Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai.

Page 1

EUROPOS SOCIALINIS TYRIMAS IR LIETUVOS NACIONALINIAI PAŽANGOS RODIKLIAI Informacinis leidinys politikos formuotojams


2

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

Šio informacinio leidinio autoriai: • Doc. dr. Aurelija Stelmokienė – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva. • Doc. dr. Ligita Šarkutė – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva. • Doc. dr. Gintarė Vaznonienė – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva.

Leidinį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Lietuvos narystės plano Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume įgyvendinimo sutartis Nr. VS-3).

ISBN 978-609-467-493-8 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674938

© Vytauto Didžiojo universitetas, 2021


Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

3

TURINYS Nacionalinių pažangos rodiklių identifikavimas remiantis Europos socialiniu tyrimu ��������������������������������������� 4 Lietuvos nacionalinių pažangos rodiklių pristatymas ����������������������������������������������������������������������������������� 6 Kitų šalių nacionalinių pažangos rodiklių pavyzdžiai ���������������������������������������������������������������������������������� 18 Europos socialinio tyrimo duomenų prieinamumas ���������������������������������������������������������������������������������� 20 Literatūra ����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������� 24


4

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

Nacionalinių pažangos rodiklių identifikavimas remiantis Europos socialiniu tyrimu Vienas iš pagrindinių Europos socialinio tyrimo (toliau – EST) tikslų (išskirtų ir 2013 m. EST Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume (toliau – EMTIK), moksliniame ir techniniame apraše) – pasiūlyti patikimus šalių pažangos rodiklius, pagrįstus Europos valstybių gyventojų požiūriu į esminius savo visuomenių aspektus. Anot EST EMTIK direktoriaus Rory Fitzgerald, „EST tikslas visada buvo skatinti naudoti socialinius rodiklius, paremtus piliečių asmeniniais savo visuomenių vertinimais, taip papildant neabejotinai svarbius objektyvesnius ekonominės ir socialinės raidos matavimus“. Máire Geoghegan-Quinn (ES komisarė tyrimams, inovacijoms ir mokslui 2010–2014 m.) pabrėžia, jog EST svariai prisideda prie inovatyvios ir efektyvios socialinės ir ekonomikos politikos kūrimo Europoje1. Europos socialiniame tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse. Tai mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa, 2005 metais apdovanota ES Dekarto prizu ir iki šiol vertinama kaip kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje. EST klausimyną sudaro nuolatinio modulio, kartojamo vykdant kiekvienos bangos tyrimą, bei dviejų kintančių modulių, tyrinėjančių tam tikras temas, klausimai. Nuolatinio klausimyno modulio temos (angl. Core module – all rounds): Nuolatinio klausimyno modulio temos (angl. Core module – all rounds): 1. Žiniasklaida ir socialinis pasitikėjimas (angl. Media and Social Trust); 2. Politika (angl. Politics); 3. Subjektyvi gerovė, socialinė atskirtis, religija, tapatybė (angl. Subjective Well-Being, Social Exclusion, Crime, Religion, Perceived Discrimination, National and Ethnic Identity);

Kintantys klausimyno moduliai (angl. Rotating modules), įgyvendinti Lietuvoje: 1. Požiūriai į socialinę gerovę (angl. Welfare Attitudes) (4 banga, 2008, ir 8 banga, 2016); 2. Diskriminacija dėl amžiaus (angl. Ageism) (4 banga, 2008); 3. Šeima, darbas ir gerovė (angl. Family, Work and Well-Being) (5 banga, 2010); 4. Pasitikėjimas baudžiamuoju teisingumu (angl. Justice) (5 banga, 2010); 5. Demokratijos suvokimas ir vertinimas (angl. Democracy) (6 banga, 2012); 6. Asmeninė ir socialinė gerovė (angl. Personal and Social Well-Being) (6 banga, 2012); 7. Požiūriai į imigraciją (angl. Immigration) (7 banga, 2014); 8. Sveikatos socialinė nelygybė (angl. Social Inequalities in Health) (7 banga, 2014); 9. Požiūriai į klimato kaitą ir energetiką (angl. Public Attitudes to Climate Change) (8 banga, 2016); 10. Teisingumas ir sąžiningumas (angl. Justice and Fairness in Europe) (9 banga, 2018); 11. Gyvenimo ciklas (angl. Timing of Life) (9 banga, 2018). 2021–2022 m. įgyvendinamoje 10-ojoje bangoje kintantys klausimyno moduliai yra apie skaitmeninius socialinius kontaktus darbe ir šeimoje (angl. Digital Social Contacts in Work and Family Life) ir demokratijos suvokimą bei vertinimą (angl. Understanding and Evaluations of Democracy). Taip pat pridėtas ir su pandemija susijęs klausimų blokas (angl. COVID-19 questions). EST analizuojami socialiniai rodikliai stebimi ir vertinami daugelyje kitų tarptautinių tyrimų, pavyzdžiui: 1. EUROSTAT / Europos Komisijos tyrimai: -- Europos bendrijos namų ūkių tyrimas (angl. European Community Household Panel (ECHP));

4. Socialinis demografinis profilis (angl. Socio-Demographic Profile);

-- Eurobarometro tyrimai (angl. Eurobarometer Studies);

5. Žmogiškosios vertybės (angl. Human Values).

-- Vidurio ir Rytų eurobarometras (angl. Central and Eastern Eurobarometer (CEEB));

1 ESS. (2013). Exploring public attitudes, informing public policy. Selected findings from the first five rounds. 1 p. Prieiga internete: https://www.europeansocialsurvey.org/docs/findings/ESS1_5_select_findings.pdf.


Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

-- Šalių kandidačių eurobarometras (angl. Candidate Countries Eurobarometer (CCEB)). 2. Pasaulio vertybių studija (angl. World Values Survey (WVS)). 3. Europos vertybių studija (angl. European Values Study (EVS)). 4. Tarptautinė socialinio tyrimo programa (angl. International Social Survey Programme (ISSP)). 5. Europos darbo sąlygų tyrimas (angl. European Survey on Working Conditions). 6. Euromodule. Anksčiau išvardyti tyrimai atitinka mokslininkų2 įvardytas bendrąsias socialinių rodiklių savybes ir reikalavimus: mokslinis ir praktinis pagrįstumas, patikimumas, visapusiškumas, tarpvalstybinis palyginamumas, geriausių turimų duomenų bazių naudojimas. Lietuva į EST įsijungė nuo 2008 m. ir sėkmingai įgyvendino šešias bangas (pradedant nuo ketvirtosios). Šiuo metu intensyviai vyksta 10-osios bangos lauko darbai – atliekama reprezentatyvi apklausa, kurioje kviečiami dalyvauti pagal tikimybinę atranką atrinkti Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 15 metų ir vyresni, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos. EST 2008–2017 m. Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas. Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Finansiškai EST įgyvendinimą Lietuvoje nuo 4-osios bangos rėmė Europos socialinis fondas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos mokslo taryba. Jau XVII LR Vyriausybės programos 143.4. punkte buvo teigiama, kad „Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus (Europos socialinį tyrimą <...>)“3.

5

XVIII LR Vyriausybės programoje4 (23 punktas) numatyti šie tikslai: „įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką <...> Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene“. EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti. VDU mokslininkų komanda atliko pagrindinių aktualių strateginio planavimo dokumentų Lietuvoje analizę ir išskyrė nacionalinius pažangos rodiklius, kurie fiksuojami Europos socialiniame tyrime (žr. 1–3 lenteles). Europos socialinis tyrimas pristatomas kaip reikšmingas duomenų masyvas, leidžiantis stebėti strateginiuose Lietuvos dokumentuose minimų rodiklių kaitą laiko perspektyvoje. Taip pat yra galimybė atlikti palyginamąją analizę su kitomis šalimis (nuo EST įkūrimo bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 40 Europos (ir ne tik) šalių). Gausi sociodemografinių klausimų grupė leidžia atlikti duomenų analizę įvairiais pjūviais pagal poreikį. Mokslinėje literatūroje5 paprastai įvardijamos šios socialinių rodiklių funkcijos: 1. Stebėsena – pažangos fiksavimas, kai socialinės aplinkybės iš tiesų pasikeitė. 2. Politikos formavimas – informacijos teikimas priimant įvairaus lygmens sprendimus valstybėje, stebint ir vertinant politiką. 3. Įtrauktis – informacijos prieinamumas plačiajai visuomenei, kad bendruomenės nariai galėtų teikti grįžtamąjį ryšį ir prisidėtų prie pokyčių. Kaip taikliai yra pastebėjęs ilgametis EST vadovas seras Roger Jowell, visuomenės nuostatų suvokimas yra kritiškai svarbus formuluojant viešąją politiką ir ypač tuo laikotarpiu, kai mažėja politinio dalyvavimo ir balsavimo rinkimuose mastas6. EST duomenys gali būti labai naudingi inicijuojant reikiamus politinius pokyčius šiame tyrime dalyvaujančiose šalyse bei atveriant kelią įrodymais grįstam (angl. data-driven arba evidence-based) viešajam

2 Noll, H. H. (2014). European System of Social Indicators. In A. C. Michalos (eds.), Encyclopedia of Quality of Life and Well-Being Research. Springer, Dordrecht.

LR Vyriausybė. (2017). Nutarimas „Dėl XVII LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano“ patvirtinimo (2017 m. kovo 13 d. Nr. 167, Vilnius). Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2389544007bf11e79ba1ee3112ade9bc.

3

LR Vyriausybė. (2021). Nutarimas „Dėl XVIII LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano“ patvirtinimo (2021 m. kovo 10 d. Nr. 155, Vilnius). Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d698ded086fe11eb9fecb5ecd3bd711c.

4

5

Noll. (2014).

ESS. (2017). ESS Prospectus. European Social Survey European Research Infrastructure Consortium. 30 p. Prieiga internete: https://www.europeansocialsurvey.org/docs/about/ESS_prospectus.pdf. 6


6

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

valdymui. Pagrindinis tokio valdymo tikslas – kad atitinkamos institucijos gebėtų priimti ir įgyvendinti visuomenės poreikiais ir kitais prieinamais įrodymais pagrįstus sprendimus. EST duomenys politikos formuotojams būtų naudingiausi sugretinus juos su objektyviais statistiniais rodikliais, nes gali padėti paaiškinti esamą situaciją Lietuvoje ir atskleisti jos prigimtį bei priežastis. Nors EST jokiu būdu nesiūlo paruoštų valdymo sprendimų, gali neabejotinai pasitarnauti viešosios politikos bei konkrečių jos programų ir priemonių stebėsenai, vertinimui, prognozavimui ir rekomendacijoms. EST rezultatų pagalba aiškinantis, iš kur ir kodėl kyla visuomenės problemos, kokios to priežastys, būtų didinamas viešosios politikos sprendimų efektyvumas ir pagrįstumas. Tai reiškia, kad EST duomenys gali būti naudojami ir nustatant, kiek konkretūs įstatyminiai pokyčiai yra priimtini piliečiams. Visuomenės požiūris yra itin svarbus demokratinėse visuomenėse, nes parodo, kuo piliečiai tiki, ko nori, bijo ir kam teikia pirmenybę7. Kad ir kaip sunku būtų šį požiūrį išmatuoti, EST būtent to ir siekia, kaip įmanoma geriau atliepdamas tiek akademinės visuomenės, tiek politikos formuotojų, tiek ir pilietinės visuomenės poreikius8.

Lietuvos nacionalinių pažangos rodiklių pristatymas

grupes, aprašymu, pasiremiant Lietuvoje atliktų EST bangų duomenimis. Pirmąją kryptį „visuomenės vizija“ sudaro 3 pagrindinės temos: pamatinės žmogiškosios vertybės, žmonių pasitenkinimas gyvenimu, laimingumas, socialinis pasitikėjimas ir žmonių elgesys bei pastangos siekiant gerovės. Šios temos reprezentuoja integruotą požiūrį į visuomenės viziją, kuriame svarbus vertybinis pamatas, formuojantis žmonių nuostatas, kurios lemia jų elgesį (žr. 1 pav.). 1 lentelėje detalizuojama krypties „visuomenės vizija“ sandara remiantis LR strateginio planavimo dokumentais ir juos susiejant su EST nuolatinio klausimyno modulio klausimais. 1 pav. Krypties „visuomenės vizija“ sandara

Vertybės

Pamatinės žmogiškosios vertybės

Nuostatos

Žmonių pasitenkinimas gyvenimu, laimingumas ir socialinis pasitikėjimas

Elgesys

Žmonių elgesys bei pastangos siekiant gerovės

Identifikuoti Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai reprezentuoja šias tris visuomenės gerovės kryptis: • visuomenės viziją, • socialinę integraciją, • sistemų integraciją. Visose šiose kryptyse galima stebėti gerovės ar gyvenimo kokybės raidą bei socialinės struktūros pokyčius nacionaliniu lygmeniu. Kiekvieną kryptį sudaro konkrečios temos ir jas charakterizuojantys rodikliai. Išskirtų temų ir rodiklių aktualumą pagrindžia jų sąsajos su LR strateginio planavimo dokumentais. Galiausiai įvardijami konkretūs EST klausimai, kurių analizė gali tapti empiriniais pažangos įrodymais (žr. 1–3 lenteles). Tai iliustruojama pasirinktų klausimų, reprezentuojančių kiekvienos krypties tematikų 7 8

ESS. (2013). 25 p. Ten pat.


Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

7

1 lentelė. EST ir nacionaliniai pažangos rodikliai: kryptis „visuomenės vizija“

Kryptis

Tema

Rodiklis

Aktualus dokumentas

EST nuolatinio klausimyno modulio klausimai

Visuomenės vizija

Pamatinės žmogiškosios vertybės

Brandi, bendruomeniška, kritiškai mąstanti, atsakinga visuomenė

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“; 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas

H1A. Jam svarbu generuoti naujas idėjas ir būti kūrybingam. Jis mėgsta viską daryti savaip, originaliai. H1B. Jam svarbu būti turtingam. Jis nori turėti daug pinigų bei brangių daiktų. H1C. Jam svarbu, kad su kiekvienu žmogumi pasaulyje būtų elgiamasi vienodai. Jis įsitikinęs, kad gyvenime kiekvienas turi turėti lygias galimybes. H1D. Jam svarbu demonstruoti savo gabumus. Jis nori, kad žmonės žavėtųsi tuo, ką jis daro. H1E. Jam svarbu gyventi saugioje aplinkoje. Jis vengia visko, kas gali kelti grėsmę jo saugumui. H1F. Jam patinka netikėtumai, jis visada ieško naujų veiklų. Jis mano, kad gyvenime reikia išbandyti kuo daugiau įvairių dalykų. H1G. Jis įsitikinęs, kad žmonės turėtų daryti tai, kas jiems yra pasakyta. Jis mano, kad žmonės visada turi laikytis taisyklių, net jeigu niekas jų nemato. H1H. Jam svarbios kitokių negu jis žmonių nuomonės. Net jei ir nesutinka su jais, jis vis tiek nori juos suprasti. H1I. Jam yra svarbu būti paprastam ir kukliam. Jis stengiasi neatkreipti į save dėmesio. H1J. Jam svarbu gerai leisti laiką. Jis mėgsta „palepinti“ save. H1K. Jam svarbu pačiam spręsti, kaip ir ką daryti. Jam patinka būti nepriklausomam nuo kitų. H1L. Jam labai svarbu padėti aplinkiniams žmonėms. Jis nori rūpintis jų gerove. H1M. Jam svarbu, kad jo veikla būtų labai sėkminga. Jis tikisi, kad žmonės įvertins jo pasiekimus. H1N. Jam svarbu, kad valdžia užtikrintų jo saugumą nuo visų grėsmių. Jis nori, kad valstybė būtų stipri ir galėtų apginti savo piliečius. H1O. Jis ieško nuotykių ir mėgsta rizikuoti. Jis nori gyventi įdomų gyvenimą. H1P. Jam svarbu visada elgtis tinkamai. Jis vengia bet kokio poelgio, kurį aplinkiniai vertintų neigiamai. H1Q. Jam svarbu, kad jį gerbtų kiti žmonės. Jis nori, kad žmonės darytų tai, ką jis sako. H1R. Jam yra svarbu būti atsidavusiam savo draugams. Jis nori aukotis dėl artimų žmonių. H1S. Jis tvirtai įsitikinęs, kad žmonės turėtų rūpintis gamta. Jam svarbu saugoti aplinką. H1T. Jam svarbios tradicijos. Jis stengiasi laikytis religinių arba savo šeimos papročių. H1U. Jis siekia išnaudoti kiekvieną galimybę pasilinksminti. Jam svarbu daryti tai, kas jam teikia malonumą.


8

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

1 lentelės tęsinys Žmonių pasitenkinimas gyvenimu, laimingumas ir socialinis pasitikėjimas

Laiminga, patenkinta gyvenimu ir pasitikinti visuomenė, kurioje sveiki, psichologiškai atsparūs, motyvuoti dirbti žmonės gali kurti individualią ir visuomenės gerovę

Ateities ekonomikos DNR planas; dėl valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo; Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“; 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas

A4. ar apskritai dauguma žmonių galima pasitikėti, ar su žmonėmis reikia būti labai atsargiam/-iai? A5. ar dauguma žmonių, progai pasitaikius, stengtųsi jumis pasinaudoti, ar stengtųsi būti sąžiningi su jumis? A6. Kaip jūs manote, ar žmonės dažniausiai stengiasi padėti kitiems, ar rūpinasi tik savimi? B27. Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas/-a savo dabartiniu gyvenimu? C1. Kalbant apskritai, ar jūs esate laimingas/-a? C7. Kokia apskritai yra jūsų sveikata? C8. Ar kasdienėje veikloje jums nors kiek trukdo kokia nors ilgalaikė (lėtinė) liga, negalia, fizinis silpnumas ar psichinės sveikatos problemos? C9. Kiek jūs jaučiatės emociškai prisirišęs/-usi prie Lietuvos?

Žmonių elgesys ir pastangos siekiant gerovės

Veikli, solidari, besimokanti visuomenė

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“; 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas

B15–22. Siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje arba norint užkirsti kelią gyvenimo blogėjimui galima imtis įvairių veiksmų. Ar per pastaruosius 12 mėn. jūs ėmėtės šių veiksmų..? B15. ... kreipėtės į politikus, centrinės ar vietos valdžios atstovus? B16. ... dirbote politinėje partijoje, judėjime ar iniciatyvinėje grupėje? B17. ... dirbote kitoje organizacijoje ar asociacijoje? B18. ... nešiojote ar kitaip demonstravote kokios nors politinės, socialinės, ekologinės ar panašaus pobūdžio kampanijos simboliką? B19. ... pasirašėte peticiją? B20. ... dalyvavote teisėtoje viešoje demonstracijoje? B21. ... boikotavote tam tikrus produktus? B22. ... dalijotės ar publikavote ką nors apie politiką internete, pavyzdžiui, tinklaraščiuose (bloguose), elektroniniu paštu ar socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Facebook‘as ar Twitter‘is? C2. Ar jūs dažnai leidžiate laisvalaikį su draugais, giminėmis ar bendradarbiais? C3. Kiek yra žmonių (jei tokių išvis yra), su kuriais galite aptarti intymius ir asmeninius reikalus? C4. Ar, lyginant su bendraamžiais, sakytumėte, kad jūs dažnai leidžiate laisvalaikį susitikdami ar bendraudami su kitais žmonėmis? F39. Ar jūs esate arba kada nors buvote profesinės sąjungos ar kitos panašios organizacijos narys/-ė..? F60. Ar per pastaruosius 12 mėnesių jūs dalyvavote kokiuose nors kursuose, mokymuose, paskaitose ar konferencijose, siekdami patobulinti savo darbinius įgūdžius ir žinias?

Toliau pateikiami Lietuvos gyventojų vertybes (žr. 2 pav.), nuostatas (pasitenkinimas gyvenimu – žr. 3 pav.) ir elgesį (veiksmai siekiant geresnio gyvenimo

Lietuvoje – žr. 4 pav.) apibūdinantys EST apklausos rezultatai.


Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

9

2 pav. Žmogiškųjų vertybių raiška (proc. atsakiusiųjų, jog pateiktas žmogaus apibūdinimas labai panašus arba panašus į respondentą)9 Kiek kiekvienas iš žmonių yra panašus ar nepanašus į jus Jam svarbu gyventi saugioje aplinkoje. Jis vengia visko, kas gali kelti grėsmę jo saugumui Jam svarbu, kad valdžia užtikrintų jo saugumą nuo visų grėsmių. Jis nori, kad valstybė būtų stipri ir galėtų apginti savo piliečius Jis tvirtai įsitikinęs, kad žmonės turėtų rūpintis gamta. Jam svarbu saugoti aplinką Jam svarbu pačiam spręsti, kaip ir ką daryti. Jam patinka būti nepriklausomam nuo kitų Jam svarbios tradicijos. Jis stengiasi laikytis religinių arba savo šeimos papročių Jam svarbu, kad su kiekvienu žmogumi pasaulyje būtų elgiamasi vienodai. Jis įsitikinęs, kad gyvenime kiekvienas turi turėti lygias galimybes Jam svarbu būti atsidavusiam savo draugams. Jis nori aukotis dėl artimų žmonių Jam svarbu, kad jo veikla būtų labai sėkminga. Jis tikisi, kad žmonės įvertins jo pasiekimus Jam labai svarbu padėti aplinkiniams žmonėms. Jis nori rūpintis jų gerove Jam svarbu generuoti naujas idėjas ir būti kūrybingam. Jis mėgsta viską daryti savaip, originaliai

57.3 56.8 55.1 49.3 46.2 44.2 39.5 38.5 38.1 36.0

Jam svarbu visada elgtis tinkamai. Jis vengia bet kokio poelgio, kurį aplinkiniai vertintų neigiamai

33.2

Jam svarbu gerai leisti laiką. Jis mėgsta palepinti save

28.1

Jam svarbu, kad jį gerbtų kiti žmonės. Jis nori, kad žmonės darytų tai, ką jis sako Jam svarbu demonstruoti savo gabumus. Jis nori, kad žmonės žavėtųsi tuo, ką jis daro Jis įsitikinęs, kad žmonės turėtų daryti tai, kas jiems pasakyta. Jis mano, kad žmonės visada turi laikytis taisyklių, net jeigu niekas jų nemato Jam svarbu būti paprastam ir kukliam. Jis stengiasi neatkreipti į save dėmesio Jam patinka netikėtumai, jis visada ieško naujų veiklų. Jis mano, kad gyvenime reikia išbandyti kuo daugiau įvairių dalykų Jam svarbios kitokių negu jis žmonių nuomonės. Net jei ir nesutinka su jais, jis vis tiek nori juos suprasti

27.0 25.1 23.3 22.3 22.2 21.7

Jam svarbu būti turtingam. Jis nori turėti daug pinigų ir brangių daiktų

16.3

Jis siekia išnaudoti kiekvieną galimybę pasilinksminti. Jam svarbu daryti tai, kas jam teikia malonumą

15.9

Jis ieško nuotykių ir mėgsta rizikuoti. Jis nori gyventi įdomų gyvenimą

13.9 0

10

20

30

40

50

60

Šaltinis: ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas)10. Respondentų prašyta įvertinti, kiek kiekvienas iš pateiktų žmonių apibūdinimų yra panašus į jį. Vertinta skalėje nuo 1 iki 6, kur 1 reiškė, kad labai panašus, o 6 – visiškai nepanašus.

9

10 Čia ir kitur pateikiami sverti duomenys, iki ESS7 bangos imtinai naudoti pspwght*pweight svoriai, nuo ESS8 – anweight svoris. Daugiau žr.: https://www.europeansocialsurvey.org/docs/methodology/ESS_weighting_data_1_1.pdf.


10

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

2019 m. Lietuvoje atliktos EST apklausos duomenimis, labiausiai respondentams buvo būdingos su saugumu ir saugia aplinka susijusios vertybės,

o mažiausiai būdingas – nuotykių ir rizikos bei pramogų troškimas, taip pat buvimas turtingam (žr. 2 pav.).

3 pav. Pasitenkinimas gyvenimu (proc.)11 Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas/-a savo dabartiniu gyvenimu

60 50 40 30 20 10 0

37,5 37,7 35

40,1

28,2 16,4 16,2 12,3

45,7

48,9 47,7

54,1

34,3

34,3

11,6

4-6 balai

0-3 balai ESS5

7-10 balų

ESS7

ESS6

ESS8

ESS9

Šaltiniai: ESS5-2010 (3.4 duomenų leidimas), ESS6-2012 (2.4 duomenų leidimas), ESS7-2014 (2.2 duomenų leidimas), ESS8-2016 (2.2 duomenų leidimas), ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas).

nuosekliai augo nuo 2010 m. Naujausi duomenys rodo, jog daugiau nei pusė visų apklaustųjų Lietuvoje yra patenkinti savo gyvenimu.

Kaip rodo 3 paveiksle pateikti duomenys, respondentų pasitenkinimas savo gyvenimu su nedidele išimtimi, svyruojančia paklaidos ribose 2016 m., 4 pav. Politinio dalyvavimo būdai (proc.)

Siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje arba norint užkirsti kelią blogėjimui, galima imtis įvairių veiksmų. Ar per pastaruosius 12 mėn. respondentai ėmėsi šių veiksmų Pasirašė peticiją 12.9 Dalijosi ar publikavo ką nors apie politiką internete 12.4 Kreipėsi į politikus, centrinės ar vietos valdžios atstovus

8.2

Boikotavo tam tikrus produktus

4.5

Dalyvavo teisėtoje viešoje demonstracijoje

4.2

Nešiojo ar kitaip demonstravo kokios nors politinės, socialinės, ekologinės ar pan. kampanijos simboliką

3

Dirbo kitoje organizacijoje ar asociacijoje

3

Dirbo politinėje partijoje, judėjime ar iniciatyvinėje grupėje

2.3 0

2

4

6

Šaltinis: ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas). 11

Vertinta skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia ypač nepatenkintas/-a, o 10 – ypač patenkintas/-a.

8

10

12

14


Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

4 paveiksle matyti, kad remiantis EST 9-osios bangos, Lietuvoje įgyvendintos 2019 m., duomenimis, siekdami geresnio gyvenimo Lietuvoje arba norėdami užkirsti kelią gyvenimo blogėjimui dažniausiai respondentai pasirašydavo peticijas ir dalijosi informacija apie politiką arba ją publikavo internete, pavyzdžiui, tinklaraščiuose (bloguose), elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“ ar „Twitter“. Mažiausiai respondentai buvo linkę dalyvauti politinių partijų ar iniciatyvinių grupių bei kitų organizacijų ar asociacijų veikloje. Verta pastebėti, kad apskritai žmonės nebuvo politiškai aktyvūs imdamiesi veiksmų. Antroje kryptyje „socialinė integracija“ pabrėžiama gerovės nelygybės tema, kuri analizuojama per skirtingus rodiklius, tokius kaip užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties problemos, pajamų nelygybė, diskriminacija skirtingu pagrindu. Šie rodikliai reprezentuoja ekonominę ir socialinę nelygybę bei diskriminaciją (žr. 5 pav.). Toliau 2 lentelėje detalizuojama krypties „socialinė integracija“ sandara.

11

5 pav. Krypties „socialinė integracija“ sandara

Ekonominė nelygybė

Socialinė nelygybė

Diskriminacija


12

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

2 lentelė. EST ir nacionaliniai pažangos rodikliai: kryptis „socialinė integracija“ Kryptis Tema Rodiklis Sociali- Genė inte- rovės gracija nelygybė

Socialinis vystymasis sprendžiant užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties problemas, pajamų nelygybę, diskriminaciją skirtingu pagrindu

Aktualus dokumentas Nacionalinė darnaus vystymosi strategija; Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“; 2021– 2030 metų nacionalinis pažangos planas; Ateities ekonomikos DNR planas

EST nuolatinio klausimyno modulio klausimai B33. Valdžia turėtų imtis priemonių, kad sumažintų žmonių pajamų skirtumus. B34. Gėjams ir lesbietėms turėtų būti leidžiama gyventi taip, kaip jie nori. B35. Man būtų gėda, jei artimas šeimos narys būtų gėjus ar lesbietė. B36. Gėjų ir lesbiečių poros turėtų turėti tokias pat įsivaikinimo teises kaip ir poros, kurias sudaro vyras ir moteris. B38. Ar reikėtų, jūsų nuomone, leisti tos pačios rasės ar etninės grupės žmonėms, kokių dauguma gyvena Lietuvoje, atvykti ir gyventi Lietuvoje? B39. O ką šiuo klausimu jūs manote apie žmones, kurių rasė ar etninė grupė yra kitokia nei daugumos Lietuvos gyventojų? B40. O ką šiuo klausimu jūs manote apie žmones iš vargingesnių šalių, esančių už Europos ribų? B41. Kaip jūs manote, ar apskritai Lietuvos ekonomikai yra blogai ar gerai, kad žmonės iš kitų šalių atvyksta čia gyventi? B42. Kaip jūs manote, ar žmonės, atvykstantys čia gyventi iš kitų šalių, daugiau griauna Lietuvos kultūrinį gyvenimą ar jį turtina? B43. O Lietuva dėl žmonių, atvykstančių čia gyventi iš kitų šalių, tampa blogesne ar geresne vieta gyventi? C18. Ar priskirtumėte save dėl kokių nors priežasčių Lietuvoje diskriminuojamų žmonių grupei? C19. Dėl ko ši jūsų grupė yra diskriminuojama? • Dėl odos spalvos arba rasės • Dėl pilietybės • Dėl religijos • Dėl kalbos • Dėl tautybės • Dėl amžiaus • Dėl lyties • Dėl seksualinės orientacijos • Dėl neįgalumo F42. Kuris iš šių apibūdinimų geriausiai nusakytų jūsų požiūrį į dabartines bendras jūsų namų ūkio pajamas? • Su esamomis pajamomis gyvename nejausdami nepritekliaus • Išsiverčiame su esamomis pajamomis • Sunkiai verčiamės su esamomis pajamomis • Labai sunkiai verčiamės su esamomis pajamomis

6–9 paveiksluose pateikiami Lietuvos gyventojų suvokiamą ekonominę nelygybę (žr. 6 pav.), socialinę nelygybę (žr. 7 ir 8 pav.) ir patirtą diskriminaciją (žr. 9 pav.) aprašantys EST apklausos rezultatai.

6 paveiksle matyti, kad visose EST tyrimo bangose dešimties metų laikotarpiu daugiausia respondentų teigė išsiverčiantys su esamomis pajamomis. Be to, ši apklausos dalyvių dalis kiekvienoje bangoje po truputį augo.


13

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

6 pav. Respondentų bendrų namų ūkio pajamų vertinimas (proc.) Kuris iš apibūdinimų geriausiai nusakytų jūsų požiūrį į dabartines bendras jūsų namų ūkio pajamas?

70 60 50 40 30 20 10 0

52

55 56,9 59,2

43,2 34,5 26,2 11,6

15,5

21,6 24,7 21,5

11,7 13,2

18,7 10

3,6

Išsiverčiame su esamomis pajamomis

Su esamomis pajamomis gyvename nejausdami nepritekliaus ESS5

ESS8

6

Labai sunkiai verčiamės su esamomis pajamomis

Sunkiai verčiamės su esamomis pajamomis

ESS7

ESS6

7,9 6,7

ESS9

Šaltiniai: ESS5-2010 (3.4 duomenų leidimas), ESS6-2012 (2.4 duomenų leidimas), ESS7-2014 (2.2 duomenų leidimas), ESS8-2016 (2.2 duomenų leidimas), ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas).

7 pav. Pritarimas teiginiui, kad gėjams ir lesbietėms turėtų būti leidžiama gyventi taip, kaip jie nori (proc.) Ar jūs pritariate, ar nepritariate, kad gėjams ir lesbietėms turėtų būti leidžiama gyventi taip, kaip jie nori?

60 50 40 30 20 10 0

56,5

52,7 55,6

45,3 30,3

25,3

30,8

24,3

40,1

30,4 29,2 29 27,6

15,9 16,9

Labai pritariu ar pritariu ESS5

Nei pritariu, nei nepritariu ESS6

ESS7

Nepritariu ar labai nepritariu ESS8

ESS9

Šaltiniai: ESS5-2010 (3.4 duomenų leidimas), ESS6-2012 (2.4 duomenų leidimas), ESS7-2014 (2.2 duomenų leidimas), ESS8-2016 (2.2 duomenų leidimas), ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas).

Penkių bangų EST duomenys rodo, jog didžioji dalis respondentų nepritaria arba labai nepritaria, jog gėjams ir lesbietėms turėtų būti leidžiama gyventi taip, kaip jie nori (žr. 7 pav.). Pastebėtina ir tai, jog paskutinėje EST bangoje sumažėjo nepritariančiųjų dalis bei, lyginant duomenis laiko perspektyvoje, užfiksuota ir didžiausia dalis pritariančiųjų šiam teiginiui. Tiesa, ši dalis beveik tokia pati, kaip ir 2010 m.

8 paveiksle matyti, kad didžiausia dalis respondentų dėl žmonių, atvykstančių į Lietuvą gyventi iš kitų šalių, laikosi nuosaikios nuomonės. Ši tendencija išlieka gana stabili analizuojamu 10 metų laikotarpiu. Palankiausiai tokius žmones vertinančių ir manančių, kad dėl į Lietuvą atvykstančių gyventi žmonių šalis tampa geresne vieta gyventi, dalis paskutinėje EST bangoje yra išaugusi, tačiau šis padidėjimas nežymus.


14

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

8 pav. Respondentų nuomonė, ar Lietuva dėl žmonių, atvykstančių čia gyventi iš kitų šalių, tampa blogesne ar geresne vieta gyventi (proc.)12 Ar Lietuva dėl žmonių, atvykstančių čia gyventi iš kitų šalių, tampa blogesne, ar geresne vieta gyventi

70 60 50 40 30 20 10 0

54,2 53,3

25,2

59,5 58,6

54,9

22,4 20,6 23,1 21,5

20,5

0-3 balai

4-6 balai ESS5

ESS6

ESS7

24,3 20

18,3

23,7

7-10 balų ESS8

ESS9

Šaltiniai: ESS5-2010 (3.4 duomenų leidimas), ESS6-2012 (2.4 duomenų leidimas), ESS7-2014 (2.2 duomenų leidimas), ESS8-2016 (2.2 duomenų leidimas), ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas).

9 pav. Respondentų, priskiriančių save dėl kokių nors priežasčių Lietuvoje diskriminuojamų žmonių grupei, dalis (proc.) Ar priskirtumėte save dėl kokių nors priežasčių Lietuvoje diskriminuojamų žmonių grupei? 11,1

12

10,3

10 8

7,3

5,9

6

2,8

4 2 0

ESS5

ESS6

ESS7

ESS8

ESS9

Šaltiniai: ESS5-2010 (3.4 duomenų leidimas), ESS6-2012 (2.4 duomenų leidimas), ESS7-2014 (2.2 duomenų leidimas), ESS8-2016 (2.2 duomenų leidimas), ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas).

Paskutinėje EST bangoje nustatytas mažiausias respondentų, priskiriančių save dėl kokių nors priežasčių Lietuvoje diskriminuojamų žmonių grupei, skaičius (žr. 9 pav.). Daugiausia tokių apklaustųjų buvo 2012 m. – tai sudarė daugiau nei dešimtadalį visų respondentų. Trečioji kryptis „sistemų integracija“ apima 3 pagrindines temas: žmonių nuomonę apie viešųjų

12

paslaugų kokybę, visuomenės pasitenkinimą valdžia ir jos sprendimais bei politinį pasitikėjimą kartu su politine piliečių kompetencija. Kitaip tariant, leidžia įsivertinti, kiek, žmonių nuomone, viešųjų paslaugų ir valdymo sistemos veikia efektyviai, tinkamai kuriant ir vystant valstybę, kiek stiprus ir įgalinantis yra politinis pasitikėjimas (žr. 10 pav.).

Vertinta skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 – tampa blogesne vieta gyventi, o 10 – tampa geresne vieta gyventi.


Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

15

3 lentelė. EST ir nacionaliniai pažangos rodikliai: kryptis „sistemų integracija“ Aktualus dokumentas

EST nuolatinio klausimyno modulio klausimai

Kokybiškos viešosios paslaugos (sveikatos, švietimo, teisėsaugos)

Ateities ekonomikos DNR planas; Nacionalinė darnaus vystymosi strategija; dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo; 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas

B31. O dabar pasakykite, ką jūs apskritai manote apie dabartinę Lietuvos švietimo sistemos būklę? B32. Ką jūs apskritai manote apie dabartinę Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos būklę? C5. Ar per pastaruosius penkerius metus jūs ar jūsų šeimos narys buvote / buvo tapęs apiplėšimo ar užpuolimo auka? C6. Ar jūs saugiai jaučiatės arba jaustumėtės vienas/-a vaikščiodamas/-a savo gyvenamajame rajone sutemus?

Visuomenės pasitenkinimas valdžia ir jos sprendimais

Ekonominis saugumas šalyje, kurioje plėtojama integrali šalies ekonomika ir visuomenės poreikius atitinkantis valdymas

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija; Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“; 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas

B28. Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas/-a dabartine Lietuvos ekonomine situacija? B29. Kalbant apie dabartinę Lietuvos vyriausybę, ar jūs esate patenkintas/-a jos darbu? B30. Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas/-a tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje? F28. Ar jūsų darbovietės vadovybė jums leidžia / leido daryti įtaką organizacijos, kurioje dirbate / dirbote, veiklos politikai?

Politinis pasitikėjimas ir politinė piliečių kompetencija

Pasitikėjimas valdžios institucijomis ir augantis pilietiškumas dėl įgalinančio valdymo

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija; dėl valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo; Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“; 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas

B1. Kiek jūs domitės politika? B2. Kaip manote, kiek Lietuvos politinė sistema leidžia tokiems žmonėms kaip jūs pareikšti nuomonę ir turėti įtakos tam, ką daro valdžia? B3. Kaip manote, kiek esate pajėgus/-i aktyviai dalyvauti politiniais reikalais užsiimančios grupės veikloje? B4. O kaip manote, kiek Lietuvos politinė sistema leidžia tokiems žmonėms kaip jūs daryti įtaką politikai? B5. O kiek esate užtikrintas/-a savo paties/-čios gebėjimu dalyvauti politikoje? B6–B10. Kiek jūs asmeniškai pasitikite kiekviena iš institucijų, kurias aš išvardinsiu? 0 skalėje reiškia, kad jūs visiškai nepasitikite institucija, o 10 – kad jūs visiškai ja pasitikite. Taigi kiek jūs pasitikite...: B6. ... Seimu? B7. ... teisine sistema? B8. ... policija? B9. ... politikais? B10. ... politinėmis partijomis?

Kryptis

Tema

Rodiklis

Sistemų integracija

Nuomonė apie viešųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, teisėsaugos) kokybę


16

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

10 pav. Krypties „sistemų integracija“ sandara Vertinimas

Žmonių nuomonė apie viešųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, teisėsaugos) kokybę

Pasitenkinimas

Visuomenės pasitenkinimas valdžia ir jos sprendimais

Toliau pateikiami Lietuvos gyventojų nuomonę apie viešąsias paslaugas (sveikatos sistemą – žr. 11 pav.), pasitenkinimą valdžia ir jos sprendimais (ekonomine

Pasitikėjimas ir įgalinimas

Politinis pasitikėjimas ir politinė piliečių kompetencija

situacija ir vyriausybės darbu – žr. 12 ir 13 pav.) ir politinį pasitikėjimą (pasitikėjimą politikais – žr. 14 pav.) parodantys EST apklausos rezultatai.)

11 pav. Respondentų nuomonė apie tuometinę Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos būklę (proc.)13 Ką jūs apskritai manote apie dabartinę Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos būklę

50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0

46,4 46,4 41,6

42,1

39,8

27,1

43,7

29,8 24,2

26,5

24

29,5 28,2

32,3

18,6

0-3 balai

4-6 balai ESS5

ESS6

ESS7

7-10 balų ESS8

ESS9

Šaltiniai: ESS5-2010 (3.4 duomenų leidimas), ESS6-2012 (2.4 duomenų leidimas), ESS7-2014 (2.2 duomenų leidimas), ESS8-2016 (2.2 duomenų leidimas), ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas).

Duomenys rodo, jog didžioji dalis respondentų tuometinę sveikatos sistemos būklę beveik visose EST bangose vertino nuosaikiai, t. y. 4–6 balais (žr. 11 pav.). Paskutinėje EST bangoje (duomenys rinkti

13

2019 m.) užfiksuota didžiausia Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos būklę aukščiausiais balais vertinančiųjų dalis.

Vertinta skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškė, kad būklė ypač bloga, o 10 – kad būklė ypač gera.


Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

17

12 pav. Respondentų pasitenkinimas tuometine Lietuvos ekonomine situacija (proc.)14 Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas/-a dabartine Lietuvos ekonomine situacija?

70 60 50 40 30 20 10 0

63,8 41.8

45,5 37,1 35,6 32,4

50,2 50,3

46,4

27,8 12,7 12,7 14,1

21

8,3 0-3 balai

4-6 balai ESS5

ESS6

ESS7

7-10 balų ESS8

ESS9

Šaltiniai: ESS5-2010 (3.4 duomenų leidimas), ESS6-2012 (2.4 duomenų leidimas), ESS7-2014 (2.2 duomenų leidimas), ESS8-2016 (2.2 duomenų leidimas), ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas).

10 metų laikotarpio EST duomenys atskleidžia, jog didžiausia dalis respondentų, ypač nepatenkintų Lietuvos ekonomine situacija, buvo 2010 m. (žr. 12 pav.). Labiausiai patenkintų Lietuvos ekonomine

situacija dalis nuosekliai augo kiekvienoje EST bangoje laikui bėgant, o paskutinėje EST bangoje užfiksuota didžiausia Lietuvos ekonomine situacija labiausiai patenkintų respondentų dalis.

13 pav. Respondentų pasitenkinimas tuometinės Lietuvos vyriausybės darbu (proc.)15 Kalbant apie dabartinę Lietuvos vyriausybę, ar jūs esate patenkintas/-a jos darbu?

70 60 50 40 30 20 10 0

68,1 54,1 40,3 37,7 41,3

47,1 49,7 44,5

25,2

41.8

22,1 12,5 12,7 14,1 6,7

0-3 balai

4-6 balai ESS5

ESS6

ESS7

7-10 balų ESS8

ESS9

Šaltiniai: ESS5-2010 (3.4 duomenų leidimas), ESS6-2012 (2.4 duomenų leidimas), ESS7-2014 (2.2 duomenų leidimas), ESS8-2016 (2.2 duomenų leidimas), ESS9-2018 (3.1 duomenų leidimas).

EST duomenys rodo, jog didžiausia dalis respondentų, ypač nepatenkintų Lietuvos vyriausybės darbu, taip pat buvo 2010 m. (žr. 13 pav.). Didžiausia labiausiai patenkintų Lietuvos vyriausybės darbu dalis užfiksuota 14 15

2012 m. Skirtingose bangose stebima tendencija, jog respondentai vyriausybės darbu, kaip ir ekonomine situacija patenkinti nuosaikiai, t. y. jį vertina 4–6 balais 10-ies balų skalėje.

Vertinta skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškė, kad yra ypač nepatenkintas/-a, o 10 – ypač patenkintas/-a. Vertinta skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškė, kad yra ypač nepatenkintas/-a, o 10 –ypač patenkintas/-a.


Aurelija Stelmokienė, Ligita Šarkutė, Gintarė Vaznonienė

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

Informacinis leidinys politikos formuotojams

Redaktorė Auksė Gasperavičienė Maketuotojas Darius Jelenskis 2021 11 15. Užsakymo Nr. K21-051 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt