Jūratė Tutlytė
Europietiškos tradicijos Kauno architektūroje Kauno Atradimai
Sėkmingais sovietmečio architektūros pavyzdžiais laikytini laisvo planavimo principu projektuoti ir iki šių dienų išlikę kompleksai: Vienybės aikštės▼95 ansamblis (arch. Vladas Stauskas, Stasys Bartusevičius ir Algimantas Sprindys, 1966–1968 m.), Kalniečių gyvenamasis rajonas (arch. Alvydas Steponavičius, A. Miškinienė, A. Krasilnikova, 1974–1985 m.), Kauno technologijos universiteto▼48 studentų miestelis (arch. Nina Špikienė, Algirdas Antanas Kulvietis, Kostas Zykus, Jonas Algimantas Zeidotas, Vytautas Dičius, 1964–1972 m.), Kauno medicinos universiteto▼29 klinikų komplekso išplėtimas (arch. V. Zabulionis ir kt., 1972–1982 m.). Originalumu išsiskiria pavieniai vėlyvojo modernizmo architektūros pastatai: Kauno (arch. L. Gedgaudienė, Jonas Navakas, 1978 m.), naujasis Nacionalinės M. K. Čiurliono dailės galerijos▼67 pastatas (arch. Feliksas Vitas, 1968 m.), Mykolo Žilinsko dailės galerija▼65 (arch. Eugenijus Miliūnas, 1981–1983 m.), Laidojimo rūmai ramybės parke▼70 (arch. Alfredas Paulauskas, 1975–1978 m.). Sovietmečiu suformuotas ir Laisvės alėjos▼58 kaip pėsčiųjų zonos tapatumas (rekonstrukcijos arch. Alfredas Paulauskas, Vanda Paleckienė, 1982 m.). paveikslų galerija▼36
Po nepriklausomybės atgavimo, maždaug apie 1998-uosius, prasideda naujas etapas Kauno architektūroje. Pastarųjų dešimtmečių laikotarpį palaipsniui ženklina projektai nuo patalpų pritaikymo naujoms paskirtims, komercinių-prekybinių interjerų, tokių kaip restoranas „Miesto sodas“▼76 (arch. Algimantas Kančas, V. Kunnapu, 1999 m.), buvusios ▼ „Los patrankos“▼78 (arch. Audrys Karalius, 2000 m.) iki reikšmingų miestui stambių rekonstrukcijų ir konversijų. Vienas po kito atgijo viešbučiai „Kaunas“▼79 (arch. Virgilijus Juozaitis, 1999 m.) ir „Santaka“▼80 (arch. Rimantas Palys, Rūta Palytė-Biliūnienė, 1998 m.), išdygo ISM Ekonomikos ir vadybos universiteto▼83 pastatas (arch. A. Kančas, 2000 m.), rekonstruotas viešbutis „Reval Hotel Neris“▼81 (arch. Linas Tuleikis, Gintaras Balčytis, 2008 m.), atsirado originalūs gyvenamieji kompleksai – „Aušros namai“▼84(arch. A. Karalius, 2006 m.), Žemųjų Šančių kareivinių miestelis▼85 (arch. A. Kančas, 2005 m.). Pamažu atgijo ir sakralinių objektų statyba. Išdygo Šv. Kazimiero bažnyčia▼87 (arch. A. Kančas, 1997 m.) ir Kotryniečių vienuolynas▼88 (arch. Dalia Paulauskienė, Eugenijus Miliūnas, 1999 m.). Naujosios statybos suintensyvėjo tik pastaraisiais metais. Itin aktyviai statomi gyvenamieji kompleksai, nuo pavienių gyvenamųjų namų pereinant prie vientisų urbanistinių-architektūrinių ansamblių formavimo. Vienas tokių – Fredos miestelis▼86 (arch. A. Kančas, 2004 m.). Šiandieniniame Kaune gana sparčiai dygsta komerciniai („Iris“ salonas▼77, 2002 m. suprojektuotas architekto A. Karaliaus) ir kultūros (2007 m. architektės Gražinos
54