Issuu on Google+

1


Turinys 1.Įţanga 2.Trumpa Salantų atsiradimo istorija ir pavadinimo kilmė 3. Ţymiausios Salantų lankytinos vietos:  Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia  Salantų kaštonas  Orvydų sodyba - muziejus  Imbarės pilakalnis  Gaidžio kalnas  Alkos alkakalnis

2


Įžanga

E

su, Vytautė Jonauskaitė, II A klasės Klaipėdos

„Ţemynos" gimnazijos mokinė. Leidyba yra viena mano mėgstamiausių pamokų, nes galiu išreikšti save ir daryti tai, kas man yra prie širdies. Mano pasirinkta tema yra Salantai - miestelis šiaurės vakarų Lietuvoje. Tai vieta, kur aš galiu pabėgti ir pasislėpti nuo kasdienio gyvenimo, nuo miesto šurmulio ir pabūti su savo minti-

3


Žymiausios Salantų vietos

P

agrindinis miesto architektūrinis akcentas – 1906-1911

m. išmūryta neogotikinė, dvibokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (architektas K. E. Strandmanas).

4


Trumpa Salantų atsiradimo istorija vadinimo kilmė

S

ir pa-

alantai - unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis

miestas. Salantai žinomi nuo XVI amžiaus. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 1640 metus Skilandţiai pradėti vadinti Salantais. Miesto vardo kilmė kilusi nuo pro Salantus tekanti upė Salanto. Liaudies etimologijoje yra pasakojimas, kad kai aplink Salantų teritoriją tekėjo upė, du kareiviai plaukė valtimi ir vienas žemaitiškai sušuko „Sala onta“ (t. y. „sala antai“ arba „ten yra sala“). Šitaip atsiradęs ţemaitiškas Salantų pavadinimas „Salontã“.

5


Orvydų sodyba-muziejus

Jį įkūrė Kazimieras Orvidas, daugelį metų, ypač melioracijos laikotarpiu, iš Salantų ir miestelio apylinkių kartu su sūnumis į savo sodybą vežęs įdomesnių formų akmenis, medžius ir kūręs iš jų paminklus bei įvairias skulptūras. Sodybos šeimininkui mirus, muziejumi rūpinosi jo sūnus Kazimieras (Viliumi vadintas). Jis buvo vienuolis pranciškonas – brolis Gabrielius. Tuometiniai sovietiniai valdininkai Orvidų sodybą ignoravo ir kuriamą muziejų keletą kartų buvo sunaikinę, tačiau Orvidai savo sumanymo neatsisakė ir apie 1990 -uosius metus ši sodyba jau buvo gerai žinoma Lietuvoje ir už jos ribų.

6


Salantų kaštonas

S

alantų kaštonas yra pats storiausias, gyvybingas, šiuo metu

žinomas, kaštonas Lietuvoje. Jis auga buvusiame Salantų dvaro parke (dabartiniame Salantų miesto parke). Manoma, kad jis čia auga dar nuo senojo dvaro parko įkūrimo laikų, XIX a. Įspūdingas, 1,53 m skersmens, 4,8 m apimties paprastasis kaštonas siekia 28 m aukštį.

7


8


9


Žmonės piliakalnį vadina Pilale, pasakoja apie jį legendas. Viena jų byloja, kad pilies valdovo dukra pamilusi bokšte įkalintą kryžiuotį ir padėjusi jam pabėgti. Už tai motina ją užkeikusi (žem. inbarusi). Merginą išgelbėti galėjo tik drąsus smuikininkas, kuris drįs pas ją užeiti ir prisieks amžiną meilę. Po kiek laiko toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai Inbarei. Ėmus jam sykį smuikuoti pro pilį einančiam jaunimui, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti gražiosios pilies valdovo dukros vardu Inbare (Imbare).

10


Imbarės piliakalnis

Imbarės piliakalnis įrengtas Salanto ir Pilsupio santakoje. Tai vienas ankstyviausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių. Žmonės piliakalnį vadina Pilale, pasakoja apie jį legendas. Viena jų byloja, kad pilies valdovo dukra pamilusi bokšte įkalintą kryžiuotį ir padėjusi jam pabėgti. Už tai motina ją užkeikusi (žem. inbarusi). Merginą išgelbėti galėjo tik drąsus smuikininkas, kuris drįs pas ją užeiti ir prisieks amžiną meilę. Po kiek laiko toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai Inbarei. Ėmus jam sykį smuikuoti pro pilį ei-

11


Alkos alkakalnis Tai ledynmečiu suformuota didžiulė kalva, kurios pietinė dalis vadinama Alkos kalnu. Pasak padavimų senovėje jį juosęs ežeras, o ant kalno buvusi pagonių šventykla, kurioje prie didelio ąžuolo degusi šventoji ugnis, prižiūrima vaidilutės ir žynio, gyvenusio tarp ąžuolų įrengtame būste. Šventykla buvusi skirta žalčių dievui Pilvyčiui, o joje laikomus žalčius vaidilutės maitino Salanto slėnyje esančiame Gaidžio kalne. Vyskupas M. Valančius mini, kad pagonys šventąją ugnį ant kalno tebegarbino ir XVII amžiuje. Alkakalnio papėdėje, dauboje guli akmuo su dubeniu. Manoma, kad tai šventyklos aukuras. Už jo iš aukštumos šlaito trykšta šaltinis, kurio vandenį žmonės vartojo akių ligoms gydyti. Tarp šaltinio ir akmens kalvos viršūnėje ne taip seniai dar augo Šventasis arba Aukuro ąžuolas.

12


Gaidžio kalnas Tai Salanto slėnyje šalia Salantų stūksanti kalvelė, vertinga kaip archeologinė, istorinė, mitologinė, sakralinė vieta. Kalva tokį vardą gavusi, esą, todėl, kad seniau praeivius vakarais baidydavęs iš jos sklindantis šaižus gaidžio giedojimas. Jis nurimęs tik pastačius ant kalvos koplyčią.

13


14


15


Salantai Vytautė Jonauskaitė IIa