Atvirojo nuotolinio mokymosi vertinimo ir pripažinimo gairės

Page 1

Vytauto Didžiojo universitetas

Elena Trepulė, Airina Volungevičienė, Margarita Teresevičienė, Estela Daukšienė, Rasa Greenspon, Giedrė Tamoliūnė, Marius Šadauskas, Gintarė Vaitonytė

Atvirojo nuotolinio mokymosi vertinimo ir pripažinimo gairės: ieškant dermės su Nacionaline ir Europos kvalifikacijų sąrangomis Mikrokredencialų sprendimai siekiant dermės ir skaidrumo

Kaunas, 2021 1


Projektas „Atviras nuotolinis mokymas įtinklintai skaitmeninei visuomenei“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0189) yra finansuojamas Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)

ISBN 978-609-467-490-7 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674907

2

Elena Trepulė, 2021 Airina Volungevičienė, 2021 Margarita Teresevičienė, 2021 Estela Daukšienė, 2021 Rasa Greenspon, 2021 Giedrė Tamoliūnė, 2021 Marius Šadauskas, 2021 Gintarė Vaitonytė, 2021 Vytauto Didžiojo universitetas, 2021


Turinys 4

SANTRAUKA

1. EUROPOS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGOS IR NACIONALINĖS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGOS 6 SISTEMOS SIEKIANT VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO 2. MIKROKREDENCIALAI SIEKIANT SKAIDRUMO IR ATVIROJO NUOTOLINIO MOKYMOSI 8 VERTINIMO BEI PRIPAŽINIMO DERMĖS 3. GAIRĖS INSTITUCIJOMS, SKIRTOS PASIRUOŠTI VERTINTI IR PRIPAŽINTI ATVIRĄJĮ NUOTOLINĮ MOKYMĄSI MIKROKREDENCIALAIS

13

3.1. Strateginiai sprendimai siekiant identifikuoti ir pasirinkti skaitmeninę infrastruktūrą mikrokredencialams

13

3.2. Skaidrių vidinių procedūrų sukūrimas ir personalo tobulėjimas siekiant institucinio pasirengimo

25

3.3. Skaitmeninių kredencialų metaduomenų šablono modelis

26

3.4. Virtualios mokymosi aplinkos parengimas siejant ją su esamomis skaitmeninėmis infrastruktūromis

28

3.5. Nauji reikalavimai atvirųjų kursų (dalykų) aprašams

30

4. SKAITMENINIAI ŽENKLIUKAI KAIP SKAITMENINIS MIKROKREDENCIALAS

35

LITERATŪRA

40

3


SANTRAUKA

Šios gairės – tai vienas iš ketverių metų trukmės mokslo projekto Atviras nuotolinis mokymasis įtinklintai skaitmeninei visuomenei (2017–2021 m.) rezultatų. Projekto tikslas – plėtoti universitetų dėstytojų kompetencijas kurti atvirojo nuotolinio mokymosi galimybes atliepiant įtinklintos skaitmeninės visuomenės poreikius ir plečiant universiteto veiklas. Projekto tyrimus vainikavo 10 mokslinių publikacijų ir 2 mokslo studijos, parengtos Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto tyrėjų komandos, bendradarbiaujant su tarptautiniais tyrimo partneriais iš Vokietijos, Ispanijos ir Portugalijos. Paskutiniame tyrimo etape buvo analizuojamos atvirojo ir nuotolinio mokymosi vertinimo bei pripažinimo praktikos, atliepiančios besimokančiųjų poreikius šiuolaikinėje skaitmeninėje įtinklintoje visuomenėje. Atvirojo mokymosi pripažinimo poreikis pastarąjį dešimtmetį vis augo, o pokyčiai, susiję su COVID-19 pandemija, dramatiškai išryškino sistemiško ir kokybiško nuotolinio mokymosi vertinimo bei pripažinimo poreikį. Šis laikotarpis taip pat išryškino mikrokredencialų svarbą besimokantiesiems ir augantį poreikį universitetams pasirengti mikrokredencializacijai bei imti išdavinėti naujus skaitmeninius kredencialus besimokantiesiems nuolatinėse studijose ir suaugusiesiems, norintiems išklausyti pavienius kursus. Augantis poreikis visiems darbo rinkos dalyviams dažnai ir greitai atnaujinti kompetencijas reikalauja gerai ir sklandžiai veikiančios atvirojo mokymosi vertinimo bei pripažinimo sistemos. Besimokantiesiems reikia, kad mikrokredencialai būtų sujungti su nacionalinėmis ir Europos kvalifikacijų sąrangomis bei Europos skaitmeninių kredencialų infrastruktūromis (pvz., Europass ir kt.). Darbdaviams svarbu gauti kokybišką norimą informaciją, užšifruotą kredencialų metaduomenyse. Universitetams svarbu deramai parengti institucinę skaitmeninę infrastruktūrą, organizacines procedūras, atvirojo mokymosi galimybių aprašus ir virtualias mokymosi aplinkas siekiant sklandaus metaduomenų bendrinimo, importavimo ir eksportavimo Europos skaitmeninių centrų (angl. Digital Hub) paslaugų infrastruktūroje bei norint užtikrinti akademinio ir administracinio personalo skaitmenines kompetencijas ir pasirengimą kurti, išduoti bei pripažinti atvirąjį mokymąsi skaitmeniniais ir mikrokredencialais. Pirmajame gairių skyriuje pateikiamas bazinis Europos kvalifikacijų sąrangos ir Nacionalinės kvalifikacijų sąrangos vaizdas sudarant prielaidas tolesnes atvirojo nuotolinio mokymosi kvalifikacijas įgyti, kaupti ir modeliuoti. Antrajame skyriuje pateikiama aktualių Europos politinių dokumentų ir konsultacijų dėl mikrokredencialų įvedimo Europos aukštajame moksle apžvalga. Mikrokredencialų aukštajame moksle konsultacinė grupė Europinis požiūris į mikrokredencialus (angl. European Approach to Micro-credentials) glaustai pristato svarbias vykstančias politines diskusijas. Reaguojant į 2020 m. Romos Bolonijos komunikatą, kuriame už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai susitarė remti mokymąsi visą gyvenimą išduodant mikrokredencialus, bendromis Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato (angl. DG Employment, Social Affairs and Inclusion) bei Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (angl. DG Reseach and Innovation) pastangomis buvo parengtas vienas svarbiausių politinių dokumentų, kuriame akcentuojamas 4


mikrokredencialų potencialas siekiant ekonominių, socialinių ir švietimo inovacijų. Šalių narių ekspertų konsultacinė grupė išreiškė požiūrį į mikrokredencialus skatindami jų validavimą, pripažinimą ir perkeliamumą bei siekdami platesnio jų panaudojimo remiant individualų mokymąsi bet kurioje srityje ar gyvenimo ir karjeros etape. Konsultacinė grupė taip pat siūlė aptarti kitus aktualius klausimus, susijusius su mikrokredencialų kaupimu, duomenų bendrinimu, perkeliamumu ir duomenų standartais, bei siūlomą ES mikrokredencialų sudėtinių elementų standartą. Trečiasis skyrius skiriamas instituciniam pasirengimui išduoti ir pripažinti skaitmeninius mikrokredencialus bei detalizuoti mikrokredencialus. Universitetams svarbu priimti strateginius sprendimus ir parengti procedūras siekiant vertinti atvirąjį mokymąsi ir teikti mikrokredencialus. Administracija ir akademinis personalas turi būti susipažinę su šiais sprendimais ir procedūromis bei pasirengę realiai jas įgyvendinti laikydamiesi kokybės užtikrinimo procedūroms taikomų reikalavimų. Taip pat nereikėtų pamiršti supažindinti dėstytojų su atvirojo mokymosi pripažinimo procesais bei mikrokredencialų galimybėmis didinti mokymosi visą gyvenimą konkurencingumą. Priėmus strateginius dokumentus, parengus procedūras ir supažindinus personalą su atvirojo nuotolinio mokymosi vertinimu, svarbu peržiūrėti dalykų aprašus ir virtualią mokymosi aplinką, kad būtų teikiami mikrokredencialams reikalingi metaduomenys. Skirtingi inovacijų kūrimo projektai teikia sprendimus: OEPass sukūrė bandomąjį Mokymosi pasą (angl. Learning Passport), kuris remiasi Europos diplomo priedėliu, MicroHE sukūrė platformą Credentify mikrokredencialams skelbti, patvirtinti ir duomenims bendrinti. Credentify platforma naudoja blokų grandinės (angl. Blockchain) technologiją ir yra suderinta su Europos kvalifikacijų sąranga. Institucijos, norinčios prisijungti prie Credentify platformos, turėtų imtis strateginių sprendimų, siekdamos taikyti mikrokredencialų metaduomenų standartus. ECCOE projektas, remdamasis OEPass ir MicroHE projektų rezultatais, siūlo visa apimantį kredencialų ir aukštojo mokslo mokymosi galimybių kokybės deskriptorių sąrašą. Trečiajame skyriuje taip pat aprašomi universitetų sistemoms keliami reikalavimai, kurie reikalingi siekiant suderinamumo su Europass skaitmeninių kredencialų infrastruktūra. 2020 m. Europos Komisija paleido naująją Europass platformą, pasižyminčią skaitmeninių kredencialų infrastruktūra. Aukštojo mokslo institucijos, teikiančios su Europass skaitmeninių kredencialų infrastruktūra suderintus mikrokredencialus, gali besimokantiesiems pasiūlyti pridėtinę vertę didindami kredencialų patikimumą ir teikdami patikimą informaciją darbdaviams. Prieš pradėdami naudoti Europass skaitmeninius kredencialus universitetai turėtų atlikti būtiną pasirengimą, susikurdami kvalifikuotą elektroninį spaudą (angl. Electronic Seal), diegdami papildomą programinę įrangą ir parengdami reikiamas metaduomenų formas. Be to, virtuali mokymosi aplinka turi būti parengta eksportuoti mokymosi rezultatus į skaitmeninius kredencialus išlaikant ir užtikrinant besimokančiojo autentifikavimą. Atvirojo mokymosi galimybių aprašai taip pat turėtų būti priderinti siekiant perkelti informaciją į kredencialo metaduomenų sistemą. Taip pat šiame skyriuje pateikiama skaitmeninio ženklelio metaduomenų parengimo atvejo analizė siekiant padidinti skaitmeninių ženklelių vertę besimokantiesiems. Ketvirtajame skyriuje iliustruojama, kaip skaitmeniniai ženkleliai galėtų būti naudojami aukštajame moksle kaip tam tikra mikrokredencialo forma siekiant sukurti pridėtinę vertę besimokantiesiems ir darbdaviams. Deramai pateikiami metaduomenys leidžia naudoti skaitmeninius ženklelius siekiant pripažinti atvirąjį mokymąsi visose formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkose.

5


1. Europos kvalifikacijų sąrangos ir Nacionalinės kvalifikacijų sąrangos sistemos siekiant vertinimo ir pripažinimo

2008 m. Europos Parlamentas ir Taryba pritarė Rekomendacijai dėl Europos kvalifikacijų sąrangos (angl. European Qualifications Framework, EQF, toliau – EKS) mokymuisi visą gyvenimą. Pagrindinis šios rekomendacijos tikslas buvo sukurti bendros atskaitos įrankį, skatinantį visų lygmenų kvalifikacijų tarptautinį pripažinimą perkeliant kvalifikacijas tarp skirtingų Europos šalių ir sistemų. Pagrindinis sąrangos tikslas buvo atverti darbo jėgos mobilumą tarp šalių ar tęstinio rengimo ir mokymo. EKS apima visų tipų ir visų lygių kvalifikacijas bei mokymosi rezultatus aiškiai parodant, ką asmuo žino, supranta ir gali atlikti. Lygis kyla priklausomai nuo mokėjimo: 1 lygis yra žemiausias, o 8 – aukščiausias. Po 2017 m. vykusio dokumentų peržiūrėjimo EKS išlaikė esminius tikslus dėl skaidrumo ir tarpusavio pasitikėjimo Europos kvalifikacijų žemėlapyje. Peržiūrint buvo pažymėta, kad lanksčios mokymosi prieigos yra svarbi mokymosi visą gyvenimą skatinimo sąlyga, kurią skatina kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos. Šalys narės įsipareigojo toliau tobulinti EKS, leidžiant efektyviau suprasti nacionalines, tarptautines ir trečiųjų šalių kvalifikacijas darbdaviams, darbuotojams ir besimokantiesiems. EKS taikoma ne tik ES šalyse narėse, bet ir dar 11 šalių, būtent: Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje (Europos ekonominės erdvės valstybėse), Albanijoje, Šiaurės Makedonijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Turkijoje (šalyse kandidatėse), Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove (potencialiose kandidatėse) ir Šveicarijoje. Kaip jau minėta, EKS sudaro 8 augančio sudėtingumo lygmenys – nuo 1 iki 8. Kiekvienos šalies nacionalinės kvalifikacijų sąrangos (toliau – NKS) lygmenys yra susieti su EKS lygmenimis, o tai leidžia EKS „perkelti“ kvalifikacijas tarp skirtingų šalių narių švietimo sistemų. Tai taikoma visiems kvalifikacijų tipams, nuo tų, kurios įgyjamos mokykloje, iki akademinių, profesionaliųjų ar profesinių kvalifikacijų, suteikiamų pačiuose aukščiausiuose lygiuose. Tai reiškia, kad darbdaviams ar švietimo paslaugų teikėjams yra prieinama papildoma informacija, padedanti suprasti kitose šalyse suteiktas kvalifikacijas. Lietuva ėmėsi rengti savo Nacionalinę kvalifikacijų sąrangą dar prieš EKS iniciatyvą 2005– 2007 m., tačiau galutinai ją patvirtino 2010 m., suderinusi su EKS. 2019 m. LR Vyriausybė atnaujino aprašą pagal Europos kvalifikacijų sąrangos rekomendacijas, tačiau dokumentas pakito labai nežymiai. Lyginant Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sąrangas matyti, kad Lietuvos kvalifikacijų lygmenys tiesiogiai atitinka 8 Europos kvalifikacijų lygmenis. Be to, Lietuvos kvalifikacijų 6–8 lygiai atitinka 1–3 Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos lygius. 6


Koreliacija tarp sąrangų yra esminė siekiant atverti galimybes įgyti ir tobulinti kvalifikacijas bei užtikrinti nacionalinį ir tarptautinį mobilumą dėl studijų ar darbo. Taip pat skatina mokymąsi visą gyvenimą bei kvalifikacijų pripažinimą neformaliai ar savaiminiu būdu mokantis įvairiomis formomis: akivaizdžiuoju, atviruoju nuotoliniu ar mišriuoju būdais, studijuojant ištisose programose ar siekiant mikrokredencialų. Naujajame Europass gyvenimo aprašyme siūlomas metaduomenų standartas kvalifikacijas dokumentuoti įrašant, laikant ir perduodant kompiuterinėmis sistemomis. Tačiau be metaduomenų standarto ECTS laikyti tokia sistema būtų labai ribota. Siekdami priimtinų sprendimų nauji inovacijų projektai Europoje, tokie kaip MicroHE, stengiasi stiprinti šias iniciatyvas siūlydami kvalifikacijomis ir ESCO duomenimis grįstą metaduomenų schemą registruoti ECTS modulio priedėlyje.

7


2. Mikrokredencialai siekiant skaidrumo ir atvirojo nuotolinio mokymosi vertinimo bei pripažinimo dermės

Neseniai publikuotos ES įgūdžių darbotvarkės (angl. EU Skills Agenda) 10-ojoje veikloje minimi mikrokredencialai kaip ES įrankis remti mokymąsi visą gyvenimą. Europos Komisija, siekdama formuoti europinį požiūrį į mikrokredencialus, paskyrė Mikrokredencialų konsultavimo grupę, kuri 2020 m. parengė baigiamąją ataskaitą Europinis požiūris į mikrokredencialus (angl. A European Approach to Micro-credentials). Trumpalaikės atvirojo mokymosi galimybės, vedančios į mikrokredencialus, gali praplėsti mokymosi ir gebėjimų tobulinimo galimybes, suformuodamos mokymosi visą gyvenimą dimensiją aukštajame moksle pasiekiant daugiau skirtingo amžiaus socialinių grupių. Mikrokredencialai – tai naujas, bet sparčiai besivystantis kredencialų tipas Europoje ir kitose pasaulio šalyse, atsiradęs dėl greitai kintančių gebėjimų poreikių darbo rinkoje ir galimybių pripažinti skirtingų amžiaus bei socialinių grupių besimokančiųjų neformalųjį bei atvirąjį mokymąsi. Nepaisant besitęsiančių diskusijų ir augančio mikrokredencializacijos poreikio, vis dar nėra vieningo mikrokredencialo apibrėžimo, nors skirtingi ES inovacijų projektai ir tarptautinės organizacijos siūlo mikrokredencialų apibrėžimus ir sampratas (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Mikrokredencialo apibrėžimai (sudaryta pagal Cirlan & Loukkola, 2020) Organizacija / tarptautinis projektas

8

Apibrėžimas

EBPO

Kredencialai, kurie nėra pripažįstami kaip atskiros formaliojo švietimo kvalifikacijos.

UNESCO

Terminas, apimantis skirtingas kredencialų formas, tarp jų ir nanolaipsnius, mikromagistro kredencialus, pažymėjimus, ženklelius, licencijas ir patvirtinimus. Kaip ir suponuoja pavadinimas, mikrokredencialai koncentruojasi į žymiai mažesnius mokymosi modulius nei tie, kuriuos teikia įprastinės akademinės programos, net ir sudarančios galimybę besimokantiesiems atlikti mokymuisi skirtą darbą greičiau.

MicroHE

Kredencialo dalis arba kredencialas, kuris galėtų būti kaupiamas į stambesnį kredencialą arba būti portfelio dalis. Pavyzdžiai galėtų būti: patvirtinti pažymėjimai, skaitmeniniai ženkleliai, mikromagistro laipsniai, nanolaipsniai. Projektas išryškina šias esmines mikrokredencialų savybes: modulumą, galimybę kaupti į didesnį laipsnį, perkeliamumą, skaitmeniškumą ir universalumą.


Tarptautinė atvirojo ir nuotolinio švietimo taryba (angl. The International Council for Open and Distance Education (ICDE)

Microbol Europinio požiūrio į mikrokredencialus konsultantų grupė

Kredencialas, išduotas už sąlyginai mažą mokymosi projektą, susidedantį iš kelių vieno dalyko modulių.

Kredencialu patvirtinamas nedidelės apimties mokymasis. Mikrokredencialas yra mokymosi rezultato įrodymas, kurį besimokantysis įgijo trumpalaikės mokymosi patirties metu. Šie mokymosi rezultatai buvo vertinami išlaikant skaidrumą.

Inovacijų projektas Microbol (Cirlan & Loukkola, 2020) mikrokredencialus apibrėžia Europos aukštojo mokslo erdvės (toliau – EAME, angl. EHEA) kontekste kaip kredencialus, kuriuos galima siūlyti ir pripažinti aukštojo mokslo institucijose naudojant pripažinimo procedūras, suderintas su Lisabonos pripažinimo konvencija arba ankstesnio mokymosi pripažinimu. Pažymima, kad mikrokredencialai yra sukurti suteikti besimokantiesiems specifinių žinių, gebėjimų ar kompetencijų, atitinkančių visuomenės, asmenines, kultūrines ar darbo rinkos reikmes. Be to, mikrokredencialai aiškiai apibrėžia mokymosi rezultatus, atitinkančius EAME ar EKS lygmenis, atliekamų užduočių apimtis ECTS kreditais, nurodo vertinimo metodus ir kriterijus, leidžiančius užtikrinti kokybę (Cirlan & Loukkola, 2020). Europinio požiūrio į mikrokredencialus konsultantų grupės ataskaita (European Commission, 2020a) nurodo, kad mikrokredencialas patvirtina, jog tai: 1) sertifikuotas dokumentas, nurodantis gavėjo vardą, pasiektus mokymosi rezultatus, vertinimo būdą, teikiančią organizaciją ir, jei taikytina, kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei suteikiamus kreditus; 2) mikrokredencialo turėtojas ir savininkas yra besimokantysis, kurio duomenis galima bendrinti, perkelti ir kombinuoti į stambesnius kredencialus ar kvalifikacijas; 3) mikrokredencialai grindžiami sutartais kriterijais paremtu kokybės užtikrinimu. Kadangi EKS yra kvalifikacijų sistema, paremta visų kvalifikacijų lygmenų mokymosi rezultatų aprašais, Mikrokredencialų konsultantų grupė (European Commission, 2020a) mano, kad EKS suteikia potencialią bazę įvesti mikrokredencialus šalyse narėse, norinčiose mikrokredencialus įtraukti į savo nacionalines kvalifikacijų sąrangas. Nors tarptautiniu mastu mikrokredencialų įtraukimas į nacionalines kvalifikacijų sąrangas tebėra ankstyvosiose stadijose, tarp šalių narių pastebima tendencija atverti nacionalines kvalifikacijų sąrangas ir kitokioms siūlomoms mokymosi formoms negu vien formaliojo švietimo institucijų siūlomos pilnosios kvalifikacijos, pvz., Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Be to, europinį požiūrį į mikrokredencialus siūloma kiek galima labiau susieti su ECTS kreditais. Svarbu, kad mikrokredencialai būtų suderinami su ECTS kreditais, kai 1 ECTS būtų mažiausias, o „nepilnas laipsnis“ – didžiausias mikrokredencialo matas. Siūloma, kad galimai tipinis mikrokredencialas galėtų būti 1–6 ECTS kreditai. Tačiau kai kurie Europinio požiūrio į mikrokredencialus konsultantų grupės nariai nepritarė idėjai automatiškai kombinuoti kelis mikrokredencialus į pilnus laipsnius. Nors mikrokredencialai yra plačiai aptariami, analizuojama jų plėtra, teikimas, saugojimas, kokybės ir validumo klausimai, iškyla ir labai svarbus pripažinimo klausimas. Ekspertų siūlymu, 9


mikrokredencialams pripažinti galėtų būti naudojamos tos pačios pripažinimo procedūros, kaip ir ankstesnio mokymosi užsienyje pripažinimo, tačiau europinis požiūris į mikrokredencialus ir jo elementai turėtų remti greitą ir lengviau perkeliamą pripažinimo procesą, grindžiamą skaitmeniniais sprendimais. Dėl šios priežasties studentų ir besimokančiųjų duomenų skaitmenizavimas pripažinimo procese turėtų būti laikomas platesnės skaitmeninės infrastruktūros dalimi. Europass skaitmeninės kredencialų infrastruktūros (angl. Europass Digital Credentials Infrastructure, EDCI) ir kiti šioje srityje įgyvendinami projektai sudaro prielaidas naudoti standartizuotus metaduomenis ir jų tarpusavio suderinamumą skirtingais įrankiais. Naudojant infrastruktūrą galima užtikrinti sėkmingą mikrokredencialų integravimo skirtingų tipų institucijose plėtrą. Tai užtikrintų paramą skirtingiems šio proceso dalininkams ir besimokantiesiems, švietimo institucijoms ir darbdaviams. Be to, šie procesai skatintų skaitmeninių ir mikrokredencialų pripažinimą, nes skaitmeniniu būdu pasirašomi mikrokredencialai būtų tiesiogiai susiję su švietimo institucija. Dėl šios priežasties Europass skaitmeniniu būdu pasirašomo mikrokredencialo apibrėžimas pabrėžia mikrokredencialą išduodančios kvalifikuotos organizacijos svarbą: „Skaitmeniniu būdu pasirašomi kredencialiai yra elektroniniai dokumentai, individams teikiami kvalifikuotų organizacijų, siekiant patvirtinti ir pateikti įrodymus mokymosi rezultatų, pasiektų mokantis formalioje, neformalioje ar neformalioje savaiminėje aplinkoje. Šie kredencialai dažnai gali būti laikomi ir skaitmeniniais pažymėjimais“ (European Commission, 2020b, 20). Demonstruojant holistinį mikrokredencializacijos vaizdą, aptariami jų saugojimo, duomenų bendrinimo, perkėlimo ir duomenų standartų klausimai bei pateikiamos su šiais aspektais susijusios rekomendacijos (European Commission, 2020a):

• Kredencialų duomenys turėtų priklausyti patiems besimokantiesiems, bet ne juos išduodančiai institucijai. Remdamasis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu besimokantysis sprendžia, su kuo jis nori bendrinti savo duomenis. • Duomenų laikymo infrastruktūra turėtų remtis atviruoju standartu ir duomenų modeliais, sudarant galimybes naudotis duomenimis tarpusavyje ir lengvai juos perkelti. • Metaduomenys turėtų būti prieinami atviruoju ir nešiojamuoju formatais. Europiniai metaduomenų bendrinimo formatai turėtų apimti tik bazinę informaciją, sudarant galimybes lankstumui nacionaliniu ir instituciniu lygiu. • Europass skaitmeninių kredencialų infrastruktūra (EDCI) gali teikti tinkamą infrastruktūrą, kuri galėtų būti taikoma mikrokredencialams. Europass mokymosi modelis remia plataus spektro skaitmeniniu būdu pasirašomų mikrokredencialų teikimą, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kvalifikacijomis NKS ar / ir EKS lygmenimis. Pats modelis yra skirtas teikti ir kaupti mikrokredencialus, nors infrastruktūra dar turi būti tobulinama, kol techninės priemonės ir šablonai bus parengti galutinai sklandžiai naudoti.

Pritardama šioms rekomendacijoms, Europinio požiūrio į mikrokredencialus konsultantų grupė (European Commission, 2020a) siūlo kertinių elementų sąrašą siekiant suteikti daugiau aiškumo ir lankstumo mikrokredencialų kūrimo ir įgyvendinimo procesams.

10


Mikrokredencialų kertiniai elementai: • aiškus ir skaidrus apibrėžimas; • aiškus kritinės informacijos elementų sąrašas, skirtas apibūdinti mikrokredencialus; • suderinamumas su Nacionalinėmis kvalifikacijų sąrangomis ir Europos kvalifikacijų sąranga (EKS): apibrėžti lygiai, mokymosi rezultatų apibūdinimo standartai; • kokybės užtikrinimo standartai; • apibrėžti kreditai: Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS), apibrėžti mokymosi rezultatai ir nacionalinis krūvis; • pripažinimas: tolesnių studijų ir / arba įsidarbinimo tikslais; • perkeliamumas: mikrokredencialų suteikimas, laikymas ir bendrinimas; • platformos sprendimai, skirti teikti ir viešinti kursus (dalykus), įgalinančius mikrokredencialus; • paskatos naudoti mikrokredencialus (European Commission, 2020a, 11).

Komisija pastebėjo, kad, nepaisant teikiančios institucijos, mokymosi rezultatų skaidrumas yra kritiškai svarbus siekiant deramo mikrokredencialų supratimo. Grupė taip pat nusprendė nustatyti europinį turinio aprašymo standartą, įtraukiant ir informaciją apie priskyrimą tam tikram EKS lygiui. Ši informacija turėtų teikti patikrinamą, nemokamą ir saugų priėjimą prie duomenų bei prieinamumą laiko perspektyvoje, siekiant skaidrumo ir pripažinimo.

Siūlomas ES mikrokredencialų elementų sudėties standartas: • besimokančiojo indentifikavimas, • mikrokredencialo pavadinimas, • teikėjo šalis / regionas, • teikianti institucija, • teikimo data, • nacionalinis darbo krūvis, būtinas pasiekti atitinkamų mokymosi rezultatų (ECTS formatu, kur tik įmanoma), • mokymosi patirties, vedančios į mikrokredencialo suteikimą, lygis EKS ir / arba NKS (ir ciklas, jei taikytina), • visa apimanti Europos švietimo erdvės kvalifikacijų sąranga, • mokymosi rezultatai, • dalyvavimo mokymosi veikloje forma (internetu, institucijoje ar mišriai, savanorystė, darbo patirtis), • būtini išklausyti kursai (dalykai) siekiant pradėti mokymosi veiklą, • vertinimo tipas (testavimas, gebėjimo demonstravimas, portfelio, ankstesnio mokymosi pripažinimas, kt.),

11


• tapatybės nustatymo priežiūra vertinimo metu (neprižiūrima, be tapatybės nustatymo, prižiūrima su tapatybės nustatymu, prižiūrima internetu ar institucijoje su tapatybės nustatymu), • kredencialo ir mokymosi turinio kokybės užtikrinimas, • gautas pažymys, • integravimo / kaupimo galimybės (atskiras, nepriklausomas mikrokredencialas / integruotas, kaupiamas didesniam kredencialui), • kita informacija.

Europinio požiūrio į mikrokredencialus konsultantų grupės ataskaitoje (European Commission, 2020a) numatoma, kad nacionaliniai kvalifikacijų tinklai gali toliau tyrinėti mikrokredencialų aktualumą NKS nuolatinėse konsultacijose su EKS patariamąja grupe, Patariamuoju profesiniu mokymo komitetu, tolesne Bolonijos grupe ir švietimo bendruomene, darbo rinkos dalyviais, socialiniais partneriais, jaunimo organizacijomis ir pilietine visuomene.

12


3. Gairės institucijoms, skirtos pasiruošti vertinti ir pripažinti atvirąjį nuotolinį mokymąsi mikrokredencialais Šio skyriaus poskyriuose pristatomi žingsniai padės institucijai pasirengti vertinti ir pripažinti atvirąjį nuotolinį mokymąsi naudojant skaitmeninius ir mikrokredencialus (1 pav.):

1

Strateginiai sprendimai

2

Skaidrūs vidiniai procesai

3

Akademinio ir administracinio personalo kompetencijų tobulėjimas

4

  Skaitmeninių kredencialų metaduomenų šablonas

5

Virtuali mokymosi aplinka

6

Mokymosi galimybių aprašymų atnaujinimas

1 pav. Skyriaus poskyrių ir institucijos pasirengimo proceso sąsajos

3.1. Strateginiai sprendimai siekiant identifikuoti ir pasirinkti skaitmeninę infrastruktūrą mikrokredencialams 3.1.1. Europoje testuojamos skaitmeninės sistemos skaitmeniniams ir mikrokredencialams Institucijos turi pasiruošti siekdamos, kad jų informacinės sistemos infrastruktūros sąveikautų su Europos sistemomis, sudarančiomis galimybes išduoti mikrokredencialus ir skaitmeninius sertifikatus bei juos pripažinti. Egzistuoja ne viena nuolat tobulinama skaitmeninė sistema, siūlanti kredencialų išdavimo scenarijus institucijoms ir besimokantiesiems. Dauguma jų sukurtos Europos Komisijos finansuotais projektais. Skirtinguose projektuose pristatomi skirtingi požiūriai, atskleidžiantys, kaip apibrėžti, kas yra mikrokredencialas, kokie jo bruožai (žr. 1 lentelę), kaip patikrinti, validuoti ir pripažinti besimokančiųjų įgytus gebėjimus. Projekte OEPass buvo ieškoma panašių sprendimų, susijusių su kredencialais ir jų pripažinimu darbo vietoje ar aukštojo mokslo institucijose. Šio projekto metu komanda aprašė sistemą, 13


Elena Trepulė, Airina Volungevičienė, Margarita Teresevičienė, Estela Daukšienė, Rasa Greenspon, Giedrė Tamoliūnė, Marius Šadauskas, Gintarė Vaitonytė

Atvirojo nuotolinio mokymosi vertinimo ir pripažinimo gairės: ieškant dermės su Nacionaline ir Europos kvalifikacijų sąrangomis Mikrokredencialų sprendimai siekiant dermės ir skaidrumo

Lietuvių k. redaktorė Auksė Gasperavičienė Dizaineris Darius Jelenskis 2021 12 03. Užsakymo Nr. K21-043. Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt

42