Issuu on Google+

Nr 1 (45)

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

2012 Spalis

ATŽALYNAS

Nr. 1 (45) Nr. 1 (45)

Specialus leidinys Tarptautinės mokytojų dienos proga mokytojams ir ne tik

Gerbiami Mokytojai, nenumaldomai bėga laikas vis pasiglemždamas dienas, savaites, mėnesius, metus... Begalinis noras padėkoti už jūsų triūsą, kantrybę, pasiaukojimą netilptų į jokius rėmus, nes kartais darbai pasako daugiau negu žodžiai. Visa tai, ko ,,Atžalyno" gimnazija pasiekė, - tai Jūsų nuopelnas. Tad leiskit pasveikint Jus su švente ir dar kartą padėkoti ir pasidžiaugti už tai, kad esate Žmonės, ne tik Mokytojai. Direktorius Gintaras Petrulis


2

(45)

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

Viskas mokytojams ir apie mokytojus Mokytojas, pasak devintokų...

Niekada nebūsiu mokytoju, nes...

...pats didžiausias košmaras. ...stiprių nervų žmogus. ...tai žmogus su geležine kantrybe ir dideliu žinių bagažu. ...nerealus asmuo. ...žmogus, kuris pasirinko pačią blogiausią profesiją. ...žmogus, kuris viską žino. ... spindulėlis, atiduodantis visą savo šilumą ir energiją mokiniams. ...laiko gaišintojas. ...tai žmogus, skleidžiantis mokiniams žinias, turintis savo mėgstamą profesiją ir, aišku, pilietis. ...žmogus, suprantantis žmogų. ...labai išsilavinęs ir turintis savo teises žmogus.

Linkime ir toliau būti atsakingais, supratingais, informatyviais ir įdomiais padėjėjais mūsų vaikų gyvenime. Livijos Krivickaitės tėveliai Sveikiname Jus, mieli mokytojai, su Mokytojų diena! Linkime ir toliau turėti jėgų mokyti mūsų vaikus ir perduoti savo žinias taip, kaip darėte visada. Nes juk nuo Jūsų priklauso mūsų vaikų ateitis, Jūs padedate statytis gyvenimo pamatus. Ačiū!

Mokinių tėvai Jums linki... Stiprybės, Labai sveikiname su jau išgrynintos gimnazijos vardu! Mokytojams linkėtume sveikatos, asmeninės laimės, suprantama, - ištvermingumo, kantrybės ir gerų mokinių! Arnio Aleinikovo tėveliai

Gretos Supronaitės mama Linkim kantrybės ir tarpusavio supratimo , protingesnių vaikų, kad mažiau nervus gadintų. Kamilės Kazakaitės tėveliai

Kiekvienam mokytojui bei mokytojai linkiu didžiausios sėkmės ir ištvermės, geriausių ir nuoširdžiausiai besišypsančių mokinių :) Dominykos Berlėtaitės tėveliai Po gerą žodį nešei į širdį, o sniego gūsį delnuos sušildei... už meilę, už užuovėją, už išmintį, už supratimą dėkingi Jums, Mokytojai. Dominyko Juknos mama

...tai pati baisiausia profesija. ...tai labai atsakingas darbas. ...neturiu tiek nervų. ...nenoriu kitiems gadinti nervų. ...nervų sistema pakriktų taisant tiek kontrolinių. ...tai daug kantrybės ir stipraus balso reikalaujantis darbas. ...tai sveikatos gadinimas. ...neįdomu metai iš metų tą patį kalbėti. ...reikia ištvermės ir geros nuotaikos, o ji ne visada gera. ...nes nesimokau taip gerai, kad mokyčiau kitus.

kantrybės su tokiais vaikais kaip mūsų... Monikos Liutkutės tėveliai

Apie Mokytoją, kaip ir apie Motiną, atminimą išsaugome visą gyvenimą. Tačiau mokytoją vertiname už tai, ką žinome bei kuo esame. Nuoširdžiai sveikinu Jus, brangieji, Tarptautinės Mokytojo dienos proga. Dėkoju už pasiaukojimą... Čia būtų šalta, jei ne Jūsų širdys, Čia būtų tamsu, jei ne Jūsų mintys Čia būtų liūdna, jei ne Jūsų šypsnys, Skatinantis, giriantis, atleidžiantis. Brigitos Bičkaitės tėveliai


3

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

(45)

Mokytojas irgi žmogus Mes, gimnazistai, savo laisvalaikį leidžiame labai įvairiai: sportuojame, žiūrime kino filmus, leidžiame laiką su draugais, keliaujame ir t.t. O argi nesmalsu būtų sužinoti, kaipgi savo laisvalaikį leidžia mūsų gimnazijos mokytojai? Mums pavyko pakalbinti kelis mokytojus ir sužinoti, ką gi jie veikia laisvalaikiu. :) Lituanistė Asta Tikniuvienė Laisvalaikiu ką noriu, tą veikiu: noriu kambarius tvarkau, noriu valgyt verdu, noriu – viską metu ir į sodą išvažiuoju. O ten vėl ką noriu, tą veikiu – noriu raviu, noriu laistau,o noriu – viską metu ir... dingstu. Dingstu dažniausiai Jurbarko kryptimi arba Žemaitijos link– ten daugiausia draugų turiu. Vaizdelis šalia byloja apie trijų raganų apsilankymą Lopaičių piliakalnyje, kuris yra netoli Tverų – senosios Žemaitijos sostinės. Pasakojama, kad neva čia karalius Mindaugas nusviedė karūną šalin ir jos atsisakė. Norėjau rasti, būčiau buvus Karalienė II-oji. Deja... Tai šiaip sau pasilakstėm, ir tiek... Šaltinio vandens, kuris raukšles lygina, pasisėmėm, užteks iki pensijos... Chemikė Rasa Lažinskienė Mano vasaros kontrastai: nuo "medinės" būsenos iki nardymo tarp medžių.

Lituanistė Diana Šilkaitienė Visą laisvalaikį praleidžiu kaime. Radusi laisvą valandėlę tarp darbų guluosi į hamaką, mėgaujuosi pušų ošimu, skaitau knygas. Šitaip ir pailsiu... Kilus norui prasimankštinti einu grybauti, uogauti. Vasaros metu vakarais su šeima jėgas atgauname Šušvės užtvankoje. Taip ir slenka laisvos dienos gamtos prieglobstyje...

PRAKTIŠKI PATARIMAI, KAIP NURAMINTI NERVUS „Suskaičiuoti iki dešimt, užsiimti mėgstama veikla. Jaudintis prieš svarbius įvykius yra natūralu, kartais tai netgi padeda susikaupti. Galima suvalgyti gabalėlį šokolado, sako - padeda.“ Socialinė pedagogė Vilma „Kovojant su stresu labai gerai yra patrepsėt, išsipūst nosį. Ramiai, taisyklingai kvėpuoti. Mintis reikia nukreipti kažkur kitur: padainuot, pabėgiot, kol jėgos visai apleidžia.“ Psichologė Jūratė Arlauskienė „Kumščius suspausti, atleisti, įkvėpti oro, iškvėpti - visa baimė praeina. O geriausia – atsisėsti, užsimerkti, ramiai pabūti. Smegenų darbą pagerinti gali trys graikiški riešutai per dieną.“ Seselė Gražina


4

(45)

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

Vyrai-geriausi kulinarai Nuo seno žinome, kad vyrai yra patys geriausi kulinarai. Nors dauguma mano, jog šis darbas skirtas tik moterims. Taigi norėdami tai paneigti apklausėme „Atžalyno“ gimnazijos mokytojus, ar jie dažnai gamina. Ir ką jūs manote? Netgi 80 procentų apklaustųjų pareiškė, kad jie ne tik moko vaikus etikos, lietuvių, informatikos, kūno kultūros ar kitų dalykų, bet ir pluša prie puodų gamindami skaniausius valgius, nuo desertų iki sudėtingiausių patiekalų... Keletas mokytojų nepagailėję net pasidalino savo mėgstamiausiais receptais:

Mokytojas V. Bernotavičius mėgsta sočiai pavalgyti, todėl dažniausiai gamina kiaušinienę su spirgučiais. Tai labai paprastas ir gardus patiekalas, labiausiai tinkantis pusryčiams arba pietums. Jums prireiks:2 kiaušinių,ž iupsnelio druskos, nemažo žiupsnio pipirų, lašinukų (kiekis priklauso nuo jūsų noro), svogūnų.

lakštų, pomidorų padažo „Česnakinis“ (mokytojas pabrėžia: turi būti būtent SPILVA), 900g maltos kiaulienos sprandinės, ir net 1 kg sūrio (apie 5proc. riebumo, žodžiu, pasaulyje liesiausio). Gaminimas: išvirkite makaronus, pakepinkite faršą su padažu, sutarkuokite sūrį. Į skardą dėkite sluoksnį makaronų, pakepintą faršą, sluoksnį tarkuoto sūrio. Pakartokite sluoksnius, kol baigsis produktai. Kepkite 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-45min. Skanaus. Na, o informatikos mokytojui R. Dopkevičiui patinka save ir draugus palepinti skaniais desertais, mylimiausias iš jų yra varškės pyragas su obuoliais. Jums reikės: 700g obuolių, 4 kiaušinių, 50 gramų cukraus, 1 šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės, 1 šaukštelio vanilinio cukraus, 500g varškės, 1 šaukštelio kepimo miltelių, labai labai mažo žiupsnelio druskos.

Pakepinkite svogūnus su lašinukais. Kiaušinius išplakite, suberkite prieskonius. Viską kepkite keptuvėje nuolat maišydami apie 10 minučių. Mokytojas išdavė paslaptį:kuo daugiau svogūnų dėsite, tuo bus skaniau, tačiau nereikia Gaminimas: Kiaušinių trynius persistengti. Skaniausia valgyti su išplakite su cukrumi. Baltymus su duona. žiupsneliu druskos. Į trynius įmaišykite varškę, kepimo Kūno kultūros ir informatikos miltelius, citrinos žievelę, vanilinį mokytojui Tomui Matuliui cukrų. Galiausiai įmaišykite patinka sudėtingi patiekalai, vienas baltymus. Obuolius supjaustykite iš jų yra lazanija. Jums prireiks:1 kubeliais. Į varškės masę dėžės (gal dėžutės?) makaronų įmaišykite obuolius. Kepkite 200

laipsnių karštumo orkaitėje apie 25 -30min. Galima patiekti su vaniliniais ledais, kol dar šiltas, arba mėgautis su arbata, kai atvėsęs. Ir paskutinis, tačiau tikrai ne prasčiausias, yra Valdo Kaziukonio receptas, kuris yra išties sudėtingas, ir šį malonumą sau leisti gali ne kiekvienas, nes tam reikia specialios įrangos. Tai naminis šakotis. Prireiks: 1 kg cukraus, 1 kg miltų, 40 vnt. kiaušinių, 1l naminės grietinėlės, 1kg naminio sviesto, 2 citrinų, 1 vanilės maišelio. Mokytojas visos eigos nepamena, tačiau pasako, kad viską reikia suplakti. Paklaustas, iš kur turįs įrangą, jis išsiduoda, kad anksčiau yra kepęs šakočius pagal užsakymą. Taigi gal kada ir mus pavaišins naminiu šakočiu? Skaitant šiuos receptus, net seilė tįsta ir iš viso šito galime drąsiai teigti, kad vyrai tikrai yra geri kulinarai, bent jau mūsų gimnazijos bendruomenėje.


5

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

(45)

Tiesiog nepakartojamas projektas Vos prasidėjus mokslo metams, rugsėjo 3 – 8 dienomis, mūsų gimnazistai Iveta Oksaitė, Livija Krivickaitė, Arnis Aleinikovas ir Mantas Patkauskas dalyvavo projekte „Susitikimas paribyje. Jaunimo edukaciniai ir meno užsiėmimai“, kuriame atstovavo Kėdainių miestui ir mūsų gimnazijai. Kartu su jaunais žmonėmis iš Seinų (Lenkija) licėjaus, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos susipažino su lenkų ir lietuvių kultūrų panašumais ir skirtumais, istorija ir dabartimi. Dirbdami meno dirbtuvėse, kurias organizavo Lietuvos ir Lenkijos menininkai bei dėstytojai, pagal Č. Milošo romaną „Isos slėnis“ rengė bendrą teatralizuotą programą, kurią rajono bendruomenei ir svečiams pristatė rugsėjo 8 d . Gimnazistų atsiliepimai : “... Šis projektas visiems mums labai tiko ir patiko. Turėjome progą pasimokyti vaidybos meno iš profesionalios režisierės Margaret Kežys – Czyzewska ir dainavimo bei taisyklingo kvėpavimo pratimų iš vokalo mokytojo Wojciech Szroeder. Projekte taip pat dalyvavo būrys vertėjų, be kurių pagalbos nebūtume išsivertę, tai – Czyzevska Veronika, Paulina Gorlewska ir Lenkijos lietuvė Jolanta Jurkūnas, kurios įdomaus akcento niekaip negalėjome atsiklausyti. Taip pat turėjome puikų fotografą Wojciech Ing , kurio dėka turime daugybę nesurežisuotų kadrų. Visi vadovai mūsų dienotvarkę sudėliojo taip sumaniai ir intriguojančiai, jog atsikėlę galėjome tik spėlioti, ką šiandien veiksime, ką pabandysime, ko naujo išmoksime. Visą savaitę gyvenome ,,Raganės” viešbutyje, o kūrybinis procesas vyko Šeteniuose, Č. Milošo gimtinėje. Buvo nuostabu žinoti, kad vaikštome ir dirbame būtent tose vietose, kurias Č. Milošas aprašė „Isos slėnyje“. Magiška buvo suprasti, kad mūsų vaidinami personažai kažkada gyveno tose vietose iš tikrųjų.. Visi gavome labai svarbius vaidmenis ir stengėmės kuo geriau juos atlikti. Varvančiomis nosimis bėgiojom laukais, repetavom ir dirbom nuo dvyliktos iki dvyliktos, bet nė

karto nesiskundėme. Net miego trūkumas buvo malonus. Grįžę į viešbutį visi susirinkdavome lauko pavėsinėje arba didžiausiame kambary, kurį patys vadinom svetaine ir sėdėdavome ten iki aušros, klausydami gitaros ir nenutylančių šnibždesių. Lenkijos jaunimas nelabai gerai mokėjo anglų kalbą, o kalbėtis norėjosi, todėl visais įmanomais būdais bandėme vieni kitus suprasti, nors nemokant kalbos nebuvo labai lengva, todėl neapsiėjome be dviprasmiškų ir labai juokingų situacijų. Iš šio projekto pasisėmėme nemažai patirties, dalyvavome kurdami profesionalų teatro meną. Kiekvienas turėjo savo vaidmenį, savo vietą veiksme, todėl visi jautėmės svarbūs. Jei tik trūkdavo kokio žmogaus – visi puldavo jo ieškoti, ar bėgdavo pakviesti – štai su kokiais nuoširdžiais žmonėmis dirbome.. Spektaklio premjeros laukėme su nerimu ir jauduliu, nes viskas priklausė tik nuo mūsų. Nuo mūsų, jaunučių, pasirengimo ir atsidavimo. Girdėjome, kad žiūrovams patiko. Vadinasi – padarėme tai, ko siekėme. Sunkiausia, tikriausiai, buvo atsisveikinti. Paskutinį vakarą išlydint režisierius krūtinėse kažkas spurdėjo. Visi glėbesčiavosi, ir dėkojo vieni kitiems, o mums galvose netilpo, kad viskas taip greitai baigėsi. Netirštindami spalvų sakome, kad jautėmės kaip filme – savaitei atitrūkę nuo realybės ir pasinėrę į meninį nuotykį. Norėtume padėkoti tiems žmonėms, kurių dėka atsidūrėme šiame projekte, taip pat visiems draugams, artimiesiems bei mokytojoms, kurios atvyko į premjerą. Jautėmės pakylėti, matydami prieš save savo mokytojas, kurių akys buvo patenkintos ir pilnos susižavėjimo. Džiaugiamės, kad projektas nebuvo vienkartinis, ir jau dabar laukiame lapkričio, kada galėsime važiuoti į Lenkiją pratęsti pradėto darbo...“

Verčiam lapą!


6

(45)

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

Gimnazijos suolą palikus Ar jums niekada nebuvo smalsu pasižiūrėti ir pasidomėti ,kaip gyvena mūsų buvę gimnazistai, ko jie pasiekė ir ar išsipildė jų didžiausios svajos? Prieš dvejus metus mūsų gimnaziją baigė vienas iš aktyviausių jaunuolių gimnazijos istorijoje -Titas Sakauskas. Visada su šypsena, visada energingas ir esantis visur–taip jį apibūdina gimnazijos mokytojai. O pats Titas sako, kad labiausiai pasiilgo mokytojų priekaištų, kad neišlaikys egzaminų. ,,O kaip matot, išlaikiau ir netgi įstojau į nemokamą valstybės finansuojamą vietą, juokiasi. – O jei kalbant rimčiau – tai labai pasiilgau mokyklos atmosferos, mokytojų, visos bendruomenės. Beprotiškai ilgiuosi renginių vedimo, dramos būrelio ir muzikinės grupės,” - su nostalgija pasakoja Titas. Papasakok plačiau apie savo pasirinktą specialybę ir kaip sekasi mokytis toliau.

mano specialybę, tiesiog pažvelkit į Gal prisimeni kokį linksmą nutisavo socialinę pedagogę (juokiasi). kimą iš gimnazijos, kurio iki šiol nepamiršti? Po paskaitų grįžtu namo ir mokausi. Tada pavalgęs einu miegoti ir ryte į Tokių nutikimų įvykdavo kiekvieną paskaitas vėl lekiu. Kažkaip nepanašu į dieną (juokiasi), bet kaip šiandien mane. Šiaip tai po paskaitų dirbu, pamenu, kai per kiekvieną spektaklio vakarais būnu su panele arba su drau- pasirodymą Donatas Rupeika nuolat gais. užmiršdavo tekstą ir mes kalbėdavom už jį. Kas turi lakesnę fantaziją ir yra Vos tik paklaustas, ar aktyvumas susidūręs su teatru, gali įsivaizduoti gimnazijoje kaip tai atrodė. kaip nors padeda Na ir atsisveikindamas buvęs dabartyje, gimnazistas abiturientams palinki sėkiškart ima mingai išlaikyti egzaminus, bet linksėti gal- nepamiršti ir savo asmeninio gyvenva: be abejo, imo, nes mokslams visada yra padeda. Ne- paskutinė naktis. turiu scenos O mokytojams? baimės, O mokytojams belieka palinkėti galiu be jokios baimės pristatinėti savo stiprybės, nes kaip sakoma: pedagogas darbą, kalbėti viešai įvairių renginių metu. Esu studentų atstovybės narys, ne specialybė, o diagnozė.

Studijuoju socialinę pedagogiką. Didelę įtaką padarė Vilma Paulauskienė. Nežinau kaip ir kodėl.. Baigęs mokslus norėčiau grįžt į įgaunu vis daugiau patirties organizuomokyklą, bet jau, žinoma, ne kaip mo- jant renginius. kinys. Jei norit plačiau sužinot apie

Bibliotekos naujienos

Biblioteka-spausk: ,,Patinka!“ Štai toks šūkis karaliauja šių metų bibliotekų savaitėje. Jos metu siekiama parodyti, kad bibliotekos, tai ne tik patalpa, kurioje pilna knygų, biblioteka – erdvė, kurioje galima sutikti šaunių bendraminčių, skaityti, bendrauti, ieškoti, rašyti, žaisti, puoselėti tradicijas… Lentynose jau atsirado tokių naujienų kaip Suzanne Collins trilogija „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“ bei „ Liepsnojantis įtūžis“, Randy Pausch „Paskutinė paskaita“, Herbjorg Wassmo trilogija „Tora“. Tad galima teigti, jog „Atžalyno“ knygų lentynos nedulka! Mokyklos biblioteka galėtų lygiuotis net su Oksfordo literatūros lobynais: joje galima rasti 18 000 vadovėlių ir 13 000 kitų knygų, tad bibliotekininkės mielai leis pasiskolinti bent vieną iš jų! Nusikaltusieji skaitytojai turėtų nebijoti užklysti į knygų tvirtovę ar vengti bibliotekininkių žvilgsnių – bibliotekoje ištisus metus veikia „Skolininkų atlaidai“ – grąžink knygą – bus atleista. Taigi, į biblioteką kviečiami visi! Esamiems ir būsimiems skaitytojams bibliotekos darbuotojos linki: „Kas ilgisi grožio, gilesnių gyvenimo prasmių, nepajėgia išspręsti painių klausimų, pasimetęs šiuolaikinio pasaulio chaose, galime nuoširdžiai pasakyti:„Spausk“ į biblioteką! Ten rasi ne tik žinių, pasaulio išminties, išguldytos lentynose, bet ir žmonių, kurių širdys sklidinos geranoriškumo.“


7

(45)

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

Detektyvinė istorija „Kur dingo Aldona?“ Niūrų rugsėjo 1-osios rytą visi susitikome mokykloje, slegiami žinios, kad vėl prasidės sunkus kelias naujų žinių link. Vieni buvome nusiminę, kad teks paplušėti prie pamokų, kiti su šypsenomis veiduose pasitikome išsiilgtus draugus, dar kiti tiesiog džiaugėmės vėl išvydę savo mylimus mokytojus. Bet ar buvo tokių, kurie nors akies kampučiu žvilgtelėjo į besiilsintį rudą stalą, prie kurio mus kiekvieną rytą pasitinka mūsų mokyklos akys ir ausysbesišypsanti budėtoja Aldona? Šis įprastai mokinių apsuptas stalas buvo tuščias. Vėliau pasikeisdami prie jo vis sėdėjo budintys mokytojai, kartais darbštuolės valytojos, o kartais kažko belaukiantys mokiniai. Bet kur tikroji rudojo stalo šeimininkė? Neapsikentę nežinioje, išėjome ieškoti siūlo

galo... Keli mokytojai teigia pasigedę rytais visada pasitikdavusios budėtojos. Chemijos mokytoja Rasa Lažinskienė sako nežinanti, kur Aldona, bet pastebėjusi, kad jos nėra, ir netgi pasigedusi. Informatikos mokytojas Tomas Matulis išliko abejingas ir sutrikęs– taigi į klausimus iš viso neatsakė. Tada detektyvinė istorija atvedė iki jos partnerės Vilytės. Ši sakė labai daug bendraujanti su budėtoja ir yra vienintelė, kuriai jos labiausiai trūksta. Bet taip pat neišdavė nieko apie jos buvimo vietą.. Gimnazijos mokiniai rėkte rėkia, kad pasigenda Aldonos ir tikisi, jog ji grįš. Taigi netekę vilties aplankėme paskutinę stotelę, Gintaro Petrulio, ištikimo mokyklos direktoriaus, kabinetą. Ir išgirdome puikią naujieną!

Vos paklausę, ar dar išvysime Aldoną, gavome tvirtą ir užtikrintą atsakymą, kad ši atostogauja ir nekantrauja grįžti! Taip pat direktorius patikino, jog elektroninis skambutis niekur nedings ir pridūrė, kad dabar Aldona turės daugiau laiko stebėti mus ir užtikrinti tvarką mokykloje. Be galo išsiilgę, dabar jau nusiraminę ir įsitikinę, kad budėtojai viskas gerai, džiaugiamės vėl ją išvydę sėdinčią savo poste!

Detektyvinė istorija

Nebijok manęs I dalis Juodas sedanas meistriškai apsisuko ir sustojo. Iš jo išlipo vyras ir atidarė dureles Nanai Skot: - Tai tu čia gyveni? - akyse matėsi begalinis jos susižavėjimas. Iš tiesų namas labiau buvo panašus į rūmus. Aplinka kruopščiai sutvarkyta, sodas prižiūrėtas, o namas po šitiek metų, reikia pripažinti, atrodė labai įtakingai. - Na, tai mano vasarnamis, - nusijuokė ir paėmė Naną už rankos. Pasukęs raktą spynoje pastūmė duris ir šios girgždėdamos atsidarė: - Tik po jūsų. Nana žengė pirma. Vidus atrodė dar nuostabiau nei išorė. Brangūs sietynai, prabangūs baldai, didžiulė erdvė, viskas suprojektuota idealiai. - Ar nieko prieš, jei įjungsiu muziką? - Nana apsidairė ir pamatė, kad jos šiandienos vaikinas stovi svečių kambaryje.

Tęsinys kitame puslapyje


8

(45)

- Ką? Ar aš? Juk čia jūsų namai, - nusijuokė. Jam patinka jos juokas. Jos akys. Figūra. Pasigirdo svaigūs “Yesterday” akordai. - Gal vyno? - jis žinojo, kad moteris ims atsisakinėti, nes esą turi labai skubėti. Bet jau buvo per vėlu. Ji iš čia niekada nebeišeis. - Kad aš ne, aš turiu labai skubėti.. Na.. bet gal stiklinė nepakenks. Jie atsisėdo ant rudos odinės sofos ir gurkšnojo raudoną vyną. Pasikeitė daina. - Aš noriu jūsų kai ko paklausti, - kreipėsi į Naną. - Klausau, - jos akys buvo dar labiau žaismingesnės, ji net nenujaučia… - Kaip reaguotumėt, jei sužinotumėt, kad aš nesu tas, kuo dėjausi? - Nanos veidas persimainė, šmėstelėjo nerimas. Na, tarkime, kad aš esu serijinis žudikas? Nana pradėjo juoktis: - Tu? Tu serijinis žudikas? - juokas vis labiau skambėjo, o tai jį vis labiau erzino. - Tu tikrai toks negali būti, - jo veidas buvo it suakmenėjęs ir ji tuomet suprato. - Ne, tu negali būti tas… tas, kuris… - ji pašoko nuo sofos, bet jau buvo per vėlu. Jis atsistojo ir lėtai niūniuodamas “I hate you but I love you” slinko Nanos link. Ji pradėjo verkti, maldavo pasigailėti. Tuomet jo juokas tapo isteriškas, jo rankos apglėbė jai gerklę. Nanos mėlynos akys pamažu sruvo krauju. Grandinėlė tapo jos didžiausiu priešu, ji įstrigo ir beprotiškai spaudė gerklę: - Maldauju, - jos balsas trūkinėjo nuo jo stiprių rankų, - maldauju, paleisk… - Daugiau niekada nedrįsk manim abejoti. Girdi? Niekada! Nana susmego ant grindų, o po tuščią namą nuskambėjo isteriškas jo juokas. II dalis 94 aveniu buvo vienos žymiausių Londono psichologių Sandros Mein kabinetas. Susivėlę šviesūs plaukai, ryškiai mėlynos akys, perkopusi trečią dešimtmetį moteris vos tik pravėrusi duris pamatė savo darbo vietoje besėdinčią sekretorę Gretą Štarmen: - Labas rytas, kavos kaip visada? - Būčiau labai dėkinga. Sandra puikiausiai suprato, kad šiandien bus viena sunkiausių dienų jos savaitėje. Nuo pat 7 valandos ryto ji buvo prisirašiusi pacientų, o vakare planavo susitikti su Stivu Daundė, televizijos prodiuseriu, esą, jis rengia laidą apie psichologinius sutrikimus, kurie verčia daryti vienokius

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija ar kitokius nusižengimus. ,,Ši laida kaip tik man”, pagalvojo. - Atsiprašau, pas jus pirmasis pacientas, žinau, kad kiek anksčiau, bet ponia Dorodjė Skot reikalauja, kad kuo greičiau ją priimtumėt. - Gerai, aš pasiruošusi. *** Jis puikiausiai žinojo, kad Nana nebuvo pirma, ir tikrai nėra paskutinė jo auka. Jam patiko moterys šviesiais plaukais, perkopusios trečią dešimtį ir tos, kurios pasitiki savimi. Tokia buvo ir Darsė, tokia buvo ir Nana, tokia bus ir Luka. Tuščiuose namuose nuaidėjo isteriškas baisus juokas. Jis jau žinojo, kad Nanos vieta kartu su Darse ir amžinojo poilsio jos atguls jau šiandien pagrindinėje Londono metro stotyje. Bet Luka atgulti viena taip pat negali, todėl teks surasti jai partnerę, ir, manau, kad į šį postą pretenduoja garsioji psichologė, panelė tobulybė Sandra Mein. Vėl nusijuokė, tik šį kartą daug linksmiau ir garsiau. Bet kol kas tai nesvarbu. Šalia jo ant sofos sėdėjo Nana, jos ledinės akys žvelgė tiesiai į jį. ,,O kokia tu graži buvai”, pagalvojo. - Už tave! - jis pakėlė vyno taurę ir visą išgėręs pabučiavo ją į lūpas. - O tu sakei, kad tavęs niekada neturėsiu. O tu, kale, sakei, kad niekada tavęs neturėsiu! Kas juokiasi paskutinis? Pradėjo skambėti “Someone New”: - Nana, ar girdi? Ši daina bus mūsų daina. Ir vėl nusijuokęs paliko Naną sėdėti vieną. *** - Klausau jūsų, ponia Dorodje. - Kad aš net nežinau, nuo ko pradėti, - moters balsas šiek tiek trūkčiojo, ji buvo peržengus jau septintą dešimtį. - Iš tikrųjų, tai atėjau čia anksčiau, nes norėjau jūsų patarimo, akyse kaupėsi ašaros, - suprantat, vakar dingo mano dukra Nana. Na, aš dar nežinau, ar ji dingo, bet išėjo vakar su pažįstamu ir negrįžo. - Ji yra jau nebe maža mergaitė, ji turi teisę išeiti ir grįžti kada nori. - Aš suprantu, bet Nana, ji... - moteris išsitraukė nosinaitę ir nusišluostė akis. - Ji man visada pranešdavo, jeigu planuoja užtrukti. Kodėl man atrodo, kad Dorodjė pergyvena ne veltui? Kodėl mano, kaip specialistės nuojauta kužda, kad kažkas atsitiko? - Pasistenkit nurimti. - Sandra spustelėjo mygtuką telefone: “Greta, ar gali poniai Skot paruošti kavos?” - Ponia, aš netrukus paskambinsiu vienam pažįstamam, jis viską sutvarkys ir, jei kas nutiko, tikrai žinos, - psichologė surinko Pito Volso, geriausio detektyvo mieste, numerį. Arnis Aleinikovas Laukite tęsinio...


9

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

(45)

Gera mokytis čia, ,,Atžalyne’’! Prasidėjo nauji mokslo metai. Gimnazijoje atsirado labai daug naujovių, o viena didžiausių ir džiugiausių ta, kad nuo šiol mūsų gimnazija yra išgryninta ir joje mokosi tik pirmokai, antrokai, trečiokai ir ketvirtokai. T.y. palaipsniui grįžtame į pirmąsias klases. Manau, kad mūsų gimnazija Kėdainiuose yra pati stipriausia ne tik mokslo atžvilgiu, bet ir šilta atmosfera, ir mokytojais. – Pasakojo Arvaidė Venckutė, kuri norėtų, kad gimnazijoje vyktų daugiau įvairesnių renginių ir kad vyktų mainų programos. Paklausta, kokį(-ią) mokytoją myli Arvaidė Venckutė labiausiai, paslapties neišduoda ir atsako, kad visus juos myli vienodai. Paulina Krasauskaitė į šį klausimą atsako su šypsena: ,,Manau, tai puiki mokykla ,norintiems gyvenime pasiekti aukštų rezultatų”. Paklausta, ką mano apie gimnazijos bendruomenę ir mokytojus, teatsako: ,,Tai puikus kolektyvas, mokytojai Paulina Krasauskaitė puikiai išmano savo darbą ir stengiasi iš mokinių išgauti kuo geresnį rezultatą. Linkiu

jiems kantrybės ir supratingumo”. Baigdama pokalbį Paulina prisimena, kad mūsų gimnazijoje būna ir linksmų nutikimų, pavyzdžiui, praėjusiais mokslo metais pavaduojanti mokytoja tiesiog užmiršo, kad turi gimnazistus įleisti į kabinetą ir jos visa klasė prasėdėjo už durų. Agnė Muznikaitė taip pat pritaria, kad mūsų gimnazija yra Agnė Muznikaitė (antra nuo geriausia rajone ir kad būtent dešinės) čia geriausios galimybės mokytis ir atskleisti save. Paklausta, o kas vis dėlto nelabai jai prie širdies mūsų mokykloje, ji negalvodama atsako: ,,Žalios sienos”. Na, juk ne visi esam vienodi, vieniem patinka raudona, kitiems mėlyna, o tretiems - žalia spalva. Panašu, kad mūsų gimnazijos moksleiviai, bent jau pirmokai, yra patenkinti tuo, ką turi savo antruosiuose namuose – Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazijoje.

Anekdotai apie mokytojus Tėvas skambina kaimynui: - Tu sūnui matematikos namų darbus išsprendei? - Išsprendžiau. - Duok nusirašyti... *** Skelbimas: Gerbiami tėveliai, prašome, kad jūsų vaikai nečiupinėtų elektros laidų šlapiomis rankomis! Elektros laidai nuo to rūdija ir genda! *** Priešistorinė era. Tėvas žiūri į sūnaus pažymių knygelę ir sako: - Aš dar galiu suprasti tai, kad blogi

pažymiai iš geografijos, matematikos, gimtosios kalbos, bet iš istorijos, kurios tėra 2 puslapiai!… *** Tėti, šiandien mokykloje mažasis tėvų susirinkimas. - Ką reiškia “mažasis”? - Na, tu, aš ir direktorius. *** Pamokoje: - Petriuk, kodėl tu kas minutę žiūri į laikrodį?

- Bijau, kad nelauktas skambutis netikėtai nutrauks jūsų fantastišką paskaitą, tamsta mokytoja... *** Anglų kalbos pamoka: - Onute, do you speak English? - Ką? - Juozuk, do you speak English? - Ką? - Petriuk, do you speak English? - Yes, my teacher, I am good in English. - Ką???


10

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

(45)

Dainų šventę prisiminus... (Bara, bara, bara, bėrė, bėrė, bėrė...)

„Tai buvo nepakartojama! Važiuočiau dar ir dar... Buvo tikrai nerealiai smagu, kad ir kaip pavargom, išsipurvinom, neišsimiegojom ir nematėm nieko kito, tik repeticijų sijonus ir sportbačius.“ Agota

Šią vasarą Vilniuje vyko „Moksleivių dainų ir šokių šventė“, kurioje dalyvavo mūsų gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „ATŽALYNAS“. Liepos 4-8 dienomis jie liejo prakaitą, naktimis nemiegojo, susirado draugų, valgė neiškepusius blynus, kentė lietų ir karštį, šoko purve, repetavo netgi naktimis, juokėsi iki ašarų, ir, žinoma, laukė DIDŽIOJO pasirodymo, kuris buvo įspūdingas ir didingas. Štai keletas atsiliepimų iš ten buvusių ir visko patyrusių šokėjų bei mokytojų:

„Dainų šventė buvo nuostabi patirtis ir nepakartojamai linksmas nuotykis. Tikiuosi, kad dar kada nors dalyvausiu tokioje nerealių įspūdžių pilnoje Dainų šventėje!“ Justina

„Buvo NEREALU!” Julija

„Paliko tikrai gerą įspūdį. Nors vaikai pavargo, jų nelepino oras, bet tai jiems nesutrukdė pasiruošti pasirodymui. Vaikai buvo nuostabūs. Su jais buvo nesunku dirbti, bendrauti. Pirmąkart pamačiau ne tik galutinį rezultatą, bet ir visą „virtuvę“. Vaikų repeticijas po 8 valandas ir daugiau. Man teko išskirtinė galimybe pamatyti ne tik šokius, bet ir vėliavos pakėlimo ceremoniją, dainų dienos atidarymą. NEREALU! Pavargau kaip ir visi, bet man tai buvo nauja patirtis.“ Psichologė Jūratė.

Buvo „AWESOME”! (NUOSTABU) Kita Julija

Tikimės kitais metais dalyvauti Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje ir dar linksmiau dainuoti kolektyvo himnu tapusį ,,Bara, bara, bara” :)

Korespondentai: Dominyka Berlėtaitė, Brigita Bičkaitė, Livija Krivickaitė, Rugilė Petrulytė, Akvilė Zubernytė, Justina Puodžiūtė, Doneta Novakaitė, Arnis Aleinikovas, Simona Pavolytė, Goda Babinskaitė, Agota Ščiukaitė, Austina Valatkaitė, Monika Liutkutė, Eimantė Kupčiūnaitė, Kamilė Kazakaitė. Maketuotojai: Arnis Aleinikovas, Tomas Matulis Kalbos redaktorė Asta Tikniuvienė. Redaktoriai: Aušra Ščiukienė, Arnis Aleinikovas

Steigėjas ir leidėjas Kėdainių ,,Atžalyno“ gimnazija Mindaugo g. 18, Kėdainiai; Tel. 8 347 60230 Steigimo liudijimas Nr. 104


Atzalynas