Issuu on Google+

Atsakingo kreditavimo principai


Link atsakingo kreditavimo Bankų veikla netenkina klientų lūkesčių. Norėdami pakeisti šią situaciją, turime prisiminti, kad bankai yra tokie pat paslaugų teikėjai kaip turizmo agentūros, prekybos centrai ar kirpyklos. Tik suprasdami tai imsime vertinti bankų veiklą kritiškai ir reikalauti kokybės už pinigus, kuriuos jiems mokame. Tapę ES dalimi, pamatėme, kad tos pačios problemos kamuoja ne tik mus, bet ir kitas Europos šalis. Tik, regis, pas mus bankininkystės spragos pasireiškia dar aštriau, nei kitose valstybėse, kur piliečių apsaugos klausimai buvo nuosekliai ir ilgą laiką sprendžiami. O ypač nepalanki bankų klientams yra situacija kreditavimo srityje. Norint spręsti bankų ir klientų santykio problemas, rinkai reikia taisyklių, kurios suteiktų galimybę iš bankų paslaugų naudos gauti visiems, o ne tik labiau pasiturintiems žmonėms. Šios taisyklės turi apsaugoti pažeidžiamas visuomenės grupes nuo išnaudotojiško kreditavimo, apriboti kreditų teikėjų apetitą, kad šie atsižvelgtų ir į visuomenės bei klientų interesus, o ne tik siektų kuo greičiau padidinti savo pelną. Šiame leidinyje yra išdėstyti septyni principai, kurie apibrėžia, kaip iš tikro bankai turėtų elgtis su savo klientais. Jei šiais principais būtų remiamasi rengiant įstatymus ir poįstatyminius aktus, jei jais vadovautųsi mūsų institucijos ir taikytų komerciniai bankai, pasiektume pozityvų lūžį: turėtume ir bankams, ir jų klientams naudingus finansinius santykius, mažiau įtampos visuomenėje, greičiau besiformuojančią viduriniąją klasę ir mažesnę emigraciją. Principus rengė Europos atsakingo kreditavimo koalicija (EAKK) – tinklas, kurį sudaro politikai įtakos turinčios vartotojų asociacijos, akademikai ir kitos nevyriausybinės organizacijos. EAKK susiformavo 2006 m. Briuselyje vykusios „Atsakingo kreditavimo“ konferencijos metu. Konferencijoje dalyvavę ekonomikos ir bankininkystės srityje dirbantys Vakarų visuomenės intelektualai įvardino šiuos principus, siekdami apibrėžti finansinių paslaugų vietą visuomenėje ir atspindėti visuomenės lūkesčius bankininkystei. Pažintis su šiomis idėjomis naudinga valdžios struktūroms, bankams, politikams – visiems, kuriems rūpi socialiai patraukli mūsų šalies ateitis. Lietuvai reikalinga bankininkystė, nešanti žmonėms naudą, o ne nuostolius. Todėl teisė ir teisingumas turi sukurti tokią kreditų rinką, kuri skatintų produktyvų naudojimąsi kreditavimu, skirdama dėmesį socialiniams poreikiams. Pusiausvyra tarp galimybės naudotis kreditavimu ir vartotojų apsaugos nuo nesąžiningų ir neatsakingų kredito teikėjų yra atsakingo kreditavimo pagrindas. Šio leidinio tikslas – apibūdinti ir paaiškinti principus, kuriais turi remtis atsakingas kreditavimas.

Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius

Rūtenis Paukštė


a. Kreditas yra būtinas pilnaverčiam dalyvavimui visuomenėje Industrializuotoje visuomenėje kreditavimas tapo paslauga, būtina pilnaverčiam gyvenimui. Suteikiant žmonėms galimybę naudotis jų ateities pajamomis ir tokiu būdu iš anksto įsigyti būstą ar įgyti išsilavinimą, išsprendžiama pajamų ir išlaidų neatikimo problema ir suteikiama galimybė įgyti šiuolaikinei darbo rinkai reikalingo lankstumo. Taip pat kreditavimas tampa pradinio kapitalo šaltiniu kuriantiems smulkų verslą ir besiverčiantiems privačia veikla. Šiuo atžvilgiu kreditas turėtų būti prieinamas kiekvienam, nepaisant socialinių, biologinių ar kultūrinių skirtumų. Siekiant įgyvendinti šią teisę, būtina sukurti bankininkystės paslaugas ten, kur jos nėra prieinamos ir suteikti galimybę žmonėms gauti bankų paslaugas ten, kur jos jau yra arba gali būti prieinamos naudojantis esama bankininkystės infrastruktūra. Reguliavimas jokiu būdu neturi kliudyti žmonėms naudotis geriausiomis ir įperkamiausiomis kredito formoms, kurias užtikrina konkurencijos sąlygos.

b. Bankai turi nediskriminuoti ir suteikti realų paslaugų prieinamumą Bankams patikėta administruoti jų indėlininkų santaupas ir tokiu būdu prisidėti užtikrinant piliečių gerovę. Visuomenė turėtų kontroliuoti, kad bankai atsakingai, be diskriminacijos vykdytų savo įsipareigojimus ir reinvestuotų į mūsų bendruomenes, paisydami etikos normų ir viso pasaulio žmonių poreikių. Konkurencinės rinkos struktūrose išsivysčiusios bankininkystės sistemos yra linkusios neprileisti pažeidžiamų vartotojų prie jų pagrindinių sandorių, teikdamos jiems tiesiogines ar netiesiogines paslaugas, neatitinkančias jų pačių standartų. Todėl rinkai reikia aktyvios valstybės priežiūros ir reguliavimo, kad visi kreditų teikėjai būtų paskatinti priimti nepasiturinčius ar neparankius vartotojus ir bendruomenes. To galima pasiekti ugdant visuomenės sąmoningumą (pvz., per bendruomenės reinvestavimo įstatymus), nustatant įpareigojimus kredito įmonėms (bazinės banko sąskaitos, lygios galimybės gauti kreditą) ar taikant subsidijas, kurios gali pašalinti trukdžius vartotojams naudotis kreditavimo paslauga (palūkanų subsidijos, nemokamas konsultavimas kreditų ir skolų klausimais, valstybės garantijos ir kt.).

1

Atsakingas kreditavimas turi būti prieinamas kiekvienam

1

c. Kreditavimas vartotojams ir smulkiajam verslui turi būti prižiūrimas Nekomerciniam kredito naudojimui, siekiant apsaugoti besiskolinančiojo poziciją rinkoje ir nuo rinkos keliamų pavojų, būtina aktyvi priežiūra, visapusiškas apsauginis reguliavimas. Vartojamasis kreditas, būsto finansavimas ir pradinio kapitalo kreditas yra tiesiogiai susiję su šeimų pragyvenimu ir jų socialine gerove. Vartotojai dažnai yra finansiškai nekvalifikuoti ir jiems sunku numatyti ateities įvykius. Tais atvejais, kai vartotojai negali vykdyti finansinių įsipareigojimų, jiems reikalinga papildoma apsauga. Štai kodėl nuo pat pinigų atsiradimo skolininkai buvo ginami ir iki šiol yra ginami įstatymų. Taisyklės nepakeičia vartotojų sąmoningumo ar asmeninės atsakomybės, tačiau, esant reikalui, juos sustiprina ir pasiūlo socialinius sprendimus, kai rinka yra nepalanki besiskolinančiajam.


Kreditavimo santykiai turi būti skaidrūs ir suprantami

2

Kad natūraliai veiktų rinkos jėgos, potencialiems paskolos gavėjams turėtų būti užtikrinti du skaidrumo lygiai. Konkurencinis skaidrumas leidžia pasirinkti pigiausią ir geriausią produktą. Tačiau taip pat būtinas yra socialinis skaidrumas, parodantis potencialią kreditavimo įtaką namų ūkių likvidumui ateityje.

a. Skaidrumui užtikrinti būtina sukurti matematiškai teisingą ir standartizuotą „vienos kainos“ paskelbimo formą (metinė procentinė kredito norma – MPKN)

MPKN turėtų apimti visus su kreditu susijusius mokėjimus, skirtus grąžinti pasiskolintą kapitalą. MPKN apskaičiavimas turi apimti visus išlaidų elementus, teksiančius namų ūkiui ateityje: mokėjimus, susijusius su kryžminio pardavimo produktais, labdara, brokerio tarpininkavimo mokesčiais, taip pat mokesčius, susijusius su įsigijimu, rizikos apsauga ar skolos atgavimu. Šios informacijos viešinimas parodo, kad esama alternatyvių paslaugų ir suteikia vartotojams galimybę palyginti. Būtina siekti kuo didesnio draudimo išlaidų skaidrumo, nes jis užtikrina pakankamą kainų konkurenciją.

b.

Socialiniam skaidrumui užtikrinti reikia standartizuoto ikisutartinio mokėjimo plano

c.

Vartotojams turi būti skirta pakankamai laiko apsvarstyti ir pasinaudoti nešališkos konsultacijos galimybe Tokia tvarka, kuri numato teisę nutraukti sutartį tik tada, kai pasirašomas įpareigojantis susitarimas, nesuteikia pakankamai laiko apsvarstyti, ar kreiptis nešališkos konsultacijos. Todėl kai sutarties sumos yra didelės, turėtų būti taikoma patobulinta tvarka, sudaranti sąlygas pasinaudoti patarimais žmonėms, kuriems šis sandoris galimai yra nepalankus.

d. Vartotojas privalo turėti teisę į nešališką konsultaciją finansiniais, kreditų ir skolų klausimais

Atsidūrusiems sudėtingoje finansinėje situacijoje fiziniams asmenims ir smulkiajam verslui ypač reikalingi patarimai bei pagalba. Šioje padėtyje vartotojai aktyviai siekia informacijos ir yra linkę priimti klaidingus sprendimus. Todėl jiems reikia žinių apie savo teises, ekonomines ir socialines mokėtinos sumos nustatymo pasekmes bei pagalbos susidorojant su problemos įtaka šeimai, darbo pajamoms ir vartojimui. Rinka negali pasiūlyti adekvačių paslaugų vartotojui, kuris neturi pasirinkimo teisės ir pakankamų lėšų mokesčiui. Todėl konsultacijas jam turi suteikti naudos nesiekiančios institucijos ir už nedidelį mokestį – tai yra visuomenės užduotis.

e. Kreditų rinkos dalyviai turi dalyvauti abipusiai naudingame finansinio švietimo procese

Vartotojams turi būti suprantamos finansinės paslaugos ir su jomis susijusi rizika. Jie taip pat turi suvokti, kad produktai ir paslaugos gali būti keičiami ir pritaikomi, jeigu vartotojai sugeba išreikšti interesą vengti kreditų būtinybės ir įsijungti į kolektyvinį geresnių rinkos sąlygų formavimą. Tuo pačiu finansinio švietimo procesas leidžia kreditoriams susipažinti su paskolos gavėjų poreikiais ir jiems pritaikyti savo pelnu grįstus siūlymus. Bankai nėra vartotojų mokytojai, tačiau jie gali pateikti atsakymus į rūpimus klausimus.

Ikisutartinis planas turėtų parodyti galimą ateities mokėjimų įtaką vartotojų namų ūkio likvidumui, o taip pat ir ateities perkamajai galiai. Šie duomenys gali būti prognozuojami atlikus patirties, susijusios su panašiomis sutartimis, statistinę analizę. Ikisutartiniai planai, rodantys pajėgumą grąžinti skolą, yra kertinis atsakingo kreditavimo akmuo, tačiau jie yra priklausomi nuo visų neįgyvendintų finansinių įsipareigojimų atskleidimo. Taip pat turi būti sprendžiama kreditavimo išplėtimo, vykdomo tinkamai neatsižvelgus į visus įsiskolinimus (pvz., kreditinių kortelių balansą arba vienašalį kredito limitų padidinimą), problema.

2


a. Kreditas ir jo aptarnavimas turi būti naudingas paskolos gavėjui Ne visos galimybės pasinaudoti kreditu yra naudingos. Žalingų formų kreditai neretai naudojami neproduktyvioms investicijoms, didina vartotojų priklausomybę, skatina išnaudojimą ir per didelį įsiskolinimą. Todėl kreditavimo sutartys turėtų būti kontroliuojamos ir kruopščiai reguliuojamos.

Skolinimas visada turi būti apdairus, atsakingas ir sąžiningas

b. Atsakingam skolinimui įgyvendinti būtina visa reikalinga informacija ir konsultacijos vartotojams bei numatyta atsakomybė už nepakankamą ar neteisingą informavimą

Konsultacijos susieja vartotojų poreikius su jų ateities pajamomis ir perkamąja galia bei nušviečia, kokią įtaką suteiktos paslaugos gali turėti paskolos gavėjų ir jų šeimų ateičiai. Atsakingas skolinimas reikalauja, kad paskolos davėjas prisiimtų atsakomybę už klaidinimą, apgaulingus patarimus, nesuteiktą informaciją ar įrodytą netinkamą paslaugų suteikimą, išskyrus atvejus, kai esama tyčinių ir piktavališkų paskolos gavėjo ketinimų nevykdyti finansinių įsipareigojimų. Kreditoriai turi imtis visų prideramų žingsnių, norėdami patikrinti jiems suteiktą informaciją ir tarpusavyje dalintis duomenimis apie nesumokėtas skolas.

c. Jokiam paskolos davėjui neturi būti leista naudotis paskolos gavėjo silpnumu, nepritekliumi ar naivumu

Jeigu rinka skatina vargšų išnaudojimą bei priklausomybę ir teikia naudą turtingiesiems, tuomet įstatymas turi nustatyti minimalius šios rinkos veiklos standartus. Veiksmingas maksimalių palūkanų nustatymas yra pirmas žingsnis. Turi būti užtikrinta socialinė garantija, kad skolintojai nepiktnaudžiautų savo pozicija, kai skolininkų padėtis ne dėl jų pačių kaltės pablogėja. Skolintojams neturi būti leista iš finansinių įsipareigojimų nevykdančių skolininkų siekti didesnių įmokų ar kitaip toliau bloginti jų padėtį. Taip pat reikia subtilesnio rizikos suvokimo, įvertinant visą kredito paketą, o ne sutelkiant dėmesį į individualia rizika paremtas kainas kiekvienai socialinei grupei. Skolos grąžinimas turėtų būti nustatomas taip, kad būtų numatyta pirmalaikio skolos grąžinimo ir refinansavimo galimybė.

3

3

d. Turi būti galimas pirmalaikis skolos grąžinimas be nuobaudos

Vartotojams turi būti suteikta teisė grąžinti skolą anksčiau negu numatytas terminas be nuobaudų. Situacija, kai pelno siekiančios sistemos turi galimybę laikyti vartotojus įsiskolinusius, nors skolos gali būti grąžintos, yra nepriimtina.

e. Sąlygos, kuriomis remiantis vartotojai gali refinansuoti ar atidėti skolos grąžinimą, turėtų būti reglamentuotos

Kreditas neturi būti grąžinamas imant naują paskolą. Toks sprendimas dažnai liudija apie kredito sąlygų pablogėjimą, kai vartotojas išgyvena finansiškai sudėtingą laikotarpį. Reguliavimas turi garantuoti, jog šiuo silpnumu nebus pasinaudota, ir ypač riboti palūkanų ir kitų mokesčių amortizaciją. „Sprendimai“, kuomet ateities galimybės yra iškeičiamos į laikiną situacijos palengvinimą, turėtų būti kontroliuojami.


Pirmenybė turėtų būti teikiama kreditavimo adaptacijai, o ne jo nutraukimui

4

Jeigu skolininkas susiduria su nepalankiomis aplinkybėmis, turi būti stengiamasi pakeisti ir pritaikyti, o ne pagreitinti, nutraukti ar sunaikinti kreditavimo santykius.

a. Būtina užtikrinti efektyvią apsaugą nuo nesąžiningo kreditavimo nutraukimo Vartotojų gyvenime kreditavimo santykiai yra tiek pat svarbūs, kiek darbo sutartys. Todėl turi būti užtikrinta kuo didesnė apsauga nuo nepagrįsto ar pirmalaikio šių santykių nutraukimo.

b.

Finansinių įsipareigojimų nevykdymo mokestis turi būti adekvatus, kad padengtų tik nuostolius Finansinių įsipareigojimų nevykdymo mokesčiai turėtų būti reglamentuojami taip, kad neleistų kreditoriams atgauti daugiau nei reali negrąžintos skolos kaina, o skolintojai turėtų stengtis užtikrinti greitą pradinių sutarties terminų atkūrimą. Įsipareigojimų nevykdymo palūkanų normos neturėtų viršyti skolintojo refinansavimo ir papildomų administravimo išlaidų.

4


Apsaugos įstatymai turi būti efektyvūs

a. Kreditavimo reguliavimas turi apimti visus nekomercinius vartotojus Apsaugos įstatymai turi apimti vartotojus, būstų savininkus ir asmenis, pradedančius smulkųjį verslą (toliau vadinami „vartotojais“).

b. Kreditavimo reguliavimas turi apimti visas komercinio kreditavimo formas Kreditavimas apima visas veiklas, kurios įtraukia žmones į skolas per komercinius pasiūlymus įgyti finansinio pajėgumo, nepriklausomai nuo to, ar tai daroma paskolų, atidėtų mokėjimų, ilgalaikės išperkamosios nuomos (lizingo), nuomos ar kita teisine forma ir nepriklausomai nuo to, ar atsiskaitymai vadinami palūkanomis, ar mokesčiais.

c. Kreditavimo reguliavimas turi apimti visą kreditavimo išplėtimą Ekonominė raida lemia tendenciją, kad kreditavimo sutarčių teikimo ir aptarnavimo procesas padalinamas į atskiras dalis, kurių kiekviena atitenka skirtingai įmonei. Kreditavimas istoriškai išplito kaip kontinentinių santykių dalis: vartotojai atsigabendavo prekių ir paslaugų pirkdami išsimokėtinai. Ta pati institucija atliko kreditoriaus, brokerio ir skolų išieškotojo vaidmenį, o taip pat buvo atvira vartotojų skundams. Šis santykis ilgainiui išsiskyrė į du atskirus kontraktų tipus: pirkimo ar paslaugų susitarimus ir paskolų susitarimus. Tai sąlygojo skolintojų, kurie veikė neatsižvelgdami į paskolos vartojimo paskirtį, atsiradimą. Pinigų tiekimas, klientų įgijimas, skolų apsauga, kreditavimo sutarčių teikimas (bei jų pritaikymas prie besikeičiančių paskolos gavėjų gyvenimo sąlygų) ir, galiausiai, skolos išieškojimas buvo atiduotas į skirtingas rankas. Kiekvienas žaidėjas išimtinai susitelkia ties savo pelnu, yra atleistas nuo tiesioginių rūpesčių, susijusių su vartotojų užimtumo problemomis ir vartojimo poreikiais. Vartotojams egzistuoja vienas procesas – gauti pinigų dabartinėms išlaidoms ir grąžinti juos b��simomis pajamomis. Tačiau teikėjas dedasi siūląs šimtus vertingų paslaugų. Svarbi mūsų politinės kultūros užduotis – užtikrinti vienodą paklausos viziją kaip svarbiausią teisės perspektyvą ir garantuoti rinką, kurios galutinis tikslas – žmonių poreikių tenkinimas.

5

5

Apsaugos įstatymai turi apimti visas kreditavimo formas, turinčias tiesioginės įtakos besiskolinančiųjų gyvenimui, ypač kreditavimą, skirtą vartojimui, išsilavinimo įgijimui, būsto įsigijimui ar smulkaus verslo steigimui. Lengvatos atsižvelgiant į paskolos dydį ir tipą tik klaidina vartotojus ir neigiamai veikia jų elgesį rinkoje.

d.

Kreditavimo reguliavimas turi skatinti veiksmingą ekonominį ir socialinį kreditavimo plėtros poveikį Apsaugos įstatymuose turi būti vartojama ne tik teisinė kalba, kuria galima manipuliuoti, bet ir socialinė bei ekonominė. Pavyzdžiui, įteisinus terminą „vartotojų sutikimu“ atveriamas kelias lupikavimui, kurį 1000 metų buvo priversti kęsti įsipareigojimus savanoriškai prisiėmę ir tokiu būdu išnaudojimui bei priklausomybei pasmerkti skurstantys žmonės. Lupikavimui sąlygas sudaro skolininkų neviltis dėl finansinių aplinkybių.


Per didelis įsiskolinimas turi būti visuomenės rūpestis

6

c.

Bankroto procedūros turėtų grąžinti į pilnavertį ekonominį gyvenimą, o ne pasmerkti kankinimui Reabilitacija ir reintegravimas į visuomenę būtini įsiskolinimui grąžinti. Tai turi apimti nešališkas konsultacijas, apsaugą nuo kreditorių ir pagalbą iš naujo pritaikant pajamas

Spręsti žlugusius kreditavimo santykius ir per didelį įsiskolinimą turi būti visuomenės pareiga. Tikslas turi būti reabilituoti ir reintegruoti vartotojus į ekonominį visuomenės gyvenimą.

a. Pelno siekiančios struktūros negali susidoroti su per dideliu savarankiškumu Refinansavimas, atnaujinamasis kreditas ir grobikiškas skolinimas per daug įsiskolinusiems žmonėms neišsprendžia skurdo problemos. Priešingai, tai gali sąlygoti ilgalaikį skurdą ir priklausomybę.

b. Klientai privalo turėti teisę į viešą atsiskaitymo procedūrą Vartotojai privalo turėti teisę į viešą atsiskaitymo procedūrą, per kurią jų pareiga grąžinti skolas būtų pritaikyta prie likusio pasiskolintų lėšų našumo. Kai kreditas nebėra naši investicija paskolos gavėjo ekonominiam gyvenimui, būtina sukurti skolų mokėjimo ir devalvavimo sistemą. Įmonės išnyksta, kai joms žlugus skolos nurašomos bankrotui. Tačiau asmenys neišnyksta ir todėl jų skolos našta turi būti pritaikyta prie jų darbo vertės, kai tai yra vienintelis pajamų šaltinis skolai grąžinti. Atsiskaitymas yra nauja pradžia skolininkams ir jų šeimoms.

6


Besiskolinantys privalo turėti atitinkamas priemones savo teisėms ginti ir galėti nevaržomai išsakyti savo susirūpinimą

a.

Būtina užtikrinti adekvačią tiek individualią, tiek kolektyvinę teisinę procedūrą besiskolinančiųjų teisėms įgyvendinti Kreditoriai vertina teisinius klausimus strategiškai ir apskaičiuoja riziką bei išlaidas, atsižvelgdami į savo veiklos visumą. Tačiau pavienis vartotojas prisiima didelę riziką, kai bando iškelti bylą kreditoriui. Praktikoje kreditoriai didele dalimi lemia, kurios bylos patenka į aukštesnės instancijos teismus. Dėl to tolesnėje teisės raidoje svarbu siekti šios vartotojų silpnybės gynimo būdų. Siekiant apimti finansines rizikas, pro deo procedūros yra labai svarbios kreditų teisei, nes nepasiturintiems sunkiausia apginti savo teises teisme. Teoriškai grupės veiksmai yra tinkama priemonė, jeigu valstybė sugeba užtikrinti vartotojų organizacijų, kurios veiksmingai rūpinasi nepasiturinčiais, finansavimą. Nors ombudsmenas ir kitos neteisminės sistemos yra naudingos asmenims, siekiantiems žalos atlyginimo, tačiau dėmesys taip pat turėtų būti kreipiamas į platų kreditavimo industrijos problemų, kurios iškyla sprendžiant individualius atvejus, spektrą. Tai gali būti daroma įpareigojant ombudsmeno struktūras pranešti valstybės valdymo institucijoms apie kasdien iškylančias specifines problemas.

7

7

b. Kritinis visuomenės mąstymas yra esminis sąžiningo ir atsakingo kreditavimo plėtros veiksnys

Finansų institucijos daro didelę įtaką žiniasklaidai skirdamos lėšas reklamai, investuodamos į žiniasklaidos įmones. Jos taip pat gali efektyviai naudotis prieš šmeižtą nukreiptais įstatymais, siekdamos nuslopinti kritišką žurnalistų požiūrį. Be to, dauguma su kreditavimu susijusių teisės ar ekonomikos tyrimų yra iš dalies finansuojami kredito paslaugų teikėjų. Jeigu valstybė neatsveria šios įtakos, kritiško atsako perspektyvos yra menkos. Kad visuomenė būtų sąmoninga ir pajėgi užtikrinti, jog mažas pajamas gaunanti vartotojų grupė galėtų naudotis kreditavimo paslauga, būtina siekti informuotumo apie privataus sektoriaus skolintojų veiklos modelius. Todėl Europos Sąjunga turėtų užtikrinti standartinę skolintojų pareigą atskleisti informaciją, susijusią su skolinimo modeliais skirtingose teritorijose ir skirtingoms socialinėms grupėms. Atsižvelgiant į finansinę kai kurių socialinių grupių atskirtį, tai būtų galima laikyti teigiamu skolintojų įsipareigojimu.


Projektas „Etiška bankininkystė – sąžiningus santykius kurkime kartu“ finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO subsidijų schemos lėšomis.



Lbka leidinys