ISSN 2538-7715 (spausdintas) ISSN 2669-2589 (internetinis) https://doi.org/10.7220/2669-2589.5
Vytauto Didžiojo universitetas
Apolonijus Žilys
Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva
Monografija
Kaunas, 2025
Recenzentai:
prof. dr. Domantas Jasilionis, Makso Planko demografinių tyrimų institutas, Vokietija; Vytauto Didžiojo universitetas
doc. dr. Olga Zamalijeva, Vilniaus universitetas
Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros posėdyje 2024 m. gruodžio 12 d. (protokolo Nr. 2024/12/12), Psichologijos katedros posėdyje 2024 m. gruodžio 13 d. (protokolo Nr. 20-1), ir Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2024 m. gruodžio 19 d. (protokolo Nr. 53-1).
Monografija parengta vykdant projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas (ESS ERIC)“. Projektui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [VS-20].
Svarbiausių nacionalinių EST rezultatų serija Nr. 5.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
© Apolonijus Žilys, 2025
© Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, 2025
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2025
1. MIŠRAUS APKLAUSOS TYRIMO DIZAINO SAMPRATA IR TAIKYMAS
1.1. Konkuruojančio, pirmenybės teikimo apklausos pildymui internetu ir nuoseklaus tyrimo dizainai: privalumai ir trūkumai 20
1.2. Mišrus apklausos tyrimo dizainas ir apklausos efektas: socialinis pageidaujamumas ir trūkstamos reikšmės 26
1.3. Kontaktavimas su imties vienetais ir priminimai
1.4. Paskatų naudojimo strategijos: naudoti ar nenaudoti?
1.5. Sąlyginės ir besąlyginės paskatos: kada (ne)naudoti?
31
33
35
1.6. Neatsako iškraipymo problema anketinės apklausos tyrimuose 39
2. EUROPOS SOCIALINIO TYRIMO METODOLOGIJA: TIESIOGINIS
2.1. Populiacija, imties atranka ir savipildos tyrime naudojamos paskatos
2.2. Tyrimų apklausos būdo dizainų ir kontaktavimo su imties vienetais skirtumai
3. LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS ĮGYVENDINIMO SAVIPILDA GALIMYBIŲ ANALIZĖ
3.1. Imties dizainas ir imties dydžio išpildymas 52
3.1.1. Atsako dažnis
3.1.2. Atsisakiusieji dalyvauti tyrime
3.1.3. Netinkami atvejai
3.1.4. Atsako dažnio regioniniai skirtumai
3.1.5. Kontaktų skaičiaus su imties vienetu reikšmė sutikimui ar atsisakymui dalyvauti apklausoje
3.1.6. Interviu atlikimo ir klausimyno pildymo tendencijos ir skirtumai laiko atžvilgiu 74
3.2. Imties vieneto pasiekiamumas ir pakartotinis kontaktavimas 79
3.2.1. Fizinės prieigos prie atrinkto adreso reikšmė atliekant apklausą 79
3.2.2. Pakartotinio kontaktavimo su imties vienetu telefonu galimybės 82
3.3. Trūkstamų reikšmių analizė savipildos imtyje
3.4. Atsakymų į socialiai jautrius klausimus pasiskirstymas, priklausomai nuo duomenų rinkimo būdo
4. TIESIOGINIU INTERVIU IR SAVIPILDOS METODU RINKTŲ
DUOMENŲ PALYGINIMAS PAGAL TIRIAMŲJŲ
SOCIODEMOGRAFINIUS RODIKLIUS
83
4.1. Demografinių rodiklių skirtumai savipildos imtyje taikant skirtingas paskatas 126
Europos socialinis tyrimas (EST) yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, vykdomas kas dvejus metus nuo 2002-ųjų kiek daugiau nei 30 Europos šalių, siekiant analizuoti Europos gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Lietuva dalyvauja šiame tyrime nuo 2008 m. (nuo 4-osios tyrimo bangos) ir jau yra dalyvavusi devyniose bangose. 12-oji EST banga visose šalyse bus vykdoma naudojant mišrų apklausos tyrimo dizainą, o ilgalaikėje perspektyvoje tyrimas planuojamas vykdyti tik savipildos būdu.
Šioje monografijoje nagrinėjami 11-osios EST bangos Lietuvos duomenys, rinkti tiesioginio interviu būdu, ir papildomo metodologinio eksperimento duomenys, kurie buvo rinkti savipilda taikant mišrų apklausos dizainą. Monografija siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybes analizuojant skirtingais būdais renkamų duomenų poveikį tyrimo kokybės rodikliams. Šie duomenys aktualūs ne tik planuojant būsimas EST bangas, kurias numatoma įgyvendinti savipildos būdu, bet ir kitiems tyrėjams, ketinantiems pritaikyti savipildą ar mišrų apklausos dizainą reprezentatyvioms Lietuvos gyventojų apklausoms.
Tyrime dalyvavo 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, atrinkti tikimybinės daugiapakopės atrankos būdu. Tiesioginio interviu metu apklausti 1 365 respondentai, o savipildos apklausą užpildė 480 dalyvių (375 internetu, 105 popierinį klausimyno variantą). Savipildos apklausose buvo taikytos dvi paskatų strategijos: besąlyginė, kai respondentai gavo 5 Eur vertės dovanų čekį, nepriklausomai nuo atsakymo pateikimo, ir besąlyginė bei sąlyginė, kai 5 Eur dovanų čekį potencialus respondentas gavo prieš klausimyno pildymą, nepriklausomai nuo to, užpildys jį ar ne, o papildomas 5 Eur dovanų čekis buvo įteikiamas užpildžius klausimyną.
Tyrimo analizė apėmė atsako dažnių palyginimą, imties vieneto pasiekiamumo ir pakartotinio kontaktavimo, trūkstamų reikšmių ir socialinio pageidaujamumo analizę, sociodemografinės imties struktūros įvertinimą atsižvelgiant į apklausos būdą bei skirtingas paskatas.
Rezultatai parodė, kad tiesioginių interviu metu surinkti duomenys pasiekė šiek tiek aukštesnį atsako dažnį (41 proc.) nei savipildos apklausose (37,4 proc.), nors šis skirtumas buvo mažesnis nei tikėtasi planuojant tyrimą. Savipildos apklausoms būdingas didesnis atsisakymo dalyvauti dažnis, tačiau dauguma atsisakymų yra pasyvūs – respondentai sutikdavo dalyvauti ir gaudavo prieigą prie apklausos, bet galiausiai nepateikdavo atsakymų. Tiesioginio interviu tyrimuose labiau tikėtini didesni atsako dažnio skirtumai tarp regionų, palyginti su savipildos tyrimais, tad tyrimą vykdant savipildos būdu didesnė tikimybė, kad imtis bus labiau subalansuota regioniniu požiūriu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tyrėjai, planuodami savipildos apklausas, turėtų numatyti dažnesnį kontaktavimą su respondentais siekiant aiškaus atsakymo – dalyvavimo arba atsisakymo.
Respondentų nepateikti atsakymai (trūkstamų reikšmių skaičius) duomenis renkant savipilda priklauso nuo klausimo pozicijos klausimyne ir pasirinkto pildymo būdo – internete ar popieriuje. Respondentai, pildantys klausimyną internete, dažniau praleidžia klausimus jau klausimyno pradžioje ir selektyviau renkasi, į kuriuos atsakyti. Tuo tarpu respondentai, pasirinkę pildyti popierinį klausimyną, dažniau praleidžia klausimus įpusėję klausimyną ir jo pabaigoje. Klausimyną pildant internetu, praleistų atsakymų skaičius yra didesnis, nei pildant popieriuje.
Socialinio pageidaujamumo efektas labiau pasireiškė tiesioginių interviu metu, kai respondentai dažniau pateikdavo socialiai priimtinus atsakymus, ypač sveikatos, alkoholio vartojimo ir kitų jautrių klausimų kontekste. Savipildos apklausos buvo mažiau paveiktos šio efekto, tačiau jose buvo daugiau trūkstamų reikšmių. Tai rodo, kad savipildos apklausos yra tinkamesnės jautriais klausimais, kai siekiama sumažinti socialinio pageidaujamumo poveikį, tačiau būtina užtikrinti didesnį respondentų motyvavimą pateikti visus atsakymus.
Besąlyginės ir sąlyginės paskatos užtikrina didesnį bendrą atsako dažnį tiek bendrai, tiek atskiruose Lietuvos regionuose, taip pat mažesnį neatsako dažnį (tiek pasyviai, tiek griežtai atsisakiusiųjų grupėse), palyginus su tik besąlyginėmis paskatomis. Tačiau tik besąlyginės paskatos leidžia sumažinti kontaktavimo
dažnį iki užpildytas klausimynas gaunamas savipildos tyrime, palyginus su besąlyginių ir sąlyginių paskatų deriniu.
Tiesioginio interviu duomenys geriau atspindėjo kaimo vietovių gyventojus, tuo tarpu savipildos apklausose dažniau dalyvavo aukštesnio išsilavinimo ir miesto gyventojai. Abiejuose metoduose vyrų dalyvavimas buvo mažesnis nei jų proporcija visuomenėje, o respondentų vidutinis amžius dažnai viršijo šalies vidurkį. Internetinė savipilda buvo patrauklesnė jaunesniems ir aukštesnio išsilavinimo respondentams iš miestų, o popierines apklausas dažniau pildė vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo kaimo gyventojai.
Paskatos taip pat turėjo reikšmingą poveikį – besąlyginės ir sąlyginės paskatos efektyviau motyvavo respondentus pildyti internetinę apklausą, tačiau popierinėje apklausoje abiejų paskatų poveikis buvo panašus. Amžiaus ir lyties skirtumų tarp paskatų poveikio nenustatyta, tačiau pastebėta tendencija, kad dažnesnis atsakomumas gavus tik besąlyginę paskatą buvo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Be to, besąlyginės paskatos pakako motyvuojant vienkiemių gyventojus, o didmiesčių respondentai buvo labiau motyvuoti abiejų tipų paskatomis. Respondentai iš didesnių namų ūkių dažniau užpildė klausimyną gavę tik besąlyginę paskatą, o respondentai iš porų be vaikų namų ūkių buvo dažniau motyvuoti abiem paskatomis. Pensininkų ir asmenų, nedirbančių dėl sveikatos problemų, buvo daugiau tarp gavusių tik besąlyginę paskatą, palyginti su gavusiais abi paskatas.
The European Social Survey (ESS) is a repeated cross-sectional survey conducted biennially since 2002 in over 30 European countries, aiming to analyze the attitudes, values, and behaviors of European residents. Lithuania has been participating in this survey since 2008 (from the 4th wave) and has already participated in nine waves. The 12th ESS wave will be conducted using a mixed-mode survey design in all countries, and in the long term, the survey is planned to be conducted exclusively in a self-administered format.
This monograph examines Lithuanian data collected during the 11th ESS wave via face-to-face interviews, along with additional methodological experiment data gathered through self-administration using a mixed-mode survey design. It aims to assess the feasibility of implementing self-administered representative surveys of citizens in Lithuania by analyzing the impact of different data collection methods on survey quality indicators. This analysis is relevant not only for planning future ESS waves, which are expected to be conducted in a self-administered format, but also for other researchers intending to apply self-administered or mixed-mode survey designs for representative surveys of the Lithuanian population.
The study involved Lithuanian residents aged 15 and older, selected using a probabilistic multi-stage sampling method. A total of 1365 respondents were surveyed through face-to-face interviews, while 480 participants completed the self-administered survey (375 online and 105 using a paper questionnaire). The self-administered surveys employed two incentive strategies: unconditional incentives, where respondents received a €5 gift voucher regardless of whether they submitted their responses, and a combination of unconditional and conditional
incentives. In the latter, potential respondents were given a €5 gift voucher before completing the questionnaire, regardless of whether they completed it, with an additional €5 gift voucher provided upon survey completion.
The study analysis included comparisons of response rates, sample unit accessibility, re-contact attempts, and missing values, as well as an assessment of social desirability and the sociodemographic structure of the sample in relation to the survey mode and different incentives.
The results showed that data collected through face-to-face interviews achieved a slightly higher response rate (41%) than self-administered surveys (37.4%), although this difference was smaller than expected during the study planning phase. Self-administered surveys were characterized by a higher refusal rate; however, most refusals were passive – respondents would agree to participate and gain access to the survey but ultimately did not submit their answers. Face-toface surveys were more likely to exhibit larger response rate differences between regions compared to self-administered surveys, making the latter more likely to achieve a more regionally balanced sample.
The study also revealed that researchers planning self-administered surveys should anticipate more frequent follow-ups with respondents to obtain a clear response-either participation or refusal.
Respondent missing answers (number of missing values) in self-administered data collection depended on the question’s position in the questionnaire and the mode of completion – online or paper-based. Respondents completing the online questionnaire were more likely to skip questions at the beginning of the questionnaire and selectively choose which questions to answer, while respondents using the paper questionnaire were more likely to skip questions halfway through and towards the end. The overall number of missing responses was higher in online surveys compared to paper-based questionnaires.
The social desirability effect was more pronounced during face-to-face interviews, where respondents more frequently provided socially acceptable answers, especially in the context of sensitive questions such as health, alcohol consumption, and other sensitive topics. Self-administered surveys were less affected by this effect but exhibited a higher number of missing values. This indicates that self-administered surveys are more suitable for sensitive questions aiming to
reduce the impact of social desirability; however, greater efforts are required to ensure respondent motivation to provide complete answers.
Double incentives (unconditional and conditional) resulted in higher overall response rates, both nationally and across individual Lithuanian regions, as well as lower non-response rates (including both passive and explicit refusals) compared to unconditional incentives alone. However, unconditional incentives alone allowed researchers to reduce the frequency of follow-ups needed to collect a completed questionnaire in self-administered surveys, compared to the combination of unconditional and conditional incentives.
Face-to-face data better represented rural residents, while self-administered surveys attracted participants with higher education and urban residency. In both methods, male participation was below their proportion in the Lithuanian population, and respondents’ average age often exceeded the national average. Online self-administration appealed to younger, more educated urban respondents, whereas paper-based surveys attracted older, less educated rural residents.
Incentives also had a significant impact – combined unconditional and conditional incentives were more effective in motivating respondents to complete the online survey, whereas in paper-based surveys, the effects of both incentive types were similar. No age or gender differences were observed in the impact of incentives, but a trend was noted that unconditional incentives alone were more effective among older Lithuanian residents. Moreover, unconditional incentives were sufficient to motivate residents in remote areas, while respondents from major cities were more motivated by both types of incentives. Respondents from larger households were more likely to complete the questionnaire after receiving only unconditional incentives, whereas respondents from childless couple households were more often motivated by both incentives. Pensioners and individuals not working due to health issues were more often among those who received only unconditional incentives, compared to those who received both incentives.
Europos socialinis tyrimas yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, kuriame kas dvejus metus renkami duomenys apie Europos šalių gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Nuo tyrimo pradžios 2002 m. įgyvendinta jau 11 bangų, o Lietuva šiame tyrime dalyvauja nenutrūkstamai nuo 4-osios bangos (2008 m.). Šioje monografijoje analizuojami naujausios, 11-osios, bangos Lietuvos nacionaliniai duomenys ir atskirai – metodologinio eksperimento, atlikto nacionalinės EST komandos savipildos būdu, duomenys.
Nors duomenys mišrios apklausos būdu renkami jau kurį laiką, COVID-19 pandemijos metu ir po jos toks tyrimo dizainas tapo daug dažnesnis. Tyrėjai bei apklausų agentūros turėjo ieškoti naujų būdų, kaip įgyvendinti reprezentatyvias didelės apimties apklausas be fizinio kontakto su respondentais, todėl išbandė įvairias apklausos strategijas ir jų kombinacijas. Europos socialinio tyrimo kontekste 10-oji banga taip pat buvo vykdoma skirtingais būdais: kai kurios šalys rinko duomenis tiesioginiu interviu, kitos – savipildos būdu. 11-ojoje EST bangoje kelios šalys šalia pagrindinio tyrimo, kurio duomenys visur rinkti tiesioginių interviu būdu, vykdė metodologinius eksperimentus, renkant duomenis savipilda. Tokį metodologinį eksperimentą atliko ir Lietuvos nacionalinė EST komanda. Jo duomenys, lyginant su rinktais tiesioginiu interviu, ir bus analizuojami bei lyginami šioje monografijoje.
12-oji EST banga visose šalyse bus vykdoma naudojant mišrų apklausos tyrimo dizainą. Ši monografija prisidės prie geresnio pasirengimo artėjančiai EST tyrimo bangai ir išnagrinės mišraus apklausos tyrimo dizaino pritaikymo bei įgyvendinimo galimybes Lietuvoje, kai tikimybinės atrankos būdu atrinktiems Lietuvos gyventojams buvo pasiūlyti du savipildos būdai.
Šioje monografijoje buvo siekiama:
• Teoriniame lygmenyje pristatyti mišrų apklausos tyrimo dizainą, skirtingas šio dizaino duomenų rinkimo strategijas, jų privalumus ir trūkumus bei poveikį tyrimo kokybės rodikliams.
• Patikrinti, ar konkuruojantis mišrios apklausos tyrimo dizainas (savipildos internetu ir pildant popierinę klausimyno versiją) įgalina pasiekti tuos pačius ar panašius apklausos sėkmės rodiklius (kaip atsako dažnis, mažesnis neatsako dažnis ir pan.), palyginus su vienos apklausos būdo dizainu (EST 11-oji banga)1, bei patikrinti, ar skirtingo tipo paskatos turi poveikį apklausos sėkmės rodikliams savipildos tyrime.
• Palyginti savipildos ir tyrimo, atlikto tiesioginiu interviu būdu, imties sociodemografinę struktūrą, imties reprezentatyvumą, trūkstamų reikšmių atvejus imtyse, socialinio pageidaujamumo efektą bei įvertinti, kurie naudoti paskatos būdai savipildoje sąlygoja didesnius sociodemografinius imties iškraipymus.
Lietuvoje atrankines Lietuvos gyventojų apklausas organizuoja valstybinės institucijos (pvz., Valstybės duomenų agentūra prie Vidaus reikalų ministerijos (buvęs Lietuvos Respublikos statistikos departamentas), Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA ir kt.), aukštosios mokyklos ir mokslo tyrimų centrai bei kitos viešosios ir privačios organizacijos. Neretai tokiems tyrimams samdomos specializuotos viešosios nuomonės apklausų agentūros, kurios remiasi WAPOR pasaulinės viešosios nuomonės tyrimų asociacijos etikos kodeksu ir ESOMAR etikos ir tyrimų praktikos kodeksu bei turi žinių apie Lietuvoje vykdomas apklausas. Visos šių organizacijų sukauptos metodologinės žinios ir patirtis dažniausiai lieka šių organizacijų viduje kaip jose dirbančių specialistų išugdytos kompetencijos ar vidaus dokumentų pavidalu, bet jos nėra prieinamos viešai metodologinių mokslo publikacijų formatu.
Lietuvoje yra išleista kokybiškų akademinių kiekybinių socialinių mokslų metodologijos vadovėlių, kurie orientuoti į apklausos metodo aprašymą (Tidikis, 2003; Kanopienė, 2008; Kuznecovienė, 2008; Gaižauskaitė, Mikėnė, 2014; Kardelis, 2016). Taip pat publikacijų ar mokslinių pranešimų, kurie analizuoja
1 Toliau monografijoje savipildos tyrimas referuos į metodologinį eksperimentą, atliktą taikant konkuruojantį mišrios apklausos dizainą, o pagrindinis tyrimas – EST 11-osios bangos Lietuvoje tyrimą, atliktą tiesioginio interviu būdu.
reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų iššūkius ir metodologinius sprendimus, apžvelgiant Lietuvoje dirbančių apklausėjų darbo motyvus, jų vaidmenį ir iššūkius atliekant apklausų lauko darbus ar poveikį renkamiems duomenims (Mikėnė ir kt., 2013; Gaižauskaitė ir kt., 2019; Ramonaitė, 2020; Morkevičius, 2020), apskritai anketinės apklausos metodo taikymą Lietuvoje viešosios nuomonės tyrimų (Gaidys, Tureikytė, 1994, 1997, 2015) ir gyventojų surašymo (Statistikos departamentas, 2000; Ambrozaitienė ir kt., 2015; Jasilionis ir kt., 2014) kontekste. Mokslo monografijos autoriams nepavyko rasti nė vieno šaltinio, kuriame analizuojamos Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybės, lyginant ją su tiesioginio interviu būdu, vertinant imties pasiekiamumo, atsako dažnio, trūkstamų reikšmių laipsnio, socialinio pageidaujamumo efekto, sociodemografinės imties struktūros, skirtingų paskatos formų efektyvumo skirtumus.
Besivystančios technologijos lauko duomenims rinkti, didėjantis interneto pasiekiamumas ir savipildos būdo renkant duomenis patrauklumas respondentams ir duomenų rinkėjams sąlygos rinktis vykdyti gyventojų apklausas savipildos būdu.
Tad tikimės, kad ši monografija skaitytojams suteiks naujų įžvalgų apie gyventojų apklausų įgyvendinimo savipilda galimybes ir iššūkius Lietuvoje.
Dažniausiai atliekami tyrimai, grįsti anketinės apklausos metodu surinktais duomenimis, vis dar išlieka vieno apklausos būdo tyrimai (angl. unimode arba single mode survey). Tyrėjai sąmoningai planuoja ir pasirenka konkretų apklausos būdą (tiesioginio interviu, apklausos paštu, telefoninio interviu ar apklausos internete), siekdami rasti veiksmingiausią metodą tikslinei populiacijai pasiekti, gauti kokybiškesnius ir mažiau šališkus (angl. bias) duomenis bei užtikrinti aukštesnį atsako dažnį. Anksčiau metodologai nerekomenduodavo derinti kelių apklausos būdų duomenims rinkti, nes buvo manoma, kad vieno apklausos būdo dizainas geriausiai užtikrina duomenų kokybę, nesukeldamas papildomų rizikų, tokių kaip didesnė matavimo paklaida, mažesnis duomenų patikimumas ir kt. Be to, vieno apklausos būdo pasirinkimas suteikia tyrėjams galimybę pasinaudoti to konkretaus būdo privalumais, prognozuoti tyrimo kaštus, o iššūkius lauko darbų metu lengviau kontroliuoti nei derinant kelis apklausos būdus (de Leeuw et al., 2008; Dillman, 2020).
Vis dėlto pastaruoju metu vis daugėja empirinių įrodymų socialinių tyrimų metodologijoje, kad, nepaisant tam tikrų rizikų, kurias detaliai aptarsime šiame poskyryje, dviejų ar daugiau apklausos būdų derinimas gali padidinti atsako dažnį, nepadidindamas paklaidų ir nesumažindamas renkamų duomenų kokybės (Klausch et al., 2013; Sakshaug et al., 2019; Sakshaug et al., 2023; Kistler et al., 2023; Stadtmüller et al., 2023). Apie mišrų apklausos tyrimo dizainą (angl. multi-mode arba mixed-mode survey design) pradėta kalbėti dar devintajame dešimtmetyje JAV ne tik kaip apie metodologinį tyrimo dizaino konceptą,
bet ir kaip apie praktinę duomenų rinkimo galimybę (Dillmann, Tarnai, 1988; Dillman, 1991). Mišrių apklausų dizaino poreikis pirmiausia siejamas su labai realia problema – mažėjančiu apklausų atsako dažniu, todėl apklausų agentūroms, valstybės ir viešosioms organizacijoms bei tyrimų ir mokslo institucijoms kyla praktinis poreikis derinti kelis apklausos būdus, siekiant padidinti respondentų atsakomumą apklausose (Dillman, 1991, 2008; de Leeuw et al., 2018).
Taigi, kaip galima apibrėžti mišrų apklausos organizavimą? Mišraus apklausos tyrimo dizainas yra tam tikra apklausos strategija, kuri leidžia tyrėjams kontaktuoti su potencialiais imties vienetais keliais būdais ar kanalais ir / arba suteikti jiems kelis dalyvavimo tyrime būdus (Noah Uhrig, 2011; Lynn, 2020). Tai daug platesnis metodologinis konceptas nei vien konkretaus apklausos būdo pasirinkimas. Mišraus apklausos tyrimo dizainas apima visą anketinės apklausos tyrimo ciklą ir reikalauja sprendimų atskiruose jo etapuose – nuo pradinio imties dizaino sudarymo iki galutinio duomenų surinkimo ir apdorojimo.
Pasak de Leeuw (2018), mišrus apklausos metodas gali būti suprantamas kaip tiriamųjų kontaktavimo ir / arba duomenų rinkimo strategija. Šis metodas leidžia tyrėjams pasirinkti kelias kontaktavimo su tiriamaisiais formas, siekiant pagerinti atsakymų dažnį ir duomenų kokybę. Mišrios apklausos, kaip kontaktavimo su tiriamaisiais strategijos, tikslas – pasirinkti tinkamiausius tiriamųjų kvietimo būdus (tai ypač svarbu apklausose, kuriose imtis sudaroma pagal adresų registrą), informacijos pateikimo priemones (nuo informacinių brošiūrų iki reguliarių priminimų siunčiant paštu ar el. paštu) ir komunikacijos su tiriamaisiais sprendimus – kontaktinius, bekontakčius arba internetinius. Svarbu, kad kontaktavimo būdas būtų pritaikytas specifiniams respondentų poreikiams ir elgsenai. Pastebėta, kad net kvietimo dalyvauti tyrime pateikimo būdas gali turėti skirtingą poveikį bendrosios populiacijos subgrupėms, lemiančioms, kokį apklausos būdą jos rinksis. Pavyzdžiui, Rados ir Domínguez-Álvarez (2014) Ispanijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad Ispanijoje gimę respondentai dažniau rinkosi apklausą paštu, o imigrantų vaikai – internetu. Tai rodo, kad skirtingos sociodemografinės grupės teikia pirmenybę skirtingiems apklausos metodams. Dykema ir kt. (2011) nurodė, kad, siunčiant bendro pobūdžio informaciją apie tyrimą paštu, galima padidinti atsako dažnį, taip užtikrinant, kad respondentai būtų informuoti ir aktyviai įsitrauktų į apklausą. Dutwin ir kt. (2015) teigia, kad tyrėjai gali reikšmingai sumažinti atsisakymą dalyvauti tyrime ir padidinti
respondentų bendradarbiavimą, apsvarstydami tinkamiausius tyrimo kvietimo ir pirmojo kontakto su respondentais būdus bei efektyvių perkalbėjimo strategijų planavimą, priklausomai nuo pasirinktų apklausos būdų.
Mišrios apklausos strategija yra labai svarbi planuojant longitudinio (ypač panelinio) pobūdžio tyrimus, kur tiriamųjų atkryčio problema (angl. sample units attrition) reikšmingai veikia duomenų kokybę (Holmberg et al., 2010; Noah Uhrig, 2011; Burton et al., 2011; Bianchi et al., 2017; Sakshaug et al., 2019; Patrick et al., 2019; Patrick et al., 2022; Laine, Steffen, 2023). Pavyzdžiui, Cernat ir Sakshaug (2021), analizuodami Jungtinės Karalystės tyrimo „Understanding Society Innovation Panel“ 5 bangų duomenis naudojant latentinių profilių metodą, atskleidžia, kiek efektyvesnis yra mišrus apklausos būdų dizainas, palyginti su vieno apklausos būdo pasirinkimu. Autoriai nurodo, kad beveik pusė (49 proc.) panelinio tyrimo imties dažniausiai linkę likti tyrime ir naudotis tuo pačiu pirmą kartą pasirinktu apklausos būdu kiekvienoje bangoje: 35 proc. teikia pirmenybę internetiniam būdui ir tik 14 proc. tiesioginiam interviu. 22 proc. imties respondentų įvardijami kaip linkę likti tyrime, tačiau norintys keisti apklausos būdą skirtingose tyrimo bangose (angl. switchers). Tuo tarpu likę 29 proc. respondentų teikia pirmenybę tyrimui, kai siūlomas tik vienas apklausos būdas ir nesiūlomos duomenų rinkimo alternatyvos. Šiuo atveju mišri apklausos strategija tinka antrai grupei, o trečiai tinkamesnis vienos apklausos būdas. Tyrėjai taip pat atskleidžia, kad minėtos grupės turi didžiausią pasitraukimo iš tyrimo tikimybę, palyginus su pirmąja grupe. Kaip praktinę rekomendaciją jie siūlo paneliniuose tyrimuose pritaikyti specializuotas ir kartais gana skirtingas kontaktavimo su tos pačios imties vienetais strategijas, atsižvelgiant į jų riziką pasitraukti iš tyrimo. Todėl tyrėjų kontaktavimo su respondentais strategija turi būti kruopščiai pritaikyta tyrimo populiacijai, tematikai, klausimyno jautrumui, tyrimo dizainui bei planuojamoms laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių sąnaudoms. Taip galima sumažinti pasitraukimo iš tyrimo tikimybę ir susijusias neatsako paklaidas galutinėje imtyje (Groves et al., 2009; de Leeuw, 2018; de Leeuw et al., 2019).
Šiuolaikiniai mišrūs apklausos tyrimo dizainai yra orientuoti į efektyviausius kontaktavimo su respondentais metodus, derinant juos su naudojamais duomenų rinkimo būdais (de Leeuw et al., 2008; Vannieuwenhuyze et al., 2010; Freedman et al., 2018). Mišraus apklausos tyrimo dizainas kaip duomenų rinkimo strategija numato, kokius apklausos metodus tyrėjai siūlo visiems imties vienetams, kad jie
galėtų dalyvauti tyrime pagal savo poreikius. Svarbu paminėti, kad tiesioginis interviu, kai apklausėjas fiksuoja respondento atsakymus kompiuteriu ar popieriniame klausimyne, vis dar užtikrina vidutiniškai didesnį atsako dažnį ir mažesnį trūkstamų reikšmių skaičių, palyginti su kitais apklausos būdais, todėl išlieka patikimiausiu duomenų rinkimo standartu. Tačiau šis metodas turi trūkumų, tokių kaip apklausėjo poveikis duomenų kokybei ir respondentų atsisakymui dalyvauti tyrime, ilgas lauko darbų laikotarpis bei dideli kaštai vienam interviu surinkti. Tuo tarpu mišrus apklausos būdas kaip duomenų rinkimo strategija leidžia derinti kelis apklausos metodus, siekiant pasinaudoti kiekvieno metodo privalumais ir minimizuoti trūkumus. Tai suteikia didesnes galimybes imties vienetams tapti tiriamaisiais ir atitinkamai sumažina neatsakiusiųjų skaičių (de Leeuw et al., 2019).
Mišraus apklausos tyrimo strategija tampa efektyvi, kai tyrimas apima heterogeniškas populiacijas, o ne homogeniškas tikslines grupes (Kistler et al., 2023). Generalinė (pvz., šalies) populiacija pasižymi sociodemografinių, socioekonominių ir kitų rodiklių įvairove, todėl skirtingos populiacijos subgrupės gali išsiskirti nevienodu atsako dažniu. Tyrėjai, pasirinkę vieno apklausos būdo dizainą, rizikuoja gauti neproporcingą imties populiacijai struktūrą, skirtingus neatsakiusiųjų dažnius tarp subgrupių ir reprezentatyvumo išsikraipymo problemą. Ši problema dažnai kyla dėl to, kad ne visoms generalinės populiacijos subgrupėms patogus tyrėjų pasirinktas apklausos būdas. Pavyzdžiui, internetinės apklausos dažnai nereprezentuoja vyresnių žmonių, etninių mažumų ar žemesnio išsilavinimo grupių, kurios dažniau renkasi tiesioginio interviu apklausos būdą (Kistler et al., 2023). Mišrus apklausos būdas respondentams suteikia ne tik daugiau pasirinkimų, bet ir gali turėti įtakos galutinės imties „kokybei“. Lesser ir kolegos (2016) pabrėžia, kad longitudiniuose mišraus apklausos dizaino tyrimuose respondentai, kurie renkasi pildyti klausimyną paštu, yra mažiausiai linkę pasitraukti iš tyrimo, palyginti su tais, kurie renkasi kitus apklausos būdus. Be to, Bretschi ir Weiß (2023), analizuodami „GESIS Panel“ duomenis, atskleidė, kad ne tik pirmenybės teikimas tam tikram apklausos būdui pagal sociodemografines charakteristikas, bet ir skaitmeniniai bei interneto naudojimo įgūdžiai yra svarbūs veiksniai, lemiantys, kodėl dalis tiriamųjų renkasi pildyti apklausą internetu longitudiniuose mišraus apklausos dizaino tyrimuose.
Tad tyrėjams derinant kelis apklausos būdus svarbu nuspręsti, ar visi naudojami apklausos metodai bus pasiūlyti vienu metu, ar vienam metodui bus teikiama pirmenybė (dėl kaštų ar laiko, skirto lauko darbams). Mišrus apklausos dizainas leidžia tyrėjams apsispręsti, ar duomenų rinkimo būdai bus pasiūlyti visiems imties vienetams, ar tam tikri metodai bus skirti tik konkrečioms grupėms (pvz., vyresniems žmonėms siūlant tiesioginio interviu būdą, o jaunesniems –internetinę apklausą). Gummer ir kolegos (2022) teigia, kad mišrus apklausos būdas užtikrina jautraus apklausos dizaino (angl. responsive survey design) įgyvendinimą, nes leidžia tyrėjams segmentuoti tyrimo bendrąją imtį, rinktis ir derinti geriausių apklausos metodų kombinacijas pagal imties grupes, planuoti lėtesnius ar spartesnius lauko darbų laikotarpius pagal tyrėjų poreikius ir taikyti skirtingas paskatos formas įvairiems imties segmentams. Toks jautrus apklausos dizainas, taikant mišrų apklausos būdą, leidžia pasiekti geresnių apklausos duomenų kokybės rodiklių – didesnio atsako dažnio, mažesnio praleistų reikšmių skaičiaus, mažesnių imties struktūrinių iškraipymų ir pan.
1.1. Konkuruojančio, pirmenybės teikimo apklausos
pildymui internetu ir nuoseklaus tyrimo dizainai: privalumai ir trūkumai
Mišraus apklausos būdo pasirinkimai leidžia tyrėjui atsakingai rinktis ir derinti kelis selektyviai atrinktus tinkamiausius apklausos metodus, todėl mišrios apklausos tyrimo dizainas tapo gana įprastu anketinės apklausos tyrimų pasirinkimu. Visgi svarbu apibrėžti, kokie yra populiariausi mišrios apklausos tyrimo dizainai, kokie galimi mišrių apklausos būdų pasirinkimai, maksimizuojant jų privalumus, ir kokias rizikas ar ribotumus sukelia kiekvienas iš šių pasirinkimų. Šiuolaikiniai mišrios apklausos tyrimų dizainai skirstomi pagal apklausos organizavimo principus: konkuruojantis mišrios apklausos dizainas (angl. concurrent mixed-mode approach) ir pirmenybės internetui mišrios apklausos dizainas (angl. push-to-web mixed mode approach). Konkuruojantis mišrios apklausos dizainas remiasi logika, kad visiems bendrosios imties vienetams nuo pirmo kontakto
pasiūlomi visi naudojami apklausos metodai. Pirmenybės internetui mišrios apklausos dizainas remiasi principu, kad bendrosios imties vienetai pirmiausia kviečiami savarankiškai dalyvauti internetinėje apklausoje, o tik nesutikus jiems pasiūlomi kiti prieinami apklausos metodai. Tokiu atveju svarbu suderinti kontaktavimo su imties vienetais strategiją su duomenų rinkimo strategija nuo pirmojo apklausėjo vizito ir / arba kvietimo sudalyvauti tyrime (pvz., siunčiamas laiškas su aiškiomis nuorodomis, kaip prisijungti prie apklausos platformos ir pan.). Tyrėjai, pasirinkę pirmenybės internetui tyrimo dizainą, turi ne tik parengti strategiją, kaip kontaktuos su imties vienetu (tiesiogiai ar netiesiogiai), kad efektyviai nukreiptų respondentus savarankiškai užpildyti klausimyną internete, bet ir numatyti, kokie alternatyvūs apklausos būdai bus pasiūlyti pakartotinio kontaktavimo su respondentu metu.
Pirmenybės internetu mišrios apklausos tyrimo dizainas vis labiau populiarėja dėl didėjančio interneto prieinamumo, o šis dizainas, palyginti su konkuruojančiu, padeda reikšmingai sumažinti lauko darbų kaštus. Pastebima, kad pirmenybės internetui mišrus apklausos dizainas leidžia sutaupyti ir pasiteisina, kai galutinis pasiūlytas alternatyvus apklausos būdas yra tiesioginis interviu, lyginant su dizainu, kuriame abu metodai siūlomi konkuruojančiu principu skerspjūvio tyrimuose (Patrick et al., 2019; Bucks et al., 2020; de Rada, 2022).
Konkuruojančio mišrios apklausos tyrimo dizaino pranašumas yra galimybė pirmojo kontakto su respondentu metu jam pasiūlyti visus prieinamus apklausos būdus. Šis dizainas orientuotas į respondentų pasirinkimus ir atsižvelgia į jų poreikius, kas dažnai padidina atsako dažnį ir sumažina atsisakiusiųjų skaičių, palyginti su primygtiniu raginimu užpildyti klausimyną internetu (Tourangeau, 2017; de Leeuw, 2018). Freedman ir kolegos (2018) taip pat pastebi, kad moterys, lyginant su vyrais, ir vieniši, lyginant su gyvenančiais su partneriu, respondentai dažniau renkasi konkretų apklausos būdą, kai taikomas konkuruojantis mišrios apklausos tyrimo dizainas, todėl šis dizainas mažiau iškraipo imties demografinę struktūrą nei pirmenybės internetui mišrios apklausos tyrimo dizainas. Pasirinkimas tarp konkuruojančio ir pirmenybės internetui mišrios apklausos tyrimo dizainų yra strategiškai reikšmingas bet kokiame tyrime, tačiau jis tampa ypač svarbus longitudiniuose, palyginti su vienkartiniais skerspjūvio tyrimais. Tyrimo dizainas gali lemti besikeičiančius ir svyruojančius atsako dažnio skirtumus tarp tyrimo bangų, paveikti duomenų kokybę ar net turėti įtakos duomenims,
Apolonijus Žilys, Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS ĮGYVENDINIMO SAVIPILDA GALIMYBIŲ ANALIZĖ: EUROPOS SOCIALINIO TYRIMO ATVEJIS
Monografija
Redaktorė Auksė Matiukė
Maketuotoja Laura Petrauskienė
Viršelio dizaineris Darius Jelenskis
2024 11 15. Užsakymo Nr. K24-065
Išleido
Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt