Page 1

Nr. 12 (2436)

2013 lapkritis

Š IESA Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis leidžiamas nuo 1952 metų

www.leu.lt

BRANDŪS BENDRADARBIAVIMO METAI

Lietuvos edukologijos universitetas beveik dvidešimt metų bendradarbiauja su Vokietijos Heidelbergo pedagoginiu universitetu, vienu seniausių mūsų universiteto tarptautinio bendradarbiavimo partneriu. Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 1995 m. spalio 6 d. Pasikeitus Lietuvos edukologijos universiteto pavadinimui (buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas), 2013 m. spalio mėn. sutartis buvo atnaujinta. Vienas ryškiausių šios ilgametės partnerystės rezultatų – išleisti 27 bendri baltiškųjų studijų leidinio kasmetiniai tomai, kuriuose apibendrinama Lietuvos, Estijos ir Vokietijos švietimo plėtros ir pedagogų rengimo patirtis. 2013 m. spalio mėn. Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakultetas kartu su Heidelbergo pedagoginiu universitetu organizavo mokslinę konferenciją „Edukologijos mokslas

globalaus identiteto paieškose“. Jos išvakarėse pasirašyta nauja Lietuvos edukologijos ir Vokietijos Heidelbergo pedagoginio universitetų bendradarbiavimo sutartis, kurioje numatomi ir bendri šių aukštųjų mokyklų moksliniai tyrimai, tolesni studijų ir edukaciniai mainai. Kiekvienais metais iš Heidelbergo pedagoginio universiteto atvyksta apie 40 studentų atlikti trumpalaikės pedagoginės praktikos. Mūsų universiteto studentai atlikti pedagoginės praktikos vyksta į Heidelbergą. Taip pat aktyviai vykdomi dėstytojų, personalo mainai. Sutartį pasirašė LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos delegacijos vadovas, Mokslo ir tarptautinių ryšių prorektorius profesorius Bernward Lange. Taip pat sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Tarptautinių ryšių skyriaus direktorė ponia Henrike Schon,

prof. dr. Gerd-Bodo von Carlsburg, prof. dr. habil. Thomas Vogel, mūsų universiteto akademinės bendruomenės atstovai ir kt. garbūs svečiai. „Ši ilgametė sutartis yra pavyzdinė tarp daugelio Europos universitetų. Per tą laiką kito ne tik aukštojo mokslo struktūra, bet ir pasaulio žemėlapis. Tačiau puikūs ryšiai su Heidelbergo aukštąja pedagogine mokykla išliko stabilūs, nuoširdūs ir abiems vaisingi. Ypač tai aktualu dėl studentų mainų. Mus sieja puikus prof. dr. Gerd-Bodo von Carlsburg bendradarbiavimas ir vieningas tikslas, kad pasaulis būtų šviesesnis, kilnesnis. Šia linkme turime daug dirbti visi“, – teigia rektorius akad. Algirdas Gaižutis. Akimirkas iš tarptautinės mokslinės konferencijos „Edukologijos mokslas globalaus identiteto paieškose“ galite pamatyti LEU galerijoje. „Šviesos“ informacija

> Bendradarbiavimo sutartis. Prof. dr. Gerd-Bodo von Carlsburg, Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos prorektorius prof. Bernward Lange ir LEU rektorius akad. Algirdas Gaižutis

HEIDELBERGAS – VILNIUS: „JEIGU REIKĖTŲ PAKARTOTI ŠĮ DVIDEŠIMTIES METŲ KELIĄ, VĖL PASIRINKČIAU TIK JĮ...“ Pokalbis su LEU Garbės profesoriumi Gerd-Bodo von Carlsburg. „Prieš dvidešimt metų paprašytas atvykti į Lietuvą, į Šiaulių universiteto tarptautinę konferenciją skaityti pranešimą, kolegų buvau pakviestas ir į Vilnių. Tai atsitiko 1994 m. pavasarį. Įdomi abipusė pažintis su tuometiniu Vilniaus pedagoginiu universitetu“, – prisimena pašnekovas. Prof. Gerd-Bodo von Carlsburg džiaugiasi, kad čia buvo labai nuoširdžiai sutiktas. Taip pat buvo pasiūlyta bendradarbiauti tarp dviejų aukštųjų mokyklų. LEU Garbės profesorius be galo dėkingas tuometinei Mokslo prorektorei

prof. Irenai Musteikienei už tolerantišką ir nuoširdų požiūrį į visus interesus, pageidavimus ir tikslus. Tai buvo labai produktyvus bendras darbas. Užsimezgė puikus bendradarbiavimas ir su germanistu doc. dr. Algimantu Martinkėnu, prof. Ernesta Račiene, su kuriais sėkmingai dirba iki šiol. 1995 m. spalį tuometinio VPU rektoriaus prof. Antano Pakerio iniciatyva pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Heidelbergo aukštąja pedagogine mokykla. Tai buvo ir tuometinio Užsienio kalbų fakulteto dekano doc. dr. Algimanto Martinkėno įnašas. Dėl jų

atvirumo ir nuoširdumo buvo atverta proga naujai pažinti Lietuvą ir šį universitetą. Sutartis buvo patvirtinta ir tuometinių VPU vadovų vizito į Heidelbergą metu. Tada ir buvo išplėtotos studentų ir dėstytojų, jaunųjų mokslininkų tarpusavio mainų, stažuočių programos. Dėl skirtingų studijų programų ir silpno užsienio kalbų mokėjimo dar kurį laiką strigo tiesioginiai studentų mainai. Tačiau tą trūkumą mažino Vokietijos studentų norai Lietuvoje atlikti pedagoginę praktiką. Ir tai buvo sėkmingai įgyvendinta. Parengė Juozas Skomskis

Vytenis Pileckas – IV kurso Ekonomikos ir verslo pagrindų studentas, Viešųjų ryšių skyriaus Medijų centro vedėjas. „Gimiau ir užaugau Dzūkijoje, Lazdijų rajone. Nuo pat mažens mane supo nuoširdūs, paprasti, sąžiningi žmonės, todėl iki šiol žmoguje vertinu paprastumą ir sąžinę. Iš prigimties esu ramaus būdo, mėgstu stebėti aplinką, žmones, gilintis į jų vidinį pasaulį. Mėgstamiausias mano užsiėmimas – fotografija. Ypač patinka fotografuoti ką tik nubudusią gamtą. Fotografuodamas žmones, turiu galimybę dar labiau juos pažinti. Gyvenime dažnai kartoju, kad ,,kiekvienas žmogus yra savo laimės kalvis“. Mano nuomone, mes visi esame atsakingi už savo sėkmę. Sutinku su mintimi, jog rytdiena priklauso nuo šiandienos.“

Alma mater kronika VIZITAS. Akademinių reikalų direkcijoje surengtas susitikimas su Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriumi Viktoru Blinovu. MOKYKLA SU MEILE. Šiemetinės Mokytojų dienos proga Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai suteiktas Meilės Lukšienės vardas. SEMINARAS. Ugdymo mokslų fakultete surengtas Europos komisijos projekto „Mokytojų rengimo ir švietimo vadybos studijų programų modernizavimas ir tobulinimas Vidurinėje Azijoje“ seminaras, kuriame dalyvavo septynių Kazachijos ir Kirgizijos aukštųjų mokyklų atstovai. LAURAI. Tarp trečiojo magistrų diplominių darbų konkurso vadybos tematika nugalėtojų – Lietuvos edukologijos universiteto studentė Dainora Zakutauskienė, laimėjusi III-ąją vietą. Studentės darbo tema – „Ikimokyklinių įstaigų vadovų projektinės veiklos gebėjimai: tarptautinis aspektas“, vadovė – prof. dr. Palmira Pečiuliauskienė. POSTAI. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba išrinko naują prezidentą – LEU IF studentą Mantą Zakarką. KONFERENCIJA 1 Turkų kalbos ir kultūros centras kartu su Ugdymo mokslų fakultetu ir Socialinės komunikacijos institutu surengė bendrą mokslinę konferenciją „Pedagogas transformacinių procesų sąlygomis: metodologija, teorija ir praktika“.

KONFERENCIJA 2 Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje vyko mokslinė konferencija „Aš ir tarmė“, kurioje dalyvavo viso Zarasų rajono lituanistai ir moksleiviai. Pranešimus skaitė mūsų fakulteto dėstytojai: docentai Jurgita Girčienė, Žydronė Kolevinskienė, Lina Murinienė, Regina Rinkauskienė, Dainius Vaitiekūnas ir lektorė Vilija Janušauskienė.


2

Š IESA

Mokslas

2013 lapkritis

PASIPILDĖ DOKTORANTŲ GRETOS Prof. Marijona Barkauskaitė Edukologijos doktorantūros komisijos pirmininkė Statistika Į jungtinę edukologijos mokslo doktorantūrą priima keturi – Lietuvos edukologijos, Šiaulių, Lietuvos sporto ir Kauno technologijos – universitetai. Ją administruoja LEU. Vietas į šią

doktorantūrą skirsto Lietuvos mokslo taryba kartu su Švietimo ir mokslo ministerija. Vietų į edukologijos mokslo doktorantūrą kasmet mažėja. Tuo tarpu norinčių yra labai daug. 2011 m. į 5 vietas pretendavo 28, 2012 m. – 16 į 4 vietas. Šiemet mums buvo skirtos 3 vietos, į kurias prašymus pateikė 10 kandidatų. 2013 m. skelbtame papildomame priėmime

į doktorantūrą edukologijos mokslo doktorantūros studijoms nebuvo skirta nė vienos papildomos vietos, nors LEU pateikė tematinį pagrindimą aštuonioms vietoms. 2013 m. LEU studijuos 5 doktorantai. Priėmimą į edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijas vykdė komisija, susidedanti iš 13 profesorių (iš visų keturių universitetų). Jie vedė pokalbius

> Pretendentai į jungtinę edukologijos doktorantūrą

su pretendentais. Kiekviena pozicija – motyvacija, publikacijos, temos pasirinkimas, dalyvavimas konferencijose įvertinami balais. Vienas iš penkių šiemet įstojusiųjų į LEU edukologijos krypties mokslo doktorantūrą studijuos savo lėšomis. Tematika Renkamasi,

kas

šiuo

metu

aktualu universitetui, koks tematikos pagrįstumas, kiek tema dera su universiteto strategija: viena doktorantė pasirinkusi nagrinėti aukštojo mokslo problematiką, kitas – istorijos didaktikos problemas, trečias gilinsis į naujų technologijų taikymo plėtrą, kiti studijuos ugdymo kokybės dalykus, jų vadybą, vertinimą, ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinį ugdymą.

> Priėmimo komitetas

EDUKOLOGIJOS MOKSLAS GLOBALIZACIJOS KRYŽKELĖSE Prof. Marijona Barkauskaitė aktyviai dalyvavo LEU ir ilgamečio jo partnerio – Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos – bendradarbiavimo darbuose aukštojo mokslo didaktikos, ugdymo, verslumo, profesinio rengimo, asmenybės tapsmo ir kt. klausimais. Ji ir komentuoja bendrą tarptautinę mokslinę konferenciją „Edukologijos mokslas globalaus identiteto paieškose“.

Edukologija, pedagogika, ugdymas, švietimas – valstybės prioritetinės sritys. Nuo šių dalykų kokybės, nuo jaunosios kartos parengimo gyvenimui, veiklai, profesijai priklauso pozityvi visuomenės kaita. Pavasario pasaulinio lygio mokslinė konferencija, skirta Meilės Lukšienės šimtmečiui ir jos idėjoms paminėti, ir ši konferencija sudaro reikšmingą mokslo sklaidos duetą. Atsivėrusios globalinės erdvės labai lemia švietimą,

kultūrą. Plenariniame posėdyje kalbėta apie globalaus identiteto paieškas švietime, globalizacijos ir švietimo ateities perspektyvas (prof. Rimantas Želvys); apie tautiškumą globaliame pasaulyje (prof. Libertas Klimka). Vienoje iš penkių sekcijų daug dėmesio sulaukė paauglystės ugdymo problematika. Diskutuota, kaip ugdyti šiandien paauglį, kaip jį pažinti, kaip sužinoti jo poreikius, kaip kurti aplinką, kad jis turėtų

sąlygas savirealizacijai. Išnagrinėti globalizacijos iššūkiai mokyklai; kaip jaunimas supranta pilietinį ugdymą – tautos, valstybės saugumo garantą. Kiekvienas visų pagrindinių Lietuvos universitetų pranešimas buvo kokybiškas, tikslingas, paremtas moksliniais tyrimais, įžvalgomis, ką reikėtų daryti sprendžiant ugdymo aktualijas. Į globalaus pasaulio iššūkius švietimui puikiai atsiliepė ir Heidelbergo kolegos, sudarydami

vieningą nagrinėjamų problemų dialogą. Sudomino jau pirmasis prof. Thomo Vogel pranešimas – įvadas į konferencijos mokslinių įžvalgų lauką – globalaus identiteto paieškas švietime. Visa tai, kas buvo nagrinėta konferencijoje, turės tęsinį: gruodį LEU edukologai vėl mokslininkus pakvies į kitą konferenciją diskutuoti, tartis, dalytis patirtimi. Parengė Juozas Skomskis

> Prof. habil. dr. Rimantas Želvys. „Globalizacija ir švietimas: ateities perspektyvos“

> Konferencijos vadovai ir svečiai

> Darbas sekcijose

> Plenariniame posėdyje pranešimą apie tautiškumo likimą globalizacijos sąlygomis skaitė etnologas prof. Libertas Klimka. Doc. dr. Benedikto Šetkaus tema „Aštuntos klasės moksleivių istorijos mokymo(si) ypatumai, remiantis lyčių skirtumais“


Š IESA

Studijos

2013 lapkritis

LAIKOTARPIS REIKALAUJA ATSAKOMYBĖS Prof. dr. Vilija Salienė LEU Studijų prorektorė

Patirtis Studijų prorektorės pareigas einu nuo birželio mėnesio. LEU esu dirbusi Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros dėstytoja, vedėja, vėliau – Lituanistikos fakulteto dekane. Dirbant universitete tenka derinti mokslo ir studijų veiklas. Ne vienerius metus buvau LEU Senato mokslo komiteto narė, esu Edukologijos doktorantūros komiteto narė, šiuo metu priklausau Senato studijų komitetui. Manau,

kad įvairiapusė darbo patirtis padeda žvelgti į problemas kompleksiškai.

Akademinių reikalų direkcija Nuo rugsėjo mėnesio LEU veikia Akademinių reikalų direkcija. Įgyvendinant universiteto strateginį planą, būtina užtikrinti studijų ir mokymo programų vykdymą, kaip vieną svarbiausių studijų kokybės prielaidų. Studijos negali būti izoliuotos nuo visos universiteto veiklos, taigi struktūros pertvarka buvo siekiama ne tik optimizuoti studijų veiklą, bet ir padidinti studijų ir mokymo paslaugų prieinamumą, plėtoti studijų rinkodarą ir akademinę

bei socialinę paramą studentams. Akademinių reikalų direkciją sudaro 3 skyriai. Akademinės kokybės skyrius koordinuoja su akademine kokybe susijusius klausimus, Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius perėmė Karjeros centro funkcijas. Studijų organizavimo skyrius vykdo visas funkcijas, susijusias su studijomis. Prie studijų atsiranda studijų mainų funkcija, kuri apima užsieniečių studijas, tarptautines studijų programas, jungtines programas su kitais Lietuvos universitetais, laisvai pasirenkamų dalykų mainus. Elektroninių studijų organizavimas siejamas su tęstinėmis studijomis,

3

siekiama populiarinti nuotolines studijas. Akademinių reikalų direkcija bendradarbiauja su kitais universiteto neakademiniais padaliniais, ieško optimalių sprendimų bendradarbiaudama su universiteto fakultetais ir institutais. Mano moksliniai interesai susiję su lietuvių kalbos dėstymo didaktika, moksleivių skaitymo ir rašymo pasiekimų tyrimais ir kitais klausimais, susijusiais su gimtosios kalbos mokymu. Nesinorėtų, kad administracinis darbas nutolintų nuo mokslinių problemų analizės, tačiau tenka pripažinti, kad laiko, skirto moksliniams tyrimams, mažėja.

NAUDINGA ISLANDIJOS PATIRTIS

Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktorius dr. Algimantas Šventickas pagal Švietimo mainų paramos fondo programą pabuvojo Islandijoje. Vizito įspūdžiai papasakoti „Šviesai“.

Domėtasi, kaip pagerinti profesinį rengimą, sujungiant akademinį ir profesinį mokymą, suteikiant daugiau profesijų, specialybių būsimiems studentams. Ši pažintinio vizito tema „Įgūdžiai ateičiai: jungtys tarp

mokyklos ir darbo rinkos“ visiškai atitiko tuos tikslus, kuriuos sau kėlė visi programos dalyviai, susitikę iš įvairių šalių: Lietuvos, Islandijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos,

> Mokinių kūrybinis darbas „Žvakidė“

> Pažintinio vizito grupė prie „Vikingo“ paminklo

Suomijos, Graikijos, Ispanijos, Vengrijos, Lenkijos. Dalyviai akcentavo, kad šiandien, ruošiant įvairių sričių specialistus, ypač svarbu formuoti verslumo įgūdžius, kurie labai reikalingi darbo rinkoje. Islandijos Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos specialistai labai išsamiai išdėstė valstybinę programą profesinio rengimo klausimais. Ypač kaime, siekiant išlaikyti jaunimą, įskaitant ir studijas aukštosiose mokyklose. Čia rengiamos netgi kontraversiškos profesijos, kad studentui atsiskleistų įvairių galimybių turėti darbą. Pavyzdžiui, mokantis užsienio kalbų, dar įgyjama

ir gido specialybė, matematikas gali įgyti ir žirgų prižiūrėtojo, kultūros renginių organizatoriaus profesijas. Todėl programos keičiamos taip, kad moksleiviai ir studentai įgytų daugiau nei vieną profesiją. Profesinėse mokyklose, pavyzdžiui, mokoma gaminti žvejų laivelius, kuriuos gali ir parduoti. Daug dėmesio skiriama naujoms kompetencijoms ugdyti: gebėjimui dirbti su naujausiomis technologijomis, kompiuterių valdomais mechanizmais, mokoma užsienio kalbų ir nuolatos vykdomas ekologinis švietimas. Taigi dualinės švietimo sistemos patirtis labai aktuali, perspektyvi ir naudinga.

vaikas gavo po mažą mėgintuvėlį su svogūno DNR molekule. Mokiniai sakė, kad buvo nereali ekskursija“. Jau praėjusios Mokytojų dienos proga Lietuvos edukologijos universitetas pasveikino visus Lietuvos mokytojus. Tačiau papildomą dėmesį skyrė toms mokykloms, kurios 2013 metais parengė abiturientus, visus valstybinius brandos egzaminus baigusius aukščiausiais vertinimais.

Šių mokyklų mokytojams buvo išsiųsti padėkos raštai. Vis dažniau universiteto bendruomenėje kalbama apie savanoriško darbo veiklas, todėl Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius prisideda prie savanorystės skatinimo ir siūlo studentams jungtis prie skyriaus vykdomų darbų, tapti savanoriais. Labai laukiame visų susidomėjusių.

KARJERA – VISŲ RŪPESTIS Justinas Monkevičius Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius (SRKS) šiuos akademinius metus pradėjo įspūdingai! Pirmiausia keitėsi skyriaus pavadinimas. Universiteto bendruomenei nuo 2009 metų pažįstamas kaip „Karjeros centras“, 2013 metų rugsėjo 16 dieną padalinys buvo pervadintas į Studijų rinkodaros ir karjeros skyrių. Taip pat papildytos jo funkcijos ir įsipareigojimai universiteto bendruomenei. Nuo šiol skyrius ne tik teiks pagalbą, mokymus ir konsultacijas studentams ir universiteto darbuotojams apie karjeros galimybes, tačiau ir gilinsis į studijų rinkodaros klausimus, vykdys tyrimus, susijusius su studijų poreikiu, populiarumu. Taip pat bus aktyviai lankomasi Lietuvos mokyklose (taip populiarinant mokytojo profesiją). Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius 2013 metų veiklas pradėjo vykdyti šiomis kryptimis: darbas su studentais, tyrimai ir studijų populiarinimas. Bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, buvo pakviestas prof. dr. Schlomo Schafir, kuris skaitė paskaitą tema „Sėkmės gyvenime ir asmeninėje karjeroje sąlygos“. Į profesoriaus paskaitą atėjo gausus būrys Lietuvos edukologijos universiteto bendruomenės narių.

Taip pat skaityti paskaitą apie įsidarbinimo galimybes „Kam to reikia» savanoriškais pagrindais pakviesta Lietuvos edukologijos universitetą baigusi lektorė Rasa Statulevičienė (taip skatinama Alumni veikla). Net 120 studentų šį rudenį turi galimybę lankyti projekto „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“ rengiamus „Asmeninės karjeros valdymo“ mokymus. Norint nustatyti universiteto bendruomenės požiūrį į studijų kokybę, vykdomas kasmetinis absolventų nuomonių apie studijas tyrimas. Šiuo metu rengiama 2013 metų pavasario absolventų laidos tyrimo ataskaita, kurios metu paaiškės, ar išliko vis gerėjančio studijų kokybės vertinimo tendencija nuo 2009 metų. Vyraujant pesimistinėms pedagogo profesijos poreikio nuotaikoms Lietuvoje, Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius inicijavo tyrimą, kurio tikslas apklausti Lietuvos mokyklų vadovus ir nustatyti, koks yra realus mokytojų poreikis Lietuvoje, vertinant įvairius kriterijus. Tyrimo rezultatų laukiama 2014 metų pradžioje. Tarpininkaujant SRKS, šių metų rugsėjo mėn. S. Stanevičiaus

vidurinės mokyklos mokiniai lankėsi Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto renginyje „Augalų labirintai“. Gautas mokytojos Elvyros Lašienės atsiliepimas: „Įspūdžiai nerealūs – ne tik apžiūrėjome augalus, dalyvavome paskaitėlėje apie vabzdžiaėdžius augalus, bet ir padirbėjome molekulinėje laboratorijoje, kur biologė Agnė Ročienė parodė vaikams, kaip išgaunama svogūno DNR. Kiekvienas

> Prof. dr. Schlomo Schafir paskaita


Kampas saviems

4

Mieli rudenėtojai, tikriausiai sutiksite su mano nuomone, kad kiekviena diena, nepaisant to, ar laiminga, ar liūdna, kažkuo netikėta ar pilna rutinos, daug ko iš mūsų pareikalauja. Kartais – išminties, įkvėpimo, o kartais – susikaupimo, ramybės... Tad visada reikia stengtis momentą suprast... Lapkritis – slenkstis tarp auksinio rudens ir baltos žiemos. Perėjimas, kuomet krintančių lapų šnabždesius pakeičia girgždantys sniego patalai po kojomis, vis dažnesnis karšto šokolado kvapas šiltuose ir jaukiuose namuose, širdies garsų polifonija... Lapkritis – laukimas... Nežinant ko, bet tikintis, kad kiekvieno iš mūsų ateityje – amžinybė, džiaugsmo dieviškos saldybės skonis... Bet tik tam, kuris išmoksta momentą suprast... Lapkričio momentą, berašant rudenio žodžius. > Laikraščio „Šviesa“ korespondentė Gintarė Mikėnaitė

Gintarė

ANGLŲ KALBA PER ĮVAIRIŲ STUDIJŲ DALYKŲ SINTEZĘ Stasys Grigonis Anglų filologijos studentas

III

kurso

Rugsėjo mėnesį LEU Anglų filologijos katedroje (pagal Erasmus mainų programą) lankėsi dr. Marek Krawiec iš Valbžycho aukštosios profesinės mokyklos (Lenkija). Anglų filologijos III kurso studentai turėjo galimybę susitikti su dėstytoju, kuris perteikė savo patirtį, kaip dėstyti anglų kalbą netradicinėse aplinkose, sujungiant įvairių studijų dalykų žinias. Pirmąją vizito dieną dr. Marek Krawiec paskaitos metu pateikė trumpą Lenkijoje vykusio projekto „Agent“ analizę. Šio projekto metu dėstytojas keliavo po Lenkijos miestus ir mokė pedagogus, kaip sujungti skirtingus dalykus, mokant anglų kalbos, panaudojant tarpkultūrinius aspektus, dėstant anglų kalbą netradicinėse erdvėse, t. y. atviroje erdvėje mieste, kad mokiniai būtų sudominti ne vien teorine, bet ir praktine mokymosi dalimi. Kitos dienos rytą susibūrėme Katedros aikštėje (Vilniaus senamiestyje). Ten mes buvome paskirstyti į mažas grupeles, kurios turėjo sukurti individualių užduočių. Išskleidę žemėlapį, pasirinkome, kuriai grupei kuris taškas atiteks. Tada, apžiūrėję uždavinių pavyzdžius, pajudėjome jų link. Taškai buvo skirtingi: vienai grupei atiteko

> Anglų kalbos sintezė Vilniaus erdvėse

apsilankymas Katedros aikštėje, kitai – Gedimino kalnas, trečiai – Lietuvos nacionalinis muziejus. Užduočių pagrindas – sujungti du dalykus į vieną. Šiuo atveju tai buvo anglų kalba ir kuris nors kitas studijų dalykas (pavyzdžiui, istorija, fizika, muzika). Kai visos studentų grupelės atvykdavo į nustatytą tašką, turėdavo susigalvoti, kokius dalykus mėgins jungti. Pasirinkus dalykus, buvo mėginama sugalvoti, kaip būtų įmanoma tai pritaikyti atliekant užduotį. Judėdami po skirtingus Vilniaus punktus, kurdami įvairias užduotis ir patys susipažindami su naujomis, nematytomis vietovėmis, kūrybingai praleidome laiką. Trečios dienos rytą buvome pakviesti į kompiuterių klasę. Kai užėjome į auditoriją, mus pasitiko klasikinio kompozitoriaus Hendelio muzikos garsai – mūsų laukė pažintis su meno sritimi. Užduotys buvo įdomaus pobūdžio. Teko užeiti į virtualųjį muziejų angliškame tinklalapyje ir surasti tam tikrus piešinius, istorinių detalių apie juos. Taip pat mums buvo skirta užduotis, kurios metu buvome paprašyti išsirinkti labiausiai patikusį piešinį ir jį perteikti ant balto popieriaus lapo. Kai pasibaigė paskaita, atidavėme piešinius ir padėkojome už suteiktą progą. O įgytą patirtį, kaip mokyti(s) anglų kalbos netradiciniais būdais, galėsime pritaikyti atlikdami pedagoginę praktiką mokyklose.

Š IESA

2013 lapkritis

ERASMUS PROGRAMA – GALIMYBĖ AUGTI KIEKVIENAM

Brigita Meškonytė Lietuvių filologijos III kurso studentė

Erasmus programa – galimybė augti kiekvienam europiečiui, pasijausti laukiamam kiekvienoje ES šalyje, išgyventi kultūros, kalbos ir klimato išskirtinumus. Lietuvos edukologijos universitetas priima Erasmus studentų, taip pat yra pasirašytos dvišalės bendradarbiavimo sutartys su užsienio universitetais. Šiais metais į LEU yra atvykę daugiau nei 30 studentų, daugiausia iš Turkijos, Čekijos, Ispanijos. Šią vasarą buvo pradėta burti ir nauja mentorių komanda, padedanti Erasmus studentams atvykus rasti bendrabutį, universitetą, svarbiausius miesto objektus. Labai džiugu, jog mentoriai šiais metais itin aktyvūs – jų jau keturiolika. Taip pat didžiulės pagalbos sulaukiame ir iš Tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojų. Puiki, bendradarbiaujanti komanda nusprendė, jog svarbu ir tarpusavio bedradarbiavimas su kitais universitetais. Siekiant tokių tikslų, geriausios galimybės yra būti ESN (Erasmus Student Network) sekcijoje. Rugsėjo 28–29 dienomis VU Tarptautinio verslo mokykloje vyko 16 ESN platforma, kurios metu LEU mentorių komandos atstovai

susipažino su kitų universitetų studentais, sužinojo apie organizacijos valdybą, nuveiktus darbus ir ateities planus. Svarbiausias įvykis LEU atstovėms buvo sekmadienio popietę vykęs prisistatymas. LEU ESN prezidentė Mamerta Ralytė pristatė šių metų planus ir jau per daugiau nei mėnesį įvykdytus darbus. „Svarbiausi darbai mentoriui yra semestro pradžioje suteikti pagalbą į universitetą atvykstantiems studentams, skleisti informaciją apie universiteto aktualijas ir bendrąją tvarką, supažindinti su šalies kultūra ir kurti jaukų laisvalaikį“, – sakė prezidentė Mamerta Ralytė. Pirmuosius įspūdžius apie Lietuvą

Erasmus studentams kūrė mentorių organizuota orientacinė savaitė, kurios metu studentai apžiūrėjo universitetą, dalyvavo ekskursijoje į LR Seimą, Trakus, Vilniaus senamiestį ir kitas lankomiausias sostinės vietas. Kiekvieną antradienį (18 val.) visus į II LEU rūmus kviečiantys Erasmus studentai pristato savo šalį, kultūrą ir kalbą. Kartu su mentoriais organizuoja ir savo aktyvų laisvalaikį. LEU ESN sekcija kandidatė kviečia dalyvauti renginiuose, susitikimuose. Jau greitai bus vykdomas naujų narių (mentorių) priėmimas, tad susidomėjusius kviečiame sekti informaciją ir prisijungti prie jaunatviškos ir aktyvios komandos.

> Mentoriai ir LLP/ Erasmus mainų programos studentai

STUDENTAI DRĄSIAI PRIĖMĖ KRIKŠTYNŲ IŠŠŪKIUS Spalio mėnesį vyko Lietuvos edukologijos universiteto pirmo kurso studentų krikštynos. Universiteto Studentų atstovybė organizavo orientacines varžybas po Vilniaus miestą. Žemėlapyje pažymėtuose punktuose fuksų laukė fakultetinių atstovybių nariai, paruošę įvairių išbandymų. Kasmet krikštynos išgąsdina dalį studentų, tačiau šiemet jie mielai sutiko priimti mestus iššūkius. Prie atminimo lentos M. Lukšienei LEU Ugdymo mokslų fakulteto narės nekantriai laukė pirmo kurso studentų. Iš pradžių visiems kiekvienos komandos nariams reikėjo „pasigražinti“ ūsais, o vėliau, sustojus ratu, vienas kitam perduoti monetą, suvyniotą į foliją. Moneta nuo vieno žmogaus ant kito turėjo „keliauti“ pilvais. Atlikusios užduotį, komandos gavo taškų. Lituanistikos fakulteto SA nariai studentų laukė šunų dresavimo aikštelėje. Jų užduotis jauniesiems kolegoms buvo paslaptingi kibirai. Pirmo kurso studentai turėjo įkišti

> Krikštynų akimirka

rankas į penkis skirtingus kibirus ir pasakyti, kas juose yra. Žinoma, kibirai buvo uždengti. Iš kibirų sklidęs aštrus kvapas studentų neišgąsdino. Jie drąsiai nardino savo rankas ir spėliojo, kas gali būti kibiruose (tuo pačiu metu dainavo serenadų lituanistėms, darė atsispaudimų, šoko). Buvo labai smagu matyti jų energiją ir puikią nuotaiką. O Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto SA fuksus krikštijo tikrindami skonį ir drąsą. Buvę „nuliai“ ragavo gurmaniškų čili pipirų. Viskas vardan komandos – surinkę reikiamą sumą, pasidalijo uždirbtą gėrimą ir sprendė dilemą, ar atlikti papildomų taškų suteikiančią užduotį. Atsakinėjant į istorinius klausimus, fuksams teko atremti ir viduramžių kunigaikščių apgultį (skydais gynėsi nuo įsiutusių kunigaikščių kirčių, šokinėjo per virvę). Istorikai domėjosi vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo akių spalva, Gediminaičių dinastijos paslaptimis... Vėliau – Socialinės komunikacijos instituto studentų tradicinė užduotis, t. y.

kopimas į kalną slidžia plėvele. Jos metu atsiskleidžia ne tik išradingumas, bet ir komandinis darbas. Vykdant rungtį galima išvysti gausybę kopimo technikų, čiuožimų nuo kalno ir smagių akimirkų. Šia studentiška tradicija siekiama suvienyti studentus. Su kiaušiniais studentus krikštijo Filologijos fakulteto SA. Užduotis – komandai sugulus eilute, vienas kitam iš burnos į burną perduoti kiaušinį. Žmogui, išmetusiam kiaušinį, buvo padaroma puiki ,,plaukus atgaivinanti kiaušinių kaukė‘‘. Fuksai, sukaupę visas jėgas, ryžtingai atliko šią užduotį ir nusipelnė pagarbos. Dabar jie gali vaikščioti iškėlę galvas, nes tapo pilnaverčiais studentais. Skanduojant įvairius šūkius, fuksams teko ropoti Baltuoju tiltu, laiku pasiekti eilės tvarka išdėstytus punktus, finiše pasakyti pirmo kurso studento priesaiką ir pažadėti jos laikytis. Vingio parke suskaičiuoti komandų taškai, o naudingiausia komanda apdovanota praktišku fukso paku. LEU SA


Š IESA

Doktorantai

2013 lapkritis

5

AŠ – SOCIOLOGAS. CHAMELEONO EFEKTAS MAŽOJO PRINCO PLANETOSE

Jurgita Subačiūtė Lietuvos socialinių tyrimų centro II metų sociologijos krypties doktorantė Trečius metus dalyvauju Nacionalinėje sociologų konferencijoje ir esė konkurse „Sociologinė vaizduotė – tekstai“. Šiemet doktorantų kategorijoje nesusidarius konkursui, gavau padėką už dalyvavimą. Be doktorantūros lankau jogą, anglų, prancūzų kalbų kursus, fotografuoju. Disertacijos tema – „Judėjimo negalią turinčių paauglių socializacija“, todėl aktyviai dalyvauju ir Vilniaus neįgaliųjų dienos centro veikloje. Norėčiau savo naująjį esė pasiūlyti LEU, kuriame baigiau sociologijos bakalauro ir magistro studijas, laikraščio „Šviesa“ skaitytojams. Kodėl verta studijuoti sociologiją? Sociologas visada įsimylėjęs kiekvieną savo vaidmenį, scenai ir žiūrovui ištikimas aktorius. Taigi ar verta studijuoti sociologiją? Sociologu gimstama ar tampama? Kiek sociologo ir kiek žmogaus yra pačiame sociologe? Kokiomis kaukėmis dažniausiai jis žaidžia eidamas į sceną ir kur jis jas slepia? Kiek vaidmenų per vieną gyvenimą pakeičia sociologas? Ar A. de Saint-Exupéry sukurtas (o gal pamatytas) mažasis princas buvo sociologas? Tikras sociologas visada gebės suprasti piešinį, kuriame pavaizduota gyvatė, prarijusi dramblį, nesvarbu, jei visas likęs pasaulis tvirtins, kad tai viso labo nupiešta baisi skrybėlė. Sociologas iš pirmo žvilgsnio žinos, kad dėžės su skylutėmis dekoracija ne šiaip sau pastatyta. Joje gyvena dar mažos, alkanos avelės iš mažojo princo planetos.

Sociologas – tarsi gydytojas, nuolat užsiėmęs vieninteliu savo pacientu – visuomene, atskirais organais – visuomenės nariais. Tačiau sociologas yra ne tik sociologas, bet ir žmogus su savo norais, poreikiais, jausmais. Jis taip pat gimsta, gyvena, kuria, serga, miršta. Jis nėra kyborgas, kuriam nieko nėra neįmanomo. Taigi kyla klausimas: ar sociologas toks pats trapus, kaip ir jo tyrimo objektai? Vienareikšmio atsakymo niekas nežino. Bet argi sociologai gali nežinoti? Tikras sociologas visa tai puikiai supranta, konkrečiai ištiria minėtus gyvenimas – mirtis, o gal mirtis – gyvenimas procesus, pasidomi, kas vyksta anapus, ir dar tarp šių dviejų... Sociologas yra tarsi chameleonas, o gal feniksas, vis pakylantis iš pelenų, vis atsinaujinantis ir pasiruošęs žengti į naują, jam svetimą, o gal iki skausmo artimą planetą. Pravėręs naujos scenos užsklandą, jis gali būti aklas, tačiau iš tamsos raibulyno jis ištrauks tyrimo šaknį ir paaiškins, kas yra kas. Ar jis neprimes savo nuomonės, savo supratimo? O kaip išlaikys šališkumo ribas? Sociologijos mokslo tyrimų objektais tampa žmogaus elgesys, gyvenimo būdas, asmenybės ugdymas ir struktūra. Ar išliks objektyvus sociologas, jeigu, pavyzdžiui, jis tiria socialinę grupę, kuriai pats priklauso arba kuriai yra priešiškas? Ar sociologas homofobas gali tirti seksualines mažumas? Ar negalią turintis sociologas gali išlikti objektyvus dėl neįgaliųjų? Objektyvumas ir subjektyvumas yra du neatsiejami sociologo ir sociologijos mokslo deriniai. Pirmasis simbolizuoja minties laisvę ir yra būtinas moksliniam racionalumui. Racionalus, kritinis pažinimas palaipsniui iš įvairių sričių išstūmė tradicija ir religija paremtus aiškinimus. Antrasis (subjektyvumas) yra susijęs su tyrėjo asmeninėmis nuostatomis, vertybėmis. Todėl, norėdamas išlaikyti objektyvumą, sociologas užsideda profesionalaus žurnalisto kaukę, ir žaidimas (tyrimas) vyksta toliau. Be to, ateidamas į naują planetą (tyrimą) jis yra švarus kaip popieriaus lapas. Jo susiformuota išankstinė nuomonė dėl tyrimo gali kisti ir varijuoti po kiekvieno susitikimo su jo veikėjais. Tai kaip išlaikyti objektyvumą? Prancūzų sociologo, filosofo Edgar Morin teigimu, sociologija, pretenduodama į objektyvumą, nutolsta nuo mokslo. Tai tarsi ir patvirtina faktą, kad buvimas mokslininku dar nėra buvimas teisėju.

> Ramybės uostas (J. Subačiūtės nuotraukos)

„Sociologija kelia baimę“, – sako Pierre Bourdeux, argumentuodamas tuo, jog sociologijos mokslas išaiškina sudėtingus visuomenės reiškinius, atveria užslėptas visuomenės kerteles. Gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje išties mus verčia stipriai nerimauti. Jis kupinas nuolatinės kaitos, vidinių prieštaravimų, įtampos, visuomenės susisluoksniavimo ir t. t. Žinoma, mūsų planeta yra kupina ir nuostabių dalykų, kuriuos dažnai sunkiau įžvelgti dėl pagreitėjusio Žemės sukimosi. Sociologai tam ir reikalingi, kad padėtų suprasti ir įsisąmoninti atskirus mūsų planetos vyksmus, kad, kaip ir mažojo princo planetose, prikeltų neveikiančius ugnikalnius (pamirštas socialines grupes), atsargiai juos prižiūrėdami, kad neišsilietų per kraštus. Pasaulis be sociologų išties būtų nuobodus ir rūškanas. Sociologai ugdo atskirų socialinių grupių tarpusavio supratimą, formuoja jų įvaizdį visuomenėje. Jie lyg savotiški atskirų visuomenės grupių veidrodėliai, dėl kurių atspindžių didžioji visuomenės dalis suvokia mažąsias. Juk dauguma mūsų pasaulį matome per sau pažįstamų, asmeninio gyvenimo ypatumų prizmę. Čia į pagalbą platesniam suvokimui ateina sociologija, padedanti kitaip pažvelgti į pasaulį. Sociologų pagalba mes sužinome, pavyzdžiui, iš ko padarytas pasaulis, iš ko nulipdyta visuomenė. Jie ir yra tie tikrieji saulės zuikučiai, kurie tarsi landūs ateiviai nepastebimai nutūpia ant atskirų visuomenės ląstelių, palikdami eiliniams mirtingiesiems ne visada suprantamus ženklus. Žinoma, jie turi ne tik tapti saulės zuikučiais, tačiau ir patys mokėti juos laidyti. Sociologai, priešingai nei mažasis princas, perdėtai nesaugo savo planetos nuo baobabų, piktžolių ar blogo oro. Jie bando išsiaiškinti ir suprasti, kodėl jie egzistuoja, ar visiems atgrasi piktžolė, ar daug vietos užimantis baobabas yra laimingi? Kaip jaučiasi tie, kurie nėra tokie, kaip visi, kurie nepaklūsta robotukų armijos muštrui, neatitinka modernios visuomenės diktuojamo mados kulto? Sociologas ne tik išsiaiškins, kaip jie jaučiasi, kaip vystosi socialiniai santykiai atskirose soc. grupėse, bet ir tai, kuo jos gyvena, kvėpuoja, liūdi ir džiaugiasi. Atsakyti į klausimą („Kodėl verta studijuoti sociologiją“?) turi pats žmogus, pasirinkęs sociologo kelią, o gal svarstantis, ar jį pasirinkti. Tiesiog stovėdamas žmonių jūroje jis turi intuityviai matyti jų skirtybes,

ypatybes ir problemas, būti vaikiškai smalsus ir supratingas, tarsi mažasis princas (atsargiai ir atsakingai pažinti savo tyrimo objektu vadinamą planetą, pernelyg jos nesaugant). Kiek sociologo yra žmoguje ir kiek žmogaus yra sociologe? Atsakyti nepaprasta. Sociologas, analizuodamas kitų žmonių gyvenimus, dažniausiai pats sau lieka paslaptimi, nes tirti save – sudėtingiausia ir sunkiausia. Svarstant žmogaus ir tyrėjo santykį, prieš akis iškyla citata iš Šventojo Rašto, iš pirmo Šv. Pauliaus laiško korintiečiams, vadinamo „Himnas Meilei“: „Ir jei aš turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius bei visą mokslą (...), tačiau neturėčiau meilės, tai aš būčiau niekas“. Moksliškumas, jokiu būdu negali praryti žmogiškumo. Gilinimasis į atskirus mokslo reiškinius kartais kaip gilus, klampus liūnas įtraukia ne tik sociologą, bet ir mokslo žmones plačiąja prasme. Verčia kliedėti ir putoti, virti tik savo tyrimo sultyse, kartais pamirštant elementarius gyvenimiškus procesus, t. y. asmeninį gyvenimą, valgį, miegą. Sociologas, kaip ir kiekviena gyva būtybė, nori būti mylimas ir suprastas. Savo profesiniame kelyje, patekdamas į įvairias planetas, sociologas turi vieną asmeninę, su tyrimais nesusijusią (o gal kaip tik dėl jų daromos įtakos) užduotį išlikti žmogumi tarp spyglių, baobabų,

> Rudens vaivorykštė

dyglių, siaubūnų, kirminų, žiurkių, utėlių, piktų vilkų ir kitų atskirų planetų gyvių. Tai nėra paprasta. Tačiau tikram, tvirtam sociologui tai yra įmanoma, nes jis žvelgia giliau, suprasdamas kiekvienos būtybės prasmę ir esmę. Sociologas – tarsi universalus šių ir visų kitų gyvenimų karys, ieškantis to, ko neištyrė nė viena cheminė laboratorija, nepraneša sinoptikai ar BNS. Sociologas, remdamasis savo mokslo grandais, netgi gali kelti klausimą: kaip jaučiasi žmonės lifte, kuris krenta? Ši Jūsų dabar skaitoma esė neabejotinai rašyta sociologijos mokslų atstovo, kurio mintyse per kelerius studijų metus susikaupė, kunkuliavo, virė, draskėsi ir tarpusavyje kovėsi begalės kreivų, garbanotų ir vientisų (tarsi mirties linija) minčių. Tai – paskutinė stadija, psichozė ir laimės būsena kartu. Laimės ir melancholijos mišinio, atėjusio plačiau pažinus sociologijos mokslo teoretikus ir praktikus ne tik literatūrine, bet ir gyvąja prasme. Sociologijos studijos įsuka ir įsupa, tarsi metalinė švytuoklė, pakabinta ant didelio, galingo baobabo, tarsi sūpynės, iš kurių jau niekada neišlipsi, nes tu sociologas ir žmogus, mokslininkas ir gyva būtybė. Viso to mišinys ir vienis, Dievo tvarinys, juntantis skausmą ir apdovanotas unikaliu pojūčiu jausti, kaip kito venomis teka kraujas.


6

Š IESA

Visuomenė

2013 lapkritis

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SPORTO GIMNAZIJA. IŠŠŪKIAI IR ATSAKAS Susitikime dalyvavę Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas, Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktorius Vytas Karsokas ir Vilniaus futbolo mokyklos direktorius Kęstutis Paknys supažindino svečius su jau parengtu teritorijos sutvarkymo ir mokyklos priestato projektu. Pasakota apie tai, kad bus įrengta įvairių sporto šakų salių, kokios numatomos sąlygos būsimos Sporto gimnazijos moksleiviams čia mokytis ir miesto gyventojams sportuoti. Tikimasi, jog ši gimnazija, jos sporto kompleksas ir LEU sporto bazė taps miesto strateginiu traukos centru plėtoti sportinį judėjimą, puoselėti sveikatą, rengti jaunimą tolesnėms sporto ir aukštojo mokslo studijoms. Pasak pokalbio dalyvių, tokia sporto kompleksų plėtojimo praktika gyvenamuosiuose mikrorajonuose itin populiari daugelyje Europos miestų. R. Vaiginui pateikus didžiausio Vilniuje Fabijoniškių vidurinės mokyklos futbolo stadiono įrengimo kelerių metų trukmės derybų peripetijas, Sporto gimnazijos idėjos kryžkeles, prof. A. Raslanui įvertinus Vilniaus savivaldybės Sporto departamento iniciatyvas plėtoti sportinį miesto gyvenimą, numatyti perspektyvias strategijas ir kryptis, racionaliai panaudoti investicijas, pokalbyje su mokyklos vadovais diskutuota apie įvairius Fabijoniškių komplekso infrastruktūros plėtros variantus. Siūloma šalia rengti viešbutį, kuriame galėtų gyventi sportininkai. Prof. A. Vilkas siūlo į numatomą LEU Sporto gimnazijos kompleksą įjungti ir dabartinių universiteto sporto bazių ir rekonstrukcijų stadiono Žvėryno teritorijoje. Minėto stadiono rekonstrukcijai universitetas

pasiruošęs – turi detalųjį planą ir techninį projektą. Tai sudarytų šiuolaikinę sporto ir sveikatos ugdymo sistemos visumą, dominuojančią miesto gyvenime. Tolimesnėse diskusijose partneriai kalbėjosi ir apie numatomus mokslo, ugdymo Sporto gimnazijoje ypatumus. LEU rektorius akademikas A. Gaižutis siūlo telkti ir edukacinius komunikacijos, psichologijos, etikos dalykus. Taip pat kelti mokyklos prestižą, plėtoti Sporto gimnazijos idėją ir prasmę tarp moksleivių šeimų, visuomenėje, kad gimnazistas čia jaustųsi saugiai, puikiai ir naudingai. Sporto ir sveikatos fakulteto profesūra ir dėstytojai padės parengti sportinio rengimo programą. Sporto gimnazija turėtų tapti būsimų sporto talentų pradinės atrankos ir ugdymo institucija. Anot vidurinės mokyklos direktoriaus V. Karsoko, bendradarbiavimas naudingas ir

mokyklai, ir universitetui. Jau ir dabar, sužinojus, jog čia steigiama universiteto Sporto gimnazija, susidomėjimas tarp moksleivių ir vietos gyventojų kasdien auga. Mokykloje rengiami diskusijų sporto temomis nuotoliniai tiltai tarp Fabijoniškių ir įvairių Europos miestų mokyklų, organizuojamos ekskursijos ir kt. K. Paknys pasakoja apie įspūdingus Vilniaus futbolo mokyklos moksleivių vizitus į LEU Sporto ir sveikatos fakultetą. Tad garsas apie ypatingą naujieną – Sporto gimnazijos projektą – ir viltys jau sparčiai eina iš žaliojo stadiono. Šis garsas kasdien darosi vis stipresnis. Visų laukia atsakingas iššūkis, džiugus darbas ir atsakas. Prof. A. Vilkas viliasi, jog ateityje daugelis šios Sporto gimnazijos abiturientų, gabių sportininkų pasirinks studijas Lietuvos edukologijos universitete. „Šviesos“ informacija

> Vizitas pradėtas nuo didžiausio ir tarp Vilniaus mokyklų, modernaus Fabijoniškių futbolo stadiono, kuriame kasdien treniruojasi po kelis šimtus vidurinės ir šioje mokykloje įsikūrusios Vilniaus futbolo mokyklos moksleivių ir mikrorajono gyventojų. Stadionas bus vienas svarbiausių Sporto gimnazijos infrastruktūros objektų

> Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas prof. Audronius Vilkas, Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros vedėjas prof. Algirdas Raslanas svečiavosi Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje, kurioje LEU kartu su Vilniaus miesto savivaldybe nutarė įsteigti universiteto Sporto gimnaziją, pirmąją tokio profilio sporto mokyklą Vilniuje. Pasirašyta abiejų institucijų bendradarbiavimo sutartis ir parengti teisiniai gimnazijos dokumentai

> Vidurinėje mokykloje laukiama LEU Sporto gimnazijos

KITO PAŽINIMO TAKAIS PER SALAS IR ŽEMYNUS Prof. Nijolė Kašelionienė

Šių metų rugsėjo 26–28 dienomis Madeiroje, žavingoje Portugalijos saloje Atlanto vandenyne netoli Afrikos krantų, vyko Europos lyginamųjų studijų tinklo (REELCENCLS) kongresas šiai vietovei labai tinkančiu pavadinimu – „SALOS IR ŽEMYNAI: TAPATYBĖS (RE) KONSTRUKCIJOS“. Tai jau penktasis Europos tinklo kongresas; kiti keturi vyko skirtingų šalių miestuose: Florencijoje (Italija, 2005), Klermon-Ferane (Prancūzija, 2007), Vilniuje (Lietuva, 2009), Skopjėjė (Makedonija, 2011). Kongreso atidarymo metu sveikinimo žodį tarė šio forumo organizacinio komiteto pirmininkė, Europos tinklo vykdomojo komiteto narė, Madeiros sostinės Funšalio universiteto profesorė Maria Teresa Nascimento. Ji pabrėžė, kad visi buvę kongresai – jau Europos lyginamųjų studijų tinklo istorija, o ji į šio tinklo vykdomąjį komitetą buvo išrinkta Vilniuje. Mūsų šalies sostinė buvo minima ir kitų kalbėjusiųjų pasisakymuose, tad mes, dvi dalyvės iš Lietuvos (aš ir profesorė

daktarė Aušra Jurgutienė), jautėme ir pasididžiavimą, ir atsakomybę. Tą pačią dieną po pietų vyko ir tinklo narių susirinkimas. Vykdomojo komiteto pirmininkė Marija Grišakova iš Talino šiame kongrese nedalyvavo, todėl susirinkimui vadovavo vicepirmininkė, Dublino universiteto profesorė Brigitte Le Juez. Ji pateikė M. Grišakovos parengtą dvejų pastarųjų metų tinklo veiklos ataskaitą. Liublianos ir Nova Goricos universitetų mokslo darbuotojas iš Slovėnijos Aleš Vaupotič, atsakingas už internetinę tinklo svetainę, minėjo nuveiktus darbus ir nurodė veiklos gaires ateičiai – be kita ko, ketinama į svetainę įkelti visų buvusių kongresų leidinių medžiagą PDF formatu. Taip Vilniuje 2009 m. rugsėjo 11– 13 d. vykusio kongreso „Europos kraštovaizdžio transformacijos: savo ir svetimo susitikimai“ leidinys (Acta litteraria comparativa, nr. 5) tampa tinklo veiklos ir pasiekimų istorijos sudėtine dalimi. Tinklo narių susirinkime išrinktas naujas tinklo vykdomasis komitetas ir jo pirmininkas. Patvirtinta, jog šeštasis tinklo kongresas 2015 m. vyks Dubline

> Konferencijos sekcija „Salos ir kontinento erdvių laikiškumas ir topografija“. Vadovauja Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Nijolė Kašelionienė. Pranešimų autoriai: Liono universiteto lyginamosios literatūros profesorė Florence Godeau, Paryžiaus Nantero (Nanterre) universiteto profesorius Jean Claude Laborie ir Masayuki Tsuda iš Osakos universiteto

įkūrė jėzuitai 1569 metais!), o taip pat ilgos ekskursijos po visą salą metu (jai buvo skirta trečioji kongreso diena). Tad teorinius samprotavimus apie salos įvaizdį, jo toposą literatūrinėje kūryboje, jūros, kaip jungiančio ir skiriančio elemento, vaidmenį, specifinį salos identitetą ir „sališkumo“ apraiškas kontinentinių šalių kultūrose papildė realios topografijos, erdvės ir laiko tankio asmeniniai išgyvenimai. Užkopę į aukščiausią salos uolą ir panirę į sūrias (!) Atlanto vandenyno bangas, grįžome apsvaigę nuo gėlių kvapų ir vaizdų, suprasdami, jog visa tai deramai jungiasi su literatūrine patirtimi į vieną jaudinančią ir

spalvingą visumą. Susikūręs ypatingas emocinis laukas visus pašnekovus, skirtingų kultūrų atstovus pavertė nuoširdžiais bičiuliais, trokštančiais tęsti bendravimą. Tartasi ir dėl universitetinių ryšių, ir dėl galimybės spausdinti straipsnius tarptautiniame lyginamosios literatūros žurnale... Tikra intelekto puota egzotiškos gamtos fone! Taigi mokslinės veiklos tarptautiškumo galima siekti ir natūraliais būdais – reikia tik iš arčiau pažinti tą KITĄ, kuriam skiriami lyginamieji tyrimai. Penktasis Europos tinklo kongresas tokią nuostatą tikrai sutvirtino.

melancholijos tema – netrukus tai bus paskelbta Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos (LLLA) ir Europos lyginamųjų studijų tinklo interneto svetainėse. Pirmą kongreso dieną man teko vadovauti sekcijai „Salos ir kontinento erdvių laikiškumas ir topografija“, vėliau – skaityti pranešimą prancūzų kalba „Salos lietuvių literatūroje. Mariaus Ivaškevičiaus Madagaskaras“; prof. Aušra Jurgutienė antrą kongreso dieną skaitė pranešimą anglų kalba „Kultūros stereotipai ir regioninis identitetas“. Į Madeirą buvo susirinkę tyrėjai iš 24 šalių, ne tik iš Europos, bet ir iš Amerikos, Azijos, Afrikos žemynų; kongrese perskaityta daugiau nei aštuoniasdešimt pranešimų portugalų (daugiausia), prancūzų ir anglų kalbomis. Kongresas patvirtino mintį, kad moksliniai pranešimai yra tik viena forumo dalis. Jų inicijuotos diskusijos tęsėsi koridoriuose, skliautuotoje menėje per dalyvių pusryčius ir pietus, jaukiame skverelyje universiteto kieme, labai panašiame į Vilniaus universiteto kiemą (pasirodo, kad Funšalio kolegiją, vėliau virtusią universitetu,

> Konferencijos dalyviai Madeiros aukštikalnėse

> Funšalio (Funchala) universiteto kiemas

> Konferencijos sekcija „Jūra, kaip jungiantis ir / arba skiriantis elementas“. Pranešimą skaito prof. Nijolė Leonora Kašelionienė, toliau – Paryžiaus Sorbonos universiteto lyginamosios literatūros profesorius Bernardas Franco ir Fatima Seddaoui iš Tulūzos universiteto


Š IESA

Sportas

2013 lapkritis

7

NAUJOJO TRENERIO DEBIUTAS

STUDENTŲ FUTBOLO SEZONAS PRASIDĖJO PERGALĖMIS

Ir vėl, kaip jau įprasta, su naujaisiais mokslo metais prasidėjo naujasis LSFL sezonas. Mūsų universiteto komanda jį pasitiko su permainomis. Atsistatydinusį V. Buzmakovą pakeitė treneris D. Gražulis. Jo vadovaujami LEU futbolininkai laimėjo visus keturis iki šiol žaistus susitikimus ir užtikrintai užėmė pirmąją turnyrinės lentelės vietą. Šiais metais studentų futbolo lygoje be mūsų universiteto komandos dalyvauja VU, VGTU, ASU, KTU, VDU, LSU. Po praėjusio LSFL sezono iš studentų futbolo lygos pasitraukė

Šiais metais studentų futbolo čempionate varžysis septynios komandos: LEU, VGTU, VU, ASU, LSU, VDU, KTU. Mūsų universiteto komanda jau sužaidė keturias pergalingas varžybas iš tiek pat galimų. Pirmosios varžybos LEU (1:0) – LSU (1:0). Varžyboms teisėjavo Artūras Pipiras, įvartį LEU komandai pelnė Gžegož Vilkin (30’). Antrosios sužaistos tokiu pačiu rezultatu – (1:0) LEU – KTU (1:0). Teisėjas – Žilvinas Yla, įvartį pelnė Artur Serikov (44’). Trečiosios varžybos buvo pažymėtos

Šarūnas Beivydas

praėjusių metų čempionai ŠU futbolininkai. LEU futbolo komanda čempionatą pradėjo pergale namuose įveikdama LSU (1:0). Išvykose po atkaklios kovos įveikė KTU (1:0), VDU (6:2) ir net 6:0 sutriuškino ASU futbolininkus. Rezultatyviausias LEU komandos žaidėjas po keturių sužaistų turų – Matas Kocimas (SSF III k.), įmušęs 4 įvarčius. LSFL čempionate (po LEU futbolininkų) antroje vietoje – VU, LSU ir VGTU komandos, surinkusios po 6 taškus, už jų lieka KTU ir VDU (turi po 3 taškus), taškų dar neturi ASU futbolininkai.

Ramūnė Motiejūnaitė

PASKIRTOS STIPENDIJOS PAŽANGIEMS KŪNO KULTŪROS SPECIALYBĖS STUDENTAMS

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomasis komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto prašymą, nutarė paskirti LTOK stipendijas pažangiems LEU SSF kūno kultūros specialybės studentams: 1. Aurelijai Gotto, bakalauro studijų III kurso studentei, dziudo ir sambo imtynės, Lietuvos aukštųjų mokyklų dziudo čempionato nugalėtojai, 2013 m. SELL žaidynių 2 vietos laimėtojai, Lietuvos čempionato U-23 nugalėtojai. 2. Lukui Jakeliūnui, bakalauro studijų III kurso studentui, slidinėjimas, Lietuvos čempionatų nugalėtojui ir prizininkui. 3. Mariui Linkevičiui, bakalauro studijų IV kurso studentui, futbolas, LEU rinktinės kapitonui, 2012 m. LSFL geriausiam futbolininkui, 2013 m. LSFL salės futbolo čempionato 3 vietos laimėtojui. 4. Ligitai Lisauskaitei, bakalauro studijų IV kurso studentei, aerobinė gimnastika, Lietuvos čempionato mišrioje poroje nugalėtojai, Lietuvos studentų čempionato mišrioje poroje nugalėtojai.

5. Anastasijai Michailovai, bakalauro studijų II kurso studentei, dziudo ir sambo imtynės, Europos jaunimo čempionato U-21 7 vietos

laimėtojai, Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionatų nugalėtojai, Lietuvos čempionato 2 vietos laimėtojai, 2013 m. SELL žaidynių nugalėtojai.

įvarčių lietumi į varžovų vartus. ASU (0:6) – LEU (0:2). Įvarčius pelnė Valdemar Šaveiko (4’), Matas Kocimas (31’, 55’, 68’), Elvis Daraškevičius (66’), Martynas Rumkis (84’). Varžyboms teisėjavo Žilvinas Yla. Ketvirtosiose varžybose LEU futbolininkai palaužė VDU futbolininkus rezultatu 6:2 (4:1). Įvarčius LEU komandai pelnė Žydrūnas Keblas (10’, 14’), Valdemar Šaveiko (22’), Tautvydas Svidras (38’), Robert Bovševič (54’), Matas Kocimas (60’). Varžyboms teisėjavo Audrius Jagintavičius. LEU futbolo rinktinės treneris – Donatas Gražulis.

> Akimirka iš futbolo varžybų

PIRMO KURSO STUDENTŲ TAURĖ Eglė Vaičiūnaitė

Spalio mėnesį vyko LEU pirmo kurso studentų krepšinio turnyras, kuriame dalyvavo 45 sportininkai iš skirtingų fakultetų: SSF – 25, LMT – 10, IF – 9, SMF – 1. Buvo sudarytos 4 komandos: „Šampinjonai“ (SSF, I k.), „Prinokęs persikas“ (SSF, I k.), „LMTA“ (svečiai), „Studentai“ (IF, I k.). Iš viso buvo sužaista 17 rungtynių. Mažajame finale susitiko ir dėl III–IV vietų kovojo „Studentai“ ir „Šampinjonai“ (51:74). Finale dėl I–II vietų susitiko „LMTA“ ir „Prinokęs persikas“ (79:66). Nugalėtojų komanda tapo „LMTA“.

Buvo išrinkti geriausi turnyro žaidėjai iš kiekvienos komandos: Gopalas Michailovskis („LMTA“), Titas Mikelevičius („Šampinjonai“), Tadas Jagela („Prinokęs persikas“), Gintaras Ramonas („Studentai“). Nugalėtojų komandoje žaidė Aleksandras Karčmit (komandos kapitonas), Domas Kurklietis, Mindaugas Šmėga, Gopalas Michailovskis, Andrius Darčionovas, Petras Luška, Mantvydas Drulia, Kasparas Kerbedis, Mindaugas Docaitis, Giedrius Steponaitis. Finalų rungtynėms teisėjavo Tautvydas Babravičius, Gražvydas Balevičius.

> Kūno kultūros specialybės stipendininkai su SSF dekanu prof. Audroniumi Vilku

STARTAI LIETUVOS DVIRAČIŲ TREKO ČEMPIONATE Agnė Miliškevičiūtė

Spalio mėnesį Panevėžyje vyko Lietuvos dviračių treko čempionatas. Dvi dienas dviratininkai kovojo dėl Lietuvos čempionų vardų. Čempionatas buvo atviras ir sulaukė svečių iš Suomijos, Ukrainos, Bulgarijos, Estijos ir Ukrainos. Šiose pirmenybėse dalyvavo ir mūsų universiteto absolventės (SSF baigė 2013 m.) Gintarė Gaivenytė-Mikalajūnė, Vilija Sereikaitė ir Aušrinė Trebaitė. Moterų sprinto rungtis nesulaukė daug dalyvių, todėl iškart po kvalifikacijos keturios dviratininkės buvo suskirstytos į dvi poras ir kovojo dėl teisės patekti į finalą. Pirmajame

> Aušra Trebaitė

pusfinalyje Gintarė GaivenytėMikalajūnė dukart iš eilės įveikė Evelin Idarant ir pateko į finalą. Antrajame pusfinalyje Vilija Sereikaitė du kartus iš eilės įveikė Gabrielę Jankutę. Finale G. Gaivenytė-Mikalajūnė nugalėjo V. Seraikaitę ir iškovojo auksą. Komandinio moterų sprinto rungčiai užsiregistravo keturios komandos. Moterims reikėjo įveikti po vieną ratą, geriausią rezultatą parodžiusi komanda finale susitiko su antrojo rezultato savininkėmis, o dėl trečios vietos varžėsi likusios komandos. Penktadienį taip pat startavo omniumo (daugiakovės) šešių rungčių varžybos. Pirmąją dieną dviratininkės rungėsi sprinto, grupinėse dėl taškų

ir eliminavimo rungtyse. Antrą dieną kovas pratęsė individualaus persekiojimo, skračo ir vieno kilometro lenktynėse. Moterų omniumo rungtyje intrigos neliko jau po pirmųjų dviejų rungčių. Aušrinė Trebaitė, kuri ruošiasi startui Europos čempionate, už visas varžoves buvo visa galva pranašesnė. Tik eliminavimo rungtyje ją sugebėjo įveikti Silvija Latožaitė, kitose penkiose rungtyse triumfavo A. Trebaitė. Ant antrojo pakylos laiptelio žengė Roberta Pilkauskaitė, trečia liko Tetyana Klimchenko. Taip pat šeštadienį buvo išdalyti ir keirino rungties medalių komplektai. Moterų keirino rungtį laimėjo G. Gaivenytė-Mikalajūnė.

> Nugalėtojų komanda

NUGALĖTOJAS PAAIŠKĖJO TIK PO BAUDINIŲ SERIJOS Šarūnas Beivydas Spalio mėnesį LEU stadione vyko mažojo 5x5 futbolo turnyro kovos. Turnyras išsiskyrė atkaklia kova iki paskutinės rungtynių sekundės ir merginų aktyvumu (turnyre žaidė net 7 merginos!). Turnyre dalyvavo keturios komandos: „Meresta“ (SSF I– III. k.), „IV bendrabutis“ (SSF II, III, IV k.), „III kursas“ (SSF III k.), „Boss“ (SSF II–IV k., SSF ištęst. stud., III k., FF II k.). Mažojo futbolo turnyre žaidė 47 žaidėjai: SSF – 45, FF – 2. Sužaista 10 rungtynių, įmušti 57 įvarčiai. Rezultatyviausiu žaidėju tapo „Boss“ komandos atstovas Valdemaras Šaveiko, varžovų vartus nuginklavęs 8 kartus. Po 6 įvarčius pelnė III kurso komandos žaidėjai Elvis Daraškevičius ir Gabrielius Kantakevičius, 5 įvarčius įmušė Marius Linkevičius („IV Bendrabutis»), po 4 – Remigijus Semėnas („Boss») ir Tomaš Korkut („Meresta“). Finale dėl 3 vietos susitiko „Merestos“ ir „III kurso“ komandos. Po atkaklios kovos „Merestos“ komanda įveikė savo varžovus 4:3. Finale dėl 1 vietos žaidė „Boss“ ir „IV bendrabučio“ komandos. Žiūrovams komandos padovanojo

finalo vertą atkaklią kovą, o nugalėtojas paaiškėjo tik po dviejų pratęsimų ir baudinių serijos. Rungtynės baigėsi lygiosiomis (1:1). Baudinių serijoje sėkmė labiau šypsojosi „Boss» komandai. Ji paskutiniuoju smūgiu privertė kapituliuoti „IV bendrabučio“ futbolininkus (4:3). Nugalėtojų komandoje „Boss“ žaidė: Diana Salnikova (komandos kapitonė), Remigijus Semėnas, Andžej Čaplin, Žydrūnas Keblas, Valdemar Šaveiko, Gintarė Mintautaitė, Andrius Veteras, Alma Balkaitytė, Aleksandra Pukova, Darius Čepulis, Ugnius Urbonas, Monika Gabrielė Ivanauskaitė. Finalo rungtynėms teisėjavo Šarūnas Beivydas ir Rimvydas Stankus. Komandos buvo apdovanotos diplomais, medaliais ir piniginiais prizais (I vieta – 100 Lt., II vieta – 50Lt., III vieta – 50 Lt.). Čempionams atiteko ir pereinamoji LEU mažojo futbolo 5x5 taurė bei medaliai. Rezultatyviausiam turnyro žaidėjui buvo įteiktas specialus SK „Šviesos“ prizas – futbolo kamuolys.

Puslapį rengia LEU Sporto centras


Š IESA

Kultūra

8

2013 lapkritis

ŠVENTĖS „GAUDEAMUS“ BELAUKIANT „Gaudeamus XVII“ šventės Šokių dienos meno vadovas, Klaipėdos universiteto Choreografijos katedros doc. dr. V. Mačiulskis

Jau daugiau kaip pusę amžiaus per Baltijos šalis vilnija studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Festivalis, kuris sumanytas 1956 m. kaip trijų Baltijos šalių studentų meno šventė, dabar išaugo į didžiulį renginį. Jame dalyvauja trijų valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – dainuojantis, grojantis ir šokantis jaunimas. Pirmoji studentų šventė įvyko 1956 m. Tartu mieste (Estija). Vėliau šią gražią šventę Estija, Latvija ir Lietuva ėmė organizuoti pasikeisdamos. 1967 m. šventė pavadinta „Gaudeamus“ vardu. 1988 m. Vilniuje vykusi dešimtoji „Gaudeamus“ šventė sutapo su atgimimo judėjimu, studentų dainose ir šokiuose buvo ryškūs tautiniai motyvai, kovos už laisvę simboliai. Tad studentija, kaip veikliausia mūsų visuomenės dalis, dalyvaudama „Gaudeamus“ šventėse, tampa ne tik kultūros vartotoja, bet ir jos kūrėja, atsakinga už jos raidą ir nacionalinio identiteto išsaugojimą. Kas ketveri metai vykstančiose „Gaudeamus“ šventėse gausu nepaprastų, jaunatviškai nuoširdžių trijų bendro likimo tautų brolių ir seserų emocijų, siautulio, talento, grožio, kartu ir ypatingų tautinių, savaimingų patriotinių intonacijų. 2014 m. birželio 27–29 dienomis

Daugpilyje (Latvija) vyks jau septynioliktoji Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Ir vėl estradoje suksis šokėjų poros, skambės jaunatviški dainų posmai, širdį virpins dūdų gaudesys. O visa tai – iš jaunatviškų studentiškų širdžių. Ne veltui sakoma: „Nebuvęs „Gaudeamus“ šventėje, negali save laikyti visaverčiu studentu“. Per daugelį metų išsikristalizavo šventės struktūra: šventės metu kiekviena šalis parodo savo tautinę programą, vėliau atlieka jungtinę bendrą programą. Taigi visų trijų šalių studentai turi išmokti lietuviškų, latviškų ir estiškų dainų, šokių. Tad „Gaudeamus“ šventė tampa tikra meno olimpiada, o kartu leidžia pažinti broliškų valstybių kultūras, užmegzti naujas pažintis ir ryšius, nutiesti draugystės tiltus. Juk daina ir šokis visada padėjo studentams siekti mokslo viršūnių ir gyvenimo darnos. Kad šventė vyktų sklandžiai ir būtų graži, jau dabar prasidėjo ilgas ir kruopštus darbas: kuriami ir statomi šokiai, planuojamos aikštės kompozicijos, kuriamos dainos ir muzika, vyksta šventės organizatorių ir meno kolektyvų vadovų suvažiavimai ir pasitarimai. Vienas iš pasirengimo „Gaudeamus“ šventei renginių – lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiantis Lietuvos studentų tautinės muzikos festivalis „Linksminkimos“, organizuojamas ansamblio „Šviesa“ ir jo meno vadovės Jolantos Kisielytės-Sadauskienės.

> „Šviesa“ po koncerto Medininkų pilies kieme 2003 m. pirmasis „Linksminkimos“ festivalis apsiribojo vos vienu 5 kolektyvų koncertu, tačiau jau tada žiūrovai įžvelgė renginio studentišką dvasią, meninės dvasios artumą. Taip susiejo naująjį festivalį su „vyriausiuoju broliu“ – „Gaudeamus“ festivaliu – ir ekspromtu pasiūlė pavadinimą „Linksminkimos“. 2007

m. festivalis tapo tarptautiniu, kasmet pakviečiančiu studentiškų meno kolektyvų iš svečių šalių. Festivalio metu meno kolektyvų programose išbandomi naujausi meno kūriniai, kurie vėliau papildo „Gaudeamus“ švenčių programas. Šiame „Linksminkimos“ festivalyje jau septintą kartą dainuos ir

AUGALŲ GROŽIO PAKYLĖJIMAS Vyr. botanikė dr. Teresė Jokšienė Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto koridoriuose ir auditorijose jau penktą kartą šurmuliavo kambarinių gėlių mylėtojai. Čia 103 augalų kolekcionieriai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir kitų Lietuvos vietų suvežė savo išpuoselėtus augalus į parodą ,,Augalų labirintai“. Į šią parodą aktyviai kvietė GMTF Studentų atstovybės nariai: Aistė Bikmanaitė, Gintė Paulavičiūtė, Agnė Mačiukaitė, Lukas Gabrielius Tribulas, Karolina Bakanauskaitė, Justė Ivaškevičiūtė, Indrė Eidukonytė, Kamilė Šimonytė... Akys raibo nuo orchidėjų... O ko tik čia nebuvo! Žvilgsnius traukė išsipūtusios vabzdžiaėdžių talpos. O šalia sukulentų galima buvo medituoti – jų architektūriškos formos priminė katedrų bokštus, krioklių kaskadas, žvyro akmenėlius. Tai buvo šventė visiems – kolekcininkai vieni kitiems galėjo pasigirti savo numylėtiniais, o lankytojai – pamatyti svetimžemių augalų. Iš viso buvo atvežta apie 1000 pavadinimų augalų: 167 orchidėjos, 35 vabzdžiaėdžiai, 40 bromelijinių, apie 500 kaktusų ir kitų sukulentų, net 13 kerpių rūšių. Visus žavėjo ryškiai žydinčios begonijos, achimenės, sprigės ir kiti augalai. Kam neužteko atvežtų, galėjo užsukti į oranžeriją ir paklaidžioti dar tarp 800 ten vešinčių augalų.

Nuostabūs žmonės yra tie augalų riteriai Kažkas juos pavadino visko norinčiais. Ir tikrai – jie patys į parodą atsiveža augalų, susistato, kviečia lankytojų ir noriai su jais dalijasi savo patirtimi apie gėlių auginimą ir jų naudą. Jiems gyvenimo norma yra tapę darnūs santykiai ir aplinka. Prie savo veiklos jie kviečia prisijungti naujų augalų mylėtojų. Ypač jaunimą. Šiemet į jų kvietimą dalyvauti parodoje, turint gėlių kolekcijų, atsiliepė 10 mokyklų ir du vaikų lopšeliai-darželiai. Augalų atvežė ne tik Vilniaus, bet ir Marijampolės, Trakų rajono ugdymo įstaigos. Mokiniai, padedami pedagogų, dėliojo savo iš namų suneštus augalus, naudodami aksesuarus kūrė temines kompozicijas. Taip pat parodoje startavo Vilniaus, Utenos ir Visagino ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas ,,Žalieji stebuklai“. Pavasarį ir vasarą šių įstaigų vaikučiai augino įvairių daržovių, sužinojo, iš kur ant pietų stalo atkeliauja bulvės, pupos, moliūgai. O dabar, artėjant žiemai, jie savo patalpose nori įsirengti žaliųjų erdvių ir sveikai gyventi tarp augalų. Derlius skaičiuojamas rudenį Orientuotis eksponuojamų augalų gausybėje padėjo kompetentinga vertinimo komisija. Ją sudarė Lietuvos edukologijos universiteto docentai: dr. (hp) Juozas Proscevičius ir dr. Živilė Lazdauskaitė, Vilniaus universiteto

botanikos sodo augalų sistematikos ir geografijos skyriaus vyr. specialistė Kristina Balnytė. Jie skyrė 17 nominacijų. Šauniausia jaunųjų augintojų ekspozicija buvo pripažinta VšĮ Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos gyvųjų akmenėlių (Lithops sp.) kolekcija. Geriausiai užaugintas hibridinis gegužraibinis augalas buvo nominuotas Kristinos Popovienės Vanda hybr. Rečiausiais parodos augalais paskelbti Euphorbia xylophylloides  (Neringa Lukoševičienė), Huernia pilansii (Lina ir Aurimas Baranauskai), Trisetella hoeijeri (Fulgenta Aukštuolienė). Gražiausia parodos kompozicija – Vitalijos ir Gintaro Grigaravičių užauginti žydintys augalai. Publikos simpatijų nominacija skirta Ievos Ivaškaitės išpuoselėtam Phalaenopsis hybr.

vedžiojo apžiūrėti ekspozicijų. Jie taip pat buvo pagrindiniai augalų loterijos organizatoriai. Augalų kolekcininkai būtent jiems ir yra dėkingi už surastus naujus namus jų išpuoselėtiems augalams. Mat visi augalai auga, plečiasi ir ateina laikas, kai nebetelpa. Tada juos reikia apgyvendinti kitur. Post scriptum – iki kito rudens Ši paroda yra ne akcija, ne vienkartinis įvykis. Ji jau turi tradicijas ir savo dalyvių, lankytojų būrį. Jame nereikia ieškoti sensacijų. Čia renkasi žmonės, kurie mėgsta natūralų, kūrybingą ir harmoningą gyvenimą. Šis būrys kasmet plečiasi. Kiekvienas galime įsijungti į gėlininkų būrį arba tapti parodos lankytoju. Pagalvokime apie tai iki kitų metų.

šoks visų Lietuvos aukštųjų mokyklų tautinio meno ansambliai – būsimieji „Gaudeamus XVII“ šventės dalyviai. Linkiu festivalio „Linksminkimos“ dalyviams kojų lengvumo, stygų miklumo, balsų darnumo ir gero pasiruošimo būsimai „Gaudeamus“ šventei. Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame lektorę Birutę Bersėnienę ir jos artimuosius dėl mylimos mamytės mirties. Liūdime kartu. LEU akademinės sielovados stotelės savanoriai Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame m. dr. Giedrę Ritą Rugevičiūtę ir jos artimuosius dėl mylimos mamytės mirties. Liūdime kartu. LEU akademinės sielovados stotelės savanoriai Dingo SKI I kurso studentės Jolitos Jurgelevičiūtės studijų knygelė.

Š IESA

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

,,Augalų labirintų“ vingiuose

leidžiamas nuo 1952 metų

Daug džiaugsmo lankytojams teikė loterija, kurioje beveik visi bilietai buvo laimingi. Čia už 1 Lt. buvo galima laimėti įvairiausių augalų ir jų sėklų. Gėlių kioskelyje augalų mylėtojai prekiavo retais augalais. O visi lankytojai savo emocijas galėjo išreikšti piešdami gėlių kilimą. Šiemet jis pailgėjo dar 24 metrais. Ypač aktyvūs buvo vaikai. Į parodos organizavimą aktyviai įsijungė GMTF Studentų atstovybė. Aistės Bikmanaitės pakviesti biologai ne tik nešė ir dėliojo stalus, bet parodos metu kaip tikri šeimininkai lankytojus

Registracijos numeris: SL 749 „Šviesos“ redakcija. Studentų g. 39, LEU centriniai rūmai, 129 kab., tel. 852 736 967, el.paštas: rysiai@leu.lt Redaktorius Juozas Skomskis mob.: 86 98 33 971, el.paštas: juozas.skomskis@leu.lt Korespondentė Gintarė Mikėnaitė mob.: 86 54 03 553, el. paštas: gintare.mikenaite@leu.lt Dizainas: Gintarė Streikutė Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, LT-76291 Šiauliai, Lietuva www.titnagas.lt Tiražas 1500 egz.

Šviesa lapkritis  
Advertisement