Teisės psichologija
Jeigu melagingi planai bus paremti ankstesne patirtimi, apibūdinimo išsamumu jie gali beveik nesiskirti nuo teisingų planų.
kurios patikimumą sudėtinga patikrinti. Tačiau kompiuterinės teksto analizės programos atlikta raštiškų pasakojimų analizė rodo, kad pasakojimuose apie teisingus ketinimus, palyginti su išgalvotais, pateikiama daugiau įvykio planavimo detalių. Kita vertus, reikia pažymėti, kad tiesą sakantys ir meluojantys apie savo ketinimus asmenys pateikia panašius atsakymus tuomet, kai jiems užduodami iš anksto numatyti klausimai. Tuo tarpu lyginant atsakymus į netikėtus klausimus galima pastebėti, kad tiesą sakantys, palyginti su meluojančiais, pateikia reikšmingai ilgesnius ir detalesnius atsakymus apie savo ketinimus. Skirtumai išryškėja todėl, kad atsakydami į tokio pobūdžio klausimus tiesą sakantys asmenys remiasi informacija, saugoma atmintyje, tuo tarpu meluojantis asmuo turi spontaniškai sukurti atsakymą. Meluojančiųjų ateities planai skiriasi kokybiškai Mokslininkai mano, kad norint atpažinti melagingus ketinimus reikia atkreipti dėmesį į tai, jog ketinimai yra susiję su planavimu, plano kokybe ir epizodinėmis mintimis apie ateitį. Asmenys, kurie pasakoja apie melagingus ketinimus, atsakydami į klausimus, susijusius su planavimo faze, pateikia reikšmingai mažiau detalių. Taip yra dėl to, kad jie daugiau dėmesio skiria ir iš anksto ruošiasi paties įvykio apibūdinimui, bet ne jo planavimui. Be to, asmenys, siekiantys pameluoti apie savo ketinimus, taip detaliai nenumato planuojamų atlikti veiksmų, kaip tai daro tiesą sakantys asmenys, todėl tiesą sakančių ir norinčių pameluoti apie savo ketinimus žmonių ateities planai kokybiš-
76
kai skiriasi: tiesą sakančių asmenų planai yra geresni, juose numatomas efektyvus laiko paskirstymas, problemos, su kuriomis jie gali susidurti, alternatyvūs planai ir pan. Šį kokybinį būsimų ketinimų detalumo skirtumą gali lemti ir asmenų gebėjimas mintyse sumodeliuoti ketinamus atlikti veiksmus. Pavyzdžiui, Eriko Mac Giollos ir kolegų 2015 m. atliktame eksperimente tiesą sakantys asmenys pasakojo apie savo ketinimą apsipirkti netoliese esančiame prekybos centre, tuo tarpu meluojantys asmenys pasinaudojo apsipirkimu siekdami užmaskuoti tikruosius nusikalstamus veiksmus. Tyrimas atskleidė, kad tiesą sakiusieji asmenys pasiruošimo etape daug dažniau mintyse kūrė vaizdinius. Tuo tarpu meluojantys apie savo ketinimus asmenys nenurodė, kad jiems pavyko aktyvuoti tam tikrus mintinius vaizdinius (arba tokių vaizdinių atmintyje buvo išsaugoma mažiau), todėl pasakodami apie savo ketinimus jie pateikė abstraktesnę informaciją. Taigi, kai kalbama apie melagingų ketinimų atpažinimą, susiduriama su viena iš mintinių vaizdinių formų – epizodinėmis mintimis, nukreiptomis į ateitį. Žmonės turi gebėjimą iš anksto išgyventi įvykius, kuriuos numato savo ateityje. Gebėjimas kurti mintinius vaizdinius yra labai svarbi planavimo dalis, kadangi asmuo gali įsivaizduoti save ateityje. Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad tiesą apie savo ketinimus sakantys asmenys, palyginti su meluojančiais, daug dažniau planavimo metu kuria ir atmintyje išsaugo su ketinimais susijusius mintinius vaizdinius, nors pastarųjų apibūdinimai yra panašūs. Mintinių vaizdinių apibūdinimo panašumą galima paaiškinti atsižvelgiant į tai, kad gebėjimas įsivaizduoti save ateityje yra susijęs