__MAIN_TEXT__

Page 1

KERTINIŲ MIŠKO BUVEINIŲ KERPĖS, GRYBAI, SAMANOS, INDUOČIAI AUGALAI IR MOLIUSKAI

KERTINIŲ MIŠKO BUVEINIŲ KERPĖS, GRYBAI, SAMANOS, INDUOČIAI AUGALAI IR MOLIUSKAI


VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA

KERTINIŲ MIŠKO BUVEINIŲ KERPĖS, GRYBAI, SAMANOS, INDUOČIAI AUGALAI IR MOLIUSKAI INDIKATORINIŲ IR SPECIALIZUOTŲ RŪŠIŲ PAŽINIMO VADOVAS SKIRTAS KERTINIŲ MIŠKO BUVEINIŲ INVENTORIZACIJAI Metodinė priemonė

Sudarytojai: Reda Iršėnaitė, Ilona Jukonienė, Ernestas Kutorga, Jurga Motiejūnaitė, Grita Skujienė, Vincentas Urbonas

Kaunas, 2020


Metodinė priemonė išleista įgyvendinat Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos paslaugų sutartį „Kertinių miško buveinių inventorizavimo mokymų organizavimas ir vykdymas“ 2020 m rugsėjo – gruodžio mėn.


TURINYS ◆ ◆ PRATARMĖ. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 ◆ ◆ KERPĖS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 Acrocordia gemmata – Baltoji akrokordija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 Arthonia byssacea – Pelėsinė artonija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 Arthonia leucopellea – Baltakraštė artonija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 Bacidia rubella – Gelsvoji bacidija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Bryoria nadvornikiana – Nadvorniko laumagaurė. . . . . . . . . . . . . . . 11 Cetrelia olivetorum – Žalsvoji kežytė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 Chaenotheca brachypoda – Šakotoji žiovenė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 Chaenotheca chlorella – Žalsvoji žiovenė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 Chaenotheca phaeocephala – Rudagalvė žiovenė. . . . . . . . . . . . . . . . 14 Chrysothrix – Auksuotė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 Hypogymnia farinacea – Miltuotasis plynkežis. . . . . . . . . . . . . . . . . 16 Flavoparmelia caperata – Raukšlėtasis geltonkežis. . . . . . . . . . . . . . . 16 Hypotrachyna revoluta – Alksninė hipotrachina . . . . . . . . . . . . . . . . 17 Lecanactis abietina – Eglinis lekanaktis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18 Lobaria pulmonaria – Plačioji platužė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 Menegazzia terebrata – Skylėtoji menegacija. . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 Phlyctis agelaea – Ąžuolinė spuogė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 Pyrenula nitidella – Smulkioji raupuotė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 Thelotrema lepadinum – Dantytoji telotrema. . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 ◆ ◆ GRYBAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23 Antrodiella citrinella – Citrininė antrodijėlė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Artomyces pyxidatus (sin. Clavicorona pyxidata) – Taurinis žvakidėlis. . . . . Caloscypha fulgens – Ryškioji gražiataurė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Clavariadelphus pistillaris – Piestinis pirštūnis. . . . . . . . . . . . . . . . . Climatocystis borealis – Šiaurinis klimokas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . Dichomitus campestris – Lazdyninis kelmenis . . . . . . . . . . . . . . . . . . Fomitopsis rosea (sin. Rhodoformes roseus) – Rausvoji pintainė . . . . . . . .

23 23 25 25 26 27 27

3


Turinys Ganoderma lucidum – Tikrinis blizgutis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Geastrum spp. – Žvaigždinai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Grifola frondosa – Kuokštinė grifolė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Hydnellum spp. – Dyglutėliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Hygrophorus atramentosus – Juosvoji guotė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Hygrophorus chrysodon – Geltonžvynė guotė. . . . . . . . . . . . . . . . . . Inonotus rheades (sin. Inocutis rheades) – Rudasis skylenis . . . . . . . . . . . Lactarius scrobiculatus – Geltonasis piengrybis . . . . . . . . . . . . . . . . . Lactarius volemus – Piengrybis jautakis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Leptoporus mollis – Minkštoji sunkiapintė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Marasmius wynnei – Vynėjaus mažūnis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Meruliopsis taxicola (sin. Gloeoporus taxicola) – Plačiakraštė raukšliapintė. . Morchella spp. — Briedžiukai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Oxyporus corticola – Žievinė klevakempė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Phellinus chrysoloma (sin. Porodaedalea chrysoloma) – Eglinė kempinė. . . . Phellinus pini (sin. Porodaedalea pini) – Pušinė kempinė . . . . . . . . . . . . Phlebia centrifuga – Plunksninis raukšliagrybis . . . . . . . . . . . . . . . . . Polyporus badius (sin. Picipes badius)- Kaštoninė skylėtbudė . . . . . . . . . Pseudomerulius aureus – Auksuotasis lapielaižis . . . . . . . . . . . . . . . . Pycnoporellus fulgens – Skaisčioji raudonpintelė . . . . . . . . . . . . . . . . Ramaria spp. – Šakočiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Skeletocutis nivea – Smulkiaporė ragapintė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . Trametes suaveolens – Kvapnioji kempė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Urnula craterium – Krateriškasis taurūnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Xylaria polymorpha – Kislusis elniagrybis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Xylobolus frustulatus – Kurapkinis storplutis. . . . . . . . . . . . . . . . . .

28 29 30 30 31 32 32 33 34 34 35 36 36 37 38 39 39 40 41 42 42 43 44 45 45 46

◆ ◆ SAMANOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48 Anomodon attenuatus – Smulkioji kreivadantė. . . . . . . . . . . . . . . . . Anomodon longifolius – Ilgalapė kreivadantė. . . . . . . . . . . . . . . . . . Anomodon viticulosus – Vytelinė kreivadantė. . . . . . . . . . . . . . . . . . Bazzania trilobata – Tridantė bazanija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Crossocalyx hellerianus (sin. Anastrophyllum hellerianum) – Helerio kryžmataurė (sin. Helerio pilelė) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Dicranum viride – Žalioji dvyndantė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Frullania dilatata – Dėmėtoji frulanija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Geocalyx graveolens – Kvapioji žemtaurė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Isothecium alopecuroides – Pašiauštoji uodegė. . . . . . . . . . . . . . . . . . Liochlaena lanceolata (sin. Jungermannia leiantha) – Lancetinė tiesmė. . . .

4

48 49 49 50 51 52 53 54 55 55


Turinys Leucobryum glaucum – Melsvoji balzganė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Neckera complanata – Plokščioji pliusnė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Neckera pennata – Plunksninė pliusnė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nowellia curvifolia – Riestalapė raguotė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Odontoschisma denudatum – Plikoji raistūnė. . . . . . . . . . . . . . . . . . Plagiothecium undulatum – Vingialapė pažulnutė . . . . . . . . . . . . . . . Porella platyphylla – Plačialapė plikūnė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pseudobryum cinclidioides – Liekninis silnyčius . . . . . . . . . . . . . . . . . Riccardia latifrons – Plačiaskiautė rikardija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . Riccardia palmata – Pirštuotoji rikardija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Trichocolea tomentella – Pūkuotoji apuokė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ulota crispa – Tikroji garbuonė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

56 57 58 59 60 60 61 62 63 64 64 65

◆ ◆ INDUOČIAI AUGALAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66 Allium ursinum – Meškinis česnakas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Anthericum ramosum – Šakotasis šiaudenis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Arnica montana – Kalninė arnika. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Bromopsis sp. – Dirsuolė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Cardamine bulbifera – Svogūninė dantažolė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . Cephalanthera rubra – Raudonasis garbenis . . . . . . . . . . . . . . . . . . Corallorhiza trifida – Nariuotoji ilgalūpė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Corydalis cava – Tuščiaviduris rūtenis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Corydalis intermedia – Tarpinis rūtenis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Cypripedium calceolus – Plačialapė klumpaitė . . . . . . . . . . . . . . . . . . Diphasiastrum complanatum – Dvišakė padraika . . . . . . . . . . . . . . . . Diphasiastrum tristachyum – Trivarpė padraika . . . . . . . . . . . . . . . . Dryopteris cristata – Skiauterinis papartis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Epipactis helleborine – Plačialapis skiautalūpis. . . . . . . . . . . . . . . . . Festuca altissima – Miškinis eraičinas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Galium triflorum – Trižiedis lipikas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Glyceria lithuanica – Lietuvinė monažolė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Hedera helix – Gebenė lipikė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Hordelymus europaeus – Europinis miežvienis. . . . . . . . . . . . . . . . . Huperzia selago – Statusis atgiris . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Hypericum montanum – Kalninė jonažolė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Lathyrus laevigatus – Geltonžiedis pelėžirnis. . . . . . . . . . . . . . . . . . Linnaea borealis – Šiaurinė linėja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Listera cordata – Širdinė dviguonė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Lunaria rediviva – Daugiametė blizgė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

66 67 68 68 70 71 72 73 73 74 75 76 77 78 79 80 80 81 82 83 84 85 86 86 87

5


Turinys Matteucia struthiopteris – Paupinis jonpapartis . . . . . . . . . . . . . . . . . Moneses uniflora – Vienažiedė žemoklė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Neottianthe cucullata – Miškinė plikaplaiskė. . . . . . . . . . . . . . . . . . Poa remota – Retažiedė miglė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Polypodium vulgare – Paprastoji šertvė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vicia dumetorum – Krūmelinis vikis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vicia pisiformis – Žirnialapis vikis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ◆ ◆ MOLIUSKAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

88 89 89 90 91 92 93 94

Acanthinula aculeata – Apvalióji dygẽnė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94 Platyla polita (sin. Acicula polita) – Lygióji spaiglýtė. . . . . . . . . . . . . . 95 Alinda biplicata (sin. Balea biplicata) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95 Bulgarica cana – Pilkóji žievùlė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97 Clausilia bidentata – Dvidañtė skląstẽnė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97 Clausilia cruciata – Krỹžinė skląstẽnė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98 Clausilia dubia – Gumburúotoji skląstẽnė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98 Clausilia pumila – Drūtóji skląstẽnė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100 Cochlodina laminata – Glotnióji slukùtė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100 Cochlodina orthostoma– Rantúotoji slukùtė . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 Discus rotundatus – Dėmėtasis puvenùtis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 Discus ruderatus – Rudàsis puvenùtis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 Ena montana – Didžióji enà. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102 Merdigera obscura (sin. Ena obscura) – Slapióji enà . . . . . . . . . . . . . . 102 Helicigona lapicida – Akmeninė aštrenė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102 Isognomostoma isognomostomos – Slapióji šiurpẽnė . . . . . . . . . . . . . . 104 Lacinaria plicata – Dantýtoji žievinùkė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 104 Limax cinereoniger – Juosvàsis šliùžas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106 Macrogastra latestriata – Retabriaunė verpstẽlė . . . . . . . . . . . . . . . . 107 Macrogastra plicatula – Dantýtoji verpstẽlė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107 Macrogastra ventricosa – Didžióji verpstẽlė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 108 Ruthenica filograna – Mažóji vytinėlė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109

6


PRATARMĖ Kertinės miško buveinės (toliau KMB) Lietuvoje buvo inventorizuotos 2002–2004 m. bendro Lietuvos-Švedijos „Kertinių miško buveinių inventorizacijos Lietuvoje bandomasis projektas” metu. Šio projekto metu Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Švedijos Ostra Gotaland apskrities miškų valdyba išleido metodinį leidinį „Kertinių miško buveinių kerpės, grybai ir samanos“ skirtą pažinti rūšims, kurios yra svarbios inventorizuojant Kertines miško buveines. Nors KMB ir netapo oficialiai saugomomis teritorijomis, jų apsauga FSC sertifikuotuose miškuose vyksta savanoriškai įsipareigojant miškų valdytojams. Nacionaliniu mastu KMB esančios privačiuose miškuose ir Potencialios KMB (PKMB) pakartotinai buvo inventorizuotos 2012–2014 m., o kai kuriuose Valstybinių miškų regioniniuose padaliniuose pilna inventorizacija atlikta 2015–2016 m. Pastaraisiais metais KMB svarba nemažėja. KMB išskyrimo miškuose koncepcija išlaikė laiko išbandymus ir puikiai tarnauja siekiant išsaugoti biologiškai vertingiausius miško sklypus. Šios metodinės priemonės tikslas – suteikti žinių, reikalingų KMB inventorizaciją vykdantiems specialistams, susiduriantiems su KMB svarbiausių indikatorinių ir specializuotų rūšių pažinimu. Rūšys suskirstytos į 5 skyrius: kerpės, grybai, samanos, induočiai augalai ir moliuskai. Kiekviename skyriuje rūšys išdėstytos abėcėline tvarka pagal jų mokslinius pavadinimus. Šiame leidinyje pateikta tik dalis KMB inventorizacijoje naudojamų rūšių. Visas šių rūšių sąrašas yra pateikiamas Kertinių miško buveinių inventorizacijos metodikoje. Metodinę priemonę sudarė įvairių organizmų grupių ekspertų grupė: dr. Reda Iršėnaitė (grybai), dr. Ilona Jukonienė (samanos), dr. Ernestas Kutorga (grybai), dr. Jurga Motiejūnaitė (kerpės), dr. Grita Skujienė (moliuskai), habil. dr. [Vincentas Urbonas] (grybai). Praėjus beveik 20 metų kartojame šios metodinės priemonės leidimą, jį papildydami ir pataisydami. Dėkojame aukščiau išvardintiems originalių tekstų autoriams, kurie geranoriškai sutiko peržiūrėti ir atnaujinti rūšių aprašymus. Žydrūnas Preikša, Gediminas Brazaitis 7


KERPĖS

Acrocordia gemmata – Baltoji akrokordija Išvaizda. Gniužulas žiauberiškas, labai plonas, baltas, labiau ar mažiau vientisos plėvelės pavidalo. Ant balto gniužulo matomi labai ryškūs, išgaubti, pusapvaliai juodi 0,5–1 mm skersmens vaisiakūniai (periteciai) su skylutės pavidalo angele viršuje. Buveinės. Auga ant lapuočių (dažniausiai plačialapių), paprastai brandžių medžių kamienų gerai apšviestose ar pavėsingose vietose – pakelėse, parkuose, lapuočių ir mišriuose miškuose. Paplitimas. Aptinkama visoje Lietuvoje. !!! Į šios rūšies kerpes labiausiai panašios Acrocordia cavata, tačiau jų periteciai mažesni (0,3–0,6 mm skersmens). Kitų ant medžių augančių kerpių su juodais periteciais gniužulas nebūna tokios aiškiai baltos spalvos.

Acrocordia gemmata – Baltoji akrokordija

8


Kerpės

Arthonia byssacea – Pelėsinė artonija Išvaizda. Gniužulas žiauberiškas, kreidos baltumo (atrodo tarsi baltai nupudruotas). Vaisiakūniai – 0,3–0,5 mm skersmens apoteciai, jie be kraštelio, nestipriai iškilę virš gniužulo, padengti storu baltų dulkelių sluoksniu. Apoteciai susiformuoja ne visada, tačiau ant kiekvieno gniužulo būna daug iki 0,3 mm skersmens, juodų, plačiai žiojėjančių piknidžių su balsva konidijų mase angoje ir baltomis dulkelėmis padengtu angos krašteliu. Buveinės. Auga ant plačialapių medžių kamienų brandžiuose lapuočių ir mišriuose miškuose, jaunuolynuose neauga arba reta. Paplitimas. Aptinkama visoje Lietuvoje, išskyrus vakarinius rajonus. !!! Į vaisiakūnių neišauginusią pelėsinę artoniją panaši Lecanactis abietina, tačiau jos gniužulas pilkesnis ir be žiojėjančių piknidžių angelių.

Arthonia byssacea – Pelėsinė artonija

Arthonia leucopellea – Baltakraštė artonija Išvaizda. Gniužulas žiauberiškas, paprastai paniręs į substratą arba jo paviršiuje pastebimos tik voratinkliškos ar kiek miltuotos plėvelės. Vaisiakūniai išauga visada; jie labai netaisyklingų formų apoteciai (kartais beveik žvaigždiški), juodai rudi ar juodi, kartais su balsvų dulkelių apnašu, visada su šviesesniu krašteliu. Apoteciai prigludę prie gniužulo, tik balsvas kraštelis nuo jo būna kiek pakilęs.

9


Kerpės

Buveinės. Auga ant alksnių, beržų ir eglių kamienų senuose drėgnuose miškuose. Buveinės. Dažniau aptinkama vakarinėje Lietuvos dalyje. !!! Tai labai savita rūšis, kurios beveik neįmanoma supainioti su jokia kita kerpe. Nė vienos Arthonia genties panašios rūšies kerpių apoteciai neturi balsvų kraštelių. Kiek panašius vaisiakūnius turi Biatora ocelliformis, bet jie didesni ir labiau išgaubti.

Arthonia leucopellea – Baltakraštė artonija

Bacidia rubella – Gelsvoji bacidija

Bacidia rubella – Gelsvoji bacidija Išvaizda. Gniužulas žiauberiškas, žalsvas, sudarytas iš grūdelių pavidalo masės. Vaisiakūniai išauga beveik visada; apoteciai raudonai ar gelsvai rudi, 0,4–1,5 mm skersmens, plokšti ar kiek įdubę, su aiškiu storoku krašteliu, 10


Kerpės

kartais padengtu balsva apnaša. Seni vaisiakūniai gali būti kiek išgaubti, su plonu ir neraiškiu krašteliu. Buveinės. Auga ant lapuočių (dažniausiai plačialapių), paprastai brandžių medžių kamienų gerai apšviestose vietose ar pavėsyje – pakelėse, parkuose, lapuočių ir mišriuose miškuose. Paplitimas. Aptinkama visoje Lietuvoje. !!! Šią rūšį palyginti nesunku atskirti – Bacidia rosella ir B. polychroa gniužulas negrūdėtas, be to, Bacidia rosella apoteciai rožiniai, o B. polychroa – rudi ir stambesni negu B. rubella. Panašiose augimvietėse aptinkama ne indikatorinės kerpės Bacidia subincompta, kurių gniužulas grūdėtas kaip ir B. rubella, tačiau vaisiakūniai būna įuodi arba (retai) balsvi.

Bryoria nadvornikiana – Nadvorniko laumagaurė Išvaizda. Gniužulas krūmiškas, žemyn nusvirusios, tačiau ne visai glebios, „barzdos“ pavidalo, pelenų pilkumo, dažnai su violetiniu atspalviu. Gniužulo šakutės („plaukai“) su daugeliu trumpų šoninių šakelių. Vaisiakūnių neišaugina. Buveinės. Auga ant beržų ir pušų kamienų, dažniausiai brandžiuose miškuose. Paplitimas. Dažniau aptinkama pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse. !!! Panašiausios rūšys yra Bryoria capillaris ir Bryoria implexa, tačiau šios kerpės niekada nebūna violetinio atspalvio, neturi trumpų šoninių ataugėlių, o visas gniužulas yra glebesnis.

Bryoria nadvornikiana – Nadvorniko laumagaurė

11


Kerpės

Cetrelia olivetorum – Žalsvoji kežytė Išvaizda. Gniužulas lapiškas, netaisyklingas, iki 8 cm skersmens, lakšteliai 0,5–1,5 cm pločio, suapvalėję, banguoti, kraštai pakilę. Viršutinė pusė melsvai žalsva, gausiai nusėta smulkutėmis balsvomis dėmelėmis. Senesni lakšteliai ištisai apkraštuoti balsvų miltiškų soredžių juostele. Apatinė pusė juoda, kiek raukšlėta. Vaisiakūnių nebūna. Buveinės. Auga tik senuose miškuose ant įvairių lapuočių medžių (paprastai brandžių): ąžuolų, liepų, tuopų, uosių, alksnių. Paplitimas. Aptikta daugumoje Lietuvos regionų, išskyrus šiaurinę dalį. !!! Cetrelia olivetorum lengva supainioti su gana dažnai aptinkama Platismatia glauca. Pastarosios gniužulo lakštų pakraščiuose nėra ištisinės miltiškų soredžių linijos (lakštų galai šiurkštūs, ne miltiški, bet grūduoti), kraštai nesuapvalėję, kiek kampuoti, lakštų paviršiuje nėra balsvų taškinių dėmelių. Lietuvoje auga dvi Cetrelia genties rūšys: C. olivetorum ir C. monachorum, kurios nesiskiria išvaizda ir buveinės poreikiais, todėl aplinkosauginiais tikslais traktuojamos kaip C. olivetorum plačiąją prasme.

Cetrelia olivetorum – Žalsvoji kežytė

Chaenotheca brachypoda – Šakotoji žiovenė Išvaizda. Gniužulas žiauberiškas, jo praktiškai nesimato, nes būna paniręs į medžio žievę ar medieną, sudaro pilkšvai žalsvas dėmeles. Vaisiakūniai visada išauga; jie labai gausūs, kotuoti, smulkūs ir laibi, panašūs į plaukelius su sustorėjusią galvute, 0,4–1,4 mm aukščio; vaisiakūnio kotelis juodas, 12


Kerpės

galvutės viršus rudas, tačiau visas jis padengtas storu žalsvai geltonų dulkelių sluoksniu ir atrodo geltonas. Buveinės. Auga ant senų medžių kamienų, ypač gluosnių, labai dažnai palei upelius. Taip pat auga drėgnuose, dažniausiai senuose miškuose ant stačių bežievių sausuolių bei senuose plačialapių medžių miškuose ir senuose apleistuose parkuose didelių medžių žievės gruoblių tarpuose. Paplitimas. Aptikta beveik visuose Lietuvos regionuose, išskyrus šiaurinę dalį, tačiau gali būti paplitusi visoje šalyje. !!! Į C. brachypoda labai panaši C. furfuracea, tačiau jai būdingus ryškus miltiškas, žalsvai gelsvas gniužulas; dažniau įsikuria ant išvartų šaknų. C. chlorella gniužulas taip pat su aiškiai matomomis žalsvomis karputėmis.

Chaenotheca brachypoda – Šakotoji žiovenė

Chaenotheca chlorella – Žalsvoji žiovenė Išvaizda. Gniužulas žiauberiškas, grūdiškai karpotas, pilkšvai žalsvas arba žalsvas. Vaisiakūniai visada išauga; jie gausūs, kotuoti, smulkūs ir laibi, panašūs į plaukelius su sustorėjusia galvute, 0,4–1,6 mm aukščio; kotelis juodas, galvutės viršus rudas, beveik visas vaisiakūnis (išskyrus galvutės viršų) padengtas storu žalsvai geltonų dulkelių sluoksniu ir atrodo geltonas. Buveinės. Auga medžių drevėse ant medienos (ypač ąžuolų), senuose miškuose. Paplitimas. Aptikta beveik visuose Lietuvos regionuose, išskyrus šiaurinę dalį, tačiau gali būti paplitusi visoje šalyje. 13


Kerpės

!!! Į C. chlorella kiek panašios C. furfuracea ir C. brachypoda, tačiau skiriasi jų gniužulo išvaizda – pirmosios gniužulas ryškiai gelsvai žalsvas, miltiškas, o antrosios gniužulo beveik nesimato, jis paniręs į medieną ar žievę.

Chaenotheca chlorella – Žalsvoji žiovenė

Chaenotheca phaeocephala – Rudagalvė žiovenė

Chaenotheca phaeocephala – Rudagalvė žiovenė Išvaizda. Gniužulas žiauberiškai žvyniškas, pilkas. Vaisiakūniai išauga visada; jų koteliai storoki, tamsiai rudi, 0,5–2 mm aukščio; galvutė ryškiai ruda, viršutinėje dalyje su geltonų dulkelių vainikėliu, aiškesniu ties apotecio kraštu. Buveinės. Auga ant senų plačialapių medžių kamienų žievės ir medienos atvirose, paprastai gerai apšviestose vietose. Paplitimas. Aptinkama visuose Lietuvos regionuose. !!! Į šias kerpes labai panašios ir panašiose vietose auga Calicium 14


Kerpės

adspersum, tačiau jų vaisiakūnių galvučių viršus juodas. Kitų panašių kerpių vaisiakūnių galvučių, jas dengiančių dulkelių arba gniužulo spalva būna kitokia.

Chrysothrix – Auksuotė Išvaizda. Gniužulas žiauberiškas, miltelių pavidalo, paprastai ryškiai geltonas (Chrysothrix flavovirens gali būti žalsvai gelsvas). Vaisiakūnių niekada neišaugina. Buveinės. Auga labiau ar mažiau atvirose vietose ant senų lapuočių medžių (ypač ąžuolų) kamienų, dažniausiai žievės tarpuose (C. candelaris) arba ant pušų ir eglių kamienų žievės (C. flavovirens). Paplitimas. C. candelaris aptinkama visuose Lietuvos regionuose, C. flavovirens rasta tik vakarinėje dalyje !!! Šiek tiek panaši į Chrysothrix candelaris — labai dažna kerpė Candelariella xanthostigma, tačiau jos gniužulo grūdeliai stambesni, ne miltiški. Kartais Chrysothrix flavovirens gniužulas būna panašus į Chaenotheca chrysocephala gniužulą, tačiau pastaroji beveik visada būna bent jau su vaisiakūnių užuomazgomis.

Chrysothrix sp. – Auksuotė

15


Kerpės

Hypogymnia farinacea – Miltuotasis plynkežis Išvaizda. Gniužulas lapiškas, netaisyklingas arba skrotelės pavidalo, 3–5 cm skersmens, prigludęs prie substrato. Lakštai iki 3 mm pločio, su ertme viduje, išgaubti, tačiau galuose suplokštėjantys. Vidurinėje gniužulo dalyje paviršius raukšlėtas, šiurkštus. Lakštų paviršiuje iš mažų karpučių arba raukšlių briaunų susidaro miltiškos soredės, jos dažnai padengia visą gniužulo vidurį. Lakštų galuose soredžių nebūna. Vaisiakūniai neišauga. Buveinės. Auga ant spygliuočių medžių ir beržų kamienų pušynuose, eglynuose ir mišriuose miškuose. Paplitimas. Aptikta tik vakarinėje Lietuvos dalyje. !!! H. farinacea lengviausia supainioti su dažnai pasitaikančia savita H. tubulosa forma, kurios gniužulo viduryje lakštų paviršiuje taip pat formuojasi soredės, tačiau H. tubulosa lakštų galiukai išsipūtę ir bet dalis jų užsibaigia miltiškų soredžių telkiniais – rutuliškais soraliais. Vienos dažniausių Lietuvoje kerpių- H. physodes lakštų galiukai taip pat užsibaigia soraliais.

Hypogymnia farinacea – Miltuotasis plynkežis

Flavoparmelia caperata – Raukšlėtasis geltonkežis Išvaizda. Gniužulas lapiškas, netaisyklingas arba skrotelės pavidalo, dažniausia stambus, 4–10 cm skersmens, prigludęs prie substrato. Lakštai iki 10 mm pločio, galai suapvalėję. Viršutinė gniužulo pusė žalsva ar žalsvai gelsva, apatinė juoda, pakraščiuose ruda. Vidurinės gniužulo dalies paviršius raukšlėtas. Ant raukšlių dažnai pasitaiko karpučių, iš kurių susidaro miltiškos soredės. Vaisiakūnių nesuformuoja. Buveinės. Auga ant lapuočių medžių šviesiose ir pavėsingose vietose, dažniausiai senuose lapuočių ir mišriuose miškuose, rečiau senuose apleistuose parkuose. 16


Kerpės

Paplitimas. Aptikta Vidurio ir Pietų Lietuvoje. !!! Labai nesunkiai atpažįstamos kerpės, kurioms būdingi žalsvi ar gelsvai žalsvi gniužulai su gana stambiais lakštais ir suapvalėję galais raukšlėtas ir sorediškas paviršius.

Flavoparmelia caperata – Raukšlėtasis geltonkežis

Hypotrachyna revoluta – Alksninė hipotrachina

Hypotrachyna revoluta – Alksninė hipotrachina Išvaizda. Gniužulas lapiškas, netaisyklingas, 1–5(8) cm skersmens. Lakštai 2–5 mm pločio, prigludę prie substrato. Lakštų šakojimosi vietos apskritos, lakštų galai nulinkę žemyn. Paviršius lygus, matinis. Viršutinė gniužulo 17


KERTINIŲ MIŠKO BUVEINIŲ KERPĖS, GRYBAI, SAMANOS, INDUOČIAI AUGALAI IR MOLIUSKAI Metodinė priemonė Maketo dizainas: Rasa Švobaitė Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT–44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt

Profile for Vytautas Magnus University

Kertinių miško buveinių kerpės, grybai, samanos, induočiai augalai ir moliuskai  

Sudarytojai: Reda Iršėnaitė, Ilona Jukonienė, Ernestas Kutorga, Jurga Motiejūnaitė, Grita Skujienė, Vincentas Urbonas. 2020.

Kertinių miško buveinių kerpės, grybai, samanos, induočiai augalai ir moliuskai  

Sudarytojai: Reda Iršėnaitė, Ilona Jukonienė, Ernestas Kutorga, Jurga Motiejūnaitė, Grita Skujienė, Vincentas Urbonas. 2020.

Advertisement