Page 4

Ar pavojingas Žemei Ikaras? Ikaras — Saulės sistemos asteroidas, kuris skrieja tarp Marso ir Jupiterio ir yra bene ekscentriškiausia mūsų sistemos mikropianeta. Jis priartėja prie Saulės per 27 mln. km ir nutolsta nuo jos iki 264 mln. km. Šiemet jis bus artimas Žemės svečias. Viena graikų mitologinė legenda taip pasakoja apie Ikaro vardą. Kadaise Krito saloje gyvenęs Dadalas ir jo sūnus Ikaras. Gelbėdamiesi nuo karaliaus Minoso perse­ kiojimų, jie pasidirbdinę spar­ nus .kuriems plunksnas prilipdę vašku, ir išskridę į erd­ ves. Tačiau Ikaras, suviliotas skrydžio, pakilęs taip arti Saulės, kad jos šiluma ištirpdžiusi sparnų vašką ir Ikaras nukritęs atgal į Žemę, paskęsdamas jūroje. Asteroidas, kuris labiausiai priartėja prie Saulės, buvo pavadintas Ikaro vardu.

ateičiai jis naudingas ir svar­ bus. Naujausių mokslinių duo­ menų apie Ikaro kosminę ke­ lionę sužinojome iš Fizikos fakulteto Astronomijos ka­ tedros bendradarbio vyr. dės­ tytojo V. Žitkevičiaus. Pasak jo, yra nustatyta, kad Ikaras Šiandien ne tik Tarybųį jei kūno nebebus? Girdėda­ praskries pro Žemę 7,4 mln. km nuotolyje birželio 14 die­ Lietuvoje, bet ir daug kur pa­ mas per pamokslus pamokyną 22 vai. 30 min. mūsų lai­ saulyje ryškiai pastebimas> mus iš biblijos, šiandieninis ku. Tai 178 kartus toliau, ne­ žmonių atšalimas religij ai.. tikintysis negali patikėti, kad gu nuo mūsų ligi Mėnulio. Didžiuosiuose pasaulio mies­ pasauliniame tvane buvo su­ Kadangi Ikaro masė daug tuose — Paryžiuje, Marsely­ naikinta ne tik visa žmonija, mažesnė negu Mėnulio, tai, je, Rio-de Žaneire, pačių baž­ bet ir gyvūnija, o žuvys iš­ kaip matome, asteroidas Že­ nytinių organizacijų duome­ liko. Netiki jis ir Nojaus lai­ nimis, sekmadieniais bažnyčią vo didumu, netiki, kad jame mei visai nepavojingas. Ikarą tematys stebintieji belanko vos 15—20 proc. gy­ galėjo tilpti viso pasaulio gy­ pro didelius teleskopus. Pra­ ventojų. Katalikų bažnyčia, vūnija, nes žemėje yra apie skries jis pro Siaurės žvaigž­ jausdama pavojų, prieš keletą 4000 rūšių žinduolių, 8.600 — dę, kirs Slibino žvaigždyną, metų buvo sušaukusi bažnyti­ paukščių, o vabzdžių rūšys Be reformų skaičiuojamos šimtais tūkstan­ o būdamas arčiausia Žemės, nį susirinkimą. bažnyčios viduje, čių. Keistas jam atrodo ir iš­ bus matomas Grįžulio ratuose. katalikų stengiantis ją pritaikyti šių mintingasis karalius Saliamo­ Pagaliau pasiekęs Jaučiaga- dienų reikalavimams, Vatika­ nas su 300 žmonų ir 600 su­ nio žvaigždyną, nusileis i nas pasiūlė kitoms krikščio­ gulovių. pietinj dangaus pusrutulį. niškoms bažnyčioms vienytis. Kadaise visą tai tikintieji Taigi, neramusis Ikaras Tačiau pravoslavams ir ypač priėmė negalvodami. Bet su protestantams ta vienijimosi radijo ir televizijos, spaudos skries sau tolimaisiais keliais, idėja, kurią iškėlė katalikų visuotinu paplitimu Tarybų visiškai nesikėsindamas į mū­ bažnyčia, ypač svetima, kadan­ Lietuvoje, su mokymosi ir sų Žemę. gi Vatikanas šimtmečių bėgy­ mokslo priėmimu, visiems, ar G. CERNYTĖ je per daug yra nusikaltęs tai būtų mažas, ar senas, H k. žurnalistė juos persekiodamas. Tačiau aklas tikėjimas neišvengiamai nei vienybė, nei gausios baž­ palaipsniui užleidžia vietą nytinės reformos, kurių grie­ mokslinėms žinioms ir pažiū­ bėsi šiandien katalikų bažny­ roms. Todėl pastebimai silp­ čia, negali sulaikyti religijos nėja tikinčiojo sąmonėje pa­ krizės. Prasidėjusi daugelyje sitikėjimas bažnyčia, blėsta kraštų, ji yra imperializmo kri­ religinis požiūris į pasaulį ir zės pasekmė. Nors katalikų laipsniškai susidaro mokslinis bažnyčia šiandien bando atsi­ pasaulio vaizdas, kuriame re­ Nuo sekančių metų musų riboti nuo kapitalistinio pa­ ligijai nėra vietos. Religija šeima senojo Universiteto saulio, religija pati, kaip reiš­ kiek ilgiau laikosi jausmuose pasipildys nauju studentų bū­ kinys, iš esmės yra neišven­ ir tradicijose. Čia ji dažnai riu. Atidaromas Ateizmo ir giamas klasinio, išnaudotojiš­ lieka tik kaip senas įpratimas, teologijos fakultetas. Paskai­ ko pasaulio palydovas. Jam kuris visados stipresnis už tos vyks IFF teritorijoje (rū­ klibant, braška ir jinai. Štai supratimą. Kitą sykį tikintysis syje ties 118 aud.) ir prie dėl ko religijos krizė ypač nė pats nepajunta, kad jo Centrinių rūmų aktų salės. jaučiama labai išsivysčiusiuo­ pažiūros jau nieko bendro Jau dabar iš šitų patalpų se kapitalistiniuose kraštuose. nebeturi su religija, kad jo sklinda smilkalų tvaikas. Ža­ damas didelis konkursas. Socializmas panaikina iš­ įsitikinimai — tai tik grynai Nuotraukoje: būsimo fakul­ naudojimą, vieną iš pagrindi­ formalus mechaniškas pripra­ teto dekanas. nių religingumo priežasčių, ir timo kartojimas. Net ir religinės tradicijos, M. BURAITIS sparčiai ima vystyti savo ga­ mybines jėgas. Vis labiau kurios buvo suaugę su liau­ jausdamasis savo likimo šei­ dies papročiais ir žymėjo mininku, žmogus palaipsniui svarbius žmogaus gyvenimo atitrūksta nuo religijos, kuri momentus, ir tos jau traukia­ jam darosi nebereikalinga si užmarštin, jų nykimo pro­ kaip tuščia paguoda ir viltis. cesas gana spartus. Palyginę religinių krikštų, Tai labai ryškiai matosi ir Tarybų Lietuvoje. Atrodo, santuokų ir laidotuvių pro­ Grįždamas iš „R" įstaigos visi sutiks, kad šiandien net centą 1958—1967 metais, tai Gamtos fakulteto II kurso ir senų žmonių religingumo yra per 9 metus, matysime, geologijos specialybės studen­ laipsnis nebe toks, koks buvo kad religinių krikštynų suma­ tas G. Spudas dainavo: prieš dvidešimt metų. Daugu­ žėjo 28, vestuvių — 32, lai­ Atverkit langus, jau pava­ „GERBIAMA REDAKCIJA! ma jų gauna pensijas ir kitą dotuvių — 5 proc. Sakysim, Siūlau per Jūsų laikraštį aprūpinimą senatvėje, regi jei 1958 m. su sarėja! religinėmis Pa-va-sa-rė-ja... Dzin! Dzin! paskelbti griežčiausią kovą laimingus savo vaikus ir anū­ apeigomis tuokėsi 65 proc. prieš rūkorius ir alkoholikus kus, — visa tai daro poveikį tai 1967 m. — tik 33 proc. Dzin! porų. Tai gana įspūdingas re­ Po posmo atsiliepė „atveria­ (prie pastarosios kategorijos jų religingumui. ligingumo mažėjimo rodiklis, mų" langų skambesys. Drau­ priskiriu visus tuos, kurie Tikėjimui būdingas bruožas gai, jūs negalvokite, kad III vartoja alų, vyną, degtinę ir yra aklas pasitikėjimas. Tikin­ nes kaip tik tradicijos ilgiau­ siai išliekantis religijos ele­ bendrabučio langai patys atsi­ kitus alkoholinius gėrimus). Man jau tiek įsiėdė tie vi­ tysis bažnyčioje nuolatos gir­ mentas. Ir jeigu jos nyksta, vėrė, išgirdę tokį kvietimą. dėjo: „Tikėk ir nesigilink, nes Ne. Tai G. Spudo kumščiai si rūkoriai ir alkoholikai, jog čia šventa paslaptis". Bažny­ vadinasi, religijos krizė labai atnešė gaivaus pavasario vėjo jau nebegalėjau ištverti nesi­ čia nuolatos tvirtino, kad gili. Religija yra blogos visuo­ į aklinai uždarytus šio bend­ ėmus iniciatyvos pradėti ryž­ vienas dievas trijuose asme­ veiksmų kampaniją menės blogas produktas, rabučio I aukšto kambarius. tingą nyse. Kol niekas nesigilino, G. Spudui pasisekė — jis prieš rūkymą ir alkoholio var­ tai gal ir nepastebėjo, kad vargstančio žmogaus iliuzija. pateko į savo draugų iš in- tojimą. Nuo aplinkinių rūky­ čia jokios logikos nėra. Juk Ir dievai nebereikalingi tam­ terklubo rankas, kurie, išvydę mo atsirandą dūmai ne kartą žmogus mato: arba yra vienas pa ten, kur žmonės pradeda gresiantį pavojų, čiupo savo pastatė mane j pačią beviltiš asmuo, arba yra trys, o čia, būti savo istorijos tvarkyto­ kolegą už ausų ir paslėpė nuo klausią padėtį, jog jau ma­ kaip liaudis sako, „nei penki, jais Kai jiems sekasi žemėje, niau užtrokšiąs dūmuose. tai tuščia darosi dangaus iliu­ draugovininkų! Vienas studentas" nei devyni". Tas pats ir su zija. Štai kodėl šiandien silps­ Paruošė A. CŽA Marijos nekaltu prasidėjimu, j VIETOJ REDAKCIJOS PRIE­ Netelpa šiuolaikinio žmogaus ta tikėjimas antgamtiniu pa­ RAŠO: ir stiprėja pasitikėji­ galvoje ir amžinos kančios sauliu ' pačiu savimi — žmogu­ pragare. Juk labai jau ryškus mas ' kuris ginkluojasi mokslu čia dievo neteisingumas: jis mi, 1 pats sutvėrė netobulą žmogų, ir bando tvarkyti savo reika­ lus ne aklo tikėjimo, o tik leido jį velniui gundyti, O paskui baudė. Kam gi gailes- mokslo žinių pagalba. Ir kuo toliau stiprės socializmas, tuo ringam dievui reikalingos žmonių kančios pragare? Be labiau religijos krizė didės. to, kas gi ten fiziškai kentės, P. PEClORA

Žemė, pro kurią Ikaras nukristi į Žemę. Jokios lėšos praskrieja kas 19-ka metų 7,4 šiam tikslui neturi būti lai­ min. km nuotoliu, mokslinin­ komos per didelės. Reikia la­ kų nuomone, gali iškreipti bai paskubėti. Būtina pasi­ asteroido orbitą, o ilgainiui ir susidurti su šiuo dangaus kū­ naudoti esamomis kosminėmis nu. technikos priemonėmis, ir pa­ Ir štai užsienyje buvo pa­ sisekimas bus užtikrintas". skelbta: „1968 metais birželio Čia ne visai seansacija, kas 19 d. 19 valandą 30 minučių Grinvičo laiku arti kilometro būna Vakarų spaudoje. Pra­ skersmens uola-asteroidas Ika­ ėjusiais metais JAV Masačiuras nukris Atlanto vandenyno etso technologijos instituto viduryje, apie du tūkstan­ mokslininkai buvo paruošę čius mylių Į rytus nuo Flori­ netgi tikslų planą Žemei nuo dos iškyšulio. Šios didžiulės katastrofos gelbėti. Sj planą masės smūgis prilygs 500 komentavo mūsų žurnalas tūkstančių megatonų vande­ „Mokslas ir technika" (1968 nilinės bombos sprogimui. m. Nr. 4). Vadinasi, Žemei Vandenyno dugne atsiras išgelbėti reikėtų paleisti ra­ maždaug trisdešimties kilo­ ketą Ikaro link su vande­ metrų skersmens krateris. niline bomba. Raketa, orienTrisdešimties metrų aukščio tuodamasi radaro impul­ bangos atsimuš į visus Atlan­ sais, po 2-jų mėnesių pri­ to vandenyno krantus, nunio- artėtų prie Ikaro ir 100 metrų kodamos Siaurės ir Pietų atstume sutrupintų asteroidą Afriką bei Europą ir padarys arba pakeistų jo orbitą. Tačiau ar iš tiesų nukris milžiniškus nuostolius Pietų Azijoje. Visoje žemės plutoje asteroidas į Žemę birželio 19 bus užregistruoti žemės dre­ dieną? „Mokslas ir technika" bėjimai, maždaug šimtą kartų į šį klausimą neatsako. Ne. Nenukris. Pasirodo, kad galingesni už tuos, kurie iki pernykštis amerikiečių moks­ šiol yra buvę. Nėra abejonės, lininkų planas praktikai nebus kad Ikarui negalima leisti reikalingas, nors mokslui bei

KODĖL SILPNĖJA TIKĖJIMAS

NAUJAS FAKULTETAS

Apie žvaigždes ir langus Kai kuriuose bendrabu­ čių kambariuose nėra užuolaidų. (Faktas)

na draugė. Dar vienas daik­ tas šlepteli ant lovos. Toliau žiūrėti nebegaliu. Kažkas pa­ našėtus į sąžinės graužimą pakirdo širdyje. — Na, ką įžiūrėjai? — vėl prabilo Elka. — Lemia šią­ nakt žvaigždės laimę? — Ne, šiandien mergelės žvaigždyne kaip niekad ryš­ kūs negeri ženklai, — lyg juokais, lyg rimtai pasakiau. V. GARSUTIS

Atveriu langą. Virš galvos mėlynuoja dangus, kairėje — bendrabutis, tiesiai — bend­ rabutis. Salia manęs mano Elytė. Akimis lėtai klaidžioju po dangų. Pasakoju apie be­ galinę visatą (nieko nuosta­ baus — aš būsimasis astrono­ mas). Akys slysta nuo žvaigž­ dės prie ........................ žvaigždės, žemyn prie horizonto. Pasiekia tamsius bendrabučio kontūrus. , . langai, ___ __ Langai, langai. Pasakoju toliau. Hm... Už­ sikertu. Užsimerkiu. Dar ir dar kartą. Ne, ne, negali bū­ ti. Čia mane pats raguotasis nori sugundyti. Vėl pakeliu akis. Taip. Tikrai taip. Lange aiškiai matau nušviestą gels­ vos šviesos merginą. Ji pama­ žu. nusiima megztinį, pasilen­ kia, ima kraštą suknutės, ke­ lia aukštyn. Kartu pasikelia dar kažkas. Ranka atskiria tą „kažką“ nuo suknutės. Matau merginos nuogus lygius pe­ čius, iškilią krūtinę. Prie ausies staiga girdžiu: ,,O tu romantikas. Tikriausiai visą naktį galėtum taip spoksoti“. Neramus, susigėdęs žiūriu į Elkos akis. Ne, jos nieko neįtaria. Mano akys vėl slysta į trečiojo aukšto langą. Ji, užlaužusi už nugaros ran­ kas, bando kažką atsegti. Ne­ siseka. Nuleido rankas. Ma­ tyt, pavargo. Į pagalbą atei-

TRISKART DAKTARAS

Vokiečių enciklopedistas profesorius Albertas Šveiceris turėjo tris įvairių mokslo šakų daktaro laipsnius. Vie­ nas jo pažįstamas pavydžiai paklausė: — Kaip Jums tai pavyko? Šveiceris pradėjo aiškinti tokiu tonu, lyg kalba eitų apie paprasčiausią dalyką: — Et, visa tai niekai. Tre­ čiąjį laipsnį aš gavau už tai, kad jau turėjau du. Antrąjį davė todėl, kad jau turėjau mokslo daktaro laipsnį, o pir­ mąjį suteikė todėl, kad tuo laiku neturėjau dar nė vieno.

T|lųKObiuieo J aw /P)

Pavasario linksmybės

MUSŲ

DRAUGŲ ŠYPSENOS

Žodynas Antagonizmas — fukso ir diplomanto santykiai. Afroditė — vargšė mergaitė, patekusi chemijos nelaisvėn. meilės Liurbis — pirmos auka.

Kas kaltas? — Klausyk, drauguži, galima gi miegoti paskaitoj! — Gerai sakai. Tas profeso­ rius nenutyla nė minutei.

Si 4it VVV VVV

SENIŪNE, I DEMONęrt RACIJA, <~

HE,S,UšAAPfs?

(.

KOLEGA!

Dar galima užsiprenumeruoti „TARYBINĮ STUDENTĄ" ri gegužės—birželio mėn. Kaip ir šiame numeryje, savaitraštis toliau duos pla­ tų satyros ir jumoro skyrelį, pasakos, patars, informuos. Prenumeratos kaina vienam mėnesiui 8 kap. a

■ Už. AS NEGALIU .

uit iiiilllll III11 llllllllllllllllllllllll l! rilll

ĮKRITO •

P A D Ė K A

REDAKCINE kolegija

TURISTŲ KLUBAS NUOŠIRDŽIAI DĖKOJA PROREKTORIUI DOC. B. SLDAVICIUI, KOMJAUNIMO KOMITETO SEKRETORIUI A. SKRUPSKELIUI, STUDENTŲ PROFSĄ­ JUNGOS KOMUTETUI IR „TARYBINIO STUDENTO" RE­ DAKCIJAI, PADEJUSIEMS PAMINĖTI KLUBO dešimtme­

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė.

tį.

Užs. Nr. 2525

LV 07130

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1968 m. balandžio 24 d. Nr. 13 (636)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1968 m. balandžio 24 d. Nr. 13 (636)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement