Page 1


Mieli VU TSPMI bendruomenės nariai ir bičiuliai, lyginant su Vilniaus universiteto istorija, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto veiklos laikotarpis – 25 metai – yra labai trumpas. Kita vertus, jis siekia beveik tiek pat, kiek Lietuvos valstybingumo laikotarpis po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir net daugiau nei dabartinės

Lietuvos

Konstitucijos

gyvavimo laikotarpis. Kaip studentas atsimenu pirmuosius TSPMI veiklos metus ir tada mažose patalpose Baltupiuose tvyrojusį entuziazmą imtis naujų valstybei, jos diplomatinei

tarnybai

ir

visuomenei

svarbių dalykų – politikos bei tarptautinių santykių studijų ir mokslinių tyrimų. Pirmieji TSPMI dėstytojai, administracijos darbuotojai, studentai ir alumnai sukūrė tą branduolį, kurį prasmingai papildydavo vis nauja karta. Autentiška akademinių ieškojimų ir noro atsakingai veikti dvasia, buvo ir, tikiu, visada bus vienas iš svarbiausių instituto bendruomenės bruožų. Žingeidumas, eksperimentavimas su dėstymo ir tyrimų metodais, vertybiniai ir akademiniai ginčai yra būtini siekiant aukšto lygio studijų ir mokslinių tyrimų, kurie būtų įdomūs ne tik mums, bet ir kolegoms Vakarų universitetuose, ir tuo pačiu padėtų mums patiems pilnavertiškai dalyvauti Lietuvos politinės bendruomenės reikalų svarstymuose ir sprendimuose. Neatsitiktinai taip formuluojame instituto misiją – ugdyti kuriantį elitą Lietuvai ir pasauliui. O galvodamas apie instituto ateitį, noriu mūsų bendruomenės nariams ir bičiuliams palinkėti gebėjimo atsirinkti, kas yra tie svarbūs dalykai, mūsų vertybės, kurias turime stengtis išsaugoti ir stiprinti, o ką turim nuolat peržiūrėti ir nebijoti keisti dėl nuolat kintančio pasaulio. Kitaip sakant, linkiu atrasti išmintingą balansą tarp tradicijų ir progresyvumo. Ir kviečiu dalyvauti šventinės savaitės renginiuose bei pasisemti įkvėpimo vieniems iš kitų. Ramūnas Vilpišauskas


Turinys Trumpai apie gimtadienį...............................................................................................................................................................................3 Programa.............................................................................................................................................................................................................4 VU TSPMI studentų diskusija „Kur yra meilė?”...................................................................................................................6 VU TSPMI profesorių diskusija „25 politikos mokslų metai”........................................................................................7 Naktis institute: kviečia studentų organizacijos...............................................................................................................8 Prof. A.Jokubaičio ir prof. R.Vilpišausko diskusija „Dar kartą apie suverenitetą”..........................................9 Uždarymo renginiai..........................................................................................................................................................................10 Hi25! 25 susitikimai su VU TSPMI bendruomenės nariais............................................................................................11 Pabaigai...............................................................................................................................................................................................................21


Trumpai apie gimtadienį... Ketvirtį amžiaus – tiek laiko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) gyvuoja su įkvėpimu ir juo dalinasi su kitais. Prieš 25 - erius metus, kartu su Instituto įkūrimu, Lietuvoje buvo pradėta ir nauja, moderni bei įkvepianti politikos mokslų disciplina. 25 - erius metus esame vieni iš lyderių ugdant kritiškai mąstantį, laisvą, plataus akiračio, smalsų, vertybiškai orientuotą ir visuomeniškai aktyvų jaunimą. Per šiuos metus augome ir keitėmės kartu su atgimusia Lietuva: sėkmingai įveikę kūrimosi iššūkius formavome savo tapatybę, tapome matomi visuomenėje, susikūrėme savo namus Vokiečių gatvėje, brendome ir tobulėjome. „Mes“ – tai pirmiausia, tyrėjai ir mokslininkai. Nuo pat pradžių keldami sau aukštus reikalavimus, VU TSPMI pelnytai išlieka kokybės ženklu. Kaip anksčiau, taip ir šiandien, esame aktyviais akademinio ir visuomeninio gyvenimo lyderiais. „Mes“ – tai visi alumnai, kurių yra daugiau nei 3000. Plačiai pasklidę po pasaulį ir įvairias sritis. Mūsų bendruomenė prisideda prie pokyčių valstybėje viešajame ir privačiame sektoriuose bei tarptautinėse institucijose. Be VU TSPMI alumnų šiandien sunkiai įsivaizduojama Lietuvos diplomatija, valstybės valdymas, akademinis bei viešasis gyvenimas. Tad vasario 7 d. – mums visiems ypatinga proga. Mes 25-erius metus su įkvėpimu kurdami save, taip pat kuriame Lietuvą ir pasaulį. Švęskime kartu!

švęsime

tai,

kad


Programa Visą savaitę, vasario 6-10 dienomis, Institute vyks šventinės savaitės renginiai. Pagrindinis tikslas - pasidžiaugti Instituto bendruomene ir jos įkvepiančiais darbais. Viena pagrindinių šios šventinės savaitės dalių bus 25 susitikimų ciklas: 5 dienas po 5 įkvepiančias Instituto alumnų, globėjų, partnerių, dėstytojų ir studentų, istorijas. Kiekvienas iš šių susitikimų truks 25 minutes. Koncentruotos įkvėpimo dozės 25-eriems metams į priekį! Kiekvieną šventinės savaitės vakarą vyks po išskirtinį renginį.


VU TSPMI studentų diskusija „Kur yra meilė?“ Vasario 6 d., pirmadienį, 17:25, VU TSPMI, Vokiečių g. 10, 402 aud. vyksianti VU TSPMI studentų diskusija „Kur yra meilė?“ „Kur yra meilė?“ – klausimas, neduodantis ramiai gyventi dažnam. VU TSPMI gimtadienio proga, referuojant į JAV grupės The Black Eyed Peas dainą „Where is the love?“ studentai surengs kiek netradicinę diskusiją meilės pasaulyje tema. Tai bus linksmai rimtas pokalbis apie naują pasaulio tvarką ir jos keliamus iššūkius politiniams procesams, apie lygias galimybes ir nepramušamas stiklo lubas. Šia proga VU TSPMI studentai taps tikrais politologais ir garsiai išsakys tai, kas paprastai lieka tarp seminaro auditorijos sienų. Juk jų metu labai dažnai išsakomos nepaprastai įdomios mintys, kurios būna vertos plačios auditorijos, tačiau taip ir lieka už uždarų durų. Diskusiją moderuos VU TSPMI doktorantas Linas Kojala. Dalyvauja: Gabrielius Zaveckas (I k.), Žilvinas Galimovas (II.k.), Teodoras Žukas (III k.), Ieva Liutkutė (Politika ir medijos, I k.), Dovilė Ibianskaitė (Politika ir medijos, II k.), Kristina Tamelytė (Šiuolaikinės politikos studijos, I k.), Kamilė Šeraitė (Rytų Europos ir Rusijos studijos), ir Eigilė Čygaitė (Tarptautiniai santykiai ir diplomatija).


VU TSPMI profesorių diskusija „25 politikos mokslų metai“ Vasario 7 d., antradienį, 17:25, VU TSPMI, Vokiečių g. 10, 402 aud. Vyks VU TSPMI profesorių diskusija „25 Politikos mokslų metai“. Būtent vasario 7-ąją VU TSPMI sukaks 25- eri. Ta proga norime pakviesti į diskusiją, kuri pristatytų tai, kuo didžiuojamės labiausiai – po nepriklausomybės įsteigtą, naują ir įkvepiančią politikos mokslų discipliną. Politikos mokslai Lietuvoje neįsivaizduojami be VU TSPMI indėlio, o šis - be VU TSPMI profesorių. Kviečiame į diskusiją su mūsų profesoriais apie tai, kaip augo ir keitėsi politikos mokslų disciplina, kaip jie tapo politikos mokslų profesoriais ir kaip įsivaizduoja disciplinos ateitį.

Diskusijoje dalyvaus Instituto profesoriai: Ramūnas Vilpišauskas, Alvydas Jokubaitis, Tomas Janeliūnas, Natalija Arlauskaitė, Ainė Ramonaitė, Vitalis Nakrošis, Gediminas Vitkus. Moderuos VU TSPMI doktorantas Vilius Mačkinis.


Naktis institute: kviečia studentų organizacijos Trečiasis vakarinis renginys - itin išskirtinis. Vasario 8 d, trečiadienį, nuo 18:25 iki vidurnakčio siaus „Naktis institute“ Šį vakarą VU TSPMI studentų organizacijos – Studentų atstovybė, korporacija RePublica ir Studentų mokslinė draugija – kvies praleisti Institute! Vakarą pradėsime nuo 18:25 val., o jį atidarys vasario mėnesio Gagarin on the Moon viktorinos žaidimas. Kaip ir visada, komandos kviečiamos registruotis el. paštu: matas.balt@gmail.com

Keletas kitų, mūsų erdvėse vyksiančių, nakties renginių:         

orientacinės varžybos institute, pasidainavimai su korporacija RePublica, fechtavimo pamokos, knygų apsikeitimo kampelis, tradiciniai SMD skaitymai su doc. dr. Inga Vinogradnaite, prof. Ainės Ramonaitės paskaita apie alų, šokiai kartu su virtualiais žaidimo „Just dance“ mokytojais, VU TSPMI kinematografinio archyvo peržiūra, Karolio Kaupinio baigiamojo filmo „Belaukiant laisvės arba Nusišypsok mums, Berlinai“ peržiūra.

Ir tai - tik dalis visų Nakties linksmybių! Apie pasikeitimus – informuosime, todėl sekite informaciją instituto "Facebook” paskyroje.


Prof. A.Jokubaičio ir prof. R.Vilpišausko diskusija „Dar kartą apie suverenitetą“ Vasario 9 d. (ketvirtadienį), 17:25, 402 aud. Ilgai laukta ir brandinta prof. Alvydo Jokubaičio ir prof. Ramūno Vilpišausko diskusija „Dar kartą apie suverenitetą“ Du tyrimų laukai, du požiūriai, du intelektualai – diskusija apie šiuolaikinio pasaulio iššūkius valstybės suverenumui ir sampratai. Transnacionalinių institucijų ir veikėjų, mąstymo tradicijų ir paprasčiausio neišmanymo pasekmės šiuolaikinei valstybei, visuomenei ir tautai. Diskusiją moderuos doc. dr. Inga Vinogradnaitė.


Uždarymo renginiai Vasario 10 d. VU TSPMI 25 – ojo gimtadienio savaitės uždarymo renginiai. 18 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyks šventinis priėmimas – atviras visiems bendruomenės nariams. Gimtadienio savaitės vinis ir linksmybių pratęsimas – vakarėlis „Sidabrinis jubiliejus“ muzikiniame klube „Tamsta“ (A.Strazdelio g. 1). Pradžia 21 val. Durys 20 val.

Vakarėlio metu pažadame:     

gerą nuotaiką, šaunų būrį savų žmonių, legendomis apipintą ir net už Instituto ribų žinomą gyvo garso VU TSPMI alumnų grupę, DJ Gintarą, nepamirštamą naktį!

Dėmesio! Įėjimas mokamas. Bilieto kaina – 5€. Bilietus nuo vasario 6 d. platins VU SA TSPMI, o renginio dieną juos galėsite įsigyti prie įėjimo į renginį.


Hi25! 25 susitikimai su VU TSPMI bendruomenės nariais

Visa savaitė Institute bus šventinė, o jos pagrindinė idėja yra pasidžiaugti instituto bendruomene, ir jos įkvepiančiais darbais. Šventės šūkis – „25 metai įkvėpimo“. Viena iš pagrindinių šios šventinės savaitės dalių bus 25 įkvepiančių susitikimų ciklas. Kiekvienas iš šių susitikimų truks 25 minutes, kurios skirtos bendruomenės narių, VU TSPMI kolegų ir partnerių istorijoms bei pasisakymams pasirinktomis temomis ir klausimams iš auditorijos. Todėl kviečiame susipažinti su mūsų gimtadienio šventės pranešėjais!


Aušrinė Armonaitė Ji – Lietuvos Respublikos Seimo narė, liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja, buvusi Vilniaus miesto tarybos narė. Domisi socialinių ir politikos mokslų literatūra bei užsienio politika. Aušrinė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį (2012 m.) bei viešosios politikos analizės magistrą (2014 m.). Susitikimo tema ir laikas: „Ką teorinės politikos mokslų žinios suteikia praktinei politinei veiklai?“, vasario 6 d., 11:25.

Paulius Ambrazevičius Komikas, vertėjas, buvęs televizijos viktorinos „Kas ir kodėl?“ vedėjas. Paulius buvo vienas iš pirmųjų žmonių Lietuvoje, pradėjusių stand-up komedijos žanrą ir per aštuonerius metus spėjo ant scenos lipti daugiau kaip tris šimtus kartų, į Lietuvą atvežė keliasdešimt užsienio komikų ir taip sėjo vakarietiškos humoro kultūros sėklą Lietuvos dirvoje. Paulius 2008 m. baigė VU TSPMI bakalauro programą, todėl įkvepiančioje 25 minučių kalboje jis papasakos apie penkis dalykus, kuriuos VU TSPMI jį išmokė. Susitikimo tema ir laikas: „Mama, nepyk, kad netapau ambasadorium“, vasario 6 d. 12:25

Giedrius Dusevičius Ekonomistas ir finansininkas, turintis ilgametę didelių organizacijų ir finansinių institucijų valdymo patirtį. Baigęs ekonomikos bei politikos mokslus VU TSPMI (1994). Giedrius yra VU TSPMI Alumni draugijos tarybos pirmininkas, VU TSPMI Globėjų tarybos narys, ilgametis „Hansabanko“ („Swedbank“) valdybos pirmininkas. Jo profesinis interesas yra padėti ugdyti lyderius, kuri būtų kompetentingi ir gebėtų kurti tvarius ir kokybiškus pokyčius Lietuvoje bei šalies viešajame valdyme, todėl susitikimo metu Giedrius kalbės apie lyderystę ir bendruomeniškumą bei jų svarbą, Apie VU TSPMI bendruomenę bei tai, koks galingas ir vieningas resursas tai yra Susitikimo tema ir laikas: „Kodėl reikalinga VU TSPMI Alumni draugija?", vasario 6 d. 14:25.


Vytenis Škarnulis Vytenis 2012 m. baigė VU TSPMI bakalauro programą. Save pristato kaip eklektišką asmenybę. Sako, jog yra besimėtantis, iki šiol nerandantis sau vietos, bet tuo labiausiai ir besidžiaugiantis. Įkvepiančioje 25 minučių kalboje Vytenis papasakos kodėl toks gyvenimo būdas yra pats įdomiausias ir produktyviausias, o smagiausia dalis ne sėkmė, o kelias į ją." Šiuo metu jis yra kūrybinių informacinių technologijų agentūros „KEMDU“ vadovas. Savo darbovietę pristato taip: an agency with wild minds at both ends of web creation process: creative design and development. Taip pat, jis yra „tvarkytojai.lt“ bendraįkūrėjas. Susitikimo su tema ir laikas: „Ieškoti sėkmės neapsimoka, geriau ieškoti kelio į ją“, vasario 6 d., 15:25.

Natalija Arlauskaitė VU TSPMI dėstytoja, kino ir vizualumo tyrinėtoja. Dabartinės jos interesų sritys - kritinė ir vizualumo teorija, istorinės atminties formos, feminizmas. Susitikimo metu Natalija kalbės apie tai, kaip popkultūros herojai vampyrai susiję su politine ir istorine vaizduote. Taip pat, pabandys atsakyti į klausimus kada ir kaip jie tampa laisvių šaukliais? Jų tiek daug - kas kita(s)? Šio susitikimo tema ir laikas: „Viskas, ką reikia žinoti apie vampyrus“, vasario 6 d., 16:25.

Robertas Dargis VU TSPMI Globėjų tarybos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas - prezidentas, UAB "EIKA" valdybos pirmininkas. 2009 m. buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, buvo vienas iš „Ambersail“ projekto iniciatorių. Susitikimo metu Robertas Dargis kalbės apie tai, ką jam malonu kalbėti - bendruomenės telkimą bei mūsų valstybės visuomeninio elito vystymąsi. Susitikimo tema ir laikas: „Kas formuoja asmeninę atsakomybę už valstybę?“, vasario 7 d., 11:25 val.


Dovilė Jakniūnaitė Ji yra VU TSPMI Tarptautinių santykių katedros docentė, vadovauja VU TSPMI Rusijos ir Vidurio Rytų Europos studijų centrui. Institute dėsto nuo 2003 m., o 2007 m. gavo socialinių mokslų daktaro laipsnį. Susitikimo metu Dovilė nutols nuo savo įprastų profesinių interesų srities ir pasidalins mintimis apie tai, ko verta mokytis ir ko neverta bei kodėl politikos mokslai nėra ir niekada nebus profesija. Susitikimo tema ir laikas: „Ko galima išmokti iš sąvaržėlės?", vasario 7 d. 12:25.

Urtė Andriukaitytė Urtė - gerai pažįstama tinklinio pasaulio atstovams ir šios sporto šakos mėgėjams. Ji su savo komandos drauge (-ėmis) jau yra spėjusios tapti įvairių čempionatų bei turnyrų prizininkėmis ar nugalėtojomis. Priešingai nei dauguma kitų mūsų kalbėtojų, Urtė dar tik studijuoja VU TSPMI, bet jos istorija ne ką mažiau įkvepianti. Pati save apibūdina kaip antro kurso studentę, besivaikančią olimpinės svajonės, todėl jos artimiausi tikslai - VU TSPMI bakalauro diplomas ir Tokijo olimpiada 2020 metais. Susitikimo metu Urtė kalbės apie tai, kaip įmanoma suspėti padaryti viską, ko trokšti – gerai krimsti trokštamos specialybės mokslus, sėkmingai žengti sportinių (olimpinių) tikslų link. Susitikimo tema ir laikas: „Neįmanoma parašyti rašto darbo tinklinio aikštelėje? Baikit, nemanau", vasario 7 d., 14:25.

Arnoldas Pranckevičius Jis yra naujasis Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje vadovas, prieš tai vienuolika metų dirbęs Briuselyje, Europos Parlamento pirmininkų Jerzy Buzeko ir Martino Schulzo užsienio politikos patarėju, koordinavęs specialią prezidentų Pato Coxo ir Aleksandro Kwasniewskio derybinę misiją Ukrainoje. Karjerą pradėjo Prezidento Valdo Adamkaus komandoje, baigė tarptautinių santykių bakalauro studijas Kolgeito universitete JAV ir įgijo Europos studijų magistro laipsnį Paryžiaus politikos mokslų institute. Susitikimo tema ir laikas: „Nuo Lietuvos Prezidentūros iki Europos Parlamento: darbo su penkiais prezidentais užkulisiai ir diplomatinės pamokos“, vasario 7 d., 15:25.


Ingrida Šimonytė Ji – Lietuvos Respublikos Seimo narė, tačiau daugelis ją jau puikiai pažįsta dėl įvairiausių priežasčių, nes jos biografija ir patirtys – įspūdingos. Ingrida buvo Mokesčių departamento direktorė, ilgametė LR Finansų ministerijos darbuotoja - ekonomistė, sekretorė, viceministrė bei XV-osios LR Vyriausybės finansų ministrė. Nuo 2014 m. iki 2016 m. ėjo VU Tarybos pirmininkės pareigas. Taip pat, keletui jauniausių VU TSPMI kartų ji pažįstama ir kaip instituto dėstytoja (2013-2016). Susitikimo metu Ingrida paaiškins tai, ko daugybė VU TSPMI studentų nesupranta ir purtosi – kodėl politikui (ir politologui) svarbu išmanyti ekonomiką bei dalinsis savo neeilinėmis žiniomis bei patirtimis. Susitikimo tema ir laikas: „Kam politikams ekonomika?“, vasario 7 d., 16:25 val.

Donatas Puslys Donatas VU TSPMI baigė du kartus – 2008 m. politikos mokslų bakalauro programą, o 2010 m. lyginamosios politikos magistro programą. Daug kam geriau pažįstamas kaip publicistas, žurnalistas ir vyriausiasis „Bernardinai.lt” redaktorius. 2014 m. Donatas buvo išrinktas Metų tolerancijos žmogumi. Susitikimo metu jis pakvies grįžti į vaikystę ir kalbės apie pasakas. Susitikimo tema ir laikas: „Kodėl politologams derėtų skaityti pasakas?”, vasario 8 d., 11:25.

Guoda Azguridienė Guoda Azguridienė turi matematikės išsilavinimą, yra ekonomikos mokslų daktarė, bet VU TSPMI bendruomenei yra pažįstama kaip buvusi instituto dėstytoja. Vis dėlto greta šių veiklų ji gali kalbėti ir apie… maistą. 2007 m. su bendraminčiais įsteigė įmonę „Sveiki produktai“. Šiuo metu yra jos Valdybos narė ir asortimento vadovė. 2014 m. išleido knygą „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Susitikimo tema ir laikas: „Ar toli maisto verslas nuo socialinių mokslų?“, vasario 8 d., 12:25.


Rugilė Trumpytė "Transparency International" Lietuvos skyriaus atstovė. Dirbdama TILS Rugilė siekia, kad valstybės institucijos taptų atviresnės ir skaidresnės, o gyventojai turėtų realias galimybes dalyvauti valstybės ir miestų kūrime. Rugilė taip pat yra Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties stebėtojų tarybos narė. Šiuo metu savanoriauja ir bando į Lietuvą perkeltiems pabėgeliams parodyti, kad Lietuva - tai daugiau nei tik Ruklos bendrabutis. 2012 m. Rugilė baigė lyginamosios politikos magistro programą. Susitikimo tema ir laikas: „Kas, jei ne tu?”, vasario 8 d., 14:25.

Laura Kešytė Turinio rinkodaros projektų redaktorė naujienų portale „15min“, meno apžvalgininkė. VU TSPMI alumnė: BA politikos mokslai (2013). Šiuo metu studijuoja Meno istorijos, teorijos ir kritikos magistro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Muzikantė, dainininkė, dainų kūrėja. Buvusi grupės „Kiauras Kibiras“, „Cats in Cosmos“ vokalistė. 2011 – 2013 metų MIDI Roko operų vokalistė–vokalų vadovė. Laura kalbės apie kūrybingumą: kaip vaizduotė leidžia sintezuoti įgytas patirtis. Šiuo metu ji dirba portalo 15min reklamos skyriuje, rašo magistrinį apie nostalgiją kine ir kuria muziką naujam albumui. Susitikimo tema ir laikas: „Apie Platoną, bliuzroką, reklamą ir nostalgišką kiną“, vasario 8 d., 15:25.

Karolis Kaupinis Jis TSPMI bendruomenei pažįstamas kaip studentas, išdrįsęs savo baigiamąjį darbą paversti filmu apie laisvę. 2009 m. Karolis baigė bakalauro studijų programą, o 2011 m. Lyginamosios politikos magistro programą. Jis yra žurnalistas ir režisierius, 2015 m. apdovanotas Sidabrine gerve už geriausią trumpametražį filmą „Triukšmadarys”. Susitikimo tema ir laikas: „Tarpinė būsena”, vasario 8 d., 16:25.


Anne Hall Ambasadorė Anne Hall yra karjeros diplomatė, JAV aukščiausio rango diplomatų tarnybos narė, turinti ministrės patarėjos rangą bei nemažai darbo su Europos šalimis patirties. 2013-2014 m. ji vadovavo Vidurio Europos reikalų padaliniui prie Europos ir Eurazijos reikalų biuro. Eidama šias pareigas buvo atsakinga už ryšius su tokiomis šalimis kaip Austrija, Bulgarija, Čekija, Lenkija, Lichtenšteinas, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Šveicarija ir Vengrija. 2010-2013 m. Anne Hall dirbo JAV ambasadorės pavaduotoja ir kurį laiką ėjo laikinosios reikalų patikėtinės pareigas JAV ambasadoje Vilniuje. Prieš tai, 2006-2009 m., vadovavo JAV generaliniam konsulatui Krokuvoje. Susitikimo tema ir laikas: „Be open to unexpected“ arba „Būk atviras netikėtumams“, vasario 9 d. 11:25.

Vaidotas Beniušis Jis yra baigęs teisės studijas, bet visą laiką dirbo žiniasklaidoje. Paskutinius aštuonerius metus dirba BNS naujienų agentūroje, dabar čia yra direktoriaus pavaduotojas turiniui. Nuo 2010 metų bendradarbiauja su AFP (Agence France Presse) naujienų agentūra. Susitikimo tema ir laikas: „Žiniasklaida pasaulyje po tiesos“, vasario 9 d., 12:25.

Nerijus Stankevičius Lietuvos kariuomenės, Jungtinio štabo Karinio rengimo valdybos viršininkas. Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnyboje -22 metus, tarnybos metu tarnavęs įvairiose pareigose, tame tarpe bataliono vado, dalyvavęs tarptautinėje operacijoje Afganistane. Kalbės apie lyderystę, remdamasis asmenine patirtimi tarptautinėje operacijoje Afganistane, kur vykdė Provincijos atkūrimo grupės vado pareigas. Apie tai, kaip orientuotis „karo rūke“ – kur daug nežinomybės, kur duomenys apie priešiškas pajėgas nėra tikslūs, o ryšiai su vietiniais nepatikimi. Apie tai, kaip tokioje aplinkoje priiminėti sprendimus, vadovauti tarptautiniam kontingentui, įkvėpti pavaldinius. Susitikimo tema ir laikas: „Karo migloje“, vasario 9 d., 14:25.


Arminas Darasevičius Bent šiek tiek su vyno pasauliu susipažinę žmonės žino, kas yra someljė, ką jis daro restorane ir ko iš jo galima tikėtis. Tačiau Lietuvos profesijų klasifikatoriuje tokios profesijos nėra. Yra vyno padavėjas. Bet tai nesutrukdė privačia iniciatyva prieš dešimt metų atsirasti Lietuvos someljė asociacijai, kuriai vadovauja VU TSPMI alumnas Arminas. Jis 2006 m. baigė Europos studijų magistro programą. Taip pat Arminas yra vienas iš restoranų „Time“, „Dine“, "SOMM" bei "RISE" įkūrėjų, 5 kartus tapo Lietuvos someljė čempionu. Susitikimo tema ir laikas: „Vynas, pažinimo džiaugsmas“ , vasario 9 d., 15:25

Alvydas Žabolis VU TSPMI globėjas, investicijų bendrovės „Žabolis ir partneriai" vadovaujantis partneris. Susitikimo tema ir laikas: „Gedimino laiškas 2017”, vasario 9 d., 16:25.

Indrė Vileitė Organizacijos „Raudonosios nosys Gydytojai klounai“ įkūrėja ir vadovė. Ji jau 7 metus rūpinasi, kad pažeidžiamiausios visuomenės grupės gautų profesionalią emocinę paramą ir net sudėtingiausiose situacijose atsidūrę žmonės, ypač vaikai, nepamirštų šypsotis. Indrė "užaugino" organizaciją nuo nedidelio vienkartinio projekto iki profesionalios, reguliarią programą ir pastovų finansavimą turinčios organizacijos. Ji gerai pažįsta nevyriausybinio sektoriaus Lietuvoje "virtuvę" ir papasakos, kodėl verta įsitraukti į NVO veiklas. Organizacijos „Raudonosios nosys Gydytojai klounai“ įkūrėja 2007 metais Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo politikos mokslų bakalauro diplomą. Susitikimo tema ir laikas: „Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje: mitai ir tikrovė“, vasario 10 d., 11:25.


Ieva Ivonė Ieva yra kavos manufaktūros „Taste Map“ bendra-autorė/įkūrėja/ savininkė. Jos ir vyro kartu vykdomo verslo tikslas ir įkvėpimo šaltinis – naujas žmonių požiūris į gerą kavą ir jos potencialą. Dėl šios priežasties jie aktyviai vykdo kavos edukaciją: kalba apie atsakingą vartojimą, negaili patarimų ruošiantiems ją namuose ir plečia žinias ir jomis dalinasi su visuomene. Kavos pasaulyje jau sukasi daug metų. Nuo 2011-ųjų yra dalyvavusi ir laimėjusi prizines vietas Lietuvos kavos ruošimo čempionatuose, nugalėjusi Lietuvos LATTE ART čempionate bei užėmusi aukštą 14 vietą 2013 m. Pasaulio LATTE ART čempionate. Ieva 2013 m. baigė VU TSPMI bakalauro programą. Susitikimo tema ir laikas: „Nuo utopijos iki svajonės tik vienas žingsnis“, vasario 10 d., 12:25.

Indrė Makaraitytė Žurnalistė ir politikos apžvalgininkė, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro (1999 m.) ir Lyginamosios politikos magistro (2001 m.) programų absolventė, TSPMI Globėjų Tarybos narė. 1998–2009 m. savaitraščio „Atgimimas“ vyriausioji redaktorė, buvusi VU TSPMI dėstytoja. Jos „profesiniai arkliukai“ – politinis finansavimas, interesų grupės ir politinė korupcija. 2008 m. už geriausius žurnalistikos darbus ir iniciatyvas I. Makaraitytė apdovanota Antano Macijausko premija. Susitikimo tema ir laikas: „Kaip demaskuoti politikus?“, vasario 10 d., 14:25.

Jurgis Vilčinskas Jis Europos Sąjungos Delegacijos Ukrainoje spaudos ir komunikacijos vadovas. Ankstesniais metais dirbo Europos Sąjungos delegacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje Politikos bei Ekonomikos skyriaus vadovu (2010-2014), Prezidento Valdo Adamkaus konsultantu užsienio politikos klausimais (2004-2006) Jurgis baigė VU TSPMI bakalauro programą (1998) bei viešojo administravimo magistro programą (2000). Taip pat Oksfordo Diplomatinių studijų programą (2001), TVF Instituto iri Klingendalio Tarptautinių santykių instituto programas.


Tomas Vytautas Raskevičius Tomas šiuo metu dirba žmogaus teisių politikos koordinatoriumi Nacionalinėje LGBT Teisių organizacijoje, kuruoja su transseksualių asmenų teisėmis bei Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos žmogaus teisių priežiūros mechanizmais susijusius klausimus. Studijų metais yras stažavęsis JAV ambasadoje Vilniuje, LR Užsienio reikalų ministerijoje, Vengrijos LGBT organizacijoje Háttér ir LGBT* bendruomenės centre Brukline (Niujorkas, JAV). VU TSPMI alumnas: BA politikos mokslai (2011); Žmogaus teisių magistro diplomas Centriniame Europos universitete (Budapeštas, Vengrija) (2012). Susitikimo tema ir laikas: „Žmonės, ne propaganda. LGBT Lietuvoje“, vasario 10 d. 16:25.


Pabaigai...

Apie VU TSPMI įkūrimą kalbamės su jo kūrėju, pirmuoju direktoriumi, buvusiu Konstitucinio teismo teisėju ir pirmininku, o dabar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju prof. Egidijumi Kūriu.

Kokia buvo kuriamo VU TSPMI vizija? Kas Jus asmeniškai motyvavo imtis tokio tikslo? Kai buvo nuspręsta įkurti institutą, vargu ar kas nors universitete ir juo labiau už jo ribų apskritai turėjo aiškią viziją, koks tas institutas bus. Drįsčiau teigti, kad vizija plėtojosi kartu su institutu. Institutas buvo įkurtas universiteto iniciatyva, ne valstybės. Tą iniciatyvą parodė tuometinis rektorius prof. Rolandas Pavilionis. Jo suburta keliolikos žmonių grupė porą kartų paposėdžiavo, kažką pasitarė bendrais bruožais ir galiausiai pasiūlė paskirti instituto vadovybę – trijų asmenų Direktorių tarybą, o jau ši turėjo imtis konkrečių darbų. Aš buvau vienas iš tų trijų. Kartu su dviem kolegomis – doc. Rasa Ališauskiene ir (dabar jau) prof. Aleksandru Dobryninu ėmėmės to darbo. Visi dar turėjome ir kitų darbų universitete. Taigi jokios specialios motyvacijos lyg ir neturėjau: pakvietė – sutikau. O pakvietė gal dėl to, kad buvau pirmas, pradėjęs Lietuvoje skaityti politologijos kursą Teisės fakulteto studentams. Nei finansavimo institutui nebuvo numatyta, nei bent kiek patenkinamų patalpų skirta, o kurį laiką ir darbuotojų nebuvo – tik trijų žmonių vadovybė skambiu pavadinimu Direktorių taryba. Išprašėme vieną, paskui antrą raštvedžio etatą, kad būtų bent kas popierius padėlioja. Iš pradžių glaudėmės viename kambarėlyje Baltupiuose, po kelių mėnesių iš esmės savavališkai užėmėme dar du, kol kaimynai (ir pastato šeimininkai) filosofai atostogavo. Dabar tai atrodo juokinga, bet taip buvo. Užtat pats instituto įsteigimas buvo ohoho. Į iškilmingą universiteto Tarybos 1992 m. vasario 7 d. posėdį Mažojoje auloje susirinko visi ar beveik visi akredituoti ambasadoriai, Vyriausybės nariai, atvyko Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, net būsimasis kandidatas į prezidentus p. Stasys Lozoraitis. Niekas iš pakviestųjų, tiesa, nematė, kaip Tarybos nariai (manau, neišskiriant nė rektoriaus) prieš posėdį iš namų prinešė sumuštinių ir dar šio bei to, kad būtų kuo tuos svečius pavaišinti. Laikai buvo išties skurdūs. Tuomet apie institutą buvo kalbama tik kaip apie diplomatijos akademiją, kurios Lietuvai reikėjo ir kurios nebuvo. Net jo pavadinimą angliškai kažkas išvertė Foreign Affairs Institute. Todėl ir pirmoji studijų programa buvo


„Tarptautiniai santykiai“. Tos studijos truko tik dvejus metus. Studijuoti pagal tą programą buvo priimami jau turintieji aukštąjį išsilavinimą arba bebaigiantys universitetą studentai. Priėmimą vykdėme tik du kartus. Šiandien tas studijas vadintume magistrantūros studijomis, bet 1992 m. Lietuvos aukštajame moksle net magistro sąvokos nebuvo. Į pirmųjų mokslo metų atidarymą rugsėjo mėnesį vėl susirinko ministrai ir ambasadoriai. „Gaudeamus“, televizija (tuo metu bene vienintelė) ir kitokia žiniask-

VU TSPMI įkūrimas, 1992 m. Sveikinimo žodį taria Stasys Lozoraitis

laida (tokio žodžio 1992 m. taip pat nebuvo), skambios kalbos: čia bus rengiami atsikūrusios Lietuvos diplomatai! Tik va – kalbos baigėsi, o problemos liko, tiksliau, tik tada jas pradėjome matyti, ir... kuo toliau, tuo daugiau. Tad netrukus supratome, kad neturint politologo specialybės taip trokštama diplomatijos akademija būtų tik kažkas panašaus į tarptautinių santykių vakarini-

us kursus, kuriuose paskaitas skaitytų iš šalies pakviesti dėstytojai. Kelis mėnesius taip ir buvo, bet lapkritį instituto administravimas buvo iš pagrindų pertvarkytas. Likau vienas direktorius, bet su šiokiomis tokiomis galimybėmis kviestis darbuotojus, o tos galimybės priklausė nuo to, įtikinsiu rektorių ar ne. Tada ir buvo pakeistas instituto pavadinimas į dabartinį. Politologų Lietuvoje nebuvo, bet atėjo keli žmonės iš šiek tiek ar„save sukūrusių“ politologų. Prasidėjo pirmieji tarptautinio bendradarbiavimo projektai – su Danijos, Belgijos, kitų šalių universitetais. 1993 m. jau paskelbėme priėmimą į pirmąją politikos mokslų programą. Liepos pradžioje prasidėjus priėmimui sėdėjome su mano pavaduotoju (dabar prof.) Gediminu Vitkumi ir laukėme: ateis žmonės ar neateis? Per pirmąsias porą dienų – septyni prašymai į dvidešimt vietų. Nelinksma. Ir staiga – antplūdis. Konkursas – beveik vienuolika žmonių į vieną vietą! Tai buvo sėkmė. Tada bene pirmą kartą patikėjome, kad darome išties kažką reikalinga. Priėmėme penkiolika žmonių daugiau nei žadėjome. Tarp tų pirmųjų trisdešimt penkių yra šiandien plačiai žinomų pavardžių. Kaip, beje, ir tarp pirmosios dvejų metų

E.Kūrio kalba pirmosios baklaurų laidos absolventams, 1997 m.

timų specialybių – teisės, istorijos, filosofijos, ekonomikos, pora


tarptautinių santykių programos studentų, iš kurių prisimenu ir galiu paminėti Roką Masiulį, Žygimantą Pavilionį, Raimondą Kuodį, prof. Mindaugą Jurkyną, ambasadorius Kęstutį Kudzmaną, Darių Semašką ar dabartinį instituto direktorių prof. Ramūną Vilpišauską ir daug kitų. Laukėme ir augome. Puoselėjome nuostatą, kad pirmieji profesionalūs Lietuvos politologai bus mūsų studentai. Taip pat ir pirmieji „tikri“ mokslininkai politologai. Galiausiai taip ir įvyko. Kantrybė atsipirko.

Be kokių aplinkybių VU TSPMI nebūtų atsiradęs? Institutas tiesiog turėjo atsirasti. Jis ne-

VU TSPMI įkūrimas, 1992 m.

galėjo neatsirasti. Naujai atsikūrusioje valstybėje, kokia tuo metu buvo Lietuva, visuomenė turi reflektuoti vadinamąją didžiąją politiką, viešąjį gyvenimą ir savo šalies tarptautinius santykius, o Vilniaus universitetas buvo (ir yra, ir, manau, bus) lyderis bet kokioje (jei galiu taip pavadinti) „institucionalizuoto reflektavimo“ srityje. Net jei kokia nors kita Lietuvos aukštoji mokykla būtų sukūrusi ką nors panašaus anksčiau už mus (beje, tuo metu ką tik įkurtas Klaipėdos universitetas su savo politikos mokslų bakalauro programa iš tikrųjų startavo šiek tiek anksčiau nei mes su savąja), Vilniaus universitetas vis tiek būtų sukūręs ir politikos mokslų (taip pat ir tarptautinių santykių) studijas, ir institutą – na, gal kitaip pavadintą, bet tik tiek to skirtumo.

Kokia sudėtingiausia kliūtis per visą įkūrimo ir direktoriavimo laiką buvo iškilus ir įveikta? Daug tų kliūčių buvo, visas pradinis laikotarpis buvo toks savotiškas bėgimas su kliūtimis, bet kažkaip pavykdavo jas įveikti, kartais geriau, kartais ne taip sėkmingai. Bet blogi prisiminimai kažkaip savaime išsitrynė, o smagią nuotaiką, su kuria imdavomės naujų darbų, prisimenu. Bet jei reikia išskirti vieną tokią „įdomesnę“ kliūtį, tai buvo istorija dėl Instituto patalpų. Patalpų labai trūko – negalėjo netrūkti, nes kuriant Institutą kaip „diplomatų kalvę“, kurioje dėstys laikinai ateinantys dėstytojai, apie tai niekas negalvojo. Iš pradžių buvome įsikūrę Baltupiuose – beveik kampininko teisėmis, nes keli kambarėliai buvo skirti administracijai, dar įrengėme (kaip tada buvo sakoma, „už Europos pinigus“, kuriuos reikėjo gauti patiems pagal bendradarbiavimo projektus – jokių „struktūrinių“ ar „sanglaudos“ fondų Lietuvai dar nebuvo), kompiuterių klasę, o kur auditorijos? 1996 m. Vyriausybė skyrė mums Kongresų rūmus. Nedaug gal kas ir prisimena, kad ta dabartinių Kongresų rūmų dalis, kurioje įsikūrusi Muzikos ir teatro akademija, buvo rengiama mums. Šiaip ar taip, sovietmečiu tas pastatas buvo sumanytas kaip „politinio švietimo namai“ – va jei mes būtume ten įsikūrę, tai ir būtų buvęs „politinis švietimas“, tik kitoks. Pinigų biudžete (jau ne Universiteto,


bet valstybės) nebuvo, bet tuos trupinius, kurie buvo skirti tai įsisenėjusiai ir įstrigusiai statybai, sugebėjome panaudoti. Pats savo rankomis braižiau, kur kokia siena ar pertvara turi būti pastatyta, ir jos buvo pastatytos. Ir vieną 1997 m. balandžio dieną – kaip perkūnas iš giedro dangaus: spaudoje perskaitome, kad Vyriausybė (naujoji, Gedimino Vagnoriaus) nusprendė Institutui patalpų neskirti – panaikino tą ankstesnės Vyriausybės nutarimą, ir basta. Buvo tuo metu toks ministras Kęstutis Skrebys, vaikinas iš Panevėžio ne vien geografine prasme. Tas tai pasistengė iš širdies. Paaiškino mums, kad greta Vyriausybės negali būti jokių aukštųjų ir neaukštųjų mokyklų, „per patrankos šūvį“ negali

VU TSPMI pastatas Didlaukio g. 47

būti jokių studentų, nes jie esą kelia grėsmę Vyriausybės saugumui – dar butelį kokį kas paleis pro langą ar pamatys, kaip Premjeras sėda į automobilį. Juokėmės, kad turbūt nežino, kur yra Universitetas ir kur Prezidentūra (tuo metu ji buvo dar tik įrenginėjama). Su tuo veikėju buvo neįmanoma nei ginčytis, nei juo labiau ką nors jam įrodyti. Beliko eiti mitinguoti prie Vyriausybės. Studentai visą dieną ir

naktį piešė plakatus, linksmus tokius – „Neskrebinkit Lietuvos“ ir panašiai, bet tas piketas buvo mojavimas kumščiais po mūšio. Tik pamiršome, kad kaip tik tą dieną buvo visaliaudinė šventė – Premjero keturiasdešimtmetis. Eina žmonės iš įvairių institucijų sveikinti, o čia mes su savo plakatais. Vis dėlto šiokį tokį triukšmą sukėlėme. Kai jis kilo, Vyriausybė sudarė tokią kišeninę komisiją, vadovaujamą vienos keistos ponios, ir ta paaiškino, kad čia viskas okei. Bet perduoti Kongresų rūmų tiems, kam, kaip įtarėme, jie galėjo būti perduoti, taip ir neišdrįso, tai atidavė kitai aukštajai mokyklai – Muzikos ir tearo akademijai: jos studentai, matyt, nepavojingi. O mums lyg pasityčiodami pasiūlė keltis į beveik bankrutuojančią „Vilmos“ gamyklą Žirmūnuose: susiremontuokite ir plėtokite savo politikos mokslus. Ieškodami paramos, nuvežėme į tuos apgriuvusius cechus Vytautą Landsbergį, kuris tuo metu buvo Seimo Pirmininkas. Pasakė: suprantu jūsų pasipiktinimą. Bet sprendžia Vyriausybė, o ji buvo atvirai nedraugiška. Patalpų problema buvo išspręsta, kai jau nebuvau direktorius. Skrebiai neamžini, valdžios keičiasi, kinta ir valdžios požiūris. Kiek žinau, padėjo ne tiek Vyriausybė, kiek Vilniaus savivaldybė. Bet tuometiniam Instituto direktoriui prof. Raimundui Lopatai teko stipriai imtis to, ką vadiname „pramušinėjimu“. Tiksliai visų detalių nežinau, bet tai buvo visai kas kita, nei aukštoji diplomatija.

Jei galėtumėte pakartoti TSPMI kūrimą iš naujo, ar ką nors darytumėte kitaip? Jei žinočiau ir mokėčiau tai, ką žinau ir moku dabar, tai, be abejo, taip. Iš laiko perspektyvos, žvelgdami atgal, visi matome, kad bent kai ką reikėjo daryti kitaip, o kartais ir suprantame, ką. Bet jei tektų sugrįžti į tą laiką su tuo pačiu išmanymu ir tomis pačiomis to laikotarpio problemomis, turbūt daryčiau panašias klaidas, kaip tada.


Studentų mitingas dėl Kongresų rūmų suteikimo, 1998 m.

Bet Institutas kuriamas ir toliau. Jis kuriamas nuolatos. Jis yra gyvas organizmas, ir aš, kaip pirmasis direktorius, neturėčiau pernelyg kritiškai vertinti po manęs buvusių direktorių sprendimų, nes, viena vertus, neturiu visos informacijos, kodėl tie sprendimai yra tokie, o ne kitokie, kita vertus, šiandien yra kiti iššūkiai ir aš nesu tikras, kad aš pats tikrai mokėčiau juos visus deramai pasitikti.

semtis įkvėpimo (Instituto gimtadienio šūkis – „25 metai įkvėpimo“). Ar galvojote tada, kad darote kažką nepaprasto, imatės lyderystės? Ar ta sąvoka apskritai Jums svarbi? Kas Jums yra lyderystė?

Instituto pastato Vokiečių gatveje rekonstukcijos posėdis 2002 m.

Mums ypatingai svarbūs lyderystės pavyzdžiai, iš kurių galime

Ta lyderystė (jei jau vartojate šį žodį) man buvo aplinkybių primesta. Kaip minėjau, aš buvau pakviestas jos imtis. Bet buvo didelis pasiryžimas, noras, netgi entuziazmas kurti. Kad kuriame kažką kitokio, buvo aišku, bet nebuvo aiškios to kitoniškumo ribos. O į tokį bendrą klausimą, kas man pačiam yra lyderystė, man nelengva atsakyti. Bet, tikiuosi, nebuvau toks lyderis, kuris pirmiausia siekia pats būti matomas, nors darbus, dėl kurių jis yra matomas, iš tikrųjų padaro didesnis kolektyvas arba išvis kiti žmonės. Tuo metu (kaip, beje, ir vėliau, kai jau nebuvau Instituto direktorius), dariau gausybę „mažų“ (net visai techninio pobūdžio) darbų, kuriuo beveik niekas nematė, bet be kurių reikalai negalėjo judėti į priekį. Ar tai lyderystė? Jei spręsime pagal išorinį matomumą (o daugelis tik taip ir supranta), tai tikriausiai ne.


Laikui bėgant VU TSPMI tapo ne tik svarbiausia diplomatų rengimo institucija Lietuvoje, Kairėje: prof. Gediminas Vitkus ir prof. Egidijus Kūris, 1994 m.

bet ir pirmaujančia socialinių mokslų institucija. Kaip tai vertinate? Taip ir turėjo būti. Manau, tapti pirmaujančia institucija padėjo ir tai, kad labai rimtai dirbome nuo pat pradžių, kryptingai organizavome studijų procesą, struktūruodami pagal svarbiausias politikos mokslų sritis, beje, daug dėmesio skirdami ir metodologijai. Man pačiam labai patiko pirmasis politikos mokslų bakalauro studijų planas, kurį sudarėme su G. Vitkumi – savotiškas idealo paieškos rezultatas, kai toną davė siekiai, kuriems buvo ieškoma priemonių, o ne buvo atsispiriama nuo galimybių, kurios tuo metu buvo labai ribotos. Vėliau jis buvo ne kartą keičiamas ir, manau, ne vien į gerąją pusę.

Kuo buvo tada ir yra šiandien yra išskirtinis Institutas aukštojo mokslo kontekste? O visuomeniškumo kontekste? Nenoriu su niekuo lyginti. Bet Institutas kaip aukštojo mokslo institucija buvo kuriamas ten, kur nebuvo ankstesnio bagažo, tiksliau, jo buvo mažiau nei kitur. Kad ir kokios kitos politikos mokslų mokyklos buvo sukurtos „po mūsų“ arba „lygiagrečiai mums“, Instituto aplenkti jos bent kol kas negali – taip pat ir dėl to, kad Institutas yra geriausio Lietuvos universiteto dalis. Antai kai tik iškyla kokia nors politikos aktualija (o jos iškyla nuolat ir kitaip nebus), pirmieji komentuotojai politologai, kuriuos kviečia žiniasklaida, yra iš TSPMI. Savaip smagu, kai ne tik kalbinamasis, bet ir kalbinantysis yra iš TSPMI; pavyzdžiui, Institutą yra baigę Indrė Makaraitytė (vadovavau jos baigiamiesiems darbams) ir Vykintas Pugačiauskas. Magistro studijas TSPMI yra baigęs Vladimiras Laučius. Tai tam tikru kampu (bet tik tam tikru) yra ir atsakymas į jūsų klausimą apie visuomeniškumo kontekstą. Taip, yra komentuotojų ir iš kitų aukštųjų mokyklų, bet net kai kurie kitų universitetų politikos mokslininkai, kurie labiau matomi viešojoje ervėje, yra buvę TSPMI dėstytojai. Man kartais gaila, kad jie šiandien ne TSPMI, o kitur, juolab kad kai kuriuos iš jų pats esu pakvietęs į Institutą. Bet yra kaip yra.

Kokią ateitį Institutui prognozuojate? Nesu apdovanotas sugebėjimu pranašauti. Bet, manau, Lietuvos aukštojo mokslo kontekste ta ateitis tikrai nėra tamsi, veikiau priešingai. Lietuvos politikos kontekste – kitas klausimas. Kol politikams reikės ne patarėjų, bet pritarėjų, ne analitikų, bet jų nuomonės propaguotojų, tol perspektyvos turbūt yra prieštaringos. Bet ir šioje srityje kai kas keičiasi – neišvengiamai.


Prisimenu, kaip prieš penkiolika metų minėjome Instituto dešimtmetį. Tuomet palinkėjau, kad „mūsų būtų daug“. Kitaip tariant, kad ta Instituto bendruomenė – plačiausia prasme, t.y. apimanti ir buvusius Instituto dėstytojus ir studentus, – būtų tokia gausi, kad politinė klasė jos negalėtų ignoruoti. „Neignoruoti“ reiškia ne „klausyti“, o „įsiklausyti“. Vėliau vienas į angažuotą žiniasklaidą pasukęs buvęs Instituto studentas (beje, taip ir nesugebėjęs baigti nė trejeto kursų) pūtė burbulą, esą čia kažkoks „valstybininkų klano“ būrimas, masonų sluoksnio formavimas ir panašiai. Šitaip kryptingai kuriamos šmėklos. O iš tikrųjų mano mintis paprasta. Politikos mokslų studijos buvo kuriamos tam, kad būtų sukurtas pagrindas viešiesiems sprendimams priimti vadovaujantis argumentais. Politinės pažiūros – savo ruožtu, bet net skirtingas pažiūras turintys oponentai sugeba susišnekėti, jei kalba argumentų kalba ir, pridursiu, yra geranoriški tuo atžvilgiu, kad nori susišnekėti. Tos argumentų kalbos Lietuvos politikoje (beje, ir žiniasklaidoje) dar labai trūksta. Bet jau yra šiek tiek kitaip nei prieš keliolika metų. Negalime tikėtis, kad viskas šioje srityje jau būtų pasikeitę visiškai: ir atkurtai Lietuvos valstybei tik dvidešimt septyneri,

ir

Lietuvos

politologų

bendruomenei (kurios ištakos, šiaip ar

VU TSPMI bendruomenės susitikimas su Prezidentu Valdu Adamkumi, 2015 m.

taip, yra TSPMI) tik dvidešimt penkeri.

Ką Jums reiškia VU TSPMI bendruomenė? Ar turėjote tikslą tokią kurti? Instituto bendruomenė kūrėsi tarsi savaime. Iš pradžių buvo toks ypatingas jausmas – studentų mažai, mūsų, dėstytojų, dar mažiau, visi tarsi viena šeima.

Prisimenu, kad net kartu atšventėme pirmosios bakalauro programos studentų sesijos pabaigą. Šiandien kas nors prisikabintų rimtai. Bendruomenė bet kurioje akademinėje institucijoje yra svarbiausia. 2013 m. man teko rašyti universiteto statutą – tą dabartinį, nors netikėjau, kad Seimas jį priims (tegu ir su pakeitimais). Projektas, kuris buvo jau parengtas ir kurį buvo ketinama tuoj tuoj pateikti Seimui, man buvo (jei galiu taip pasakyti) „neskanus“. Po kelių įžanginių straipsnių – skirsniai apie rektorių, Senatą, Tarybą, fakultetus ir katedras, universiteto turtą ir dar kažką, ir tik pabaigoje – apie universiteto dėstytojus bei studentus. Neišlaikęs pasisakiau Senate, kad, mano nuomone, čia viskas apversta nuo kojų ant galvos: pirmiausia turėtų būti apie universiteto misija ir bendruomenę, o tik gerokai toliau – apie rektorių ir kitas institucijas. Kaip paprastai būna tokiais atvejais, iniciatyva yra baudžiama – šiuo atveju ta prasme, kad man buvo primygtinai pasiūlyta imti ir parengti kitą projektą. To kito projekto struktūra tokia ir yra: pradedama nuo misijos ir bendruomenės. Nes jei universitete pirmiausia matomas rektorius, o ne bendruomenė, tai universiteto nėra – yra administravimo įstaiga. Tą patį galima pasakyti ir apie institutą. Kol jis yra bendruomenės organizavimosi forma, tol jis atlieka savo misiją. Ir atvirkščiai.


Kokios Jums įsimintiniausios akimirkos, dirbant VU TSPMI direktorium? Daug tų brangių prisiminimų ir įsimintinų akimirkų, net išskirti sunku. Apie rimtus dalykus jau daug kalbėjau, tai nebesikartosiu. Na, o jei reikia linksmų pavyzdžių, tai prisimenu porą smagių studentų grupių. Vieni pradėjo leisti ir kabinti skelbimų lentoje biuletenį, pavadintą „Cool“. Kvatojomės susiriesdami, skaitydami, kokius perlus būdavo surinkę iš mūsų pačių paskaitų. Tada kiti pradėjo leisti konkuruojantį biuletenį, kurį pavadino „Hot“. Išradingi buvo velniškai. Mano pavardę rašė „Qris“.

„Ugdome kuriantį elitą Lietuvai ir pasauliui“ – tokia šiandien VU TSPMI misija. Ką manote apie ją? Ko institutas turėtų siekti? Gera misija. Dėl „pasaulio“ – ambicija gal kiek peržengia galimybių ribas, bet vis tiek gera. Man patinka žodis „elitas“. Jis turi daug teigiamo krūvio. Institutas negalėjo nesiekti būti elitinis. Tik elito sąvoka Lietuvoje šiandien yra nuvalkiota, iškraipyta ir sukarikatūrinta – daugiausia tų, kurie niekaip patys negalėtų pretenduoti į jokį kuriantį elitą, tik į destruktyvų. O elitas – jeigu jis yra tikras elitas, o ne jo simuliakras – yra labai prasmingas reiškinys. Beje, pirmą kartą Lietuvoje elitui skirtą konferenciją „Demokratija Lietuvoje: elitas ir masės“ 1995 m. surengė būtent TSPMI. Tuo metu tas žodis daug kam nė nebuvo žinomas.

Ko palinkėtumėt instituto bendruomenei? Pasikartosiu: linkiu, kad politinė klasė į jus įsiklausytų (nors turbūt turiu sakyti „į mus“, bet dabar esu teisėjas, taigi iš esmės ne viešas kalbėtojas politikos klausimais). Ir išgirstų. Linkiu, kad instituto bendruomenės nariai ir patys vieni kitus geranoriškai girdėtų. Institutui, kaip institucijai, linkiu, kad reformos, kad ir kokias jas inicijuotų valdžia, bent nepakenktų nei jam, nei Lietuvos aukštajam mokslui apskritai ir (pasvajoti juk galima) kad tos reformos kada nors pagaliau būtų įvykdytos ir paskui bent kurį laiką nebevyktų. Linkiu institutui ir toliau būti pirmaujančia socialinių mokslų institucija Lietuvoje ir (prisimenant jūsų „elitą pasauliui“) ne vien Lietuvoje – ne tik vardu, bet ir profesionalumu. Kad pilietiškumas, atsakomybė, argumentų kalba institute visada imtų viršų prieš politinę programą. Ir dar linkiu, kad šie mano palinkėjimai išsipildytų bent iš dalies. Tegu ta dalis būna kuo didesnė. Ačiū už pokalbį.

Parengė VU TSPMI komunikacijos vadovė Giedrė Biržytė.


Renginio rėmėjai:


Mus galite rasti: Facebook.com/TSPMI www.instagram.com/vu_tspmi www.tspmi.vu.lt Vokiečių g. 10, Vilnius

Tekstai: Giedrė Biržytė, Viktorija Gailiūtė, Vilius Mačkinis, Eglė Maliukevičiūtė, Vytas Neviera Grafika: Ernestas Gricius Nuotraukos: Vytas Neviera ©VU TSPMI, 2017

Profile for VU TSPMI

VU TSPMI - 25 metai įkvėpimo! Specialus gimtadienio leidinys  

2017 metų vasario 7 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas švęs 25-ąjį gimtadienį. Prieš 25 metus kar...

VU TSPMI - 25 metai įkvėpimo! Specialus gimtadienio leidinys  

2017 metų vasario 7 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas švęs 25-ąjį gimtadienį. Prieš 25 metus kar...

Profile for vutspmi
Advertisement