1967 m. birželio mėn. 16 d.
■?*/*/*/*/*^*^*/*'*/*/**'*/*^*^*^w^w^ TARYBINIS STUDENTAS
JŪSŲ LAUKIA TEISĖS FAKULTETAS T
ARYBINIŲ teisininkų už davinys — saugoti so cialistinį teisėtumą, įgy vendinti teisingumą, auklėti žmones tarybinių įstatymų ir socialistinės moralės normų laikymosi dvasia. Teisės fa kultetas kaip tik ir ruošia specialistus, kurie stovi tary binio teisingumo sargyboje ir vykdo teisingumą. Fakultetas ruošia aukštos kvalifikacijos teisėjus, prokurorus, tardyto jus, advokatus, notarus, juris konsultus, arbitrus ir valdy mo organų darbuotojus. Šių darbuotojų dar labai trūksta mūsų respublikoje. Teisininkų kadrų paruošimu ir teisės mokslų išvystymu nuolat rū pinasi Partija ir Tarybinė Vy riausybė. Apie tai liudyja TSKP CK 1964 m. liepos mė nesio nutarimas: „Dėl prie monių tolesniam teisės mokslų išvystymui ir teisininkų kadrų paruošimo pagerinimui šaly je" ir paskesnieji TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nuta rimai. Teisės fakultetas turi tris skyrius: dieninį, vakarinį ir neakivaizdinį. Dieniniame sky riuje mokslas trunka 5 me tus, o vakariniame ir neaki vaizdiniame — 6 metus. į dieninio skyriaus I-mą kursą priimama 50 žmonių, į vakarinį — 25 ir į neakivaiz dinį — 125 žmonės. Į dieninį skyrių priimami, kaip taisyk lė, turintieji dvejų metų bet kurio darbo stažą arba atlikusieji tarnybą Tarybinėje Ar mijoje. Praktinio darbo stažo reikalaujama todėl, kad teisi ninkas be gilių teorinių žinių, turi turėti gyvenimo patyri mą. Teisininkas savo darbe susiduria su Įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų ir išsilavi nimo žmonėmis, sprendžia la bai sudėtingus ir įvairiapu siškus žmonių gyvenimo klausimus. Visus klausimus teisininkas priialo išspręsti teisingai, o tam reikia turėti ir gyvenimo patyrimą. į vakarinį ir neakivaizdinį skyrius priimami dirbantieji
Doc. S. VANSEVlClUS Fakulteto dekanas
bet kurį darbą, tačiau pirme nybė teikiama dirbantiems to je ar giminingoje specialy bėje. Fakultete yra keturios ka tedros: Valstybinės teisės, Ci vilinės teisės ir proceso, Bau džiamosios teisės ir proceso, Valstybės ir teisės teorijos bei istorijos. Katedrose dirba 26 dėstytojai, jų tarpe 8 do centai: ir 13 teisės mokslų kandidatų. Paskaitas skaito ži nomi respublikos teisininkai: nusipelnęs LTSR teisininkas doc. J. Žėruolis, doc. K. Do maševičius, doc. A. Bulota, doc. A. Ziurlys, LTSR proku roras V. Galinaitis, vyr. dėst. A. Klimka ir kt. Praktinius užsiėmimus praveda Aukš čiausiojo Teismo ir liaudies teismų teisėjai, kurie plačiai supažindina studentus su tei sine praktika. Studentai mo komi dirbti praktinį teisininko darbą ne vien praktinių užsi ėmimų metu. Jie atlieka ga mybinę praktiką teismo ir prokuratūros organuose, dalis dirba visuomeniniais prokuro rų ir tardytojų padėjėjais, pa deda milicijai. Studentai savo teorines ži nias gilina moksliniuose bū reliuose. Tokių būrelių yra keturi: Civilinės teisės ir pro ceso, Baudžiamosios teisės ir proceso, Teisminės kalbos ir tarptautinių santykių mokyk
la. Studentai, mokslinės drau gijos nariai, kasmet dalyvauja su pranešimais studentų moks linėse konferencijose ir už gerai paruoštus darbus yra apdovanojami diplomais bei premijomis. Fakultete be tiesioginių spe cialybės dalykų yra dėstomi ir pagalbiniai, teisininkams labai reikalingi dalykai: teis mo medicina, teismo psichiat rija, buhalterinės apskaitos pagrindai ir teisminė buhalte rinė ekspertizė, logika. Dėsto mos visuomeninės disciplinos: TSKP istorija, politinė ekono mija, dialektinis ir istorinis materializmas, mokslinis ko munizmas, mokslinio ateizmo pagrindai. Dėstomi rusų ir už sienio kalbos dalykai. Stojant Į fakultetą, reikia išlaikyti stojamuosius egza minus: lietinių kalbą ir lite ratūrą (žodžiu ir raštu) bei TSRS istoriją. Fakulteto studentai įtraukia mi Į aktyvų visuomeninį dar bą, nes teisininkai turi būti ir aktyvūs visuomenininkai. Todėl jau fakultete stengia masi duoti visuomeninio dar bo įgūdžius. Teisininko parei ga — dirbti profilaktinį dar bą, neprileisti nusikalstamumo ir kitokių teisės bei moralės normų pažeidimo. Tai jis gali padaryti tik aktyviai dirbda mas visuomeninį darbą. Fa kulteto studentai įtraukiami Į nepilnamečių teisės pažeidė jų šefavimo darbą, kurį jie dirba kartu su milicijos sky rių vaikų kambariais, į liau dies draugovės veiklą, Į pa skaitų teisinėmis temomis skai tymą visuomenei ir pan. Vi suomeninį darbą dirba ir va saros darbo ir poilsio stovyk lose. Plačią veiklą išvysčiusios fakulteto komjaunimo ir profsąjunginė organizacijos. Mieli draugai! Kam iš jūsų patinka įdomi, kiek romantiš ka, labai atsakinga ir sunki, bet labai reikalinga teisinin ko specialybė, laukiame jūsų Teisės fakultete.
Būdamas studentu, 1946— 1950 metais aktyviai daiyvavavau Universiteto komjau nimo gyvenime. Žiūrint per dvidešimties metų prizmę, daug kas dabar atrodo ki taip, dalis mano ir mano draugų poelgių atrodo nai vūs, kartais juokingi, bet to meto sąlygomis mes viską darėme iš visos širdies, tvir tai įsitikinę, kad kitaip elg tis negalima. Politinės nuotaikos Uni versitete pokario metais buvo gana sudėtingos. 1944—1945 metais į Universiteto suolus sėdo šimtai studentų-darbininkų ir vargingųjų valstie čių vaikų. Jų tarpe kelios dešimtys buvo ką tik grįžę iš frontų, su kareivių milinė mis ėjo į auditorijas. Pradžio je rūbinių nebuvo, patys stu dentai daugelį patalpų apkū rendavo, patys Rūdiškių miš kuose ruošė malkas. Šalia šio jaunimo, Universitete buvo tokių, kurie svajojo apie bur žuazinį Universitetą, boheminį studentijos gyvenimą. Ir ne tik svajojo... Komjaunimo organizaciją Universitete pirmaisiais pokaiio metais daugumoje su darė buvę Tarybinės Armi jos kariai, nes beveik visi komjaunuoliai, kurie 1940— 1941 tarybiniais metais mo kėsi Vilniaus Universitete, arba žuvo frontuose, arba ta po hitlerinio teroro aukomis. Todėl komjaunimo eilių au-
STUDIJUOKIME UŽSIENIO KALBAS Ko toliau mokytis? Ką studijuoti? Kur stoti? To kie klausimai dabar jau dina tūkstančius mūsų jaunuolių, baigiančių vi durines mokyklas. Kiek vienas, be abejo, norėtu, pasirinkti įdomią ir drau ge naudingą specialybę. Naudingą kam — vi suomenei ar sau pačiam? Sau pačiam dabar jau visos aukštojo mokslo specialybės yra maždaug lygiai naudingos. Specia listų darbo atlyginimo skirtumai yra nežymūs. Bet ar tas svarbu? Daug svarbiau yra jausti, kad tavo darbas yra nau dingas kitiems žmonėms, visuomenei, Tėvynei. Tai yra tikra laimė. Tai yra privilegija, dėl kurios vertėtų ir pakovoti, ir studijų vargą išvargti. Ak, tos studijos! Jos gali būti ir didelio džiaugsmo, ir didelio siel varto priežastimi. Dėl to, prieš pradedant studijas, reikia gerai pagalvoti: kur linksta mano širdis? Kokie mano sugebėjimai? Ką aš noriu pasiekti?
Doc. R. MIRONAS
Studijos, kaip ir vedy bos, yra rimtas dalykas. Žengei klaidingą žingsnį — ir, žiūrėk, gailėsies gal net visą gyvenimą... Yra tokia viena specia lybė Istorijos ir filologijos jakultete, kuri labiau siai tiktų daugumai jau nuolių. Tai — užsienio kalbos specialybė. Ją baigusieji, dažniau siai, būna mokytojais. O mokytojo, auklėtojo proiesija juk yra pati pra kilniausia, labiausiai pa garbos verta. Tai yia universali profesija, kuri apima visas gyvenimo sritis, viską nušviečia, viską išaiškina. O kokia laimė yra vesti į gyve nimą smalsius, nepa tyrusius protus, formuo ti asmenybes! Tai yra įdomiausia kūryba, kuri gali teikti didelį pasiten kinimą, pasigėrėjimą, pa sididžiavimą savo darbu! Užsienio kalbos specia
Prof. Mykolas Marcinkevičius, dalyvaujant studen tams, praveda ligonio apklausima.
pra d ž i a
Pasakoja docentas A. BURKAUSKAS girnas praktiškai buvo viena iš centrinių politinės kovos studentijos tarpe problemų. Į komjaunimo gretas mėgino prasiskverbti ir įvairūs politi niai avantiūristai (Musteikis, Siauryla, Jurčiukonis). Nepai sant priešų užmačių, komjau nimas augo ir grūdinosi. Su komjaunimu savo gyvenimą surišdavo kaskart vis dau giau gabių, sąžiningų stu dentų — Tarybų šalies pat riotų. Pirmas rimtesnis komjauni mo pavedimas man buvo duo tas, dalyvaujant Universi teto chore. 1946 metais daugiau kaip šimto žmonių chore buvau vienintelis kom jaunuolis. J. Barzdaitis, tuo metinis Universiteto komjau-
lybė taip pat yra unnersali specialybė. Juk kalba apima viską. Visas pasaulis su visomis nesuskaičiuojamomis savo peripetijomis atsispindi kaiboję. Visi jausmai, visi pergyvenimai, genialios mintys ir subtiliausi nujautimai reiškiasi kalboje. „Užsienio kalba yra gink las gyvenimo kovoje“, — sakydavo Marksas. „Moki kalbą — žinai kelią", — kartodavo mūsų proteviai. Studijuodamas užsienio kalbą, žmogus nepaprustai praturtėja, pasidaro daug įdomesnis. O kiek daug užsienio kalba duoda internacionaiiniam auklėjimui! Studijuodumas kalbą, žmogus drauge susipažįsta su atitinkamos tautos istorija, su tautos dvašia ir, žinoma, pamilsta tą tautą ir jos būdą. Istorijos ir filologijos fakultete galima studijuoti kaip specialybę vokiečia. prancūzų ar anglų kalbą. Be to, studentai turi galimybę, jei tik no ri, studijuoti dar daugelį kitų užsienio kalbų: italų, ispanų, švedų, danų, arabų, senovės indų (sanskritą), lotynų, senovės graikų ir kitas kaibas. Kiekviena iš šitų kalbų yra tikras žmogaus minties, kūrybinio darbo šedevras, kuriuo gėrėtis galima kiekvienam, pasirinkusiam Istorijos ir filologijos fakultetą. Daug malonumų teikia filologijos studijos, jei i jas žiūrima rimtai, jei jos atitinka studento vidinius polinkius. Didelis kvalifikuotų dėstytojų būrys žada jums, būsimieji filologai, padėti jūsų dideliame ir malaniame durbe.
(
( / i ] i ( (
I
į ) į
į Į )
(
I Į
) ) )
Į
( (
į Į / j j Į j j ( ( )
j J \ j į j i / /
J ' j Į
Ar verta pasirinkti mediciną?
IŠ UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ISTORIJOS
Sunki
I
Darbas aukštojoje mokyk loje, kasdieninis bendravi mas su ką tik įstojusiais į nimo sekretorius (dabar Uni Medicinos fakulteto pirmą versiteto Filosofijos katedros ' kursą, o taip pat ir pokalbiai docentas), manė, kad aš turiu ; su tais, kuriems nepavykdaužtikrinti teisingą liniją tiek i vo išlaikyti konkursinių egchoro repertuare, tiek, apskri i zaminų, rodo, kad visa eilė tai, choro dainininkų veik I jų nesilarė nei su mokytoloje. Dažnai buvau kritikuo Į jais, nei su draugais. Veijamas už visas akademinio \ kė, t. y., stojo į Medicinos choro negeroves ir jo daly jakuitetą patys savistoviai ar tėvų spiriami. Žinoma, vių poelgius. Įstrigo atmintyje vienas tai yra labai negerai. Bet komjaunimo darbo epizodas I niekuomet nereikia bijoti pa 1948 metais. Teisės fakultete, sitarti su vienu kitu žmo kur mokiausi, tada jau buvo gumi. keliolika komjaunuolių, bet Prieš pasirenkant Medici jie sudarė dar nežymią stu ną. yra būtina susipažinti, dentų dalį. Komjaunuoliams \su gydytojo darbo pobūdžiu, nedavė gyvenimo du studen \ apimtimi. Daug gali patar tai — Stasys Butkevičius ir ti ir vietiniai gydytojai, ku Vėbra (vardo neprisimenu). rie visada puikiai nušvies Jie kiekviena proga šaipyda I šio darbo sunkumus, tas nevosi iš visų socializmo staty i migo, vilties ir skausmo vabos sunkumų ir nuėjo tiek I landas, buvusias jų gyveni toii, kad pradėjo apgailestau mo kelyje. Jei Jūsų tai ne ti, jog hitlerininkai dar per baido, gerai. Vadinasi, Jus mažai iššaudę tarybinių i žavi ne tik baltas chalatas. žmonių. To jau buvo per Daugelis mediko profesiją daug. Komjaunimo organi zacija sušaukė viso fakulteto supranta dar labai siaurai. studentų susirinkimą ir man Žodis „medikas“ daug kam pavedė pasisakyti tuo klausi reiškia chirurgas. Be chirur mu. Nors Butkevičius ir Vėb gijos yra visa eilė kitų spe ra turėjo savo šalininkų, Tei cialybių medicinoje, nema sės fakulteto studentų susirin žiau taurių ir reikalingų, kimas vieningai juos pasmer kaip chirurgija. Jei Jus do kė ir prašė Rektoratą pašalinti mina paveldėjimo, organiz\mo kintamumo klausimui, juos iš Universiteto. Šį atvejį dažnai prisimenu 1 įvairūs apsigimimai. Jūs gadabar. O dar kai kurios pir 1 lėsite juos gvildenti, baigęs minės komjaunimo organiza | mediciną, ir toliau studijuocijos neranda drąsos pasmerk \ damas medicininę genetiką, ti nusikalstamą atskirų kom į hematologiją, mikrobiologijų. ! virusologiją, imunologiją. jaunuolių draugų elgesį.
Doc. E. NEKRAŠAS Fakulteto dekanas
alergologiją, jei turite gabu mų fizikai, chemijai, galėsi te,' baigęs mediciną pašvęsti save biochemijai, biofizikai, rentgenologijai, radiologi jai, klinikinei laboratorijai, fizioterapijai, funkcinei diag nostikai, t. y. aparatinėmis priemonėmis tirti žmogaus organizmo, o taip pat ii at skirų organų nukrypimus nuo normos. Jūsų laukia nuolat auganti farmakodi namikos dirva, nagrinėjan ti. kaip vaistai veikia į at skirus mūsų organizmo sis temas. Vyro, moters, vaiko organizmas skiriasi savo fi ziologinėmis, biocheminėmis, endokrinologinėmis savybė mis — Jūs galite save pa
švęsti fiziologijai. endokri nologijai, pediatrijai, akttšerijai-ginekologijai. Jei mėgs tate stebėti, svarstyti, sam protauti, daryti apibendrini mus, — baigę mediciną ga lite būti patofiziologu-tyrinėtoju eksperimentatoriam, patologoanatomu, teismo me diku. Bet ir tapus klinikinės medicinos atstovu, — vidaus ligų, odos-veneros ligų spe cialistu, chirurgu, pediatru, akušeriu-ginekologu, jums teks visą laiką — dieną, o neretai ir naktimis, galvoti, kodėl įvyko taip, kaip jam padėti, kaip sustiprinti orga nizmo gyvybines jėgas, ką jam geriau skirti ir aibė kilti klausimų. Žodžiu, kiek vienas medikas yra ir moks lininkas. Pa sir inkilą ma s m ed icinos specialybę, Jūs laisvanoriškai atsisakote ramaus gyvenimo, aukojate savo šventadienius, sekmadienius, dienas ir nak tis kitų labui. Todėl medici ną turi studijuoti tik tie, kurie mėgsta protauti, visur ir visada kelti klausimą — kodėl? Čia marios neišspręs tų klausinių. Todėl taip daž nai vyksta įvairūs medikų suvažiavimai, konferencijos, simpoziumai, pasitarimai, tiek daug mokslo-tyrimo in stitutų, laboratorijų, literatū ros ir kt. Čia nėra laiko nuo bodžiauti. ieškoti, kur ir kaip prastumti vieną ar kitą die ną. Todėl neveltui daugelis medikų į klausimą, kame ru do gyvenimo džiaugsmą, at sako: ..Durbe“.