Page 1


P R A K T I N I 킨 PATA R I M 킨 L E I D I N y S


Sveiki, Šį pavasarį pasirodė pirmoji leidinio „Mano namo statyba“ dalis. Šalies mastu – žinoma, ne itin didelis įvykis. Bet mums svarbus – ir jau pavasarį džiaugėmės, kad po bemaž penkerių metų pertraukos pajutome, jog yra poreikis paskaityti patyrusių specialistų labai konkrečių patarimų apie namą ir jo statybą – pradedant teisiniais dalykais. Džiaugsmo priežastis buvo paprasta – jeigu jaučiame leidinų apie individualią statybą paklausą, vadinasi, šis bei tas Lietuvos ūkyje tikrai tvarkosi. O juk lietuvių dar ilgai turbūt nepavyks atpratinti nuo minties, kad nuosavas namas – vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime. Ir tikriausiai nereikia bandyti atpratinti. Anoje leidinio dalyje įsigijome sklypą, pastatėme „dėžutę“, uždengėme stogą ir pasirūpinome infrastruktūra – vamzdynais, šildymu, vėdinimu. Kaip ir žadėjome pavasarį, atėjo laikas pasirūpinti kitais dalykais, paversti mūsų namus jaukiais ir mielais gyventi. Šioje „Mano namo statybos“ dalyje mes paprašėme įvairių ekspertų papasakoti apie grindis, langus, apšvietimą, apdailą, apie interjerą, baldus ir buitinę techniką – tai yra, apie visa tai, kas galiausiai ir paverčia šiaip namus mūsų namais. Atiduodami į jūsų rankas mūsų naująjį leidinį, tikimės, kad ne ką trukus vėl turėsime kalbinti statybų išmanytojus ir vėl kažką panašaus išleisti. O dabar – prašom. Šimtai gerų patarimų pačiu laiku – Jums, statantiems savo namą. Skaitykite. Leidėjai

MANO NAMO STATyBA ISSN 2029-5111 Nr. 3(10) * Ruduo, 2013 R E DA KC I J O S A D R E S A S

J. Jasinskio 16A, LT-01112 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2526300 El. p. info@verslozinios.lt Leidėja uAB „VERSLO ŽINIOS“ Generalinis direktorius ugnius Jankauskas Vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas

Leidinio redaktorius Aurelijus Katkevičius Stilistė Genovaitė Orintaitė Reklama Eglė Ostrauskaitė

Tel. +370 5 2526319 S PAu S T u V ė

„SPAuDOS KONTŪRAI” KPMG audituojamas tiražas – 10 100 egz.

Draudžiama kopijuoti ir platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją be UAB „Verslo žinios“ raštiško sutikimo. Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.


SPECIALUS PASIŪLYMAS AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS PLIENINĖMS STOGŲ DANGOMS

-20% Monterrey® Premium

Adamante®

Ruukki Classic®

Šios dangos padengtos specialiai plieniniams stogams Ruukki sukurtais, itin atspariais mechaniniam bei atmosferos poveikiui polimerais PURAL® ir PURAL® MATT, joms suteikiama 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantija, o spalvų paletė – dabar dar platesnė.

Pasiūlymas galioja nuo 2013.09.01 iki 2013.11.29, užsakant ne mažiau nei 30m2.

DIZAINO IDĖJOS

Daugiau informacijos, www.ruukkistogas.lt arba teiraukitės tel. 8(5) 232 2315.

Susikurkite savo svajonių namą Atsinaujinusioje mūsų interneto svetainėje www.ruukkistogas.lt rasite programėlę, su kurios pagalba akimirksniu pamatysite, kaip skirtingi stogo profilių raštai ir spalvos dera prie Jūsų namo spalvų!


Turinys

Redaktoriaus žodis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 Turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 Grindys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 Šiltos ir patikimos grindys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Grindų šiltinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 Grindų dangos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14 Medinės grindys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 Langai ir durys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 Langai – šilti ir patikimi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 Vidaus ir lauko durų ypatumai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24 Langų ir durų apsauga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26 Spyna – investicija į saugumą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27 Vidaus darbai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29 Glaistymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 Dažymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33 Tapetavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35 Plytelės ir jų klojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36 Namo sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39 Viską numatyti reikia iš anksto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40 Apšvietimo sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42 Šviesos reikia kiekvienai erdvei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 Prisijungimas prie LAN . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46 Šildymo sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48 Šildymo sistemos valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56 Šildymo sistemos: židiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58 Šiluma iš žemės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61 Protingas namas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62 Vėdinimo sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64


Turinys

Jaukūs namai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67 Interjero kūrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68 Virtuvė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70 Svetainė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73 Svečių kambarys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75 Miegamasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76 Čiužiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78 Vaiko kambarys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80 Stumdomųjų sistemų baldai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82 Namų biblioteka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85 Vonios kambario įrengimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86 Spalva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88 Buitinė technika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89 Skalbimo mašinos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92 Džiovintuvai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93 Viryklės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94 Gartraukiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96 Šaldytuvai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97 Indaplovės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99 Namų robotai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100 Namo aplinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 Aplinkos kūrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102 Kiemo danga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 104 Želdynai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105 Kiemo vartai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106


Grindys Šiltos ir patikimos grindys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Grindų šiltinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 Grindų dangos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14 Medinės grindys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16


GRINDYS

ALFONSAS VAŠKEVIČIuS

Šiltos ir patikimos grindys Ką reikėtų žinoti privataus namo statytojui apie grindis? Grindys turi būti ilgaamžės, mechaniškai patvarios, ilgainiui nesideformuoti ir netrūkinėti, neskleisti nuodingų, arba toksiškų, garų, dulkių.

Pastačius namo sienas, įrengus perdangas ir uždengus stogą, nutiesus vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų vamzdynus, kurie klojami po grindimis, galima pradėti dėti ir pačias grindis.

gruntą, kad grindys nesėstų nevie-

Grindims keliami nevienodi reikalavimai: grindys ant grunto turi būti pakankamos šiluminės varžos ir nepraleisti drėgmės, o tarpaukštinės turi gerai slopinti garsą.

įrengiamos rūsyje, ant betono pa-

Ant grunto

hidroizoliacija reikalinga ir pirmo

Įrengiant grindis ant grunto, svarbu gerai sutankinti pagrindo

aukšto grindyse. Taip pat hidroizoliacija turi būti vonios kambarių ir

Dedant grindis ant gelžbetonio perdangos tarp grindų dangos ir gelžbetonio plokštės reikia pakloti tamprios medžiagos sluoksnį.

10

2013 ruduo  Mano namo statyba

nodai. Norint sustiprinti pagrindą, reikia pilti ir sutankinti skaldos arba žvyro sluoksnį. Ant pagrindo betonuojamas ne mažiau kaip 6 cm betono pasluoksnis. Jeigu grindys grindo būtina pakloti hidroizoliacijos sluoksnį, kad jis sulaikytų kapiliarinę grunto drėgmę. Jei sklype aukštas gruntinio vandens lygis,

tualetų grindyse. Hidroizoliacija gali būti teptinė (bituminė mastika) arba klijuotinė (ritininė bituminė, panaši į plokščių stogų, tik atsparesnė puvimui, danga). Ant jos klojamas šiltinimo sluoksnis. Tai gali būti standus polistirenas arba kieta akmens vata. Ant šiltinimo sluoksnio dedamas armuoto betono sluoksnis, jame gali būti pakloti grindų šildymo kabeliai arba vamzdeliai. Betono paviršius turi būti gerai išlygintas. Dažnai tam naudojamas specialus skiedinys. Ant jo klojama grindų danga. Šiuo metu statybinių medžiagų gamintojai ir pardavėjai gali pasiūlyti įvairiausias grindų dangas pagal patalpų paskirtį ir užsakovo skonį. Atsiradus šilumą izoliuojančių medžiagų, atsparių vandeniui, betono pasluoksnio galima ir atsisakyti. Apšiltinimo plokštės klojamos tiesiai ant sutankinto ir gerai išlyginto smulkios skaldos sluoksnio. Pagrindinė šių medžiagų savybė yra ta, kad jos atsparios vandeniui, taip pat ilgai nekinta jų mechaninės savybės.


 GRINDYS Įrengiant grindis ant grunto, svarbu gerai sutankinti pagrindo gruntą, kad grindys nesėstų nevienodai.

Tarp aukštų Dedant grindis ant gelžbetonio perdangos tarp grindų dangos ir gelžbetonio plokštės reikia pakloti tamprios medžiagos sluoksnį. Tam tikslui gali būti naudojama kieta akmens vatos plokštė arba medžio plaušo plokštė. Patalpų, esančių virš rūsio, grindyse turi būti šilumos izoliacijos sluoksnis iš kietos akmens vatos arba standaus polistireno. Ant šio sluoksnio dažnai klojamas betono sluoksnis, analogiškas betono sluoksniui, koks būna grindyse ant grunto, klojamo ant šilumos izoliacijos sluoksnio. Šį sluoksnį nuo sienų turi skirti tamprios tarpinės, kad garsas nesklistų į namo sienas. Toliau klojama grindų danga. Išskirti galima vonios ir tualeto grindis. Svarbiausia, kad šių patalpų grindys būtų nelaidžios vandeniui. Tad ant betono sluoksnio reikia įrengti hidroizoliacijos sluoksnį, jis ne mažiau kaip 10 centimetrų aukštyje turi dengti ir sienų, pertvarų kraštus. Ant šio sluoksnio reikia dėti cemento skiedinio sluoksnį ir kloti keramines plyteles. Gana sudėtinga gerai sudėti grindis ant medinių perdangų. Projektuotojas turi atkreipti dėmesį į garso izoliaciją, vonių ir tualetų grindų hidroizoliaciją. Šiuo atveju negalima naudoti monolitinio betono ir kitų medžiagų, tinkamų klojant grindis ant gelžbetonio perdangų, – jos per sunkios. Šiuo metu klojant tokias grindis, be lentų paklotų, naudojamos cemento ir medžio pjuvenų plokštės ir orientuotos medžio drožlių plokštės. Jos atsparesnės drėgmei negu lentos, jas sudėjus paviršius yra lygesnis, ant jų galima kloti hidroizoliacijos sluoksnį. Grindys yra labai svarbus namo konstrukcijos elementas, tad reikia gerai išmanyti kiekvienos grindų dangos klojimo ypatumus, kad būtų pasirinktas tinkamiausias ir ekonomiškiausias variantas.

2013 ruduo  Mano namo statyba

11


GRINDYS

DR. RAIMONDAS BLIŪDŽIuS

Grindų šiltinimas: kaip efektyviau Skirtingai negu sienų ar stogų šiltinimo atveju, pastato šilumos nuostoliai pro grindis ant grunto priklauso ne tik nuo grindų sluoksnių šiluminės varžos, bet ir nuo pastato dydžio bei išorinių sienų perimetro ir namo užimamo ploto santykio. Apsisprendimas statyti namą su rūsiu arba be jo dažnai siejasi su pastato užimamu plotu. Name be rūsio kai kurios patalpos, tradiciškai įrengiamos rūsyje (katilinė, sandėliukas), perkeliamos į pirmąjį aukštą. Tokiu atveju padidėja pastato atitvaros, pro kurias dalis pastato šilumos pereina į gruntą, plotas. Nuo tinkamo ir optimalaus šios atitvaros apšiltinimo priklausys grindų įrengimo kaina ir pastato šilumos sunaudojimas. Statant namą be rūsio galimi du grindų dėjimo variantai. Tai grindų su natūraliai vėdinamu pogrindžiu įrengimas ir grindys ant grunto.

Su vėdinamu pogrindžiu Pastatų grindys su natūraliai vėdinamu pogrindžiu paprastai dedamos tose vietose, kur vyrauja aukšti gruntiniai vandenys ir sudėtinga įrengti drenažą. Šis grindų įrengimo būdas taikomas lengvų konstrukcijų mediniuose karkasiniuose namuose, sodo nameliuose ir vasarnamiuose, kur galimas paviršinio vandens lygio laikinas pakilimas polaidžių arba liūčių metu. Klojami gręžtiniai pamatai, o jų viršus sujungiamas gelžbetoninėmis sijomis. Skersinės sijos ir paklotas gali būti iš impregnuotos medienos arba gelžbetonio. Taip pat gali būti panaudotos gelžbetoninės plokštės, jos montuojamos ant pamatus jungiančių sijų, tačiau šis variantas brangus. Grindys virš ventiliuojamojo pogrindžio neturi atlaikyti viduje esančių krosnių, židinių ar kitų ypač sunkių įrenginių. Šiose vietose įrengiami specialūs nedideli pamatėliai, įgilinami iki 80 cm žemiau grunto paviršiaus. Grindys virš ventiliuojamojo pogrindžio šiltinamos taip pat kaip ir perdangos į vėdinamąją pastogę. Termoizoliacijos medžiagos dedama tarp sijų ir tarp gulekšnių, ant jų dedamos medinės grindys arba medienos plokštės. Ant šių plokščių gali būti klojamas parketas, linoleumas arba bet kuri kita grindų danga. Labai svarbu numatyti pogrindžio ventiliaciją, pastato pogrindžio sienose turi būti įrengtos ventiliacijos angos. Ventiliacijos angų plotas turi būti nuo 5 iki 15 cm2 vienam pastato perimetro metrui. Kadangi grindims virš ventiliuojamojo pogrindžio įrengti galima naudoti pigesnes medžiagas, šią atitvarą rekomenduojama apšiltinti kuo daugiau.

12

Grindys ant grunto Dažniau pasirenkamos grindys ant grunto, jos, kaip ir kitos pastato atitvaros, turi būti tinkamai apšiltintos. Pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas grindų ant grunto šiltinimo būdas yra grindų plokštės apšiltinimas. Vienodo storio ištisinis termoizoliacijos medžiagos sluoksnis gali būti klojamas tiesiog ant drenuojamojo grunto sluoksnio po grindų plokšte, grindų plokštės viduje arba virš jos. Kita priemonė, naudojama pastato šilumos nuostoliams pro grindis ant grunto sumažinti, yra papildomo šiltinimo sluoksnio pagal grindų perimetrą klojimas. Papildomas pakraščių apšiltinimas gali būti trijų tipų: horizontalus vidinis pastato perimetras apšiltinamas tam tikro storio ir pločio termoizoliacinės medžiagos juosta, analogiškas išorinis apšiltinimas ir vertikalus pastato pamatų apšiltinimas tam tikro storio ir gylio termoizoliacinės medžiagos sluoksniu. Vertikalus perimetro apšiltinimas gali būti išorinis, vidinis arba pamato sienos viduje. Visi čia paminėti šiltinimo variantai yra gerai žinomi statybininkams, parengtos sluoksnių dėjimo schemos ir apibrėžtas šiam tikslui naudojamų termoizoliacijos medžiagų kiekis. Tačiau labai svarbu nustatyti, koks kiekvieno iš anksčiau paminėtų šiltinimo būdų poveikis bendram grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientui ir pastato šilumos nuostoliams per grindis.

Du būdai Siekiant sumažinti grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientą, kiekvienu atveju reikia apskaičiuoti, koks būdas yra efektyvesnis. yra dvi pasirinkimo galimybės – didinti grindų plokštės šiluminę varžą arba pasirūpinti perimetro apšiltinimu. Termoizoliacijos medžiagų nau-

2013 ruduo  Mano namo statyba

Ekonomiškai naudingiau daugiau šiltinti grindų ant grunto plotą, ypač tais atvejais, kai numatoma įrengti šildomąsias grindis.


 GRINDYS

Ekonomiškai naudingiau daugiau šiltinti grindų ant grunto plotą, ypač tais atvejais, kai numatoma įrengti šildomąsias grindis. Toliau gerinant perimetro apšiltinimą nebus pasiektas toks efektas kaip apšiltinus visą grindų plokštę. Perimetro šiltinimo poveikis bendram grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientui yra minimalus. Mažesnių matmenų namui tikslinga, be nurodyto perimetro apšiltinimo, pakloti storesnį grindų plokštės apšiltinimo sluoksnį. Didesnių pastatų grindis ant grunto apšiltinti gali pakakti pagal perimetrą. Statytojas ar projektuotojas gali pasirinkti, kaip jam taupyti šilumą – ar didinti grindų ant grunto šiluminę varžą, ar šiam tikslui numatytus pinigus panaudoti geresniems langams, geresniam stogo arba sienų apšiltinimui.

Dažniau pasirenkamos grindys ant grunto, jos, kaip ir kitos pastato atitvaros, turi būti tinkamai apšiltintos.

dojimo efektyvumo požiūriu visada naudinga apšiltinti 1 m pločio horizontalųjį vidinį perimetrą (siaurame ir ilgame pastate – iki 1,5 m) ir 0,8–1 m gylio vertikalųjį išorinį perimetrą. Apšiltinti horizontalųjį išorinį perimetrą naudinga tada, kai įrengiami juostiniai pamatai. Taip galima pamatus įgilinti 10–20 cm mažiau. Apšiltinti perimetrą yra ekonomiškesnis būdas už termoizoliacijos medžiagos klojimą po visa grindų plokšte. Perimetrui šiltinti sunaudojama mažiau termoizoliacijos medžiagos. Kitas tokio apšiltinimo būdo pliusas yra tas, kad išvengiama šiluminio tiltelio susidarymo pagal pastato perimetrą tarp sienos, pamato ir grindų ant grunto.

Grindų plokštės apšiltinimas neturi didelio poveikio grindų paviršiaus temperatūrai. Grindų paviršiaus temperatūra pastato vidurinėje dalyje nebūna daugiau kaip 2°C žemesnė už patalpos oro temperatūrą. Vertikalusis ir horizontalusis perimetro apšiltinimas užtikrina, kad grindų paviršiaus temperatūra pakraščiuose nesiskirs nuo paviršiaus temperatūros pastato vidurinėje dalyje. Norint užtikrinti kuo geresnę žmonių savijautą, grindų dangą pagal galimybes reikia įrengti iš neimlių šilumai medžiagų, nes žmogus junta ne tiek paviršiaus temperatūrą, kiek atiduodamos šilumos kiekį. Todėl tuo atveju, kai grindų plokštė apšiltinama mažiau, patartina grindų viršutinei dangai rinktis medieną ar kitas organinės kilmės medžiagas.

Paklotas išsaugo grindų kokybę Jeigu reikėtų tik iš pažiūros išsirinkti grindų paklotą, specialią medžiagą sunkiai atskirtumėte nuo paprasčiausio pakuotėms naudojamo polietileno. Anot specialistų, priešingai nei išvaizda, šių medžiagų savybės labai skiriasi.

Svarbu, kad paklotas ne tik būtų atsparus gniuždymui, bet ir neįdubtų.

Pirmiausia specialus paklotas turi geras akustines savybes. Jis slopina žingsnių garsą, o tai aktualu ne tik apačioje įsikūrusiems kaimynams, bet ir to paties būsto gyventojams, ypač jei jie turi mažų, lakstyti ir dūkti mėgstančių vaikų. Kita vertus, betonas, ant kurio klojamos grindys, paprastai nėra lygus kaip stiklas, tad paklotas išlygina paviršių, kad grindys nebūtų dedamos ant nelygumų. Jei grindys ne visai išlygintos, ant nelygaus paviršiaus paklotas parketas ar laminatas kels specifinį garsą vaikščiojant. Specialūs paklotai išsiskiria atsparumu gniuždymui. Jei klosime suneriamąsias grindis, tai toje vietoje, kur parketas ar laminatas sunertas, paklotas bus stipriau spaudžiamas. Jei jis netvirtas, bus tarsi nukertamas ir

po kelerių metų nekokybiško, netinkamo pakloto toje vietoje nebeliks, o grindyse atsiras plyšys. Svarbu, kad paklotas ne tik būtų atsparus gniuždymui, bet ir neįdubtų. Jeigu paklotas nepakankamai atsparus, pastačius knygų lentyną ir po kurio laiko ją patraukus, grindyse lieka nelygumų ir jie matomi plika akimi. Specialus paklotas nuo paprasto polietileno dar skiriasi tankiu ir šilumos varža – jeigu sudėtos šildomosios grindys, paklotas turi praleisti, o ne sulaikyti šilumą. Po grindimis pakloję paprasčiausios pakavimo medžiagos pirmus metus didelio skirtumo gal ir nepajusite, tačiau po kelerių metų grindų savybės gali visiškai pasikeisti.

2013 ruduo  Mano namo statyba

13


GRINDYS

GINTARAS KLIMAVIČIuS, AuRIMAS LuKŠTINSKAS

Grindų dangos: ir natūralios, ir dirbtinės Renkantis būsto grindų dangą, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kokios – natūralios ar dirbtinės – norite. Tada jau galima galvoti apie dangos ilgaamžiškumą, ekologiškumą, naudojimo ypatybes.

Laminuotos medienos plaušo grindlentės gali būti klijuojamosios arba suneriamosios. Jos dažniausiai klojamos kaip plūdriosios grindys. Tai yra tokios grindys, kurios nėra pritvirtintos prie pagrindo ar sienų, o paliekamas 1–1,5 cm tarpas tarp dangos ir sienų perimetro. Nė viena, juo labiau dvi lentos negali remtis į sienos paviršių. Vėliau šis tarpas uždengiamas tos pačios spalvos grindjuoste. Klojant plūdriąsias grindis ant tvirto pagrindo, tiesiamos ir drėgmę izoliuojančios medžiagos. Tai būtina, kai klojama pirmame aukšte, po kuriuo nėra rūsio. Laminuotos grindų plokštės gali būti klojamos ir ant šildomųjų grindų. Prieš klojant laminuotas grindlentes patariama dvi dienas iki klojimo neišpakuotas palaikyti toje patalpoje, kur jos bus klojamos, – taip grindlentės prisitaiko prie patalpos aplinkos sąlygų. Klojant grindis kambario temperatūra turėtų būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių.

Keraminių dangų įvairovė

Dirbtinių dangų grupei priklauso didelė dalis dangų – nuo akmens, keramikos imitacijos iki visų rūšių medienos.

Dirbtinių dangų grupei priklauso didelė dalis dangų – nuo akmens, keramikos imitacijos iki visų rūšių medienos. Šios grupės daugumą sudaro PVC dangos. Jos tinka visų paskirčių patalpoms, nuo bendrų kambarių, prieškambarių, laiptinių, virtuvių iki specialios paskirties patalpų – vonių, sanitarinių mazgų, katilinių, sandėliukų. Šios dangos mėgstamos architektų dėl plačios spalvų skalės ir galimybių sukurti individualų grindų piešinį.

Laminuotas paprasta kloti Laminuotos dangos – tai medžio ar akmens dangos imitacija. Jos patrauklios tuo, kad paklotų nereikia šlifuoti, lakuoti, dažyti, o grindų, ant kurių klojama, paviršius nebūtinai turi būti idealiai lygus. Laminuotos dangos nedegios, atsparios įbrėžimams, trinčiai, smūgiams, jų neveikia cheminės medžiagos ir ultravioletiniai spinduliai. Paprastai jos klojamos taip: klijuojamos tarpusavyje arba sukabinamos be klijų specialiai sukurta vadinamąja „click lock“ sistema. Dažniausiai laminuotos dangos klojamos ant minkšto 3 mm pakloto, jis kompensuoja nedidelius grindų nelygumus ir atstoja garso izoliacijos medžiagą. Tinka visoms gyvenamosioms patalpoms, išskyrus drėgnas, pavyzdžiui, vonią, sauną. Galimybės sukurti individualų grindų piešinį, klojant tokio tipo dangą, ribotos, bet dėl nedidelio storio ją tinka derinti su kiliminėmis ir keraminėmis dangomis.

14

2013 ruduo  Mano namo statyba

Keraminės ir akmens masės dangos – seniausiai pasaulyje naudojamos dangos įvairios paskirties patalpoms. Anksčiau plytelės pastatuose būdavo klojamos praktiniais sumetimais, o dabar jos vertinamos ir kaip estetinis akcentas. Renkantis plyteles, galima sukurti įvairių efektingų derinių, jų dydžiai taip pat gali skirtis. Medžio, akmens imitacija, metalizuoti paviršiai, kainos nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų už kvadratinį metą – rinktis galima ir pagal skonį, ir pagal piniginę. Mūsų klimato sąlygomis prieš klojant keraminę dangą būtina įrengti šildomąsias grindis, kitaip vaikščioti bus nemalonu ir šalta. Jei nepamiršote pasirūpinti gera grindų hidroizoliacija, tai keraminės ir akmens masės dangos puikiai tinkamos visų paskirčių patalpoms, net ir toms, kuriose būna drėgna. Akmens masės plytelės ypač tinka įrengiant viešbučių, restoranų, mokslo įstaigų, ligoninių interjerus ir eksterjerus. Jos atsparios braižymui, chemikalams, šalčiui, mechaniniam poveikiui.

Kilimai padeda izoliuoti garsą Kiliminės dangos – vienas iš pagrindinių mus supančių interjero elementų. Tokia grindų danga padidina garso izoliaciją ir leidžia sumažinti šildymo išlaidas. Kiliminės dangos klojamos ant lygaus, švaraus ir sauso paviršiaus.


 GRINDYS

Prieš klojant kiliminę dangą, patartina mažiausiai parą ją palikti toje patalpoje, kurioje bus klojama. Kilimines dangas galima patiesti laisvai, tačiau dauguma gamintojų pataria jas klijuoti. Klijais turi būti nuteptas visas dangos paviršius, kad ji nesiraukšlėtų ir nesusibanguotų.

Parketas – ekologiška Natūralios grindų dangos – tai pirmiausia parketas (parketlentės arba skydinis parketas). Šią medžiagą patariama rinktis, jei rūpi ekologiškumas ir nereikia itin taupyti. Klojant parketą, galima sukurti įvairių grindų raštų, jų paviršiai beicuoti įvairiomis spalvomis, galima lakuoti blizgiu arba matiniu laku. Beveik visa, kas būdinga natūraliai medienai, būdinga ir parketui. Vienintelė sąlyga – parketas turi būti sausas ir klojamas pagal griežtas technologijas. Parketą galima klijuoti, kloti ant specialiai OSB plokštėmis išlyginto paviršiaus tik ant betoninio pagrindo, o jo drėgnumas negali viršyti 3%. Mediena yra izoliacijos medžiaga, bet tinka ir šildomosioms grindims. Skandinavijos šalyse prieš klodami parketą statybininkai patiesia 5 mm plieno lakštų, kad būtų daugiau atiduodama šilumos. Skydinį parketą galima klijuoti tiesiai ant betono, bet grindys turi būti labai lygios. Pagal patalpos paskirtį galima pasirinkti tinkamą parketo storį – 7, 10, 14, 20 ar 22 mm. Kuo storesnis paviršius, tuo parketas ilgaamžiškesnis, tuo ilgiau nenudyla, tačiau plonesnę dangą lengviau kloti. Viršutiniuose aukštuose, miegamuosiuose patartina dėti 7 mm storio grindis, o pirmame aukšte tiktų 14 mm (gali būti klojamos ant bet kokios kitos dangos) arba storesnis. Skydai gali būti dedami ir ant šildomųjų grindų. Lentinės grindys – irgi iš natūralios medžiagos. Kad jos būtų gražios, turi būti ne tik gerai paklotos, bet ir kruopščiai nušlifuotos bei padengtos kokybiškais lakais, alyva ar vašku. Grindys šlifuojamos ir lakuojamos praėjus 4–10 dienų nuo paklojimo. Pirmąkart nulakuotos, visiškai išdžiūvusios grindys vėl šlifuojamos ir poliruojamos, o po to, gerai išvalytos, lakuojamos antrą kartą. Medinius paviršius galima ir alyvuoti. Medis, padengtas alyva, kvėpuoja, išlaikoma gyva medžio struktūra, paviršius įgauna antistatinių savybių ir, žinoma, tampa atsparesnis. Alyvuojant, priešingai nei lakuojant, nesusidaro keleto sluoksnių, dėl to išlieka natūralaus medžio pojūtis. Dažniausiai natūrali alyva naudojama egzotiškoms medienos rūšims – raudonmedžiui, tikmedžiui ar vyšniai. yra

ir baltos alyvos, ji pabalina medžio spalvą. Tokia paprastai dengiami ąžuoliniai, uosiniai, bukiniai, kleviniai, beržiniai ar pušiniai paviršiai. Nuteptos alyva ir tinkamai prižiūrimos dangos tarnavimo laikas neribotas.

Akmuo – prabangos simbolis Akmens (granito, marmuro) danga – prabangi, aukštos kokybės natūrali medžiaga. Marmuras yra „minkštesnis“ už granitą, ne toks atsparus trinčiai ir kitokiam mechaniniam poveikiui (į jį gali įsigerti ir skysčių), todėl rečiau naudojamas grindims, kuriomis daugiau vaikščiojama. Pasirinkus marmurinę židinio apdailą, tokio paties marmuro dažnai klojama ant grindų prie židinio angos, kameros. Tą patį galima daryti ir su granitu, tik jis daug atsparesnis, tvirtesnis, lygesnis akmuo. Akmeninėms dangoms kloti reikia įgūdžių. Viena iš svarbiausių sąlygų – gyvenamosiose patalpose grindys turi būti šildomosios, kad šių medžiagų natūralumo nenuslopintų nemalonus akmens šalčio pojūtis.

Grindjuostė pagal dangą Grindų dangos apvadai (grindjuostės) palei sienas, kaip ir dangos, gali būti natūralūs (medinės) arba dirbtiniai. Dažniausiai jie pasirenkami pagal grindų dangą. Kokios medžiagos danga – tokia ir grindjuostė. Populiariausi grindų dangų apvadai yra iš laminuoto medienos plaušo ir iš putinto plastiko.

Plastikinių arba medžio plaušo grindjuosčių pranašumas, palyginti su medinėmis, yra tas, kad joms negresia jokia deformacija, jos nesudrėks ir neperdžius.

Plastikinių arba medžio plaušo grindjuosčių pranašumas, palyginti su medinėmis, yra tas, kad joms negresia jokia deformacija, jos nesudrėks ir neperdžius. Be to, montuojant plastikines grindjuostes nebereikia pastangų itin tiksliai supjauti ir suleisti kampus. Vidiniai ir išoriniai kampai, išilginės sandūros ir atviri galai jungiami specialiais gaubteliais. Plastikinėmis grindjuostėmis patogu paslėpti ir instaliacijos kabelius. Sudėjus laminuotąsias plūdriąsias arba parketo grindis taip pat rekomenduotina rinktis plastikines, naujos rūšies grindjuostes, jos specialiais elementais tvirtinamos prie sienų. Toks tvirtinimo būdas daug patogesnis ir patikimesnis už grindjuosčių klijavimą. Jei grindų danga – akmens masės arba keraminių plytelių, tada įprasta suklijuoti apvadą iš vienodo pločio grindų plytelių atraižų. Kiliminės dangos grindų apvadai yra klijuojamieji plastikiniai loveliai (profiliai), matoma tik jų siaura viršutinė briauna, nes į juos įklijuojama tos pačios grindų dangos juosta.

2013 ruduo  Mano namo statyba

15


GRINDYS

TOMAS SIGLIuKAS

Medinės grindys – natūralu ir jauku Savo natūraliu grožiu, šiluma ir ekologiškumu medinės grindys gerokai pranašesnės už visas kitas grindų dangas. Dėl nenutrūkstamo technologijų tobulinimo šiandien medinės grindys tapo ne tik prieinamos platesniam gyventojų sluoksniui, bet dėl patikimumo bei ilgaamžiškumo atitinka ir reiklesnių vartotojų poreikius. Grindys iš masyvo – tai gerai žinomas tradicinis lietuviškas parketas ir grindinės lentos. Klijuotinės daugiasluoksnės grindys – tai grindys, pagamintos iš kelių medienos sluoksnių, suklijuotų statmenai vienas kitam. Tai trisluoksnės parketlentės ir dvisluoksnis parketas. Medinės grindys dedamos ir buitinėse patalpose, ir visuomeniniuose pastatuose. Negalima jų kloti tik drėgnose erdvėse.

Grindys iš masyvo – tai gerai žinomas tradicinis lietuviškas parketas ir grindinės lentos.

Įvairios medienos rūšys skiriasi tankumu, todėl ir grindys iš skirtingų medienos rūšių skiriasi savo kietumu ir atsparumu. Parketo ir parketlenčių kietumas matuojamas Brinellio metodu: į medienos pavyzdį tam tikra jėga spaudžiamas rutuliukas, jo skersmuo 10 mm. Paskui matuojamas rutuliuko paliktas pėdsakas. Kietumas išreiškiamas brineliais. Kuo skaičius didesnis, tuo kietumo laipsnis aukštesnis, o tai reiškia, kad medžiaga atsparesnė trinčiai ir įspaudams.

Pagal spalvą ir piešinį Tradiciškai parketas gaminamas iš lapuočių medienos, nes ji kietesnė ir atsparesnė dilimui negu spygliuočių. Tačiau ir lapuočiai tarpusavyje skiriasi: vienos rūšys stabilios ir kietos, kitos – kaprizingos ir minkštos, vienas žinome nuo vaikystės, ne taip seniai pasirodė ir egzotinių rūšių. Pačios atspariausios klimato kaitai ir drėgmei yra egzotinės medienos rūšys: raudonmedis, akmenmedis, tikmedis ir kitos. Iš lietuviškos medienos tradiciškai grindims naudojamas ąžuolas ir uosis. Jautriausios drėgmei rūšys – bukas, klevas. Dažniausiai parketą renkamės atsižvelgdami į medienos spalvą ir piešinį. Paprastai parketas pagal šakotumą, spalvą ir tekstūrą skirstomas į tris ar keturias kategorijas. Nuo rūšiavimo priklauso ir parketo kaina. Pavyzdžiui, pagal medžio tekstūrą rinktas spindulinio pjūvio parketas gali kainuoti beveik dvigubai daugiau negu nerūšiuotas. Kaina priklauso ir nuo parketo matmenų – kuo jie didesni, tuo ir kaina aukštesnė (tradiciškai storis yra 14–16 mm, plotis 40–70 mm, ilgis 200–700 mm). Daugelis įmonių nustato savo rūšiavimo kriterijus, todėl net ir to paties pavadinimo skirtingų įmonių gaminiai gali skirtis ir išvaizda, ir kokybe. Pažymėtina, kad pačios brangiausios rūšys ne visiems gali būti pačios gražiausios. Pavyzdžiui, rinktinis spindulinio pjovimo ąžuolas, kurio visos lentelės turi tiesią linijinę tekstūrą, yra panašios. Vietoj tikėtinos elegancijos ši medžiaga gali suteikti interjerui nuobodulio,

16

2013 ruduo  Mano namo statyba

monotonijos. O grindys, kuriose žaidžia įvairūs piešiniai, atrodys natūralios ir gyvos.

Lakas ar alyva? Parketą galima lakuoti arba alyvuoti. Ką rinktis – laką ar alyvą, – priklauso nuo spalvos ir struktūros išryškinimo. Lietuvoje labiau įprasta parketo grindis lakuoti. Lakuotų grindų priežiūra labai paprasta. Kaip alternatyva lakui gali būti naudojama alyva. Įsigėrusi į medieną, alyva padidina jos atsparumą, suteikia galimybę remontuoti tam tikras subraižytas vietas, išsaugo natūralų medienos grožį, tačiau jos eksploatacija ir priežiūra reikalauja daugiau pastangų. Alyva neuždeda apsauginės plėvelės, o tik įsigeria į viršutinį medžio sluoksnį. Alyvuotas grindis kartkartėm reikia atnaujinti.

Klijuotinių grindų pranašumai Dvisluoksnis parketas yra panašių matmenų kaip ir tradicinis lietuviškas masyvo parketas (7–12 cm pločio, 50–100 cm ilgio ir 10–12 mm storio). Viršutinis – kietmedžio grindų sluoksnis (3–6 mm storio). Apatinis – išlyginamasis, pagamintas iš faneros arba spygliuočių medienos. Trisluoksnės parketlentės – paprastai didelių matmenų (14–22 cm pločio, 210–240 cm ilgio, 13–19 mm storio) plokštės. Viršutinis sluoksnis 3–6 mm storio tauriosios medienos, vidurinis sluoksnis – pušies tašeliai, o apatinis – spygliuočių lukštas. Trys sluoksniai suklijuoti statmenai vienas kitam.

MEDiEnos sTiPRuMas PaGal BRinEllĮ (n/mm2), kai MEDiEnos DRĖGnuMas 6%:

uosis

-42

Vyšnia

-37

Bukas

-42

Beržas

-32

Tamsioji miletija

-54

Maumedis

-23

Plienmedis

-49

Pušis

-22

Kanadinis klevas

-48

Ąžuolas

-42


 GRINDYS

Dvisluoksnės ir trisluoksnės grindys, kaip ir tradicinis parketas, rūšiuojamos pagal tekstūrą ir spalvą. Šių grindų paviršiai paprastai jau gamykloje būna nulakuojami arba alyvuojami. Masyvus ir daugiasluoksnis parketas vienas nuo kito skiriasi pirmiausia tuo, kad, keičiantis patalpų oro drėgniui, daugiasluoksnio parketo konstrukcija 8–10 kartų stabilesnė ir patvaresnė. Todėl kelių sluoksnių parketas beveik „nejuda“, nesusibanguoja, jame neatsiranda plyšių. Medienos sluoksniai suklijuoti statmenai vienas kitam ir tai 70–80% sumažina medienos deformaciją. Trisluoksnės parketlentės gamyklinių sujungimo taškų turi 80% daugiau – taigi ir galimybių plyšiams atsirasti yra kur kas mažiau. Daugiasluoksnės medinės grindys dažniausiai jau gamybos metu yra šlifuojamos ir lakuojamos. Danga yra visiškai baigta, ją telieka tik pakloti. Masyvų tradicinį parketą sudaro ištisinis medienos sluoksnis. Didelis tokio parketo matmenų, medienos raštų pasirinkimas, yra galimybė dėlioti piešinius, pačiam pasirinkti norimą laką, jo blizgesį, atsparumą, tonuoti parketą norimais atspalviais. Klojant nedidelių matmenų masyvų arba dvisluoksnį parketą, lengva atrinkti lenteles pagal atspalvius, galima sukloti parketą pagal piešinius, pavyzdžiui, „eglute“, „kvadratais“ arba tiesiog simetriškomis „bangelėmis“.

Geriausiai parketą kloti baigus visus drėgnuosius apdailos darbus, t. y. dažyti, tinkuoti. Tai padės išvengti nepageidaujamų paviršiaus pažeidimų bei drėgmės, nuo jos parketas ar parketlentės gali išsipūsti. Prieš klojant grindis ypač svarbu gerai paruošti pagrindą. Jis turi būti lygus, sausas, tvirtas. Labai dažnai taupydami pinigus pirkėjai nepakankamai lygiai paruošia pagrindus ar jų išvis nelygina, dėl to po kiek laiko atsiranda plyšių, grindys gali girgždėti, banguoti. Taip pat labai svarbu gerai išdžiovinti naujai išlietus betoninius pagrindus. Betoninio pagrindo drėgnumas neturi viršyti 3%, norint pasiekti tokį rezultatą, naujai išlietas pagrindas turi džiūti 2–3 mėnesius. Medinių pagrindų: drožlių plokščių (OSB arba MDP), faneros, juodgrindžių, drėgnumas turi neviršyti 12%. Klojant parketą ar parketlentes būtina palikti 10–15 mm plyšį tarp grindų ir sienų. Jis paslepiamas grindjuoste. Tarpas reikalingas, nes grindys dažnai plečiasi, meistrų žodžiais, „vaikščioja“.

Įrengimo būdai

Masyvų ir dvisluoksnį parketą dėl jo palyginti nedidelių matmenų tvirtiname visa plokštuma prie pagrindo. Klijuojame klijais, jei yra galimybė – prikalame ir vinimis (tai priklauso nuo pasirinktų grindų bei pagrindo). Šio tvirtinimo būdo pagrindinis pliusas – akustinis (vaikščiojame tvirtomis grindimis, jos nebanguoja, negirgžda), trūkumas – nemenkos klijų sąnaudos, didesni reikalavimai pagrindui.

Patalpos, kurioje bus klojamas parketas ar parketlentės, temperatūra turi būti 15–20°C, santykinis oro drėgnis 40–60%.

Parketlentes paprastai tvirtiname suneriamuoju (plūdriuoju) būdu – tarpusavyje suklijuojame parketlenčių įlaidą ir išdrožą netvirtindami prie pagrindo. Pranašumai –

skiRiaMi Du PaGRinDiniai MEDinių GRinDų TiPai: 1. grindys iš masyvo, 2. klijuotinės trisluoksnės ar dvisluoksnės medinės grindys.

2013 ruduo  Mano namo statyba

17


GRINDYS

§

Dažniausios klaidos Ar grindis klosime plūdriuoju būdu, ar klijuosime visa plokštuma prie pagrindo, dažniausias rūpestis – kaip paruošti lygų pagrindą. Dažnai pirkėjai, taupydami pinigus, nepakankamai gerai išlygina betoninius pagrindus, dėl to vėliau, grindis eksploatuojant, dėl pagrindo nelygumų atsiranda plyšių. Jei grindys suklotos plūdriuoju būdu, jos ima girgždėti, banguoti. Dažnai klientai nepakankamai išdžiovina naujai išlietus betoninius pagrindus, todėl ant jų paklotas parketas sugeria drėgmę ir po kurio laiko išsipučia.

šis tvirtinimo būdas yra optimalus, nes eksploatuojant grindis yra mažiausia galimybė atsirasti plyšiams, mažos klijų sąnaudos. Trūkumas – jei prastai išlygintas pagrindas, o taip dažnai pasitaiko, parket­lentės gali girgždėti, banguoti.

Patalpos, kurioje bus klojamas parketas ar parketlentės, temperatūra turi būti 15–20°C, santykinis oro drėgnis 40–60%.

Parketlentės gali būti ir surenkamosios, klojamos be klijų. Pagrindinis jų pranašumas – greitai, paprastai ir švariai paklojamos grindys. Šiuo metu svarbiausia ir didžiausia vertybė yra laikas. Pasirinkę šį variantą, grindų klojimo laiką sumažinsite beveik perpus, be to, taip paklotoms grindims nereikia džiūti, jomis galima iš karto vaikščioti. Kadangi medis yra neblogas šilumos izoliatorius, tik iki 16 mm storio medinė danga tinka šildomosioms grindims. Nerekomenduojama rinktis buko ir klevo medienos, nes ji itin jaut­ri drėgmės svyravimams. Jei planuojate įsirengti šildomąsias grindis, geriausiai pasirinkti dvisluoksnes ar trisluoksnes medines, nes jos stabilesnės ir patvaresnės drėgmės pokyčiams. Reikia laikytis pagrindinių nuorodų: betoniniai pagrindai turi būti kruopščiai paruošti ir išdžiovinti pagal specialistų instrukcijas; parketo paviršiaus įšilimo temperatūra turi būti ne didesnė kaip 25–26ºC; rekomenduojama pasirinkti klijus, kurių sudėtyje nėra vandens. Visada reikia išsiaiškinti, ar jūsų pasirinktos grindys gali būti šildomosios, atsižvelgti į klijų ir šildymo sistemos specifikaciją.

Grindų lentos Kuo lentelės didesnės, tuo ir grindys gražesnės, bet reikia nepamiršti, kad kuo lenta platesnė, tuo ir medienos deformacija didesnė. Lietuvoje populiariausios grindų lentos gaminamos iš spygliuočių medienos – pušų, eglių. Pastaruoju metu gaminamos ir dygiuotos grindų lentos. Jos yra sujungtos iš trumpų medienos ruošinių. Sudėtos patalpoje, tokios lentos dėl atspalvių įvairovės primena parketą. Dygiuotos lentos yra lygios ir tiesios, o trumpi ruošiniai neleidžia lentai „suktis“. Įprastiniai spygliuočių lentų matmenys: storis 30–40 mm, plotis 80–140 mm, ilgis 2 000–6 000 mm.

18

2013 ruduo § Mano namo statyba

Rinkdamiesi lentas pasidomėkite, kur jos pagamintos, ar išlaikyti matmenys ir leistini nuokrypiai, t. y. ar gamintojas turi technines sąlygas, kad pagamintų kokybišką dirbinį. Grindinių lentų pakuotes rekomenduotina atidaryti toje patalpoje, kur bus klojamos grindys, kelios dienos prieš atliekant šį darbą, kad jos prisitaikytų prie patalpos drėgnio ir temperatūros. Tai bent iš dalies sumažins lentų traukimąsi džiūvant arba plėtimąsi brinkstant. Prieš klojant lentas labai svarbu gerai paruošti pagrindą. Jei jis nelygus, gali atsirasti plyšių, tada vaikščiojant grindys girgžda, banguoja. Pagrindui išlyginti rekomenduojama naudoti gulekšnius. Gulekšniai klojami kas 40 cm. Reikia nepamiršti palikti 10–15 mm plyšius tarp lentų ir sienų, kolonų, vamzdžių. Grindims šlifuoti jums prireiks specialių šlifavimo mašinų. Jei darbų imsitės patys, įrankius galite išsinuomoti. Jei norite turėti tikrai kokybiškas grindis, šlifuojant būtina naudoti ir būgninę, ir diskinę mašinas. Taip pat labai svarbu tolygiai smulkinti šlifavimo popieriaus abrazyvųjį paviršių, nepraleisti nė vieno etapo. Šlifuojama keičiant šlifavimo popierių nuo rupaus, paprastai pradedame Nr. 24–30, iki smulkiausio, Nr. 120–150. Glaistas parenkamas pagal medienos atspalvį. Jis kuo giliau įspaudžiamas į tarpus, o išdžiūvęs nušveičiamas šlifavimo popieriumi. Medinių grindų paviršius padengiamas laku arba alyva. Lakuojamas ar alyvuojamas paviršius turi būti visiškai švarus ir sausas. Todėl nušlifuotas grindis reikia gerai išsiurbti. Jei ant lakuojamo paviršiaus liks dulkių, nulakuotas jis bus šiurkštus. Lietuvoje gaminamos ir kietmedžio (ąžuolo, uosio) grindų lentos. Pagal kainą ir lygį kiet­medžio masyvo lentos yra vertingiausias pasirinkimas medinių grindų paletėje. Kietmedžio masyvo grindų lentų grožį pastebės ir pagirs kiekvienas. Daugiausia gaminama šakotų kiet­medžio masyvo lentų, lentų be šakų išeiga siekia tik apie 20%. Tad kainų skirtumas gali būti ryškus. Rekomenduojamas tvirtinimo būdas – klijuoti visą plokštumą prie OSB pagrindo ir lentas dar prisukti medvaržčiais. Kad medinės grindys tarnautų jums ilgai, būtina paisyti pardavėjų patarimų, kaip jas reikia prižiūrėti. Medines grindis reikėtų valyti tik gerai išgręžtais skudurais, nepalikti drėg­nų dėmių, nes nuo vandens pertekliaus gali pradėti juoduoti sujungiamosios siūlės. Valyti galima tik su specialiomis priežiūros priemonėmis. Prie lauko durų reikia padėti kilimėlius kojoms valytis, nes smėlis ir žvyras – pagrindiniai grindų priešai. Baldų kojų apačią reikia apklijuoti veltiniu.


Langai ir durys Langai – šilti ir patikimi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 Vidaus ir lauko durų ypatumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24 Langų ir durų apsauga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26 Spyna – investicija į saugumą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27


LANGAI ir DURYS

Temos partneris

„Tiks langai“: praktiški patarimai renkantis langus Tikriausiai kiekvienas žmogus trokšta ilgaamžių, patogių, jaukių ir saugių namų, kuriuose būtų malonu leisti laiką. Toks svajonių būstas – tai ne vien gražios interjero detalės, o ir kokybiškos statybinės konstrukcijos, kurios taip pat prisideda prie gyvenimo namuose kokybės. Plastikiniai langai – geriausias pasirinkimas, jei norite įsigyti naujus langus nešvaistydami didelių pinigų. Rinkoje yra siūloma daug įvairių langų, todėl pirkėjui labai svarbu sugebėti išsirinkti. Langų gamintojai vardija jų nuožiūra svarbiausius langų privalumus: vienas – langų medžiagų ekologiškumą, antras – langų rėmų gabaritus, trečias – profilių kamerų skaičių ar armavimo būdą, o dar kitas – stiklų skaičių. Medžiagų kokybė yra svarbu, bet svarbu ir langų konstrukcijos, kurių įvairovė priklauso nuo skirtingų gamybos ir jų komplektavimo ypatumų. „TIKS langai“ rekomen-

20

Langų energetinio efektyvuduoja langus rinktis pagal tai, kiek jie taupo energijos ir kiek mo klasifikavimo skalėje reitinpraleidžia šviesos. guojami visi langai – prasčiausių Inovatyvūs plastikinių konst- savybių langai, kurių uw yra 1,5 rukcijų techniniai sprendimai lei- W/m²K ir didesnis, yra priskiriami džia suderinti didelį šviesos pra- G klasei, o energetiškai efektylaidumą ir termoizoliacines savy- viausi langai, kurių uw yra iki bes. Išmintingai besitvarkančio- 0,7 W/m²K, yra priskiriami aukšse šalyse (ypač Skandinavijoje) čiausiai A++ klasei. Idealiai šilšviesos laidumo koeficientas yra tais galima vadinti A++ ir A+ labai svarbu, o Lietuvoje jis nepa- energetinio efektyvumo langus, grįstai ignoruojamas. Bet juk pa- kurie statybų pramonėje dažnai grindinė langų paskirtis ir yra vadinami pasyviais. praleisti šviesą, kurios trūkumą Nors daugeliu atvejų didžiausi neretai kompensuojame įjung- energijos nuostoliai tenka pastadami elektros lemputę. to langams (30–40 %), tačiau inSvarbu atkreipti dėmesį į kuo vestavimas į efektyviausiai enerdidesnį langų energetinį efekty- giją taupančius langus neretai vumą, išreiškiamą šilumos per- buvo atidėliojamas. Pastaruoju davimo koeficientu uw. Šio ro- metu brangstanti energija verčia diklio (uw) nustatymo būdai yra keisti ankstesnes nuostatas ir griežtai reglamentuoti ES normi- ieškoti racionaliausių taupymo nių dokumentų. Nepriklausomai sprendimų. Individualių namų nuo pastato orientacijos, aplin- statytojai ir renovuotojai vis dažkos ar kitų veiksnių langų uw niau investuoja į aukščiausio reikšmė išlieka ta pati visame pa- energetinio efektyvumo langus, norėdami sutaupyti ne langų pirsaulyje.

2013 ruduo  Mano namo statyba

idealiai šiltais galima vadinti A++ ir A+ energetinio efektyvumo langus, kurie statybų pramonėje dažnai vadinami pasyviais.


 LANGAI ir DURYS

aukštuminiuose pastatuose ir pajūryje, kur dažnai būna stiprūs vėjai, liūtys ar audros. Centrinėje staktoje esančios tarpinės apsaugo langų apkaustus nuo drėgmės ir neleidžia krituliams patekuAB „Aveplast“, valdančios ti ant vidinės palangės. Šiais metais rinkoje populiarėja „TIKS langai“ prekių ženklą, direktorius Vilius Eidukevičius pa- plastikiniai langai, turintys išskirbrėžia, kad „tobulėjant langų tinę savybę – didesnį nei įprasta konstrukcijoms ir siekiant kuo stiklo paketo įgilinimą į rėmus ir didesnio pastatų energetinio papildomą stiklo paketo užsanefektyvumo būtina tinkamai su- darinimą visu jo perimetru. Ši montuoti langus. Montavimo įstiklinimo įrengimo inovacija leimetu turėtų būti naudojamos ne džia išvengti kondensato susivien apšiltinimo putos, bet ir di- darymo įstiklinimo pakraščiuose fuzinės bei garo izoliacinės juos- net ir esant labai žemai lauko tos, skirtos garantuoti langų an- temperatūrai. gų sandarumą“. Dažnai langai pasirenkami ne kimo, o jų eksploatavimo metu. „TIKS langai“ rekomenduoja rinktis protingai ir pasirinkimo pagrindu laikyti ne langų sukomplektavimą, o langų energetinio efektyvumo ir jų kainos santykį.

Langų sandarumas – tai dar vienas vertinimo kriterijus, nuo kurio priklauso gyvenimo sąlygos šaltojo sezono metu. Dabar yra gaminami plastikiniai langai su dviem arba trimis sandarinimo tarpinėmis. Plastikiniai langai su trimis sandarinimo tarpinėmis ypač rekomenduojami naudoti

vien pagal technines charakteristikas, bet ir pagal jų estetinę išvaizdą. Rinkoje siūlomi įvairaus dizaino langų ir durų profiliai, nes langų naudotojai renkasi įvairias langų rėmų formas. „TIKS langai“ rekomenduoja, renkantis langų rėmų formą, įvertinti tai, kad jie bus eksploatuojami daug metų.

Pasirinkus klasikinių formų langus namai atrodys skoningai net ir keičiantis interjerui. Žmonėms, kurie vertina patogumą ir dizainą, reikia žinoti, kad gamintojų plastikinių langų profiliai skiriasi ne tik baltumu, bet ir paviršiaus šiurkštumu. Mažiausiai teplūs ir lengviausiai prižiūrimi yra ne matiniai, o blizgūs langų profiliai. Norintiems išskirtinio dizaino „TIKS langai“ suteikia platų langų rėmų spalvų ir raštų pasirinkimą, nuo medienos iki metalo imitacijų. Plastikinių konstrukcijų ilgaamžiškumas yra svarbus kriterijus renkantis langus. Pirkėjas, įsigydamas langus ar kitas plastikines konstrukcijas, pats negali įvertinti, kiek laiko jos tarnaus. Norint langus ilgai eksploatuoti, reikia pasirinkti patikimą įmonę, kuri atsako už gaminamų produktų kokybę. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymą, Lietuvoje veikiantys langų gamintojai yra atsakin-

gi už savo gaminių kokybę, todėl privalo naudoti kokybiškas ir praktiškai patikrintas medžiagas. Langų gamintojų įgaliotos atstovybės, teikiančios langų ar durų įrengimo paslaugas, taip pat yra atsakingos už kokybiškų gaminių ir paslaugų teikimą. O užsienio langų gamintojai, veikiantys per smulkias, langus perpardavinėjančias įmones, didelės atsakomybės už gaminamos produkcijos kokybę neturi. Taigi užsienio langų gamintojai renkasi pigias medžiagas ir jas taupo. Kas atsitinka dėl perdėto taupymo, geriausiai žino vartotojai, nusivylę pigius langus siūlančių įmonių garantiniu aptarnavimu. Renkantis langus svarbiausia suprasti, kad juos įsigysite ilgam, todėl reikia nuspręsti, kokia langų funkcija jums yra svarbiausia. „TIKS langai” nebijo naujovių, todėl klientams ne tik padeda lengviau išsirinkti langus, bet ir siūlo plačiausią Lietuvoje pasyvių langų pasirinkimą.

uAB „Aveplast” Nemokamas telefonas (8 800) 222 25 el. paštas info@aveplast.lt

www.tikslangai.lt

2013 ruduo  Mano namo statyba

21


LANGAI ir DURYS

§ Vytautas Strazdauskas

Vidaus ir lauko durų

ypatumai Vidutiniškai žmonės per savo amžių duris keičia du kartus – kas 35 metus. Per tą laiką durys atlaiko apie pusę milijono varstymo ciklų. Ne bet kokioms toks išbandymas įveikiamas, tad duris rinktis reikia ypač atidžiai. Kiekvieną dieną vienas žmogus duris atidaro apie dešimt kartų. Jei būste gyvena keturi asmenys, nesunku suskaičiuoti, kad per mėnesį tos pačios durys varstomos apie 1.200 kartų.

Renkantis duris būtina žinoti, kur jos bus įstatytos: pastato viduje, išorėje, rūsyje, vonioje, palėpėje, katilinėje.

24

Renkantis duris būtina žinoti, kur jos bus įstatytos: pastato viduje, išorėje, rūsyje, vonioje, palėpėje, katilinėje.

Į ką atkreipti dėmesį perkant duris? Jei reikia vidinių durų, būtina atkreipti dėmesį į šias savybes: Durų lengvumas. Vidaus durys turėtų būti lengvos. Tokios esti pagamintos iš presuotų plokščių su kartono užpildu arba tuštumėtos su medžio drožlių plokštės užpildu. Durys turi tyliai varstytis. Durų vyriai turi negirgždėti, gerai ir tyliai turi prisispausti spynos spragtukas, bet svarbiausia – būtinos guminės tarpinės, dėl jų tyliau užsidaro varčios, kartu jos sandarina duris. Durų estetiškumas. Langai yra namo išorės veidrodis, o durys – vidaus. Durų apdaila turėtų būti panaši į baldų apdailą. Dabar jau yra durų su apvalintais staktų ir varčių kampais, tokie yra mažiau pažeidžiami. Durų patvarumas. Durys turėtų atlaikyti pusę milijono varstymo ciklų per 35 metus. Jos turi nesideformuoti keičiantis oro drėgnumui, „judėti“ turėtų tik minimaliai.

2013 ruduo § Mano namo statyba

Durų montavimo laikas. Patariama rinktis duris, kurios montuojamos pačioje statybos pabaigoje – išklojus grindis, išdažius ar ištapetavus sienas, susinešus ir pastačius baldus ir kitą įrangą. Jei reikia laukujų durų, būtina atkreipti dėmesį į šias savybes: Atsparumas atmosferos poveikiui – dideliam temperatūros skirtumui, atmosferos krituliams, oro drėgnumui, saulės spinduliams, apledėjimui, vėjui. Patvarumas. Svarbu standi durų konstrukcija, tvirtas, nenusizulinantis slenkstis, patvari išorės ir vidaus apdaila. Saugumas. Sandarumas. Lauko durys turi būti su tarpinėmis per visą varčios perimetrą. Estetiškumas. Laukujės durys yra fasado ir interjero veidrodis. Dar jų neatidarę ir neįžengę į vidų galime spręsti, koks šeimininkas už jų gyvena. Ten, kur reikia sumažinti pro duris sklindantį garsą, reikalingos akustinės durys. Jos būna įvairaus akustinio laidumo: 27 dB, 32 dB, 42 dB. 27 dB durys tik prislopina garsą, bet galima suprasti, kas kalbama už jų. Jei durys yra 32 dB, galima girdėti, kad kalbama, bet neįmanoma suprasti, apie ką. Jei durys yra 42 dB, nesigirdės jokių kalbų. Akustinių durų varčios užpildas yra gaminamas iš garsą sugeriančių medžiagų. Staktose arba (ir) varčiose būna viena dvi tarpinės. Durų varčios apačioje yra įmontuotas slankusis slenkstis – tarpinė. Tuo momentu, kai durų varčia uždaroma, automatiškai išlenda šis slenkstis, jis prispaudžiamas prie grindų, nebelieka tarpo tarp grindų ir varčios apačios, todėl slopinamas garsas. Priešgaisrinės durys klasifikuojamos pagal tai, kiek minučių jos atlaiko 1000°C temperatūrą. Esti durų, kurios karštį atlaiko 30 min., 60 min. arba 90 minučių. Jų varčios užpildomos nedegia medžiaga, staktos gaminamos iš metalo, durų tarpinė nuo karščio išsilydo ir uždaro tarpą tarp durų varčios ir staktos. Taip gaisrui kurį laiką užkertamas kelias. Padidinto saugumo, arba šarvinės, durys gaminamos iš plieno. Šių durų varčios yra iš vieno ar dviejų plieno lakštų, vidus užpildomas izoliacijos medžiaga, stakta metalinė. Į šias duris dedamos viena ar dvi spynos, viena iš jų yra seifinė. Šių spynų kaiščiai rakina duris dviem, trimis ar visomis keturiomis kryptimis.


Gražiausios ir originaliausios durys – iš UAB „P. Varkojis ir kompanija“ dirbtuvių

Jei statote namą, rengiate kontorą, darote remontą ir jums reikia vidaus durų, būtinai kreipkitės į Kretingos rajone Kurmaičių

kaime įsikūrusią UAB „P. Varkojis ir kompanija“. Savo amatą išmanantys bendrovės meistrai jums sukurs tokias duris, kuriomis džiaugsitės visą gyvenimą – ilgaamžes, gražias, originalias, o svarbiausia – iš natūralaus medžio. Be to, durys gaminamos pagal individualius užsakymus, tad kaimynas tokių tikrai neturės. Lina LIŪNIENĖ

UAB „P. Varkojis ir kompanija“ įsteigta 1994 metais, taigi Varkojų šeimos verslas skaičiuoja jau dvidešimtuosius veiklos, o kartu – ir patirties metus. Bendrovės dirbtuvėse gaminami europinio ir skandinaviško standarto langai, lauko ir vidaus durys, baldai ir sodo nameliai. Visi gaminiai – tik iš natūralaus medžio. Mat per 20 metų išgryninta samprata – joks plastikas, kad ir koks kokybiškas bei praktiškas būtų, negali pakeisti gamta alsuojančio medžio. 70 proc. įmonės gaminių eksportuojama į Vokietiją, Olandiją, Angliją, Norvegiją, Švediją, Prancūziją, Latviją, Rusiją. Ieškantiesiems vidaus durų „P. Varkojis ir kompanija“ tikrai turi ką pasiūlyti. Durys gaminamos iš pušies ir uosio. Jos ne tik natūralios, bet ir labai kokybiškos, nes prieš gaminant pašalinamos visos medžio šakos. „Durys nebegaminamos iš vientiso medžio. Statiniai, skersiniai, filingai, staktos – viskas daroma iš klijuotos medienos. Klijuojant medis sutvirtinamas, jis, kaip sakoma, nebevaikščioja“, – pasakojo bendrovės komercijos direktorė Jūratė Varkojienė. Verslininkė neslepia, kad medis, būdamas gyvas, šiek tiek juda, bet obliuoti dėl drėgmės išsiplėtusių durų tikrai nereikės. Pasak J. Varkojienės, mediena turi unikalų raštą, faktūrą. Tad, jei durys tik lakuojamos, jos tampa savotišku meno kūriniu. Ir kiekvienos – vis kitaip išvingiuotos. Bendrovės meistrai duris kuria tokias, kokių pageidauja klientas – gali būti lygios arba puoštos, modernios arba senoviškos. Jei norite ne lakuotų, o dažytų durų, dažus išsirinksite iš 2 000 spalvų ir atspalvių. Jei namuose kuriate senovinį stilių, reikia, kad ir durys derėtų – jas pagamins su karnizais, frezuotais apvadais ir kitomis senovės įspūdį

kuriančiomis detalėmis, kurios tiktų prie viso interjero, baldų. Vidaus durys gaminamos ir su stiklais bei senoviniais, kaip bažnyčiose, ar moderniais vitražais. „Visokių įmantrybių galime pasiūlyti. Ypač modernu – vitražai, kurie sukuriami dedant stiklą ant stiklo. Derinant spalvas, o jų pasirinkimas – taip pat labai gausus, gaunami tokie piešiniai,

kad durys tampa tikrai įspūdingo grožio“, – kalbėjo ponia Jūratė. Durų vyriai naudojami standartiniai, o štai rankeną ir spyną klientas išsirenka pats. Juk vienam reikia patikimo užrakto, o kitam ir spragtuko pakanka. Rankenų asortimentas taip pat labai gausus. Jų – šimtai, jei neišsirinksite iš turimų dirbtuvėse, norimas tikrai rasite kataloge. „Juk senovinėms durims reikia vienokios rankenos, modernioms – kitokios. Vieniems reikia, kad rankena blizgėtų, kitiems – kad būtų sendinto vario spalvos“, – apie klientų poreikius kalbėjo direktorė. Svarbu ir tai, kad durys turi tarpines, užtat tyliai uždaromos ir puikiai izoliuoja garsą. Tad ar dėsite jas į kambarį, ar į darbo kabinetą (biure, gydymo įstaigoje, grožio salone ir kt.), garsas iš koridoriaus tikrai nesklis, nesigirdės ir kas kalbama už uždarų durų. „Mūsų privalumas – kad važiuojame pas klientą į namus, – kad ir kokiame Lietuvos kampelyje jis gyventų viską matuojame centimetrų tikslumu ir duris pagaminame būtent tai angai. Viską darome patys – nuo matavimo iki apvadų apkalimo. O kai darbas baigtas yra kuo pasidžiaugti. Nes mūsų durys išties lyg meno kūrinys, lyg originalus baldas. Drįstu teigti, jos pačios gražiausios pasaulyje“, – kalbėjo Jūratė Varkojienė. UAB „P. Varkojis ir kompanija“ įsikūrusi Kretingos r., Kurmaičių k., Mokyklos g. 4. Tel.: (8 445) 48246, 8 650 46697. El. p. info@varkojis.lt svetainė – www.varkojis.lt.


LANGAI ir DURYS

Temos partneris

aprenkite

namą su „isveta“ „Isvetos“ produkcija skirta namų grožiui ir saugumui – tai apsauga nuo saulės, vėjo, šalčio, pašalinių akių, neprašytų svečių; tai modernus namo fasadas langus pridengiant iš lauko pusės ir pan. Kaip „aprengti akis“? Sakoma, „akys – sielos veidrodis“, jos daug ką pasako apie žmogų. Panašias „akis“ turi ir namas, jos taip pat daug pasako apie šeimininką. Namo langai – ne tik šviesos šaltinis, jų apipavidalinimas rodo šeimininko supratimą apie grožį, praktiškumą, stilių. Praktiškumo ir grožio derinys – horizontalios žaliuzės Horizontaliai gulančiomis įvairiaspalvėmis aliuminio juostelėmis būstui galima suteikti ne tik oficialumo, bet ir žaismingumo. Jos montuojamos ant lango iš vidaus pusės. Norintieji žaismingos užuolaidos gali pasirinkti iš kelių spalvų suderintas žaliuzes, tokios labai tinka vaikų kambariui. Langams su stiklo paketu skirtos žaliuzės montuojamos prie pat stiklo ir varstosi kartu su langu. Dar vienas svarbus horizontalių žaliuzių privalumas – nepretenzinga priežiūra. užtenka kartais nuvalyti dulkes nuo juostelių. Be to, visos detalės lengvai keičiamos.

Horizontalios medinės žaliuzės Medis nuo seno mėgstamas būsto interjerui kurti. O dabar jau yra ir medinių žaliuzių, jos yra tiems, kurie vertina natūralumą, solidumą ir šilumą. Tvirtas polimerinis sluoksnis neleidžia medžiui susibraižyti, skilinėti, luptis. Jam nekenkia tiesioginiai saulės spinduliai, nesirenka dulkės. Kažkas nauja, kažkas sena – roletai Klasikinės elegancijos, modernių technologijų ir įdomaus dizaino derinys. Beribė audinių faktūrų, spalvų gama leidžia šias susivyniojančias į ruloną užuolaidas pritaikyti bet kuriai patalpai. Roletai suteikia namams žaismingumo ar net sentimentalumo – galima rinktis įvairią apdailą. Šios užuolaidos tinka ir stoglangiams. Vertikalios žaliuzės Vertikali žaliuzė gali būti ryškus būsto akcentas. Galima derinti kelias spalvas ar atspalvius. yra audinių, kurie praleidžia šviesą, bet sulaiko tiesioginius saulės spindulius. uždengus langus iš metalizuotos medžiagos pagaminta žaliuze patalpos nekaitins saulė. Apsauga nuo vabzdžių Šiltuoju sezonu įkyrūs vabzdžiai labai erzina. uAB „Isveta“ ir Ko siūlo apsauginius tinklelius. Jie gali būti tvirtinami iš lauko pusės magnetais ar laikikliais, o atšalus orams nuimami. yra ir tokių, kurie tvirtinami stacionariai, tačiau jie lengvai susisuka į kasetę, yra tinklelis durys, tvirtinamas prie durų rėmo. Ši apsauga ilgaamžė, netemdo patal-

26

2013 ruduo  Mano namo statyba

pos, atspari atmosferos povei- nuotas, atsparus pelėsiams, drėgmei, neblunkantis audinys, dažykiams. to aliuminio profiliai, patikimos Apsauginės žaliuzės: ir ilgaamžės konstrukcinės meterminė izoliacija, garso izo- džiagos. liacija, apsauga nuo įsilaužimo, šviesos reguliavimas, pastato Saugūs vartai Susukami vartai lengvai moneksterjero apdaila, apsauga nuo atmosferos poveikio, nuo pašali- tuojami ten, kur sunku įrengti nių akių – pagrindinės apsaugi- standartinius. Jų gamybai naunių žaliuzių savybės. Platus profi- dojamas įvairių spalvų 77 mm lių, spalvų, pakėlimo mechaniz- arba 100 mm aukščio aliuminis mų, variklių, automatikos pasi- profilis su poliuretano užpildu – rinkimas. Naujiena Lietuvoje – tai patikimos, ilgaamžės medžiaovalo formos dėžės ir kreipian- gos. Segmentiniai vartai – ypač čios, paslėptos (potinkinės) ap- patikimi ir funkcionalūs. ypatinga konstrukcija bei įvairių sauginės žaliuzės. Atskira apsauginių žaliuzių rū- tarpinių sistema užtikrina optišis – susukamos grotos. Jos skir- malią patalpos garso ir šilumos tos langų, durų ir ypač parduo- izoliaciją. Plati spalvų pasirintuvių vitrinų apsaugai. Gamybai kimo galimybė, įvairūs langai, naudojamos anoduoto aliumi- integruotos durys suteikia varnio arba plieno įvairių perfora- tams originalumo ir funkcionacijų, tipų ir spalvų grotos. Tai lumo. užraktai, pavaros, apsauprestižinė pastato fasado ir pa- gos sistemos, vartų tvirtinimo būdai derinami su kiekvienu talpos vidaus apdaila. klientu individualiai. Fasadinės žaliuzės ir roletai Kiemo vartų automatika priNorintiesiems apsaugoti na- taikoma bet kokiems stumdomus nuo saulės spindulių ar miems ar varstomiems vartams. pašalinių akių bei išlikti šiuolai- Galimi įvairūs montavimo, avakiškiems puikiai tiks fasadinės rinio atidarymo bei valdymo žaliuzės arba roletai. Šių gaminių funkcijų variantai. naujoviškas daizainas, funkcionalumas, galimybė priderinti spalvas prie eksterjero padarys pastatą madingą, skoningą, išskirtinį. Pastato viduje nereikės langų papildomai dangstyti nuo saulės. Taip laimima daigiau erdvės. Markizės nuo saulės ir lietaus Lengvos konstrukcijos susukami tentiniai stogeliai terasoms, balkonams, lauko kavinėms, restoranams, parduotuvių vitrinoms. Markizės puikiai saugo nuo saulės ir lietaus. Jų gamybai naudojamas specialus impreg-

uAB „Isveta“ ir Ko Tel. +370 676 18816 El. paštas: info@isveta.lt www.isveta.lt


 LANGAI ir DURYS KĘSTuTIS TARAILA

spyna – investicija į

saugumą

Savo namus žmonija rakinti pradėjo tikriausiai dar Kaino ir Abelio laikais. Užraktai, skląsčiai, įvairiausi kabliukai ir spynelės per amžius neatpažįstamai pasikeitė, kuo toliau, tuo sparčiau jie tobulėja. Šiais laikais spynas galima skirstyti į mechanines ir elektromechanines. Mechaninės spynos komplektą paprastai sudaro spynos korpusas, cilindras, durų rankenos, apdailos detalės. Šiuolaikiniai gamintojai spynų gamybos technologijoje taiko vadinamąją modulinę sistemą, ji leidžia skirtingiems spynų korpusams naudoti įvairius cilindrus, skirtingas durų rankenas ir kitas dalis. Tad su vienu spynos korpusu galima sumontuoti daugiau kaip 2 000 skirtingų spynų komplektų. Tokia sistema pirkėjui leidžia pasirinkti norimą saugumo lygį, patikusias rankenas, spynos formą ir spalvą. Spynų kainos svyruoja nuo keliasdešimt litų iki keliolikos tūkstančių. Renkantis spyną kaina labai svarbi – prekių, kurios būtų ir pigios, ir geros, tiesiog nėra. Šiuo metu pasaulyje populiarėja ir elektromechaninės spynos. Tokios spynos dažniausiai valdomos elektroniniais pulteliais. Jas galima rakinti tiek įprastu būdu – raktu, tiek ir su nuotolinio valdymo pulteliu. Elektromechaninis užraktas apsaugotas nuo išorinio poveikio elektros srove, jo vidinė pusė atspari karščiui ir ugniai. Penkis saugumo lygius turinti spyna su kablio tipo skląsčiu yra tinkama apsaugoti itin pažeidžiamas socialines grupes – vaikus, pagyvenusius ir neįgalius žmones. Bandymų metu įrodyta, kad kablio tipo skląstis neleidžia iškreipti staktos ir praverti durų, atlaiko didesnę nei dviejų tonų laužimo jėgą. Elektromechaninė spyna kainuoja apie 2 500 litų.

saugumo sumetimais duryse rekomenduojama įstatyti dvi spynas.

Kas lemia saugumą Spynos patikimumą ir tvirtumą lemia ne masė ir sudėtinga skląsčių sistema, o spynos mechanizmo konstrukcija, preciziškas surinkimas ir svarbiausia – naudojamų medžiagų kokybė. Renkantis spyną pirkėjui primygtinai rekomenduojama reikalauti spynos sertifikato, jie išduodami gamintojams, jeigu jų produkcija atitinka pasaulinius saugumo reikalavimus. Šie reikalavimai žymimi numeriu EN 12209. Spynos sertifikatas – tai savotiška spynos „pažymių knygelė“, joje surašyta, kaip tam tikros spynos detalės atlaikė įvairius bandymus ir kokią saugumo klasę spyna atitinka, kokiomis sąlygomis ji skirta naudoti ir ar galima ją dėti į ugniai atsparias duris. Kiekviena sertifikuota spyna korpuse turi CE ženklą arba lipduką su CE žyma ir papildoma informacija. Ženklas CE reiškia, kad prieš pristatant spynas į prekybos vietas, su jomis atliekama įvairiapusių bandymų ir išsiaiškinama, ar jos atitinka vienuolika reikalavimų. Spyna, atitinkanti saugumo reikalavimus, yra paženklinta 11 skaičiukų. Spynos saugumo lygis nustatomas pagal tai, kada spyna, gręžiama, pjaustoma ar kitaip naikinama, „pasiduoda“ bandymams ją atrakinti. Nustatant ilgaamžiškumo kriterijų aiškinamasi, kiek kartų reikėtų atrakinti, užrakinti bei varstyti duris, kol spyna pradės dėvėtis. Saugos patikros metu tiriama, ar kuris nors spynos elementas (pavyzdžiui, rankena) nekelia aler-

2013 ruduo  Mano namo statyba

27


LANGAI ir DURYS

§

gijos. Priešgaisrinės saugos bandymais tikrinama, ar nė viena spynos detalė gaisro metu neišsilydys ir neužtrenks durų. Išbandymus atlaikiusių spynų gamintojai gauna ir minėtą sertifikatą.

Renkantis spyną kaina labai svarbi – prekių, kurios būtų ir pigios, ir geros, tiesiog nėra.

Kaip išsirinkti spyną Daugybe skaičiukų ir simbolių išmargintus spynų sertifikatus paprastam pirkėjui suprasti iš tiesų sunku. Todėl renkantis spyną patartina išklausyti spynų pardavėjų patarimų. Dar geriau, jei pirkėjas gali skirti truputį laiko ir įvertinti ne vieno, o kelių pardavėjų nuomones įvairiose prekybos vietose. Taip pat būtų labai naudinga ir pačiam pirkėjui pasirinkti papildomos informacijos iš interneto ar specializuotų leidinių. Štai dar keletas patarimų, į ką reikėtų atsižvelgti renkantis kokybišką ir saugią spyną. 1. Gamintojas ir valstybė, iš kurios spynos importuojamos, – spynos iš trečiojo pasaulio šalių dažniausiai yra ne itin vykusios vakarietiškų standartų spynų kopijos, saugumu ir kokybe neprilygstančios originaliai produkcijai. Kopijos gaminamos iš pigesnių ir silpnesnių medžiagų, tačiau siekiama, kad išoriškai jos būtų kiek įmanoma panašesnės į originalus. Jos gerokai pigesnės, tačiau prastos. Vertėtų rinktis tik originalius gamintojų daiktus. Be to, užraktų gamintojai pagrindinius spynos elementus (spynų korpusus, cilindrus ir raktus) ženklina savo vardu. Jeigu norite duryse turėti originalią spyną, atkreipkite dėmesį, ar visi spynos elementai turi gamintojo žymą. Priešingu atveju galite gauti iš neaiškios kilmės dalių sukomplektuotą spyną ir jos tik koks vienas elementas gali būti originalus. Daug netiesioginės informacijos apie durų bei spynų kokybę gali pasakyti ir šiems gaminiams suteikiamas garantinis laikotarpis. 2. Raktų patentas – patartina rinktis spyną, kurių raktai patentuoti. Tokių raktų dublikatai gaminami tik pateikus raktų identifikacijos kortelę, tokios gaunamos tik kartu su patentuotais raktais. Tai apsaugo nuo nesankcionuotos rakto kopijos gamybos ir yra tarsi savotiškas rakto pasas, įrodantis, kad kortelės savininkas yra ir raktų savininkas. 3. Spynos skląsčio forma – tradiciniai liežuvėliai esti tiesūs, tačiau patartina rinktis spynas su kablio formos skląsčiu. Saugumas, tyliai veikiantis rakinimo mechanizmas, galimybė patikimai rakinti duris – tai tik keletas spynų su kablio formos liežuvėliais pliusų. Toks skląstis itin tinkamas, jei turite medines duris. Medinės durys dažniausiai išlaužiamos išlenkus staktą, nes taip atpalaiduojamas tiesus spynos liežuvėlis. Kablys tokiu atveju suteikia papildomą apsaugą, jis neleidžia net ir išlenkus staktą atverti durų.

28

2013 ruduo § Mano namo statyba

4. Kaina – juokingas argumentas, kai teigiama, kad 55 litus kainuojanti spyna yra saugi – vien tik apsauginis jos cilindras kainuoja daugiau.

Viena ar dvi spynos Saugumo sumetimais duryse rekomenduojama įstatyti dvi spynas. Vieną – kuri užsirakina iš vidaus paprastu skląsčiu, suktuku. Antrąją spyną – patikimą, rakinamą tiktai raktu tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės. Raktu iš abiejų pusių rakinama spyna garantuoja, kad vagis, patekęs pro langą, tuo pačiu keliu turės ir sprukti, tad kartu neišsineš visko, kas papuola po ranka. Tačiau tokią spyną gali būti sunku įveikti ir pačiam savininkui, jei namuose kyla gaisras ar kitokia avarija. Dėl to patariama įtaisyti ir antrąją suktuku rakinamą spyną, ją naudoti patogu patiems šeimininkams, esantiems namuose. Kita vertus, dviejų spynų sistema taip pat turi trūkumų. Skląstis dažnai pakabinamas pernelyg aukštai ir vaikai jos nepajėgia pasiekti. Arba pasirenkamos netinkamos geležinės skląstys, jos sukelia nemažai sunkumų. Nenorint apsunkinti vaikų daugybe skirtingų užraktų bei raktų, vietoj dviejų spynų galima įsigyti ir vieną – turinčią iš vidinės pusės ir suktuką, ir raktą. Būnant namie, galima atsirakinti ir užsirakinti duris suktuku, o paliekant namus tuščius juos galima užblokuoti taip, kad niekam be rakto nepavyktų atidaryti durų. Vienos spynos užtenka tik tuomet, kai spyna turi abi funkcijas – tiek rakinimo raktu, tiek suktuko.

Vienas raktas visiems namams Tai vadinamoji karališkojo rakto sistema – visas duris galima atrakinti tuo pačiu raktu, nereikia nešiotis kelių arba viso raktų ryšulio. Ši sistema gali jungti labai didelį skaičių durų ir rakinamos jos bus taip, kaip pageidausite. Suprantama, raktus, kaip ir kiekvieną svarbų daiktą, būtina saugoti. Pametus raktą, galintį atidaryti visas namų duris, tikriausiai patirsite daugiau nuostolių nei tuo atveju, jei prarastas raktas skirtas tik vienerioms durims. Tačiau pasaulyje jau rastas sprendimas, ką pasiūlyti žmonėms tokiais atvejus, ši tendencija pasiekė ir Lietuvos rinką. Dabar jau parduodama tokių spynų, kurių net ir dingus raktams nereikia keisti – patentuotas elektroninis spynos cilindras kompiuteriu gali būti perprogramuojamas taip, kad dingęs raktas spynos jau nebeat­rakins. O savininkui spynos pardavėjas suteikia naują raktą, atitinkantį perprogramuoto spynos cilindro programą. Tokiu atveju nei spynos, nei cilindro keisti niekada nereikia. VŽ


Vidaus darbai Glaistymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 Dažymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33 Tapetavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35 Plytelės ir jų klojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36


VIDAUS DARBAI

§

Tinkamas glaistas –

kad sienos būtų nepriekaištingos Kuris geriausiai tinka Gipsiniai tinko užpildai dengiami storu sluoksniu, greitai stingsta ir puikiai tinka kreivoms mūro sienoms taisyti, tuštumoms užpildyti, renovacijoms atlikti. Statybininkai jį kartais naudoja vietoj įprastinio kalkiniocementinio tinko. Plonasluoksnis gipsinis glaistas tinka gipskartonio plokščių bei gipsinio tinko užpildui glaistyti. Tačiau sudrėkęs gipsas plečiasi, pučiasi ir trūkinėja, todėl nereikėtų jo naudoti vonios kambariuose, kitose drėgnose patalpose. Rūpesčių gali kilti, jei būstas konservuojamas žiemai. Drėgmė ir šaltis gali sugadinti neseniai nuglaistytas sienas. Jei naudosite gipso pagrindo glaistus, sienas prieš tai patartina gruntuoti specialiais gruntais.

Dabartiniai glaistai – tai ne tik plonasluoksnis smulkus mišinys porėtam tinko paviršiui išlyginti. Prie jų galima priskirti ir plonasluoksnius tinkus bei gipsinius tinko užpildus. Kokį glaistą naudoti sienoms naujuose namuose?

Gipsiniai tinko užpildai dengiami storu sluoksniu, greitai stingsta ir puikiai tinka kreivoms mūro sienoms taisyti, tuštumoms užpildyti, renovacijoms atlikti.

30

Pažiūrėjus į parduotuvių lentynas, kuriose gausu įvairiausių lietuviškų bei užsienietiškų sausų ir paruoštų („šlapių“) glaistų, atrodo, kad gali apsisukti galva net ir patyrusiam statybų specialistui. Pasirinkti bus paprasčiau, jei žinosime, kokį pagrindą (betoną, mūrą, tinką, sausą tinką) reikės glaistyti, kokios tai bus patalpos (sausos, drėgnos, šlapios) ir kokia numatyta galutinė apdaila. Visus glaistus sudaro trys pagrindinės sudedamosios dalys. Užpildas – tai smėlis, kalkakmenio, gipso, kreidos, marmuro milteliai, kitos natūralios smulkintos gamtos iškasenos, ši dalis sudaro 75–95% glaisto. Rišamoji medžiaga – tai organiniai, polimeriniai, latekso klijai, cementas, bevandenis gipsas ir kitos medžiagos, dėl kurių užpildo dalelės sukimba viena su kita. Rišamoji medžiaga, kurios būna vos 5–25% ir kuri lemia pagrindines glaisto savybes bei paskirtį, atsispindi paties glaisto pavadinime, pavyzdžiui – „polimerinis glaistas“, „cementinis glaistas“. Trečioji sudedamoji dalis – cheminiai priedai, pagerinantys tam tikras medžiagos savybes, jie sudaro vos kelias procento dalis.

2013 ruduo § Mano namo statyba

Jei norite glaistyti drėgnas patalpas (vonia, virtuvė, rūsys), taip pat jei numatote konservuoti statybas žiemai, puikiai tiks cementiniai glaistai. Cementiniai junginiai puikiai atlaiko ne tik drėgmės, bet ir šalčio atakas, temperatūros kaitą, be to, yra kieti ir tvirti. Statant individualų namą iš gana tikslių matmenų blokelių (pvz., keramzitbetonio), pirmam sluoksniui galima drąsiai naudoti plonasluoksnį cementinį tinką bei storasluoksnius glaistus, taip daroma Skandinavijos šalyse – jau daugelį metų visiškai atsisakoma šlapių ir nešvarių tinkavimo operacijų. Tai ypač patogu, jei namo apdaila atliekama dalimis ilgesnį laiką. Didesnę cementinio glaisto kainą kompensuoja 4–5 kartus mažesnis reikalingų medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, 100 m2 būstui, kai tinkuojama 15–20 mm sluoksniu, reikia apie 6 m3 įprasto šlapio kalkinio tinko. O plonasluoksnio tinko 3–6 mm sluoksniui reikėtų tik apie 1,6 m3. Mišinys maišomas vietoje elektriniais maišytuvais nedidelėmis dalimis. Taigi galima sutaupyti transporto, pagalbinių darbininkų, sumažėjusio medžiagų kiekio sąskaita. Antram, baigiamajam, apdailos sluoksniui naudojami smulkūs plonasluoksniai cementiniai glaistai pasižymi tomis pačiomis savybėmis. Balti šios rūšies glaistai brangesni nei kiti. Juos apsimoka naudoti ten, kur planuojama dažyti baltais ir šviesių atspalvių tonais. Pilki šios rūšies glaistai pigesni ne tik už baltuosius, nors jiems ir nenusileidžia savo savybėmis, bet ir už visus kitus glaistus. Cementiniais glaistais tepami kieti, stiprūs, švarūs ir būtinai drėgmei atsparūs paviršiai. Šie glaistai ilgiau džiūsta, jų nepatartina džiovinti kaloriferiais, atvirkščiai, reikėtų saugoti, kad neišdžiūtų per greitai. Polimeriniai plonasluoksniai glaistai – patys populiariausi šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.


blokeliai – kieti kaip akmuo, lengvi kaip pūkai Estijos „VKG PLOKK“ gamykloje gaminami ROCLITE akytojo betono blokeliai – vieni iš labiausiai pritaikytų ir tinkamų individualiai statybai. Kodėl? Pateikiame argumentus.

Ekologiški ir šilti Akytojo betono kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo gamybos technologijų, kurios skirtingose gamyklose gali skirtis. „VKG PLOKK“ gamykloje gaminami ROCLITE blokeliai – vieni iš labiausiai pritaikytų individualiai statybai tiek pagal matmenis, tiek pagal svorį ir savybes. Ne veltui ROCLITE prekės ženklo pavadinime panaudoti angliški žodžiai „rock“ (akmuo) ir „lite“ (lengvas): ROCLITE – lengvas ir kietas kaip akmuo. Šie žodžiai puikiai apibūdina šios medžiagos fizines savybes. ROCLITE – tai autoklaviniai akytojo betono (dujų silikato) blokeliai dėl savo sudėties ekologiškumo skalėje yra antri po medienos. Juose nėra dirbtinių cheminių medžiagų. Visos žaliavos yra natūralios mineralinės – tai cementas, kalkės ir susmulkintas kvarcinis smėlis. Uždarose blokelių porose yra didelė dalis oro, todėl jie itin lengvi ir šilti. Dėl tos pačios priežasties jie, palyginti su kitais blokeliais, yra šiltesni, nes visiems gerai žinoma, kad oras vakuume yra geriausias izoliatorius.

kvėpuoja Sienos iš ROCLITE blokelių – tai natūrali, kvėpuojanti ir šilumą akumuliuojanti išorinių sienų konstrukcija, kuri sukuria sveiką ir

malonų patalpos mikroklimatą, prilygstantį rąstinių pastatų mikroklimatui. Sienos išlygina temperatūros svyravimus: šaltais žiemos vakarais tokiame pastate išlieka jauki šiluma, o karštomis vasaros dienomis – maloni vėsa. Akytojo betono blokeliai šiek tiek įgeria drėgmės statybos metu, kol neuždengti, bet dėl oro cirkuliacijos porose ją greitai ir atiduoda. T. y. vyksta vadinamasis sienų ir viso namo kvėpavimas. O jeigu blokeliai apšiltinami mineraline vata, sienos vandens garus praleidžia ir išgarina dar geriau. ROCLITE blokeliai klijuojami klijais, siūlės plotis – vos 2–3 mm, todėl per siūles nesiformuoja šilumos tilteliai.

izoliuoja garsą ir nEdEga Kadangi akytojo betono blokeliai yra vienalyčiai ir turi uždarų porų struktūrą, tai garantuoja didelį tvarumą, gerą garso izoliaciją, lengvą montavimą ir lengvą apdorojimą statybos metu. Blokeliai gali būti gręžiami, frezuojami, pjaunami bet kokiu kampu. Jie patogūs norint atlikti įtvirtinimus ar instaliacinius darbus (to nepasakysi apie kitus blokelius). Nuo blokelio lengva atpjauti net 1 cm storio sluoksnį – bloke-

Populiariausių blokelių šiluminės varžos Silikatiniai λ10 0,58 Užs. nr. 13/53

Blokų storis, cm Apšiltinimo sluoksnis, cm, λ10 0,39 Šiluminė varža, R

24

Keraminiai Akyto betono Keramzitiniai λ10 0,45 λ10 0,10 λ10 0,18 25

25

25

Betoniniai λ10 0,74 20

10

10

10

10

10

2,98

3,12

5,06

3,95

2,83

Kuo didesnė sienų šiluminė varža, tuo mažiau išlaidų šildymo sezonu, tuo šilčiau namuose.

lis nesutrupa. Medžiaga yra lengvai apdirbama, atspari vandeniui ir šalčiui. Pažymėtinas ir šių blokelių matmenų tikslumas (±1mm), palyginti su visomis kitomis blokelių rūšimis. ROCLITE – tai akmuo su geriausiomis medienos savybėmis, tačiau, skirtingai nei mediena, nedega, nepūna ir yra atspari drėgmei. Akytbetonis yra tinkamiausias pasirinkimas vienalytėms sienoms. Dar vienas svarbus ROCLITE akytojo betono blokelių privalumas – aukšta atsparumo ugniai klasė. Šie blokeliai yra nedegūs, taigi ir neišskiriantys toksiškų komponentų, o įsiplieskus ugniai pastato viduje neleidžia jai plisti. Palyginti su keraminiais blokeliais, akytojo betono blokeliai yra kur kas atsparesni šalčio ciklams – atlaiko jų daugiau. Svarbu paminėti, kad akytojo betono blokeliai yra pilnaviduriai, neturi jokių skylių, taigi jūsų sienos bus vientisos ir vienalytės, o to nebus jas mūrijant iš keraminių, silikatinių ir betoninių blokų. Name iš akytojo betono blokelių nebus problemų kabinant spinteles, ar kitus sunkius daiktus. Kaip rodo skaičiavimai, šiandien optimaliausias pasirinkimas kainos, savybių ir darbo sąnaudų požiūriu yra akytojo betono blokeliai.

Rodūnios kelias 11, 02189 Vilnius tel. (8 5) 216 4876 mob. 8 686 01 897 e. p. info@baltparma.lt liepų g. 81, 92195 Klaipėda mob. 8 655 53 001 e. p. klaipeda@baltparma.lt www.baltparma.lt; www.roclite.lt 49


VIDAUS DARBAI

Šie glaistai puikiai praleidžia garus – „kvėpuoja“. Jei norite patalpoje sudaryti gerą mikroklimatą, polimerinis glaistas – jums. Be to, šie glaistai elastingi ir atlaiko naujų namų sienų nedidelį judėjimą, prie jų puikiai limpa dažai. Su šiais glaistais lengva dirbti, jie „plastiški“ ir lengvai šlifuojami. Todėl galima tikėtis, kad su jais dirbdami statybininkai tikrai padarys lygų ir glotnų paviršių. Polimeriniai glaistai tinka bet kokiam tinkui, glaistytoms ar dažytoms vandens pagrindo dažais sienoms pataisyti, gipskartonio plokštėms glaistyti. Jų nereikia gruntuoti ar kitaip specialiai ruošti pagrindo. Parduotuvėse dažniausiai galima rasti skandinavų gamybos sausų polimerinių glaistų popieriniuose maišuose arba lietuviškų ir importinių „šlapių“, jau su vandeniu maišytų glaistų kibirėliuose ar plastikiniuose maišeliuose. Organiniai glaistai – vieni seniausių bei pigiausių. Į juos dažniausiai dedama gyvulinės kilmės organinių klijų. Jų savybės labai panašios į polimerinių glaistų, tačiau jie mažiau plastiški, drėgnose patalpose į juos lengviau įsigauna pelėsio. Lateksiniai glaistai labai lankstūs ir „plastiški“, tačiau sunkiai praleidžia drėgmę, be to, juos sunku dažyti, reikia specialių lateksinių dažų, todėl juos perkant patartina gerai perskaityti instrukcijas. Visi cementiniai ir gipsiniai glaistai pakuojami tik į popierinius maišus, o polimeriniai bei organiniai gali būti beriami į popierinius maišus, jau sumaišyti su vandeniu – „šlapi“ – fasuojami į polietileno maišelius ar kibirėlius.

Sausas ar šlapias Norint palyginti skirtingų glaistų kainą, dažnai daroma ta pati klaida, t. y. tapatinama sausų miltelių ir „šlapio“ glaisto to paties svorio kaina (miltelių nenaudai). Tuo tarpu ruošiant glaistą iš sausų miltelių, jie maišomi su 6–11 litrų (konkretus kiekis nurodomas instrukcijose) vandens ir jo kiekis būna kur kas didesnis. Pavyzdžiui, 25 kg maišas sauso glaisto maišomas su 10 l vandens, todėl 25 kg sauso glaisto kainą reikia lyginti su 35 kg „šlapio“ glaisto. Pritaikius šį visai nesudėtingą skaičiavimo mechanizmą, galima matyti, kad geros kokybės žymių vakarietiškų bendrovių sausi glaistai gali būti ne ką brangesni, o kartais ir pigesni už kai kuriuos lietuviškus paruoštus naudoti glaistus. „Šlapieji“ glaistai nereikalauja jokio papildomo darbo statybos aikštelėse, tačiau jų sunaudojama gali būti daugiau dėl greitesnio senėjimo ir nepatogių polietileno pakuočių, be to, kai kurie vietiniai gamintojai, taupydami brangius priedus ir rišamąją medžiagą, neįstengia išlaikyti vienodai geros kokybės. Sausų glaistų pakuotės ir ilgas galiojimo terminas leidžia nedideliais kiekiais maišant miltelius su vandeniu glaistą racionaliai ilgą laiką naudoti beveik be atliekų.

32

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dažniausiai skandinaviškų ir vokiškų glaistų frakcijos (grūdelių dydis) būna stambesnės nei įprastų lietuviškų, ir tai daroma sąmoningai. Labai mažos frakcijos glaistai dengiami plonu sluoksniu ir tik užkemša tinko poras. Norint užglaistyti gilesnes paviršiaus įdubas ir gerai išlyginti sieną, tenka glaistyti 3–5 kartus labai plonais sluoksniais, nes daugiau kaip 0,5 mm storio ištisinis sluoksnis džiūdamas ima trūkinėti, o paviršiai tampa labai glotnūs, ima blizgėti, esti sunkiai šlifuojami. Todėl iš pirmo žvilgsnio lyg ir veidrodinio blizgesio nudažytas paviršius gali atrodyti banguotas. Didesnės frakcijos glaistai paprastai gali būti iš karto tinkami tepti storesniais (iki 1 mm ištisiniais) sluoksniais 2–3 kartus. Jie lengviau šlifuojami, todėl mažėja darbo sąnaudų ir lengviau išgaunamas idealiai lygus paviršius. Nors nušlifuotas paviršius gali atrodyti porėtas, tačiau dažai su juo gerai sukimba ir padengia poras užtepus jau pirmąjį dažų sluoksnį.

Gipsui – specialus glaistas Renkantis glaistą gipskartonio plokštėms, reikia žinoti, kad gipskartonio plokščių siūlėms užtaisyti būtini specialūs glaistai. Jie dažniausiai esti gipsiniai arba polimeriniai, sausų miltelių pavidalo, pasižymi ypatingu „plastiškumu“ ir „lankstumu“. Gipsiniai glaistai greitai stingsta, juos maišant reikia labai tiksliai dozuoti vandenį ir maišomą kiekį, o sunaudoti reikia per pusvalandį. Jei kartais šeimininkas užsimanė meistrauti pats, geriau rinktis polimerinį glaistą, nes jį, sumaišytą su vandeniu, galima naudoti kelias paras laikant sandariai uždarytuose induose arba tiesiog užpilant ant viršaus šiek tiek vandens. Patį gipskartonį rekomenduojama glaistyti visą, ne tik sujungimo vietas, nes tada bus suvienodinamas paviršius, o vėliau dažai vienodai padengs visą plokštumą. Ištisiniam gipskartonio glaistymui galima drąsiai naudoti ir įprastus polimerinius, organinius glaistus – jie pigesni, be to, geriau šlifuojami. Prieš dažymą visus glaistus būtina šlifuoti ir gruntuoti dažų gamintojų rekomenduojamais gruntais, tai suvienodina paviršiaus įgeriamumą, o dažai sieną dengia lygiai ir vienodai. Paprastai dažoma 2–3 kartus, iš pradžių – lubos, baigiant – sienos. Neišsigąskite, jei užtepus pirmą dažų sluoksnį vietomis išryškės nedidelių įbrėžių ar nelygumų, tai visai normalu. Meistras juos gali lengvai pašalinti, užtepti plonu glaisto sluoksniu, ir antras dažų sluoksnis taisytas vietas visiškai paslėps. Lietuvos klimatas gana drėgnas, todėl vidaus sienų apdailai rekomenduojama naudoti „kvėpuojančias“, garui laidžias medžiagas. VŽ

2013 ruduo  Mano namo statyba

sausų glaistų pakuotės ir ilgas galiojimo terminas leidžia nedideliais kiekiais maišant miltelius su vandeniu glaistą racionaliai ilgą laiką naudoti beveik be atliekų.


 VIDAUS DARBAI GEDIMINAS LAPINSKAS

idealiam paviršiui – tinkama dažų rūšis Prieš pradedant dažyti, be norimos spalvos, būtina parinkti ir tinkamą dažų rūšį. Ją padiktuoja paviršius, kurį reikia nudažyti. Tinkuotas ir betonines patalpų sienas bei lubas rekomenduojama dažyti vandeniu skiedžiamais dažais. Jie skiriasi blizgumu: didesnio blizgumo dažai atsparesni plovimui, mažiau tepasi. Tokiais rekomenduojama dažyti virtuves, vonios kambarius, koridorius. Gyvenamųjų patalpų sienos dažniausiai dažomos matiniais dažais.

Turi kvėpuoti Mūrinius – plytų, betono, tinkuotus – paviršius lauke galima apdoroti keletu būdų. Galima sumontuoti šiltinimo sistemą, paskui tinkuoti spalvotu, nespalvotu ar dekoratyviu tinku. Jeigu mūriniai paviršiai dažomi, reikia naudoti vadinamuosius kvėpuojančius vandeniu skiedžiamus dažus – jų plėvelė turi netrukdyti drėgmei išgaruoti iš sienos. Dar reikėtų atminti, kad ką tik sumūrytose sienose yra daug likutinės drėgmės, todėl dažyti

DaRBo PRinCiPai PaRuoŠkiTE PakankaMĄ kiEkĮ Dažų VisaM PasiRinkTaM PloTui Kad nudažytas paviršius būtų tolygaus atspalvio ir vienalytis, viename inde rekomenduojama pasiruošti pakankamą kiekį dažų visam plotui padengti. kRuoPŠČiai GlaisTYkiTE PaViRŠius Kuo lygiau nuglaistote, tuo mažiau paskui tenka šlifuoti. Įsidėmėkite, kad paprastai glaistoma du kartus, nes džiūdamas glaistas šiek tiek susitraukia. GlaisTYMo ĮRankiai Glaistyti geriausiai 350–450 mm pločio plienine mentele. Šlifuoti naudokite medinę arba kamštinę šlifavimo kaladėlę su švitriniu popieriumi. Didesnėms sienoms ar lubų paviršiui šlifuoti labiausiai tinka specialus šlifavimo įrankis pailgintu kotu. aPsauGokiTE PaViRŠius nuo Dulkių Prieš dažydami patalpoje išvalykite ar išsiurbkite dulkes. Labai svarbu kruopščiai pašalinti dulkes nuo visų dažomų paviršių. nauDokiTE liPniĄ aPsauGinĘ JuosTElĘ Ant paviršių, kuriuos reikia apsaugoti nuo dažų, užklijuokite lipnią juostelę. Dažydami langų rėmus, stiklo kraštą užklijuokite lipnia juosta, tarp rėmo ir juostos palikite 2 mm pločio tarpelį. Juostelę nuplėškite iškart nudažę, kol dažai dar drėgni. Juostelė praverčia ir norint gauti lygius, tiksliai nubrėžtus dažymo kraštus.

VEnkiTE PERTRaukų DaRBo METu Dažant visuomet reikia stengtis nudažyti visą pasirinktą plotą nedarant pertraukų. Dažydami medinius fasadus, tepkite per visą vienos arba keleto lentų ilgį, taip išvengsite sudūrimo vietų sienos viduryje, jie vėliau gali atrodyti kaip tamsesnės dėmės. ĮVERTinkiTE BŪklĘ Jeigu po paskutinio dažymo medienos apsaugos priemonėmis yra praėję daugiau nei treji metai, patariama prieš dažant apdoroti medienos impregnavimo ir antiseptine priemone. nauDokiTE aPsauGinĘ kaukĘ Vienkartinio naudojimo apsauginė kaukė yra nebrangi ir veiksmingai apsaugo, kad neįkvėptumėte šlifavimo dulkių, dažų dalelių, ypač dirbdami su purkštuvu. DaRBo ĮRankių ValYMas Darbo pertraukų metu įrankius, kad neapdžiūtų, įvyniokite į polietileno maišelius. Įrankius išplaukite, kai tik baigiate darbą, tuomet galėsite juos naudoti ir kitą kartą. Prieš plaudami skudurėliu arba popieriumi nuo įrankių nuvalykite dažų perteklių. kaiP PalEnGVinTi DaRBĄ Daug lengviau, kai dažų skardinės nereikia visą laiką laikyti rankose. Darbo metu prie kopėčių pritvirtinkite S formos pakabą dažų skardinei laikyti.

VEnkiTE DažYTi saulĖkaiToJE Saulės spindulių įkaitinto paviršiaus dažyti nerekomenduojama. Geriausiai dažyti debesuotą sausą dieną, pučiant silpnam vėjui. Kad dažai išsilygintų ir tolygiai išdžiūtų, reikalinga aukštesnė nei +5˚C temperatūra, oro drėgnumas neturi viršyti 8%. PasiRŪPinkiTE GERais PasToliais iR koPĖČioMis Apsirūpinus reikalingomis pagalbinėmis priemonėmis, bus gerokai lengviau dažyti, o darbas taps maloniu užsiėmimimu. TausokiTE aPlinkĄ Nei dažų, nei tirpiklių niekuomet nepilkite į kanalizacijos sistemas, vandens telkinius ir dirvą. Sausą, tuščią dažų tarą atiduokite perdirbti arba į sąvartyną. lanGas iR GaMTinĖs sĄlYGos Langus dažyti reikia tam pritaikytais dažais ir gerai pasirengti dažymui. Daugiausia rūpesčių kelia į langų rėmų medieną įsigerianti drėgmė, išklibę, nekokybiški uždarymo mechanizmai, sulūžusios lauko palangės. Tai dažniausiai pasitaikantys gedimai, juos būtina pašalinti prieš dažant. lanGų RĖMų DažYMas Naują rėmą patartina dažyti iškart įstačius, o dar geriau – prieš įstatant. Svarbu visą paviršių nuosekliai nutepti, nepalikti ir sunkiai pasiekiamų vietų.

2013 ruduo  Mano namo statyba

33


VIDAUS DARBAI

 DažYMo EiGa

reikia pradėti tik praėjus tam tikram laikui, mažiausiai mėnesiui. Fasadai dažniausiai dažomi akriliniais dažais su silikono arba siloksano priedais ir silikatiniais dažais. Silikono bei siloksano dažai sudaro vandeniui atsparią dangą, ji tarsi atstumia vandenį. Silikatiniai dažai tinka tik naujiems betono, tinko, plytų paviršiams. Jie chemiškai reaguoja su paviršiais ir sudaro ilgaamžę dangą, tačiau dirbti jais gana sudėtinga ir geriau tokią užduotį patikėti profesionalams.

Dažyti emaliu Dažant metalinius paviršius (necinkuotus ir nespalvotojo metalo) rekomenduojama naudoti alkidinius dažus, dažnai vadinamus emaliniais. Prieš dažant įprastais alkidiniais dažais, rekomenduojama paviršių nugruntuoti antikoroziniu gruntu. Dažant cinkuotus ir spalvotųjų metalų paviršius patariama naudoti tik specialiai tam skirtus dažus ir gruntus.

Reikės atnaujinti Dažant medinius paviršius, dažų pasirinkimas priklauso nuo to, ar mediniai daiktai yra lauke, ar patalpos viduje. Vidaus durims, baldams, langų rėmams ir palangėms, grindjuostėms dažyti dažniausiai naudojami alkidiniai dažai, akriliniai emaliai arba lakai. Tokie mediniai paviršiai nepatiria atmosferos poveikio ir nesideformuoja, todėl dažų elastingumas didelės reikšmės neturi. Dažant medinius paviršius lauke galima pasirinkti vandeniu skiedžiamus dažus, alkidinius-aliejinius arba skaidrias medienos apdailos ir apsaugos priemones. Medinius fasadus patogiausia ir geriausiai dažyti vandeniu skiedžiamais dažais – jie greitai džiūsta, yra atsparesni uV spindulių poveikiui, yra elastingi ir ilgaamžiai. Dažnai mediniai fasadai dažomi ir skaidriomis medienos apdailos medžiagomis, ypač rąstiniai namai,

34

tačiau reikia atsiminti, kad tokiomis medžiagomis dažytus paviršius tenka atnaujinti kas 3–5 metus. Dažant visai naujus arba iki švarios medienos nuvalytus medinius paviršius, juos būtina apdoroti skaidria medienos apsaugos priemone nuo puvimo, pelėsių, medienos mėlynavimo.

1. Paviršiaus nuvalymas. 2. Jeigu paviršius buvo anksčiau dažytas – senų atsilupusių dažų pašalinimas. Pelėsio pažeistų plotų apdorojimas. 3. Glaistymas ir gruntavimas. Mediniai paviršiai lauke paprastai neglaistomi, o tik gruntuojami. 4. Dažymas.

Dažant bet kokius paviršius lauke, rekomenduojama spalvas pasirinkti pagal spalvų paletes, skirtas lauko darbams, nes ne visi spalviniai pigmentai yra atsparūs uV spinduliams ir ilgainiui suyra. Dėl to pakinta nudažyto paviršiaus spalva, jis greitai nublunka. Paviršiams, esantiems lauke, skirtose dažų spalvose pigmentai parinkti ir subalansuoti taip, kad spalva būtų kuo atsparesnė atmosferos poveikiui.

Paviršiaus paruošimas Pasirinkus dažus, galima pradėti ir paruošiamuosius darbus. Paviršiaus nelygumų ir defektų neįmanoma visiškai paslėpti dažų sluoksniu, tad planuodami darbus numatykite maždaug tris ketvirčius laiko skirti paviršiaus paruošimui ir tik vieną ketvirtį – pačiam dažymui. Naujų namų sienos dažniausiai būna tik tinkuotos, kartais dar ir vieną kartą glaistytos. Todėl visuomet reikia paviršių glaistyti dar kartą. Glaistas turi labai daug įtakos dažyto paviršiaus ilgaamžiškumui. Priklausomai nuo dažomo paviršiaus bei jo būklės kiekvienu atveju reikia atlikti daugiau arba mažiau darbų. Prie kokybiškų dažų pateiktose instrukcijose darbų eiga būna gana aiškiai surašyta. Pardavimo vietose visuomet galima rasti ir papildomos informacinės medžiagos, kurioje smulkiai išdėstyta dažymo technologija.

2013 ruduo  Mano namo statyba

Paviršiaus nelygumų ir defektų neįmanoma visiškai paslėpti dažų sluoksniu, tad planuodami darbus numatykite maždaug tris ketvirčius laiko skirti paviršiaus paruošimui ir tik vieną ketvirtį – pačiam dažymui.


 VIDAUS DARBAI

Tapetai – nesudėtinga, bet gražu Tapetai – vienas iš paprastesnių vidaus sienų dekoravimo būdų. Tinkamai parinkus tapetų derinius ir raštus, galima paslėpti patalpos trūkumus ir pabrėžti pranašumus. Šiandien madinga derinti kelių atspalvių tapetus. Tam gaminama specialių kolekcijų, kai iš karto būna suderinta tapetų apačia, juostelė ir viršus. Patiems iš kelių atspalvių bei raštų tapetų sukurti vykusį derinį gana sunku, nors, kita vertus, šiuolaikinės mados šūkis – viskas leistina, kas yra priimtina. Tad jei nebijote eksperimentuoti, mėgstate spalvų įvairovę, įmantrias formas arba tiesiog esate drąsus šiuolaikiškas žmogus – šis stilius kaip tik jums. Daug savitos aplinkos stiliaus kūrimo galimybių teikia reljefiniai flize-

lino pagrindo tapetai. Flizelinas – ekologiškai švarus presuotas celiuliozės ir sintetinio pluošto mišinys. Tapetai flizelino pagrindu, palyginti su tapetais popieriaus pagrindu, yra gerokai pranašesni. Juos klijuoti lengva ir paprasta. Klijais užtenka ištepti tik sieną (sutaupote), o sausų tapetų juostą prispausti ranka ar voleliu. Šie tapetai džiūdami nesitraukia, todėl gerokai mažiau matyti siūlės. Išdžiūvę tapetai tampa tvirti ir standūs, todėl sienoje neišryškėja duobučių. Nudažytas paviršius atsparus trynimui, jį galima daug kartų

perdažyti. Šių tapetų yra daug įvairių raštų.

dėmių, gali tekti plėšti ir klijuoti iš naujo.

Kokių pasitaiko klaidų

Jei atsirado pūslelių, prapjaukite tapetą aštriu peiliuku, plyšį patepkite klijais. Šepečiu išlyginkite ir nuvalykite klijus. Jei atsirado raukšlė, taip pat aštriu peiliuku ją įpjaukite, dar kartą patepkite klijais ir išlyginkite. Labai dažnai atsiranda raukšlių kampuose, todėl netikslinga sienos kampus klijuoti viena tapetų juosta. Geriau suklijuoti dvi juostas, viena kitą dengiančias 1–2 cm. Kad tapetai mažiau raukšlėtųsi, nesipūslėtų, klijuojant reikia užda-

Pačiam išklijuoti kambarį, išsirinkus tinkamus tapetus bei darbo priemones, nesunku. Vis dėlto neretai pasitaiko tapetavimo defektų. Daugumos iš jų nepavyksta išvengti todėl, kad buvo blogai paruoštas paviršius, užtepta per mažai klijų, grunto arba jie buvo netinkami. Daugumą defektų galima ištaisyti nenulupant tapetų juostos, tačiau, jeigu atsirado drėgmės lopų ir rudų

DažoMiEJi TaPETai

Pačiam išklijuoti kambarį, išsirinkus tinkamus tapetus bei darbo priemones, nesunku.

Neretai derinami įvairių raštų dažomieji tapetai bei juostelės, dažais akcentuo­ jami norimi raštai ar detalės. Tai galima padaryti keliais būdais.

1. Vandeniu skiestais norimos spalvos 1

lateksiniais dažais voleliu braukiama per tapetų paviršių. Reljefinis paviršius lieka šviesesnis nei pagrindas (1 pav.).

3

2. Išvirkščioji tapetų pusė nudažoma

norimos spalvos skiestais akriliniais dažais. Jie nudažo tik flizeliną, o reljefinis raštas lieka baltas (2 pav.). Dažams išdžiūvus, tapetai klijuojami ant sienos.

3. Dispersiniai dažai stipriai atskiedžiami 2

vandeniu. Jais nudažomas visas paviršius. Specialia vandenį sugeriančia kempinėle nusausinamas reljefo paviršius. Norimos rašto detalės, pavyzdžiui, tapetų kraštuose, nudažomos kontrastingos spalvos dažais (3 pav.).

3

4. Visas tapeto paviršius tolygiai

nudažomas vienos spalvos vandeniu skiedžiamais dažais (4 pav.).

3

4

2013 ruduo  Mano namo statyba

35


VIDAUS DARBAI

 kaiP PasiRinkTi TinkaMus TaPETus • Kambarius su langais į šiaurę geriausiai klijuoti šiltų spalvų apmušalais – oranžiniais, geltonais.

ryti langus, išklijuotą paviršių saugoti nuo skersvėjų, drėgmės, saulės šviesos. Tapetų juostų atspalviai nesiskirs, jei jas mirkysite tiek pat laiko, atidžiai derinsite kraštus, atkreipsite dėmesį net į reljefinių tapetų piešinį. Kad neišsilygintų reljefinių tapetų raštas, netepkite juostos storu klijų sluoksniu, mirkykite trumpai, prispauskite prie sienos ilgo plauko šepečiu (ne voleliu). Jei labai matyti sujungimo siūlės, greičiausiai neatkreipėte dėmesio į šviesos kritimo kryptį. Pradėkite klijuoti nuo langų link kambario vidaus. Klijuokite tik suglausdami juostų kraštus. Kartais tapetai sujungimo vietose atsilupa nuo sienos. To neatsitiks, jei prieš tapetavimą išlyginsite paviršių gruntu, mirkysite tapetus optimalų laiką, gerai prispausite siūles. VŽ

• Šaltų tonų melsvai žali, melsvai pilki tapetai tinka kambariams, kurių langai išeina į pietus. • Kambariams, į kuriuos patenka labai daug šviesos, geriausiai rinktis tamsių spalvų tapetus. Jie sugers šviesos perteklių. Tapetų piešinį ir spalvą būtina derinti prie baldų spalvos. Derinkite tapetus taip pat prie užuolaidų ir baldų apmušalų atspalvių. • Tapetai renkami pagal kambarių paskirtį ir matmenis – plotą ir aukštį. • Mažiems (iki 12 m2) kambariams tinka šviesūs smulkaus ir neryškaus piešinio apmušalai. Tada kambarys atrodo didesnis. • Didesnius (apie 20 m2) kambarius geriausiai klijuoti stambesnio piešinio nekontrastingais tapetais. • Žemi kambariai, išklijuoti vertikalaus piešinio tapetais, atrodo aukštesni. • Aukštus mažus kambarius geriausiai klijuoti horizontalaus piešinio tapetais. Taip patalpa tarsi pažemėja.

ELENA ANILIONIENė

Margas plytelių pasaulis Plytelės – universali, labai patvari, ilgalaikė ir visada madinga interjero apdailos medžiaga. Jei plytelės kokybiškai paklotos, tinkamai parinktos, jas prižiūrėti labai paprasta.

Plytelės naudojamos ir kaip interjero, ir kaip eksterjero apdailos medžiaga. Jos gali būti skirtos sienų, grindų, fasado apdailai, taip pat specialios paskirties (pvz., baseinams). Iki šiol pagrindiniai madų diktatoriai yra Italijos, Ispanijos plytelių gamintojai. Renkantis plyteles gyvenamųjų kambarių grindims, reikia turėti galvoje, kad didžiąją metų dalį Lietuvoje yra palyginti vėsu, tad būtų daug jaukiau, jei šios grindys būtų šildomosios.

Keraminės – vidaus apdailai

Plytelės naudojamos ir kaip interjero, ir kaip eksterjero apdailos medžiaga.

36

Keraminės plytelės sudarytos iš molio pagrindo, padengto glazūra. Pačios plytelės būna matinės ir blizgios. Renkantis tokias plyteles reikia atkreipti dėmesį į paviršiaus dilumo klasę, jos yra penkios. Namų grindims įrengti pakanka antros–ketvirtos klasės, visuomeninių pastatų – mažiausiai ketvirtos. Keraminių plytelių gabaritai gali būti nuo 2x2 cm iki 30x60 cm ir net didesni. Pastato išorės apdailai naudoti keraminių plytelių nepatartina.

2013 ruduo  Mano namo statyba

Poliravimas atskleidžia grožį Akmens masės plytelės yra ypač kietos ir atsparios. Šių plytelių vandens įgeriamumas labai mažas, tik 0,05%. Akmens masės plytelės gali būti naudojamos vidaus ir išorės darbams, fasadų apdailai. Norint išgauti įspūdingesnį raštą ar faktūrą, akmens masė yra glazūruojama. Prabangos įspūdį sukuria poliruotos akmens masės plytelės, mat poliravimas atskleidžia ir išryškina visą šios medžiagos grožį. Natūralaus akmens plytelės – itin prabangi ir visada vertinga apdailos medžiaga. Perkant reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pavyzdys ir atvežta medžiaga gali labai skirtis. Tai lemia natūrali šios medžiagos kilmė, jos gabalai gali būti paimti iš įvairių luitų.

Klinkerio – itin patvarios Klinkerio plytelės specialia technologija gaminamos iš molio. Specialiai apdirbtas molis išdegamas aukštoje temperatūroje, siekiančioje iki 1.300ºC, o degimas trunka 30–36 val. Plytelė gaminama 7–8 dienas. Dėl šios technologijos atsiranda la-

bai stiprios tarpmolekulinės jungtys, plytelės tampa ypač patvarios, tad jas galima kloti ir lauke. Klinkeris yra atsparus rūgštims bei įvairioms cheminėms medžiagoms, staigiam temperatūros poveikiui, smūgiams. Pagrindiniai šios medžiagos pranašumai yra kietumas, natūralumas ir jaukumas. Klinkerio plyteles naudoti galima įvairiai: jos tinka norint jaukaus būsto interjero, vidaus, išorės darbams, fasadų apdailai bei baseinams. Tam tikras klinkerio rūšis reikia impregnuoti. Klinkerio gaminių asortimentas yra labai platus. Be plytelių, tai ir pakopos, laiptai, dekoratyviniai elementai, grindjuostės, specialaus neslidaus paviršiaus plytelės bei įvairios baseinų dekoracijos.

Stiklas – dušui ir baseinui Stiklo plytelės išskirtinės, labai skaidrių ir sodrių spalvų, dažniausiai naudojamos dušuose, baseinuose. Jų dizaino galimybės neribotos, iš smulkių detalių galima sukurti sudėtingiausius piešinius, išdėlioti įvairiausius raštus. Šios plytelės klijuojamos tik baltais klijais.


 VIDAUS DARBAI klojant plyteles, reikia atkreipti dėmesį į klijų ir glaistų kokybę, nes naudojant netinkamus, plytelės, veikiamos vandens ir temperatūros pokyčių, gali atšokti, glaistas ištrupėti.

Klojimo ypatumai Net ir vienos spalvos plyteles pjaustydami ar dėliodami kaip mozaiką, dizaineriai gali sukurti įvairių įdomių variantų. Net ir kuklias plyteles labai pagyvina dekoratyvinės juostelės. Rimti plytelių tiekėjai siūlo ne vien sienų ar grindų plyteles, bet ir visą komplektą. Komplektai pildomi grindjuostėmis, elementais, skirtais laiptams, dekoratyvinėmis juostelėmis bei plytelėmis. Renkantis plyteles, pravartu atsižvelgti į keletą rekomendacijų: ten, kur daug vaikščiojama, nepatariama kloti baltų ar labai šviesių plytelių. Renkantis plyteles sanitariniams mazgams – matines ar blizgias, šviesias ar tamsias – reikia prisiminti, kad ant tamsių ir blizgių plytelių ypač gerai matomos vandens paliekamos kalkių dėmės.

Klojant plyteles, reikia atkreipti dėmesį į klijų ir glaistų kokybę, nes naudojant netinkamus, plytelės, veikiamos vandens ir temperatūros pokyčių, gali atšokti, glaistas ištrupėti. Sandūros vietas tarp sienų bei tarp sienos ir grindų rekomenduojama glaistyti ne cementiniu, bet specialiu silikoniniu glaistu – kad namui judant jis netrupėtų. Paklojus plyteles būtina nedelsiant nuo jų pašalinti cemento apnašas. Vėliau jas nuvalyti bus sunku, o nuo kai kurių plytelių – iš viso neįmanoma. Neimpregnavus kai kurių rūšių klinkerio, jo paviršius lieka porėtas, todėl tokios apnašos nuo šios medžiagos nebesivalo.

Tamsėjančios siūlės Norint išvengti siūlių tamsėjimo, renkantis glaistą rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad jis būtų lengvai pasiskirstantis, neįgeriantis drėgmės ir purvo.

Glaistant plytelėmis išklotas grindis rekomenduojama pasirinkti ir derinti tamsesnių spalvų glaistus. Ten, kur daug vaikščiojama, siūlės turi tendenciją tamsėti, jos keičia pradinę spalvą ir dažniausiai netolygiai per visą siūlės ilgį. Tamsesnių glaistų spalva mažiau keičiasi, tad tokios grindys estetiškai nepriekaištingos išliks gerokai ilgiau. Perkantiesiems plyteles rekomenduojama įsigyti papildomą tos pačios rūšies plytelių dėžutę, kol bus paklotos, ne viena gali sudužti. Sudužus vienai ar kelioms plytelėms po kelerių metų gali būti sunku rasti parduotuvėse analogiškų. Specializuotose, prekiaujančiose aukštos kokybės plytelėmis parduotuvėse dažniausiai galima įsigyti ir prieš keletą metų pirktų plytelių, tačiau apsidrausti nepakenks.

Dažniausios klaiDos PasiREnkanT iR kliJuoJanT PlYTElEs 1. Bene dažniausia pirkėjų klaida – bandymas suderinti skirtingų gamintojų plyteles. Iš vieno gamintojo perkamos grindų, iš kito sienų plytelės, o iš trečio – dekoratyviniai elementai. Visi šie elementai atskirai atrodo gan gražiai, tačiau baigus darbus gali paaiškėti, kad interjeras nevientisas ir nejaukus. Susidaro įspūdis, kad tai lyg atsitiktinai pakliuvusių dalių rinkinys. Daugelis pardavėjų siūlo ištisas plytelių kolekcijas. ypač gausus vonios kambario plytelių kolekcijų pasirinkimas. Kolekciją dažnai sudaro viena ar kelios serijos. Kiekviena plytelių serija būna visiškai sukomplektuota: sienų, grindų plytelės, dekoratyviniai elementai, kitos detalės. 2. Net pačios brangiausios ir stilingiausios plytelės atrodys nekaip, jei bus suklijuotos atmestinai, neprofesionaliai. Dažna klaida, kai perkamos brangios kokybiškos medžiagos, tačiau pasirenkami kuo pigiau darbus atliksiantys meistrai. Atidus ir kruopštus darbas, be abejo, kainuoja daugiau nei pradedančio, nepatyrusio meistro, tačiau iš pirmo žvilgsnio pigiau darbus atlikti sutikę meistrai gali atsieiti labai brangiai, kai teks keisti sugadintas plyteles, iš naujo pirkti klijų, glaisto.

Todėl patartina sudaryti sutartis su patikima statybos ir remonto organizacija, kuriai galima patikėti visus numatytus darbus, arba ieškoti privataus meistro per pažįstamus. Pažįstamų žmonių rekomendacijos ir galimybė apžiūrėti samdomo meistro darbus sumažins broko tikimybę. 3. Nereikėtų susivilioti antrarūšėmis plytelės, kurios kainuoja 15–25% pigiau nei pirmos rūšies. „Tokios pat, tik pigesnės“ prekės pasirinkimo pasekmes pirkėjai pajunta vėliau. Geras meistras antrarūšes plyteles suklijuos tikrai gerai, bet jo darbas taip pat kainuos brangiau. Pavyzdžiui, antros rūšies akmens masės plytelėms būdingi nuskilimai iš vidinės pusės – labai svarbu klojant juos užpildyti klijais, nes jei kampas kabės ore – nulūš nuo menkiausio krūvio. Gali būti geometrijos nuokrypių – bus sudėtinga suvesti siūles, išlaikyti vienodus tarpus ar lygų paviršių, jei plytelių kampai užsirietę į viršų. Antros rūšies glazūruotos plytelės gali turėti glazūros broką, tegul ir nelabai žymų – kur nors pakliuvusi dulkė ar ne taip, kaip derėtų, išsklaidytas pigmentas. Prieš klijuojant jas reikėtų perrinkti ir patikrinti, kad itin brokuotos nepakliūtų

į matomiausias vietas. Perdegintas plyteles labai sunku lygiai nupjauti, jos trupa. Kartais pardavėjai neįspėja, kokią prekę išsirinkote, tačiau vertėtų pamąstyti, ką slepia įtartinai maža kaina, juk stebuklų nebūna. 4. Dar viena taupiųjų bėda ta, kad jie perka plytelių lygiai tiek, kiek reikia. Išsimatuoja sienų arba grindų plotą, dar atmeta siūlių tarp plytelių plotą ir perka lygiai tiek, kiek reikia užkloti sienos ar grindų plotui. Tačiau klijuojant plyteles dalis gali sudužti, dar viena kita nupjaunama, o atraižos nebepanaudojamos. Todėl patartina pirkti bent 5% daugiau plytelių, nei reikėtų jūsų patalpos plotui. Nors gamyklose pigmentus maišo kompiuteriai, neįmanoma iškepti visiškai vienodų kelių partijų plytelių. Kiekviena partija kiek skiriasi savo atspalviais bei kalibrų kodais. Atspalvių skirtumai gali būti itin nežymūs, bet suklijavus plyteles jie bus matomi. Todėl geriau pasilikti kelias plyteles atsargai, kad būtų kuo pakeisti, jei netyčia koks kampas nuskils, nei, ištikus nelaimei, vėliau įklijuoti tegul to paties pavadinimo, tos pačios kolekcijos ir to paties gamintojo, bet kitos partijos plyteles.

2013 ruduo  Mano namo statyba

37


Namo sistemos Viską numatyti reikia iš anksto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40 Apšvietimo sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42 Šviesos reikia kiekvienai erdvei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 Prisijungimas prie LAN . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46 Šildymo sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48 Šildymo sistemos valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56 Šildymo sistemos: židiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58 Šiluma iš žemės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61 Protingas namas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62 Vėdinimo sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64


NAMO SISTEMOS

VLADAS RINKEVIČIuS

Elektra namuose:

viską numatyti reikia iš anksto Kompiuteriai, ryšio priemonės, buitiniai prietaisai – jų vis daugėja, jie sudėtingėja. Ir visi susieti paslaptinga daugybe laidų ir kabelių. Statant namą elektros instaliaciją reikia suplanuoti iš anksto.

svarbu, kokią apšvietimo valdymo sistemą pasirinksime. Nuo to priklausys kabelių grandinės, jų ilgis ir vieta.

Dažniausiai besistatančiojo namą rūpesčiai prasideda nuo elektros įvado. Reikia turėti omenyje, kad už įvado galingumą elektros skirstomiesiems tinklams tenka mokėti pinigų – prisidėti prie tinklų plėtros. Todėl reikia apskaičiuoti bent jau apytikriai reikalingą galingumą. Norėdami apšviesti patalpas, reikalingą galingumą galime nustatyti plotą kvadratiniais metrais padauginę iš 30 W/m2, t. y. 150 m2 namo ar buto plotui reikėtų 150 x 30 = 4 500 W, arba 4,5 kW galingumo. Jei galvojate apie itin sudėtingą apšvietimo sistemą, galingumą reikėtų didinti pusantro karto, t. y. skaičiuoti 45 W/m2. Šiuo atveju reikalingas galingumas būtų skaičiuojamas taip: 150 x 45 = 6 750 W = 6,75 kW. Nemažai galingumo reikia buitiniams prietaisams. Elektrinei skalbyklei reikia 2 kW, indaplovei panašiai, elektrinė viryklė gali pareikalauti 4 kW. Gerai šiuolaikinei orkaitei, įkaistančiai per 20 sekundžių, gali reikėti ir 10 kW ar daugiau. Todėl būtina nepamiršti visų būsimų elektros vartotojų ir juos įvertinti. Dažniausiai išvardyti prietaisai visi vienu metu neįjungiami, todėl jų instaliuotą galingumą galima dauginti iš 0,5. Taip planuojant naudoti 2 kW skalbyklę, 2 kW indaplovę, 10 kW orkaitę ir 4 kW viryklę galingumą reikėtų planuoti taip: (2 + 2 + 10 + 4) x 0,5 = 9 kW. Visa tai reikia sumuoti su apšvietimo galingumu. Jei ketinate elektrą naudoti patalpoms šildyti, reikiamą galingumą privalu įvertinti papildomai. Šiuo atveju netaikomas koeficientas 0,5. Elektros energijos skaitiklį pasirinkite dviejų tarifų. Tai atpi-

ŠViEsos ŠalTinių PaRaMETRai Lempos tipas

Efektyvumas, lm/W

Darbo trukmė, val.

Kaitrinė

10–13

1 000

Neribojama

Halogeninė 220 v

12–16

2 000

Neribojama

Halogeninė 12 v

14–19

5 000

Neribojama

Kompaktinė liuminescencinė su elektromagnetiniu balastu

50–60

8 000–12 000

0

Kompaktinė liuminescencinė su elektroniniu balastu

50–60

10 000–12 000

0

Vamzdelinė liuminescencinė

80–100

12 000–20 000

-10

40

2013 ruduo  Mano namo statyba

Minimali naudojimo temperatūra °C

gins elektros energiją naktimis bei savaitgaliais ir padės taupyti pinigus. Pasirašant sutartį su elektros tinklais reikia deklaruoti, jeigu naudosite elektrinę viryklę, tada bus pritaikytas lengvatinis elektros energijos mokesčio tarifas. Įvadinis apskaitos skydelis montuojamas lauke prie sklypo, kad elektros skirstomųjų tinklų darbuotojai galėtų pasižiūrėti, ką jis rodo. Jei namas dviejų ar daugiau aukštų, kiekviename aukšte rekomenduojama statyti paskirstymo skydelius: tai sutaupys kabelių ir sumažins galimą painiavą. Be to, rekomenduojama užsakyti vidaus elektros tinklų projektą: tai ne tik padės nustatyti reikalingą galingumą, planuoti ir teisingai nuvesti maitinimo ir valdymo kabelius, sutaupys pinigų ir nervų, bet ir ypač bus naudinga po kelerių metų ką nors remontuojant ar rekonstruojant patį namą. Kartais galima projektą sudaryti ir pagal faktinį kabelių ir imtuvų išdėstymą projektuotojui bendraujant su montuotoju.

Apsauga Skydelyje montuojama apsauga nuo antįtampių. Tai būtina jūsų saugumui, jei elektros įvadas eina nuo orinės linijos. Skydelyje montuojami specialūs automatiniai jungikliai didesnio pavojingumo patalpoms (voniai, rūsiui), lauko apšvietimui bei kilnojamiesiems prietaisams. Tai automatiniai jungikliai su diferencine srovės nuotėkio apsauga. Jie iškart išjungia įtampą grandinėje, jei joje atsiranda srovės nuotėkis, galintis kelti pavojų gyvybei. Jei naudojate elektrinį šildymą, įrengiant skydelius reikia turėti omenyje, kad šildymo maitinimui reikėtų tiesti atskirą liniją, kad vasaros metu šildytuvus būtų galima atjungti nuo tinklo skydelyje. Elektrinio šildymo sistemos kelia ir kitų reikalavimų įvadui. Jei galvojate apie patalpų šildymą konvektoriais, reikalingą šildymo galingumą nustatysite šildomą plotą kvadratiniais metrais padauginę iš 50–70 W/m2. Tuo atveju 150 m2 ploto namui šildyti reikės papildomo galingumo įvado apie 10 kW. Jei naudosite kaupiančius energiją elektrinius šildytuvus, šį galingumą reikia dauginti iš 3, nes energijos 24 valandoms reikės sukaupti per 8 pigesnio energijos tarifo valandas. Šiuo atveju papildomas šildymo galingumas sudarys 30 kW. Atitinkamai didės kabelių skersmuo ir skydelio elementų galia.


 NAMO SISTEMOS

Valdymo sistemos

įjungtumėte bendrauti skatinantį apšvietimą, Svarbu, kokią apšvietimo valdymo sistemą pa- norėdami praleisti romantišką vakarą su sutuoksirinksime. Nuo to priklausys kabelių grandinės, tiniu – intymų, šitaip harmoningai suderindami jų ilgis ir vieta. Jei planuojate valdyti apšvietimą iš veiksmą ir nuotaiką patalpoje. kelių vietų, tai dabar įprasta miegamajame, korido- Kabeliai riuje, laiptinėje nutiesti tam tikrus kabelius. Visi elektros energiją naudojantys ir gaminanJei norite turėti daugiau patogumų ir galimy- tys prietaisai namuose sujungiami laidininkais, tai bę ateityje tobulinti apšvietimo valdymą bei to- yra kabeliais. Iš pirmo žvilgsnio izoliuotas kabelis bulėjant technologijoms įvesti naujų elementų, atrodo kaip paprasta virvutė, tačiau tai nėra taip rekomenduojame naudoti skaitmenines progra- paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. muojamąsias valdymo sistemas – europinę EIB Kabeliai yra gana sudėtinga elektrinių kompo(angl. Europen Installation Bus) ar amerikietiškąją nentų sistema. Kabelį sudaro keturi pagrindiniai LON. EIB yra vadinamoji atvirojo kodo sistema, komponentai: laidininkas (gysla arba kelios gyskurią galima sujungti su kitomis sistemomis per los), izoliacija, ekranas ir apvalkalas. Kabeliai gali programinius vartus (angl. gateway). Jei naudojate būti vienalaidžiai, dvilaidžiai ir daugialaidžiai. DažEIB valdymo sistemą, rekomenduojama pirkti taip niausiai naudojami daugialaidžiai kabeliai, pagrinpaženklintus buitinius prietaisus. Tai reikš, kad šie dinis tokių kabelių pranašumas yra jų lankstumas. prietaisai reaguos į EIB sistemos komandas ir juos Jie lengviau instaliuojami, permontuojami, todėl bus galima užprogramuoti veikti bendroje sisteilgaamžiškesni, rečiau lūžta. moje, pavyzdžiui, skalbimo mašiną užprogramuoti Renkantis kabelius namo sistemoms pagrindiveikti, kai galioja pigus elektros energijos tarifas. niai pasirinkimo kriterijai yra šie: elektrinės charakPlanuodami apšvietimo sistemą nepamirškite, teristikos, montavimo būdas, lankstumas ir skerskad tai yra ir patalpų dizaino sudedamoji dalis. muo. Apšvietimas turėtų derėti prie patalpų erdvės, Kabeliams izoliuoti dažniausiai naudojamas PVC baldų, patalpų funkcijos. arba polietilenas. Tokios izoliacijos pagrindinis Apšvietimu galima keisti patalpos ir žmogaus trūkumas yra tas, kad degdama izoliacija yra mirnuotaiką. Iš lubų sklindanti halogeninė taškinė tinai pavojinga žmogaus gyvybei, nes išskiria šviesa, paliekanti tamsias lubas ir sienas, kuria nuodingųjų medžiagų (halogenų) ir dūmų, jie intymią aplinką. Prie lubų pritvirtinti ar nuleisi sumažina matomumą net 90 proc. stikliniai, šviečiantys į visas puses šviestuvai kuria Montuojant elektros instaliaciją ir siekiant išbendrauti skatinančią atmosferą. Pasitelkus šviesą vengti trikdžių grandinėse, jungiančiose jautrią galima optiškai išplėsti arba susiaurinti erdvę. Paaparatūrą ar jos elementus, būtina atskirti signalitartina svarbiausioje patalpoje, pavyzdžiui, svenius kabelius nuo galios arba maitinimo kabelių. tainėje, derinti keletą apšvietimo sistemų. Tai gaAtstumas tarp tokių kabelių ar jų grupių turi būti lėtų būti sistemos, kuriančios intymią, bendrauti ne mažesnis kaip 15 cm. VŽ skatinančią ir atpalaiduojančią nuotaiką, pagal poreikį jos įjungiamos atskirai. Atėjus būreliui draugų

Jei galvojate apie patalpų šildymą konvektoriais, reikalingą šildymo galingumą nustatysite šildomą plotą kvadratiniais metrais padauginę iš 50–70 W/m2.

2013 ruduo  Mano namo statyba

41


NAMO SISTEMOS

Temos partneris

Emocijas veikianti

šviesa

Apšvietimas – tai ne tik funkcionalus šviesos srauto paskirstymas. Rinkdamasis šviestuvą iš jų gausybės žmogus atkreipia dėmesį į šviestuvo stilių, taip pat kokias emocijas jam kelia šviestuvo forma ir išgaunami efektai – atspindžiai, šviesos koncentravimas į vieną objektą ar tolygus jos skleidimas patalpoje. Bukite reiklūs parenkant šviestuvus jūsų erdvėms. Kai priimate sprendimus dėl apšvietimo, pirmiausia mąstykite apie žmonių, kurie dirbs ar ilsėsis projektuojamose patalpose, savijautą ir emocinę būklę; nesivaikykite vienadienio išorinio efekto, o kruopščiai apgalvokite ne tik kiekvieno šviestuvo paskirtį konkrečioje vietoje, bet ir skleidžiamos šviesos kokybės, pavyzdžiui, spalvų atkartojimas, akinimas, bei jų ilgaamžiškumo svarbą – kad pasirinktas šviestuvas greitai neatsibostų ir tarnautų kiek įmanoma ilgiau. Privačių ir visuomeninių erdvių apšvietimui puikiai tinka belgų įmonės „Modular“, kuriai Lietuvoje atstovauja įmonė „Gaudrė“, šviestuvai. Kodėl „Modular“? Bendradarbiaudama su žymiais pasaulio architektais, interjero dizaineriais bei apšvietimo specialistais, ši įmonė greitai reaguoja į naujausias tendencijas ir vartotojų poreikius. Visuomenės skonis pastaruoju metu vis mažiau skiriasi nuo dizainerių ir architektų pažangių idėjų, todėl nuolatinis produktų tobulinimas ilgainiui pasiteisina. Klientai atsisako vien funkcionalių apšvietimo sprendimų ir didelę reikšmę skiria estetiniam vaizdui, šviesos kokybei.

42

2013 ruduo  Mano namo statyba

„Modular“ šviestuvai išsiskiria iš kitų pažangiais inžineriniais sprendimais ir elegancija.


 NAMO SISTEMOS

Naujausiuose „Modular“ šviestuvų gaminiuose be išimties vyrauja šviesos diodų technologija. Ji leidžia mažinti šviestuvo dydį, taupyti brangią elektros energiją. Įgilinta šviesos šaltinio padėtis šviestuve žymiai sumažina akinimą ir didina vizualų komfortą. Interjere sieniniai paviršiniai arba įleidžiami šviestuvai su šviesos diodų

šaltiniais yra tinkami „budinčiam“ apšvietimui, kuomet aktualu jų neišjungti ir tamsiuoju paros metu, – koridoriuose, praėjimuose, laiptų zonose ar kiemo takams, fasaduose esantiems įėjimams apšviesti. Visos „Modular“ standartinių produktų linijos vienija pažangiausius šios įmonės gaminių elementus – paten-

tuotą fiksavimo mechanizmą, lempos tvirtinimo žiedą bei tvirtą ir lengvą aliuminio korpusą. Šių naujausių gaminių serijų esminiai bruožai – lakoniškumas, saiko jausmas ir elegancija, todėl šie nepavaldūs laikui šviestuvai tinka ir klasikiniams, ir moderniems interjerams bei pastatams.

uAB „GAuDRė“ Atsakingas Vladislavas Mickevičius Tel. +370 5 279 61 62 El. paštas info@gaudre.lt

www.gaudre.lt

2013 ruduo  Mano namo statyba

43


NAMO SISTEMOS

Šviesos reikia kiekvienai erdvei Kaip apšviesite namą, turėtumėte numatyti įsigiję namo projektą. Jei projekto architektas kuria ir patalpų dizainą, jis pasiūlo apšvietimo schemas, derančias prie būsimo interjero. Nustačius patalpų paskirtį reikia išvedžioti tam tikrą elektros laidų kiekį, apsispręsti, kur bus jungikliai.

Šviesos šaltiniai skirstomi į nukreipiamuosius ir išlyginamuosius. Dažniausiai šviesos srauto specifiką lemia naudojama lemputė ir šviestuvo gaubtas. Įvairūs šviesos šaltiniai sukuria nevienodą įspūdį, pavyzdžiui, kaitrinių lempučių skleidžiama geltona šviesa kuria jaukumo atmosferą, o halogeninių ir liuminescencinių lempų balta šviesa gali būti nemaloni.

Ekonomiškesnes halogenines lemputes (20 W halogeninė lemputė atitinka 120 W kaitrinę) patogu naudoti, kur reikia pastovaus apšvietimo. Į halogenines lemputes yra įmontuotas reflektorius, jis koncentruoja šviesą ir ji tampa akinama, todėl patariama nenaudoti atvirų halogenų (taip pat ir kryptinių) ten, kur žmonės mėgsta atsipalaiduoti, pavyzdžiui, virš vonios.

Liuminescencines lempas, kurių šviesos srautas penkis kartus intensyvesnis nei kaitrinių, siūloma naudoti apšviečiant plokštumą ar objektą stipriu šviesos srautu, taip pat nuolatiniam apšvietimui.

Apšvietimo klaidos Visuomeninėms ar gamybinėms patalpoms galioja apšvietimo normos, o nuosavų namų šeimininkams yra sudarytos rekomendacijos – liuksų kiekis paviršiui.

Dažniausia klaida – nepakankamai apšviečiamas virtuvėje maisto ruošimo paviršius, čia rekomenduojamas 700 liuksų šviesos srautas.

44

2013 ruduo  Mano namo statyba


 NAMO SISTEMOS Dažniausia klaida – nepakankamai apšviečiamas virtuvėje maisto ruošimo paviršius, čia rekomenduojamas 700 liuksų šviesos srautas. Nors šiuolaikiškų baldų gamintojai į juos įmontuoja ir apšvietimą, tačiau rekomenduojama virtuvės darbo vietą papildomai apšviesti po sieninėmis spintelėmis paslėptomis lempomis. Vyrauja tendencija mažinti šviesos kiekį miegamuosiuose – apsiriboti sieniniais šviestuvais ir toršerais, tačiau to specialistai nerekomenduoja, mat stipresnės šviesos reikia higienos sumetimais, be to, kiekvienoje patalpoje kartu su šeimininkų sumanyta apšvietimo sistema turėtų būti įrengtas ir funkcionalus apšvietimas. Lovos paviršiui apšviesti rekomenduojama 500 liuksų šviesa. Skaityti skirtoje vietoje šviesa turi būti įrengta pečių lygyje, o stalines lempas patartina rinktis aukštesnes, svarbu, kad šviesos kritimo kryptį būtų galima reguliuoti. Svarbiausia apšviečiant vonios kambarį ir baseiną – hermetiški gaubtai. Šviestuvo hermetiškumo klasės turi atitikti ir saugumo reikalavimus: IP44 ir aukštesnius. Veidrodžio zonai reikalingas ne tik horizontalus, bet ir vertikalus (sieninis) apšvietimas. Klaida – nukreipti šviesos srautą tiesiai į veidrodį. Netinkamai apšviesta namo laiptinė gali kelti daug rūpesčių. Rengiant šviestuvus ant laiptų pakopų negalima montuoti luboms skirtų halogenų. Ant pakopų ar jų šonuose įstatomi šviestuvėliai turi būti atsparūs smūgiams. Nusiteikite, jog įrengę šviestuvus laiptų pakopose daugiau dėmesio turėsite skirti švarai – ant apšviestų pakopų matomos net ir menkiausios dulkelės.

Visuomeninėms ar gamybinėms patalpoms galioja apšvietimo normos, o nuosavų namų šeimininkams yra sudarytos rekomendacijos – liuksų kiekis paviršiui. Lauko apšvietimas Lauko apšvietimui patartina naudoti nukreipiamąją šviesą, nepaprastai gražiai namo architektūrines subtilybes ir sodo augmeniją išryškins paslėptas apšvietimas. Kiemui apšviesti siūloma naudoti ekonomiškus ir su didele šviesos sklaida metalo halogenus arba natrio lempas. Pastarosios itin gražiai apšviečia augmeniją. Prieangį geriausiai apšviesti neakinama paslėpta šviesa. Lauko šviesos valdymas gali būti automatinis, paremtas judesio davikliais, fotoelementais. VŽ

2013 ruduo  Mano namo statyba

45


NAMO SISTEMOS

Temos partneris

TEO LT, AB

iškreipta

Monos lizos šypsena,

arba kaip įrengti vidaus tinklą negadinant interjero Statant ar remontuojant butą reikia iš anksto apgalvoti daugelį dalykų: ne tik kaip paskirstysime gyvenamojo ploto erdves, bet ir kur stovės kompiuterio ar televizoriaus staliukas, telefono aparatas, kokiomis telekomunikacijų paslaugomis naudosimės. Iš anksto suplanavus ir įsirengus vidaus tinklą name ar bute vėliau nereikės rūpintis, kaip nutiesti kabelius nesugadinus sienų ar grindų, kaip vėl investuoti į pragręžtų sienų remontą. Vidaus tinklas. Kam jis reikalingas? Modernus būstas jau neįsivaizduojamas be šiuolaikinių telekomunikacijų paslaugų: spartaus interneto, išmaniosios skaitmeninės televizijos, teikiamos interneto tinklais. Šalia modernumo jame puikiai dera ir klasika: jeigu yra namai, juose turi būti ir namų telefonas, dabar atveriantis galimybę skambinti į visus Lietuvos tinklus – ir fiksuotuosius, ir mobiliuosius – neskaičiuojant minučių. Kad galėtume turėti visą šių paslaugų komplektą, namie mums ir yra reikalingas vidaus tinklas (LAN). Jis leidžia naudotis ypač sparčiu šviesolaidiniu ar patikimu plačiajuosčiu DSL technologijos internetu, išmaniąja internetine ar skaitmenine antžemine televizija, telefonijos paslaugomis.

Pirmieji planavimo štrichai Prieš pradėdami planuoti vidaus tinklą name ar bute pirmiausia numatykite, kuriuose kambariuose kokiomis telekomunikacijų paslaugomis naudositės. ypač gerai apsvarstykite, kuriose erdvėse Jums reikės interneto, ateinančio per kabelį, ar išmaniosios televizijos, kur planuojate naudotis belaidžiu ryšiu. Jei kabelį internetui atvesite iki pačios kompiuterio darbo vietos, naudositės maksimalia galima jo sparta (pavyzdžiui, TEO šviesolaidi-

46

nio interneto sparta siekia iki 300 Mb/s). Jeigu internetu naudositės per nešiojamuosius įrenginius – nešiojamąjį, planšetinį kompiuterį, išmanųjį telefoną, – Jums reikės belaidžio ryšio, kurio sparta pakankama patogiam naršymui, el. paštui ir muzikos ar vaizdo peržiūrai realiu laiku. Vidaus tinklo planavimas nesibaigia sprendimu, kiek paslaugų ir kur jų reikės. Jūs turėsite apgalvoti, kur patalpose stovės įvadinė vidaus tinklo dėžutė, kokiu būdu tiesite kabelius gyvenamojoje erdvėje, kokioje vietoje bus įvadinis kabelis lauke (jei gyvenate name), kur stovės belaidžio interneto maršrutizatorius.

Kokių medžiagų reikės? Atvesti telekomunikacijų įvadą iki namo ar buto ir jame išvedžioti kabelių tinklą vertėtų nepriklausomai nuo to, kokio interneto, televizijos ir fiksuotojo telefono paslaugų teikėjo paslaugomis ateityje ketinate naudotis. Kad galėtumėte namie įsirengti vidaus tinklą, Jums reikės įsigyti reikiamą kiekį kabelių, įvadinę telekomunikacijų paslaugų dėžutę, interneto, telefono, televizijos prijungimo lizdų (rozečių), plastikinių vamzdžių kabeliams tiesti lauke bei pastato viduje ir kt. Šios įrangos rasite statybos ir buities technikos bei elektrotechnikos prekių parduotuvėse.

2013 ruduo  Mano namo statyba

Lauko darbai Kaip ir namo statyba, taip ir vidaus tinklo įrengimas prasideda nuo projekto. Tik tam nebūtina samdyti architektą, vidaus tinklą galite suprojektuoti ir patys. Pirmiausia numatykite, kurioje vietoje lauke tiesite įvadinį kabelį, kuris ateis iki Jūsų namo. Jeigu įsigijote butą dar statomame name, paklauskite būsto pardavėjo, ar tokie įvadai pagal statybų projektą yra numatyti ir ar bus atvesti iki Jūsų buto. Senesnės statybos butuose paprastai jie būna jau nutiesti. Jeigu statote namą, kad vėliau galėtumėte naudotis ryšio paslaugomis, Jums reikės savo sklype pakloti apsauginį kabelio vamzdį. Per jį vėliau Jūsų būsimo paslaugų teikėjo specialistai (TEO atlieka šiuos darbus įrengiant paslaugą) nuties kabelį ir jį prijungs prie pagrindinio teikėjo kabelių tinklo.

Kad vėliau nereikėtų gadinti savo namų interjero,

pasirūpinkite vidaus tinklu dar prieš būsto remontą.


 NAMO SISTEMOS Apsauginį kabelio vamzdį, kurio skersmuo turėtų būti apie 32 mm arba didesnis, reikia kloti 70 cm gylyje nuo sklypo ribos iki Jūsų namo. Paslaugas įrengiantys TEO meistrai kabelį vėliau prijungs prie įvadinės dėžutės (spintos), kurią turėtumėte įsirengti jau savo gyvenamosiose patalpose – name ar bute.

Kaip įrengti įvadinę dėžutę?

Statant namą, įvadinį kabelį reikia įrengti nuo sklypo ribos iki gyvenamųjų patalpų.

Name ar bute numatykite vietą įvadinei dėžutei, kuri turėtų būti įleidžiama į sieną. Rinkdami jai vietą atkreipkite dėmesį į tai, kad būtent nuo šios dėžutės kabeliai keliaus po visus kambarius, kuriuose vėliau įrengsite interneto, televizijos ar telefono rozetes. Įvadinė dėžutė turi būti įrengta su ventiliacinėmis angomis, kad būtų užtikrintas įrangos, kuri bus sumontuota paslaugoms teikti, aušinimas. Kokio dydžio įvadinės dėžutės Jums reikės, priklauso nuo telekomunikacijų paslaugų, kurias ketinate užsisakyti, tipų, kabelių ir techninės įrangos kiekio bei vidaus

tinklo (LAN) galinių taškų (rozečių įrangai prijungti) skaičiaus. TEO specialistai rekomenduoja naudoti plastikinę radijo signalui pralaidžią dėžutę, kurios matmenys ne mažesni kaip 600x400x100 mm. Įvadinėje dėžutėje įrenkite įžemintus kintamosios srovės 230 V lizdus, kurie bus reikalingi telekomunikacijų įrangos, esančios dėžutėje, elektros maitinimui užtikrinti. Tiesiant vidaus tinklą name ar bute, kiekvienai ryšio paslaugai reikia numatyti atskirą kabelį.

Keičiant vamzdžio kryptį jį reikėtų lenkti didesniu spinduliu, kad vėliau būtų galima lengvai pakeisti kabelius, jeigu kažkada norėsite įsirengti modernesnius arba juos reikėtų keisti dėl gedimo. Jeigu visgi jau esate įsirengę grindis ir užtinkavę bei nudažę sienas, yra keletas būdų nutiesti kabelius pernelyg negadinant buto vaizdo ir nedarant jam žalos. Galima kabelius tiesti sienomis ir pažeme. Kabeliams paslėpti ant sienų naudojami specialūs 25–50 mm skersmens loveliai, o pažeme jie tiesiami po grindjuostėmis.

Kiek kabelių reikės?

LAN kabelių išdėstymas pastato viduje

Kaip pakloti kabelius?

TEO LT, AB Tel. 1817 (skambučiai mokami)

www.teo.lt

Įsirengus įvadinę dėžutę reikės numatyti, kokiame kambaryje kokiomis telekomunikacijų paslaugomis naudositės, ir nuo dėžutės iki tų kambarių nutiesti kabelius. Kabeliui pakloti naudokite plastikinius 25– 50 mm skersmens vamzdžius lygiu vidiniu paviršiumi. Juos, priklausomai nuo pastato konstrukcijos, klokite sienose, grindyse ar ant pastato konstrukcijos elementų. TEO specialistai rekomenduoja, jeigu yra galimybė, kabelių vamzdžius tiesiog suguldyti ant grindų prieš jas dengiant grindų danga.

Skaičiuodami, kiek reikės įsigyti kabelio vidaus tinklui Jūsų gyvenamoje vietoje nutiesti, atkreipkite dėmesį, kad kiekvienam vidaus tinklo (LAN) galinio įrenginio prijungimo taškui (rozetei) prijungti reikia atskiro kabelio. Jeigu ateityje planuojate naudotis TEO šviesolaidinio ar DSL technologijos interneto, išmaniosios internetinės televizijos ar telefono paslaugomis, TEO specialistai pataria naudoti 4 vytų porų, ne žemesnės kaip 5E kategorijos kabelius. Šie naujausios kartos kabeliai užtikrins, kad paslaugos veiktų be sutrikimų. Be to, tokie 5E kategorijos kabeliai leidžia pakeisti juo teikiamą telekomunikacijų paslaugą į kitą. Pavyzdžiui, jeigu prie miegamajame įrengtos telefono rozetės vėliau norėsite jungti internetą, tereikės kreiptis į savo paslaugų teikėją dėl paslaugų perkomutavimo. Jeigu gyvenate atokesnėje Lietuvos vietoje, kur teikti internetinės televizijos nėra galimybės ir planuojate naudotis skaitmeninės antže-

minės televizijos paslaugomis, iki rozečių, kur stovės televizoriai, Jums reikės tiesti kitos rūšies – koaksialinius kabelius.

Kaip įrengti tinklo lizdus? Planuodami, kuriuose kambariuose bus televizorius, kompiuteris ir telefonas, turbūt jau numatėte, kurioje sienos vietoje bus rengiami galinių įrenginių – maršrutizatoriaus, televizijos priedėlio, telefono – prijungimo lizdai (rozetės). Prie pat šių rozečių ar ne toliau kaip už 1 metro nuo jų reikėtų numatyti ir elektros maitinimo lizdus. TEO specialistų teigimu, įprastai sienoje montuojant telekomunikacijų įrangos lizdus (rozetes) daromos nišos lizdų dėžutėms, iki kurių nuo įvadinės patalpų dėžutės ir atvedamas plastikiniame vamzdyje (kanale) esantis kabelis. Vidaus tinklo (LAN) kabeliui prijungti naudojami 8 kontaktų kompiuterių lizdai (RJ45). Lizdų bloką galima komplektuoti ir su kitų technologijų prijungimo bei ~ 230 V elektros maitinimo lizdais.

Gali padėti specialistai Jeigu vis dėlto pasirodytų, kad pačiam įsirengti vidaus kompiuterių tinklą yra nemenkas iššūkis ir patys nesusidorosite, galite šiems darbams pasikviesti patyrusį meistrą iš TEO. Jis gali pakonsultuoti arba pats įrengti vidaus tinklą Jūsų namuose. už jo atvykimą imamas 35 litų mokestis, o valanda konsultavimo arba įrengimo darbų kainuoja 50 litų. už darbams panaudotas medžiagas imamas papildomas mokestis. Tokią TEO specialisto paslaugą galima užsisakyti artimiausiame TEO klientų aptarnavimo skyriuje arba mokamu privačių klientų aptarnavimo telefonu 1817.

2013 ruduo  Mano namo statyba

47


NAMO SISTEMOS

Dr. ARŪNAS STIKLIŪNAS

Šildymo katilai –

kokį pasirinkti

Pastaruoju metu į Lietuvą įvežama vis įvairesnių buitinių vandens šildymo katilų. Pirkėjui sunku pasirinkti, nes katilai skiriasi ne tik kaina, konstrukcija, techniniais parametrais, bet ir skirstomi pagal naudojamo kuro rūšį, jo deginimo būdus, valdymo automatizavimą.

Didelę katilų įvairovę lemia skirtingos jų naudojimo sąlygos, kuro kainos, saugumo, automatizavimo lygis, žmonių perkamoji galia ir kitos priežastys. Šiame straipsnyje bus aptariami įrenginiai, kuriuose deginamas kuras norint išgauti šilumą, t. y. šildymo katilai, taip pat šilumos siurbliai. Pradėję nuo ekologiškai švariausios kuro rūšies – elektros, apžvelgsime įvairaus tipo šildymo katilų pranašumus ir trūkumus.

Elektra – brangiausia Apie elektros ekologiškumą galima kalbėti tik su tam tikra išlyga. Įvertinus šiluminių, atominių elektrinių išmetamus teršalus ir atliekas, taip pat elektros perdavimo ir įtampos transformavimo nuostolius, taršos lygis yra didesnis arba toks pat, palyginti su šilumos gavimu tiesiogiai deginant kurą. Šilumos gavimas naudojant elektros energiją yra brangiausias būdas. Efektyviausiai šiluma gaunama elektriniais radiatoriais, tačiau elektrinio vandens šildymo katilo įrengimas yra nepamainomas tada, kada norima turėti rezervinį turimos vandens šildymo sistemos šilumos šaltinį.

48

2013 ruduo  Mano namo statyba

Kai šildomasi nakties metu ir yra dviejų tarifų elektros skaitiklis, tada 1 kWh kaina mažesnė negu dieną – taip galima sumažinti išlaidas šildantis elektra. Tačiau reikia nepamiršti, kad naudojantis lengvatiniu tarifu už elektros energiją dienos metu mokėti reikia brangiau. Norint sukaupti pakankamai šilumos lengvatinio tarifo metu, šildymo galingumas turi būti daugiau kaip tris kartus didesnis už reikiamą galingumą, kai šildoma visą parą. Plačiam naudojimui skirtos dvi elektrinių vandens katilų rūšys – kai vanduo šildomas šildymo elementais (tenais) ir elektrodiniai katilai. Elektrodiniuose katiluose cirkuliuoja ne grynas vanduo, o druskų prisotintas tirpalas (elektrolitas). Jis kenksmingas žmonių sveikatai, todėl šiuo atveju būtinas tarpinis šilumokaitis, kad jis kaitintų šildymo sistemos vandenį. Dėl sudėtingos priežiūros, pavojingumo ir mažesnio efektyvumo šie katilai buityje nenaudojami. Pastaruoju metu populiarėja vadinamieji joniniai elektriniai katilai, gamintojų teigimu, iki 20 proc. geriau išnaudojantys elektros energiją ją versdami šiluma, palyginti su kitais elektriniais katilais. Joniniuose katiluose naudojamas paprastas vanduo, jis įkaista tarp dviejų didelių elektrodų plokštelių. Labiausiai rinkoje paplitę elektriniai šildymo katilai su šildymo elementais. Tačiau jie smarkiai skiriasi gaminimo kokybe ir medžiagomis, todėl ir kaina gali skirtis iki dešimties kartų. Aukšta kokybe pasižymi Skandinavijos šalių elektriniai katilai. Kaip nežymų trūkumą galima paminėti tai, kad elektrinius šildymo elementus palyginti greitai (per kelerius metus) padengia nuovirų (kalkių) sluoks-


 NAMO SISTEMOS

gesni, juose nėra besisukančių detalių, kelia mažiau triukšmo, išlieka stabilus plataus dujų slėgio svyravimo diapazono dujų ir oro santykis, todėl jie ne taip bijo slėgio svyravimo mažo slėgio dujotakių tinkluose. Jų pagrindinis trūkumas – 1–4% mažesnis naudingo veiksmo koeficientas, be to, papildomai reikalinga dūmų traukos saugumo automatinė sistema (jeigu nėra katilo komplekte). Dažniausiai katilai su inžekciniais degikliais būna specializuoti, tai reiškia, kad jie skirti tik dujomis ir kitokio tipo ar kitai kuro rūšiai skirto degiklio įmontuoti į juos negalima. Šio tipo pastatomieji katilai paprastai būna iš ketaus. Katilai su ventiliatoriniais degikliais yra universalesni. Katilas bus tinkamas ir kūrenti skystąjį kurą pakeitus tik degiklį – naudingumo koeficientas išlieka tas pats. Dėl savo paprastumo, pigumo ir ilgaamžiškumo didžiąją dujinių katilų dalį sudaro katilai su atmosferiniais (inžekciniais) degikliais. Pastaruosius kelerius metus sparčiai populiarėja dujiniai sieniniai kabamieji vandens šildymo katilai. Juose degiklio liepsna moduliuojama, t. y. laipsniškai (ne pakopomis) didinama ar mažinama pagal reikalingą tuo momentu šilumos galingumą. Pastatomuosiuose katiluose liepsna nemoduliuojama, o reikiamas galingumas pasiekiamas užgesinant ir uždegant degiklį. Degdamas nominalia galia degiklis dirba geriausiu režimu.

Kabamieji ir pastatomieji katilai nis. Pastarasis sluoksnis – geras šilumos izoliatorius, todėl, laiku kalkių nenuvalius, vandeniui perduodamos šilumos sumažėja, o paties šildymo elemento temperatūra pakyla, todėl jis gali perdegti. Kadangi šildymo sistemos šviežiu vandeniu pildomos palyginti nedaug, elektriniai šildymo katilai tarnauja iki 10 ir daugiau metų.

Dujinis kuras Kita pagal švarumą kuro rūšis – gamtinės ir suskystintos dujos. Gamtinių dujų pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas, jis beveik perpus lengvesnis už orą. Suskystintos dujos yra naftos perdirbimo proceso dujinė dalis – atliekos. Pagrindinės dedamosios – propanas ir butanas, santykis 1:1. Automobiliams naudojamos suskystintos dujos, kuriose propano ir butano dalys sudaro nuo 1:4 iki 3:2 (atitinkamai žiemą ir vasarą). Dujinė frakcija yra beveik du kartus sunkesnė už orą, todėl saugumo sumetimais katilų, dirbančių suskystintomis dujomis, negalima įrengti patalpose žemiau žemės paviršiaus. Dujinių katilų pagrindinis pliusas – automatizuotas degimo valdymas. Galima tiksliai reguliuoti katilo galią ir vandens temperatūrą, tam nereikia prižiūrinčio žmogaus. Dujinis kuras yra labiausiai paplitusi Lietuvoje kuro rūšis, išskyrus centralizuotą šilumos tiekimą ir kietąjį kurą. Plačiau gamtinės dujos naudojamos miestuose ir visur, kur yra atvesti dujotakiai. Dujas galima deginti dviejų pagrindinių tipų degikliais – inžekciniais (atmosferiniais) ir ventiliatoriniais (su priverstiniu oro įpūtimu). Pirmo tipo degikliai ir katilai maždaug 1,2–1,5 karto pi-

Sieniniai kabamieji dujiniai katilai retai viršija 30 kW galingumą. Didžioji jų dalis turi karšto buitinio vandens ruošimo srovinį (greitaeigį) šilumokaitį. Katile yra sumontuotas siurblys, plėtimosi indas, apsauginis vožtuvas, katilo ir karšto vandens temperatūros valdymo, dujų įleidimo ir saugumo automatika. Tai visa mini katilinė, o jos gabaritai – kaip virtuvinės spintelės. Tik dujiniai kondensaciniai sieniniai kabamieji katilai gaminami iki 120 kW galios. Pastatomųjų dujinių katilų galingumas gali siekti kelis šimtus kilovatų. Atskirai komplektuojamos tokios dalys kaip tūrinis arba srovinis (gali būti plokštelinis) karšto buitinio vandens šilumokaitis, siurbliai, plėtimosi indai, maišytuvai ir kita. Viską susumavus tos pačios galios katilinė su pastatomuoju dujiniu katilu gali kainuoti tiek pat arba brangiau už kabamąjį dujinį katilą, o pastatuose, kuriems reikia daugiau kaip 30 kW, pasirinkimo nelieka – naudojami tik pastatomieji katilai. Dėl savo mažų gabaritų sieniniai kabamieji katilai naudojami butams ir nedideliems kompaktiškiems gyvenamiesiems namams ar visuomeninės paskirties patalpoms šildyti. Dėl mažos galios ir srovinio buitinio karšto vandens ruošimo principo kabamieji katilai gali paruošti 10–15 l/min. karšto vandens, tai reiškia vieną visiškai atsuktą arba du pusiau atsuktus karšto vandens čiaupus vienu metu. Nenaudojant papildomų vandens talpyklų, prie šių katilų sudėtinga prijungti karšto vandens cirkuliacinę liniją, tai yra jeigu karšto vandens čiaupas toli nuo sieninio kabamojo katilo, tenka ilgai laukti atbėgančio karšto vandens, susidaro didelių nuostolių dėl be reikalo leidžiamo vandens.

Viename katile suderinus skirtingas pakuras, padidėja katilo šiluminiai nuostoliai, nes šildoma ir kita nereikalinga tuo metu pakura. Šių katilų naudingumo koeficientas būna 7–12 proc. žemesnis už katilų, skirtų vienai kuro rūšiai.

2013 ruduo  Mano namo statyba

49


NAMO SISTEMOS

§

Radiatorių tipai 1. Plieniniai Jie tinkamesni ten, kur reikia greitai reguliuoti temperatūrą, tai lengva padaryti dėl nedidelio vandens kiekio juose. Jie šiuolaikiškos išvaizdos, būna įvairių aukščių bei pločių, lengvi. Dažniausias gedimas – praleidžia vandenį pakėlus slėgį bandymo metu. Radiatoriai būna pritaikyti iki 6 ir iki 10 barų darbo slėgiui. Blogai prižiūrint, korozija nesunkiai pažeidžia jų 1,25 mm storio šaltai valcuoto plieno korpusus. 2. Ketiniai Surenkami iš atskirų sekcijų ketiniai radiatoriai, kuriuose daugiau vandens ir metalo, pasižymi šilumine inercija, o tai reikia įvertinti automatiškai reguliuojant, t. y. mažinti arba didinti temperatūrą iš anksto. Jų pliusas – ilgaamžiškumas. Jie sėkmingai naudojami jau daugiau kaip 100 metų, kadangi nebijo mechaninių pažeidimų, slėgio pulsacijos, dažnai išleidžiamo vandens. Vienas trūkumas – jie sunkūs (viena sekcija ~5 kg), tai trukdo juos tvirtinti prie šiuolaikinių lengvų pertvarų. Dėl lėtesnio vandens srauto juose gali kauptis patenkančio vandens nešvarumų, todėl rekomenduojama šildymo sistemą su tokiais radiatoriais plauti ypač kruopščiai. 3. Konvektoriai grindyse arba virš grindų Konvektoriai virš grindų dažniausiai statomi ten, kur nėra palangių arba jeigu įstiklinti langai siekia grindis ir nėra galimybių įleisti juos į grindis. Kadangi didesnę dalį šilumos perduoda konvekcija, reikia nesudaryti kliūčių orui patekti į jų apačią ir išeiti viršuje. Tokių radiatorių minusas – sunku valyti. Grindyse montuojami konvektoriai šilumos atiduoda nedaug, todėl juos reikia rinktis didesnio pločio arba didesnio gylio. Šiuo metu yra į grindis montuojamų konvektorių su ventiliatoriumi. Jų našumo pakanka ir labiau įstiklintoms patalpoms. Visų konvektorių grindyse minusas – dulkės kaupiasi po konvektoriaus apačia.

Visi sieniniai dujiniai katilai pagal dūmų išmetimo būdą skirstomi į natūralios traukos katilus ir katilus su priverstiniu dūmų išmetimu (turbininiai). Kondensaciniai katilai turi pašalinti dūmus, jie turi ventiliatorinius degiklius. Tokiuose katiluose yra ventiliatorius, jis išstumia dūmus ir įsiurbia oro, reikalingo degimui. Tokie katilai dar vadinami nepriklausančiais nuo patalpos oro. Paprastai dūmai išleidžiami ir oras iš lauko įsiurbiamas vienu dvigubu vamzdžiu. Pro vidurinį plonesnį vamzdį išeina dūmai, o tarp išorinio, didesnio skersmens vamzdžio, ir vidinio vamzdžio įsiurbiama šviežio oro. Liesdamasis su karštu dūmų vamzdžiu, jis kiek sušyla, kartu atvėsina dūmus. Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo iškilusi problema, kai lauko temperatūrai nukritus žemiau -15°C iš dūmų kondensuodavosi drėgmės ir dūmtraukis užšaldavo – katilas nebegalėdavo dirbti. Greitai buvo rastas šios problemos sprendimo būdas. Pagal gamintojų instrukcijas horizontalioji koncentrinio dūmtraukio dalis turėjo būti sumontuota su nuolydžiu žemyn, kad susidaręs kondensatas nuvarvėtų ant žemės. Esant žemesnei temperatūrai jis užšaldavo ir ledas užkimšdavo dūmtraukio galą. Norint šito išvengti, reikia sumontuoti dūmtraukį su nuolydžiu aukštyn, tačiau, kad kondensatas nevarvėtų ant šilumokaičio, turi būti įtaisytas kondensato vamzdelis iš vidurinio, dūmų išmetimo vamzdžio. Labai svarbu, kad tokio dūmtraukio galas nebūtų per daug išsikišęs iš sienos. Didesniuose pastatuose, namuose ir ten, kur yra didesnis karšto vandens poreikis, naudojami pastatomieji katilai su tūriniais karšto vandens šildytuvais (talpyklomis).

50

2013 ruduo § Mano namo statyba

Juose sukaupta karšto vandens atsarga leidžia patenkinti trumpalaikius didelius poreikius. Prijungta karšto vandens cirkuliacinė linija taupo vandenį ir kurą. Visais minėtais dujinių katilų tipais (sieniniais ir pastatomaisiais, su inžekciniais ir ventiliatoriniais degikliais) galima deginti suskystintas dujas. Trūkumai – papildomai kainuoja šių dujų laikymo talpyklos su armatūra, reikia sukaupti lėšų ir šias talpyklas užpildyti šildymo sezonui. Už gamtines dujas atsiskaitoma kartą per mėnesį. Suskystintų dujų naudojimo pranašumai – galima šildytis nepriklausomai nuo gamtinių dujų tinklų, eksploatacijos sąnaudų požiūriu kaina panaši į skystojo kuro.

Skystasis kuras Buityje paprastai naudojamas lengvos (šviesiosios) naftos frakcijos krosninis arba dyzelinis kuras. Dabar jis deginamas tik ventiliatoriniais degikliais, išpurškiamas specialiais purkštukais 10–12 barų slėgiu. Buitiniuose katiluose iki 30–40 kW galios rekomenduojama naudoti degiklius, šildančius kurą, nes purkštuko kiaurymė yra mažo skersmens, todėl kuro išpurškimo kokybei labai didelės įtakos turi kuro tirštumo pokyčiai, priklausantys nuo kuro kokybės, temperatūros ir pan. Kai kuras šildomas, jo temperatūra palaikoma apie 60°C, todėl sumažėja įvairių anksčiau minėtų veiksnių įtaka išpurškimo kokybei. Rezultatas – kur kas mažiau užsiteršia katilas, todėl rečiau reikia jį valyti. Šių katilų pagrindinis pranašumas – automatizuotas degimo proceso valdymas, dėl to nereikia nuolat jų prižiūrėti. Trūkumai – reikia kuro talpyklų, pasirūpinti sukaupti lėšų ir sezonui užpildyti talpyklas, gana nemaža šilumos kaina.

Kietasis kuras Pagrindinis šio kuro pliusas – viena iš mažiausių kainų. Vertinant pagal šį rodiklį, labiausiai paplitusi kietojo kuro rūšis – malkos, todėl daugiausia dėmesio skirsime aptarti katilams, skirtiems kūrenti malkomis. Anksčiau, kai bet koks kuras buvo pigus ir nebuvo labai didelio skirtumo tarp kuro rūšių kainų, žmonės naudojo nemažai anglių. Reikia atkreipti dėmesį, kad ir katilai buvo skirti tik anglims arba tik malkoms deginti. Anglimis kūrenami katilai nuo kūrenamųjų malkomis skiriasi tuo, kad pakura ir degimo kamera buvo mažesnės. Taip yra todėl, kad anglių kaitrumas yra gerokai didesnis nei malkų. Todėl deginant angliniame katile malkas galingumas sumažėja ir dėl mažos pakuros reikia dažnai įmesti malkų. Jeigu katile, skirtame tik malkoms, deginsime anglių, kyla du pavojai. Pirmas – pakura didelė, todėl prikrovus daug anglių dėl didelio galingumo katile ir šildymo sistemoje gali užvirti vanduo. Antra – anglių kaitrumas kur kas didesnis už malkų, todėl degimo kameros sienelės patiria gerokai didesnį šiluminį įtempimą ir gali sutrūkinėti (ketus) arba pradegti (plienas). Seno tipo katilai buvo skirti daugiausia anglims, todėl kūrenamų malkomis naudingumo koeficientas siekdavo


Pastovus efektyvumas.

Mūsų viso pasiūlymo pavyzdžiai:

Viessmann UAB · LT-03150 Vilnius · Tel.: +3705 236 43 33

Kondensaciniai dujiniai įrenginiai, kurių galios diapazonas siekia 1,9 – 1 400 kW

Šilumos siurbliai

Kogeneracija

Saulės energijos sistemos

Efektyvumas - svarbiausias energijos šaltinis. Viessmann siūlo platų individualių sprendimų asortimentą visiems atvejams ir energijos rūšims: skystajam ar kietajam kurui, dujoms, saulės sistemoms, oro ar žemės šilumos siurbliams. www.viessmann.lt

Viessmann grupės kompetencijos: skystojo kuro ir dujų katilai, kietojo kuro šildymo sistemos, šilumos siurbliai, saulės energijos sistemos, biodujų įranga ir kogeneracija.


NAMO SISTEMOS

Galios reguliavimas

~50 proc. Prie žemo naudingumo koeficiento prisidėdavo ir pasenusi konstrukcija, dėl jos dūmų temperatūra būdavo labai aukšta. Visa tai nulėmė, kad šiuo metu Lietuvoje šio tipo katilų jau liko nedaug – jie pakeisti naujesniais. Pagrindinis kietojo kuro katilų trūkumas – komplikuotas galingumo reguliavimas. Senesniuose katiluose galia, atiduodama šildomam vandeniui, buvo dozuojama atitinkamu kuro proporcijos dydžiu kūrykloje. Kuro buvo dedama tiek, kad jam sudegus vandens temperatūra katile neviršytų 90–95°C. Tad katilai būdavo kūrenami periodiškai – degant įkrautai kuro porcijai vandens temperatūra pakildavo gerokai daugiau nei reikia. Sudegus minėtam kurui, vanduo smarkiai atvėsdavo. Po tam tikro laiko procedūra kartodavosi. Šildymo sistemos vandens ir patalpų oro temperatūros svyravimus truputį sumažindavo ketaus radiatorių, storų vamzdžių ir didelio vandens kiekio masė.

oRo TEMPERaTŪRa Temperatūra patalpose priklauso nuo higieninių ir ekonominių veiksnių. Lietuvos higienos normos nustato, kad šiluminį komfortą patalpoje šaltuoju metų laikotarpiu užtikrina 20–24°C oro temperatūra. Patalpose, kuriose temperatūrą galima reguliuoti, tai priklausys nuo mūsų individualaus šilumos jutimo. Vienam komfortiška yra +18°C temperatūra, kitiems ir esant +22°C dar vėsu. JAV šildymo ir vėdinimo inžinierių asociacijos patirtis rodo, jog netgi esant normaliai temperatūrai, vis vien yra iki 10 proc. žmonių, kurie tokia temperatūra yra nepatenkinti. Esant reguliavimo galimybėms, nakties metu temperatūra patalpose gali būti mažinama 2–3°C. Jeigu atsižvelgsime į ekonominius rodiklius, tai, sumažinus oro temperatūrą patalpoje 1°C, šilumos poreikis sumažėja maždaug 1–2 proc.

52

2013 ruduo  Mano namo statyba

Šiuolaikiniuose kietojo kuro katiluose, patobulinus kietojo kuro degimo procesą, atsirado galimybė plačiau reguliuoti katilo atiduodamą šilumą. Tai pasiekiama reguliatoriumi valdant degimo proceso intensyvumą, keičiant tiekiamą oro kiekį. Šitaip pratęsiamas vienos kuro įkrovos degimo laikas, kai nereikia viso katilo galingumo. Tačiau, turint naujo tipo efektyvią reguliuojamą mažos vandens talpyklos šildymo sistemą su priverstine cirkuliacija, ir mažiausios galios gali būti per daug. Kyla realus pavojus, kad katile ir sistemoje gali užvirti vanduo. Tokiais atvejais reikalingos šildymo sistemos akumuliacinės talpyklos, skirtos šilumos pertekliui sukaupti, esant trūkumui – atiduoti į šildymo sistemą. Akumuliacinių talpyklų paskirtis – retinti kuro įkrovas ir kartu užtikrinti tolygesnį patalpų šildymą (mažiau svyruoja patalpų oro temperatūra). Akumuliacinių talpyklų dydį lemia labai daug veiksnių – katilo kuro įkrovos dydis, galios reguliavimo diapazonas, katilo ir reikalingos šildymo galios santykis, šildymo sistemos darbinė temperatūra ir pan. Akumuliacinėje talpykloje sukauptos energijos kiekis tiesiogiai proporcingas vandens kiekio ir skirtumo tarp galimos aukščiausios ir žemiausios vandens talpykloje temperatūros. Paprastai talpyklą galima įkaitinti iki 85°C. Šildyti dar galima ~45°C vandenį. Taigi temperatūros skirtumas sudaro apie 40°C. Kuo didesni radiatoriai, tuo žemesnės temperatūros vandens reikia šildyti patalpai, tuo akumuliacinės talpyklos temperatūros skirtumas gali būti didesnis, o talpyklos dydis mažesnis. Geriausiai akumuliacinė talpykla išnaudojama, kai šildymas yra grindinis, tada 30°C vanduo dar efektyviai šildo. Kadangi vienu metu reikia šildyti patalpas ir įkrauti į akumuliacinę talpyklą, tai kietojo kuro galia turi būti 1,3– 1,6 karto didesnė už patalpai šildyti reikalingą galią. Pavyzdžiui, 120–150 m2 namui šildyti reikia 18 kW galios. Katilo galia turi būti apie 25 kW. Jeigu norima, kad namas būtų nuolat šildomas per naktį, t. y. 8 h, tai akumuliacinė talpykla turėtų sukaupti 18 kW x 8 h = 144 kWh energijos (šilumos). Vienas litras vandens, pakilus temperatūrai 1°C, sukaupia 1,163 Wh šilumos. Reikiamą akumuliacinės talpyklos tūrį galima apskaičiuoti pagal šią formulę: Q = m x 1,163 x Δt (Wh) Q – šilumos kiekis, Wh; m – medžiagos (vandens) masė, kg; Δt – akumuliacinės talpyklos efektyviai naudojamas temperatūros (atvėsinimo) skirtumas, °C. Mūsų atveju Δt = 40°C. m = Q/(1,163 x Δt) kg Mūsų pavyzdyje m = 144 kWh x 1000/1,163 /40 = 3 095 kg vandens. Jeigu norėdami taupyti naktį pažeminsime temperatūrą patalpose Δt = 5°C (vidutiniškai), tai įvertinant pastato konstrukcijų šiluminę inerciją mums nakties metu šildymui reikės naudoti tik pusę galios, t. y. 9 kW. Akumuliacinės talpyklos dydį galima sumažinti per pusę – iki 1 550 litrų. Turint galvoje, kad šie skaičiai gauti, kai lauko temperatūra yra minus 20–23°C, o taip per metus būna tik


 NAMO SISTEMOS

Dar vienas būdas taupyti – mažinti patalpų temperatūrą nakties metu ir tam tikrais dienos laikotarpiais, kai patalpose nebūna žmonių. Paprastai sumažinama 5–6°C.

5–10 dienų, esant vidutinei lauko temperatūrai minus 5–7°C užtektų dar mažesnės talpyklos, apie 1 000 l. Vokietijos standartai reglamentuoja tokių talpyklų dydį taip: ne mažiau kaip 25 litrai vienam katilo galios kW. Tačiau iš pateikto pavyzdžio matome, kad šis dydis turėtų sudaryti 40–60 l/kW. Tad turint 40 kW galios katilą, akumuliacinė talpykla turėtų būti 1 600–2 400 l. Saugumas (kad neužvirtų vanduo sistemoje ir katile), eksploatavimo patogumas (retesnės įkrovos) ir temperatūros komfortas (temperatūra patalpoje svyruoja daug mažiau) reikalauja vietos (talpykloms) ir papildomų įdėjinių (talpyklos, valdymo automatika ir įrenginiai). Dabar labiausiai paplitę katilai – apatinio degimo ir veikiantys dujų generavimo principu. Jų naudingumo koeficientas siekia 70–80 proc. Dujų generavimo katiluose išgaunamas naudingumo koeficientas yra apie 3–5 proc. didesnis už paprastų kietojo kuro katilų, tačiau ir kaina gerokai aukštesnė – 1,5–2 kartus. Trūkumai – dažnai naudojami oro tiekimo arba dūmų ištraukimo ventiliatoriai, jie gali sugesti, jiems būtinas nuolatinis elektros energijos tiekimas, kuras turi būti sausas – <25 proc. tūrio drėgmės. Pranašumai – geriau sudeginamos malkos (mažiau lieka pelenų) ir didesnis galingumo reguliavimo diapazonas. Todėl galima sumažinti šildymo sistemos akumuliacinės talpyklos dydį, tai geriau tinka naujoms, mažos vandens talpos ir efektyviai reguliuojamoms šildymo sistemoms. Minėti trūkumai yra neesminiai, todėl dujų generaciniai katilai pastaraisiais metais sparčiai populiarėja. Reikia paminėti, kad kol kas dar nemažai šiuolaikinių kietojo kuro katilų daugiau ar mažiau universalūs. Daugiausia jie skirti kūrenti malkomis, bet juose kaip papildomą arba rezervinį kurą galima deginti anglis. Taip pat leidžiama į malkas pridėti anglių.

Tinkama eksploatacija Nemažai žmonių skundžiasi, kad dabartiniuose katiluose sunkiai dega malkos ir dažnai reikia valyti katilo dūmų traktą. Pagrindinė priežastis ta, kad žmonės nežino, kaip šiuos katilus eksploatuoti. Čia skirsime du pagrindinius momentus – tai malkų sausumas ir katilo vandens darbo temperatūra. Pradėti reikia nuo to, kad malkose yra 20 proc. vandens (džiovintos 2–3 metus po stogu), sudegus 1 kg išskiria apie 4 kWh šilumos. O jeigu vandens kiekis malkose apie 50 proc. (tik nukirstas medis), tai šilumos išsiskiria perpus mažiau – 2 kWh. Labai daug šilumos sugeria vandens virtimas garais, jie paskui nenaudingai šalinami su dūmais. Šiuolaikinių katilų gamintojai reikalauja, kad būtų deginamos sausos malkos – dujų generaciniuose katiluose < 25 proc. vandens, o paprastuose apatinio degimo < 30–33 proc. Džiovinant per vasarą sukapotas malkas po stogu, jose esti apie 30 proc. drėgmės, o norint malkas išdžiovinti iki 25 proc. drėgnumo ir mažiau, reikia sudėti po stogu gerai vėdinamoje patalpoje ir laikyti ne trumpiau kaip metus. Tik naudojant tinkamo drėgnumo malkas tiek apatinio degimo, tiek dujų generaciniuose katiluose galima pasiekti gamintojų nurodytus aukštus parametrus.

Antras ypatumas – katilo dūmų trakto paviršių padengia ne tik suodžiai, bet ir kietas sluoksnis, panašus į emalį. Aukštas naudingumo koeficientas pasiekiamas labiau aušinant dūmus, tačiau jų temperatūra turi būti pakankamai aukšta, kad liesdamiesi su katilo sienelėmis nesikondensuotų vandens garų, išgaravusių degimo metu. Reikia kuo šiltesnių katilo degimo kameros sienelių, t. y. kuo aukštesnė vandens temperatūra katile, tuo mažesnė tikimybė kondensuotis vandens garams. Jeigu deginamos drėgnos malkos, jos sunkiai dega, degimo ir dūmų temperatūra mažesnė, nes reikia išgarinti vandenį – atsiranda daug iki galo nesudegusių kuro dalelių, jas sulipdo susikondensavęs prie sienelių vanduo ir sukepa. Išvada viena: deginti pakankamai sausas malkas ir katile palaikyti ne žemesnę kaip 60°C vandens temperatūrą. Malkinių katilų trūkumai: nuolatinė priežiūra, reikia dažnai, kas 4–6 valandas, įkrauti malkų, turi būti didelė malkinė patalpa, reikia gerai išdžiovinti malkas, nes jos turi tendenciją brangti greičiau negu dujos ar skystasis kuras. Tai ir nulemia, kad, kur tik yra galimybė (gamtinių dujų tinklai), žmonės noriai pereina prie dujinio kuro. Malkinis katilas paliekamas kaip atsarginis. yra ir eksploatacijos taisyklių, bendrų visų kuro rūšių katilams. Lietuviai atsargūs. Dauguma, ypač senesnės kartos žmonių, nori turėti keletą galimybių, kad šildymas būtų užtikrintas, pasibaigus kurios nors rūšies kurui. Todėl daugumoje katilinių galima rasti kelių rūšių – dujinį, kietojo kuro, skystojo kuro ir elektrinį katilus. Galima susimąstyti: gal geriau įsigyti katilą, kurį būtų galima kūrenti visomis kuro rūšimis. Jis kainuotų pigiau negu skirtingi katilai kartu sudėjus. Tačiau gyvenimas parodė, kad ne viskas taip paprasta. Pirmiausia niekas negamina katilų su viena pakura, skirta kietajam kurui, į kurią būtų galima įstatyti dujinį arba skystojo kuro degiklį. Tokio katilo naudingumo koeficientas būtų žemas, nes konstrukciškai sunku vieną pakurą pritaikyti įvairių rūšių kurui. Pagrindinė priežastis ta, kad labai skiriasi įvairaus kuro kaloringumas ir deginimo būdai. Viename katile suderinus skirtingas pakuras, padidėja katilo šiluminiai nuostoliai, nes šildoma ir kita nereikalinga tuo metu pakura. Šių katilų naudingumo koeficientas būna 7–12 proc. žemesnis už katilų, skirtų vienai kuro rūšiai. Taip pat didėja medžiagų sąnaudos ir būna sudėtingesnė katilo konstrukcija. Be to, gyvenimas parodė, kad paprastai kuri nors kuro rūšis naudojama kaip pagrindinė, o kitos, rezervinės, labai retai arba iš viso nenaudojamos. Tokio tipo katilus gamina keletas Vokietijos ir Suomijos įmonių, bet jų produkcijos Lietuvoje yra nedaug. Vienas iš optimalių katilinės komplektavimo variantų būtų toks: kietojo kuro, kūrenamas malkomis (jame gali būti įmontuoti elektriniai šildymo elementai), ir dujinis katilas arba skystojo kuro katilas (jeigu nėra gamtinių dujų). Pagal minimalią leistiną vandens temperatūrą katilai skirstomi į: aukštatemperatūrius, žematemperatūrius ir be minimalios temperatūros apribojimo. Minimalią katilo vandens temperatūrą lemia reikalavimas, kad ant šilumą atiduodančių paviršių katile iš dūmų nesikondensuotų drėgmės. Jei gerai sureguliuotas degimo procesas, dujų

2013 ruduo  Mano namo statyba

53


NAMO SISTEMOS

ĮREnGinių ilGaaMžiŠkuMas, METai Plieniniai katilai

15–25

Ketaus katilai

20–30

Elektrodiniai katilai

20– 25

Plieniniai radiatoriai

20–30

Ketaus radiatoriai

30–50

Šilumokaičiai iš nerūdijančiojo plieno

15–20

Plieninis vamzdynas

25–50

Varinis vamzdynas

25–50 degimo produktų rasos taško temperatūra yra ~ 57°C. Tai reiškia, kad dūmams prie šilumą atiduodančio paviršiaus atvėsus iki tokios temperatūros, iš jų pradės kondensuotis vandens garų. Todėl daugumai katilų minimali vandens temperatūra rekomenduojama 60°C, priešingu atveju katilų tarnavimo laikas gerokai sutrumpėja dėl šildymo paviršių korozijos (sakoma: „katilas prakiuro, pradegė“). Kaip suderinti prieštaravimą: lauke yra nuo 0 iki +10°C, reikia, kad radiatoriuose būtų 30–50°C, o katile negali būti žemesnė nei 60°C temperatūra? Tokiu atveju, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika, reikia tarp katilo ir šildymo sistemos įrengti maišymo vožtuvą ar ventilį. Jo paskirtis – maišant vėsesnį, grįžtantį iš sistemos vandenį su paduodamu iš katilo karštesniu vandeniu įvairiomis proporcijomis, palaikyti tiekiamo į sistemą vandens temperatūrą žemesnėse ribose. Iš katilo imamą karštą vandenį galima panaudoti karštam vandeniui buityje ruošti. Maišytuvą galima reguliuoti ranka arba uždėjus elektrinę pavarą – mikroprocesoriniu reguliatoriumi, priklausomai nuo lauko arba vidaus (patalpos) temperatūros. Įvairiomis konstrukcinėmis priemonėmis galima pasiekti, kad minimali vandens temperatūra katile būtų 35– 40°C (žematemperatūriai katilai) arba 15–18°C (katilai be minimalios temperatūros apribojimo). Savaime suprantama, šie katilai yra brangesni už pirmos grupės katilus. Tačiau jie leidžia sutaupyti kuro ir pinigų, nes nebereikia maišytuvo kartu su pavara ir valdymo automatika, patalpos neperkaitinamos; esant žemesnei temperatūrai katile, sumažėja jo šiluminiai nuostoliai į aplinką ir padidėja naudingumo koeficientas. Paprastai pastatomuosius aukštatemperatūrius katilus gamina buvusios socialistinio bloko šalys ir Italija. Išsivysčiusiose Europos šalyse tokie buitiniai katilai negaminami (išskyrus specialios paskirties).

Antikondensacinės priemonės Nors deramai eksploatuojant ir pasirinkus tinkamą konstrukciją kondensacijos ant katilo paviršių pavyksta išvengti, tai nereiškia, kad kondensacija nevyks dūmtraukyje ir kamine. Šiuolaikiniams katilams, kuriuose dūmai ataušinami netoli kondensacijos ribos (110– 130°C), reikia į mūrinius kaminus įleisti metalinius (aliuminio, cinkuotos skardos, nerūdijančiojo plieno) indėklus. Jie atlieka trigubą funkciją. Paprastai sumažėja kanalo, kuriuo išmetami dūmai, skersmuo, vadinasi, padidėja dūmų judėjimo greitis ir jie mažiau atvėsta. Antra, plonos metalinio indėklo sienelės greitai įkaista virš rasos taško temperatūros, tai irgi sumažina kondensaciją. Trečia, pa-

54

2013 ruduo  Mano namo statyba

prastai viršutinėje kamino dalyje susidaręs kondensatas nuteka sandariomis metalinėmis sienelėmis į kondensato rinktuvą nepažeisdamas mūrinių kamino sienelių. Šitaip kamino tarnavimas ir kapitalinis remontas priartėja prie namo tarnavimo amžiaus. Žmonės daro klaidą eksploatuodami aukštatemperatūrius katilus, kuriuose vandens temperatūra yra 30–40°C, arba įvairiais būdais smarkiai vėsindami dūmus senesnės konstrukcijos katiluose. Susikondensavęs vanduo, o iš tikrųjų silpnos koncentracijos įvairių rūgščių tirpalas, įsigeria į mūrą, jį tirpdo ir išplauna jo dalelių. Dar labiau mūras ardomas dėl to, kad sugerdamas vandenį jis išbrinksta, išsiplečia, o kai kaminas išdžiūsta, neveikiant katilui mūras susitraukia. Po kelių dešimčių tokių ciklų pradeda trupėti ne tik paviršius, bet ir sueižėja gilesni mūro sluoksniai. Po 3–8 metų tokios eksploatacijos mūrinis kaminas tiek suyra, kad kyla pavojus nugriūti. Palyginkite mūrinio kamino kapitalinio remonto arba perstatymo išlaidas įrengtame name su metalinio indėklo kaina. Be abejonės, įtaisyti indėklą atsieina kur kas pigiau.

Kondensaciniai katilai Pastaruoju metu Lietuvoje vis populiaresni tampa dujiniai kondensaciniai katilai. Mums įprastuose klasikiniuose katiluose dūmų temperatūra būna gana aukšta (130–200°C), kad būtų viršijama rasos taško temperatūra. Tai reiškia, kad degimo metu susidarę vandens garai tuo pačiu pavidalu su dūmais išmetami į atmosferą. Kondensaciniuose katiluose, atvirkščiai, stengiamasi kuo labiau atvėsinti dūmus, kad juose esantys vandens garai atvėstų žemiau rasos taško, susikondensuotų ir iškristų vandens lašais. Šis kondensavimosi procesas vyksta katile, šiuo būdu pavyksta panaudoti slaptąją garavimo šilumą, ji išsiskiria garams virstant vandeniu. Dėl to ir žemos dūmų temperatūros, apie 10–25°C aukštesnės už grįžtančio iš šildymo sistemos vandens temperatūrą, kondensacinių katilų naudingumo koeficientas yra 6–17 proc. didesnis už klasikinių katilų. Dėl skirtingo vandenilio atomų skaičiaus gamtinėse dujose ir dyzeliniame kure jiems degant susidaro nevienodas kiekis vandens garų. Sudegus dujoms, jis būna didesnis, todėl aušinant dujų degimo produktus galima papildomai išgauti iki 11 proc. degimo metu išsiskyrusios šilumos. Iš skystojo kuro degimo produktų šitaip išgauta papildoma šiluma neviršija 6 proc. Todėl didžioji dauguma kondensacinių katilų yra dujiniai. Iš to, kas pasakyta, aišku, kad kuo žemesne temperatūra dirba šildymo sistema, tuo kondensacinių katilų efektyvumas didesnis. Pirma, šie katilai brangesni už įprastus apie 1,5–2 kartus. Taip yra dėl to, kad kondensatas, susikaupiantis katiluose, yra „agresyvus“, todėl šių katilų šildymo paviršius yra daromas iš korozijai atsparių medžiagų – dažniausiai iš nerūdijančiojo plieno. Be to, pats paviršiaus plotas turi būti kur kas didesnis, palyginti su įprastų katilų, nes reikia kiek galima labiau ataušinti dūmus. Antra, reikalingas specialus įdėklas į kamino kanalą iš nerūdijančiojo plieno. Trečia, žeminant šildymo sistemos darbo temperatūrą, turi būti kelis kartus didesni


 NAMO SISTEMOS

radiatorių šildymo plotai, o tai nemažai pabrangina šildymo sistemą.

Išlaidų kurui palyginimas 2008 m. pradžioje buvo atliktas buitinio vartojimo įvairių kuro (energijos) rūšių palyginimas (žr. lentelę). Pigiausia kuro rūšis – malkos. Čia neįvertintas darbas ruošiant malkas (rąstų pjaustymas į kalades, skaldymas, džiovinimas ir pan.). Įskaičiavus darbo sąnaudas, šildymas malkomis galėtų kainuoti panašiai kaip gamtinėmis dujomis. Todėl populiarumo nepraranda durpių briketai ir akmens anglys. Pjuvenų granulės ir briketai tarp Lietuvos gyventojų nelabai populiarūs dėl aukštos kainos ir šio kuro deficito. Didžioji dalis šių produktų eksportuojama į Vakarų Europos šalis. Pačios populiariausios kuro (energijos) rūšys – centralizuotai tiekiama šiluma, gamtinės dujos, šilumos siurbliai. Centralizuotai tiekiama šiluma populiariausia miestuose. Iš dalies dar ir dėl to, kad daugiabučių namų gyventojai praktiškai neturi kito pasirinkimo. Kita pagal populiarumą kuro rūšis – gamtinės dujos. Jas patogu naudoti, nereikia kaupti ir laikyti atsargų, saugu ir paprasta automatizuoti šildymo procesą. Tačiau visa tai tinka tik ten, kur yra išvedžioti ir išplėtoti gamtinių dujų tinklai. Šiuo metu tiesiami arba nutiesti magistraliniai tinklai į Kazlų Rūdą, Ignaliną, Visaginą, pro Šakius šį rudenį atšaka pasieks Jurbarką. Vėliau ši atšaka pro Tauragę, Šilutę nusidrieks į Klaipėdą, uostamiesčiui jau trūksta dujų iš šiaurinio dujotiekio. Aišku, kad ši kuro rūšis ir toliau populiarės. Ką daryti žmonėms, kurie neturi gamtinių dujų ir nenori būti priklausomi nuo kūrenimo malkomis? Viena iš sparčiai populiarėjančių alternatyvų – šilumos siurblys, jis elektriniu kompresoriumi perpumpuoja šilumą iš grunto, gręžinių vandens ar aplinkinio oro. Kadangi šilumos perpumpavimo koeficientas vidutiniškai siekia 3,8 karto, palyginti su sunaudota elektros energija, tai šilumos kWh kaina netgi mažesnė už gamtinių dujų. Tačiau ši kaina gaunama neįvertinus pačios energijos gavimo sistemos (katilinės). Žinoma, tokiems atvejams alternatyva yra suskystintos dujos ar skystasis kuras. Tačiau skaičiavimas parodė gana didelę tokių kuro rūšių kainą. Todėl šios kuro rūšys naudojamos gana retai, dažniausiai kartu su malkomis kūrenamais katilais. Brangiausia energijos rūšis – elektra. Jos pranašumas, kad pasiekia visus namų ūkius ir ją patogu naudoti. Suprantama, negalima vertinti tik išlaidų už kurą. Didelę visų šildymo ir karšto vandens išlaidų dalį sudaro šilumos šaltinio (katilinės) įrengimas. Juk yra skirtumas, ar už dujinės katilinės įrengimą mokėti 10 000 Lt, ar už šilumos siurblio įrengimą pakloti 45 000–50 000 Lt. Pabandykime perkelti šilumos šaltinio įrengimo kainos dalį į kuro (energijos) kainą. Tam reikia nusistatyti vidutinį šilumos šaltinio tarnavimo laiką. Vidutiniškai skaičiuojame 15 metų. Taip pat reikia sužinoti sunaudojamo kuro (energijos) kiekį ir šildymo bei

karšto vandens ruošimo kainą per tam tikrą laiko tarpą. Skaičiuojame vienų metų laikotarpį. Taip pat nustatome sąlygą, kad skaičiuosime tipiniam vidutinio dydžio (200 m2) gyvenamajam namui. Jeigu namas pastatytas pagal šiuolaikinius galiojančių STR reikalavimus, tai nesunkiai sužinome jo šilumos nuostolius. Taip pat įvertiname karšto vandens sąnaudas per metus (vidutiniškai 5 m3/ mėn.). Gaunamas energijos poreikis – 34 692 kWh/metus. Susumavę kuro išlaidas (energijai) per metus ir 1/15 dalį šilumos šaltinio įrengimo kainos bei padaliję šią sumą iš energijos poreikio, gausime šilumos vieneto kainą. Taip skaičiuojant kuro (energijos) rūšys pagal kainą rikiuotųsi tokia tvarka: malkos, anglys ir durpės, šilumos siurbliai, gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiama šiluma. Suskystintos dujos ir skystasis kuras dar gerokai brangesni ir jų kaina priartėja prie elektros kainos. Elektra ir šiuo atveju išlieka brangiausia energijos rūšis. Reikia atkreipti dėmesį, kad labiausiai pabrango gamtinės dujos, o elektra iš viso nebrango. Tačiau tai truks neilgai – ilgiausiai metus. Nuo 2009 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektrai gaminti bus naudojamos gamtinės dujos, todėl ji turės smarkiai brangti. Šiuolaikinių įprastų katilų naudingumo koeficientai yra aukšti ir nedaug skiriasi, nes yra pasiekta fizinių dėsnių riba ir nebegalima labiau ataušinti dūmų (dėl kondensacijos). Norint efektyviau taupyti kurą, belieka mažinti katilų ir šildymo sistemos nenaudingus šilumos nuostolius į aplinką. Tada galioja dėsnis – kuo žemesnė vandens temperatūra katile ir sistemoje, tuo mažesni nuostoliai į aplinką nuo katilo paviršiaus ir vamzdžių. Sumažėjus vandens temperatūrai 20–40°C, išspinduliuojami į aplinką šilumos nuostoliai sumažėja net iki kelių kartų. Pastaruoju metu populiarūs elektroniniai katilų ir maišytuvų reguliatoriai, jie automatiškai nustato didesnę ar mažesnę vandens temperatūrą priklausomai nuo lauko temperatūros. Specialiosios literatūros ir įvairių gamintojų duomenimis, tokiu būdu reguliuojant šilumą galima sutaupyti iki 5–15 proc. kuro, palyginti su rankiniu reguliavimu.

Pastaruoju metu lietuvoje vis populiaresni tampa dujiniai kondensaciniai katilai.

Temperatūros reguliavimas Dar vienas būdas taupyti – mažinti patalpų temperatūrą nakties metu ir tam tikrais dienos laikotarpiais, kai patalpose nebūna žmonių. Paprastai sumažinama 5–6°C. Teoriškai tuo metu būtų galima sutaupyti apie 25 proc. kuro, bet praktiškai tai apsunkina konstrukcijų ir šildymo sistemos šiluminis inertiškumas. Kuo sunkesnės ir storesnės sienos (plytų mūras, akmenys ir kt.), tuo ilgiau jos šyla ir ilgai neatšąla sumažinus šildymą. Negalima greitai kaitalioti patalpų temperatūros, todėl taupymo efektas labai sumažėja. Tas pats pasakytina ir apie ketinius radiatorius, storus plieninius gravitacinės sistemos vamzdžius, kuriuose telpa daug vandens. Tad nustojus šildyti vakare iki pat ryto patalpų temperatūra gali nenukristi minėtus 5–6°C. Atitinkamai reikia kur kas anksčiau pradėti kūrenti, kad patalpos įšiltų iki buvusios temperatūros norimai valandai. Taigi praktinis tokio taupymo rezultatas gali siekti 5–15 procentų.

2013 ruduo  Mano namo statyba

55


NAMO SISTEMOS

Taupykite su

Temos partneris

Danfoss

Nuskenuokite QR kodą ir žiūrėkite video apie namo valdymo sistemą su Danfoss Link™.

Danfoss Link Po ilgų svarstymų, derybų, skaičiavimų priėmėte sprendimą statyti namą? Sveikiname! Toliau Jūsų laukia projektavimo etapas, kuriame iškils svarbiausias klausimas – kokią šildymo sistemą pasirinkti, kaip efektyviai šildyti būstą, neprarasti brangiai kainuojančios šilumos. Gal rinksitės šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija, o gal derinsite kelis šildymo būdus. Nesvarbu, kokį šildymo būdą bepasirinktumėte, šilumą būtina reguliuoti. Juk išlaidos šildymui sudaro didžiąją visų būsto sąnaudų dalį šildymo sezono metu, kuris Lietuvoje tęsiasi net iki septynių mėnesių. Taigi Jūsų laukia rimtas sprendimas. Svarbiausia, kad šildymas būtų efektyvus, pigus ir ekonomiškas.

56

Konkrečiam gyvenamajam namui, atsižvelgiant į Jūsų gyvenimo būdą ir poreikius, galime pritaikyti ir pasiūlyti individualų sprendimą. Danfoss Link® visa tai gali. Su Danfoss Linkk™ sistema dvipusiu belaidžiu ryšiu iš centrinio pulto reguliuojama viso namo šildymo sistema. Vienu metu galėsite valdyti kelias sistemas – radiatorių, vandeninį bei elektrinį grindų šildymą, šilumos siurblius, katilus ir net elektros reles. Ši sistema leidžia ne tik reguliuoti viso namo temperatūrą iš vienos vietos, bet ir optimizuoti kiekvieno reguliatoriaus darbą pagal esamas šildymo sistemos sąlygas. Nebereikia galvoti apie atskirų kambarių temperatūros reguliavimą. Liečiamo spalvoto ekrano meniu patogus naudoti, taigi galite peržiūrėti visą procesą. O jeigu reikia pagalbos – meniu esantis vadovas paaiškina kiekvieną ekrano vaizdą. Centralizuotas šildymo valdymas ne tik patogus naudoti, bet ir taupo energiją. Danfoss Link™ programos leidžia pasirinkti reikiamus režimus lietuvių kalba bei daugeliu kitų kal-

2013 ruduo  Mano namo statyba

bų. Galima nustatyti „savaitės“ programą kiekvienam kambariui atskirai pagal poreikius. Pasirinkus „nakties“ režimą labai paprasta sumažinti temperatūrą naktį. Nustačius „išvykimo“ funkciją galima sumažinti temperatūrą visame name ilgesniam laikui, nurodant išvykimo ir grįžimo datas. „Atviro lango“ funkcija išjungia šildymą, nustačiusi pastebimą temperatūros sumažėjimą, pavyzdžiui, vėdinant patalpą. Danfoss Link™ gali centralizuotai valdyti iki 50 sistemos įrenginių net 30 kambarių. Todėl bet kada galite praplėsti šildymo sistemą arba valdyti papildomus įrenginius, pavyzdžiui, namo lauko apšvietimą. Danfoss Link™ sistemos reguliatoriai ne tik taupo energiją, bet ir puikiai dera prie šiuolaikiško interjero. už funkcionalumą bei modernų dizainą jiems suteikti prestižiniai Red Dot ir iF dizaino apdovanojimai. Daugeliui žmonių kyla klausimas, ar belaidė sistema nesukelia neigia-

mo poveikio sveikatai. Galime nuraminti, kad Danfoss Link™ belaidis ryšys pagrįstas saugia radijo ryšio technologija. Tai nėra tikrasis radijo signalas, jis nesukelia jokio eterio triukšmo.

DANFOSS LINK® sistemos komponentai Pagrindinis įrenginys yra Danfoss Link™ CC centrinis valdiklis, kuris belaidžiu ryšiu susietas su kitais sistemos komponentais ir valdo kambario temperatūros jutiklius, radiatorių termostatus bei elektros reles visame name. Radiatorių temperatūrai reguliuoti naudojami mažiausi rinkoje išmanieji elektroniniai termostatai living connect®, kuriems vieniems iš pirmųjų elektroninių termostatų pasaulyje suteikta prestižinė eu.bac A+ energijos klasė. Danfoss Link™ gali valdyti iki 30 tokių termostatų. Šildymo sistema, valdoma Danfoss Link™ su living connect® termostatais, gali sutaupyti net iki 46 % ener-


 NAMO SISTEMOS gijos, nes šis termostatas turi daug modernių funkcijų. Be jau anksčiau minėtų, jis turi „prognozuojamo valdymo“ funkciją. Tai reiškia, kad termostatas iš anksto numato, kurią valandą įjungti šildymą, kad nustatytam laikui patalpa įšiltų iki reikiamos temperatūros. „Ventilio mankštinimo“ funkcija apsaugo ventilius nuo strigimo, kai jie ilgą laiką buvo nedarbo režime, tad prasidėjus šildymo sezonui jie turi veikti nepriekaištingai. „užraktas nuo vaikų“ užtikrina, kad jūsų mažieji negalės patys „reguliuoti“ temperatūros. Pabandžius keisti nustatymus ekrane pasirodo „spynelė“. Taip pat veikia ir „maksimalios bei minimalios temperatūros apribojimo“ funkcija. Jeigu tame pačiame kambaryje yra daugiau radiatorių, pakanka nustatyti temperatūrą viename iš jų arba centriniame valdiklyje, ir automatiškai bus sinchronizuojama kitų radiatorių termostatų temperatūra. Vandeniu šildomų grindų reguliavimui naudojamas Danfoss Link™ HC valdiklis ir Danfoss Link™ RS patalpos termostatai, kurie matuoja kambario temperatūrą. Termostatai yra belaidžiai, todėl jiems galima parinkti norimą montavimo vietą arba esant poreikiui perkelti kitur. Elektriniam grindų šildymui reguliuoti skirtas termostatas Danfoss Link™ FT įjungia ir išjungia šildymo elementą bei efektyviai ir tiksliai matuoja grindų temperatūrą. Jis taip pat veikia kaip signalo stiprintuvas. Elektriniams radiatoriams bei šviestuvams ir kitiems el. prietaisams valdyti naudojamos relės – Danfoss

Link™ PR kištukinis lizdas-relė bei Danfoss Link™ HR potinkinė relė. Danfoss Link™ sistema veikia 30 metrų atstumu. Jeigu atstumas per didelis ar atsirado kliūčių ir kambario termostatas centriniam valdikliui nebepasiekiamas, galima naudoti CF-Ru retransliatorių, kuris pakartos ryšio signalą ir jį atnaujins. Sistemos signalo stiprumą galima praplėsti iki 120 metrų. Katilui ar šilumos siurbliui valdyti skirta Danfoss Link™ BR katilo valdymo relė įjungia arba išjungia šilumos šaltinį, priklausomai nuo šilumos poreikio. unikalią galimybę mobiliu ryšiu valdyti savo šildymo sistemą, kai nesate namuose arba sodyboje, suteikia Danfoss MPB (Mobile Phone Butler) įrenginys. Tam reikalinga SIM kortelė, dėl jos kreipkitės į vietinio mobilaus ryšio tinklo operatorių. Prijungę Danfoss Link™ SCM elektroninį reguliatorių prie Danfoss Link™ MPB galite nuotoliniu būdu, naudodami paprasčiausią SMS paslaugą, nustatyti Danfoss Link sistemą „išvykimo“ arba „normaliu“ režimu. Išvykstant iš mobiliojo telefono išsiunčiate SMS žinutę į sodyboje esantį Danfoss Link™ valdiklį. Sistema automatiškai persijungia iš budinčio ekonominio režimo į darbinį. Atvykę rasite šiltas ir jaukias patalpas pagal Jūsų nurodytą temperatūrą. Išmaniesiems telefonams sukurta Danfoss Link™ Butler App programa skirta komunikacijai su Danfoss Link™ MPB. Ją galima parsisiųsti internetu nemokamai. Lietuvoje living by Danfoss sistema parduodama vos porą metų, bet

ji tapo itin populiari. Tai patvirtina ir vartotojų atsiliepimai: „... termostatą įsigyti paskatino būtent produkto šiuolaikiškumas, kuris šiame išmaniajame pasaulyje yra kaip tik tai, ko reikia žmogui...“; „... pagrindinė savybė, dėl ko jis yra pats geriausias, – tai, kad jis yra programuojamas, autonomiškas ir paprastas.“ Išmanioji Danfoss Link™ sistema sukurta naudojant naujausias technologijas, kurios mažina energijos suvartojimą, taupo Jūsų pinigus ir tausoja gamtą, nes į aplinką išskiriama mažiau CO2. Remiantis tyrimais pagal Europoje nustatytas normas namų ūkiui, pakeitus senuosius ranka reguliuojamus termostatus

naujaisiais elektroniniais living by Danfoss, galima sutaupyti iki 23 % energijos! Ir tai dar ne viskas. Jei anksčiau neturėjote jokio termostato, su living by Danfoss sutaupysite net iki 46 %. Be to, reikėtų įvertinti, ar būtina visą namą vienodai šildyti. Gal retai naudojamose patalpose (miegamuosiuose, rūbinėse ir pan.) nebūtina nuolat palaikyti komfortišką temperatūrą. Galimybė reguliuoti patalpų temperatūrą pagal individualius poreikius padės ne tik pasiekti komfortą. Su Danfoss Link™ sistema sutaupysite net iki 46 % šilumos. Atitinkamai sumažės ir Jūsų šildymo išlaidos.

living connect® Danfoss Link™ RS Danfoss Link™ CC

DANFOSS uAB Išmanūs šildymo valdymo sprendimai Tel. +370 5 210 5740 danfoss@danfoss.lt www.sildymas.danfoss.lt

Danfoss Link™ HC

Danfoss Link™ MPB (Mobile Phone Butler)

Danfoss Link™ SCM

Danfoss Link™ HR

2013 ruduo  Mano namo statyba

Danfoss Link™ PR

57


NAMO SISTEMOS

Temos partneris

Jøtul Lietuva

norvegiški židiniai ir krosnelės Nesvarbu, ar namas statomas gamtos prieglobstyje, ar miesto prieigose, – jis sunkiai įsivaizduojamas be židinio ar krosnelės. Šie šilumą ir šviesą skleidžiantys įrenginiai ne tik tampa pagrindiniu interjero akcentu, bet ir gali tarnauti kaip pagrindinė ar papildoma šildymo sistema. Dėl panašaus klimato Lietuvoje dažnai naudojama ir mėgstama Skandinavijoje pagaminta įranga. Norvegiškos krosnelės ir židiniai „Jøtul“ visame pasaulyje vertinami ne tik dėl ypatingo ketaus lydinio. Nuo pat 1853 metų ilgomis šiaurietiškomis žiemomis kuriami, išbandomi ir tobulinami šildymo prietaisai yra itin racionalūs ir dailūs. Daugelis norvegų įmonėje sukurtų ir ištobulintų technologijų vėliau buvo pradėtos naudoti ir kitų įmonių gaminamiems židiniams bei krosnelėms.

Pakartotinio degimo principas

kas mažiau medienos, tad tai ir roma, tuomet pro kitas angas nesideformuoja net ir naudojant paduodama tik tiek oro, kad mal- itin ilgai. Šis ketus turi ypač gerą ekologiška, ir ekonomiška. kos ne liepsnotų, o tik rusentų. terminę masę, o tai reiškia, kad Daugelyje „Jøtul“ gaminių yra Dvigubas oro padavimas medžiaga šilumą laiko ilgai ir itin įdiegta antrinio (arba švaraus) Ketaus korpusui – tolygiai ją išspinduliuoja. Šildymą „Jøtul“ kompanijos 10­ies metų garantija degimo technologija – CB, kuri šiluma paverčia iki 90 proc. dū- specialistai supranta ne kaip pamuose esančių dujų ir smulkiųjų talpos oro įkaitinimą iki aukščiausios įmanomos temperatūatliekų. Taip gerokai sumažinamas į ros ir laipsnišką patalpų atvėsiatmosferą per dūmtraukį iške- mą, o kaip nuolatinės komforliaujančių dūmų ir juose esan- tiškos temperatūros užtikrinimą. čios šilumos kiekis, taigi mažiau Židiniai ir krosnelės, turintys teršiama aplinka. Be to, į dūm- dvigubo oro padavimo sistemą, traukį patenka mažiau suodžių, su viena kuro pakrova gali šilumą o tai reiškia, kad mažėja ir jų skleisti nuo 7 iki 12 valandų. Šios sistemos principas – piružsidegimo rizika pačiame dūmtraukyje. Dėl antrinio degimo minėje degimo stadijoje oras patechnologijos norimam šilumos duodamas per vieną angą, kuri kiekiui gauti sunaudojama kur malkoms įsidegus visiškai užda-

• Kokios galios židinio Jums reikia?

Gerai izoliuotam namui su šiuolaikiniais langais reikia 60–70 vatų kv. metro plotui, kai patalpų aukštis – 2,5 m. Norint sušildyti 70 kv. metrų plotą reikia kapsulės, kurios nominali galia apie 4,5 kW (70 kv. m x 65 W/kv. m = 4550 W = 4,55 kW).

• Kur geriausia įrengti kapsulę?

Židinys turi būti įrengtas šalia dūmų kanalo – taip bus užtikrintas geras išmetamųjų dujų šalinimas. Atsižvelgiant į šildymą židinį reikia planuoti centriniame pastato taške.

58

2013 ruduo  Mano namo statyba

Būtent ketus užtikrina, kad gaminys tarnaus ilgai ir patikimai. Norvegiškoms „Jøtul“ krosnelėms gaminti šiandien naudojamos pačios šiuolaikiškiausios kompiuterinės technologijos. Tačiau sukurti ypatingą ketaus lydinį, kurio paslaptį iki šiol pavyko išsaugoti, padėjo ne skaičiavimo mašinos, o per 150 metų sukaupta patirtis. Manoma, kad „Jøtul“ naudojamas ketus – optimali medžiaga nuolatinio kūrenimo įrangai, nes yra ypač tvirtas ir

Krosnelių ir židinio kapsulių durelės užsidaro sandariai ir po daugelio metų naudojimo. Beje, esant reikalui atskiras įrangos dalis nesunku pakeisti. „Jøtul“ produkcijos gamintojai pabrėžia, kad jei kuris nors modelis ir nebegaminamas, problemų dėl atsarginių dalių nekils, nes atskiros dalys tiekiamos mažiausiai dar dešimt metų po produkto gamybos nutraukimo.

• Kokio skersmens dūmų vamzdžius reikėtų rinktis?

Reikia atkreipti dėmesį į jungiamųjų vamzdžių matmenis. Jų skersmuo nustatytas priežiūros instrukcijoje ir krosnelių bei židinio kapsulių informaciniuose lapuose. Naudojant netinkamus vamzdžius gali pablogėti kamino trauka.

• Kokią apkrovą gali išlaikyti grindys?

„Jøtul“ siūlo židinių kapsules su įvairiais korpusais, dėl kurių nereikės stiprinti grindų. Bet jeigu norite sunkesnio korpuso, pvz., iš natūralaus akmens, grindis gali tekti stiprinti. Asmuo, turintis statybininko kvalifikaciją, turi atlikti atitinkamus skaičiavimus.


 NAMO SISTEMOS

Jøtul I 520 FR

Svarbu ir teisingai sumontuoti

vimo klaidų, dėl kurių prietaisas gali prasčiau veikti ar net būti sugadintas. Todėl „Jøtul“ gaminiams suteikiama garantija tik tuomet, kai montavimo darbus atlieka sertifikuoti meistrai.

Įsigijus šildymo įrenginį ne mažiau svarbu jį tinkamai sumontuoti. Montuojant židinį ar krosnelę pirmiausia reikia žinoti, kad oras į degimo kamerą turi būti tiekiamas ne iš patalpų, o Pagrindiniai „Jøtul“ iš lauko (geriausia, jei vamzdžiai krosnelių ir židinių orui į ugnies šaltinį paduoti su- kapsulių privalumai montuojami dar prieš dedant Visi gaminiai pagaminti iš grindis). Dažnai šio principo neaukštos kokybės „Jøtul“ ketaus. paisoma, todėl pritrūkus deguoŽidiniai ir krosnelės labai nies židinys ar krosnelė prastai sandarūs, skirti šildyti. dega. Pasitaiko ir kitokių monta-

• •

gaminiams suteikiama 10 metų garantija. • „Jøtul“ Švarūs stiklai gaminiai turi stiklo apipūtimo sistemą. • Galimybė tiksliai– visireguliuoti oro kiekį. • Kuras naudojamas ekonomiškai. kapsulės „Jøtul I 18 Panorama“, „Jøtul I 18 Harmony“, • Židinių „Jøtul I 570 FL“ yra 15 kW galios ir gali apšildyti iki 200 kv. metrų

• •

patalpas. „Jøtul I 80 Panorama RH“ ir „Jøtul I 530“ galia yra 12 kW, o apšildomas plotas – iki 150 kv. metrų. Krosnelė „Jøtul F 375 HT“ paaukštinta tam, kad viršuje po apdaila būtų galima montuoti 6 akumuliacinius žiedus, kurie, nustojus degti krosnelei, skleidžia šilumą dar iki 7 val. Daugelis „Jøtul“ židinių kapsulių ir krosnelių turi CB – švaraus degimo sistemą. Gamintojas įsipareigoja atsargines detales tiekti dar 10 metų, jei kurie nors židiniai ir krosnelės nebegaminami.

Jøtul Lietuva Pardavimų atstovė Lietuvai Dalė Misiūnienė Tel. +370 6 132 77 39 dale.misiuniene@jotul.lt

www.jotul.lt

Jøtul F 373 WHE

2013 ruduo  Mano namo statyba

59


 NAMO SISTEMOS

Šiluma iš žemės Lietuvoje geoterminio šildymo sistema, kai šilumos šaltiniu tampa žemė, vanduo arba oras, susidomėta maždaug prieš dešimtmetį. Pastaruoju metu šiai alternatyvai pasiryžta ne tik pavieniai privačių namų statytojai, bet ir investuotojai į ištisas gyvenvietes.

lietuvoje labiausiai paplitęs geoterminis šildymas, kai šilumos siurbliai veikia naudodami energiją iš žemės.

Lietuvoje labiausiai paplitęs geoterminis šildymas, kai šilumos siurbliai veikia naudodami energiją iš žemės. Kad įsirengtumėte tokią šildymo sistemą, kurios pakaktų namui apšildyti ir aprūpinti jį karštu vandeniu, užtenka turėti šalia namo sklypą, o jame maždaug 1–1,2 m gylyje nutiesti atkarpą plastikinių vamzdžių, jais teka neužšąlantis skystis. Šie vamzdžiai sujungiami su šilumos siurbliu, o iš jo šiluma ir perduodama į šildymo sistemą. Žemėje sušilęs skystis šilumos siurblio kompresoriuje suspaudžiamas ir čia gauta keletą kartų didesnė šiluma patenka į šildymo sistemą. Atšalęs skystis pro redukcinį vožtuvą vėl patenka į žemę. Šilumos siurblys veikia tokiu pačiu principu kaip ir paprastas šaldytuvas, tik minėtas siurblys yra keliskart galingesnis, o šiame įrenginyje visa energija naudojama ne šalčiui, o šilumai generuoti. Jei prie namo nėra pakankamai laisvo ploto, šilumos kolektorius galima išdėstyti vertikaliai, išgręžus 25–150 m gylio skylę. Joje tiesiamas u formos vamzdis, o jame cirkuliuoja neužšąlančio skysčio ir vandens mišinys, renkantis iš žemės šilumą. Šilumos šaltiniu gali tapti ir vanduo – tokį šildymo būdą verta rinktis, kai pastatas yra netoli vandens telkinio. Tada šilumos kolektorius nuleidžiamas iki vandens telkinio dugno. Šilumos siurblyje dažnai yra įmontuoti ir saulės kolektorių sistemai prijungti reikalingi mechanizmai, tad, įsirengus tokią šildymo sistemą, liks tik vienas žingsnis iki saulės energijos naudojimo.

Investicija atsiperka Specialistų skaičiavimais, grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Tad net ir šalčiausiu

metu žemėje yra pakankamai susikaupusios šilumos ir ją galima panaudoti namui šildyti. Geoterminės technologijos žinovai aiškina: kuo sausesnė žemė, tuo mažiau šilumos ji atiduoda, o kuo šlapesnis dirvožemis, tuo efektyviau galima paimti šilumą iš žemės. Jei žemė smėlinga, gręžiniai turi būti gilesni, tada ir šildymo sistemą įrengti kainuoja brangiau. Šilumos siurblys didžiąją dalį reikalingos šilumos sukaupia iš žemės ir tik vieną ketvirtadalį – naudodamas elektros energijos. Kadangi paimama iš aplinkos šiluma nieko nekainuoja, mokame tik už sunaudotą elektros energiją, kuri reikalinga, kad galėtų veikti šilumos siurblys. Toks šildymo būdas, kai naudojama žemės šiluma, yra pats pigiausias, jis lenkia dujas, skystąjį kurą, elektrą, malkas, anglis. Palyginti su kitomis sistemomis, geoterminis šildymas pranašesnis dėl kainos, saugumo ir ekologiškumo. Įsirengti geoterminio šildymo sistemą vidutiniškai atsieis apie 40 000–50 000 Lt. Tačiau, aiškina specialistai, palyginti su visomis dujinio šildymo įvedimo sąnaudomis ir tuo, kad dujomis šildomam namui reikės brangiai atsieinančio kamino, o geoterminiu būdu šildomam – ne, investicija atsiperka. Be to, nuo šių metų stipriai išaugo dujų kainos, tad geoterminis šildymas tampa vis patrauklesne alternatyva. Palyginti su elektriniu šildymu, investicija į novatorišką geoterminę sistemą atsipirks per kelerius metus. Geoterminio šildymo sistema ne tik ekonomiška, bet ir ekologiška, mat transformuojant šilumą iš žemės išvengiama bet kokio degimo proceso, visos sistemos yra uždaros, todėl neteršia aplinkos. Šiluma „paimama“ iš žemės saugiai, nekyla jokio gaisro ar sprogimo pavojaus. Geoterminio šildymo sistemą galima naudoti 25–30 metų. Ją eksploatuojant nereikės ypatingos priežiūros, kamino ar atskiros katilinės. Geoterminį šildymą dažniausiai pasirenka individualių namų savininkai, tačiau lygiai taip pat puikiai šis būdas gali būti pritaikytas šildyti butams, administracinėms patalpoms ar net didžiulėms gamykloms. Geoterminio šildymo sistemą galima įrengti įvairiuose namuose – naujuose ir senuose, net butuose. Šią sistemą verta rinktis tiek statant naują namą, tiek renovuojant seną. ypač tinka ją įsirengti ten, kur nėra komunikacijų, o norisi komforto. Geoterminio šildymo sistemą galima prijungti ir prie grindų, ir prie radiatorių ar prie kombinuotosios šildymo sistemos. Ši sistema efektyviausia, kai šildymas grindinis, o nusprendus šildytis radiatoriais būtina parinkti tinkamo galingumo radiatorius. Svarbiausia įrengiant šią sistemą, kad šilumos siurblys būtų apskaičiuotas veikti esant žemai temperatūrai, o radiatoriai ir užėjus dideliam šalčiui atiduotų pakankamą šilumos kiekį. Geoterminio šildymo sistemos itin populiarios Vakarų Europoje – Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Skandinavijos šalyse. Specialistai pažymi, kad dėl naftos kainų šuolio Vakarų Europoje pastaruoju metu kilo didžiulis šilumos siurblių poreikis. VŽ

2013 ruduo  Mano namo statyba

61


NAMO SISTEMOS

Temos partneris

Jung Vilnius

ateitis – jau dabar.

Protingas namas.

Netoli Rėgensburgo miesto Vokietijoje pastatytas vadinamasis protingas aktyvus saulės namas ne tik taupo energijos išteklius, naudojamus jo gyventojų poreikiams tenkinti, bet ir pagamina papildomos elektros energijos, kuri tiekiama kitiems elektros vartotojams. Šiam tikslui panaudotos pažangiausios technologijos. Optimalų visų namo sistemų, teikiančių komfortą, veikimą užtikrina vadinamojo protingo namo sistema. Mūsų gyvensena ir statybos būdas turi didelės reikšmės saugant aplinką. Vakarų Europos šalys nuolat vysto projektus, pagal kuriuos pastatyti namai patys pasigamintų reikiamos energijos, jos suvartojimo kaštai būtų minimalūs ir net būtų uždirbama papildomai pajamų. Naujausios technologijos tarnauja ne vien savo šeimininkams, bet ir planetos darniam vystymuisi, nes naudoja tik švarią saulės ar žemės šilumos energiją. Todėl investicinės „VKR Group“ įmonės, įsikūrusios Kopenhagoje ir plėtojančios pažangias technologijas, užsakymu „Fabi architekten“ biuras suprojektavo ateities namą, turėsiantį nustatyti 2020 metų būsto standartus. Dabar visiems žinomas pasyvaus namo tipas, o štai šios naujai sukurtos pastato koncepcijos, pagrįstos ne tik energijos taupymu, bet ir visų pirma saulės energijos gavyba, tikslas – nurodyti ateities statybų gaires. Aktyviųjų saulės namų, kitaip nei pasyviųjų, konstrukcijos suprojektuotos taip, kad maksimaliai panaudotų saulės energiją, todėl jų langai, priešingai nei pasyviojo namo, yra gerokai didesni ir orientuoti pietų kryptimi.

Šio namo struktūra yra daugiabriaunė, tarsi kristalo, deimanto. Antras aukštas sukonstruotas taip, lyg pratęstų stogą, o jo šlaitai būtų reikiamo saulės spinduliams gaudyti nulydžio, t. y. 80 laipsnių kampu. Siekiant sustiprinti kristalo įvaizdį namo stogas ir sienos yra dengtos ta pačia medžiaga. Saulės kolektoriai, saulės baterijų moduliai ir klijuotos antracito spalvos cementinės pluoštinės apdailos plokštės išdėstyti briaunuotomis plokštumomis. Pietinėje pusėje sumontuoti fotovoltiniai saulės elementai elektros energijai gaminti ir saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti. Dideli vitrininiai langai taip pat išdėstyti pietų kryptimi, kad žiemą sugautų kuo daugiau saulės, o nuo aukščiau pakilusios vasaros saulės kaitros sergsti ne tik vertikalios žaliuzės, bet ir atsikišusi antro aukšto konstrukcija. Tai sumažina ir kondicionavimo, ir šildymo išlaidas, o pastato gyventojai mėgaujasi visapusišku komfortu. Atviros svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvės pietų pusėje su ištisinėmis stiklinėmis sienomis ir didelėmis stumdomomis durimis be jokių slenksčių sujungiamos su lauko erdve. Namo vidus tarsi susilieja su išore. Viduje į visas patalpas patenkama iš centrinės per visą namo ilgį besidriekiančios erdvės su atvirais laiptais. Ji dalija antrąjį aukštą į vaikų ir tėvų zonas. Šis vienai šeimai gyventi skirtas 175 m² gyvenamojo ploto namas pastatytas puikiai tam pritaikytame sklype. Pirmame aukšte įrengta erdvi svetainė, virtuvė su valgomuoju, prieškambaris su laiptais ir svečiams skirta vonia. Dar trys patalpos ir du vonios kambariai yra antrame aukšte. Namas nesunkiai transformuojamas – lengvos vidinės sienos lengvai perkeliamos. Kristalo formos pastatas išvystytas glaudžiai bendradarbiaujant su Rėgensburgo aukštosios mokyklos Architektūros fakultetu (prof. dr. Lenzenas) ir Freiburgo „Fraunhofer Institut ISE“. Sienų ir stogo plokštumų palinkimo kampas idealiai pritaikomas prie esamos žemės sklypo padėties ir saulės energijos panaudojimo būdo (saulės kolektoriai, saulės baterijos). Todėl net ir ne pati geriausia žemės sklypo padėtis leidžia efektyviai naudoti saulės energiją. Sąvoka „saulės na-

62

2013 ruduo  Mano namo statyba

KRISTALO FORMOS PASTATAS TARSI SEKA PASKuI SAuLĘ, TODėL EFEKTyVIAI NAuDOJA SAuLėS ENERGIJĄ. Sienų ir stogo plokštumų palinkimo kampas idealiai pritaikomas prie esamos žemės sklypo padėties ir saulės energijos panaudojimo (saulės kolektoriai, saulės baterijos).

„Fabi architekten“ vardą visuomet rasime ten, kur pristatomos naujos technologijos su pažangiomis architektūrinėmis mintimis ir švaria estetika. Įspūdinga architektūra, puikus būsto klimatas, didžiausias komfortas, jokių pastato eksploatavimo išlaidų – toks yra šis žmogaus gerovei suprojektuotas namas.


 NAMO SISTEMOS Protingo namo sistema JUNG KNX

mas“ apibūdina pastato iš saulės gaunamą energiją. Ši energija yra saulės kolektorių ir fotovoltinių saulės elementų veikimo „variklis”. Žodis „aktyvus“ reiškia aktyvų saulės energijos naudojimą šildymui. Pastatas vėsinamas natūraliai vėdinant, t. y. iš lauko paduodant orą per žemę šilumos siurblu. Todėl namo energijos sąnaudų balansas yra teigiamas. Tradicinės žinios, susietos su moderniausiomis technologijomis, leidžia sukurti išmaniuosius namus su teigiamu energijos balansu, t. y. pagaminančius daugiau energijos nei juose sunaudojama, ir taip tausoti aplinką. Name yra panaudotos pažangiausios technologijos:

• 55 m² saulės baterijų elektros energijai gauti; • naujoviškas saulės kolektorių pagalba veikiantis šilumos siurblys;

• apie 25 m² saulės kolektorių; • kontroliuojamas vėdinimo įrenginys su šilumogrąža ir žemės kolektorius pirminiam oro pašildymui;

• talpa lietaus vandeniui, naudojamam WC ir sodui laistyti;

• automatizuotai valdomas vėdinimas nuo rūsio iki pastogės su oro vėsinimu vasaros naktimis;

• pasyvus saulės energijos naudojimas žiemą iš Informacija apie pastatų intelektualaus valdymo sistemas bei sistemų demonstravimas:

uAB „JuNG Vilnius”

Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel. (8 5) 236 1919 jung@jung.lt

www.jung.lt www.facebook.com/JuNG.Vilnius.

Prekybos ir sistemų diegimo partneriai: www.kontaktai.jung.lt

pietinės ir vakarinės pusės;

• automatinis pietinės ir vakarinės pusės stiklo sienų užtamsinimas vasarą;

• mažai energijos reikalaujančių patalpų išdėstymas šiaurinėje pusėje;

• pasyvi (savaiminė) apsauga nuo saulės vasarą

atsikišusios antrojo aukšto konstrukcijos pietinėje pusėje dėka;

• name gausu ižinerinių sistemų. Kad jos veiktų

vieningai, būtų lengvas ir aiškus valdymas, būtina pastato automatizavimo sistema – šiame name idiegta Vokietijos gamintojo JuNG protingo namo sistema, veikianti Europos standarto KNX pagrindu.

Šiame name akį traukia įspūdingi FD serijos jungikliai, kiti prietaisai ir centriniam valdymui skirtas spalvotas lietimui jautrus ekranas. Visų prietaisų funkcijoms valdyti pasitelkiama Vokietijos gamintojo JuNG sistemos įranga, veikianti pagal europinį KNX standartą. Naudojantis vadinamąja „Facility Pilot“ interaktyvia programa patogu peržvelgti namų inžinerinių sistemų prietaisų veikimo režimus ir juos pagal poreikį valdyti. Kuriant inžinerinių sistemų stebėjimo ir kontrolės vizualizaciją ypatingas dėmesys buvo skiriamas energetiniam pastato valdymui. Namo gyventojai gali stebėti visus aiškiai atskirtus energetinės sistemos elementus (saulės kolektoriai ir fotovoltiniai elementai, šilumos siurblys, buitiniai prietaisai, apšvietimo įranga ir pan.) ir bet kada kontroliuoti jų veikimą atsižvelgdami į jų energijos sąnaudas. Tai skatina taupiai naudoti brangią energiją ir padeda kiekvienam suvokti, kad jis gali sumažinti energijos vartojimą ir taip aktyviai prisidėti prie aplinkos tausojimo. Vadinamojo protingo namo sistemų esama labai daug, tačiau Europoje labiausiai paplitusi standartizuota sistema KNX, kurios elementus gamina apie 300 Europos gamintojų, tad reikiamų gaminių ir jų funkcijų spektras neribotas. Sistema gali būti „apauginama“ naujomis galimybėmis ir funkcijomis, ją galima nuolat papildyti atsižvelgiant į naujus poreikius. Kadangi namas naudojamas keliasdešimt metų, svarbu, kad visos sistemos būtų patikimos ir ilgaamžės, todėl verta rinktis šioje rinkoje didelę patirtį turinčių gamintojų įrangą. Kad namas būtų išties protingas ir patikimas, reikia ne tik kokybiškų ir europinį standartą atitinkančių gaminių, bet ir ypač svarbus vaidmuo tenka šių sistemų diegėjams. Namas statomas ilgam, padarytos klaidos vėliau brangiai kainuoja, todėl labai svarbu specialistų kvalifikacija, nuolatinis jų mokymas, gamintojų techninis palaikymas. Vokietijos gamintojo Albrecht JuNG GmbH 2003 metais Lietuvoje įkurta pardavimo, logistikos ir techninio palaikymo įmonė JuNG Vilnius, kurios viena iš svarbiausių krypčių nuo pat pradžių ir buvo namų automatizavimo įrangos aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas. JuNG, pradėjusi savo veiklą dar 1912 metais, gerai žinoma ir dėl puikaus aukščiausios kokybės jungiklių dizaino, ilgainiui ji tapo šios srities lydere Vokietijoje, dabar ir Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse. Visus, besidominčius šiomis inovacinėmis technologijomis, kviečiame apsilankyti mūsų biure Vilniuje; čia pamatysite, kaip veikia mūsų siūloma įranga, kvalifikuoti specialistai padės rasti tinkamiausią techninį sprendimą ir parekomenduos aukštos kvalifikacijos diegėjus. Protingas namas skirtas tarnauti Jums, o jam padedant sutaupytus laiką ir lėšas skirkite tikroms vertybėms – šeimai, poilsiui, lavinimuisi ir pažinimo džiaugsmui. Be rūpesčių keliaukite – juk protingas namas akylai saugo ir prižiūri Jūsų namus.

2013 ruduo  Mano namo statyba

63


NAMO SISTEMOS

REGINA AuSIEJIENė

Pastatų vėdinimas – būtina sistema Dėl šildymo būtinybės šiandien mums, gyvenantiems gana atšiauraus klimato sąlygomis, nekyla klausimų. Vėsinti ar nevėsinti – taip greitai randame atsakymą karštą vasaros dieną pabuvę patalpose, kurių sienos stiklinės ir yra pietų pusėje. O štai vėdinimo būtinybę daugelis linkę nuvertinti. Šiuolaikinis civilizuotas žmogus didesnę laiko dalį praleidžia uždarose patalpose: automobilyje, biure, bute, name. Nuolat kylant energijos sąnaudoms ir tobulėjant statybų technologijoms, gyvenamosios patalpos tapo beveik hermetiškos – sandarūs langai ir sienos su keliasluoksne izoliacija praktiškai nepraleidžia oro ir garų. Teršalų šaltiniu pastatuose daugeliu atvejų tampa patys žmonės, interjero apdailos medžiagos, dulkės, dujų deginimas, tabako dūmai ir kiti žmogaus veiklos procesai. Jei gerai izoliuotame pastate nėra vėdinimo galimybės arba jos nepakanka, žmonės, nuolat leidžiantys laiką jame, dažnai skundžiasi neaiškios kilmės negalavimais: galvos skausmais, alerginiais bėrimais, nemiga, nedarbinga nuotaika... Šis reiškinys pirmiausia buvo pastebėtas Vakarų Europoje dar prieš kelis dešimtmečius ir buvo pavadintas „ligoto pastato sindromu“. Jo priežastis – gaivaus oro trūkumas. Gaivus oras būtinas kūdikiams ir mažiems vaikams.

Gerai suprojektuota ir sumontuota vėdinimo sistema užtikrina reikalingą oro kiekį, kelia minimalų triukšmą, yra patogiai eksploatuojama ir naudoja mažai energijos.

64

2013 ruduo  Mano namo statyba

Dažniausiai naudojamos sistemos Šildymo sistemas pagal šilumos perdavimo būdą galėtume suskirstyti į orinio ir vandens šildymo sistemas. Orinio šildymo sistema vadiname tą šildymo būdą, kai patalpos šildomos tiesiogiai paduodant šiltą orą į jas. Dažniausiai gyvenamosioms patalpoms šildyti naudojamos vandens šildymo sistemos, tai gali būti radiatorių sistema arba grindų šildymo. Abi jos pranašesnės už orinę dėl paprastesnio ir tikslesnio patalpų temperatūros reguliavimo, mažesnio drėgmės praradimo. Patalpos vėsinamos taip pat dažniausiai dviem būdais: vėsinant tiekiamą į patalpas orą arba sumontavus freoninius aušintuvus, vadinamuosius „split“ kondicionierius, atskirai viename ar keliuose kambariuose. Šiuos kondicionierius paprastai sudaro dvi dalys – garintuvas ir


 NAMO SISTEMOS

kondensatorius, tarpusavyje sujungti vamzdeliais freonui tekėti. Kondicionieriaus vidinė dalis, kuri turi nedidelio galingumo ventiliatorių ir šiurkštaus valymo filtrą, montuojama ant sienos ar lubose. Išorinė dalis tvirtinama ant laukujų pastato sienų. Šiuo metu praktiškai visi kondicionieriai veikia ir kaip šilumos siurbliai, todėl labai patogu rudenį bei pavasarį juos panaudoti šildymui, nes esant teigiamai temperatūrai lauke kondicionieriusšilumos siurblys pagamina apie tris kartus daugiau šiluminės energijos nei sunaudoja elektros. Energijos jis paima iš lauko oro. Vėsinant tiekiamą į patalpas orą, aušintuvas (šaldymo kaloriferis) montuojamas vėdinimo įrenginyje arba prie atskiro tiekiamo oro kanalo. Šiuo būdu pasiekiamas didesnis komforto lygis: išleidžiamą vėsų orą galime paskirstyti tolygiau, kad išvengtume tiesioginių gausių šalto oro srautų, oras mažiau sausinamas ir išvengiama triukšmo, kuris atsiranda veikiant atskiriesiems kondicionieriams. Šiuo būdu kiek sudėtingiau reguliuoti skirtingų patalpų temperatūrą, o tai tampa aktualu, kai kyla dideli vėsumo poreikio skirtumai, pavyzdžiui, dalis patalpų orientuota į pietų pusę ir turi didelius langus, o kita dalis – į šiaurę.

Natūralus ir priverstinis vėdinimas Seniausias ir paprasčiausias statinių vėdinimo būdas – natūralus, kai oro į patalpas patenka pro pastate esančius plyšius, langus, duris ar specialiai tam įrengtas angas. Šalinamas oras per vertikalius ortakius ar dūmtakius natūralios traukos principu, kai patalpose sušilęs oras kyla į viršų. Praeityje, kai statiniai buvo gana nesandarūs, energijos ištekliai pigūs, o komforto reikalavimai gerokai žemesni, šis vėdinimo būdas žmones dažniausiai tenkindavo. Natūralaus vėdinimo trūkumai: 1. patenkantis į patalpas oras nesušildomas, dėl to susidaro šaltas skersvėjis, jis sukelia peršalimo ligų; 2. patenkantis į patalpas oras nevalomas ir nefiltruojamas, dėl to kartu su oru į patalpas patenka dulkių, vabzdžių ir kitų nešvarumų; 3. sunku arba neįmanoma reguliuoti patenkančio oro kiekio, dėl to patalpos vėdinamos per daug ar per mažai; 4. vasaros metu, kai lauko temperatūra susilygina su patalpų temperatūra, oro gravitacija vertikaliais ortakiais nevyksta – patalpos nevėdinamos. Vėdinimo procesas vyksta tik tuo atveju, jei lauke pakyla vėjas; 5. per vėdinti atidaromus langus ar duris patalpas pasiekia gatvės triukšmas; 6. žiemos metu sunaudojama daug daugiau energijos statiniui šildyti.

Šiandien statiniuose dažnai įrengiamos mechaninio vėdinimo sistemos, kai oro tiekiama ir šalinama iš patalpų

priverstinai, ventiliatoriais. Mechaninės vėdinimo sistemos Europoje pradėtos naudoti XIX a. pabaigoje pramoniniuose objektuose: gamyklose, šachtose, laivuose. Ir tik septintame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje pradėjo sparčiai populiarėti mechaninės vėdinimo sistemos su oro filtravimu ir šilumos grąžinimu. Pirmiausia jos išpopuliarėjo šiaurinio klimato išsivysčiusiose šalyse – Skandinavijoje, JAV ir Kanadoje. Tobulėjant technologijoms ir didėjant paklausai vėdinimo įrenginiai, grąžinantys šilumą, tapo savaime suprantamu dalyku kaip ir šildymo sistema. Teisingai suprojektuota ir sumontuota vėdinimo sistema užtikrina komfortą: atkuria reikalingą deguonies kiekį, palaiko oro drėgmės pusiausvyrą, pašalina nepageidaujamus kvapus, dulkes ir ligų sukėlėjus. Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai populiarėja ypač naudingi vėdinimo įrenginiai su rotaciniais šilumokaičiais, grąžinantys į patalpas iki 85 proc. šilumos, o vėsinamose patalpose vasarą efektyviai taupantys energiją, naudojamą šaldymui. Gerai įrengto mechaninio vėdinimo pranašumai: 1. projektavimo metu parenkamas reikiamas oro kiekis, jis ir tiekiamas nepriklausomai nuo lauko oro temperatūros svyravimų; 2. vėdinimo procesą (įjungta/išjungta) ar vėdinimo intensyvumą valdome pagal savo pageidavimus; 3. tiekiamas oras sušildomas arba atvėsinamas iki norimos temperatūros; 4. tiekiamas oras filtruojamas, priklausomai nuo filtrų rūšies gali būti pasirenkamas oro išvalymo laipsnis; 5. rekuperacinės ar regeneracinės vėdinimo sistemos užtikrina iki 85 proc. šalinamo oro šilumos grąžą tiekiamam orui.

Montuojant vėdinimo sistemą Nuo vėdinimo sistemos projekto ir sumontavimo kokybės iš esmės priklauso vėdinimo sistemos techniniai parametrai ir jos veikimas. Geriausiai šį darbą patikėti profesionalams, turintiems šios srities teorinį pasirengimą ir patirtį. Projektas turėtų būti parengtas pagal galiojantį STR 2.09.02:1998 bei HN 33:2001 ir HN 42:1999 techninių reikalavimų reglamentą ir higienos normas, kurios nustato minimalius komforto ir saugios eksploatacijos reikalavimus. Rengiant projektą ir montuojant vėdinimo sistemą, siūloma atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių vėdinimo parametrų: vienam žmogui į gyvenamosios paskirties patalpą gaivaus oro turėtų būtų paduodama ne mažiau kaip 14,4 m3/h. Jei pastato patalpos visuomeninės paskirties, šio oro kiekio gali reikėti gerokai daugiau. Oro kaita turi būti intensyvesnė, jei patalpose bus rūkoma, sportuojama; triukšmo lygis, kurį skleidžia vėdinimo sistema, gyvenamosiose patalpose turėtų siekti ne daugiau kaip 40 dBA dieną ir 30 dBA naktį.

2013 ruduo  Mano namo statyba

65


NAMO SISTEMOS

Šiandien statiniuose dažnai įrengiamos mechaninio vėdinimo sistemos, kai oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai, ventiliatoriais.

66

§

Verta pasidomėti: ƒƒ kiek vėdinimo sistemos įrenginiai suvartoja energijos? Kiek elektros energijos suvartos varikliai ir kiek energijos reikės orui šildyti? Neekonomiškai suprojektuotų vėdinimo įrenginių energijos sąnaudos yra daug didesnės; ƒƒ kaip išvalomas į patalpas tiekiamas oras? Filtrų klasė turėtų būti ne žemesnė kaip EU 5, rekomenduotina EU 7; ƒƒ ar nesusidaro per dideli oro slėgio skirtumai tarp tam tikrų patalpų ir lauko? Dėl to gali susidaryti atvirkštinė trauka natūralios traukos dūmtakiuose, susidaryti skersvėjų tarp patalpų; ƒƒ ar patalpose oras juda iš švaresnių patalpų į mažiau švarias, o ne atvirkščiai? ƒƒ kaip patalpose oras skleidžiamas? Ar nesusidaro juntamų skersvėjų ir ar visiškai vėdinama visa patalpa? ƒƒ ar tikrai į patalpas patenka ir iš jų šalinama tiek oro, kiek yra numatyta? ƒƒ ar žiemos metu tiekiamas oras bus sušildomas iki reikiamos temperatūros? ƒƒ kaip valdoma vėdinimo sistema?

2013 ruduo § Mano namo statyba

Papildomo dėmesio reikėtų skirti ortakiams. Netinkamai sumontuota vėdinimo sistema gali neužtikrinti reikiamo šviežio oro kiekio, kelti papildomą triukšmą ir padidinti energijos sąnaudas. Pagrindiniai reikalavimai vėdinimo sistemai: ƒƒ atsižvelgiant į judančio oro kiekį turi būti tinkamai parinktas ortakio skerspjūvio plotas. Oras, judėdamas ortakio viduje per dideliu greičiu, kels papildomo triukšmo; ƒƒ ortakiai ir jungtys turi būti sandarūs, kad užtikrintų minimalius oro, kartu ir šilumos/šalčio nuostolius; ƒƒ turi būti užtikrintas sklandus oro judėjimas sistemoje. Staigus oro krypties pasikeitimas, netinkamoje vietoje įrengtos užsklandos, nelygaus paviršiaus gofruoti (lankstūs) ortakiai, įvairios stačiakampės dėžės, skirtos išskaidyti oro srautams, sukelia papildomų nepageidautinų aerodinaminių sūkurių, kartu ir papildomo triukšmo.

Gerai suprojektuota ir sumontuota vėdinimo sistema užtikrina reikalingą oro kiekį, kelia minimalų triukšmą, yra patogiai eksploatuojama ir naudoja mažai energijos. Vėdinimo sistema be oro kondicionavimo negali atvėsinti patalpų, kai lauke aukšta oro temperatūra.


Jaukūs namai Interjero kūrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68 Virtuvė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70 Svetainė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73 Svečių kambarys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75 Miegamasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76 Čiužiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78 Vaiko kambarys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80 Stumdomųjų sistemų baldai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82 Namų biblioteka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85 Vonios kambario įrengimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86 Spalva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88


JAUKŪS NAMAI

JOLANTA KAuŠPėDAITė

interjero

„LI SADOLIN“ NuOTR.

kūrimas – harmonijos paieška

Gyvenamojo būsto interjeras – tai ieškojimas tos nepakartojamos erdvės, šviesos, spalvos, medžiagos ir stiliaus dermės, kuri gaivintų žmogaus dvasią, nuteiktų optimistiškam požiūriui į savo gyvenimą, nustebintų svečią. Kurti gyvenamojo namo interjerą – labai atsakingas ir svarbus uždavinys, mat interjeras – saviraiškos priemonė. Kaip ir kiekvieną darbą, taip ir interjero kūrimą patariama patikėti tos srities profesionalui. Tada rezultatas tikrai bus geras, sutaupysite pinigų, nervų ir sveikatos. Vienintelis dalykas, kurio už namo savininką negali padaryti joks architektas, – pasakyti, kokioje aplinkoje žmogus nori gyventi. užsakovas architektui turi išaiškinti, kokia aplinka jam priimtiniausia, kiek name gyvena žmonių, ar namai skirti tik poilsiui, ar dažnai jis turės priimti svečių, o gal – klientų? Norint interjerą įrengti pagal savo pageidavimus, nesileidžiant į jokius kompromisus, namą ir interjerą projektuoti savininkui ir architektui reikėtų kartu.

Svarbu vieta Rengiant interjerą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur stovi namas – užmiestyje ar mieste. užmiestyje esančio namo interjeras galbūt bus panašesnis į sodybos. Tačiau jei na-

68

2013 ruduo  Mano namo statyba

mas mieste, jo stilistika turėtų atitikti miesto architektūros reikalavimus. Tokio namo architektūra, kaip ir interjeras, turėtų būti šiuolaikiška. Jeigu namas jau pastatytas, bet be vidaus apdailos, jo interjerą lems tai, kokių konstrukcijų ir kokios apdailos jis yra ir, žinoma, įvairūs savininko poreikiai.

Zonos Nuo ko pradėti, kai jau yra pastatytas namas ir jo komunikacijos suprojektuotos? Pradėti reikia nuo namo suskirstymo funkcinėmis zonomis. Įrengtos komunikacijos reiškia, kad jau aišku, kur bus tualetas ir vonia, o kur – miegamieji ir virtuvė. Visas patalpų erdves galima padalyti į dvi pagrindines zonas – bendrąsias ir privačias. Bendrosios erdvės – tai prieškambaris, virtuvė, valgomasis, svetainė, laiptai, terasa. Tai tokios namo erdvės, kuriose namo gyventojams nereikia užsidaryti vienam nuo kito – čia jie gali būti kartu su svečiais. Šios erdvės paprastai nebūna uždaros, jos atidalytos pertvaromis ar durimis. Kita zona – privačios erdvės. Tai miegamieji, vaikų kambariai, sanitariniai mazgai, galbūt darbo kabinetas – jie turi būti uždari, nes tose vietose žmogus turi pasilikti galimybę atsiriboti nuo kitų.


 JAUKŪS NAMAI

Idealus interjero planavimas toks, kad bendros erdvės, kur lankosi ir namo gyventojų svečiai, būtų kuo toliau nuo privačių erdvių, arba bendrosios – pirmajame aukšte, o privačios – antrajame (išskyrus kabinetą). Beje, darbo kabinetas, jei jame lankysis daug klientų, turėtų būti projektuojamas taip, kad ateinantieji iš lauko patektų tiesiai į kabinetą – prašalaičiai neturėtų vaikščioti per bendrąsias ar juolab privačias namo erdves. Apskritai namas turi būti suprojektuotas pagal principą „juo giliau – juo privačiau“.

Erdvė – didžiausia prabanga Namo erdvę reikia ne skaidyti pertvaromis, bet stengtis optiškai didinti. Erdvę iš pažiūros plečia šviesios spalvos, veidrodžiai, atviri laiptai į antrąjį aukštą, aukšti langai, taip pat stoglangiai, pro kuriuos patenka kuo daugiau natūralios šviesos. Kita vertus, daugybėje didžiulių namų erdvės netrūksta, tačiau ją užgožia prastas planavimas. Kartu esama daug mažų butų ar sodybų, kurie neatrodo ankšti vien dėl to, kad jų erdvė gerai suplanuota ir deramai išnaudota. Vienas iš svarbiausių būsto interjero reikalavimų – vientisumas. Plačiąja prasme – tai stiliaus, spalvų, apdailos medžiagų vientisumas. Negalima vienoje erdvėje suplakti dviejų skirtingų stilių. Bendrosioms patalpoms parinkę priimtiniausias spalvas, tomis pačiomis savybėmis pasižyminčias apdailos medžiagas, išvengę staigių šuolių nuo vieno stiliaus prie kito, būstui suteiksite vientisumo įspūdį. Kitas svarbus būsto interjero kūrimo principas yra proporcijos. Atviros erdvės idėją ne visada galima įgyvendinti tradiciškai suprojektuotame būste. Proporcijos, kurios atrodė tinkamos atskiruose kambariuose, gali pasirodyti keistos, kai išgriausite kambarius skiriančias sienas. Durys, langai, židinys ir kitos interjero detalės gali neatitikti naujo mastelio.

Orientacija pagal pasaulio šalis Esti rekomendacijų, į kurias pasaulio šalis turėtų būti orientuoti tam tikri namo kambariai. Žinoma, tai priklauso nuo viso namo padėties. Jei statomas naujas namas, pietų, pietryčių ar pietvakarių pusėje turėtų būti namo vidinis kiemas, svetainės bei virtuvės langai, vaikų kambarių langai. Vaizdą pro svetainės langus taip pat galima priskirti interjerui, nes sklypo paveikslas praplečia vidinę namo erdvę. Garažai, įvažiavimas į namo teritoriją, pagalbinės patalpos – katilinė, sandėlis, sanitariniai mazgai – turėtų būti išdėstyti į šiaurę ar mažiau saulėtą pusę.

Jei perkamas jau pastatytas namas, taip pat reikia atkreipti dėmesį į pastato orientaciją. Pati didžiausia statybos klaida, kai negyvenamosios patalpos yra orientuotos į pietus. Tiems, kurie mėgsta keltis anksti, geriau, kai miegamųjų langai yra į rytus, o miegaliams labiau tiks vakarų pusė, nes rytinė saulė nežadins iš miego. Reikia nepamiršti, kad jeigu miegamojo langai išeina į vakarus, karštomis vasaros dienomis kambarį popietinė saulė gali gerokai prikaitinti, todėl gali prireikti kondicionierių. Vaikų kambariai turi būti saulėti, kadangi juose vaikai praleidžia didžiąją dienos dalį, nes ne tik miega juose, bet ir žaidžia ar ruošia pamokas. Darbo kabinetas, kaip ir miegamasis, gali būti orientuotas į šiaurės rytus.

kurti gyvenamojo namo interjerą – labai atsakingas ir svarbus uždavinys, mat interjeras – saviraiškos priemonė.

Spalvų derinimas Neatskiriama interjero dalis – spalvos. Ne tik tos, kokiomis nudažytos sienos. Apie spalvas reikia galvoti pradedant nuo medžiagų, kurios bus naudojamos interjere ir kurios jau turi tam tikrą natūralią spalvą. Tai, pavyzdžiui, mediena arba kita grindų danga. Prie grindų derinami baldai. Sienų spalva turėtų nekristi į akis, patariama rinktis šviesias spalvas, nes jos sudaro didesnės erdvės įspūdį. Bendrosios zonos spalva turėtų būti šilta, šviesi, pastelinė, deranti prie baldų ir tekstilės paviršių. Sienų spalvos fone žmogus turi pastebėti kitus akcentus. Miegamajame galima atitolti nuo gyvenamosios zonos spalvų. Čia jos gali būti ir šaltesnės – raminančios. Miegamuosiuose yra daug tekstilės paviršių – tai ir lovos apklotai, naktinės užuolaidos, todėl sienų spalva renkamasi pagal audinių raštų spalvas, o ne atvirkščiai, nes dažus derinti prie tekstilės gerokai lengviau nei audinius prie jau nudažytų sienų. Vaikų kambarys turi būti kitoks, jame mažasis žmogus turi jaustis jaukiai, jo neturi slėgti niūrios spalvos. Toks kambarys turi būti individualus, įdomus, spalvingas. Baldai taip pat turėtų būti spalvingi. Vaikų kambario interjero kūrimo kriterijai visai kitokie, todėl nereikia bijoti eksperimentuoti ryškiais tonais, be to, vaikų kambario sienos greičiau apsitrina, todėl dažniau perdažomos. Vonios kambarys – funkciškai labai svarbi namų patalpa. Vonia – ne tik higienos vieta, ji turi būti ir atsipalaidavimo, poilsio kampelis. Svarbiausia kiekvienuose namuose rasti pusiausvyrą tarp privatumo ir atvirumo – didelių bendrųjų patalpų, kur žmonės susirenka visi kartu, ir mažų kambarių, kur kiekvienas gali pabūti netrikdomas.

Erdvę iš pažiūros plečia šviesios spalvos, veidrodžiai, atviri laiptai į antrąjį aukštą, aukšti langai, taip pat stoglangiai.

2013 ruduo  Mano namo statyba

69


JAUKŪS NAMAI

RIČARDAS DuOBLIS

Virtuvė: kaip suprojektuoti ir parinkti baldus

Planuojant, kaip atrodys virtuvė, svarbu įvertinti savo šeimos narių gyvenimo būdą bei įpročius, apsispręsti, kaip ir kur bus ruošiamas maistas, plaunami indai, kas iš šeimos narių dažniausiai darbuosis virtuvėje. Pradėti galima nuo eksperimento: pabandykite įsivaizduoti, kaip atrodytų ideali virtuvė, jeigu neribotų pinigai, vietos ir laiko stoka. Tai padės suprasti, kas iš tiesų virtuvėje jums yra svarbu. Virtuvės projektą reikia parengti prieš statant namą ar pradedant remontą, nes yra daug veiksnių, kurie vėliau gali lemti baldų bei kitų daiktų išdėstymą ir virtuvės funkcionalumą. Pavyzdžiui, jei ventiliacijos anga įrengta ne instaliacijos sienoje (toje, kur išdėstyti kiti komunikacijų įvadai), montuojant garų rinktuvą vamzdis turės būti nutiestas per virtuvę, tai mažins ir traukos galingumą, ir reikės rasti būdą, kaip jį uždengti. Jeigu baldai bus statomi prie lango, svarbu atkreipti dėmesį į palangės aukštį nuo grindų. Įprastas virtuvės baldų bei prietaisų aukštis – 86 cm, jeigu langas yra virš instaliacijos eilės, pavyzdžiui, plautuvės, pritaisius vandens maišytuvą, langas nebeatsidarys, o vandens purslai gali nuolat taškyti stiklą. Planuojant durų virtuvėje vietą reikia, kad prie baldų eilės (durų pusės) esantis naudingasis sienos plotas nuo patalpos kampo iki durų rėmų būtų apie 70 cm, nes jei bus mažiau, čia jau nebegalima bus pastatyti aukštos spintos. Geriau nedaryti elektros instaliacijos ir santechninių įvadų, kol neturite baldų išdėstymo plano, nes tik parinkus baldus tampa aišku, kur bus įmontuota viryklė, orkaitė, plautuvė, indaplovė, koks bus baldų apšvietimas. Dujų skaitiklis gali būti matomas arba galima jį paslėpti spintelėje. Taip pat reikia numatyti, kaip bus privestos dujos iki dujinės viryklės, ar vamzdis bus matomas, ar paslėptas. Negalima tvirtinti dujų vamzdžio prie sienos ten, kur numatoma kabinti garų rinktuvą (kamino tipo), nes vamzdis trukdys pakabinti gartraukį. Vis dažniau naujuose namuose naudojama vietinė šildymo sistema ir tai reiškia, kad reikės dujų katilo, šis daiktas dažnai kabinamas virtuvėje ir jo vieta turi didelę įtaką virtuvės baldų išdėstymui bei dizainui.

70

2013 ruduo  Mano namo statyba


 JAUKŪS NAMAI

1

BalDų iŠDĖsTYMo BŪDai

3

Baldų išdėstymo būdai Kitas žingsnis – pačių baldų išdėstymas. Didžiausią įtaką tam turi virtuvės dydis. Atsižvelgiant į erdvę, galimi keli baldų išdėstymo būdai. Palei vieną sieną (1 pav.) Tai optimalus sprendimas nedidelėms virtuvėms. Patogu, kai yra ištisinis stalviršis. Siena turėtų būti apie 3 m ilgio. Viryklę ir plautuvę reikia įtaisyti taip, kad tarp jų būtų bent 60 cm laisvo ploto. Kampu (2 pav.) Ši planavimo forma populiariausia. Ji tinka vidutinio dydžio (apie 10 m2 ploto) kvadrato formos patalpoms. Du kampai (3 pav.) Šiam variantui reikia gerokai didesnės erdvės. Priešingu atveju judėti taip išdėstytoje virtuvėje bus sunkoka – nebus kur apsisukti. Patogus tuo, kad stalviršio paviršiai yra iš kairės ir dešinės, tai palengvina ruošą virtuvėje. Su „pusiau sala“ (4 pav.)

2

4

5

sala šiuo atveju optiškai atskiria virtuvę nuo svetainės. Tačiau reikia turėti omenyje, kad takas į virtuvę turėtų būti apie 1 m pločio. Virtuvė su „sala“ (5 pav.) Virtuvės centre yra įrengiama vadinamoji salelė su įtaisomąja virykle ir darbastalio paviršiumi. Pagrindinis sunkumas įgyvendinant šį projektą – virtuvės centre prijungti viryklę ir garų rinktuvą. Tačiau gamindami maistą jūs galėsite bendrauti su svečiais ar šeimos nariais, o ne žiūrėti į sieną. Šis variantas tinkamesnis didesnėms virtuvėms, nes optimalus atstumas nuo „salos“ iki spintelių turėtų būti ne mažiau kaip 1 m.

Kai žinoma, kaip bus išdėstyti baldai, belieka išsirinkti pačių baldų tipą.

Visais aptartais baldų išdėstymo atvejais beveik visas judėjimas virtuvėje vyksta „trikampio“ principu – plautuvė, viryklė ir šaldytuvas. Tai pagrindiniai trys taškai, jų išdėstymas virtuvėje ir lemia, ar patogiai joje jausitės. Idealiai sustatyti šie „trys banginiai“ yra tada, kai judėjimo tarp jų trajektorijos sudaro lygiakraštį trikampį ir atstumai tarp šių daiktų nedideli (apie porą žingsnių).

Dažnai pasirenkamas variantas, kai virtuvė yra sujungta su valgomuoju (svetaine). Vadinamoji pusiau

2013 ruduo  Mano namo statyba

71


JAUKŪS NAMAI

Baldų tipai

Virtuvės projektą reikia parengti prieš statant namą ar pradedant remontą, nes yra daug veiksnių, kurie vėliau gali lemti baldų bei kitų daiktų išdėstymą ir virtuvės funk­ cionalumą.

72

Kai žinoma, kaip bus išdėstyti baldai, belieka išsirinkti pačių baldų tipą. Pagrindiniai baldų tipą lemiantys veiksniai – spintelių durelės ir stalviršis. Nuo jų pasirinkimo priklausys baldų dizainas, kokybė ir kaina. Jei priekinę virtuvės baldų dalį optiškai padalytume į ją sudarančias dalis, tai pamatytume, kad svarbiausi apipavidalinimo elementai yra virtuvės durelės. Pagal konstrukcijas skiriami pagrindiniai durelių tipai. 1. Durelės iš medžio drožlių plokščių su sintetiniu paviršiumi. Pagrindinė medžiaga, naudojama šių durelių gamybai, yra fenolio derva sulipdomos medienos drožlės. Iš viršutinės ir apatinės šių durelių paviršiaus pusių, veikiant aukštam slėgiui ir temperatūrai, yra presuojami melamino dervoje išmirkyti popieriaus lakštai. Viršutinį plokštės sluoksnį sudaro įvairaus rašto ir spalvų melamino plėvelė. Tai ekologiškai švari kokybiška medžiaga. Atspari mechaniniams įbrėžimams, trinčiai, temperatūrai (iki 100ºC), trumpalaikiam vandens ir vandens garų poveikiui. Nereikia jokių ypatingų priežiūros priemonių. Jos valomos muilu arba kitais tirpiais valikliais. Valant šias dureles reiktų vengti šiurkščių, galinčių subraižyti valymo priemonių. Durelių briaunos dažniausiai esti stačios, tik skiriasi jų apdirbimo būdai. Durelės, kurių briaunos yra apdirbtos stora (apie 3 mm) plastikine juostele, yra atsparesnės mechaniniams pažeidimams. Baldai, pagaminti su tokio tipo durelėmis, dažnai esti pigiausi. 2. Durelės iš medžio drožlių plokštės, dengtos aukšto slėgio dekoratyviniu laminatu. Šios durelių plokštės gaminamos iš sluoksniuotų popieriaus lakštų, veikiami aukšto slėgio ir temperatūros, skirtingi sluoksniai yra suspaudžiami. Vėliau jie sukietėja ir tampa tvirta ir vientisa plokšte. Gamybos proceso pabaigoje gaunama didelio patvarumo vientiso paviršiaus plastiko plokštė. Durelių paviršius būna blizgus arba skirtingo ryškumo matinis. Be to, yra gaminama durelių su struktūriniu paviršiumi, pvz., medžio imitacija. Toks pagaminimo būdas padaro dureles labai atsparias įvairiam poveikiui. Jų nesugadins vanduo ar garai, jos neįgauna jokio kvapo. Tokios durelės gali atlaikyti trumpalaikį 180ºC temperatūros poveikį. Šitaip pagamintų durelių briaunos apvalintos, ypač saugios ir atsparios mechaniniams pažeidimams. Baldai, pagaminti su tokio tipo durelėmis, yra vidutinio brangumo.

2013 ruduo  Mano namo statyba

3. Durelės iš vidutinio tankio medienos plaušo MDF plokščių. Palyginti su medžio drožlių plokščių gamyba, pagrindinis skirtumas gaminant MDF plokštes yra tas, kad jos yra vienasluoksnės. Dėl šios priežasties galima išgauti įvairių profilių. Jų gamybai naudojamas medienos plaušas, užpildas ir klijuojamosios medžiagos, viskas suspaudžiama ir pagaminama plokštė. Vėliau ši plokštė yra dažoma arba dengiama įvairiais laminatais. Tokios durelės yra labai atsparios drėgmės bei garų poveikiui. Durelių briaunos gali būti apvalintos. Priežiūra tokia pati kaip ir durelių iš medžio drožlių plokštės. Valant dažytus paviršius reikia vengti šveičiamųjų, galinčių subraižyti valymo priemonių. Virtuvės baldai su tokio tipo durelėmis yra taip pat vidutinio brangumo. 4. Durelės iš natūralaus medžio. Medis – pripažinta klasika. Tokio tipo durelės yra gaminamos iš įvairios medienos, jos vėliau yra beicuojamos (impregnuojamos įvairiomis spalvomis) ir dengiamos kelių sluoksnių lakais. Baldai su tokio tipo durelėmis dažniausiai kainuoja brangiausiai.

Stalviršiai Stalviršis taip pat formuoja virtuvės dizainą, jis yra apatinių spintelių viršutinis skydas. Stalviršio paviršiui keliami dideli reikalavimai, todėl medžiaga, iš kurios jis gaminamas, turi būti aukštos kokybės. Šiandien pagrindinė stalviršių medžiaga yra medžio drožlių plokštė, padengta aukšto slėgio laminatu („postforming“ tipo). Ši medžiaga ekologiškai švari. Atspari mechaniniams įbrėžimams, aukštai temperatūrai (iki 180ºC), vandeniui, vandens garams. Alternatyva – stalviršiai iš aukštos kokybės spalvotų sintetinių medžiagų (pavyzdžiui, koriano). Tai yra brangūs cheminiai natūralių mineralinių medžiagų (2/3 dalys) ir akrilo junginiai. Dėl tokio mišinio ir sudėties stalviršio medžiagai galima suteikti bet kokią formą. Rezultatas – labai atsparūs karščiui, patvarūs stalviršiai. Jie apdirbami panašiai kaip kietoji mediena. Jų pranašumai: higieniškumas, ideali spalvų bei pavyzdžių kombinacija ir lengva priežiūra. Iš šios medžiagos be didelių sunkumų galima sukonstruoti specialiuosius briaunų profilius, dideles plokštumas be sudūrimo taškų. Atsiradus mechaninių pažeidimų galima stalviršį atnaujinti (nušlifuoti). Stalviršiai iš tokio tipo medžiagos paprastai esti 3–5 kartus brangesni už stalviršius su laminatu.


 JAUKŪS NAMAI

svetainė – ne tik svečiams Svetainė – būtina namų vieta, kur vakarais susirenka visai šeima, bendrauja, mėgausi kino filmais, muzika, kviečia svečius.

listai teigia, kad transformuojamieji baldai netinkami miegoti kiekvieną dieną. Į juos paprastai gamintojai nededa gerų miegamųjų čiužinių, dažnai lankstomos sofos greičiau apsibraižo, nušiūra, praranda savo formą.

Svetainė namuose vis dažniau tampa kino teat- Akcentas – minkštasuolis ru. užuot įsigiję naują televizorių, daugelis įsitaiso Kad ir kokia netradicinė ši erdvė, be minkštasuonamų kiną, tad pasižiūrėti filmo ar tiesiog pabūti lio – pagrindinio svetainės akcento – išsiversti sunku. kartu po darbo dienos susiburia visa šeima. Tad šiuos baldus rinktis reikia ypač kruopščiai, būtiAtsisakius gana ilgai vyravusio minimalizmo, na atkreipti dėmesį ne tik į baldo dizainą, paskirtį ir grįžtama prie jaukaus, gausybe daiktų sušildyto galimybes, bet ir į gamybos technologijas. Būtent interjero. Dizaineriai ragina traukti į dienos šviesą pastarosios ir lemia baldo kainą. Iš pažiūros labai užkaboriuose ar stalčiuose suslėptus brangius, panašių sofų kainos gali skirtis keliais tūkstančiais mielus daikčiukus ir drąsiai puošti jais namus. Lenty- litų. Svarbu ir sofos gobelenas, ir jo struktūra, ir net nose išrikiavus knygas, svetainė tampa knygynėliu pagalvėlė atsiremti – pūkinės pagalvėlės visada ar biblioteka. Pakabintos ant sienų širdžiai mielos brangesnės nei poroloninės. nuotraukos, viešai saugomos šeimos relikvijos ne tik Paprastai brangesni esti odiniai, o ne gobelenu puošia svetainę, bet taip pat paverčia ją savotišku aptraukti minkštieji baldai. Vertėtų atsiminti, kad šeimos altorėliu. oda – pretenzinga medžiaga, ją reikia ypač kruopš-

Verta atkreipti dėmesį ir į sėdimosios dalies plotį. Kuo ji platesnė, tuo patogiau ant jos bus sėdėti.

Dėl vietos stokos svetainei kartais vis dar pri- čiai prižiūrėti, saugoti nuo saulės spindulių. Vis dėlto skiriama ir miegamojo funkcija. Baldų gamintojai odos išdirbimo technologijos pastaruoju metu lasiūlo minkštasuolių su specialiais mechanizmais, paverčiančiais sofą miegamąja lova. Tačiau specia-

Svetainėje baldus išdėstyti galima įvairiai.

LINOS GARuCKAITėS BRėŽINIAI

2013 ruduo  Mano namo statyba

73


JAUKŪS NAMAI

svetainės baldų gabaritai priklauso nuo paties kambario dydžio.

74

bai patobulėjo – oda apdirbama taip, kad nebelimpa prie kūno, nekelia diskomforto. Mažiau rūpesčių kyla dėl audiniu apmuštų baldų. Juos paprasčiau prižiūrėti – daugumą jų prireikus galima išvalyti dulkių siurbliu, o jei apmušalus įmanoma nuvilkti, patogiausia naudotis cheminių valyklų paslaugomis. Jei audinys dar ir apdorotas teflonu, minkštasuolį galima bus išvalyti net ir tada, jei ant jo netyčia užtiško kavos ar raudonojo vyno. Tefloniniuose audiniuose nelieka dėmių. Be to, audiniai – puiki kūrybos terpė dizaineriams, besivaržantiems tarpusavyje, kuris sukurs įmantresnį spalvų derinį, raštą ar gobeleno faktūrą. Minkštasuoliuose netgi galima atspausti jums patinkantį piešinį ar nuotrauką. Labai svarbu, kad sofa patenkintų savo šeimininko poreikius. Prieš įsigydami minkštasuolį, apsvarstykite, kokiam tikslui dažniausiai jis bus naudojamas – prisėsti išgerti kavos, padrybsoti priešais televizorių ar apnakvyndinti svečiams. Baldų gamintojai sukūrė sofų su reguliuojamomis atkaltėmis, todėl galima nustatyti net tris pozicijas: įprastinę sėdimąją, šiek tiek nulenktą ir horizontalią – lovos padėtį. Reguliuojama ne visa atkaltė, o kiekviena jos dalis atskirai. Taigi ant vienos sofos susėdę keli žmonės gali kiekvienas atskirai pasirinkti padėtį. Verta atkreipti dėmesį ir į sėdimosios dalies plotį. Kuo ji platesnė, tuo patogiau ant jos bus sėdėti. Anksčiau sofų sėdimosios vietos pagal standartą buvo gaminamos 90 cm pločio. Dabar baldų gamintojai dažniau palieka 120 cm, mat toks plotis patogiausias sėdėti ir aukšto, ir žemo ūgio žmonėms.

2013 ruduo  Mano namo statyba

Sąlytis su gamta Svetainės baldų gabaritai priklauso nuo paties kambario dydžio. Jei jis itin erdvus, tiks masyvių, sunkių formų baldai. Dauguma grakščių formų minkštasuolių ar kitų mažų baldų didelėje erdvėje tiesiog pranyksta, tad tokių verčiau atsisakyti. Pastaruoju metu gamintojai ypač daug dėmesio skiria minkštųjų baldų patogumui: minkštasuoliai atkartoja sėdinčio žmogaus kūno formas, naudojami kūnui malonūs gobelenai, pridėliojama daug pagalvėlių. Plintančios gamtos ir natūralumo tendencijos šalininkai raginami svetaines dekoruoti tikromis gamtos sukurtomis grožybėmis: nuskeltomis uolienomis, koralais, jūros nugludintomis šakomis ar net kregždžių sulipdytais lizdais. Harmonija Specialistai pataria įrengiant namus vadovautis vienu pagrindiniu principu – siekti harmonijos. Kiekvienas svetainės baldas turi derėti ne tik su kitais to paties kambario baldais, sienų apmušalais, bet ir su virtuve, miegamuoju bei kitais kambariais. Žmonės dažnai kliaujasi vien emocijomis – išvydę gražų baldą, jie jį įsigyja neapsvarstę, ar tas daiktas tiks prie kitų namuose stovinčių baldų. Todėl baldų gamintojai pastaruoju metu linkę projektuoti ištisas gaminių serijas. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio nelabai panašios miegamojo lova ir svetainės sofa vis dėlto dera viena prie kitos, nes turi bendrų detalių – jų atlošai arba kojelės visiškai vienodos. VŽ


 JAUKŪS NAMAI

DANyLė ŽuLKuTė

svetingumo

įrodymas – svečių kambarys Ruošiantis įrengti svečių kambarį pirmiausia reikia pasvarstyti, ar dažnai sulaukiate svečių ir kiek toks kambarys bus reikalingas, ar jį verta įrengti atskirai, ar kartu, pavyzdžiui, su darbo kambariu. Jei svečių kambarys bus reikalingas dažnai, jame privalu pastatyti patogią ir didelę lovą. Dažniausiai žmogui svetimoje vietoje sunku gerai išsimiegoti, todėl, nupirkę gerą lovą, svečiams suteiksite daugiau komforto. Svečių kambaryje taip pat turėtų stovėti drabužių spinta. Žinoma, neprošal ir stalelis su televizoriumi, veidrodis. Idealu, jei svečias turi ir atskirą vonios kambarį, tačiau tai Jei svečių priklauso nuo šeimininkų finansinių galimybių. kambarys kambarys gali bus reikalingas būtiSvečių įrengtas taip pat kaip ir visas namas, gali atkartoti dažnai, viso būsto spalvinę gamą, jame privalu tačiau gali būti ir visiškai kitoks, netikėtas svečiui. pastatyti Kad ir ką sumanysite, svečių kambarys turėtų būti šviepatogią ir sus ir jaukus.

didelę lovą.

sVEČių kaMBaRYs ĮREnGiaMas: • kai projektuojamas ar remontuojamas namas; • kai užaugę vaikai palieka namus ir lieka laisvas kambarys; • svečių ir darbo kambarys įrengiamas kartu. Vietoj vaikų kambario Kai gyvenamasis būstas jau įrengtas, o užaugę vaikai išsikrausto iš tėvų namų, lieka laisvų kambarių. Tada galima juos perdekoruoti taip, kad tiktų svečiams. Galima pritaikyti ir turimus baldus, o vieną sieną skirti, pavyzdžiui, seniems vaikų piešiniams iškabinti arba mokyklos diplomams, šios detalės suteikia jaukumo, primena apie vaikus. Tokiame kambaryje svečiai tikrai nesijaus kaip viešbutyje, o ir pats kambarys taps mielų prisiminimų vietele. Jei sienų spalvos tokiame vaikų kambaryje buvo itin ryškios, geriau jas perdažyti švelnesnėmis, šviesesnėmis spalvomis, nes tokios priimtinos daugeliui žmonių.

Du viename Bene racionaliausias sprendimas projektuojant naują būstą – numatyti darbo ir svečių kambarį vienoje patalpoje. Čia turėtų būti rašomasis stalas, knygų lentyna – viskas, ko reikia darbui, ir miegamoji sofa, ji ištiesiama atvykus svečiams. Toks kambarys turėtų būti didesnio ploto, kad ištiestą sofą būtų patogu apeiti. Čia nebūtinai turi vyrauti šviesios spalvos, gali atsirasti ryškesnių akcentų, galima sukurti įdomesnį apšvietimą. Darbo ir svečių kambarys svečiams bus jaukus, nes jame bus šeimininkų asmeninių daiktų, suvenyrų. Gražu svečių kambarį puošti ir savo kelionių ar kitomis šeimyninėmis nuotraukomis, irgi suteikiančiomis šilumos ir jaukumo. Svarbiausia, kad šioje patalpoje viskas būtų patogiai išdėstyta ir nesimėtytų šeimininkams nereikalingi daiktai.

Bene racionaliausias sprendimas projektuojant naują būstą – numatyti darbo ir svečių kambarį vienoje patalpoje.

2013 ruduo  Mano namo statyba

75


JAUKŪS NAMAI

RyTė MASIOKIENė

Miegamasis – ramiam ir sveikam miegui Sveikas, ramus miegas – sveikatos šaltinis. Kai gerai išsimiegame, pasaulis atrodo ryškus ir spalvingas. O ko reikia, kad miegas būtų sveikas? Tinkamai įrengto miegamojo kambario.

Reikėtų pradėti nuo kambario, kuriame norime įrengti miegamąjį, pasirinkimo. Kad išvengtume pašalinių garsų iš laiptinės ar lauko, šis kambarys turėtų būti labiausiai nutolęs nuo pagrindinio įėjimo į namą, nuo gatvės triukšmo. Didesniuose individualiuose namuose paprastai miegamiesiems skiriamas visas aukštas, dažniausiai viršutinis. Taip pat miegamieji dažnai įrengiami mansardose, čia jie paprastai atrodo ypač jaukūs ir originalūs.

Didesniuose individualiuose namuose paprastai miegamiesiems skiriamas visas aukštas, dažniausiai viršutinis.

Puiku, jeigu miegamąjį kambarį pavyksta suprojektuoti su atskira vonia, priklausančia tik šeimininkams. Tada vonios kambaryje galima numatyti vietos ne tik dušui ir spintelėms, bet ir kosmetiniam staleliui. Miegamasis jokiu būdu neturėtų būti pereinamasis kambarys, svarbu ir šios patalpos lubų aukštis, langų dydis, orientacija pagal pasaulio šalis.

Svarbiausia – lova Pirmiausia įrengiant miegamąjį reikėtų pagalvoti apie baldų išdėstymą ir jų gabaritus: kiek erdvės jie užims, ar patogu bus pro juos vaikščioti. Tai ypač svarbu ir toliau projektuojant – planuojant, kur bus elektros šaltiniai, šviestuvai, kokia bus sienų ir grindų apdaila.

Planuojant miegamąjį pirmiausia reikia numatyti vietą lovai.

Pagrindinis sapnų karalijos baldas – lova. Reikėtų nuspręsti, kokių gabaritų ji bus, kiek laisvos vietos liks aplink lovą. Dažnai pirkėjus suklaidina pačios miegamosios vietos (čiužinio) matmenys, nurodyti lovos informaciniame lapelyje, tačiau priklausomai nuo lovos formos išoriniai matmenys gali būti daug didesni. Puiku, kai kambariui tai neturi jokios įtakos, nes jame pakanka erdvės, tačiau jeigu miegamasis yra ankštesnis, į lovos matmenis privalu atkreipti dėmesį. Išsirinkus tinkamo dydžio lovą, reikia nuspręsti, kur ji stovės miegamajame. Dažniausiai lova galvūgaliu pristumiama prie vienos sienos. Ji gali būti įrengiama ir nišoje. Tada sukuriamas jaukus paslaptingas kampelis, ypač jeigu jis apsiaučiamas draperijomis. Kitas variantas pastatyti lovą – vadinamasis podiumas, tai gali būti pakyla su keliais laipteliais, įrengtas dekoratyvus, intymus apšvietimas. Šiuo atveju visas dėmesys miegamajame krypsta būtent į lovą. Dar vienas svarbus miegamojo kambario elementas – persirengimo, drabužių laikymo erdvė. Jos įrengimo variantų taip pat yra nemažai. Gana erdviuose miegamuosiuose dalis kambario atitenka drabužinei, ji įrengiama kaip atskira patalpa. Mažiems miegamiesiems tinka sieninės spintos, jos gerokai sutaupo erdvės.

76

2013 ruduo  Mano namo statyba

RyTėS MASIOKIENėS BRėŽINIAI


 JAUKŪS NAMAI

Miegamojo interjere itin daug reikšmės turi spalvos, tad reikia surasti tokį atspalvių santykį, kuris teigiamai veiks miego kokybę.

Dėmesys apšvietimui

Spalvos

Miegamajame itin svarbus ir apšvietimas. Jis rekomenduojamas trijų rūšių: bendras, vietinis ir dekoratyvus.

Miegamojo interjere itin daug reikšmės turi spalvos, tad reikia surasti tokį atspalvių santykį, kuris teigiamai veiks miego kokybę. Psichologai pataria miegamąjį dažyti šviesiai žydrai, šviesiai žaliai ar smėlio spalvos atspalviais. Geltona spalva nugali nuovargį, kelia nuotaiką ir skatina spalvotus sapnus, o balta spalva, manoma, veikia pasąmonę ir išlaisvina miegamojo šeimininkus nuo sapnų.

Pagrindinis reikalavimas bendrajam apšvietimui – švelni, neakinanti šviesa. Tokia šviesa nuteikia ramiai, padeda atsipalaiduoti. Ryški šviesa, priešingai, nesuteikia intymumo, meta stiprius šešėlius, o kartu išryškina visus esančiųjų kambaryje odos trūkumus. Norint išgauti šviesos švelnumą, siūlomi įvairūs kabamieji šviestuvai su dekoratyviais gaubtais, matinio stiklo šviestuvai. Vis populiarėja šviestuvai, nukreipiantys šviesą į lubas ir šitaip padedantys išgauti „minkštą“, netiesioginę šviesą nuo lubų. Vietinis apšvietimas ypač reikalingas tiems, kam patinka vakarais jaukiai įsitaisyti lovoje ir paskaityti prieš miegą. Vietiniam apšvietimui sukurti tinka staliniai šviestuvai, taškiniai šviesos šaltiniai, įmontuoti į lovos galvūgalį, pastatomieji toršerai. Tie patys šviesos šaltiniais gali tarnauti ir dekoratyviam apšvietimui, jei jie turi šviesos intensyvumo reguliavimo funkciją. Keičiant apšvietimo intensyvumą, miegamajame kuriama vis kitokia atmosfera.

Renkantis spalvas svarbiausia kliautis savo pojūčiais, o tik vėliau mėginti priderinti tą koloritą prie bendro interjero. Miegamajame turime daugiau puošybos laisvės nei kitose erdvėse. Tai intymus pasaulis, ir psichologiškai labai svarbu, kad jis atitiktų mūsų vidinį dvasinį pasaulį. Miegamasis – patalpa, kurią pamatome vos pramerkę akis. Atskira tema – tekstilinė apdaila: užuolaidos, užtiesalai, patalynė, pagalvėlės, kilimai. Juos renkantis svarbu neperkrauti erdvės spalvomis ir faktūromis. Reikėtų nuspręsti, koks bus pagrindinis akcentas, išlaikyti pusiausvyrą tarp tekstilinio dizaino ir sienų fono. Patogumas ir funkcionalumas miegamajame itin svarbūs, todėl pasirinktos medžiagos turi būti ekologiškos, neblunkančios, lengvai valomos.

2013 ruduo  Mano namo statyba

77


JAUKŪS NAMAI

Temos partneris

Miego centras

lovą rinkis pagal grožį, čiužinį – pagal patogumą

„Liaudies išmintis sako – kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Šį senolių patarimą siūlome taikyti tiesiogiai, mat geras miegas naktį priklauso nuo to, kaip dera svarbiausi kokybišką miegą užtikrinantys elementai – lova, lovos grotelės ir čiužinys“, – sako Arūnas Pakamanis, specializuotų parduotuvių „Miego centras“ vadovas, ir priduria, jog kiekvienas žmogus yra individualus, tad ir šie produktai jam turi būti parinkti asmeniškai.

78

Čiužinys ir lova – neatsiejami Renkantis čiužinį, anot A. Pakamanio, pirmiausia reikia turėti galvoje, kokia jūsų lova, koks lovos pagrindas. Ideali lova čiužiniui – gana atvira, su grotelėmis, be patalynės dėžės, ant neaukštų kojelių. Tokia, po kuria patogu išvalyti ir neleisti kauptis dulkėms, be to, čiužinys šiuo atveju gerai vėdinasi ir kvėpuoja. „Lovai su patalynės dėže nesirinkite lateksinio čiužinio – jis itin jautrus besikaupiančiai drėgmei ir per mažai ventiliacijai. Šiuo atveju rekomenduojami puikios ventiliacijos spyruokliniai čiužiniai”, – pataria A. Pakamanis. Specialistas taip pat siūlo atkreipti dėmesį ir į lovos groteles – medinės grotelių lentelės turi būti pritvirtintos pakankamai elastingai. Taip pat labai svarbu grotelių lentelių skaičius,

2013 ruduo  Mano namo statyba

jų turėtų būti 28 ir daugiau, o tarpai tarp jų – vos 3-4 centimetrai. Tokiu būdu perimama dalis jūsų svorio ir sukuriamas komfortas kūnui: leidžiama įdubti dubeniui, prilaikomas juosmuo, padedama ištiesinti stuburą. Gerai pritaikytos grotelės iki 50 proc. pailgina čiužinio tarnavimo laiką.

Kiek sveriate? „Šis klausimas ne vieną mūsų klientą gerokai sutrikdo, bet žmogaus kūno svoris yra bene svarbiausias kriterijus renkantis čiužinį, – sako A. Pakamanis. – Miegant jūsų stuburas turi būti tiesus, o čiužinys – nei per kietas, nei per minkštas. Dėl šios priežasties renkantis čiužinį pirkėjams dažnai siūloma jį išbandyti – prisėsti, paspausti, prigulti“. Gamintojai skirsto čiužinius į kelias grupes pagal kietumą, jie standartiškai parenkami pagal svorį ir ūgį. Populiariausi yra ant-

rojo ir trečiojo kietumo grupės čiužiniai. Pavyzdžiui, jeigu sveriate iki 80 kg, jums rekomenduojamas antrojo kietumo grupės čiužinys, nuo 80 kg iki 100 kg – trečiojo kietumo. Itin sunkiems žmonėms, sveriantiems nuo 120 kg ir daugiau, gaminami specialūs čiužiniai, kurių tvirtesnė konstrukcija ir kietesnės viduje naudojamos medžiagos.

Kai partnerių svoriai skiriasi Itin dažnai pasitaiko atvejų, kai kartu miegančių partnerių svoris skiriasi. Esant svorio skirtumui daugiau nei 30 kg jiems reikia ir skirtingų čiužinių. „Jei perkamas čiužinys dviem, reikia atsižvelgti į abu žmones. Lietuviai dažniausiai renkasi vieną didesnį čiužinį, bet jeigu vyras sveria apie 100 kg, o moteris – apie 60 kg, kažkuris iš jų miegodamas bus nuskriaustas. Jeigu


 JAUKŪS NAMAI čiužinys parenkamas pagal vyrą, mažiau sveriančiai moteriai miegoti ant jo bus per kieta“, – sako „Miego centro“ vadovas. užsienyje jau įprasta partneriams miegoti ant atskirų skirtingo kietumo čiužinių, kurie sujungiami vienu užvalkalu. „Taip sujungti čiužiniai standžiai apspaudžiami, todėl miegant tarpas tarp jų nejaučiamas. Be to, čiužinys, ant kurio guli sunkesnysis žmogus, greičiau susidėvi. Patogiau ir pigiau pakeisti tik vieną čiužinio pusę“, – sako A. Pakamanis.

Kai vargina alergija ar prakaitavimas Renkantis čiužinį reikėtų įvertinti ir sveikatą. Alergijos kamuojamiems žmonėms siūlomas čiužinys su specialiu antialerginiu užvalkalu. „Pagrindiniai alergijos sukėlėjai yra erkutės ir grybelis. Jiems naikinti kuriami specialūs užvalkalai, kurie yra dviejų rūšių: su į audinį specialiai įaustais sidabro siūlais arba su mikrokapsulėmis, prisodrintomis gyvų organizmų probiotinėmis bakterijomis“, – dalijasi rinkos specifika A. Pakamanis. Alergiškiems žmonėms rekomenduojama vengti spyruoklinių čiužinių, kurių viduje, tarp spyruoklių esančiose ertmėse, gali kauptis dulkių erkutės. Gausiai prakaituojantiems – atvirkščiai. Spyruokliniai čiužiniai laikomi vėsiausiais.

„Vėsiausi yra spyruokliniai, kombinuoti su poliuretanu čiužiniai, nes juose geriausia oro ventiliacija. Miegant ant tokio čiužinio nebus per karšta, todėl miegosite gerai“, – sako A. Pakamanis ir priduria, kad lietuviai, matyt, dėl šaltos žiemos mėgsta šiltesnius čiužinius. Šilčiausiais laikomi viskoelastiniai čiužiniai, kurių medžiaga, reaguodama į žmogaus kūno temperatūrą, minkštėja ir žmogus visu kūnu į čiužinį pasineria. Taip labiau išsaugoma šiluma miegant.

„Tik nesumanykite čiužinio siurbti, nes galite pažeisti jo užvalkalą“, – šypsosi A. Pakamanis ir sako, jog taip dažnai nutinka Lietuvoje.

Čiužinį reikia prižiūrėti

Čiužinių mados

Kad čiužinys jums tarnautų ilgiau, o miegas išliktų kokybiškas, reikia čiužinį prižiūrėti. Jį reikia vis apsukti ir vartyti. „Praėjus 2–3 mėnesiams nuo įsigijimo čiužinį reikia apsukti – sukeisti galvūgalį su kojūgaliu, dar po 2–3 mėnesių – apversti, tada, praėjus panašiam laiko tarpui, vėl apsukite ir taip kartokite nuolat. Tai darydami neleisite čiužiniui greitai susidėvėti tam tikrose vietose“, – sako A. Pakamanis ir pataria nepamiršti, kad čiužinio užvalkalą bent kartą per metus reikia išskalbti. Paprastai rekomenduojama tai daryti cheminėse valyklose, nes namuose turima skalbimo mašina dažniausiai per maža. Antialerginių čiužinių užvalkalus rekomenduojama skalbti dar dažniau ir temperatūra turi būti aukšta. Taip užtikrinama higiena, neleidžiama kauptis pelėsiams ar dulkių erkutėms.

dytų minkštas. „Visgi renkantis prekę pirmas įspūdis gali ir apgauti, nes čiužinio kokybę lemia tai, kokios medžiagos yra sudėtos po apvalkalu, tad didėja kvalifikuotų pardavėjų, galinčių patarti, palyginti skirtingus gaminius, padėti individualiai išsirinkti čiužinį, svarba”, – sakė „Miego centro“ vadovas.

Taip, čiužiniai irgi paklūsta mados tendencijoms. Kasmet bent dvi pasaulines parodas aplankantis A. Pakamanis pasakoja, kad čiužinių gamintojų kasmet vis daugėja, tad klientams pritraukti skiriamas vis didesnis dėmesys. „Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama dizainui – iš kokios medžiagos pasiūtas čiužinio apvalkalas, kaip jis atrodo, ar gražus, koks jausmas apima jį liečiant. Kitaip nei ankstesniais metais, tekstilininkų, siūlančių savo produkciją čiužinių gamintojams, parodose sulaukiama vis daugiau“, – sako A. Pakamanis. Pasak jo, čiužinių gamintojai vis daugiau pastangų skiria pirminiam komforto jausmui sukurti. Siekiama, kad apimtų malonūs pojūčiai vos prisilietus ar pirmą kartą prigulus, kad čiužinys atro-

Kiek laiko tarnauja čiužinys? Įprasta manyti, kad geras čiužinys – investicija visam gyvenimui. Tačiau dėl paprasčiausios higienos patartina čiužinį keisti kas 8–10 metų. Nustebsite sužinoję, kad per 5 metus žmogus į čiužinį išprakaituoja apie 1000 litrų prakaito.

Prastesnės kokybės čiužiniai susidėvi dar greičiau nei per 10 metų. Miegoti ant tokio čiužinio darosi nepatogu, nukenčia miego kokybė. Be to, nelygus čiužinys kenkia sveikatai, ypač stuburui. Nepamirškite, kad geram miegui reikia ir tinkamos pagalvės. Kokia ji turi būti, priklauso ir nuo čiužinio, ir nuo žmogaus pečių juostos.

Specializuotos čiužinių parduotuvės www.miegocentras.lt

2013 ruduo  Mano namo statyba

79


JAUKŪS NAMAI

Vaiko kambarys – pagal amžių ir pomėgius Kad ir nedidelis, tačiau savas kampelis būtinas bet kurio amžiaus vaikui. Vis daugiau porų, ypač jaunų, įsigijusių būstą, numato vieną ar kelis kambarius būsimiems vaikams. Erdvė, kurioje mažieji žaidžia, miega, mokosi, turi atspindėti ne tik jų amžių, bet ir pomėgius. Venkite margumyno Vienas svarbiausių gyvo ir nuotaikingo vaiko kambario elementų – sienų ir baldų spalvų darna. Čia patariama prie ramesnių, pastelinių sienų derinti intensyvių, ryškesnių spalvų baldus. Jeigu sienos nudažytos sodriomis spalvomis, baldai neturėtų būti ryškiaspalviai – toks margumynas vargins ir netruks pabosti vaikui. Pasak dizainerių, renkantis sienų spalvą, pravartu atsižvelgti į vaiko amžių. Kūdikiams tinkamiausios įprastos pastelinės šiltos spalvos – žydra, rausva, gelsva. Darželinukams labiau patinka ryškios – žalia, raudona, geltona. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, kambario puošyba nebeturėtų būti perdėm spalvinga ar marga. Paaugliams jau tampa svarbi mada, tam tikras stilius – jiems ima rūpėti ne tik tai, kokiais drabužiais vilki, kokią kuprinę nešioja,

„LI SADOLIN“ NuOTR.

Berniuko ar mergaitės kambaryje turėtų tvyroti žaisminga nuotaika – negalima įsprausti mažojo gyventojo didžiulių tamsių spintų apsuptin. Atviros lentynos reikalingos žaislams, knygoms susidėti, uždaros – drabužiams laikyti. Bent vieną kampelį reikia palikti žaisti. Mažylis gali savaitėmis dėlioti tą patį konstruktorių – jo žaidimas neturėtų būti nutraukiamas tik dėl to, kad reikia išlankstyti lovą. Įvairus ir linksmas apšvietimas vaiko kambaryje ne tik kuria žaismingą nuotaiką, bet ir atlieka tam tikras funkcijas. Šviesos turi pakakti, kad lovoje būtų galima skaityti knygas, prie darbo stalo – ruošti pamokas, visoje erdvėje – žaisti, taip pat reikėtų pagalvoti ir apie neįkyrų apšvietimą naktį. ypač gerai reikia apšviesti nedidelius kambarius, kuriuose vyrauja sodrios, tamsios spalvos.

80

2013 ruduo  Mano namo statyba

Dėstant baldus vaiko kambaryje, svarbu, kad liktų erdvės žaidimams.

DANyLėS ŽuLKuTėS BRėŽINIAI


 JAUKŪS NAMAI

Mažoje erdvėje, kurioje nėra daug vietos, žaidimų aikštelę gali atstoti lova.

bet ir kaip atrodo jų kambarys. Todėl šiuo jūsų at- parinkti iš natūralių medžiagų pagamintus baldus. žalos amžiaus laikotarpiu kambarys turėtų nušvisti Mediniai baldai kainuoja brangiau, tačiau jie eksmodernesnėmis spalvomis – dramblio kaulo, žydra, ploatuojami ilgiau. oranžine. Populiariausia nenatūrali medžiaga – laminatas. Specialistai perspėja, kad jis skleidžia nuodingųjų Pozicijų neužleidžia medis cheminių medžiagų, tad itin jautriems vaikams reiVaiko kambaryje svarbios yra ne tik spalvos ar kėtų vengti sąlyčio su juo. Kita vertus, laminatas formos ir kiti į akis pirmiausia krintantys dalykai, bet palyginti nebrangus. Jei baldai perkami neilgam, tik ir baldų medžiagos bei jų kokybė. Vaikams geriau kol vaikas ūgtels, tinka ir pagaminti iš nenatūralaus pluošto. Praėjus kuriam laikui, tokie baldai nušiūra, apsi- Berniuko ar laupo, tad jų negaila išmesti ir pakeisti juos naujais, kamba- mergaitės rio gyventojo poreikius labiau kambaryje atitinkančiais daiktais.

turėtų tvyroti

„LI SADOLIN“ NuOTR.

kaD TĖVaMs nEREikĖTų kasMET REMonTuoTi Vaiko kaMBaRio, DiZainERiai PaTaRia: Projektuojant vaiko kambario interjerą, net jei tai naujagimiui skirta patalpa, labai svarbu apgalvoti ir numatyti tinkamiausias elektros lizdų ir apšvietimo vietas. Paūgėjęs vaikas naudosis kompiuteriu, reikės įvairesnio apšvietimo. Jei viskas bus numatyta iš anksto, tai sumažins kambario remonto išlaidas ateityje. • Sienos vaiko kambaryje susitepa greičiau nei kituose. Todėl pertapetuoti ar perdažyti vaiko kambario sienas patartina kas 3–5 metus. Geriausiai šiam kambariui tinka plaunamieji tapetai ir dažai. Sienų spalva turėtų būti tokia, kad kuo mažiau išryškėtų nešvarumai ir subraižymai. • Rekomenduojama kloti medines grindis – jos patvariausios. Augant vaikui pakaks keliskart pakeisti kilimą. • Mažylio kambaryje neklijuokite kūdikiškų tapetų. Vaikai greit auga, tad meškiukais išpaišytos sienos jiems netrukus pabos. Labiau verta pagal vaiko amžių pritaikyti kitas į akis krintančias interjero detales.

Baldai turėtų būti patogūs Specialistai bara tėvus, tau- žaisminga pančius vaikų sveikatos sąs- nuotaika – kaita. Vis dar esama senų baldų sandėlį primenančių kam- negalima barių, kurie verčia mažylius įsprausti taikytis prie per didelių rašomųjų stalų, per mažų kėdžių, mažojo nepatogių miegamųjų sofų. gyventojo Tokio taupymo pasekmė – iškrypęs stuburas, bloga lai- didžiulių kysena, regėjimo sutrikimai. tamsių Dizaineriai džiaugiasi, kad pamažu ir Lietuvoje įsigali spintų tendencija rinktis nepigiai apsuptin. kainuojančius, bet kartu su vaiku „augančius“, ergonomiškus baldus. Gali būti didinamas ar mažinamas stalo aukštis, reguliuojama kėdės padėtis. Pasak specialistų, vaikui sėdint prie stalo, jo pėdos turėtų būti patogiai padėtos ant žemės, o alkūnės – ant stalo, todėl kėdė ir stalas turėtų būti reguliuojamo aukščio ir dydžio. Paliekant tą patį baldų komplekto karkasą, o bręstant vaikui keičiant tik išorės detales, tie patys baldai gali būti puikiai pritaikomi tiek darželinukui, tiek studentui. Lova – žaidimų aikštelė Mažoje erdvėje, kurioje nėra daug vietos, žaidimų aikštelę gali atstoti lova. Neįprasto – laivo, raketos ar lėktuvo – pavidalo lovoje iki paauglystės mielai ne tik karstomasi, supamasi, čiužinėjama, bet ir miegama. Jeigu vaiko kambarėlis itin mažas, dizaineriai siūlo drąsų sprendimą – lovą iškelti į viršų ir suskirstyti erdvę dviem aukštais. Svarbiausia, kad lova būtų patogi. Viena didžiausių tėvų klaidų – sulankstomoji lova vaiko kambaryje. Tokie baldai nėra geras sprendimas – vaikai pavargsta kelis kartus per dieną juos lankstyti, galų gale liaujasi tai darę. Jeigu pakanka erdvės, reikėtų pritaikyti stacionarias lovas. VŽ

2013 ruduo  Mano namo statyba

81


JAUKŪS NAMAI

§

Vilija Jankutė

Stumdomųjų sistemų baldai –

racionalus sprendimas Spintos ir drabužinės su stumdomosiomis durimis nepraranda paklausos, o jų pasirinkimo galimybių vis gausėja. Gamintojai siūlo ne tik daugiau sprendimų, kaip originaliai išnaudoti nestandartines patalpas, bet ir naujų dizaino elementų, platesnį medžiagų spektrą.

Įsigiję spintą ar drabužinę su stumdo­mo­ siomis durimis ne tik patogiai pasieksite drabužius, daiktus, bet ir maksimaliai išnaudosite erdvę.

Spintoje ar drabužinėje dažnai tenka atskirti vietos lyginimo lentai, džiovyklai, kopėtėlėms, dulkių siurbliui ir kitiems daiktams.

82

Įsigiję spintą ar drabužinę su stumdomosiomis durimis ne tik patogiai pasieksite drabužius, daiktus, bet ir maksimaliai išnaudosite erdvę. Spintos su stumdomosiomis durimis ne tik gražiai įsilieja į interjerą – nuo sienos iki sienos, nuo grindų iki lubų, bet ir tarnauja kaip vieta, kur galima laikyti daugybę drabužių ir daiktų. Pastaruoju metu didėja stumdomųjų durų užpildų pasirinkimas, tai ir dirbtinės odos apmušalai, lakuoti netepūs, saugūs sidabriniai, bronziniai veidrodžiai. Vis atnaujinama ir plečiama LMD plokščių spalvų paletė – ją sudaro kelios dešimtys atspalvių. Spintas konstruojančios bendrovės Lietuvoje atstovauja vis daugiau aliuminio ir plieno profilių iš įvairių šalių gamintojų, tad didėja ir pastarųjų pasirinkimas.

Pagal poreikius Stumdomųjų durų kokybę lemia profilių ir ratukų patikimumas. Kokius juos pasirinkti, diktuoja durų matmenys, dizainas, paskirtis. Tačiau specialistai pažymi, kad ilgesnes negu 3 m pločio skirtingų užpildų duris, kai jungiamos kelios medžiagos, pavyzdžiui, stiklas su plokšte, ar pertvarines duris galima gaminti tik iš aliuminio profilių. Spintos su stumdomosiomis, specialios konstrukcijos dviem kryptimis judančiomis ar tradiciškai varstomomis durimis gaminamos iš lengvų aliuminio konstrukcijų. Durys gaminamos iš stipriai supresuotų laminuotų plokščių arba medžio drožlių plokščių, padengtų natūralia ar faneruota mediena. Dizaineriai geros kokybės laminatu dengtų plokščių spintas pataria rinktis tiems, kas nenori gaišti laiko šio baldo priežiūrai. Laminatą sunku atskirti nuo natūralių medžiagų, tačiau jį paprasta valyti drėgna šluoste. Patarti, kokias medžiagas geriau rinktis, kaip išdėstyti vidaus įrangą, sudėtinga, nes baldus su stumdomosiomis sistemomis galima užsisakyti pagal individualius poreikius, kiekvienas užsakymas derinamas atsižvelgiant į patalpų, nišų plotį, dizainą. Vis dėlto patogiausi vidaus įrangos išdėstymo variantai yra nusistovėję, jie taikomi jau ne vienerius metus, tad galioja kelios bendros taisyklės. Esminis reikalavimas planuojant vietą talpiai spintai ar drabužinei – tinkamas gylis. Spintai reikia palikti 65–70 cm gylio plotą, o drabužinei – nuo 120 cm gylį. Reikia atkreipti dėmesį, kad 10 cm atima bėgelių sistema.

2013 ruduo § Mano namo statyba

Spintoje ar drabužinėje dažnai tenka atskirti vietos lyginimo lentai, džiovyklai, kopėtėlėms, dulkių siurbliui ir kitiems daiktams. Galima pritaisyti ir kitų papildomų priedų – kaklaraiščių laikiklį, kelnių kabyklą, sijonų laikiklį, batų krepšių ir net specialų siurblio žarnos laikiklį. Taip pat galima spintose įrengti apšvietimą, kad jis įsižiebtų vos atvėrus spintos duris, o uždarius – užgestų. Apšvietimas spintoje ypač praverčia žiemą, kai rytai dar tamsūs – norint pasiimti drabužius ar daiktus nebereikia jungti viso kambario apšvietimo.

Sudėtingiau – ir brangiau Pasakyti, kiek kainuoja spintos durys ir vidaus įranga, sudėtinga, nes tai priklauso nuo pasirinktų plieno ar aliuminio rėmelių, jų padengimo būdų – jie dažyti ar laminuoti medžio imitacijos plėvele, nuo to, ar rėmeliai siauri, ar platūs. Vidaus įrangos kainą taip pat lemia daug sudedamųjų dalių. Brangiau atsieina ištraukiamieji elementai: stalčiai, krepšiai, batų laikikliai, kelnių pakabos. Specialistų teigimu, paprastai spintos durų su plieno profiliais, vidaus įranga ir montavimo darbais vieno tiesinio metro kaina siekia nuo 800 Lt.

Slankiosios sistemos – pertvaroms Slankiąsias sistemas galima pritaikyti įrengiant įvairias pertvaras. Jomis galima atskirti ne tik du kambarius, bet ir išradingai padalyti vieną kambarį. Slankiosios sistemos padeda konstruoti ne tik prieškambario ar drabužių spintas, bet ir svetainės, vaikų baldus. Į slankiųjų sistemų duris įstatytas stiklas gali pagyvinti knygų lentyną. Jei tokioms durims parenkamas neskaidrus arba nelygus stiklas, o už


JAUKŪS NAMAI

jo ant lentynos pastatomas šviestuvas, vakare įjungta šviesa sukuria jaukią atmosferą.

Palėpė – drabužinei Nestandartiškas drabužines ar spintas dažniausiai tenka įrengti palėpėse. Čia drabužinių durys dažniausiai projektuojamos lygiagrečiai su stogo šlaitu. Nebūtina palėpėje visos drabužinės slėpti stumdomosiomis ar varstomosiomis durimis. Galima palikti ir atvirų erdvių, jos nestandartinei patalpai suteiks daugiau žavesio. Specialistai pažymi, kad kuo statesnis namo stogas, tuo patogesnę drabužinę galima įsirengti. Drabužine turi būti patogu naudotis, pro duris žmogus turėtų įeiti nesusilenkdamas. Drabužinėje taip pat būtina pasirūpinti apšvietimu, kad šviesa pasiektų pačias tamsiausias kertes, nes vargu ar palėpės drabužinėje bus langas. Dar viena bene privaloma sąlyga – ventiliacija. Nevėdinamoje patalpoje sudėta apranga ir kiti daiktai įgauna negerą kvapą. Nepakaks retkarčiais palikti atviras drabužinės duris, nes lėtos oro cirkuliacijos neužtenka, geriausiai, kai į drabužinę oro ne tik patenka, bet ir jis yra ištraukiamas.

Išorė pagal interjerą Kuriant interjerą specialistai siūlo nebijoti eksperimentuoti su spintų išore. Jie atkreipia dėmesį, kad stumdomųjų sistemų baldų prie grindų derinti nebūtina. Gamintojų darbo patirtis rodo, kad tokios spintos ar pertvaros visada gerai atrodys, nesvarbu, kokia grindų medžiaga ar spalva. Spintų ar pertvarų stumdomųjų stacionarių durų užpildus, korpuso ir vidaus įrangos detales iš LMD plokščių galima derinti prie kitų baldų ar durų. Be įprastos laminuotos plokštės ir veidrodžių, spintų durų gamybai gali būti naudojamas ir stiklas, plastikas, natūrali medžio faneruotė, pintos plokštės. Stiklas gali būti dažytas, matinis, dekoruotas geometrinėmis figūromis. Saugumo sumetimais durų užpildui naudojamas grūdintas arba apsaugine plėvele padengtas stiklas.

Originalu – fototapetai Fototapetai – modernus ir sparčiai populiarėjantis spintų fasadų ir kambario sienų dekoravimo sprendimas. Spintos durys padengiamos specialia medžiaga su išspausdintu fotovaizdu. Fotonuotrauką galima pasirinkti individualiai, įvertinus interjero stilistiką ir spalvas. Jeigu miegamajame būtina didelė talpi spinta, kuri ne tik užima daug vietos, bet ir krinta į akis, papuošta fototapetu, ji taps originaliu interjero akcentu. Blizgus paviršius sukurs lengvumo įspūdį, todėl baldas neatrodys griozdiškas. Pastaruoju metu stiliai labai susipynę, tad nereikia bijoti įvairumo. Jeigu interjeras yra ypač modernus, klasikinės detalės jam suteikia šilumos, ir atvirkščiai, klasikiniame interjere kartais labai tinka šiuolaikiškos detalės.

84

2013 ruduo  Mano namo statyba


 JAUKŪS NAMAI

Jei kalbėtume apie medžiagas, brangiausias yra medžio masyvas, kaina priklauso nuo jo rūšies. Pigiausias variantas – standartinės medžio drožlių plokštės.

namų bibliotekai reikia knygų lentynų Namų bibliotekoje turėtumėte jaustis patogiai ir sukurti tokią aplinką, kurioje būtų lengva susikaupti. Ne mažiau svarbus ir funkcionalumas, tad prieš įrengiant biblioteką reikia atsižvelgti į tai, kiek knygų turite ar ketinate sukaupti, koks jų formatas.

individualiame name dažniausiai knygų lentynos sustatomos darbo kambaryje.

Kadaise namų biblioteka buvo reprezentacinė patalpa, joje šeimininkas priimdavo svečius ar kviesdavosi puodelio arbatos. Knygų gausa liudijo ir apie socialinį statusą, išsilavinimą. Knygos kainavo brangiai ir buvo prieinamos toli gražu ne kiekvienam, tad gerą biblioteką sukaupusieji turėjo kuo pasididžiuoti. Pamažu keitėsi ne tik žmonių požiūris į knygas. Kito ir būsto patalpų paskirtis. Ankštesniuose būstuose ši patalpa įgavo vis daugiau funkcijų, o ir erdvesniuose namuose biblioteka dažniausiai tarnauja ir kaip darbo kambarys. Atsižvelgiant į patalpos funkcijas verta rinktis ir knygoms skirtus baldus.

Svarbiausia – visuma Pasak architektų, pirmiausia bet kokią gyvenamąją erdvę svarbu suvokti kaip visumą. Taigi ir namų biblioteka yra viena iš vientisos sistemos sudedamųjų dalių, ji turi derėti su visu būstu. Specialistai aiškina, kad, planuojant įrengti biblioteką ar knygų lentynas, svarbu nuspręsti, kokios funkcijos bus suteikiamos tai patalpai. Pagal tai turi būti ir kuriama atmosfera, parenkami baldai, apšvietimas. Individualiame name dažniausiai knygų lentynos sustatomos darbo kambaryje. Darbo kambarys yra individuali, uždara, intymi erdvė, į ją retai siūloma užsukti svečiams.

Mažame būste rekomen­ duojama rinktis uždaras knygų lentynas.

Lentynų pasirinkimas Bene svarbiausias namų bibliotekos akcentas – knygų lentynos. Žinoma, architekto sukurtos kainuos gerokai daugiau nei standartinės. Knygų lentynų kaina priklausys ir nuo konstrukcijos sudėtingumo, ir nuo baldo dydžio, ir nuo pasirinktų medžiagų.

Tiktų ir metalinės knygų lentynos: jas lengva surinkti, jei reikia, permontuoti. Tokios lentynos gali būti lengvai transformuojamos, įrengiamos ant specialių bėgelių. Jei dera prie interjero, metalines lentynas galima statyti ir gyvenamajame būste. Tačiau pačios knygos yra jaukūs ir šilti daiktai, tad prie jų labiau dera tokios pat šiltos medžiagos. Mažame būste rekomenduojama rinktis uždaras knygų lentynas. Durelės gali būti ir matinio, ir paprasto stiklo, tada knygos bus gerai matomos. uždaros knygų lentynos patogesnės, nes apsaugo nuo dulkių, jos knygose kaupiasi itin lengvai. Tai ypač aktualu, jei knygų lentynos stovės ne darbo kambaryje, o svetainėje, kur buriasi visa šeima ir dar laksto šuo. Knygų lentynos gali tarnauti ir kaip atitvaros: jomis lengva dalyti erdvę į smulkesnes dalis. Jei mažame būste knygų lentynos užima visa sieną, jose galima palikti nišas kokiam nors baldui, šviestuvui. Jei knygų lentynos su durelėmis, jas taip pat galima išnaudoti ir, be knygų, pridėti ir kitų reikalingų daiktų. Knygų lentynose galima numatyti specialias nišas, tarkime, kompaktiniams diskams, grotuvams. Variantų begalės, svarbu, kad jie derėtų su žmogaus norais ir poreikiais. Patogu, jeigu galima lengvai keisti knygų lentynų aukštį: taip būtų galima gražiai sudėlioti įvairaus formato knygas. O jei knygų itin daug ir jų lentynų aukštis nuo grindų iki lubų, verta pagalvoti ir apie specialias kopėtėles.

Paskui pojūčius Projektuojant biblioteką kaip patalpą būtina atsižvelgti ir į kiekvieno žmogaus poreikius. Tarkime, patalpa turi būti gerai izoliuota nuo triukšmo. Kad ir koks jaukus bus darbo kambarys ar biblioteka, bet, jei žmogus norės susikaupti ir girdės už sienos vaikščiojančių namiškių žingsnius, komforto jis nejus. Bibliotekoje būtinas ir būsto šeimininko norus atitinkantis apšvietimas. yra žmonių, kurie mėgsta išsklaidytą apšvietimą, yra tokių, kuriems labiau patinka vienoje vietoje sukoncentruota šviesa, tokia sukuria tam tikrą apribotą erdvę, tad įrengiant patalpą verta atsižvelgti į šiuos individualius poreikius. Ne menkiau svarbus ir lytėjimas, t. y. kokios medžiagos parenkamos knygų baldams. Be galo svarbu, kad patalpa būtų maloni visiems penkiems žmogaus pojūčiams. Jei žmogui bus nejauku liesti, regėti, uosti, bus dirginama jo klausa, patalpoje jis jausis nepatogiai. Klysta tie, kurie pirmenybę teikia tik vaizdui ir renkasi vadovaudamiesi principu „gražu – negražu“. VŽ

2013 ruduo  Mano namo statyba

85


JAUKŪS NAMAI

komfortiška dušo naujovė – TECEdrainline latakas Naujų ar renovuojamų būstų savininkai dažnai nusimena, kai pageidaujamą vonios kambario interjerą sudarko technologinių įrenginių, reikalingų šiai patalpai, išorinės dalys. Dažniausiai jų neįmanoma paslėpti. Minimalistinio stiliaus interjeruose jos lenda į akis kaip nereikalingi elementai, o imituojančiuose senovę – nemaloniai kontrastuoja it svetimkūniai. Blogiausia tai, kad be kai kurių iš jų vonios kambario net negalima būtų pagal paskirtį naudoti. O juk būsto savininkai nori vonios kambaryje jaustis komfortiškai. Šiandien jau daugelis suvokia, kad gerą savijautą vonios kambaryje gali užtikrinti ne tik patogi naudoti ir leidžianti saugiai jaustis aukštos kokybės inžinerinė įranga, bet ir nepriekaištingas jos dizainas, džiuginantis akį. Tobulai įrengtame vonios

86

2013 ruduo  Mano namo statyba

Temos partneris


 JAUKŪS NAMAI

mo atveju, kai trapas dušo viduryje jau nebetenka prasmės, labai svarbu įrengti tinkamą vandens nuvedimo sistemą.

kambaryje nekils grėsmės paslysti ar užkliūti už įprastos konstrukcijos dušo kabinos padėklo, o basų kojų pėdų neerzins grindyse įrengto trapo grotelių šiurkštumas. Pastaruoju metu vis daugiau vartotojų pageidauja įsirengti savo vonios kambaryje dušą be padėklo. Tai gana racionalus ir estetiškas šios patalpos interjero sprendimas. Atsisakius dušo padėklo vonios kambarys nesuskaidomas optiškai ir atrodo didesnis, virsta vieninga bendra erdve. Prausiantis po dušu tai suteikia ir daugiau judėjimo laisvės, nes judesių neriboja padėklo sienelės. Tačiau tokio pasirinki-

grindų apdailos plytelėmis. Padengtas plytelėmis „TECEdrainline“ dušo latakas organiškai susilieja su patalpos apdaila ir „TECE“ koncernas pristato Lie- tampa beveik nematomas. O jei tuvos vartotojams montuojamą ir tai netenkina, galima išsirinkį grindis „TECEdrainline“ dušo lataką, kuris atskleidžia naujas vonios kambario įrengimo galimybes. Šis naujoviškas, išskirtinio dizaino inžinierių kūrinys yra skirtas būtent reikliems, subtilaus skonio naujakuriams, pageidaujantiems savo būste įdiegti pačią moderniausią įrangą. Šio latako dizainas yra toks pažangus, kad, kitaip nei įprastas trapas, jis gali tapti naujovišku ir subtiliu vonios kambario akcentu. Be to, pasirinkus „TECEdrainline“ dušo lataką vonios kambario erdvė nebus suskaidyta grindų reljefu, ti iš kelių rūšių specialias nerūnes užteks minimalaus, akimis dijančio plieno groteles, kurios sunkiai pastebimo nuolydžio taip pat gali tapti modernaus dizaino akcentu. Be to, jų glotvandeniui nubėgti. „TECEdrainline“ dušo latakas nus paviršius tikrai bus malonus turi ir daugiau svarių pranašu- basoms pėdoms. „TECEdrainline“ mų. Pavyzdžiui, jį galima dengti dušo latako trapu visas vanduo įvairia danga. Galima jį uždengti nuteka tiesiai į kanalizaciją. Jis grūdinto stiklo plokšte ar dušo puikiai atskiria drėgną grindų

zoną nuo sausos ir neleidžia netikėtai apsitaškyti. „TECEdrainline“ dušo latakas – tai pelnytai Lietuvos rinką užkariaujantis gaminys, kurio kokybė garantuojama plačiai

visame pasaulyje žinomo „TECE“ koncerno ilgamete darbo patirtimi. Šio koncerno gaminama vonios kambario įranga atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus, yra sertifikuota ir lengvai montuojama – juk ne veltui Vakarų Europoje „TECE“ latakai sudaro daugiau nei 70 % rinkos pasiūlos.

TECE Baltikum uAB Tel.: +370 37 314078, +370 5 2159648, +370 46 346026 info@tece.lt

www.tece.lt

2013 ruduo  Mano namo statyba

87


JAUKŪS NAMAI

§

Spalva – sunku parinkti, lengva pakeisti Keičiant sienų spalvą atnaujinti interjerą galima ir kas keletą sezonų, tam veikiausiai net neprireiks profesionalų pagalbos.

Sienų spalva kuria kambario ir viso būsto nuotaiką. Tai ir bene lengviausiai keičiamas interjero elementas: perdažyti sienas kur kas paprasčiau ir pigiau negu būstą apstatyti naujais baldais. Keičiant sienų spalvą atnaujinti interjerą galima ir kas keletą sezonų, tam veikiausiai net neprireiks profesionalų pagalbos. Tiesa, sienų spalvą reikėtų rinktis vėliausiai – kai jau būsite apsisprendę dėl grindų dangos ir bent jau įsivaizduosite baldų ir kilimų spalvas. Svarbiausia, kad interjero detalės derėtų tarpusavyje – tuomet išsirinkti spalvą bus lengviausia užduotis, o kai atsibos senoji, bus paprasta ją pakeisti.

Kaip išsirinkti spalvą?

„LI Sadolin“ nuotr.

Šiuolaikinės technologijos leidžia dažyti sienas ne tik paprastomis spalvomis, bet ir išsiskirti gerokai origi­ nalesniais, neįprastais sprendimais.

88

Svarstant, kaip nudažyti sienas, galima rinktis tas spalvas, kurios patinka, nes, anot psichologų, pasąmonė paprastai pati padiktuoja, ko žmogui reikia. Kita vertus, galima pasidomėti spalvų charakteristikomis ir rinktis tai, ko trūksta. Pavyzdžiui, dailininkas gali dekoruoti aplinką violetine spalva, žadinančia kūrybiškumą, jei žmogus – svajok­lis, jam patartina rinktis mėlyną, skatinančią racionaliau mąstyti. Pasirinkti spalvos neišbandę, kaip ji atrodys namuose, nesiryžta net profesionalai. Architektai pataria nusipirkti kelių patinkančių spalvų pavyzdžių, nutepti nedidelį sienos plotelį ir palaukti, kol dažai visiškai išdžius. Svarbu įvertinti spalvą bet kuriuo paros metu ir esant įvairiam apšvietimui. Įsitikinus, kad ji išties patinka, galima dažyti visą sienų plotą.

Šildo ir šaldo Įėję į nepažįstamą erdvę, dažnai ją pirmiausia suvokiame kaip šiltą arba šaltą patalpą – įspūdis susidaro dėl spalvų poveikio. Jei kambarys atrodo šaltas, nudažius šiltomis spalvomis – geltona, oranžine – aplinka tarsi sušildoma, o štai žydros, žalsvos, vandens atspalviai tarsi vėsina erdvę. Skirtingai apšviestoms sienoms galima rinktis ir nevienodo intensyvumo spalvą. Pavyzdžiui, tamsesniems kampams arba šiaurinei sienai sušildyti tinka ryškesni ir sodresni atspalviai. Specialistai pabrėžia, jog pernelyg grynos sienų spalvos – viena būdingiausių klaidų. Blyškesni tonai interjere atrodo kur kas geriau. Neįgudusių rinktis žmonių akis traukia ryškios, grynos spalvos – geltona, oranžinė, žalia,

2013 ruduo § Mano namo statyba

tačiau šių spalvų sienos neatrodo gražiai. Kur kas maloniau interjere žiūrėti į tokius tonus, kuriuos sunku vienu žodžiu apibūdinti, apie kuriuos sakome „žalsvai gelsva“, „melsvai žalia“ arba „rusvai raudona“.

Malšina alkį Sienos spalvą kartais gali lemti ir patalpos paskirtis. Moterims, besilaikančioms dietos, patartina virtuvę dažyti mėlynai (ar net šaldytuve įsisukti mėlyną lemputę). Ši spalva malšina apetitą, nes yra itin sunkiai suderinama su valgomais dalykais – mėlynų maisto produktų praktiškai nėra. Svetainėje jaukumą galima kurti gelsva, oranžine spalva, raudonais akcentais, tačiau jei nenorite atrodyti svetingi, svetainės sienas dažykite mėlynai ir juodai. Miegamajam rinktis raudonus tonus reikia atsargiai – jie skatina ir aistrą, ir agresiją. Todėl raudoname miegamajame galima tikėtis ne tik karštesnės meilės, bet ir dažnesnių konfliktų. Tačiau raudonos spalvos akcentai šiam kambariui tikrai nepakenks. Vaiko kambaryje turėtų būti daug mielų, šiltų ir dėmesį patraukiančių daiktų. Atspalviai čia turi vyrauti šviesūs, reikėtų vengti juodų, tamsiai mėlynų.

Neįprasti dažai Šiuolaikinės technologijos leidžia dažyti sienas ne tik paprastomis spalvomis, bet ir išsiskirti gerokai originalesniais, neįprastais sprendimais. Galima, pavyzdžiui, rinktis dažų, kuriais nutepus paviršių išgaunama įvairių efektų. Anot specialistų, visuomeniniuose interjeruose šiuo metu labai populiarūs marmurinio efekto dažai („Marmour“), kai specialia technika nudažyta siena atrodo lyg būtų marmurinė. Norintiesiems jaukumą kuriančios, jaukiai atrodančios sienos vertėtų išbandyti šlapio smėlio efektą kuriančius dažus („Soft Sand“). Taip nudažytos sienos atrodo kaip aksominės. Klasikinio arba kaimiško stiliaus interjerams verta rinktis dažų, sudarančių sendinimo įspūdį („Antique“) – nudažyti paviršiai atrodo lyg sutrūkinėję dėl amžiaus. Modernaus stiliaus patalpose nepakeičiami dažai su metalo blizgesiu („Metallic Silk“), tada sienos spindi besimainančiomis spalvomis. Specialistai siūlo išbandyti ne tik netradicinių dažų, bet ir dažymo būdų: dekoruoti sienas su specialia kempine, maišeliu ar per trafaretą. Anot jų, dažai – neįnoringa medžiaga: jei nepavyko, visada galima perdažyti. VŽ


Buitinė technika Buitinė technika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90 Skalbimo mašinos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92 Džiovintuvai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93 Viryklės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94 Gartraukiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96 Šaldytuvai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97 Indaplovės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99 Namų robotai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100


BUITINĖ TECHNIKA

§

Regina Jegorova

Perkant buitinę techniką nereikia skubėti

Kad namai taptų namais, neužtenka vien tik dailiai nudažytų sienų ir stogo virš galvos. Nesijausite komfortiškai, jei neturėsite įvairių buitį palengvinančių prietaisų ir įrenginių. Šaldytuvas, orkaitė, kaitlentė, skalbiamoji mašina, gartraukis, dulkių siurblys – visus šiuos daiktus, įsirengiant namą, reikia išsirinkti, o tai ne taip lengva, kai nuo gausos parduotuvėse raibsta akys.

Tiems, kas nusprendė keisti senąją buitinę namų techniką ar nori įsigyti ją pirmąkart, specialistai pataria neskubėti pirkti. Prieš einant į buitinės technikos saloną reikia apsispręsti, ko iš tiesų norima. Pasitaiko, kad susižavima ryškiais, modernaus dizaino ir neįprastais daiktais, jie atkreipia dėmesį šmėžuodami reklamose ar parduotuvių vitrinose, tačiau dažnai namuose tokie ekstravagantiški prietaisai atrodo visai kitaip negu tikėtasi. Patariama gerai suplanuoti, kur koks prietaisas stovės, nes jau iš anksto, projektuojant patį namą, reikia nuspręsti, kur bus vandens ir elektros įvadai. Pirmiausia patariama supirkti stambiąją buitinę techniką, vėliau rinktis tai, kas padeda namų ruošoje, pavyzdžiui, dulkių siurblius, lygintuvus ir galiausiai – smulkiąją buitinę techniką, tokią kaip sulčiaspaudės, mėsmalės, kombainai, kavos aparatai, virduliai.

Renkasi šeima Patebima, kad vis dažniau baldus, namų apyvokos daiktus ir prietaisus renkasi visi šeimos nariai. Į buitinės technikos salonus ateina visa šeima ir ne tik kartu sprendžia, kas bus jų

90

2013 ruduo § Mano namo statyba

namuose, bet ir tiesiog gerai leidžia laiką. Populiaru rinktis iškart sukomplektuotą buitinę techniką: orkaitė, gartraukis, kaitlentė, šaldytuvas, indaplovė. Toks technikos krepšelis šiuo metu pats populiariausias. Papildomai galima įmontuoti mikrobangų krosnelę ir kavos aparatą. Toks rinkinys naujakuriams atsieina nuo 5 000 iki 10 000 Lt, tačiau priklausomai nuo poreikių ir pasirinkimo gali neužtekti ir 150 000 Lt. Kuo toliau, tuo dažniau žmonės, neturintys laiko, kreipiasi tiesiai į baldų gamintojus, tad technika parduodama kartu su baldais, ji vadinama įtaisomąja. Tokia buitinė technika yra populiari, nes ji ne tik funkcionali, bet ir priderinta prie baldų, jų dizaino. Tai ne tik palengvina pasirinkimą, bet ir sutaupo laiko. Šeimos įpročiai turėtų tapti vienu iš svarbiausių kriterijų renkantis buitinę techniką namams. Vienokius baldus ir buitinę techniką turėtų rinktis didelė ir mėgstanti ruošti maistą namuose šeima, kitokius – maža ir namuose praleidžianti nedaug laiko.

Patariama gerai suplanuoti, kur koks prietaisas stovės, nes jau iš anksto, projek­tuojant patį namą, reikia nuspręsti, kur bus vandens ir elektros įvadai.


BUITINĖ TECHNIKA

Mados vėjai Anot specialistų, kokybės skirtumų tarp įvairių buitinės technikos prekių ženklų tikrai yra, brangesni modeliai pranašesni, patogesni naudoti, kiekviena detalė patikrinta, priderinta. Pirkėjai dažniausiai pasitiki žinomais vardais: „AEG Elektrolux“, „Candy“, „Bosch“, „Samsung“. Nors šių gamintojų prekės gana brangios, jos visada išlieka paklausios. Buitinės technikos pardavėjai pažymi, kad kas antras ar kas trečias namų ūkis šiandien perka indaplovę, prekybininkai tikina, jog taip yra dėl to, kad žmonės taupo laiką ir, be abejo, vandenį. Per kelerius pastaruosius metus indaplovės Lietuvoje atpigo daugiau nei trigubai, jos patobulintos, sunaudoja kur kas mažiau vandens nei plaunat indus rankomis. Išpopuliarėjo ir plaunamieji dulkių siurbliai. Labiausiai jie praverčia tada, kai namuose daug kiliminių dangų ir jos yra pritvirtintos prie grindų. Tada švarinimasis su plaunamuoju siurbliu atstoja cheminį valymą. Virtuvės prietaisai taip pat nuolat tobulinami. Pavyzdžiui, šaldytuvų pasirinkimas tikrai gali nustebinti, sparčiai populiarėja dviduriai, kurie leidžia atskirai šaldyti ledukus,

gaminti gazuotą vandenį, pirkėjus domina ir nedidukai stilingi šaltyduvai, kuriuos reikia kabinti ant sienos. Dažnai renkamasi kavos virimo aparatus, kurie gali ne tik paruošti kavos, bet ir garinti pieną. O šiuolaikiškose mikrobangų krosnelėse galima ne tik atitirpinti užšaldytus maisto produktus ar pašildyti atvėsusius patiekalus, bet ir virti sriubas, troškinti daržoves, ruošti žuvį, mėsą, kepti pyragus.

EVELINA POVILAITyTė

skalbimo mašinų stebuklai Jos būna įvairiausių dydžių ir modelių, burzgia arba dirba tylutėliai ir netrukdo jums miegoti. Jos gali už jus nuspręsti, kiek laiko skalbti skalbinius, juos išdžiovinti ir net jums visa tai pasakyti lietuviškai. Tad renkantis idealią skalbimo mašiną gali kiek susisukti galva. Kas vis dėlto svarbiausia?

statant naują namą skalbiamosios mašinos vieta numatoma iš anksto.

92

Statant naują namą skalbiamosios mašinos vieta numatoma iš anksto. Idealiausias variantas, kai jai skiriama atskira sausa patalpa. Jei tokios galimybės nėra, geriausiai skalbimo mašiną statyti vonioje ar virtuvėje, tai, anot specialistų, lietuviai linkę daryti dažniausiai. Gamintojų atstovai vieningai sutaria, kad, atsižvelgiant į prietaiso ilgalaikę naudojimo trukmę, jam įsigyti verta skirti ir apvalesnę pinigų sumą. Įprastus poreikius visiškai tenkina skalbyklės už 1 500–2 000 Lt, tačiau, jei norima sudėtingesnių ir įvairesnių funkcijų, kaina gali būti ir dukart didesnė. Po kelerių metų patariama atlikti šio prietaiso profilaktiką, jos metu pakeičiamos susidėvėjusios detalės.

Apie dydį Nors dydis ir dizainas nėra svarbiausios skalbiamųjų mašinų savybės, būtent nuo jų siūloma pradėti rinktis. Į vienas skalbykles daiktus galima dėti iš viršaus, į kitas – iš priekio, nuo to priklauso ir jų dydis. Iš viršaus kraunama mašina užima mažesnį plotą, priešais ją nereikia palikti vietos durelėms atidarinėti, jos dažniausiai esti nedidelės ir siauros, todėl tinkamos statyti vonios ar virtuvės kampe. Dar vienas pliusas – jas galima papildyti net skalbiant. Per priekį kraunamos mašinos gali puikiai atstoti papildomą spintelę virtuvėje. Beje, jos šiuo metu vis dar populiaresnės tarp pirkėjų, mat laikoma, kad jos patikimesnės, kokybiškiau skalbia, mažiau vibruoja gręždamos. Jei norite skalbyklę įterpti į negilią, tačiau plačią nišą, geriausiai rinktis iš priekio kraunamą modelį, jei į siaurą, tačiau gilią nišą – labiau tiktų iš viršaus kraunamas prietaisas.

2013 ruduo  Mano namo statyba

Specialistai nurodo, kad standartinės skalbimo mašinos būna 85 cm aukščio, 60 cm pločio ir 58 cm gylio, tačiau yra ir nestandartinių variantų: siauresnių, kurių gylis vos 32 cm, ir mažesnių matmenų (67 cm aukščio, 50 cm pločio, 40 cm gylio).

Apie funkcijas Kuo daugiau įvairių funkcijų atlieka skalbiamoji mašina, tuo ji brangesnė, tačiau visos modernesnės pagalbininkės turi vadinamąsias elektronines smegenis „Fuzzy Logic“, regulioujančias elektros, vandens sąnaudas ir visą skalbimo procesą. Jos automatiškai parenka optimalią skalbimo eigą. Daugelyje šiuolaikinių skalbyklių yra įmontuotas darbo pradžios atidėjimo laikmatis. Jis praverčia taupant elektros energiją, kai norima skalbti naktį. Mažai susitepusiems daiktams išskalbti galima pasirinkti greitojo skalbimo, o norint švelniai ir atsargiai išplauti apatinius drabužius – rankų skalbimo funkciją. Pavyzdžiui, skalbyklėse būna ir vilnonių drabužių skalbimo programa. yra ir tokių, kuriose įdiegta programa, skalbinius prieš plovimą nupurškianti karštais garais. Jie padeda geriau išskalbti audinį, greitai pašalina kvapus ir sunaikina įvairius alergenus. Neverta įsigyti daugiafunkcio prietaiso, jei nežadate naudoti visų jo galimybių. Įprastiniam skalbimui užteks 4–5 pagrindinių programų – papildomas skalavimas, intensyvusis, greitasis skalbimas, režimas, kurį įjungus galima skalbti pusę leistino kiekio. Kai kuriuose modeliuose galite susikurti iki 10 savo programų, rinkoje yra ir lietuviškai „kalbančių“ skalbiamųjų mašinų. Jos paprašys jūsų įpilti miltelių, uždaryti dureles, atlikti kitas funkcijas. Tokius prietaisus galima „išmokyti“ iki 90 frazių. Nauji „Electrolux“ ir „AEG-Electrolux“ skalbyklių modeliai turi skystųjų kristalų ekranėlius, jie lietuvių kalba pateikia informaciją apie programas, skalbimo pradžios ir pabaigos laiką, temperatūrą, apsukų greitį, papildomas pasirinkimo galimybes ir kt. Skalbyklė „Lavalogic“ pateikia informaciją apie skalbinių svorį ir optimalų miltelių kiekį – taip taupomos sąnaudos ir tausojama aplinka.


 BUITINĖ TECHNIKA

IEVA DAuGuVIETyTė

namų pagalbininkai

džiovintuvai Be skalbimo mašinos, buities darbus nudirbti padeda ir skalbinių džiovintuvai. Jų pasirinkimas nemenkas – nuo pačių paprasčiausių iki galinčiųjų skalbinius ne tik išdžiovinti, bet ir puikiausiai išlyginti. Džiovintuvai padeda sutaupyti laiko ir greičiau paruošia drabužius dėvėti. Skalbiniai išdžiūsta vienodai greitai, nebereikia rūpintis ir specialia vieta jiems išdžiaustyti. Tiesa, pats džiovintuvas užima šiek tiek vietos, tačiau tai lengvai išsprendžiama problema. Jei iš anksto nenumatėte jam vietos, galima įsigyti ne standartinio 60 cm gylio džiovintuvą, o kompaktišką 42 cm gylio prietaisą ir pritvirtinti jį prie sienos, pavyzdžiui, virš tualeto, nes ši vieta dažniausiai lieka neišnaudota. Nuosavame name nesunku surasti vietos specialiai skalbimo patalpai, o jei jos nėra, bene geriausias sprendimas bus statyti džiovintuvą ant skalbimo mašinos viršaus. Tam galima pritaikyti specialų rėmelį, jis paslepia kojeles ir išsaugo estetinį vaizdą. Tokiu atveju visa skalbiamoji mašina telpa į 0,36 m2 plotą. Taupant vietą, galima įsigyti ir skalbimo mašiną, atliekančią džiovinimo funkciją, tačiau tokiu prietaisu dėl mažesnio būgno bus galima išdžiovinti ir mažiau skalbinių. Džiovinimo funkciją turinti skalbiamoji mašina gali išplauti iki 7 kg drabužių, o išdžiovinti tik pusę šio kiekio. Be to, šios mašinos neturi specialaus dulkes ir pūkus surenkančio filtro, dažniausiai jis būna tik vieną paskirtį atliekančiuose prietaisuose.

Daugiau funkcijų – daugiau patogumo Renkantis džiovintuvą svarbiausia atkreipti dėmesį į tris kriterijus: energijos klasę, valdymo būdą ir funkcijas. Skalbinių džiovintuvai sunaudoja nemažai elektros energijos, o dauguma siūlomų rinkoje yra C klasės – jie sunaudoja daugiausia energijos. A energijos klasės džiovinimo prietaisams pakanka dvigubai mažiau energijos nei C klasės. Tad renkantis verta atsižvelgti ne tik į pradinę kainą, bet ir į būsimas išlaidas už išnaudotą elektros energiją. Lietuvoje gausu įvairių firmų džiovintuvų: „Miele“, AEG, „Blomberg“, „Electrolux“, „Gorenje“, „zanussi“, „Beko“ ir kitų. Jų kainos svyruoja nuo 799 iki 3 500 Lt. Džiovintuvai gali būti valdomi mechaniniu arba elektroniniu būdu, nuo to priklauso džiovinimo laiko reguliavimas. Mechaniškai valdomi džiovintuvai skalbinius džiovina pagal iš anksto nustatomą programos laiką, o jis parenkamas pagal skalbinių kiekį, tipą ir išgręžimo lygį. O elektroniniu principu valdomi džiovintuvai kontroliuoja skalbinių drėgmės lygį ir išdžiovina drabužius pagal pageidaujamą

skalbinių sausumo lygį: skalbiniai gali būti drėgni, sausi arba visiškai sausi. Jei džiovintuvas turi džiovinimo žemoje temperatūroje programą, į jį galima dėti ir daiktų iš švelnių audinių: šilko, vilnos, sintetikos. Vilnos džiovinimo programa suminkština pluoštą, suteikia purumo. Taip galima atgaivinti spintoje laikomus vilnonius drabužius. Kai kurie džiovintuvai turi specialų audinių apsaugos (angl. care) mygtuką, jį paspaudus kaitinimo elemento galingumas sumažinamas, todėl švelnaus audinio skalbiniai džiovinami žemesnėje temperatūroje. yra ir intensyvaus džiovinimo programų, sumažinančių drėgmės kiekį daugiasluoksniuose audiniuose, todėl ypač tinka pūkinėms antklodėms džiovinti. Taupiesiems itin pravarti džiovinimo laiko atidėjimo funkcija, ji leidžia sudėjus skalbinius ramiai eiti miegoti, o prietaisas naudos pigesnę nakties energiją. Patogi ir funkcija, sauganti, kad drabužiai nesiglamžytų: kai baigiama džiovinti, būgnas dar 30 min. juda vienodais intervalais pučiant vėsiam orui, kad skalbiniai nesusiglamžytų, kol bus išimti iš džiovyklės, mat būtent šilti jie lamdosi greičiausiai. Aukštesnės klasės džiovintuvai turi specialią drabužių „atgaivinimo“ funkciją, leidžiančią ištiesinti susiglamžiusius daiktus ir juos išvėdinti, pašalinti nemalonius tabako ar maisto kvapus. Naujausi ir tobuliausi džiovintuvai dar gali atlikti ir lyginimo funkciją. Turint tokį naujovišką prietaisą, papildomai nebereikės lyginti.

Džiovintuvai padeda sutaupyti laiko ir greičiau paruošia drabužius dėvėti.

Du tipai Džiovintuvai gali būti dviejų tipų – kondensaciniai ir ventiliaciniai. Ventiliaciniuose džiovintuvuose skalbiniai džiovinami iš išorės siurbiamu oru. Džiovyklės viduje šis oras įkaitinamas, prapučiamas pro skalbinius ir, kai surenka drėgmę, išpučiamas per išorinę angą. Tokį džiovintuvą būtina prijungti prie ventiliacijos sistemos. Kondensacinius džiovintuvus užtenka tiesiog įjungti į elektros tinklą. Juose karšto oro srovė iš pradžių yra nukreipiama į būgne esančius skalbinius, tuomet – į pūkų filtrą, o iš jo patenka į kondensavimosi įrenginį. Joje drėgmė virsta vandeniu, o šis surenkamas specialiame inde, taigi drėgmės į išorę nepatenka. Kondensacinį džiovintuvą taip pat galima prijungti prie vamzdynų, kad ištekėtų surinktas vanduo. Išskirtinės priežiūros šiems prietaisams nereikia. Tik jei džiovintuvas kondensacinis ir neprijungtas prie vamzdynų, teks nepamiršti reguliariai išpilti susikaupusio vandens.

Renkantis džiovintuvą svarbiausia atkreipti dėmesį į tris kriterijus: energijos klasę, valdymo būdą ir funkcijas.

2013 ruduo  Mano namo statyba

93


BUITINĖ TECHNIKA

EGLė MARKEVIČIENė

Viryklės pratina prie komforto Pastaruoju metu išpopuliarėjusioms mikrobangų krosnelėms nepavyko ir greičiausiai nebepavyks iš namų virtuvių išstumti tradicinių viryklių. Atvirkščiai – ruošti maistą namuose darosi madinga, o viryklių gamintojai apiberia naujais sprendimais ir palengvina virėjų darbą, padeda taupyti energijos išteklius ir tausoja šeimininkų laiką, nes kaitlenčių ir orkaičių naudojimas ir priežiūra tampa lengvesnė nei bet kada. Pirmoji dilema, kurią turi išspręsti pirkėjas, – dujinę ar elektrinę viryklę jam pasirinkti. Žinoma, pasirinkimo galimybė atkrinta, jei riboja techninės sąlygos: jei į namus nėra atvesta dujų, lieka tik elektrinės viryklės, jei nepakanka instaliuoto elektros galingumo, o taip yra daugelyje senesnės statybos daugiabučių, teks ieškoti tinkamiausio dujinės viryklės varianto.

Specialistai tvirtina, kad šiuolaikinės dujinės ir elektrinės viryklės atlieka iš esmės tokias pačias funkcijas. Dujinės orkaitės pranašumas – joje galima kur kas greičiau keisti temperatūrą nei elektrinėje. Elektrines orkaites lengviau prižiūrėti ir valyti, nes kaitinimo elementai yra paslėpti, maistas jose kepa tolygiau, vienodai pasiskirsto karštis, jos saugesnės ir nekenksmingos sveikatai. Degdamos dujos išskiria šiek tiek pavojingų medžiagų, tačiau gamintojai pasiūlo vis naujų sprendimų ir jų kiekį sumažina. Tad jei techninės sąlygos leidžia rinktis tiek dujinę, tiek elektrinę viryklę, kiek daugiau argumentų galima rasti pastarosios naudai. Vis dėlto nemažai žmonių įsitikinę, kad maistą geriausiai virti ar kepti ant „gyvos ugnies“, o kai kurie patiekalai, tarkime, kiniškas maistas, paprastai tik taip ir gaminami. Tokiu atveju galima rinktis kompromisinį variantą – dujinę viryklę su elektrine orkaite. Arba įsirengti įtaisomąjį paviršių su viena ar pora dujinių kaitviečių, o likusios – elektrinės kaitvietės. Jau keletą metų Lietuvoje siūloma ir elektrinių garinių orkaičių. Jų veikimo principas paprastas – į specialų indą pripilama vandens, jis arba laša ant apačioje įstatyto padėklo ir garuoja, arba garo generatorius gamina garus, o šie sklinda į orkaitę pro sienelėse esančias skylutes. Nors tokios orkaitės nepigios, jose gaminamas maistas yra sveikesnis ir, tikinama, skanesnis nei paruoštas tradicinėje orkaitėje – mat patiekalai gaminami 100°C temperatūroje, todėl išlieka beveik visi vitaminai, mineralai ir maistingosios savybės.

Kuo patogiau Tolesnis pasirinkimas priklauso nuo virtuvės dizaino: galima pirkti dujinę ar elektrinę viryklę ir ją tiesiog pastatyti virtuvėje, tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja įtaisomoji technika. Todėl viryklių rinka mažėja ir užleidžia vietą įmontuojamosioms kaitlentėms bei orkaitėms, jas pirkėjas pasirenka atskirai. Nors įprastos – ant grindų statomos orkaitės – vis dar populiarios, gamintojai siūlo platų spektrą modelių, kurie gali būti įmontuojami iš principo bet kurioje virtuvės baldų vietoje, vadinasi, ir bet kuriame aukštyje. Aukštėliau pakeltas orkaites naudoti patogiau, nes prižiūrint ruošiamą maistą ar imant jį iš orkaitės nebereikia lankstytis, o ir nudegti mažesnė tikimybė. Siūloma ir iš esmės novatoriškų sprendimų – prie sienos montuojama orkaitė, turinti keliamąją sistemą: iškeliamas visas orkaitės pagrindas ir pastatomas, tarkime, ant darbastalio paviršiaus ar valgomojo stalo.

94

2013 ruduo  Mano namo statyba


 BUITINĖ TECHNIKA PaPilDoMos oRkaiČių FunkCiJos

Kepintuvas Atsiranda įvairesnių ir tradicinių, ant grindų statomų, orkaičių durelių sistemų. Gausėja modelių, kur durelės išsitraukia teleskopiniais bėgeliais, panašiai kaip stalo stalčius, kai kuriuose – dar ir į šoną pasislenka. Iš tokios orkaitės maistą išimti patogiau ir saugiau. Kiti gamintojai siūlo tradicines į apačią atveriamas dureles drauge su kepimo skardas išridenančiais bėgeliais – tai dar vienas šeimininkaujančiajam patogus variantas. Gamintojai pirkėjus vilioja įvairiausiomis patogiomis smulkmenomis – kai kurių orkaičių durelių vidinėje pusėje montuojamas visiškai lygus stiklo keramikos paviršius, ant jo patogu padėti karštą skardą ar indą, kiti siūlo lengviau valomas skardas, šiek tiek įdubusias viduryje, duobelėje renkasi kepant ištekėję skysčiai ar riebalai, bet nepasklinda po visą skardos plotą. Konkuruojama tobulesnėmis ir, svarbiausia, valyti paprastesnėmis medžiagomis, jomis padengiamas orkaitės vidus, kepimo skardos.

Lyderė – stiklo keramika Kaitlentės iš stiklo keramikos, kurios prieš dešimtmetį buvo laikomos kone prabangos preke, šiuo metu perkamiausios. Ir ne veltui. Stiklo keramika yra ganėtinai tvirta, ją paprasta valyti specialia pasta, o jei maistas prisvilęs – gremžtuku, šis įrankis paprastai pridedamas prie pirkinio. Siūloma įvairių variantų – yra viryklių, turinčių ne tik apvalių, bet ir ovalių kaitviečių, jos pradeda šilti padėjus didesnį ar ovalios formos indą. Kaitviečių reguliatorius taip pat galima rinktis pagal patogumą – vienos turi jutiklius stiklo keramikos paviršiuje, kitos valdomos viršuje įtaisytais mechaniniais valdikliais, dar kitos – tiek kaitvietės, tiek orkaitės – valdomos virš orkaitės įmontuotais valdikliais. Pigesnės ir kol kas daugiausia perkamos stiklo keramikos kaitlentės, kurių paviršių šildo apačioje įtaisyta spiralė. Daugeliu puikių savybių pasižyminti stiklo keramika turi ir vieną minusą – būdama jautresnė nei dešimtmečius kaitlentėms naudojamas ketus, ji reikalauja didesnio atsargumo. Stiklo keramikos paviršius gali įskilti smarkiau ir netinkamu kampu dedant indą ar numetus sunkesnį daiktą, jį gali pažeisti ir užtiškęs karštas cukraus sirupas, nes jis suardo stiklo struktūrą. Įskelto stiklo keramikos paviršiaus sutaisyti nepavyks – teks pirkti naują, o jis kainuoja beveik tiek pat kaip visa nauja kaitlentė. Todėl tiems, kurie virtuvėje tvarkosi ypač energingai, rekomenduojama rinktis viryklę ar kaitlentę su ketaus kaitvietėmis.

Indukcinės taupo energiją Populiarėja indukcinės stiklo keramikos kaitvietės, jos maistą šildo veikiant elektromagnetiniam laukui –

karštis susidaro tik tuomet, kai ant įjungtos kaitvietės uždedamas puodas ar keptuvė magnetiniu dugnu. Tai reiškia, kad net netyčia palikus įjungtą kaitvietę, jei indo neuždėsime, ji nešils. Indukcinės kaitlentės vis dar gerokai brangesnės, tačiau jos labiausiai taupo laiką ir energijos išteklius – reikiamas karštis atsiranda akimirksniu, lygiai taip pat gretai jos atvėsta. Tik pirkėjui reikėtų turėti galvoje, kad nepigiai užmokėjus už kaitlentę gali tekti keisti ir virimo bei kepimo indus, nes senieji gali neturėti indukciniam kaitinimui reikalingų magnetinių savybių. Patikrinti, ar indai tinkami, siūloma paprastai – pasižiūrint, ar prie puodo arba keptuvės limpa magnetas.

• Kepintuvas su ventiliatoriumi • Karšto oro funkcija (leidžia kepti keliais lygiais vienu metu) • Apatinis kaitinimas su karštu oru (picos kepimo funkcija) • Atitirpinimas • Termozondas • Laikmatis (automatiškai įjungia arba išjungia orkaitę) • Skaitmeninis laikrodis • Savaiminis valymas • Nemalonių kvapų ir riebalų mažinimo funkcija • Apsauginio išsijungimo funkcija • Apsauga nuo vaikų (funkcijų užraktas)

Kainą lemia galimybės Elektrinių orkaičių yra labai įvairių: nuo paprastų elektrinių su ventiliatoriumi iki daugiafunkcių, kurių funkcijoms suskaičiuoti pritrūks abiejų rankų pirštų. Mėgstantiesiems gaminti ir galintiesiems mokėti brangiau verta pasiieškoti orkaitės, kurioje būtų picos kepimo funkcija, kepintuvas, atitirpinimo, savaiminio valymo funkcijos, greitas įkaitinimas, kaitinimas iš viršaus ir apačios, konvekcija, kai gaminamas maistas apipučiamas karštu oru, todėl kepa tolygiau. Netrūksta ir pagalbinių funkcijų – daugelyje šiuolaikinių modelių galima rasti nemalonių kvapų ir riebalų mažinimo sistemų ir filtrų, skaitmeninių laikrodžių, apsaugos mechanizmų, kurie neleidžia vaikams atidaryti orkaitės ar nureguliuoti nustatyto režimo. ypač uoliai tobulinama savaiminio valymo sistema: vienuose modeliuose apnašos naikinamos įpylus vandens į gilesnę skardą ir pusvalandžiui įjungus valymosi programą, kituose siūlomas modernesnis pirolizės būdas, kai apnašos sudeginamos kurį laiką palaikant apie 500oC temperatūrą. Neseniai gamintojai pasiūlė dar naujesnį variantą – orkaites, kurių vidus padengtas specialia keramikos danga, prie jos beveik nelimpa maisto gaminimo metu atsirandantys nešvarumai, todėl išvalyti pakanka gerokai žemesnės temperatūros. Specialistai pažymi, kad orkaitės kainai įtakos turi kiekviena papildoma funkcija, naudojamų medžiagos ypatybės, dizainas, gamintojo vardas. Todėl kainos diapazonas skleidžiasi plačiai – nuo kelių šimtų litų iki dešimties tūkstančių, o kartais ir dar daugiau.

Pirmoji dilema, kurią turi išspręsti pirkėjas, – dujinę ar elektrinę viryklę jam pasirinkti.

kaitlentės iš stiklo keramikos, kurios prieš dešimtmetį buvo laikomos kone prabangos preke, šiuo metu perkamiausios.

2013 ruduo  Mano namo statyba

95


BUITINĖ TECHNIKA

SIGITA MIGONyTė

Gartraukis –

praktiška ir stilinga namų detalė Kad ir kokie apetitą žadinantys kvapai sklistų iš virtuvės, pageidautina, kad jie neužsiliktų namuose ilgam. Todėl pagrindinis reikalavimas gartraukiui – gerai išvalyti orą, kad gaminant valgį nesijustų kvapų. Be to, jis turi derėti prie patalpos interjero ir nekelti didelio triukšmo, kad netrukdytų šeimininkams.

Pagal normas gartraukis turi 6–12 kartų per valandą pakeisti orą patalpoje.

96

Gartraukis ne tik padeda išlaikyti gaivų ir švarų orą virtuvėje, bet ir teigiamai veikia kitus kambarius. Pagal normas gartraukis turi 6–12 kartų per valandą pakeisti orą patalpoje. Specialistai aiškina, kad renkantis gartraukį individualiam namui teks atsižvelgti į daugiau veiksnių nei ieškant šio daikto butui. Mat name plotai, kuriuose šis prietaisas turi valyti orą, dažnai būna gerokai didesni nei standartiniame bute. Paprastai nuosavo namo virtuvėje pakanka įprasto galingo gartraukio. Didelio namo savininkams gartraukio įrengimo, vėdinimo klausimais patariama pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Tam tikrais atvejais, kai projektuojant paaiškėja, kad įprasto gartraukio pajėgumo nepakaks orui išsiurbti iš virtuvės ir išpūsti laukan, gali būti pasirenkamas kitoks, specialaus modelio gartraukis be variklio. Tokiu atveju atskiras specialus variklis yra įtaisomas už gartraukio, ortakyje. Pagrindinis gartraukio su atskirai sumontuotu varikliu pranašumas – jis dirba gerokai tyliau, girdėti tik oro srauto šniokštimas, o pagrindinis trūkumas – kur kas didesnė kaina. yra du skirtingi gartraukio veikimo principai: pirmasis – ventiliacinis, kai gartraukis išsiurbia virtuvės garus bei kvapus ir pašalina juos per ventiliacinę angą lauk. Antras – cirkuliacinis, kai oras išsiurbiamas, perleidžiamas per riebalų bei aktyvintųjų anglių filtrus ir jau išvalytas ne pašalinamas lauk, o vėl grąžinamas atgal į virtuvę. Nemažai gartraukių gali veikti tiek ventiliaciniu, tiek ir cirkuliaciniu režimu. Jei individualaus namo virtuvėje nėra galimybės gartraukio prijungti tiesiai prie ventiliacijos angos, belieka naudoti cirkuliacinį režimą, tačiau jis turi trūkumų: tenka papildomai pirkti gartraukio anglinių filtrų ir

2013 ruduo  Mano namo statyba

juos reguliariai keisti. Be to, grąžinant išvalytą orą atgal į patalpą riebalai ir kvapai yra pašalinami, tačiau drėgmė (garai) niekur nedingsta ir patenka atgal į virtuvę. Todėl žinovai pataria rinktis gartraukius, kurie ištraukia virtuvės kvapus į lauką. Jei virtuvėje nėra galimybės išstumti oro iš gartraukio į lauką, reikėtų pasikonsultuoti su namo architektu ar vėdinimo specialistais, kaip tai padaryti.

Svarbiausia – trauka Itin svarbu taisyklingai apskaičiuoti, kokio pajėgumo gartraukio reikia. Gartraukio pajėgumas nurodo, kiek kubinių metrų oro jis sugeba ištraukti per valandą. Per mažo pajėgumo gartraukis nepašalins visų kvapų ir garų. Tačiau jei įsigijote pajėgesnį prietaisą nei reikia jūsų patalpai – ne bėda. Kad toks gartraukis nekeltų triukšmo, tiesiog nejunkite jo visu galingumu. Kuo didesnis virtuvės tūris, tuo pajėgesnis turi būti gartraukis. Paprasčiausia formulė, padedanti apskaičiuoti minimalų reikalingą gartraukio pajėgumą, – virtuvės plotą dauginti iš sienų aukščio ir gautą skaičių padauginti iš 6. Virtuvių, sujungtų su svetaine ar valgomuoju, šeimininkai skaičiuodami galingumą turi atsižvelgti ne tik į virtuvės, bet ir visos patalpos tūrį. Mat ypač nemalonu, kai nusipirkus per silpną gartraukį valgio kvapais persisunkia ne tik virtuvė, bet ir svetainėje stovintys minkštieji baldai, kilimai, užuolaidos. Renkantis gartraukio pajėgumą, svarbu atsižvelgti ne tik į kambario tūrį, bet ir į atstumą nuo gartraukio iki angos lauke, pro kurią iš namo pašalinamas oras. Kuo didesnis atstumas iki šios angos, tuo sunkiau gartraukiui išstumti orą ir mažėja jo efektyvumas. Todėl, jei anga toli ir tenka iki jos tiesti daug papildomų

ortakių ir vingių, geriau kreiptis į specialistą, kad šis padėtų taisyklingai viską apskaičiuoti.

Ir praktiška, ir gražu Gartraukis ne tik atlieka praktišką garų surinkimo funkciją, bet ir gali būti įdomus virtuvės dizaino elementas. Tai ypač aktualu, jei virtuvė sujungta su svetaine. Renkantis gartraukio formą, žinovai pataria pirmiausia apsispręsti, ar norite šį prietaisą paslėpti, ar, atvirkščiai, padaryti jį virtuvės akcentu. Jei norime, kad gartraukio nesimatytų, renkamės tą, kuris slepiamas spintelėje, o kabamasis gartraukis yra ne tik oro švarintojas, bet ir tarnauja kaip interjero elementas. Jei nutarėte maisto gaminimo zoną įrengti kaip atskirą virtuvės salą – ne palei sieną, gartraukį tiks kabinti viduryje kambario. Bet kuris prietaisas tiks tiek elektrinėms, tiek dujinėms kaitlentėms. Virš dujinių kaitlenčių gartraukiai kabinami maždaug 70 cm aukštyje, o virš elektrinių – 50–60 cm. Tikslus atstumas nuo kaitlentės nurodomas kiekvieno gartraukio instrukcijoje, ja ir reikėtų vadovautis. Svarbu, kad gartraukis nebūtų siauresnis už kaitlentę, antraip jis prasčiau siurbs kvapus ir garus. Į šį reikalavimą galima numoti ranka tik tuo atveju, jei virtuvėje neplanuojate nieko gaminti ir šio prietaiso reikia tik kaip gražaus ir stilingo interjero elemento. Jei kaitlentės plotis 90–120 cm, tokio pločio gartraukių, kurie tilptų į spinteles, jau nebūna, tad teks rinktis iš kabamųjų galingų prietaisų, kurie atitinka kaitlentės plotą. Ne ką mažiau nei nemalonūs kvapai šeimininkus erzins ir garsiai veikiantis garų rinktuvas. Taigi antras svarbus kriterijus, į kurį derėtų atsižvelgti perkant gartraukį, – triukšmo lygis. Prietaisas turi veikti efektyviai ir būti tylus.


 BUITINĖ TECHNIKA ERIKA FuKS

Šaldytuvas –

svarbu ir funkcijos, ir grožis

Renkantis šaldytuvą, kaip ir kitą virtuvės buitinę techniką, svarbūs techniniai duomenys: talpa, ekonomiškumas, funkcijos. Vargu ar kas ginčysis, kad šaldytuvas turi derėti ir prie virtuvės interjero, užimti ne per daug vietos, prietaiso gamintojas turi būti patikimas.

Šaldytuvų dydis matuojamas trimis parametrais: pločiu, aukščiu ir gyliu.

Šaldytuvų dydis matuojamas trimis parametrais: pločiu, aukščiu ir gyliu. Dažniausiai šaldytuvai esti iki dviejų metrų aukščio, 0,6–0,8 metro gylio, plotis taip pat nesudaro metro. Renkantis šaldytuvą patartina pasitikrinti, ar pavyks jį įnešti pro virtuvės duris. Parduotuvėse galima rasti ir dvejų durų šaldytuvų. Kai kurie jų būna surenkamieji, tad į virtuvę įnešti galima dalimis, tačiau yra ir nedalomų. Jei jūsų virtuvė maža ir norite sutaupyti vietos, galite rinktis kabamąjį ar įtaisomąjį šaldytuvą. Pasirinkę į baldus įmontuojamą šaldytuvą, išlaikysite vienodą virtuvės spalvą ir dizainą, šaldytuvas nesiskirs nuo kitų spintelių. Galima atskirai įsigyti šaldytuvą ir šaldiklį, o jei prireikia, ir papildomą vienatūrį šaldytuvą, kad jis galėtų tarnauti kaip rečiau naudojamų produktų saugykla. Bet tai jau trys prietaisai ir kiekvieno valdymą tektų reguliuoti atskirai.

Ekonomiškumas ir garantija Ekonomiškumas yra vienas svarbiausių parametrų renkantis buitinę techniką. Energijos klasė žymima raidėmis nuo A iki G. A klasės prietaisai esti labai ekonomiški, tačiau prie raidės gali būti „+“ ženklų, jie nurodo, kad šaldytuvas yra dar ekonomiškesnis nei pažymėtasis raide be „+“ ženkliuko. Temperatūrą šaldytuve lemia kompresorių skaičius ir jų galingumas. Jei šaldytuvas turi du kompresorius, vienas veikia šaldiklyje, kitas šaldytuve. Nuo jų galingumo priklauso ir šaldytuvo ekonomiškumas. Patariama pasidomėti, koks garantinis laikotarpis suteikiamas prietaisui. Jis dažniausiai priklauso nuo gamintojo. Prieš perkant šaldytuvą patariama išsiaiškinti, ar garantija nėra diferencijuota. Kitaip tariant, gamintojas užklijuoja ant šaldytuvo lipduką „5 metai“, bet gali atsitikti taip, kad pustrečių metų priežiūros darbai bus atliekami nemokamai, o likusius pustrečių nemokamai bus keičiamos tik detalės, tačiau už remonto darbus jau reikės pakratyti piniginę. Lietuvoje paklausiausi šaldytuvai – lietuviški „Snaigė“, turkiški „Beko“ ir Korėjoje gaminami „Samsung“.

2013 ruduo  Mano namo statyba

97


BUITINĖ TECHNIKA

Šaldytuvo sandara Šaldytuvo erdvė gali būti įvairiai paskirstyta: šaldiklis apačioje arba viršuje, atskiri butelių, ledukų, kiaušinių, birių ar tepių produktų dėklai. Kai kuriuose modeliuose būna sumontuotų lentynėlių kosmetikai, vaistams, kitokioms smulkmenoms. Įprasta, kad yra uždengiamųjų lentynėlių, o jų aukštį pagal poreikius galima keisti. Taip pat galima pasirinkti šaldytuvą su tokiomis durelėmis, kurių vyrius galima perkabinti ir taip pakeisti atidarymo kryptį. Tokia funkcija praverčia permainų virtuvėje mėgėjams, norintiems dažnai atnaujinti interjerą, perstumdyti baldus. Šaldytuvas su šaldikliu apačioje patogesnis – nereikės kaskart lankstytis imant daržoves iš šaldytuvo dugno, nes apatinės jo lentynėles bus gerokai pakylėtos nuo žemės. Svarbu pasitikrinti, ar šaldytuvo ir šaldiklio durelės bendros, ar kiekvienam atskiros. Atskiros durelės padeda ilgiau išlaikyti produktus šviežius, be to, sutaupoma energijos, kuri naudojama šaldyti naujiems oro srautams. Kuo dažniau šaldytuvą atidarote, tuo daugiau energijos reikia sušilusiam orui atvėsinti.

Funkcijų gausa Šaldikliuose dažnai būna įmontuota oro cirkuliacijos sistema, ji leidžia greitai atvėsinti naują produktą ir ilgiau saugoti jau šaldomus. „No Frost“ arba „Frost Free“ sistema pasirūpina, kad šaldomi produktai nešerkšnytų. Patogi ir atitirpdymo sistema, ji automatiškai pašalina drėgmę. Kai šaldytuvas turi tokią sistemą, reikia produktus laikyti sandariai, kad jie nesudžiūtų, mat drėgmė pašalinama itin greitai. „Super Frost“ sistema leidžia greitai užšaldyti didelį kiekį vaisių ar daržovių. Šaldytuvas gali nustatyti, kada produktai pakankamai šalti, ir dirbti ekonomišku režimu. Pravartu turėti ir vadinamąją nulinę kamerą, joje produktai neužšąla, tik atvėsta. „Bio fresh“ zonoje temperatūra

98

nauDinGa žinoTi • „No Frost“ arba „Frost Free“ sistema – šaldomi produktai nešerkšnyja; • „Super Frost“ sistema – leidžia greitai užšaldyti didelį kiekį vaisių ar daržovių; • „Nulinė kamera“ – produktai nesušąla, tik atvėsta; • „Bio fresh“ zona – temperatūra joje arti nulio, todėl maisto produktai ilgiau išlieka švieži; • „Ice maker“ sistema – papildo vandens rezervuarus, kuriuose formuojami ledukai; • higieninis filtras – valo cirkuliuojantį orą nuo bakterijų, naikina nemalonius kvapus; • antibakterinė danga – saugo nuo bakterijų, grybelio; • „Fuzzi Logic“ sistema – reguliuoja temperatūrą šaldytuve. yra arti nulio, todėl maistas ilgiau išlieka šviežias. Sistema, kuri patikrina, ar šaldytuve pakankamai ledukų, ir automatiškai papildo jų atsargas, vadinama „Ice maker“. Kai kurie šaldytuvai jau turi ir „smegenis“, ši sistema rūpinasi šaldytuvo ir šaldik lio temperatūra. Valdymo kompiuteris, kuriame veikia „Fuzzi Logic“ sistema, prižiūri, kad būtų palaikoma nustatyta temperatūra, ir sureguliuoja kompresoriaus ir ventiliatoriaus darbą. Naudinga pasidomėti, ar šaldytuve įdiegtas higieninis filtras, jis išvalo cirkuliuojantį orą nuo bakterijų ir nemalonių kvapų, ar yra antibakterinė danga, sauganti produktus nuo besidauginančių bakterijų, grybelio. Patogus šaldytuve įmontuotas elektroninis ekranas, jis praneša apie veikiančias funkcijas, gedimus. Praverčia ir garsinis signalas, jis pasigirsta, kai atidaromos šaldytuvo durelės, toks signalas įspėja, jeigu durys nesandariai uždarytos.

2013 ruduo  Mano namo statyba

kai kuriuose modeliuose būna sumontuotų lentynėlių kosmetikai, vaistams, kitokioms smulkmenoms.


 BUITINĖ TECHNIKA RAMuNė GENyTė

indaplovės:

sVaRBu žinoTi

ar verta turėti?

• Renkantis indaplovę, svarbu įvertinti, kiek žmonių yra šeimoje, ar dažnai jums tenka plauti indus ir kiek vietos šiam įrenginiui galite skirti. Būtinai atsižvelkite į ekonomiškumo lygį. Jis parodys ne tik tai, kiek elektros ir vandens sunaudos indaplovė, bet ir signalizuos apie skalavimo ir džiovinimo efektyvumą.

Kažkoks gerą humoro jausmą turintis žmogus yra pasakęs, kad žmoniją į priekį varo tinginystė. O vienas toks „tinginys“ 1850 metais sukūrė pirmąją indaplovę. Nors pirmasis įrenginys žmonijai buvo pristatytas senokai, indaplovės populiarėti pradėjo nuo XX a. septintojo dešimtmečio. Dabar jos – įprastos namų pagalbininkės.

Jei indai plaunami 4–5 kartus per savaitę, per metus sutaupoma daugiau nei 40% šiam tikslui sunaudojamo vandens.

Šiuolaikinės indaplovės, kuriose tas pats vanduo naudojamas keletą kartų, jo suvartoja gerokai mažiau nei senesnių modelių. Vienam kartui užtenka 10–15 l vandens. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vieno plovimo metu indaplovei reikėdavo 20–30 l vandens. Kadangi 80% energijos sunaudojama vandeniui šildyti, mažesnis vandens kiekis reiškia tai, kad indaplovė eikvoja mažiau elektros. Peršasi išvada, kad plauti indus indaplovėje kainuoja pigiau nei rankomis. Jei indai plaunami 4–5 kartus per savaitę, per metus sutaupoma daugiau nei 40% šiam tikslui sunaudojamo vandens. Ką jau kalbėti apie laiką – jis itin brangus: tarkim, 4 asmenų šeimos indams išplauti kasdien sugaištate 35 min., šį darbą patikėję indaplovei, per metus gausite papildomas 8 laisvas dienas. Naujausių modelių keliamas triukšmas neperkopia 40 decibelų. Palyginkime: tai tylesnis garsas nei normalaus žmonių pokalbio.

Kaip veikia indaplovė Pirmiausia į indaplovę pripumpuojama vandens. Kai pribėga pakankamai, vandens plūdė blokuoja jo tiekimą. Kaitinimo elementas sušildo vandenį iki reikiamos temperatūros, tada į vidų patenka druskų ir jos suminkština vandenį. Į vandenį subėga ir įpiltas indų ploviklis. Pompa stumia vandenį aukštyn į sparnų purškiklius. Vanduo išpurškiamas ant nešvarių indų ir drauge su nešvarumais teka žemyn. Vanduo filtruojamas čia pat indaplovėje ir juo vėl plaunami indai. Baigus plauti, vanduo išpumpuojamas. Į indaplovę pribėga švaraus vandens, į jį patenka skalavimo skysčio ir indai išskalaujami. Galiausiai jie kaitinami, kol išdžiūsta.

Indaplovėms – nanotechnologijos Pastaraisiais metais indaplovės gerokai patobulintos, tačiau technikai nemano, kad padarė viską, kas įmanoma. Juos jau domina ne pats plovimas, o papildomos indaplovių galimybės. Tarkime, me-

• Beveik visose šiuolaikinėse indaplovėse numatytas režimas, kurį nustačius įrenginys dirba ne visu pajėgumu. Tai reiškia, kad plaunami tik viršutiniame arba tik apatiniame stalčiuose sudėti indai. Pačiose moderniausiose indaplovėse yra sumontuotų jutiklių ir jie nustato ne tik indų, bet ir ant jų sienelių esančių nešvarumų kiekį. Dažniausiai indaplovėje yra ir laiko nustatymo mechanizmas, jį įjungus indus galima plauti naktį ar bet kokiu kitu jums patogiu metu. • Visose indaplovėse yra numatyta galimybė minkštinti vandenį, t. y. neutralizuoti jame esančias kalkes. Skirtingose vietovėse vandens kietumas yra nevienodas. Specialistai rekomenduoja prieš pradedant naudotis indaplove išsiaiškinti, kokia kalkių koncentracija yra vandenyje. Drauge su indaplove dažniausiai galima įsigyti ir specialių vandens kietumą nustatančių priemonių. Sužinoję kalkių kiekį, galėsite atitinkamai sureguliuoti mechanizmą, tiekiantį specialių vandenį minkštinančių druskų. Jei vanduo bus pernelyg kietas, ant išplautų indų sienelių gali likti kalkių pėdsakų. chanizmai, kurie nutrauktų vandens tiekimą į indaplovę įvykus menkiausiam gedimui ir taip įrenginio šeimininkus apsaugotų nuo pavojaus užtvindyti ne tik savo, bet ir kaimynų (jei gyvenate daugiabutyje) būstus. Kuriama ir naujų džiovinimo sistemų, siekiama, kad jos visiškai nebepaliktų vandens pėdsakų ant indų. Stengiamasi sukurti tokią sistemą, kuri pašalintų iš indaplovės paskutinius garus ir įrenginį atidaręs šeimininkas nebūtų priverstas atšlyti dėl iš mašinos išsiveržusio garų debesėlio. Ne mažiau svarbi užduotis – dar taupiau naudoti vandenį ir elektros energiją. Gaminant indaploves planuojama pasitelkti ir nanotechnologijas. Tokiame įrenginyje prieš tradicinį plovimą vandeniu indai būtų apipurškiami itin smulkiais vandens lašeliais, jų dydis – apie 1,5 nanometro. Šie vandens lašeliai nuplautų visus nešvarumus. Nesvarbu, kiek indų jums reikėtų išplauti, indaplovėje būtų sunaudojama ne daugiau kaip 9,8 l vandens. Tokia indaplovė eikvotų ir gerokai mažiau elektros energijos, o tai reiškia, kad į aplinką pakliūtų apie 65% mažiau anglies dvideginio nei iš tradicinio įrenginio.

kadangi 80% energijos sunaudojama vandeniui šildyti, mažesnis vandens kiekis reiškia tai, kad indaplovė eikvoja mažiau elektros.

2013 ruduo  Mano namo statyba

99


BUITINĖ TECHNIKA

Gintautas Degutis

Lietuviai pratinasi prie buitinių

robotų

Pramonėje robotai naudojami daugelį metų. O į mūsų namus jie ateina tik dabar. Prekybininkai sako, kad automatinių siurblių ir kitų robotų kasmet parduodama 200–300% daugiau.

§

Informatikos mokslų daktaro Tomo Anbinderio, bendrovės „Algoritmika“, valdančios parduotuvę „Roboshop“, direktorius, teigia, kad Lietuvoje populiariausi namų technikos robotai – siurbliai ir grindų plovimo mašinos. Taip pat vis daugiau parduodama vejapjovių, automatinių naminių gyvūnų šėryklų ir langų valymo robotų. Populiariausi Lietuvoje yra „Samsung Navibot“ ir JAV bendrovės „iRobot“ gaminami siurbliai „Roomba“. Ši bendrovė sukūrė patį pirmąjį siurblį robotą. Sparčiai populiarėja ir kitos JAV kompanijos „Neato Robotics“ gaminiai.

Anot jo, pagrindinė vis dar gana atsargaus lietuvių požiūrio į buitinius robotus priežastis – informacijos trūkumas ir kaina. Pirmoji kliūtis, trukdanti didinti pardavimą, po truputį šalinama. Nors „Roboshop“ ir robotai Lietuvoje šiuo metu beveik nereklamuojami, informacija apie juos gana greitai keliauja iš lūpų į lūpas. Anot jo, daugelis roboto užsimano, kai išvysta tokį pas draugus ar kaimynus. „90% klientų pas mus ateina patariami draugų. Pamenu atvejį, kai vieną siurblį nusipirko žmogus iš Šveicarijos kaimo. Per pusmetį iš to kaimo gavome dar apie 10 užsakymų“, – pasakoja „Algoritmikos“ vadovas. Kitas barjeras – kaina dar kurį laiką išliks, mat siurbliai robotai konkuruoja su gerokai pigesniais tradiciniais įrenginiais. Padorių automatinių siurblių kainos yra nuo 1.300 Lt. O įprastą kokybišką siurblį galima įsigyti už 400–600 Lt. Tačiau p. Anbinderis pabrėžia, kad tie, kurie vis dėlto ryžtasi pirkti robotą, paprastai renkasi brangesnius modelius.

Perka moterys

Mus supa automatai

Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad augimas skaičiuojamas nuo mažos pradinio rodiklio reikšmės. Maždaug prieš penkerius metus, kai Lietuvoje pradėta prekiauti automatiniais siurbliais, metiniai pardavimai tesiekė vos keliolika vienetų. Dabar šalyje per metus jų parduodama po kelis tūkstančius. Vien bendrovė „Algoritmika“, prekiaujanti buitiniais robotais, pernai, palyginti su 2011 m., apyvartą padidino maždaug 240%, iki 1 mln. Lt.

„Buitinių robotų, ypač siurblių, kasmet parduodame vis daugiau. Tą patį sako ir konkurentai. Gal kol kas drąsu teigti, bet manau, kad ateityje įprasti siurbliai apskritai išnyks. Beje, įdomu, kad robotus siurblius daugiausia perka ne jaunimas ar technologijų entuziastai, kaip iš pradžių manėme, o vidutinio ir garbaus amžiaus moterys, neretai iš kaimų. Dauguma mūsų klientų namuose turi keturkojų augintinių arba mažų vaikų ir ieško, kas padėtų palaikyti tvarką namuose“, – pirkėjo portretą piešia p. Anbinderis.

100

2013 ruduo § Mano namo statyba

„Topo grupės“, valdančios prekybos tinklus „Topo centras“ ir „Euronics“, atstovai taip pat sako, kad robotų sparčiai parduodama vis daugiau. „Sparčiausiai populiarėja grindų valymo robotai – per pirmąjį šių metų pusmetį šių prietaisų pas mus nupirkta 4 kartus daugiau nei pernai tuo pat metu. Šie robotai juda po patalpą tam tikra tvarka ir su specialiomis šluotelėmis renka dulkes ar šiukšles. Išmanesni grindų valymo robotai, pavyzdžiui, „Samsung Navibot“, turi infraraudonųjų spindulių kamerą, kuri susikuria patalpos žemėlapį ir įsimena valymo kelią. Jutikliai fiksuoja stačius kampus, todėl robotas nenuvirsta nuo laiptų“, – aiškina Aurelija Rusteikienė, „Topo grupės“ komunikacijos vadovė. Ji priduria, kad daugelis šiuolaikinių namų technikos prietaisų yra visiškai automatizuoti ir darbą atlieka už žmogų, paspaudus vieną mygtuką, todėl tam tikra prasme daugelis automatinių prietaisų gali būti laikomi robotais. Vis daugiau robotų parduodama ir „Elektromarkt“ tinkle. Tiesa, lėčiau nei konkurentų parduotuvėse. „Akivaizdu, kad žmonės ima vertinti buitinių robotų galimybes. Tokių robotų dulkių siurblių pardavimai per pirmąjį 2013 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, mūsų

tinkle išaugo 5%“, – sako Giedrius Širvys, „Elektromarkt“ mažmeninės prekybos vadovas. Šis tinklas daugiausia parduoda „Samsung“ robotų.

Pjauna jau 20 metų Sąlyginai naujas gaminys Lietuvos rinkoje yra robotai vejapjovės. Jomis prekiauja ir „Roboshop“. Tačiau šio segmento lyderis, pripažįsta p. Anbinderis, yra Švedijos bendrovė „Husqvarna“. 2010 m. Lietuvoje ji pardavė 20 vienetų „Automower“ robotų, 2011 ir 2012 m. – po 42, o šiemet tikimasi parduoti 127 vienetus. „Iki šių metų konkurentų neturėjome, jiems atsiradus, ėmėmės aktyvesnės rinkodaros, – sako Tadas Gudauskas, „Husqvarna Lietuvos“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims, – šiemet planuojame pardavimus padidinti daugiau nei 300%.“ Anot jo, robotai vejapjovės pasaulyje sparčiai populiarėja. Tačiau daugiausia klientų yra Europoje, o ypač „Husqvarna“ gimtinėje – Švedijoje. Čia per metus parduodama apie 25 000 tokių automatų. Kai kurios Švedijos savivaldybės robotams vejapjovėms patikėjo parkų ir kitų žaliųjų plotų priežiūrą. Anot p. Gudausko, taip sutaupoma nemažai pinigų. „Husqvarna“ inžinieriai pirmąjį robotą vejapjovę sukūrė ir į prekybą paleido dar 1990 m. Per visą žoliapjovės „Automower“ gamybos laikotarpį šių robotų parduota per 200 000 vienetų. Anot jo, robotizacija nuo 2010 m. sparčiai plinta. Kas metai robotų vejapjovių Švedijoje parduodama 50% daugiau. Bendras aplinkos priežiūros įrangos rinkos dydis auga tik 2–3%. „Daug kas sakys, kad skandinaviškos tendencijos lietuviams neįdomios dėl pragyvenimo lygio skirtumo. Tačiau skaičiai rodo pagrindines rinkos tendencijas, pagal kurias galima spręsti, kaip aplinkos priežiūros technikos rinka keisis ir Lietuvoje. Jau dabar matome, kad Lietuvos BVP augimas yra vienas sparčiausių ES. Iš to galime spręsti, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie gali sau leisti skirti kelis tūstančius litų robotui įsigyti“, – kalba p. Gudauskas. Įvertinę padėtį Skandinavijos šalyse ir Lietuvoje,„Husqvarna“ atstovai prognozuoja, kad mūsų šalyje robotų prekybos proveržis gali prasidėti po 5 m., jeigu šalies ekonomika išliks palanki ir stabili.


Namo aplinka Aplinkos kōrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102 Kiemo danga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 104 Želdynai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105 Kiemo vartai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106


NAMO APLINKA

sutvarkyta aplinka nuteikia maloniai Gyvenamojo namo aplinka turėtų būti harmoninga, savita, patogi gyventi, atitinkanti šeimininkų lūkesčius. Norint sukurti tinkamą namo aplinkos projektą, kaip ir vidaus interjerą, svarbus glaudus savininko ir architekto bendradarbiavimas.

Pačioje tvarkomoje teritorijoje svarbiausias akcentas, be abejo, yra gyvenamasis namas.

namo aplinkos bendrai idėjai labai reikšmingas yra žemės reljefas.

102

Pradėdamas konkretų projektavimo darbą, kraštovaizdžio architektas turėtų gauti iš užsakovo patvirtintą detalųjį planą ir projektavimo užduotį. Tam tikrais atvejais gali prireikti gamtosaugos, techninių ar paminklosaugos sąlygų. Visi pagrindiniai ir papildomi reikalavimai bei įsipareigojimai numatomi ir patvirtinami projektavimo darbų sutartimi. Pradedant aplinkos projektavimo darbus, būtina atlikti papildomus teritorijos aukščio matavimus. Turėdami nepriekaištingą sklypo topografinę nuotrauką išvengsite netikslumų projektuodami ir nesusipratimų vykdydami darbus.

Kelia vertę Bet kokiu atveju profesionaliai sutvarkyta ir gerai įrengta aplinka pakelia pastato vertę tiek estetiniu, tiek rinkos požiūriu. Gali kilti klausimas, kaip atpažinti, ar tai iš tiesų pavykusi aplinkos tvarkymo idėja, ar tik pavienių efektų kratinys? Tiesą greičiau pajusite negu pamatysite plika akimi. Tobulam gamtinės aplinkos kūriniui būdingas muzikalumas, tapybiškumas, emocijų kaita. Tai nuolat kintantis reginys, įgaunantis vis naują charakterį kintant saulės apšvietimui, mainantis metų laikams. Kraštovaizdžio architekto darbas grindžiamas ne vien jutiminėmis meninėmis kategorijomis, bet ir tvirta architektūrine logika, praktiškumu, funkcionalumu bei konstruktyvumu.

Nekyla abejonių, kad aplinkos tvarkymo projekto kokybę lems kraštovaizdžio architekto atsakomybė, individuali patirtis, meninis skonis, gebėjimas atskleisti tvarkomos erdvės galimybes ir ypatumus. Labai svarbus yra mokėjimas tinkamai vertinti daugiasluoksnį kultūrinį ir gamtinį kontekstą ir pasinaudoti jų teikiamais pranašumais. Paprastai projektui turi įtakos vietovės geografinė padėtis (pajūris, miškai, kalnai ar kalvos, upių slėniai ir t. t.), urbanistinė padėtis (ar sklypas yra didelio miesto centre, ar užmiestyje, ar nuošalioje kaimo vietovėje), gamtinės sąlygos (dirvožemis, krituliai, gruntiniai vandenys, vyraujantys vėjai, temperatūros skirtumai). Sklypo tvarkymo koncepciją gali veikti ir istorinė bei socialinė aplinka.

Sklypo sutvarkymo sėkmė pirmiausia priklauso nuo tinkamo funkcinio planavimo, o jį lemia sklypo dydis, reljefas, namo vieta, privažiavimo patogumas, saulės apšvietimas, išskirtiniai vaizdai, vandens telkiniai, miško artumas ir specialūs šeimininkų poreikiai, kurie priklauso nuo gyvenimo būdo, socialinės padėties, ypatingų šeimos pomėgių ar net nuo politinių pažiūrų. užsakovas turi teisę pasirinkti savo teritorijos uždarumo pobūdį. Laikydamasis statybos ir teisės normų, jis gali, jei nori, apsitverti aklina tvora arba priešingai – gali atsiverti aplinkai. Vienokius ar kitokius sprendimus lems tam tikri gyvenamosios vietos ypatumai – nemaloni kaimynystė, gatvės triukšmas arba ypatingas kraštovaizdis, bendras gyvenamojo kvartalo sumanymas.

Nulemia namas

Dėmesys reljefui

Pačioje tvarkomoje teritorijoje svarbiausias akcentas, be abejo, yra gyvenamasis namas. Kai kuriais atvejais namo aplinka tvarkoma kompleksiškai su pastatu, dar jį projektuojant. Visada galima pasiekti neblogų rezultatų, kai kraštovaizdžio architektas dirba kaip komanda su pastato autoriumi ir konceptualius sprendimus priima kartu. Jau sukurto pastato architektūrinė išraiška gali turėti lemiamą poveikį aplinkos tvarkymo idėjai. Jei namas itin modernus, tradicinis, kaimiškas ar labai ekstravagantiškas, be abejo, jis diktuos tam tikrą stilistinį kiemo, sodo ar parko sprendimą. Kartais daroma didelė klaida, kai, pasistačius puikios profesionalios architektūros namą, aplinkai tvarkyti neskiriama dėmesio arba pasiduodama primityvioms mados tendencijoms. Ir priešingai, net labai kukliam namui šauniai sutvarkytas kiemas gali suteikti solidumo ir patrauklumo.

2013 ruduo  Mano namo statyba

Namo aplinkos bendrai idėjai labai reikšmingas yra žemės reljefas. Darbas su reljefu vadinamas vertikaliuoju projektavimu. Sklypo reljefo ypatumai dažnai veikia tam tikrų architektūrinių elementų atsiradimą (atraminės sienutės, terasos, laiptai ir t. t.), taip pat kai kuriuos inžinerinius sprendimus (drenažas, vandens surinkimo latakai, šlaitų tvirtinimas ir kt.). Lygioje teritorijoje taip pat įmanomi įdomūs planavimo sprendimai, atskleidžiantys turimos padėties pliusus. Mes galime išnaudoti visus dirbtinius aplinką formuojančius elementus ir kurti vadinamąjį žemės meną, jis nepretenduoja į natūralios gamtos įvaizdį, bet įsilieja į ją kaip savarankiškas meno kūrinys. Perpratus vietovę galima bandyti sukurti natūralios gamtos kampelį – parinkti jam būdingus augalus, kitus gamtinius elementus.


 NAMO APLINKA

Formuodami aplinką turime nepamiršti vandens teikiamų vaizdinių ir emocinių galimybių. Vandens telkiniai mūsų aplinkoje gali būti natūralūs arba dirbtiniai, tačiau jie visada bus stiprūs kompozicijos akcentai. Todėl būtina labai atidžiai parinkti naujai projektuojamo vandens telkinio vietą, formą, proporciją. Vanduo sklypą gali pagyvinti ne tik ramiu veidrodiniu paviršiumi, bet ir čiurlendamas, trykšdamas ar krisdamas kaskadomis. Aplinkos įvaizdį taip pat kuria nedideli statiniai (pavėsinės, žiemos sodai arba tiesiog šiltnamiai, ūkiniai statinukai, tvoros ir kt.), lauko baldai, sporto ar vaikų žaidimų įrenginiai bei kiti reikalingi elementai. Susidaro tam tikra prieštaringa poreikių įvairovė, šią dilemą išspręsti padeda tinkamas planuojamos teritorijos suskirstymas pagal veiklos pobūdį. Taip kuriamas kiemo scenarijus, integruojami labiausiai nutolę sklypo kampeliai. Projektuojamos atskiros funkcinės zonos paprastai skiriasi patiriamų įspūdžių intensyvumu, meninių akcentų išdėstymu, augalų komponavimo pobūdžiu.

Visko – su saiku Parenkant grindinio ar kitų elementų medžiagas labai svarbu apsvarstyti įvairius galimus variantus, bet nepatartina „nusipiginti“. Geras grindinio piešinio ir medžiagos pasirinkimas bei suderinimas yra svarbus sėkmingo ir efektingo teritorijos sutvarkymo garantas. Gyvenamojo namo aplinkoje kietos dangos neturėtų būti daugiau negu jos reikia. Nepamirškime, kad vaikščioti galima ir veja. Visada keistokai atrodys į „niekur“ vedantys takai, o beprasmiški pavingiavimai atrodys tik nebylios dekoracijos. Apsirikti galima ir pasirenkant augalus. Visko, ką matėte medelynuose, svečiuose ar tolimesniuose kraštuose, neįmanoma, o ir visai ir nebūtina perkelti į savo sodą. Kuriant vaizdą turi vyrauti saikas. ypač išraiškingų egzotiškų augalų grožis atsiskleidžia tada, kai jam parenkama speciali vieta, ten jis yra pagrindinis akcentas. Bendras augalų asortimentas taip pat priklauso nuo projekto koncepcijos bei vietos sąlygų. Numatydami ir derindami augalus turime laikytis kompozicijos dėsnių ir augalo individualių prigimtinių savybių. Dar viena svarbi kiemo tvarkymo detalė – teritorijos apšvietimas. Sukurti gerą apšvietimo sistemą nėra lengva. Svarbu pasirinkti, ką ir kokiu būdu norėsime apšviesti. Vienu atveju daugiau dėmesio gali būti skiriama šviestuvų dizainui, kitu – kryptiniam šviesos šaltiniui, kai apšviečiamas įdomus objektas. Abu sykius svarbiausia suderinti praktinę ir estetinę apšvietimo funkcijas bei stilistiką. Malonus naktinis apšvietimas pratęsia mūsų galimybę būti lauke, sukuria nesibaigiančios šventės nuotaiką. Profesionaliai sutvarkyta namų aplinka yra ne tik malonumas gyventi, bet ir prestižo dalykas. VŽ

2013 ruduo  Mano namo statyba

103


NAMO APLINKA

kiemo dangai – ir paprastas asfaltas, ir klinkeris Jei statote naują namą, neišvengiamai teks pasirūpinti ir įvažiavimo į garažą, kiemo, takų danga. Jei namas rekonstruojamas, gal tiks ir senoji danga.

Betonines trinkeles galima kloti ir į sausą cementinį skiedinį, tačiau klinkerio taip kloti nepa­ tartina, kadangi cementiniame skiedinyje esančios druskos ima skverbtis į trinkelės paviršių ir atsiranda pilkų dėmių.

104

Namų, kurie statyti prieš penkiolika ir daugiau metų, kiemai dažniausiai padengti skalda arba geriausiu atveju betoninėmis šaligatvių plytelėmis. Senąją dangą pirmiausia reikia įvertinti, gal kai kur ją galima išsaugoti ir naują kloti reikės ne visur. Asfalto danga neturi būti sutrūkinėjusi, o kraštai – aptrupėję. Atnaujinti tokią stipriai apgadintą dangą bus gana sudėtinga, kadangi asfaltą reikia išpjauti ir ten kloti naują. Taip suremontuotas kiemas atrodys kaip sulopytas. Galima virš senos dangos kloti naują, tačiau tada bendras kiemo lygis pakils 4–5 cm. Tokiu atveju teks kelti ir visų kitų dangų – takelių, bortų, pievos – lygį. Betoninės plytelės turi būti nesuskilusios, siūlės tarp jų – lygios ir visiškai užpildytos. Jei kai kurios plytelės yra labai pažeistos, jas galima išimti ir pakeisti naujomis. Naujų plytelių galima įsigyti bet kurioje įmonėje, gaminančioje betoninius gaminius. Šis dangos atnaujinimo variantas pigiausias, kadangi plytelės kainuoja nebrangiai, o pakeisti jas galite jūs patys.

Dangų rūšys Klojant naują kiemo dangą, galima pasirinkti keletą variantų pagal kainą, spalvą ar klojimo raštą. Pigiausia danga – pilkų betoninių trinkelių arba šaligatvio plytelių. Jei nenorite, kad jūsų namo aplinka būtų pilka, galite rinktis spalvotas betonines trinkeles. Jos brangesnės, tačiau atrodo linksmiau, o derinant keletą spalvų, galima pakloti bet kokį raštą, atskirti, pavyzdžiui, įvažiavimą į garažą nuo laisvalaikio aikštelės. Pakloti asfalto dangą brangiau, o šiuo metu toks sprendimas nepopuliarus privačių namų kiemuose, kadangi tokia danga atrodo niūriai ir „valdiškai“. Norint asfaltuoti, reikia pirkti ne tik medžiagas, bet ir nuomoti brangiai kainuojančią techniką. Kita pagal brangumą medžiaga, kuri populiarėja Lietuvoje, klinkeris. Tai degto molio trinkelės, kur kas brangesnės už spalvoto betono trinkelių dangą, tačiau jų kokybė ir ilgaamžiškumas atsveria kainą. Betoniniai gaminiai keičia savo išvaizdą, susidėvi ir nublunka per keletą metų, o klinkeris laikui bėgant tampa vis gražesnis, nugludintas lyg jūros akmenėlis. Klinkerio trinkelių neblunkančių spalvų paletė gerokai platesnė už betoninių, o ir formų pasirinkimas didesnis. Tai leidžia įgyvendinti bet kokią

2013 ruduo  Mano namo statyba


 NAMO APLINKA idėją klojant kiemą. Klinkerį galima derinti su natūraliu akmeniu, medžiu. Norint sumažinti kiemo dangos kainą, galima klinkerį derinti su betoninėmis trinkelėmis.

Pagrindų ruošimas

Prieš pradedant dangos klojimo darbus, reikia parengti tvirtus ir tinkamus pagrindus. Nesvarbu, kokios rūšies trinkeles pasirinksite, pagrindai joms įrengiami vienodai. Pirmiausia reikia iškasti ir išvežti gruntą. Paskui toje vietoje pilama smėlio. Sluoksnio storis labai priklauso nuo to, koks yra gruntas. Jei tai molis – sutankintas smėlio sluoksnis turi siekti apie 30 cm, jei molio nėra, pakaks ir maždaug 15–20 cm. Pėsčiųjų zonai to ir gana. Reikia tik užpilti 5 cm skaldinėlio, dar vadinamo akmens dulkėmis, ir galima kloti trinkeles. Betonines trinkeles galima kloti ir į sausą cementinį skiedinį, tačiau klinkerio taip kloti nepatartina, kadangi cementiniame skiedinyje esančios druskos ima skverbtis

į trinkelės paviršių ir atsiranda pilkų dėmių. Jos nekenkia grindinio kokybei, tačiau porą metų, kol saulė ir lietus jas panaikins, tikrai gadins gerą vaizdą ir nuotaiką. Ten, kur važiuosite savo automobiliu, virš smėlio dar reikia užpilti apie 12–15 cm skaldos ir ją taip pat sutankinti. Virš skaldos vėl pripylus skaldinėlio galima kloti trinkeles. Paklojus trinkeles būtina užpildyti tarpus ta pačia medžiaga, ant kurios jos sudėtos. Tada dangą dar galima sutankinti tankintuvu su guminiu padu, tačiau tai nėra būtina. Paprastesnių pagrindų užteks tuo atveju, jei sumanėte kieme kloti šaligatvio plyteles. Tada pakanka apie 10–15 cm smėlio sluoksnio, ant jo iš karto klojamos plytelės. Kadangi plytelių plotas yra kur kas didesnis už trinkelių, jos mažiau juda, todėl nereikia jų smarkiai sutvirtinti. VŽ

želdynų sodinimo metas Tai, kaip atrodys namas, priklauso nuo to, kaip sutvarkyta jo aplinka. Vienas svarbiausių aplinkos tvarkymo elementų – želdynai. Pastačius namą, kol bus įrengiamas pastato vidus ir išorės apdaila, atliekami sklypo aplinkos tvarkymo darbai. Pradedama nuo sklypo suformavimo. Jeigu sklypo reljefas labai nelygus, šį darbą geriau patikėti statybininkams arba želdinimo darbuotojams pagal kraštovaizdžio architekto detalųjį planą su altitudėmis. Suformavus sklypą, pažymimos kelių, takų, aikštelių ar dekoratyvinių sienučių, baseino, daržo, gėlynų ir kitos vietos. Tada nustatoma, kur bus išdėstyti lauko šviestuvai. Jiems iškasamos 60–80 cm gylio tranšėjos, jose klojami elektros kabeliai. Labai svarbu iš anksto nuspręsti, koks bus lauko apšvietimo valdymas – paprastas ar nuotolinis, kokiomis zonomis jungsime apšvietimą. Prie to paties nuotolinio valdymo pulto galima prijungti ir upelio ar fontano čiurlenimo valdymą bei kitus kiemo elektros prietaisus. užkasus tranšėjas, kol įvažiavimas dar laisvas, į sklypą vežama augalinio grunto vejoms. Augalinio grunto sluoksnis turi būti apie 15–25 cm. Būsimo daržo augalinio grunto sluoksnis turėtų būti dar storesnis – vežama durpių, perpuvusio mėšlo, komposto. Į gėlynų vietas vežame gėlynams paruošto dirvožemio, nes gėlėms reikia 25–50 cm geros žemės sluoksnio. Svarbu žemės darbus atlikti laiku, kol galima laisvai įvažiuoti į teritoriją. Kai jau yra aiškūs augalinio grunto lygiai, į darbą įsijungia laistymo sistemą rengianti bendrovė. Iki šio darbo pradžios ji turi būti išvedžiojusi po takais ir grindiniais laistymo sistemos vamzdžius. Vamzdžiai tiesiami 30 cm gylyje, tranšėjos turi būti kasamos tvarkingai, nesumaišant blogo ir gero paviršinio augalinio gruntų. Paklojus vamzdžius būtina vėl taip pat tvarkingai užkasti

tranšėjas, jų vietose gerai suspausti žemę, kad vėliau nebūtų įdubimų ir nelygumų.

Kada sodinti Kasinėjimo ir žemės vežimo darbus geriausiai atlikti rudenį, o veją sėti ir augalus sodinti – pavasarį. Per žiemą sniegas bei šaltis žemę suslegia ir pavasarį aiškiai matyti įdubimų, juos tada galima užlyginti. Kol atliekame visus prieš tai minėtus aplinkos darbus, statybininkai ir kelininkai baigia namo apdailą bei kelius. Tada jau galima galvoti apie augalų sodinimą. Prieš sodinant svarbu įsitikinti, ar jau tikrai yra prijungtas vanduo. Tai ypač svarbu, kai augalai sodinami šiltesniu laikotarpiu. Vis dėlto vienareikšmiško atsakymo, kada geriausiai sodinti augalus, nėra. Į gerai paruoštą dirvožemį daugumą augalų galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Sodą geriausiai sodinti pavasarį iš rudens iškasus duobes. Dideli medžiai gali būti sodinami žiemos metu. Duobės iškasamos ir žemės ruošiamos rudenį. Gyvatvores ir kitus augalus palaidomis šaknimis sodiname ankstyvą pavasarį, iki vegetacijos pradžios (lapams nesusprogus), arba vėlų rudenį, pasibaigus vegetacijai (kai augalai numeta lapus). Spygliuočiai sodinami pavasarį ir rudenį. ypač geras spygliuočių sodinimo laikas – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio, nes tuomet yra jų ramybės būvis ir iki šalnų dar lieka laiko prigyti bei sustiprėti. Tujas geriau sodinti pavasarį. Daugiametes gėles, gerai laistant, galima sodinti ištisą sezoną, bet geriausiai – pavasarį. Žydinčių daugiamečių gėlių sodinimo laikas – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Vienmetes gėles tikslingiausia sodinti gegužės pabaigoje, po paskutinių šalnų. VŽ

suformavus sklypą, pažymimos kelių, takų, aikštelių ar dekoratyvinių sienučių, baseino, daržo, gėlynų ir kitos vietos. saVininkui laBai sVaRBu, kaD sTaTYBininkai laiku iR GERai: • pradėdami statybos darbus nustumtų ir sudėtų gerą augalinį gruntą; • padarytų lietaus vandens (nutekėjimo) surinkimo sistemą; • atvestų želdynams laistyti vandenį iš pastato; • pasirūpintų, kad būtų išvedžiota lauko apšvietimo elektra.

2013 ruduo  Mano namo statyba

105


NAMO APLINKA

TOMAS RADzEVIČIuS

Patogiausi kiemo vartai – automatiniai Kiemo ir garažo vartų automatika neabejotinai palengvina vartų atidarymą ir uždarymą, į kiemą ir į garažą įvažiuojama neišlipant iš automobilio. Tai saugu ir patogu, ypač žiemą ar lietingą rudenį.

Naujakuriai, dėl įvairių priežasčių įsigiję tik kiemo ar garažo vartus, anksčiau ar vėliau nusprendžia sumontuoti ir automatinę jų valdymo pavarą. Iš dalies tokį pasirinkimą nulemia ir informacijos stygius apie automatinių vartų pavarų pranašumus ir naujoves. Bet kuriuo atveju vartus verta montuoti taip, kad ateityje būtų paprasta priderinti automatinę pavarą. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad iki kiemo vartų būtų atvestas elektros kabelis.

Vartų parinkimas

kiemo vartai gali būti suveriamieji, dažniausiai dviejų varčių, ir slankieji.

106

Kaip tinkamai pasirinkti kiemo vartus, patarimo galima klausti specialistų, tveriančių tvorą. Dažniausiai kartu su tvora pagaminamas prie jos derantis vartų rėmas. Antras kelias – dėl kiemo vartų kreiptis į bendrovę, name pagaminusią ir įstačiusią garažo vartus. Pastarasis pasirinkimas yra racionalesnis. Pirmiausia dėl to, kad verta suderinti garažo vartų ir kiemo vartų pavarų valdymą. Kiemo vartų pavara techniškai yra sudėtingesnė nei patys kiemo vartai, tad labiau vertėtų pasikonsultuoti su pavarų specialistais nei su metalo

2013 ruduo  Mano namo statyba

konstrukcijų gamintojais. Svarbu turėti kuo mažiau tarpinių paslaugų teikėjų, tada paprasčiau atliekama eksploatacijos priežiūra ar garantinis remontas. Pagaliau kompleksiniai sprendimai visada pigesni, o sertifikuota ir tarpusavyje suderinta įranga visada tarnaus ilgiau.

to, kai žinoma, kokia pavara bus montuojama. Įrangos tiekėjas pateikia prietaiso matmenis ir pamatuose įmontuojami tvirtinimo varžtai. Slankiesiems vartams naudojamos 650–1 000 N (traukos ir slėgio jėgos) pavaros, o varstomiesiems vartams – galingesnės 2 000–2 500 N pavaros.

Dviejų tipų

Metalas ir medis

Kiemo vartai gali būti suveriamieji, dažniausiai dviejų varčių, ir slankieji. Slankiuosius vartus verta rinktis tada, kai atsidarantys suveriamieji vartai kliudytų statyti automobilį mažame kieme, trukdytų eismui gatvėje ar šaligatviu. Kita vertus, slankiesiems vartams taip pat reikia pakankamai erdvės į kurį nors šoną nuo vartų. Pastatyti slankiuosius vartus kainuoja šiek tiek brangiau, nes dar reikalingas specialus pavaros pamatas, tačiau, nors ir pigiau įrengiamų, suveriamųjų vartų pavara yra brangesnė: šiems vartams atidaryti reikia daugiau galios. Jei iš anksto nutiesiami elektros kabeliai – pritaikyti vartų pavaras nesudėtinga, ypač suveriamiesiems vartams. Slankiųjų vartų pamatas paruošiamas iš anks-

Vartų rėmui gaminti naudojami plieniniai profiliuočiai, o tarpų užpildas gali būti įvairus: medis, skarda, metaliniai strypeliai, taip pat skiriasi dizainas. Varstomųjų vartų užpildas negali dengti daugiau nei 70 proc. vartų ploto, kitaip vėjas gali vartus išlaužti, naudojant galingesnes pavaras užpildo reikia visame plote, o kad būtų stipriau fiksuojami uždaryti, suvėrimo vietoje įtaisoma elektrinė spyna. Daugiabučių namų kiemo vartai naudojami gerokai intensyviau, tad šiems vartams valdyti būtinos intensyviau varstyti pritaikytos ir galingesnės pavaros. Pramoninių vartų valdymo blokai ir procesoriai turi daugiau ir sudėtingesnių funkcijų. Pramoniniuose objektuose dažnai


 NAMO APLINKA Populiariausias tradicinis vartų pavaros valdymo būdas – nuotolinio valdymo pultelis. judėjimas pro tuos pačius vartus vyksta dviem kryptimis, judėjimo srautai reguliuojami šviesoforais, transporto priemonės juda pro vartus viena paskui kitą. Pro buitinius kiemo vartus tik įvažiuojama ar išvažiuojama. Pasirenkant pavaras atsižvelgiama į būsimą vartų naudojimo cikliškumą. Paprastai buitiniams kiemo vartams pakanka 12 atidarymo–uždarymo ciklų per parą, pramoniniams vartams gali būti pasirenkamos pavaros, garantuojančios nenutrūkstamą vartų veikimą. Kokybiškos vartų atidarymo pavaros turi daugybę komfortą ir eksploatacijos ilgaamžiškumą užtikrinančių funkcijų: pavaros automatiškai uždaro vartus po 60 sekundžių, puikiai veikia, kai oro temperatūra yra nuo -20C° iki +60C°. yra ir pavarų, turinčių pavaros profiliuočio šildymo sistemą, ji garantuoja sklandų vartų darbą iki -35C° temperatūros. Taigi tokie vartai veiks be sutrikimų net itin speiguotą žiemą. Vartų judėjimo greitis prieš užsidarymą sulėtėja, tad vartai uždaromi tyliai ir sklandžiai. Vertikalioje slankiųjų vartų rėmo briau-

noje montuojama apsauginė apvali guma, jos vidumi siunčiamas infraraudonasis spindulys. Vartų kelyje atsiradus kliūčiai guma suspaudžiama, infraraudonųjų spindulys nutrūksta ir vartai sustoja. Automatiškai užsidarančiuose vartuose montuojamas šviesos barjeras, atsiradus vartų kelyje kliūčiai, jis vartus sustabdo ir juos šiek tiek praveria atgal.

Rekomenduojama tepti Visi kiemo vartų mechanizmai ir pavaros yra lauke, todėl jų veikimą gali trikdyti oro sąlygos. Nuolat reikia valyti fotojutiklius. Pavaros krumpliastiebis, kaip ir automobilis, po nakties gali būti apledėjęs. Prasidedant žiemai rekomenduojama papildomai sutepti judančias detales ir mazgus. Patartina profilaktiškai tepti vartų spynas ir užraktus, ratukų guolius ir ratukų judėjimo kreipiamąsias detales, šarnyrus ir lankstus, nes į juos patenka vandens ir sniego. Tepti pravers universalios „WD – 40“ ar kitų gamintojų analogiškos priemonės. Spyruoklėms, guoliams ir kitoms judančioms detalėms dengti

žiemos sezono metu puikiai tinka „Würth“ ar „saBesto“ ilgalaikio poveikio purškiamasis tepalas ir išcentrinėms jėgoms atsparus pusiau tirštas tepalas. Rūpestingi vartų savininkai kai kurias vartų detales padengia specialiomis priemonėmis, jos mažina atvirų mechanizmų užterštumą. Prie specialiomis medžiagomis padengtų paviršių nelimpa dulkės ir purvas. Reikia pažymėti, kad tinkamas tepimas ne tik prailgina mechanizmų tarnavimo laiką, bet ir slopina vibraciją ir mažina kiemo ar garažo vartų keliamą triukšmą.

Paprasta valdyti Populiariausias tradicinis vartų pavaros valdymo būdas – nuotolinio valdymo pultelis. Tai patogu, nes atidarant vartus nereikia išlipti iš automobilio, taip pat pultelyje galima instaliuoti kitų funkcijų valdymą, pvz., įjungti apšvietimą arba atidaryti garažo vartus. Galimi kiti valdymo būdai: sieninis impulsinis jungiklis, raktinis jungiklis (pasukus specialiame įtaise raktelį, vartai atsidaro). Kodinio jungiklio pliusas – vartais gali naudotis daug žmonių, nereikia

nešiotis pultelio ir nėra pavojaus jį pamesti. Sparčiai populiarėja pirštų atspaudų skaitytuvai. Jei vartotojų skaičius didesnis, šis valdymo būdas yra daug pigesnis nei nuotolinio valdymo pultelių sistema. Nuotolinio valdymo pulteliai įrengiami automobiliuose, pvz., įstatomi į cigarečių degiklio lizdą, tad artėjant prie vartų nereikia raustis kišenėse ieškant pultelio. Nutrūkus elektros srovės tiekimui pasinaudojama vartų atblokavimo įrenginiu, jis saugumo sumetimais užrakinamas paprasta spyna. Ši ir kitos vartų saugumo priemonės prisideda prie bendros namo apsaugos sistemos. Įrengtos vaizdo stebėjimo kamera ir signalizacija yra gerokai svarbesnės namo apsaugos priemonės – per tvorą ir vartus visada galima perlipti, žinoma, jei neįrengta teritorijos perimetro apsauga. Bene didžiausias vartų teikiamas saugumo pojūtis – grįžus namo tamsią naktį neišlipant iš automobilio įvažiuojama į kiemą ir paskui save uždaromi vartai.

2013 ruduo  Mano namo statyba

107


TEO

Jums padės! Patikėkite telekomunikacijų įrengimo, derinimo ir remonto darbus kvalifikuotiems TEO specialistams, kurie operatyviai ir profesionaliai atliks šiuos darbus Jūsų namuose.

Paslaugos • Įrengsime, prijungsime ir sureguliuosime skaitmeninės televizijos anteną. • Įrengsime, patikrinsime ir suremontuosime telekomunikacijų tinklą (namų telefonas, internetas, televizija). • Prijungsime ir sukonfigūruosime TEO teikiamą telekomunikacinę įrangą (maršrutizatorius, TV priedėlius). • Konsultuosime įsirengiant buto ar namo vidaus telekomunikacinius tinklus (LAN). • Parodysime ir pažymėsime telekomunikacinius tinklus, trasas. Darbo laikas skaičiuojamas vienos valandos tikslumu. Darbams panaudotų medžiagų kaina į valandinį paslaugų įkainį neįskaičiuota ir klientas už jas apmokestinamas papildomai.

būti su pasauliu

Užsisakykite mokamu tel. 1817

Mano namo statyba (2013 rudens numeris)  

"Verslo žinių" nemokamas specializuotas leidinys naujakuriams.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you