akimis kaþkà apþiûrinëjame ir energingai kaþkà pasakojame pakeltu balsu, visada parausta veidas ir burnoje iðdþiûsta seilës. Ðis reiðkinys liudija, kad kyla ugnies energija. Mes turime taupiai naudoti ðeðis jutimo organus net jeigu bûtina kaþkà atlikti, nes kam dël nenaudingø iliuzijø dienà ir naktá leisti degti smegenø lempos ðviesai? Todël sëdima meditacija yra mokymas, kaip iðsklaidyti ðias iliuzijas ir atskleisti tikrà prigimtá, nuleisti ugnies energijà ir padidinti tyrà vandens energijà. 2. Sëdimos meditacijos metodas Sëdimos meditacijos metodas yra toks paprastas ir lengvas, kad tai daryti gali bet kas. 1. Pasidëjæ pagalvæ, patogiai atsisëskite sukryþiavæ kojas ir iðtieskite galvà ir nugarà. 2. Viso kûno jëgà lengvai nukreipkite á dandþon ir, atsikratydami bet kokios minties, pasistenkite suvokti, kad jûsø energija susikoncentravo á dandþon. Jeigu jûsø protas iðsiblaðkæs, energija iðsisklaido. Tada jà ið naujo sukaupkite ir neuþmirðkite jos koncentruoti. 3. Kvëpuokite ramiai, bet ákvëpkite ðiek tiek daugiau ir stipriau, o iðkvëpkite ðiek tiek trumpiau ir lengviau. 4. Kad atsikratytumëte miego demono, bûtina visada laikyti akis atmerktas. Bet pabandykite medituoti ir uþmerktomis akimis, kai jûsø dvasia ir energija yra – 53 –


3.4. Sëdima meditacija

5.

6.

7.

8.

9.

pakankamai þvalûs ir esate tikri, kad á jus net uþmerktomis akimis negalëtø ásiverþti miego demonas. Visuomet uþsièiaupkite. Jeigu po ilgo mokymosi pavyksta pakelti vandens energijà ir nuleisti ugnies energijà, tarp lieþuvio ir dantø nuolat skiriasi ðvarios ir slidþios seilës. Tada visa burna surinkite seiles ir retkarèiais prarykite. Savo dvasià ramumoje visada laikykite budrià ir ramià budrume. Jeigu jûs linkstate á sumiðimà, atnaujinkite dvasià, o jeigu slystate á iliuzijà, sugráþkite á teisingà mintá. Tokiu bûdu likite natûralioje neveiklios prigimties bûsenoje. Pirmoji sëdima meditacija daþnai sukelia kojø skausmà ir iliuzijos proverþá. Jeigu jauèiate kojø skausmà, po kurio laiko pakeiskite jø sukryþiavimo padëtá. Jeigu iliuzija uþvaldo jus, suvokite jà kaip iliuzijà, ir ji pati iðnyks. Jai atsiradus, neturite erzintis ar nusiminti. Jeigu sëdima meditacija jûs uþsiimate pirmà kartà, kartais galite pajusti nieþulá veide ir kûne, tarsi skruzdëlës bëgiotø ant jø. Tai liudija, kad kraujas kapiliaruose skverbiasi aktyviau. Nelieskite ir nekasykite tø vietø. Per sëdimà meditacijà nesitikëkite keistø bûsenø ar stebuklo poþymiø. Bet net jeigu kaþkas panaðaus atsiranda, þiûrëkite á tai kaip á lengvabûdiðkà dalykà, rimtai neimkite á ðirdá ir vertinkite tai kaip smulkmenà. Jeigu aukðèiau apraðytu metodu medituojate sëdomis – 54 –


3.4. Sëdima meditacija

ilgà laikà, galiausiai jûs pamirðite skirtumà tarp subjekto ir objekto, pamirðite laikà ir vietà ir liksite tikroje tobulos ramybës bûsenoje. Ir jokio skyrimo. Taip jûs mëgausitës nepakartojama dvasios palaima. 3. Sëdimos meditacijos nuopelnas Jeigu sëdima meditacija uþsiimsite ilgà laikà ir ágysite jos jëgos, patirsite deðimt tokiø maloniø: 1. Palaipsniui iðnyks lengvabûdiðki ir neapgalvoti poelgiai. 2. Ágysite tvarkos naudodamiesi ðeðiais jutimo organais. 3. Sumaþës ligø kanèios ir veidas taps lygesnis. 4. Pagerës atmintis. 5. Atsiras kantrybë. 6. Iðnyks prieraiðumas. 7. Nedora ðirdis pasikeis á teisingà. 8. Ásiþiebs prigimtinë iðminties ðviesa. 9. Pajusite palaimà. 10. Iðsilaisvinsite nuo gimimo ir mirties. 4. Bûtinybë sukoncentruoti protà á dandþon Apskritai jau nuo senø senovës gyvuoja paprotys, kad sëdima meditacija reiðkia koncentruoti protà á vienà dalykà ir atsikratyti bet kokios minties. Ið tiesø yra daug bûdø koncentruoti protà priklausomai nuo atskirø nuomoniø ir priemoniø. Bet jeigu protas koncentruojamas galvoje ar iðoriniame objekte, mintis klajoja, o energija kyla, todël – 55 –


3.4. Sëdima meditacija

sunku nusiraminti. Jeigu protas koncentruojamas á danþon, minèiai sunku klajoti, o energija lengvai leidþiasi, todël nusiraminti yra lengva. Be to ði koncentracija á danþon ne tik svarbi sëdimai meditacijai, bet ji taip pat yra be galo svarbi ir fizinës sveikatos palaikymui. Jeigu koncentruojamas protas á danþon ir daug ryjama seiliø, iðsiskirianèiø ið nefrito ðaltinio52, vandens ir ugnies energijos harmonizuojasi, maþëja kûno ligos kanèios, veidas tampa lygesnis, didëja pagrindinë energija ir formuojasi proto danþon53. Tai uþtikrins gyvenimo ilgaamþiðkumà. Ðis proto sutelkimas á apatinæ pilvo dalá tarnauja dviem tikslams: koncentracijai ir sveikatos palaikymui. Klausimu pagrástos meditacijos54 ðalininkai kritikuoja, kad ði koncentracija á danþon verèia þmogø skæsti negyvoje inertiðkoje meditacijoje. Taèiau nors kai kuriems þmonëms klausimu pagrásta meditacija gali bûti laikina priemonë, vis tik sunku jà populiarinti. Jeigu ilgà laikà protas koncentruojamas á klausimà, galima greitai susirgti dël energijos kilimo. Be to, kas ið esmës nenutuokia apie klausimà, tas negali mëgautis meditacija. Todël mes, skirdami laiko ir sëdimai meditacijai, ir atskirai klausimui, per meditacijà medituojame, o per tyrinëjimà tyrinëjame, taip kartu tobulindami koncentracijà ir iðmintá. Tada, negrimzdami á tuðtumà ir nepuldami á skyrimà, mes galime pajusti tikràjà prigimtá, neturinèià nei judëjimo, nei nejudëjimo. – 56 –


3.5. Svarbûs klausimai

3.5. Svarbûs klausimai 1.

Buvo pasakyta: “Ðakjamunis55, nepalikæs dangaus Tuðita, jau nusileido á karaliaus rûmus ir, dar bûdamas motinos ásèiose, baigë gelbëti visà gyvastá.” Kà tai reiðkia? 2. Vos gimæs Ðakjamunis pasakë: “Virð ir þemiau dangaus að vienintelis esu gerbiamasis.” Kà tai reiðkia? 3. Kai Grdhrakutos57 kalne Ðakjamunis parodë þmonëms gëlæ, jie visi tylëjo, tik Kaðjapas58 ðypsojosi. Tada Ðakjamunis pasakë: “Að perduodu Kaðjapui tikrosios darmos akies krepðá59.” Kà tai reiðkia? 4. Mirdamas Ðakjamunis pasakë: “Að nepamokslavau në vienos darmos nuo Mrgadavos60 iki Hiranjavati61 upës.” Kà tai reiðkia? 5. Visos bûtybës sugráþta á viena. Kur tas vienas sugráþta? 6. Kas yra tas dalykas, kuris nëra susijæs su visomis bûtybëmis? 7. Buvo pasakyta: “Apðviesk vienà protà per visas bûtybes.” Kà tai reiðkia? 8. Buvo pasakyta: “Iki gimstant senovës budoms62, nekintama buvo viena apskrita forma.” Kà tai reiðkia? 9. Koká kûnà jûs turëjote, prieð ágydami ið savo tëvø dabartiná kûnà? 10. Kai þmogus giliai miega nesapnuodamas, kur yra jo siela? 11. Buvo pasakyta: “Protas sukuria viskà.” Kà tai reiðkia? – 57 –


3.6. Dienoraðtis

12. Buvo pasakyta: “Protas yra buda.” Kà tai reiðkia? 13. Kodël visa gyvastis transmigruoja, o visos budos iðsivaduoja? 14. Buvo pasakyta: “Uolus praktikuojantysis neatsiskiria nuo savo prigimties.” Kaip galima nuo jos neatsiskirti? 15. Kokia prasme protas, prigimtis, principas ir energija yra panaðûs ir kuo jie skiriasi tarpusavyje? 16. Ar visos visatos bûtybës turi pradþià ir pabaigà, ar ne? 17. Visos bûtybës paþásta vienos kitas ir atsimoka uþ savo poelgius dabartiniame gyvenime, bet, neatsimindamos praëjusio gyvenimo, neþino vienos kitø poelgiø kitame gyvenime. Kaip jos atsimoka? 18. Buvo pasakyta: “Dangus ir þemë þino be þiniø.” Kà tai reiðkia? 19. Nirvanà63 pasiekusiojo siela jau susijungia su darmos kûnu. Kaip siela vël atsiskiria kaip individuali dvasia ir kaip prieð tai ir po to gyvenantys kûnai skiriasi tarpusavyje? 20. Að turiu vienà ðventàjá raðtà. Jis padarytas ne ið popieriaus ir raðalo, vadinasi, jame nëra në vieno þodþio, bet jis visada spinduliuoja ðviesà. Kà tai reiðkia?

3.6. Dienoraðtis 1. Dienoraðèio reikðmë Kasdienis dienoraðtis yra raðomas, kad pasaulietis ar – 58 –


3.6. Dienoraðtis

ðventikas, ðviesuolis ar prasèiokas, kiekvienas besimokantis nagrinëtø tos dienos savo dëmesingus ir nedëmesingus veiksmus, mokymosi valandas ir priesakø paþeidimus. Periodiðkas dienoraðtis yra skirtas tam, kad besimokantis lavinamas mokykloje ar treniruoèiø centre áraðytø savo tos dienos darbo valandas, pajamas ir iðlaidas, fizinius ir dvasinius veiksmus, nuðvitimus ir áspûdþius. 2. Kasdienis dienoraðtis 1.

2.

3.

4.

Patikrinkite ir áraðykite, kiek atlikote veiksmø skirdami tam dëmesio ir ne. Jeigu skiriate dëmesá bûtiniems ir nebûtiniems veiksmams, esate dëmesingi jiems. Kitais atvejais nesate dëmesingi jiems. Ið pradþiø, nepaisydami gero ar blogo rezultato, suskaièiuokite, kiek veiksmø atlikote skirdami tam dëmesio ir kiek kartø neskirdami tam dëmesio. Kai mokymasis gilëja, suskaièiuokite, kiek veiksmø buvo sëkmingø ir kiek nesëkmingø. Áraðykite, kiek valandø skyrëte dvasios ugdymui ir dalykiniam-principiniam tyrinëjimui ir ar dalyvavote darmos susirinkimuose ir treniruoèiø sesijose. Stebëkite, ar paklusote, ar nepaklusote priesakams, ir atitinkamuose punktuose áraðykite, kiek kartø nepaklusote. Analfabetams ir nesugebantiems tvarkyti dokumentø yra sukurtas tyrinëjimo metodas pupelëmis, kuris skirtas tik dëmesingumui ir nedëmesingumui kontro– 59 –


3.6. Dienoraðtis

liuoti. Dëmesingiems veiksmams þymëti naudojamos baltos pupelës, o nedëmesingiems veiksmams – juodos. Suskaièiuokite dëmesingus ir nedëmesingus veiksmus. 3. Periodiðkas dienoraðtis 1.

2.

3.

4.

Áraðyti tos dienos darbo valandas tikslinga, kad jûs galëtumëte kontroliuoti, kiek laiko per parà praleidote naudingai ir kiek nenaudingai. Jeigu buvo nenaudingai praleisto laiko, stenkitës kità dienà nepraleisti në minutës be naudos. Áraðyti tos dienos pajamas ir iðlaidas tikslinga, kad, jeigu trûksta pajamø, jûs galëtumëte ieðkoti pajamø priemonës ir uoliai dirbtumëte, kad jas padidintumëte. O jeigu gausu iðlaidø, – kad jas pagal galimybæ sumaþintumëte, iðvengtumëte nuskurdimo ir gyventumëte patogiai. Netgi pasiturintis turëtø atsikratyti blogo áproèio gyventi nieko neveikdamas. Áraðyti fizinius ir dvasinius veiksmus tikslinga, kad galëtumëte ávertinti tos dienos teisingus ir neteisingus veiksmus, þinoti nuodëmës ir laimës pusiausvyrà, ir kad galëtumëte ávertinti teisingumà, neteisingumà, naudà ir skriaudà bei kiekviename veiksme ágytumëte pasirinkimo jëgà. Áraðyti paþinimus ir áspûdþius tikslinga, kad galëtumëte kontroliuoti ágytø þiniø apie didumo, maþumo, bûties ir nebûties principà laipsná. – 60 –


3.7. Nuo laiko nepriklausanti meditacija

3.7. Nuo laiko nepriklausanti meditacija Apskritai meditacija yra mokymasis, kaip paþinti savo pirmapradæ prigimtá be skyrimo ar prisiriðimo ir ágyti proto laisvæ. Nuo senovës laikø medituoja kiekvienas þmogus, pasiryþæs pasiekti didájá kelià. Jei þmogus nori praktikuoti tikràjà meditacijà, jis, pirmiausia laikydamas tikrà tuðtumà substancija64, o paslaptingà bûtá funkcija65, turi iðlaikyti protà iðoriniø nesuskaièiuojamø situacijø atþvilgiu nepajudinamà kaip didelis kalnas, o viduje protà iðlaikyti tyrà kaip giedras dangus. Naudokite savo protà taip, kad jis liktø neveiklus judëjime ir veiklus nejudëjime. Tada kiekvienas skyrimas niekada neatsiribos nuo koncentracijos ir kiekvienas visø ðeðiø jutimo organø naudojimas visada sutaps su ramios tuðtumos ir paslaptingos iðminties prigimtimi. Tai yra taip vadinamos mahajanø meditacijos ir trijø studijø praktikavimas. Todël vienoje ið sutrø66 yra paraðyta: “Sukurk protà prie nieko neprisiriðantá.” Tai yra didis mokymas, kaip ugdyti veiksmus, nepajudinamus nesuskaièiuojamose situacijose. Atrodo, kad labai sunku vadovautis ðiuo mokymu, taèiau jeigu þino jo praktikavimo esmæ, medituoti gali net valstietis su bertuve, amatininkas su plaktuku, tarnautojas su skaitliukais ar ðviesuolis, atliekantis administracinius reikalus. Galima medituoti net vaikðtinëjant ir namuose. Tad ar vertëtø pasirinkti vietà ir kalbëti apie judëjimà ir nejudëjimà? – 61 –


3.7. Nuo laiko nepriklausanti meditacija

Taèiau pirmà kartà medituojantis negali valdyti proto pagal savo norà. Tai panaðu á bandymà prisijaukinti jautá. Jeigu jis nors akimirksniui atleidþia proto vadeles, siekis patirti nuðvitimà iðkart þlunga. Todël jeigu jis visomis iðgalëmis medituoja, neleisdamas dvasiai iki galo kovoti prieð bet kokià godumà kelianèià situacijà, jo protas pamaþu prisiderina ir subræsta. Tuomet jis pasiekia tokià bûsenà, kai protà gali valdyti pagal savo norà. Kaskart, susidurdamas su situacijomis, jis niekada neturi uþmirðti, kad proga mokytis sugráþta, ir suvokti, ar situacijos já paveikë, ar ne. Jeigu noras valdyti protà tampa vis daþnesnis, jis retkarèiais gali palikti savo protà tokioje situacijoje, kuri paprastai jam itin patinka ir nepatinka. Jeigu jo protas dar juda tokioje situacijoje, jo siekis patirti nuðvitimà kol kas yra nesubrendæs, o jeigu jo protas nejuda, jis turi þinoti, kad tai liudija apie jo siekio patirti nuðvitimà brandà. Bet net jeigu jo protas nejuda, jis neturi palikti tai be dëmesio. Kadangi tai vyksta dël proto pastangø, o ne spontaniðkai. Jo protas yra gerai prijaukintas tik tuomet, jeigu, net ir paliktas be dëmesio, jis nejuda. Jeigu þmogus, praktikuojantis meditacijà ilgà laikà, atsikrato visø sielvartø ir ágyja proto laisvæ, jo protas tampa geleþinës kolonos centru nuo iðorës apsaugotas kaip granito siena. Tokio proto negali sugundyti nei turtai, nei ðlovë, jis nepasiduos nei ginklui, nei galiai. Tokiu bûdu jis niekada nebus supanèiotas ar sutrikdytas ir net dulkiø pasaulyje67 visada ágis tûkstanèius koncentracijø. Jeigu þmogus – 62 –


3.7. Nuo laiko nepriklausanti meditacija

pasiekia tokià bûsenà, visas pasaulis pasikeièia á vienà tikrà darmos pasaulá68 ir visi dalykai, teisingi ar neteisingi, blogi ar geri, ðvarûs ar neðvarûs, ágaus vienintelá sviesto69 skoná. Tai yra taip vadinami nedualûs vartai70, per kuriuos ateina iðsilaisvinimas nuo gyvenimo ir mirties, iðsivadavimas ið atgimimø ir skaisèios ðalies rojus. Pastaruoju metu yra daug þmoniø, galvojanèiø, kad meditacija yra labai sunkus dalykas ir ásitikinusiø, kad þmonës, turintys ðeimà ar profesijà, negali jos praktikuoti, neva jà galima praktikuoti tik ramiai sëdint kalnuose. Taip yra dël to, kad jie neþino didþiojo mokymo, jog visos bûtybës nëra dvi. Jeigu þmogus tik sëdëdamas gali medituoti, tai jis nesugeba medituoti stovëdamas. Meditacija, kuria galima uþsiimti tik sëdint ir negalima uþsiimti stovint, yra nesveika meditacija. Tad ar gali ji bûti didis mokymas, kaip iðgelbëti visà gyvastá? Be to, mûsø prigimtis neapsiriboja vien tik tuðtuma. Jeigu þmogus medituoja kaip bejausmis padaras, tai nëra meditacija prigimèiai lavinti, bet veiksmas nenaudingam invalidui padaryti. Todël tikroji meditacija ir tikroji koncentracija pasiekiamos tik tuomet, kai protas nesiblaðko sumaiðtyje, nelinksta á godumo proverþio situacijà. Jei vël prisimintume nuo laiko nepriklausanèios meditacijos principà, já galima bûtø iðreikðti taip: “Kai ðeði jutimo organai yra neveiklûs, atsikratykite bereikalingos minties ir ugdykite vienà protà; kai ðeði jutimo organai veikia, atsikratykite neteisingumo ir ugdykite teisingumà.” – 63 –


3.8. Atgailos þodþiai

3.8. Atgailos þodþiai Neabejotina, kad atsiþvelgiant á prieká stumianèius in ir jang teigiamus ir neigiamus gyvenimo pradus, geradaris ateityje gaus savitarpio pagalbos71 atpildà, o blogio kûrëjas savitarpio konflikto72 atpildà, taèiau nuolat atgailaujantis gali virðyti tarpusavio pagalbos ir konflikto karminæ jëgà73 ir iðsilaisvinti nuo nuodëmës ir laimës. Todël visi budos ir patriarchai vieningai atvërë atgailos duris. Apskritai atgaila yra pirmasis þingsnis, kad atsikraèius senojo gyvenimo, bûtø galima pradëti naujà gyvenimà ir pirmieji vartai, uþ kuriø, palikus blogàjá kelià, áþengiama á naujà. Jei þmogus atgailauja uþ buvusias nuodëmes ir kasdien daro gera, senoji karma pamaþu iðnyks, o nauja nesusikurs, todël gerasis kelias74 kasdien vis artës, o blogasis savaime tols. Budistø raðte yra pasakyta: “Ankstesnis nuodëmes daræs protas yra kaip debesis, dengiantis saulæ, o vëlesnis protas geradaris yra kaip ugnis iðsklaidanti tamsà”. Nuodëmë kyla prote ir bûtinai pradingsta iðnykus ðiam protui, o karma kyla ið neþinojimo ir bûtinai pradingsta savo prigimties iðminties ðviesoje. Tad kodël gi dël nuodëmiø dejuojantiems ir kenèiantiems neáþengus per ðiuos vartus? Taèiau nuodëmës ðaknys yra godumas, pyktis ir neiðmanymas75. Nuo bet kokios atgailos nuodëmë niekada neuþgæsta, jeigu þmogus ateityje ir vël darys bloga. Jeigu rimtø nuodëmiø, vedanèiø blogio keliu, turás momentine atgaila net ir padaro kaþkà gero, bet neatsikrato godumo, pykèio – 64 –


3.8. Atgailos þodþiai

ir neiðmanymo, uþ tai jis gauna atpildà, bet jo nuodëmë dar iðlieka. Tai panaðu á tai, kai þmogus, norëdamas atvësinti puode verdantá vandená, ið virðaus ápila ðiek tiek ðalto vandens, bet palieka apaèioje deganèià ugná. Vanduo niekada neatvës, nes ugnis stipri, o ðaltas vanduo silpnas. Pasaulyje gausu þmoniø, kurie atgailauja uþ padarytà nuodëmæ, bet nedaug yra þmoniø, kurie vëliau nenusideda. Yra tokiø, kurie momentine atgaila padaro vienà ar du gerus veiksmus, bet savo dvasioje neatsikrato godumo, pykèio ir neiðmanymo. Kaip jiems tikëtis nuodëmiø apsivalymo? Yra du atgailos bûdai: vienas yra atgaila veiksmais, kitas – atgaila principais. Atgaila veiksmais reiðkia nuoðirdþiai gailëtis dël nuodëmës prieð tris lobius76 ir kasdien daryti vien tik gera, o atgaila principais reiðkia praregëti iki bûsenos, kurioje nëra pirmapradës prigimties nuodëmingumo77, o viduje atsikratyti visø sielvartavimø ir iliuzijø. Jeigu þmogus nori amþiams iðsivaduoti ið nuodëmës, jis turi vadovautis abiem atgailos bûdais, nuolat daryti tik gera ir tuo paèiu atsikratyti savo godumo, pykèio ir neiðmanymo. Taip galima apsivalyti net nuo nuodëmiø, susikaupusiø per tûkstantá eonø. Tai panaðu á tai, kaip þmogus, norëdamas atvësinti puode verdantá vandená, ið virðaus ápila daug ðalto vandens ir uþgesina apaèioje deganèià ugná. Jeigu besimokantis nuoðirdþiai ugdo save atgaila, atranda ramios ir budrios savo prigimties budà78 ir ágyja proto laisvæ, jis pagal savo norà gali valdyti savo prigimtinæ karmà79, iðsivaduoti nuo gimimo ir mirties. Toks þmogus – 65 –


3.8. Atgailos þodþiai

neturi nieko paimti, palikti, nekæsti ir mylëti, jam trys pasauliai ir ðeði keliai yra vienodo skonio, o judëjimas ir nejudëjimas, palankios ir nepalankios situacijos yra ne kas kita, kaip koncentracija. Tokiam þmogui visos nuodëmës ir kanèios iðtirpsta kaip ledas ðiltame vandenyje, o kanèia nustoja bûti kanèia, nuodëmë nustoja bûti nuodëme; visada spinduliuoja savos prigimties dvasios ðviesa, visas pasaulis yra ði ðventykla, visas pasaulis yra ði skaisèioji ðalis, kur nei viduje, nei iðorëje nëra jokiø nuodëmiø pëdsakø. Tai yra taip vadinama budos ir patriarcho atgaila ir mahajanos atgaila. Galima sakyti, kad tik tokioje bûsenoje þmogus visiðkai apsivalë nuo nuodëmës. Pastaruoju metu kartais pasirodydavo grupës apsiðaukusiø praregëjusiøjø, kurie, nepaisydami priesakø ir karmos, veikë kaip iðmanydami, aiðkindami tai besàlyginiais veiksmais80, ir taip sutepë budistø mokymus. Jie þinojo tik savo prigimtá be skyrimo, bet ne savo prigimtá su skyrimu. Ar galima sakyti, kad jie þinojo tikràjá kelià, perþengiantá bûties ir nebûties ribas? Be to, nemaþai þmoniø prigimties suvokimà81 laiko savo mokymosi pabaiga ir mano, kad atgaila ir praktikavimas po to yra bereikalingi. Bet jeigu þmogus ir suvokë prigimtá, miriadai sielvartø ir visi prisiriðimai neuþgæsta tuo paèiu, ir net jei þmogus tapo budistu, ágydamas tris didþiàsias jëgas82, jis negali iðvengti jam skirtos karmos83. Atkreipdami dëmesá á ðá punktà, nenukrypkite á klaidingà mintá ir neteisingai suprasdami budos ir patriarcho þodþius, neþiûrëkite á nuodëmæ lengvabûdiðkai. – 66 –


3.9. Iðpaþintis ir malda

3.9. Iðpaþintis ir malda Jeigu jau þmogus gimë, kad gyventø ðiame pasaulyje, jam reikia ir asmeninës jëgos ir kito jëgos. Asmeninë jëga yra kito jëgos pagrindas ir atvirkðèiai. Todël, kas ágyja patikimos kito jëgos, tas yra kaip medis, ásiðaknijæs giliai á dirvà. Mes paþástame geradarybæ ir patikimo darmakaja budos galià, keturias geradarybes. Tikëjimo pagrindu priimdami ðias tobulas keturias geradarybes, mes turime iðreikðti dëkingumà dþiaugsme, praðyti atleidimo kanèioje. Mes turime atlikti iðpaþintá84 ar þodinæ maldà uþ teisingà sprendimà, kai susidûræ su sunkumais sprendþiame svarbius reikalus, uþ palankias sàlygas sunkioje situacijoje ir uþ apsaugojimà nuo nedorø minèiø ir nuklydimø palankioje situacijoje. Jeigu mes gerai suvokiame iðpaþinties ir maldos reikðmæ ir ið visos ðirdies atliekame jas, mes savaime ágysime keturiø geradarybiø galios, ágyvendinsime savo norus ir mëgausimës laimingu gyvenimu, nes didþiausios pastangos gali iðjudinti dangø. Bet jeigu mes nesilaikome per iðpaþintá ir maldà duotø apþadø, savo galia mus nubaus keturios geradarybës. Kas laiko tai giliai ðirdyje ir vengia melagingos iðpaþinties ir maldos, tas þino jø tikrà reikðmæ. Iðpaþintá ir maldà pradëkime tokiais þodþiais: “Dangau ir þeme, apsaugokit mane ið aukðtybiø, tëvai, apsaugokit mane ið aukðtybiø, gyvenimo bendraþygiai, atsiliepdami apsaugokit mane, ástatymai, atsiliepdami apsaugokit mane! – 67 –


3.10. Budos garbinimas

Að, skolininkas, iðpaþástu prieð darmakaja budà keturias geradarybes.” Turëdami omeny tai, kas buvo pasakyta aukðèiau, iðpaþinkime ir melskimës, kad iðsipildytø atitinkami norai. Tais atvejais, kai yra tiesioginis atsakovas á iðpaþintá ir maldà, galime atlikti tylià iðpaþintá, tiesioginæ maldà ir aiðkinamàjà maldà. Kitais atvejais mes galime atlikti tik tylià iðpaþintá ir aiðkinamàjà maldà. Tyli iðpaþintis atliekama tyliai ðirdyje, tiesioginë malda atliekama tiesiogiai atsakovui ir aiðkinamoji malda atliekama, kad atidþiai jos klausydami þmonës susijaudintø ir pabudintø sielà.

3.10. Budos garbinimas Nepraðykime vien tik ið budos atvaizdo85, kaip praeityje, nuodëmiø atleidimo ir maloniø, susijusiø su dangumiþeme, tëvais, gyvenimo bendraþygiais ir ástatymais. Kiekviena bûtybë visatoje yra darmakaja budos ásikûnijimas, todël buda yra visur ir kiekvienas veiksmas yra budos garbinimas86. Taigi nuodëmiø atleidimo ir maloniø mes praðykime ið dangaus-þemës, tëvø, gyvenimo bendraþygiø ir ástatymø, priklausomai nuo to, kam buvo nusidëta. Tai yra realus ir neabejotinai sëkmingas budos garbinimas. Budos garbinimo trukmë, prieðingai nei praeityje, neturëtø bûti neapibrëþta. Norint patirti sëkmæ, kai kuriais atvejais bûtina garbinti budà per deðimt tûkstanèiø gyvenimø, o kitais – per tûkstanèius gyvenimø, kitais – per – 68 –


3.11. Priesakai

ðimtus ar deðimtis gyvenimø, kartais – vienà ar du gyvenimus, kartais – per deðimtis metø, kartais – per keletà mënesiø ar dienø ir kartais – tik vienà akimirkà. Taigi priklausomai nuo situacijos budos garbinimui skirkime atitinkamà trukmæ. Tai yra realus ir neabejotinai sëkmingas budos garbinimas.

3.11. Priesakai 1. Deðimt tikëjimo pagrindø laipsnio priesakø 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

Neþudyk be prieþasties. Nevok. Nesvetimauk. Nevartok svaigalø be prieþasties. Neloðk azartiniø þaidimø. Nesakyk blogø þodþiø. Nesibark be reikalo. Nesisavink visuomenës pinigø. Neskolink ir nesiskolink be reikalo pinigø ið draugø. Nerûkyk be reikalo.

2. Deðimt atsidavusio tikëjimo laipsnio priesakø 1. 2. 3.

Nespræsk savarankiðkai vieðo reikalo. Nekalbëk apie kito kaltæ. Nesusiviliok aukso, sidabro ir brangakmeniø paieðkomis. – 69 –


3.11. Priesakai

4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

Nesirenk prabangiai. Nesusidëk su neteisingais þmonëmis. Nekalbëk, kai kalba kitas. Nebûk nepatikimas. Nepataikauk. Nemiegok netinkamu laiku be reikalo. Neik á nepadorià dainø ar ðokiø ðventæ.

3. Deðimt darmos-velnio kovos laipsnio priesakø 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

Nesididþiuok. Neturëk daugiau nei vienà vyrà ar þmonà. Be reikalo nevalgyk keturkojø gyvûnø mësos. Netinginiauk. Neprieðtarauk pats sau. Nekalbëk netiesos þodþiø. Nepavyduliauk. Nebûk gobðus. Nepyk. Nekvailiok.

3.12. Pagrindiniai dalykai, kaip valdyti prigimtá 1. 2.

Netikëk vien tik þmogumi, bet jo darma. Iðsirink geriausià ið deðimties þmoniø darmø ir ja tikëk. – 70 –


3.12. Pagrindiniai dalykai, kaip valdyti prigimtá

3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16.

Ið gimuolio tapæs þmogumi, pamëk mokymàsi. Nenustok mokytis, nors ir daug þinosi. Nelëbauk, bet iðnaudok laikà tiesos ieðkojimams. Atsikratyk vienpusiðkumo. Pagarbiai elkis su visais dalykais ir bijok godumo kaip liûto. Kasdien ir kiekvienà valandà uþsiimk saviðvieta. Jei atsitinka kokia nors klaida, nekaltink kitø, bet vertink pats save. Pastebëjæs kito blogybæ, neatskleisk jos, bet ja iðtaisyk savo blogybes. Pastebëjæs kito dorybæ, neuþmirðk jos, bet paskleisk jà pasauliui. Suprask kito, kuris atlieka teisingà darbà, aplinkybes, vertindamas tai kaip savo. Daryk teisingus darbus, rizikuodamas gyvybe, net jeigu nepatinka tai daryti. Nedaryk neteisingø darbø, rizikuodamas gyvybe, net jeigu nori tai daryti. Nepirðk savo darbo kitam, kurio jis nenori daryti, bet atlik tik savo. Jei turi koká nors norà ir nori já ágyvendinti, palygink já su tuo, kà jau matei ir girdëjai, ir iðnagrinëk já.

– 71 –


3.13. Pirmasis pamokslas

3.13. Pirmasis pamokslas 1. Pagrindiniai savæs ugdymo dalykai 1. 2.

3.

4.

Neatsilikdami nuo epochos pasiðvæskite mokymuisi ir ruoðkitës visose paþinimo srityse. Ugdydami dvasià, susitaikykite su pragyvenimo galimybëmis ir nepraraskite teisingumo susidûræ su malonumu, pykèiu, liûdesiu ir dþiaugsmu. Gilindamiesi á dalykà ir principà, analizuokite tiesà ir netiesà ir teisingai vertinkite teisingumà ir neteisingumà, naudà ir skriaudà. Savo poelgiuose stenkitës neprarasti teisingumo ir atsikratyti neteisingumo ir suderinkite veiksmà su þiniomis. 2. Pagrindiniai ðeimos tvarkymo dalykai

1.

2.

3. 4.

Ðeimos galva turi uoliai atlikti savo darbà ir visiðkai iðspræsti drabuþiø, valgio ir bûsto klausimà, kasdien skaièiuoti pajamas ir iðlaidas ir stengtis bûti stropiu ir taupiu. Ðeimos galva neturi apleisti þiniø ir mokymosi, nei vaikø auklëjimo, nei pareigos globoti vyresniuosius ir vadovauti jaunesniesiems. Ðeimos galva turi stengtis, kad ðeimos nariai tarpusavyje gyventø santaikoje ir keistøsi nuomonëmis. Ðeimos galva viduje turi turëti moralës mokytojà ir – 72 –


3.13. Pirmasis pamokslas

5.

draugà, kuris apðvieèia protà, o iðorëje turi paklusti valdþiai, kuri áþiebia ástatymus. Ðeimos galva turi stengtis iðsiaiðkinti, kokiomis viltimis ir bûdais ðeimos dabartiniais ir praëjusiais laikais praturtëjo ar nusigyveno. 3. Pagrindiniai stipriojo ir silpnojo vystymosi dalykai

1.

2.

Kalbant apie jëgos ir silpnumo esmæ, bet kokia pergalë yra jëga, o pralaimëjimas yra silpnumas. Stiprusis pasiekia jëgos tikslà silpnojo dëka, o silpnasis ágyja jëgà stipriojo dëka. Todël jie palaiko ir remiasi vienas kitu, taip iðlikdami draugiðki ar nedraugiðki. Kai stiprusis suteikia jëgà silpnajam, stiprusis abipusës naudos principu padeda silpnajam vystytis iki ðis taps stipriuoju. Tai yra kelias tapti amþinu stipriuoju. Silpnasis turi laikyti stiprøjá savo vadovu ir, nepaisydamas jokiø sunkumø, ið silpnojo pakopos augti iki stipriojo pakopos. Tai yra kelias tapti neprilygstamu stipriuoju. Kai stiprusis elgiasi kaip stiprusis, net pats stipriausias taps silpnu, jei jis tik iðnaudos silpnàjá, nemàstydamas apie tai, kaip jëga tampa amþina jëga, ar kaip jëga keièiasi á silpnumà. Silpnasis taps amþinu silpnuoju, jeigu jis tik prieðtaraus stipriajam, o neieðkos sustiprëjimo principo, nemàstys apie tai, kaip silpnasis keièiasi á stiprøjá, o stiprusis keièiasi á silpnàjá. – 73 –


3.14. Pamokslas apie kanèià ir malonumà

4. Pagrindiniai vadovo rengimo dalykai 1. 2. 3. 4.

Vadovui verta þinoti daugiau negu vadovaujamam. Vadovas neturi prarasti vadovaujamojo pasitikëjimo. Vadovas neturi ieðkoti asmeninës naudos ið vadovaujamojo. Vadovas visose situacijose turi derinti veiksmà su þiniomis.

3.14. Pamokslas apie kanèià ir malonumà 1. Kanèios ir malonumo paaiðkinimas Paprastai, kai þmogus gimsta pasaulyje, susiduria su dviem dalykais: nemëgstamu ir mëgstamu. Vienas yra skaudi kanèia, kitas – malonus dþiaugsmas. Kanèia yra atsitiktinë ir sukelta þmogaus veiksmo. Malonumas taip pat yra atsitiktinis ir sukeltas þmogaus veiksmo. Kiekvienam þmogui nepatinka kanèia, o patinka malonumas, bet maþai yra þmoniø, kurie apmàsto kanèios ir malonumo prieþastis. Daþniausiai þmonës gyvena nemàstydami apie tai, ar kanèia tampa amþina kanèia, ar keièiasi á malonumà ir ar malonumas tampa amþinas malonumas, ar keièiasi á kanèià. Mes turime aiðkiai þinoti teisingus kanèià bei malonumà ir neteisingus kanèià bei malonumà. Kad niekada neuþplûstø neteisingi kanèia ir malonumas, eidami, – 74 –


3.15. Nesveikos visuomenës gydymas

stovëdami, sëdëdami, gulëdami, kalbëdami, tylëdami, judëdami ir ilsëdamiesi, mes turime su teisingais kanèia ir malonumu praleisti visà laikà ir rûpestingai stengtis vadovautis teisingumu ir atsikratyti neteisingumo. 2. Malonumo atsisakymo ir ëjimo á kanèià prieþastys 1. 2. 3.

4.

5.

Mes neþinome kanèios ir malonumo kilmës. Nors tai ir þinome, neatsiþvelgiame savo veiksmuose. Matydami, girdëdami ir galvodami mes veikiame savo nuoþiûra ir neapgalvotai laviname kûnà ir protà, kad ðie tampa tvirti kaip geleþis ir uola. Mes nepakankamai mokomës, kad pripratintume kûnà ir protà prie darmos bei atsikratytume blogø áproèiø, iðlavintume juos teisingos darmos dëka ir veiksmingai pakeistume temperamentà. Kà bedarytume, stengiamës daryti greitai, be jokiø pastangø.

3.15. Nesveikos visuomenës gydymas Jeigu nesveikas þmogus negali pasveikti, jis gali tapti luoðas, invalidas ar net mirti. Panaðiai yra, jeigu ilgà laikà vadovas neþino savo visuomenës ligos, ar, net jei ir þino, nesistengia jos gydyti, visuomenë gali tapti netobula, korumpuota ar net þlunganti visuomenë. Kalbant trumpai, – 75 –


3.16. Vieningas kûno ir dvasios tobulinimas

visuomenës ligos simptomai yra ðie: þmonës labiau linkæ atskleisti tik kitø kaltæ nepripaþindami savo, gyvena neteisingà nuo kitø priklausomà gyvenimà, vadovaujamieji nepasiduoda teisingam vadovavimui, vadovaujantys nesugeba mokyti teisingu vadovavimu, nëra altruizmo, t.y. pagirti geràjá ir uþjausti blogàjá, atiduoti naudingus dalykus kitiems, o nenaudingus prisiimti sau, atiduoti patogumus kitiems, o nepatogumus prisiimti sau. Norint iðgydyti ðià ligà þmonës turi nuolat analizuoti savo kaltæ, negyventi neteisingo priklausomo gyvenimo, vadovaujamieji paklûsti teisingam vadovavimui, vadovai mokyti teisingu vadovavimu ir nuo egoizmo atsisukti á altruizmà. Tada liga sëkmingai bus iðgydyta, o visuomenë taps sveika ir taikia visuomene.

3.16. Vieningas kûno ir dvasios tobulinimas Praeityje pasaulietiðkai gyvenantis þmogus nebuvo laikomas kaip save ugdantis, todël tarp save ugdanèiø vyravo blogas áprotis gyventi be profesijos. Tai neatneðdavo jokios naudos individams, ðeimai, visuomenei ir valstybei. Taèiau dabar senasis pasaulis transformuojasi á naujàjá pasaulá, todël naujojo pasaulio religija turi bûti gyva religija, kurioje gyvenimas ir tobulëjimas nëra atskiri. Mes turime ásigyti drabuþiø, valgio ir bûstà per apskritimo tiesà, dvasios proto – 76 –


3.17. Darmos jëgos laipsniai

áspaudà, teisingai perduotà visø budø ir patriarchø, ir per tris ugdymo, tyrinëjimo ir pasirinkimo studijas ir mes turime pasiekti tiesà per drabuþius, valgá ir bûstà ir per tris studijas, ir taip galëtume kartu tobulinti kûnà ir sielà ir bûti naudingais individui, ðeimai, visuomenei ir valstybei.

3.17. Darmos jëgos laipsniai Pagal studijuojanèio praktikavimo laipsná yra ðeði darmos jëgos87 laipsniai: tikëjimo pagrindø, atsidavusio tikëjimo, darmos-velnio kovos, velnio áveikimo darmos jëga, transcendentinës darmos jëgos ir budos darmos jëgos laipsniai. 1. Tikëjimo pagrindø laipsná turi tie þmonës, kurie, nepaisant ar jie iðsilavinæ ar neiðsilavinæ, vyrai ar moterys, jauni ar seni, geri ar blogi, kilmingi ar nekilmingi, pirmà kartà tampa nariais ir priima deðimt tikëjimo pagrindø priesakø. 2. Atsidavusio tikëjimo laipsná turi tie þmonës, kurie vykdo visus deðimt tikëjimo pagrindø priesakø ir eidami link paruoðiamojo atsidavusio tikëjimo laipsnio, priima ir vykdo deðimt atsidavusio tikëjimo laipsnio priesakø, kurie apskritai supranta mûsø doktrinas bei taisykles ir kuriø visi darbai, mintys, tikëjimas ir pastangos nenukrypsta á kità pasaulá. 3. Darmos-velnio kovos laipsná turi tie þmonës, kurie – 77 –


3.17. Darmos jëgos laipsniai

4.

5.

vykdo visus deðimt tikëjimo pagrindø ir atsidavusio tikëjimo laipsniø priesakø, ir eidami link paruoðiamojo darmos-velnio kovos laipsnio, priima ir vykdo deðimt darmos-velnio kovos priesakø, ir kurie kiekviename veiksme analizuoja darmà ir velnià88, beveik teisingai suvokia mûsø ðventraðèius, jauèia malonumà nesuskaièiuojamose situacijose atsikratydami nedorø minèiø, nesikiða á svetimus reikalus, supranta kovos tarp darmos ir velnio reikðmæ, kovoja tarp darmos ir velnio, nedarydami dideliø blogybiø gyvenimo ir praktikavimo esminiuose keliuose, ir kurie darma nugali velnià, laimëdami daugiau kaip pusæ net ir maþiausiø dalykø. Velnio áveikimo darmos jëga laipsná turi tie þmonës, kurie vykdo visus punktus, bûtinus einant link paruoðiamojo velnio nugalëjimo darmos jëga laipsnio, ir kurie visada nugali velnià darma jødviejø kovoje, naudodami ðeðis jutimo organus, kurie suvokia visø mûsø ðventraðèiø reikðmæ, puikiai þino didumo, maþumo, bûties ir nebûties principà, iðsivaduoja nuo gimimo, senëjimo, ligos ir mirties. Transcendentinës darmos jëgos laipsná turi tie þmonës, kurie vykdo visus punktus, bûtinus einant link velnio áveikimo darmos jëga laipsnio ir artëjant link paruoðiamojo transcendentinës darmos jëgos laipsnio, kurie nustato þmogaus teisingumà, neteisingumà, naudà ir skriaudà pagal didumo, maþumo, bûties – 78 –


3.17. Darmos jëgos laipsniai

6.

ir nebûties principà, kurie puikiai suvokia visø egzistuojanèiø religijø doktrinas, perþengia artumà, tolumà, intymumà, formalumà, ribà tarp savæs ir kitø, ir vardan gyvasties neapgailestauja dël jokiø sunkumø ir gyvenimo pavojø. Budos darmos jëgos laipsná turi tie þmonës, kurie vykdo visus punktus, bûtinus einant link transcendentinës darmos jëgos laipsnio ir artëjant link paruoðiamojo budos darmos jëgos laipsnio, kurie gelbsti visà gyvastá didelëmis ðirdies malonëmis ir uþuojauta, yra visagaliai, pagal aplinkybes moko nesuskaièiuojamomis priemonëmis, bet nenuklysta nuo teisingumo, neiðryðkina savo priemonës mokiniams, kuriø skyrimas judëjime yra be prisiriðimo, o nejudëjime sutampa su nuosaikumu.

– 79 –


Priedas

Priedas 1. Paaiðkinimai kn. = kinø kalba, s. = sanskrito kalba, 1

2

3

4

5

6

7

j. = japonø kalba, k. = korëjëèiø kalba

Audringa kanèiø jûra : metafora þmogaus kanèiø kupinam, nepalankiam ir sunkiam gyvenimui, tarsi primena laivelá, plaukiantá banguota jûra. Visa gyvastis : visos gyvos, jauèianèios bûtybës, visa kas gyva visatoje. Kelias : tao (kn.) mokymas, tiesa, esminis principas, elgesio taisyklë, metodas, bûdas. Buda : buddha (s.), nuðvitæs, þmogus, kuris pasiekë aukðèiausià dvasinio tobulumo laipsná ir absoliuèià laisvæ. Darma : dharma (s.), kosminis ástatymas, budos mokymas, esminë tiesa, principas, bûtybë, reiðkinys, metodas. Darmakaja buda : mahajanos poþiûriu buda turi tris kûnus. Darmos kûnas, dharmakaya (s.), yra tikrasis buda, kuris identiðkas su visatos esme. Dþiaugsmø kûnas, sambhogakaya (s.), yra budos kûnas, kuris mëgaujasi tiesa kaip ilgu bodisatvos praktikavimo rezultatu. Kintantis kûnas, nirmanakaya (s.), yra budos kûnas, kuris laisvai pasirodo ávairiomis formomis, kad iðgelbëtø visà gyvastá. Apskritimas : iluonsang (k.), vieno apskritimo forma, iðreiðkianti pagrindinæ visatos tiesà, kurià áþvelgë uonbulizmo ákûrëjas Sotesanas. Ðis apskritimas prilygsta darmakajai budai. – 80 –


1. Paaiðkinimai 8

9

10

11 12

13

14

15

16

17

Proto áspaudas : budos protas, kuris gali þymëti tiesà. Keturios geradarybës : saun (k.), viena ið uonbulizmo kertiniø doktrinø, dangaus-þemës (èondþiun), tëvø (bumoun), gyvenimo bendraþygiø (dongpoun) ir ástatymø geradarybiø (boprjulun), kurios konkreèiai ir realiai parodo apskritimo tiesà. Ði geradarybë kontekste gali taip pat reikðti geradará. Trys studijos : samhak (k.), viena ið kertiniø uonbulizmo doktrinø, dvasios ugdymas (dþongðinsujang), dalykinis-principinis tyrinëjimas (sarijongu) ir teisingo veiksmo pasirinkimo (dþakupèuisa), kurios praktikuojamos, norint pasiekti budos asmenybës ir susilieti su apskritimo tiesa. Prigimtis : ágimta esmë, originaliø savybiø visuma. Didumas, maþumas, bûtis ir nebûtis : jie paaiðkina visatos esmæ, fenomenà ir pasikeitimà. Trys pasauliai : geidþiamas, formalus ir beformis pasauliai. Pagal budos pasaulio supratimà, á tris pasaulius skirstoma gyvastis, patirianti transmigracijà. Trys pasauliai taip pat reiðkia buvusá, dabartiná ir bûsimàjá pasaulá. Deðimt krypèiø : visatà erdvëje iðreiðkia deðimt krypèiø: rytø, vakarø, pietø, ðiaurës, ðiaurës rytø, pietvakariø, ðiaurës vakarø, pietryèiø, virðaus ir apaèios. Eonas : kalpa (s.), beribë epocha, kuri apima visatos susikûrimà ir subyrëjimà. Koncentracija : samadhi (s.), pilna proto, kuris koncentruojamas á vienà objektà, absorbcija. Keturi gimuoliai : visa gyvastis pagal gimimo bûdà – 81 –


Priedas

18

19

20

21

22

23

24

25

26

skirstoma á keturis tipus: gimæ gyvi kaip þinduoliai, gimæ ið kiauðinio paukðèiai, gimæ drëgmëje kaip kirmëlës ir gimæ transformavæ savo formà kaip drugelis ið lëliukës. Ðeði egzistencijos keliai : ðeði pasauliai, kur visa gyvastis atgimsta pagal savo karmà, pereidama ið vieno á kità. Tai pragaro, alkio demonø, þvëriø, kovos demonø, þmoniø ir dievø pasauliai. Karma : veiksmas, prieþastis ir poveikis, prieþasties ir poveikio ástatymas. Mûsø dabartinis iðgyvenimas yra mûsø prieð tai buvusio veiksmo produktas. In ir jang : du prieðingi elementai ar jëgos, kurios sudaro visatà ir visø bûtybiø prigimties pagrindà. Pavyzdþiui, in yra minusas, negatyvas, moteris, tamsa, ðaltis, o jang yra pliusas, pozityvas, vyras, ðviesa ir ðiluma. Veiksmuose bemintis : nevalingas veiksmas. Tai reiðkia veikti be jokiø paskatø ir tikslo ir su tuðèiu kaip dangus protu. Padëkoti : atsilyginti. Apskritai ðioje knygoje dëkoti reiðkia ne tik þodþiu patvirtinti gautà gerumà, bet taip pat atsidëkoti tuo paèiu ir atlyginti geradariui. Artumas, tolumas, intymumas ir formalumas : þmoniø bendravimo bûsenos. Vidurio kelias : kelias tarp dviejø kraðtutinumø, teisingas veiksmas, nei per didelis, nei per maþas. Judëjimas ir nejudëjimas : judëjimas reiðkia tai, kai naudojami ðeði jutimo organai, dirbama ar susijaudinama dël situacijos, o nejudëjimas – kai nevartojami ðeði jutimo organai, nedirbama ar situacija nekelia jokio susijaudinimo. Aðtuonios nuostatos : paldþo (k.), viena ið kertiniø – 82 –


1. Paaiðkinimai

27

28

29

30

31

32

33

34

35

uonbulizmo doktrinø. Jas sudaro keturios priimtinos nuostatos: tikëjimas (ðin), dràsa (bun), þingeidumas (uj) ir pastangos (song), kurios padeda ir pagreitina tris studijas; ir keturios atmestinos: nepasitikëjimas (bulðin), godumas (tamjok), tingumas (na) ir neiðmanymas (u), kurios trukdo trims studijoms ir yra atmestinos. Keturios bûtinybës : sajo (k.), viena ið kertiniø uonbulizmo doktrinø, t.y. savarankiðkumo ugdymas (dþarjokjangsong), iðminèiaus pirmavimas (dþidþabonui), kito vaikø auklëjimas (tadþanjogjojuk) ir pagarba altruistui (gongdodþasungbe), kurios yra bûtinos þmoniø visuomenei progresuoti ir lygiateisiam pasauliui sukurti. Gyvenimo bendraþygiai : ne tik broliai ir seserys ar bendrapilieèiai, bet visi þmonës, gyvûnai ir augalai. Keturios pagrindinës profesijos : profesijos suskirstytos prieð Korëjos dabartinæ epochà. Ðviesuolis : inteligentas, valstybës tarnautojas, mokslininkas, mokytojas ir pan. Ástatymas : teisë, religinis ar moralinis mokymas, principas, taisyklë, etika, ásakymas. Prigimties valdymas : gerai valdyti þmogaus prigimtá kasdieniame gyvenime. Tûkstantis ðakø ir deðimt tûkstanèiø lapø : metafora labai sudëtingam susiraizgymui. Ðeði jutimo organai : akys, ausys, nosis, lieþuvis, kûnas ir protas. Mahajana : mahayana (s.), paþodþiui didþioji vaþiuoklë, viena ið dviejø pagrindiniø budizmo mokyklø, klestinti Tibete, Kinijoje, Korëjoje ir Japonijoje. Jos pagrin– 83 –


Priedas

36

37

38

39

40

41

42

43

44

45

dinis mokymas yra su pasiðventusiu atsidavimu gelbëti ir atversti á budizmà ne tik save, bet ir visà gyvastá. Proto laukas : pagrindinë proto bazë. Kaip dirvoje atsiranda grûdas, þolë ir medis, prote atsiranda nuodëmë, gëris ir blogis. Todël metaforiðkai protas vadinasi proto dirva arba proto laukas. Studijuojantis : save ugdantis, praktikuojantis darmà, ieðkantis kelio, nuðvitimo, lavinantis moralæ. Budos vardo reèitavimas : paþodþiui mintis apie budà. Ritmiðkai ir ið visos ðirdies kartojamas budos Amitabos vardas, galvojant apie jo atvaizdà ar nuopelnà. Meditacija : dhyana (s.), ch’an (kn.), zen (j.), son (k.), dëmesio koncentracija á vienà objektà ir gilinimasis á bûsenà be jokios minties. Klausimas : ujdu (k.), klausimas, kuris tyrinëjamas siekiant patirti nuðvitimà apskritimo tiesa. Prigimties dësnis : þmogaus ir visatos prigimties dësnis. Energija : pagrindinë þmogaus kûno ir proto varomoji jëga ir visø visatos bûtybiø gyvenimo jëga. Dandþon (k.) : kûno dalis, kuri yra maþdaug 4-6, 5 cm þemiau bambos. Pagal Rytø medicinà ði vieta yra labai svarbi kûno ir proto sveikatai. Klasikinis klausimas : huadu (k.), paradoksali frazë arba klausimas, meditacijos meistro uþduodamas mokiniams, kad medituodami jie gilintøsi á tai ir pasiektø nuðvitimà. Klasikiniai klausimai, kuriø yra 1701, formavosi pradedant Kinijos dinastijos Tang laikotarpiu (618-907m.). Darmos susirinkimas : uonbulizmo miðios papras– 84 –


1. Paaiðkinimai

46

47

48

49

50

51

52

53

tai vykstanèios sekmadieniais ir susidedanèios ið maldos, sëdimos meditacijos, garsinio ðvento teksto skaitymo, pamokslo, diskusijø, giedojimo ir kt. Namu Amitabul (k.) : namo Amitabha (s.), namu reiðkia slëptis, Amitabul Amitabà. Amitaba : Amitabha (s.) buda Negæstanti Ðviesa arba Nesibaigianti Gyvenimo trukmë, Vakarø Rojaus valdovas. Vakarø Rojus, Skaisèioji ðalis : Amitabos ðalis. Iðsireiðkimas kilæs ið Amitabos sutros: “Yra vienas pasaulis, kuris nutolæs á vakarus per 1012 ðaliø nuo èia. Jis vadinasi Rojus.” Sielvartas : klesha (s.), bet koks jausmas ar dalykas, kuris sukelia apmaudà, neramina ir skaudina protà, pavyzdþiui, iliuzija, nedora mintis, bergþdþia mintis, neþinia, aistra, noras. Nesudrumsèiamas komfortas : nesudrumsèiamas yra natûralus, spontaniðkas, laisvas nuo aistrø, transcendentinis ir amþinas. Vadinasi, tokia bûsena yra patogiausia. Moktakas : moktak (k.), vienas ið svarbiausiø apeigø instrumentø. Tuðèiaviduris apvaliai iðskaptuotas medþio gabalas su rankena. Jis naudojamas skelbti ar padëti budos vardo reèitavimui ir sutrø garsiniam skaitymui. Nefrito ðaltinis : ðaltinis tyras ir graþus kaip nefritas, seiliø iðsiskyrimas tarp lieþuvio ir dantø per meditacijà. Proto dandþon : nuoðirdus ir tvirtas protas ágytas per dvasiná ugdymà. Kaip kûno svorio centras yra dandþon, taip visatos svorio centras yra protas. – 85 –


Priedas 54

55

56

57

58

59

60

61

62

63

Klausimu pagrásta meditacija : meditacija, kurios metu tyrinëjamas klausimas, siekiant patirti nuðvitimà, prieðinga tyliajai meditacijai, kuri atliekama tyliai be klausimo tyrinëjimo. Ðakjamunis : Shakyammuni (s.), Sidhartos Gautamos, budizmo ákûrëjo, prievardis. Tuðita : Tushita (s.), pagal budistø pasaulio suskirstymà ketvirtasis norø pasaulio dangus ir Maitrëjos buveinë. Èia, karaliaus rûmuose, prieð savo ásikûnijimà taip pat save ugdë Ðakjamunis. Grdhrakuta (s.) : Grifø virðûnës kalnas, ðiaurës rytø Indijos kalnas. Ant ðito kalno, kurio virðûnë panaði á grifo snapà, Ðakjamunis pasakë daug pamokslø. Kaðjapas : Kashyapa (s.), vienas ið deðimties Ðakjamunio mokiniø ir jo darmos paveldëtojas. Tikrosios darmos akies krepðys : tiesos paslaptis, kurioje nuðvito Ðakjamunis. Meditacijos mokykloje jà taip pat vadina proto áspaudu specialiai perduotu be jokiø raðtø arba betarpiðkai atskleistà proto. Mrgadava (s.) : Elniø parkas, viena ið keturiø budistø ðventyklø prie Benares Indijoje. Èia Ðakjamunis pasakë pirmà pamokslà apie keturias tauriàsias tiesas. Hiranjavati : Hiranyavati (s.), upë Indijoje, ant kurios kranto Kusinagaroje mirë Ðakjamunis. Senovës budos : septyni senovëje gyvenæ budos – Vipashyin, Shikhin, Vishvabhu, Krakucchanda, Kanakamuni, Kashapa ir Ðakjamunis. Nirvana : paþodþiui, uþgesimas, absoliuèios laisvës bûsena, pasiekiama per visiðkà visø norø ir kanèiø neigimà. – 86 –


1. Paaiðkinimai 64

65 66

67

68

69

70

71

72

Be to, ji yra pagarbi budisto mirties iðraiðka. Substancija : esminis tiesos realumas ir visø iðskiriamø reiðkiniø pagrindas. Funkcija : tiesos pasireiðkimas, kintantis reiðkinys. Deimantinë sutra : Vajrachchedikaprajnaparamita-sutra (s.), viena ið populiariausiø budizmo sutrø. Ji pirmiausia aiðkina budizmo tuðtumos ir savojo “að” nebuvimo doktrinà ir plaèiai buvo skaitoma dël ðeðtojo patriarcho Huinengo (638-713) nuðvitimo frazëje: “Sukurk protà, prie nieko neprisiriðantá.” Dulkiø pasaulis : realusis pasaulis daugumos godþiø þmoniø prasme. Kaip dulkës yra neðvarios, pasaulis pilnas visokiø nusikaltimø, nuodëmiø, korupcijos, kanèiø, neteisybiø ir pan. Darmos pasaulis : dharmadhatu (s.), noumeno pasaulis prieðingas fenomenø pasauliui. Sviestas: manda (s.), rafinuotas neprilygstamai gero skonio sviestas ið vandeninës buivolës pieno, metafora tauriausio budos savybei. Nedualûs vartai : mokymas apie absoliuèiai neiðskiriamà vienà tiesà, vartai á absoliuèiai vienodos tiesos pasaulá. Savitarpio pagalba : savitarpio pagyvinimas ir prisitaikymas. Terminas kilæs ið penkiø visatos elementø – geleþies, vandens, medþio, ugnies ir þemës – ryðiø. Geleþis pagyvina ir padeda vandeniui, vanduo medþiui, medis ugniai, ugnis þemei ir þemë geleþiai. Tarpusavio konfliktas : tarpusavio þalojimas ir naikinimas. Geleþis þaloja ir naikina medá, medis þemæ, þemë – 87 –


Priedas 73 74

75

76

77

78 79

80

81 82

83

84

vandená, vanduo ugná, o ugnis geleþá. Karminë jëga : jëga atneðti atpildà. Gerasis kelias : doras, tinkamas, tiesus kelias. Jis taip pat reiðkia tris gerus kelius, t.y. kovos demonø, þmoniø ir dievø pasauliø, prieðingus trims kitiems keliams, t.y. alkio demonø, þvëriø ir pragaro pasauliø. Godumas, pyktis ir neiðmanymas : trys nuodai, kurie trukdo ugdyti save ir yra visø blogybiø prieþastys. Trys lobiai : triratna (s.), trys didþiausios pasaulio vertybës, t.y. buda (nuðvitusysis), darma (mokymas) ir baþnyèia (bendrija). Prigimties nuodëmingumas : pagrindinë savybë, kuri gali padaryti nuodëmæ dël karminës jëgos ir áproèio. Savo prigimties buda : sava prigimtis yra buda. Prigimtinë karma : savaimingas visatos prigimties funkcionavimas. Visatos susiformavimas, egzistavimas, sunykimas ir tuðtuma; visos gyvasties gimimas, senëjimas, liga ir mirtis; dienos ir nakties kaita; sezoninë rotacija. Besàlyginis veiksmas : laisvanoriðkas veiksmas, nepaisantis jokiø situacijø, taip pat savanoriðkas poelgis, nukrypstant nuo priesakø ir gyvenimo doros. Prigimties suvokimas : nuðvitimas savo prigimtimi. Trys didþiosios jëgos : trys didþiosios jëgos, ágytos trijø dvasios ugdymo, dalykinio-principinio tyrinëjimo ir teisingo veiksmo studijø pasirinkimo dëka. Skirta karma : karma bûtinai atneðanti atpildà dël prieþastinio veiksmo. Iðpaþintis : iðpaþinti savo jausmà ar norà ðirdyje prieð tiesà. – 88 –


1. Paaiðkinimai 85

86

87 88

Budos atvaizdas : bet kokia budos figûra iðdroþta, nulipdyta ar nupieðta. Budos garbinimas : á viskà þiûrëti su gilia pagarba kaip á budà, ir dvasia, ir kûnu ir materialiai aukoti budai. Darmos jëga : jëga ágyta praktikuojant tris studijas. Velnias : kaþkas, kas sukelia apmaudà protui ir trukdo savæs ugdymui, pavyzdþiui, godumas, pyktis, neiðmanymas, iliuzija ir nedora mintis.

– 89 –


Priedas

2. Apskritimo áþadas Ðá tekstà 1938 m sukûrë Sotesanas. Norëdami visiðkai suvokti apskritimo tiesà, remtis ja kasdieniame gyvenime, ir galø gale susivienyti su ja, uonbulistai nuoðirdþiai pasiþada apskritimui daþnai reèituodami ðá 306-iø skiemenø korëjietiðkà tekstà. IL·UON·SANG SO·UON·MUN

·

·

·

· ·

·

· ·

·

·

· ·

Il·uon·on on·o·do·dan·ai ip·dþong·èojo, ju·mu·èo·uol·ai seng·sa·mun·in·ba, èondþi· bu·mo dong·po bop·riul·ai bon·uon·ijo, dþe·bul dþo·sa bom·bu dþung·seng·ai· song·pum·u·ro, nung·i·song ju·sang·ha·go, nung·i·song mu·sang·ha·jo, ju·sang·u·ro bo·mion, sang·dþu bul·miol·o jo·jo dþajon·ha·jo, mu·riang se·gie·ul dþon·ge·ha·joko, mu·sang·u·ro bo·mion, u·dþu·ai songdþu·ge·gong·gua, man·mul·ai seng·nobiong·sa·ua, sa·seng·ai ðim·ðin dþag·jong·ul ta·ra, juk·do·ro bion·hua·ul ði·kio, hog·un dþin·gup·u·ro, hog·un gang·gup·u·ro, hogun un·seng·o·he·ro, hog·un he·seng·o·unu·ro, i·ua·ga·èi mu·riang se·gie·ul dþon·ge·ha·jot·na·ni, u·ri o·ri·so·gun dþung·sengun i bop·ðin·bul il·uon·sang·ul èe·ba·da·so, ðim·ðin·ul uon·man·ha·ge su·ho·ha·nun gong·bu·rul ha·mio, to·nun sa·ri·rul uonman·ha·ge a·nun gong·bu·rul ha·mio, tonun ðim·ðin·ul uon·man·ha·ge sa·jongha·nun gong·bu·rul dþi·song·u·ro ha·jo, dþin·gup·i de·go un·hie·nun ip·ul·dþi·ondþong, gang·gup·i·de·go he·dog·un ip·dþi a·ni·ha·gi·ro·so, il·uon·ai vi·riog·ul ot·dorok·ka·dþi so·uon·ha·go, il·uon·ai èe·songai hap·ha·do·rok·ka·dþi so·uon·ham.

– 90 –


The Principal Book of WonBuddhism in Lietuviu