Page 1

Žano Kalvaičio nuotr. | Renhofo pilies bokštas

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nr.6/582 2019 06

9-10 KURIAMA NAUJA VLB VIZIJA 17-18 PASAKOS – GENEALIŲ

20-22 ASTA KORINTH –

25 LAUKIAMIAUSIOS – JONINĖS

MINČIŲ ŠALTINIS

SURADUSI SAVO NAMUS

HIUTENFELDE VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 1


LAIMINGO SKRYDŽIO, GIMNAZISTAI! Š. m. birželio 14 d. Vasario 16-osios gimnazijoje vyko 66-osios laidos abiturientų išleistuvės, kurių metu įteikta 40 brandos atestatų. Linkime abiturientams sėkmės tolimesniame gyvenimo kelyje ir visuose pasirinkimuose! Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės nuotr.

Vasario 16-osios gimnazijos abiturientai

2 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS


REDAKTORIAUS ŽODIS

Pasididžiavimas

Evelina Kislych-Šochienė

Eidama Vilniaus gatvėmis nejučia atsidūriau Katedros aikštėje. Išvydusi ten vykstantį grandiozinį renginį supratau, kad pasaulis išties mažas. Mažas jis dėl to, kad Šaulių Sąjunga švenčia rimtą jubiliejų – 100-metį. Tarp šaulių buvo ir Vokietijos lietuvis Mindaugas Lukšys, atstovavęs pirmą kartą istorijoje Miunchene įsteigtam Šaulių Sąjungos padaliniui. Kalbėdamas apie Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio santykius Vokietijos Bundestago gynybos komiteto pirmininkas prof. h. c. Dr. Karl A. Lamers neslėpė džiaugsmo: ,,Aš džiaugiuosi glaudžiais ir patikimais santykiais tarp Lietuvos ir Vokietijos‘‘. O aš ne tik džiaugiuosi, bet ir žaviuosi juos puoselėjančiais ir tik dar labiau įtvirtinančiais žmonėmis. Kuomet internete aptikau Berlyne vykusio Pasaulio lietuvių metams pažymėti skirto Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos, valdybos ir apylinkių pirmininkų su Lietuvos Respublikos ministerijų atstovais susitikimo akimirkas, supratau, kad bendrystė ,,veža‘‘. Dalyvavimas bendruomenėje, kolektyvinė kūryba – pats įdomiausias saviraiškos ir savirealizacijos procesas. Tuomet, kai perskaičiau dr. Sandros Petraškaitės-Pabst straipsnį apie įvykusį Pasaulio lietuvių suvažiavimą ir paraleliai – jos poeziją, supratau, kad per šį trumpą laiką įvyko tiek daug gražaus ir įdomaus... Dėkojau už tai, kad žmonės dalinasi. Dalinasi ir savo pasakomis. Tuomet redaktorės žodis gavosi toks, koks jis yra – nuoširdus ir paprastas. Redaktorė džiaugiasi ne tik pirmą kartą tarsi auksine

spalva nuspalvintu pranešimu apie lietuvių pelnytą laimėjimą Venecijos Bienalėje, bet ir kiekvienu iš Jūsų, kuriuos naujai išrinko į lietuvių bendruomenės valdybas, siekiant pratęsti pradėtus darbus. Džiaugiuosi naujomis VLB iniciatyvomis, idėjomis ir kilniais tikslais. Noru įpūsti naujo vėjo ir nesipiktinant keistis. O labiausiai džiaugiuosi mūsų, Vasario 16-osios gimnazijos abiturientais, kurie žengė naujo gyvenimo link. Koks pasididžiavimas stebint juos pasipuošusius, pasitempusius ir pasiruošusius eiti į tikrą gyvenimą, pasirengusius kurti savo pasaulį ir niekada nepamiršti juos parengusių mokytojų ir namais tapusios Vasario 16-osios gimnazijos! Kviečiu Jus pasidžiaugti naujuoju LR Prezidentu Gitanu Nausėda, kuris kviečia į iškilmingą inauguracijos puotą liepos 12 d., na, o prieš tai – švęskime liepos 6 d. – valstybės dieną – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną drauge ir 21 val. apjuoskime pasaulį tautine giesme. Esame vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną metuose apskrieja visą Žemės rutulį. O svarbiausia – pažymėkime mums, pasaulio lietuviams, svarbią datą – Lietuvių Chartos 70 metų jubiliejų. Ir nepamirškime tylos minute pažymėti laisvos Lietuvos pirmojo prezidento a. a. Algirdo Mykolo Brazausko devintosios mirties metinės birželio 26 dieną. Ko gero, laikas, kuomet prasidėjus atostogoms pulsime ilsėtis, neateis. Nes ne tik tie, kurie buvo apdovanoti, bet ir visi, kurie veikia lietuvių bendruomenėse, puoselėja lietuvybę, niekuomet nenustums šių minčių, jie ir toliau gyvens tuo. Gero skaitymo ir prasmingos vasaros, Evelina D. Buinickaites nuotr. VIRŠELYJE:

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

Žano Kalvaičio nuotr.

Lorscher Str. 1 • D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitės adresu: redakcija@vlbe.org

PLM2018 logotipas priklauso © Tapatybe LT Ltd

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Renhofo pilies bokštas

Projektas „Vokietijos lietuvių periodika: istorijos išsaugojimas“: 5-6, 9-10, 14-15, 16-17, 17-18, 19-20, 20-22 VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 3


AKTUALIJOS

PREZIDENTO RINKIMAI IR DU REFERENDUMAI Algirdas ŠOCHAS Šiųmetiniai rinkimai Lietuvai buvo ypatingi ne tik todėl, kad rinkome mūsų šalies prezidentą, bet ir dėl to, kad buvo surengti net du referendumai – dėl pilietybės išsaugojimo ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Po itin intriguojančio pirmojo turo sulaukėme ne tik rezultatų, kurie kandidatai pateko į antrą turą, bet ir sužinojome pasaulio lietuviams labai svarbaus referendumo rezultatus. Pirmasis prezidento rinkimų turas ir tuo pačiu abu referendumai įvyko gegužės 12 dieną. Pirmojo turo rinkėjų aktyvumas buvo 57 proc. ir tai yra net 5 proc. daugiau nei per prezidento rinkimus 2014 metais. Pirmasis turas tiek Lietuvos žiniasklaidoje, tiek tarp piliečių įplieskė tikrą intrigą, kadangi dar vykstant agitaciniam laikotarpiui tarp visų kandidatų į prezidento postą didžiausiu piliečių palaikymu labiausiai išsiskyrė trys kandidatai – Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Dar didesne intriga tapo prognozės, kad į antrąjį rinkimų turą gali patekti Ingrida Šimonytė ir Saulius

Naujasis LR Prezidentas Gitanas Nausėda

4 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

Skvernelis. Tačiau pirmojo turo rezultatai parodė, kad kalbos apie tris lyderius nebuvo laužtos iš piršto, o antrojo turo kandidatų scenarijus – nepasitvirtino. Pirmame ture daugiausiai rinkėjų balsų surinko Ingrida Šimonytė su 31,13 proc. balsų, antroje vietoje per plauką atsiliko Gitanas Nausėda su 30,95 proc. balsų, o trečias liko nors ir ne visišką, bet visgi fiasko patyręs Saulius Skvernelis su 19,72 proc. balsų. Antrasis prezidento rinkimų turas įvyko gegužės 26 dieną kartu su rinkimais į Europarlamentą. Tądien rinkėjų aktyvumas buvo kiek mažesnis nei pirmo turo metu – 53,43 proc. Prieš antrąjį turą žvelgiant į socialines medijas bei skaitant piliečių mintis apie savo favoritus galima buvo suinterpretuoti vienareikšmišką rinkimų baigtį, tačiau antro turo rezultatai tiek vienai tiek kitai rinkėjų pusei tapo gana netikėti, ir tikrai ne todėl, kad žmonės nemėgsta grupės „Metallica“. Pirmoje vietoje su triuškinamu, jei taip galima pavadinti rezultatu su 65,86 proc. atsidūrė Gitanas Nausėda, o antroje vietoje su 32,86 proc. liko Ingrida Šimonytė. Tą vakarą Lietuva išsirinko 55 metų ekonomistą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmojoje kalboje Daukanto aikštėje dėkojo savo šeimai, komandai ir net Ingridai Šimonytei.


LR Prezidento inauguracija vyks liepos 12 d. Žadama rengti atvirą, Šiaurės šalims būdingą pokylį. PLB pirmininkės D. Henke teigimu, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, kaip faktas įvyko ir pavyko, nes jame dalyvavo 1 322 135, t. y. 53,16 % (VRK duomenys), balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Šiame referendume nepavyko surinkti pakankamai balsų tam, kad perkoptume ypač aukštai iškeltą reikalavimų kartelę (50 % + 1 visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų, t. y. apie 1 300 000 balsų, kurie būtų „už“) ir pakeistume LR Konstitucijos 12 straipsnio antrąjį sakinį. Kad nepavyko to padaryti, jokia staigmena. Bet didžiulis netikėtumas buvo tai, kad iš viso 956 564 ( beveik 74 % visų balsavusiųjų) pasisakė „už pilietybės išsaugojimą“. O juk daugiausia balsavo žmonės Lietuvoje. Referendumo

metu netrūko įvairių trukdžių: rinkėjus klaidino ne visai aiški referendumo formuluotė, gerokai vėlavo LR Vyriausybės informacija ir paties referendumo paskelbimas, beveik nebuvo profesionalios agitacinės kampanijos. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) vardu D. Henke dėkoja Lietuvos žmonėms, balsavusiems referendume ir taip gausiai ir nedviprasmiškai savo balsais parėmusiems Lietuvos ateičiai svarbų ir aktualų klausimą. D. Henke teigimu, didelis aktyvumas per šiuos rinkimus parodė, kad diasporos ir tėvynės ryšius galėtų stiprinti užsienio lietuvių politinis atstovavimas LR Seime. Atsirado svari priežastis steigti atskiras balsavimo apygardas užsienyje gyvenantiems lietuviams (dabar per LR Seimo rinkimus visi užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoja vienmandatėje Vilniaus Naujamiesčio apygardoje. Savivaldos rinkimuose nedalyvaujame). Taip būtų išrinkti LR Seimo nariai, kurie be visos Lietuvos, atstovautų ir Lietuvos diasporą ir spręstu užsienio lietuviams aktualius klausimus. Prancūzija, Italija ir kitos valstybės galėtų pasidalinti tokia esama praktika. Luko Balandžio /15min nuotr.

SUSITIKIMAS BERLYNE: BUDINTI VOKIETIJOS LIETUVIŲ VISUOMENĖ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Reguliarūs susitikimai ir nuolat atnaujinami ryšiai, informacijos pasikeitimas tarp Pasaulio, Vokietijos lietuvių

bendruomenių valdybos, apylinkių narių, LR Užsienio reikalų ministerijos, LR ambasados Vokietijoje itin svarbūs tolimesniam darbų tęstinumui, siekių įgyvendinimui ir kylančių trumpalaikių ar ilgalaikių problemų sprendimui.

Susitikimo dalyviai Berlyne, LR ambasadoje Vokietijoje VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 5


Š. m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne vyko Pasaulio lietuvių metams pažymėti skirto Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos, valdybos ir apylinkių pirmininkų su Lietuvos Respublikos ministerijų atstovais susitikimas. Susirinkusiuosius sveikino ambasadorius Darius Jonas Semaška, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Apie Globalios Lietuvos programos įgyvendinimo aktualijas ir programos perspektyvas kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas. Užsienio lietuvių lituanistinį švietimą ir ministerijos įgyvendinamas programas aptarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėjos Virginija Rinkevičienė, Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje istorinį vaidmenį ir dabarties iššūkius bei galimybes pristatė l. e. direktorės preigas Irena Sattler. Susitikimo metu aptarti ir pristatyti Vokietijos lietuvių bendruomenės, jos apylinkių veikos aktualių klausimai ir ateities veiklos kryptys. Pasaulio lietuvių metų proga padėkos už pastangas puoselėjant ir skleidžiant lietuvybę, stiprinant bendruomeniškumą įteiktos – Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkei Irmai Petraitytei-Lukšienei, VLB pirmininko pavaduotojui Sergej Šišulin, Niurnbergo lietuvių bendruomenės pirmininkei Kristinai Braun, Štutgarto lietuviams – ansamblio „RIDIGDO“ vadovui Juozui Vasiliauskiui, Rasai Modic, Rolandai Azadeh, Liubeko lietuviams – Horst Simon, Eleonorai Kusleikai ir VLB sekretorei Rūtai Lange. Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška prasitarė visuomet besižavintis žmonėmis savanoriais, organizatoriais, kurie investuoja savo laiką į bendruomenines, tautinį tapatumą puoselėjančias ir palaikančias veiklas. Jo teigimu, veiklos, finansų, žmogiškųjų resursų organizavimas – didžiulis, neįkainojamas darbas. Ambasadorius pasakojo, kad LR Ambasada Vokietijoje nori

Vokietijos lietuviai prie Vokietijos parlamento (Bundestag)

6 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

bendradarbiauti su VLB apylinkėmis, tačiau turintys ir savo lūkesčių:. „Mums reikia bendruomenių narių supratimo apie tam tikrus iššūkius. Ne paslaptis, kad dauguma gyvena iliuzijomis, tiki į skraidančius taikos balandžius, tačiau Lietuva susiduria ir su tam tikromis problemomis, kurios tik gražiu kalbėjimu nėra sprendžiamos. Tai toks idealistinis nusiteikimas, kuris iš tiesų žavus, tačiau atitraukiantis dėmesį nuo fakto, kad ne visi parteriai yra geranoriški, kurie piktnaudžiauja ir stengiasi susilpninti ir destabilizuoti visuomenes, bando jas skaldyti ir mes tai matome. Matome, kaip Rusijos paramą gauna tokios politinės partijos, kaip „Alternatyva Vokietijai“ (AFD) – jiems svarbios ne idėjos, o maišatis, nepasitikėjimo konvencine žiniasklaida įvedimas, apeliacija į momentinius žmonių jausmus. Suvažiavimo metu pabrėžiau tai, kas svarbu, – kad šalia lietuviškumo palaikymo, itin svarbios politinės, visuomeninės veiklos. Esame didelė Lietuva Vokietijoje, tai yra ir turi būti viena iš mūsų veiklos krypčių – budinti Vokietijos lietuvių visuomenė“, - po susirinkimo kalbėjo ambasadorius Darius Jonas Semaška. Suvažiavimo metu buvo aptarta naujoji VLB vizija, statuto atnaujinimas, artėjantys VLB Tarybos rinkimai, atskirų sričių atstovavimo suaktyvinimas. Asm. VLB archyvo nuotr.


Alfred HERMANN Liebe Mitglieder der litauischen Gemeinschaft in Deutschland,

AKTUELLE NACHRICHTEN

VLB vorsitzender A. Hermann

am 25/26. Mai versuchten vom VLB Vorstand ausgewählte Personen in Hüttenfeld sich mit der Zukunft des Vereins zu befassen, neue Ideen und auch neue Ziele zu erkennen und zu formulieren. Eine Kick Off Veranstaltung die am 8. Juni in der Botschaft vorgestellt wurde. Ein aktuelles Thema ist die Finanzierung und der Erhalt der Liegenschaft Schloss Rennhof oder wie die Litauer die Liegenschaft nennen: Romuva. Das zweite Thema ist eine Anpassung der Satzung an unsere jetzige Zeit, denn die Satzung ist von der Struktur her ein Nachkriegsprodukt aus den 1950 Jahren mit kleineren Veränderungen. Romuva war jahrzehntelang das kleine Stückchen freies Litauen in Deutschland, Europa. Ein Zentrum für die litauische Sprache, Kultur, Wissenschaft. In der Zeit des Zusammenbruchs der UdSSR übernahm Romuva vorübergehend eine wichtige Rolle. Ein Ort der Begegnungen unserer Landsleute, der nicht nur in Europa sondern

auch nur hier in dem Privaten Litauischen Gymnasium V16 bis zum Abitur Litauisch lernen konnte. Der Erhalt dieser symbolträchtigen Liegenschaft Schloss Rennhof – Romuva ist von größter Wichtigkeit für die Litauische Gemeinschaft in Deutschland. Die Litauische Gemeinschaft in Deutschland verfügt über finanzielle Reserven, die wir angreifen müssen, denn es sind seit dem Brand im Schloss fast keine Renovierungsarbeiten durchgeführt worden. Arbeiten die dringend gemacht werden müssen. Die Reserven sind endlich und jetzt ist höchste Zeit nachzudenken von wo wir Einnahmen erhalten könnten, die dem Verein nicht nur die Fixkosten decken. Einige Arbeiten sind bereits in Arbeit. Wiederum einige wichtige Reparaturen am Dach und Fenstern können im Moment wegen Finanzierungslücken nicht durchgeführt werden. Ferner belasten uns große Rechtsanwaltskosten. Wir erwarten diesbezüglich noch zusätzliche erhebliche Ausgaben. Da unser gemeinsamer Hof – Litauische Gemeinschaft, Unterstützungsfond, Kuratorium mit V16 Gymnasium sehr miteinander verwoben ist und viele Positionen in der Vergangenheit in Personalunion besetzt waren, müssen erhebliche strukturelle Veränderungen durchgeführt werden, die man in dem Sinne nicht nur bei einem der Vereine durchführen kann, ohne die Struktur eines anderen Vereins zu berühren. Zerstören kann man sehr schnell, wieder aufbauen ist schwieriger. Wir müssen alle miteinander reden um diese anstehende VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 7


Aufgabe in den kommenden 2-3 Jahren zu lösen. Bei allen Beteiligten muss auch die Bereitschaft und auch das Verständnis dafür da sein. Ich kann jetzt nur für die Litauische Gemeinschaft in Deutschland sprechen. Auf uns als Eigentümer der Liegenschaft kommt eine große Verantwortung zu. Eine radikale Umstrukturierung des Vereins zu einem Dachverband ist so nicht möglich, wenn wir vorher nicht geklärt haben, wer beim neuen Konstrukt die Mitglieder der Taryba wählen wird; wer in Zukunft die Mitglieder des Fondas bestimmt und wählt; in welchem Verhältnis steht dann das Kuratorium mit dem Gymnasium zu uns und auch wie dort in Zukunft das Kuratorium besetzt werden sollte. Ist eine Bereitschaft für so eine Umwandlung überhaupt vorhanden? Zur bestehenden bisherigen Regelung in der Satzung sollte eine Öffnung für andere selbstständige Vereine ermöglicht werden. Im Moment wäre ein komplette Umänderung der Ortsgruppen in selbstständig angemeldete Vereine nicht möglich, da die oben erwähnte Struktur unseres gemeinsamen Hofes das nicht zulässt und die anstehenden Zentralrat Wahlen nicht durchgeführt werden könnten. Die Litauische Gemeinschaft in Deutschland hat nicht sehr viele Einnahmequellen, Mieten aus unseren 12 Wohnungen, Einnahmen aus einigen Veranstaltungen die im Schlosssaal stattfinden. Wir werden neue Einnahmequellen finden müssen. Eine davon dürfte die Vermietung der Liegenschaft an das Kuratorium

sein. Der bisherige Pachtvertrag sieht seit 1968 einen symbolischen Preis von 1€ Jahrespacht vor. Einen Preis den wir so nicht mehr halten können. Es haben sich im Laufe der Zeit auch die Verhältnisse geändert, die politische Lage und auch die Höhe der Einnahmen des Gymnasiums für die Privatschüler. Seit einem Jahr ist wieder eine sehr vertrauensvolle Zusam menarbeit möglich. Wir versuchen gemeinsam die entstandenen Spannungen der letzten Jahre abzubauen. Es werden Arbeiten im Park und am Schloss gemeinsam durchgeführt, die seit vielen Jahren so nicht machbar waren. Wir werden auch im Einvernehmen einen neuen Mietvertrag oder eine Regelung finden die Allem gerecht wird. Nur ein Miteinander wird die Lösung sein und ein gemeinsames WIR Gefühl. Alle Ortsgruppen und interessierte Mitglieder werden gebeten sich an den Diskussionen zu beteiligen. Wir der Vorstand der Litauischen Gemeinschaft werden dafür die Gelegenheiten und den Rahmen schaffen. Der Beginn ist da! Evelinos Kislych-Šochienės nuotr.

NAUJIEMS TARYBOS RINKIMAMS ARTĖJANT

Kristina BRAUN Informuojame, kad aukščiausiojo Vokietijos lietuvių benduomenės (VLB) organo – Tarybos rinkimai vyks 2019 m. sausio mėn. 18 d. VLB Tarybą sudaro 15 narių. Jie renkami tiesioginiu ir slaptu balsavimu trejiems metams. Tarybos nariu gali būti kiekvienas pilnametis (18 m.) bendruomenės narys. Pasikeitimai Po š. m. gegužės 25-26 d. Hiutenfelde vykusio posėdžio ir birželio 8-9d. Berlyne vykusio susitikimo VLB nariai nori atgaivinti jau buvusią tarybos narių sistemą. Išaiškėjus, kad dauguma apylinkių siekia ir toliau artimai tarpusavyje bendradarbiauti, reikia ir tvirtos Tarybos struktūros bei už VLB kryptis atsakingų žmonių. VLB veiklos kryptys: švietimas/mokslas, kultūra, menas/kūryba, sportas, sielovada, ūkvedystė, politika, ryšių su Lietuva, Vokietija, 8 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

PLB ir apylinkėmis palaikymas, mokyklėlės/mokyklos, leidiniai/komunikacija, labdaros ir socialiniai veiksmai. Stiprinant tarpusasio bendradarbiavimą yra reikalingas akytvus VLB Tarybos palaikymas. Kiekvienas tarybos narys turėtų prisiimti vieną ir viršuje pateiktų krypčių koordinavimą. Tai padėtų VLB valdybai ir suvienytų apylinkes, prisidėtų prie svarbių sprendimų. Kviečiame Kviečiame visus VLB narius, palaikančius tokią idėja bei turinčius šiose srityse patirties ar noro jos įgyti, kandidatuoti ir taip prisidėti prie naujos VLB, kaip stiprios organisacijos, kūrimo – būti jos dalimi. Sekančiame „Informacijų“ numeryje pateiksime VLB tarybos gaires, jau esamus pavydžius,planuojamąstruktūrąbeiveiklą. Daugiau oficialios informacijos apie Tarybą, jos veiklą, užduotis, galite pasiskaityti VLB statute, tačiau tai ir bus vienas iš pagrindinių tikslų – atnaujinti, prisidėti prie esamos situacijos gerinimo.


KURIAMA NAUJA VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VIZIJA Irma Petraitytė-Lukšienė Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) statutas parašytas 1950 metais. Paskutiniai pakeitimai įvykdyti tik 2010 metais. Pastebėtina, kad lyginant su 2010 metais atnaujinta versija, pirmoji vizija buvo kiek plačiau apimanti ir labiau atitinkanti šių dienų aktualijas. Kodėl būtina atnaujinti VLB viziją? Imtis permąstyti Vokietijos lietuvių bendruomenės viziją, tapo akivaizdu pastebėjus tris faktus. Pirma, VLB valdyba ir apylinkės jau šiandien dirbo papildomomis kryptimis, kurios nėra numatytos statute. Antra, kelios apylinkės pačios pradėjo rašyti savo aktualizuotas vizijas. Trečia, atlikta VLB Tarybos ir apylinkių valdybų apklausa parodė, kad vienas iš svarbiausių poreikių šiandien yra – VLB vizijos atnaujinimas. Organizacijos vizija turi atitikti šių dienų mąstymą, aktualijas ir poreikius, atsižvelgiant į sukauptas patirtis. Kontekstas dėl vizijos atnaujinimo VLB yra sukaupusi neįkainojamą turtą – atmintį, paveldą, tamprius ryšius Lietuvoje, Vokietijoje ir pasaulyje. Su vizijos atnaujinimu siekiama, kad VLB taptų dar stipresne organizacija – iš šiandienos perspektyvos būtų aktualūs ir aiškesni veiklos tikslai, geresnė vidinė ir išorinė komunikacija, stabilus finansavimas, aiškiai matomos VLB oficialios pozicijos Lietuvai ir Vokietijai svarbiais klausimais. Itin svarbu yra geresnė komunikacija ir bendradarbiavimas tarp apylinkių, jų palaikymas, bendrų ir apylinkes apjungiančių, į bendrą veiklą įtraukiančių projektų organizavimas. Labai svarbu suvienyti lituanistinių mokyklų ir gimnazijos komandas. Sukurti lituanistinių mokyklų Vokietijoje programą, kuri būtų patraukli, aktuali, novatoriška. VLB turėtų daugiau deklaruoti savo pozicijas įvairiais visuomenėje aktualiais

Miuncheno LB pirmininkė I. Petraitytė-Lukšienė

klausimais. Plačiau domėtis ir žinoti, kas vyksta Lietuvoje – politikos, kultūros, mokslo ir socialinėse srityse ir šią žinią taip pat skleisti Vokietijoje. Tiesiogiai megzti ryšius su Lietuvos institucijomis, universitetais, kultūros atstovais, žinoma su politikais, duoti dažniau televizijai, radijui ar laikraščiams interviu, išsakyti savo nuomones įvairiais klausimais. Visiems žinoma, kad Vokietija yra Lietuvos strateginė partnerė įvairiose srityse. Lietuvių bendruomenė galėtų prisidėti ir daugiau Vokietijoje kalbėti saugumo politikos temomis. Būtent, kaip grėsmes, dezinformaciją, destabilizaciją ir vykdomą hibridinį karą iš Rusijos pusės mato Lietuva. Kokia yra Lietuvos patirtis, ką atpažįstame. Perspėti, ką savo kailiu esame patyrę ir kaip elgtis yra pavojinga. Pasakoti, kaip Rusija manipuliuoja ir įtakoja politiką. Raginti Vokietijos visuomenę negyventi iliuzijomis. Turėti ir laikytis stiprios pozicijos. Labai svarbu, kad VLB turėtų kuo daugiau kooperacijos partnerių Vokietijoje, daugiau jungtųsi bendriems projektams. Taip užmezgami papildomi ryšiai, stiprinami dialogai, keičiamasi patirtimis, sutaupoma daug laiko. Taip ir organizacijos žinomumas didėja, įgyjamas pasitikėjimas. Dabartinis VLB tikslas (2010) Pirmajame dabartinio statuto puslapyje VLB tikslas skamba taip: VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 9


• organizuojant kultūros ir sporto renginius; • saugojant lietuvišką istorinį paveldą: archyvą, kultūros institutą; • stiprinant bendradarbiavimą tarp apylinkių; • skatinant tobulėjimą/profesionalumą, rengiant ir dalyvaujant seminaruose ir konferencijose; • bendradarbiaujant su žiniasklaida. 2. Dialogo su Lietuvos valstybe, visuomene ir visuomeninėmis organizacijomis palaikymas „Bendruomenės tikslas yra lietuviškos kultūros išsaugojimas, tėvynės kultūrinių vertybių ir kraštotyros, lituanistinio ugdymo ir švietimo puoselėjimas bei nepasiturinčių narių globojimas. Įstatuose nustatyti tikslai įgyvendinami: • išlaikant gimtosios kalbos mokymą; • įsteigiant ir išlaikant lietuviškus chorus bei liaudies šokių grupes, bibliotekas, kraštotyros muziejus, kultūros institutą ir savo spaudos leidinius; • organizuojant vaikų vasaros stovyklas, studijų dienas ir kitus kultūrinius renginius federacinės respublikos, žemės kraštų ir vietovių lygmenyse.“

Naujos VLB vizijos eskizas Š. m. gegužės 25-26 dienomis, Hiutenfelde, vyko naujos VLB vizijos modeliavimas, kuriame dalyvavo VLB Tarybos ir apylinkių aktyviausi nariai. Sukurtas pirminis vizijos eskizas, prie kurio bus galima toliau dirbti, kol Taryba patvirtins galutinį ir geriausią variantą. VLB vizija išsikristalizavo į tris dalis. Pirmoji – tai papildytas dabartinis VLB tikslas, antroji ir trečioji dalys būtų naujai įtrauktos – jų turinys jau dabar atpažįstamas kai kurių apylinkių veiklose: 1. Globalizacijos akivaizdoje lietuviškos tapatybės puoselėjimas ir perdavimas ateinančioms kartoms: • skatinant lietuvių kalbos mokymąsi ir vartojimą; • puoselėjant ir skleidžiant lietuvių kultūrą; • plečiant mokymo įstaigų tinklą ir stiprinant tarpusavio bendradarbiavimą tarp Vasario 16-osios gimnazijos, Kuratorijos ir lituanistinių mokyklų; • supažindinant ir skatinant etnokultūrą, kūrybinę ir meninę saviraišką; • organizuojant vaikų ir jaunimo stovyklas; 10 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

per pilietinio, politinio sąmonigumo ir bendruomeniškumo skatinimą: • bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybėmis, mokslo institucijomis, kūrėjais, visuomenininkais, piliečiais; • dirbant Lietuvos saugumo politikos temomis; • skatinant labdaros ir paramos iniciatyvas. 3. Dialogo tarp Lietuvos ir Vokietijos skatinimas, siekiant bendrų Europos vertybių palaikymo: • dirbant atminties kultūros temomis; • skatinant partnerystes ir mainus; • kuriant ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos politinių, mokslo, socialinių ir pilietinių organizacijų, miestų savivaldybių, mokyklų, šitaip prisidedant prie abiejų šalių dialogo stiprinimo ir lygiaverčio bendradarbiavimo; • bendradarbiaujant su Baltistikos, Rytų Europos studijų centrais, daugiakalbystės institutais – taigi mokslo ir kultūros centrais Vokietijoje. Kas toliau? Patvirtinus aktualizuotą VLB viziją ir aiškiai apibrėžtus tikslus, turėtų būti paruošti veiklos planai ir suburtos darbo grupės, kurios, kartu su VLB valdyba ir Taryba, tikslus paverstų konkrečiais projektais ir rezultatais. Asmeninio albumo, M. DambriūnaitėsŠmitienės nuotr. nuotr.


Mindaugas LUKŠYS Š. m. birželio 1-ąją dieną Vilniuje, Katedros aikštėje buvo paminėta istorinė diena – Lietuvos šaulių sąjungos šimtosios metinės.

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGAI – 100

Šventės metu vyko pirmoji per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį masinė jaunųjų šaulių ir šaulių priesaikos ceremonija, kurioje priesaiką davė daugiau nei 700 šaulių. Tarp jų šaulio priesaiką davė ir Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis. Šventinės dienos metu nuo pat Lietuvos Respublikos Seimo iki Katedros aikštės Gedimino prospektu vyko šaulių eisena. Rikiuotėje dalyvavo buvę parlamento gynėjai, Garbės sargybos, jaunieji ir koviniai šauliai. Šventės metu Bernardinų sode veikė šaulių miestelis, kuriame buvo galima aplankyti ginklų parodą ir išgirsti šaulių pasakojimus. Tuo tarpu Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelėje ant 24 metrų aukščio stiebo šauliai iškėlė Lietuvos istorinę vėliavą. Lietuvos šaulių sąjungą sveikino šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas, kiti politikai ir karininkai. „Preiš 30 metų šaulių sąjunga atgimė, kad vėl stotų greta jaunos kariuomenės ir vėl apgintų atkurtą Lietuvos Valstybę. Tai ne tik patriotiškumas įgavęs prasmę ir turinį. Todėl atsiliepti į kvietimą tapti šauliu – didelė Garbė! Jų šiandien turime tikrai daug“ – kalbėjo LR Prezidentė D. Grybauskaitė. Lietuvos šaulių sąjungai raštišką sveikinimą atsiuntė ir Vokietijos parlamento

Subačiaus g. apžvalgos aikštelėje

Lietuvos šaulių są junga švenčia šimtąsias metines

gynybos komiteto pirmininkas prof. h. c. Dr. Karl A. Lamers. „Aš Jus užtikrinu – Vokietija stovi Jūsų pusėje. Šiandien ir ateityje. NATO sutarties pagrindas – aljanso solidarumas pagal 5 straipsnį yra amžiams išraižytas akmenyje. Šiais laikais, kai susiduriame su dideliais iššūkiais, ypač rytinėje aljanso pusėje, turime tvirtai susivienyti ir kartu ginti savo vertybes, tokias kaip – demokratija, laisvė ir teisinė valstybė. Aš džiaugiuosi glaudžiais ir patikimais Lietuvos ir Vokietijos santykiais – dabar ir visados“, - sveikino rašte rašė Parlamento gynybos komiteto pirmininkas. Lietuvos šaulių sąjungos 100-to metų minėjime dalyvavo išeivijos šauliai iš JAV, Kanados ir Vokietijos. Valdovų rūmuose Lietuvos šaulių sąjungą remiančiajai sąjungai Vokietijoje buvo įteiktas Lietuvos šaulių sąjungos 100-čio medalis. Taip pat LŠS išeivijoje centro valdyba apdovanojo ordinais, medaliais ir diplomais labiausiai nusipelniusius Lietuvos šaulius ir Bundesvero rezervistą. Vaidoto Okulič-Kazarino nuotr.

Plk. ltn. LŠS vadas Gintaras Koryzna (kairėje) sveikina M. Lukšį VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 11


ŠVIETIMAS

VASARIO16-OSIOS GIMNAZIJOS KURATORIJA | KURATORIUM DES LITAUISCHEN GYMNASIUMS E.V Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija skelbia konkursą Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde, Vokietijoje direktoriaus/ės pareigoms užimti

DĖMESIO: TERMINAS KANDIDATŲ PARAIŠ-

KOMS PATEIKTI PRATĘSIAMAS IKI RUGPJŪČIO 31D.

APIE MUS:

Vasario 16-osios gimnazija, įsikūrusi Vokietijoje, Hiutenfelde, gyvuoja nuo 1951 metų, siekdama užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams sudaryti sąlygas puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas. 1999 metais gimnazija įgijo Vokietijos valstybės pripažintos dvikalbės mokyklos statusą, suteikiantį teisę išduoti vokišką brandos atestatą. Šiuo metu gimnazijoje dirba 37 darbuotojai, mokosi virš 200 lietuvių, vokiečių ir kitų tautybių mokinių. Prie gimnazijos veikia bendrabutis. Mokykla teikia didelę reikšmę mokinių individuliam vystymui ir jų asmeniniam tobulėjimui, tuo prisdėdama prie optimalaus jų gebėjimo savarankiškai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime.

JŪSŲ PROFILIS:

• Aukštasis universitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas; • Vadovavimo patirtis (ne mažiau kaip vieneri metai);

• Pedagoginės žinios ir patirtis švietimo srityje būtų privalumas;

• Esminės žinios apie Vokietijos mokyklų sistemą ir 12 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

Vokietijos įstatymus (arba atitinkamas noras gilinti turimas žinias); • Vadovavimo komandai įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus, bendradarbiauti bei spręsti konfliktus;

• Gebėjimas planuoti, organizuoti, įtikinti bei įgyvendinti; • Atvirumas ir tolerancija tarpkultūrinėje aplinkoje;

• Aiškus strateginis, analitinis, į sprendimus bei į resursus orientuotas požiūris ir mąstymo būdas; • Labai geros lietuvių ir vokiečių kalbos žinios (raštu ir žodžiu), pageidautina geros anglų kalbos žinios;

• Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office programos Word, Excel, PowerPoint, interneto naršyklės).

JŪSŲ UŽDUOTYS:

• Lietuviškos gimnazijos Vokietijoje tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir modernios mokyklos vizijos vystymas ir įgyvendinimas, bendradarbiaujant su Gimnazijos kuratorija; • Vadovavimas gimnazijai ir bendrabučiui;

• Gimnazijos kolektyvo vadyba, motyvacija, vystymas bei darbinės atmosferos užtikrinimas;


• Atstovavimas Vasario -16 gimnazijai ir ryšių palaikymas su Heseno žemės institucijomis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vokietijos lietuvių bendruomene, gimnazijos mokinių tėvais, gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene;

• Atstovavimas Vasario -16 gimnazijai, bendradarbiavimas ir kooperavimasis su kitomis mokyklomis bei partneriais; • Resursų planavimas ir ekonominė atsakomybė už gimnaziją ir bendrabutį;

• Marketingo priemonės gimnazijai priklausančiam bendrabučiui;

• Kokybiškų ir vertingų ugdymo/mokymo paslaugų tiekimo mokiniams/ėms užtikrinimas. Paraiškos dokumentus (CV, motyvacinį laišką, išsilavinimą liudijančius dokumentus, rekomendacijas) siųskite iki rugpjūčio 31 d. adresu:

bewerbung@litauischesgymnasium.de

Daugiau apie Vasario 16-osios gimnaziją internete:

www.gimnazija.de

LITUANISTINĖS MOKYKLOS

VOKIETIJOJE

Berlyno lietuvių mokyklėlė Živilė Poškienė

Kiolno lituanistinė žaidimų grupė „Augu pasaulio lietuviu“,

Dr. Lina Užšilaitytė-Schulte

Laura Reuter

berlyno.mokyklele@gmail.com

augukelne@gmail.com

Diuseldorfo mokyklėlė „Pasaka“

Miuncheno lituanistinė mokyklėlė

Aurelija Hadding

Viktorija Ramanauskienė

aurelija.hadding@gmail.com

mokyklele@miunchenas.de

Esseno-Mülheimo lituanistinė mokykla „Šaltinėlis“

Niurnbergo ltuanistinė „Mamos mokyklėlė“

Vilma Thünken

Gitana Bielskyte-Elsner

Scharpenberg 1A

gb.elsner@mnet-mail.de

45468 Mülheim an der Ruhr mokyklele@lietuviai-muelheim.de

Štutgarto lituanistinė mokyklėlė „Traukinukas“

Frankfurto lituanistinė mokykla „Ąžuoliukas“

Regina Balčiūnaitė

Nijolė Balčiūnienė

traukinukas@stutgartas.vlbe.org

Nijole.B@gmx.de Hamburgo lituanistinė mokykla „Abėcėlė“

Vasario 16-osios gimnazijos šeštadieninė mokykla

Vitalija Fabian

Irena Sattler

vitalija.fabian@hamburgas.de

irena.sattler@litauischesgymnasium.de VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 13


-

KULTURA IR MENAS

PIRMASIS PASAULIO LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ SAMBŪRIS Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Minint Pasaulio lietuvių metus bei Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 5-7 dienomis Vilniuje vyko pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Išskirtinio formato renginys prasidėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Petro Vileišio rūmuose, jame dalyvavo 33 atstovai iš 15 pasaulio šalių. Pilnomis džiaugsmo ir euforijos sveikinimų kalbomis į susirinkusiuosius kreipėsi renginio iniciatoriai PLB Kultūros komisijos pirmininkė Juratė Caspersen, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė JonuškaitėAugustinienė, pabrėždami šio susitikimo kaip istorinio įvykio svarbą – praėjus beveik trims dešimtmečiams po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo pribrendo laikas ištirti naują reiškinį – laisvų, po visą pasaulį išsibarsčiusių šiuolaikinių lietuvių rašytojų kūrybą, tuo pačiu geriau pažinti vieni kitus ir pamatyti platesnį lietuvių kultūros, literatūros lauką, kuriamą ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis.

Pirmojo pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai

14 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

Į suvažiavimą buvo pakviesti ne tik tokie jau visiems pažįstami ir kultūros pasaulyje aukštą pripažinimą pelnę rašytojai, bet ir visai dar jauni, savo stiliaus ir veido ieškantys poetai, vertėjai ir romanų bei esė autoriai, kuriantys ne vien lietuvių kalba, bet ir tos šalies kalba, kurioje gyvena. Suvažiavime dalyvavo rašytojai ne tik iš Europos, bet ir is JAV, Meksikos, Australijos ir Kinijos. Iš Vokietijos atvyko net 5 atstovai – Jutta Noak, Jolita Herlyn ir Vasilij Jaškinas is Hamburgo, Irena Ülkekul is Berlyno ir Sandra Petraškaitė-Pabst iš Štutgarto. Juratė Caspersen, pavadinta šio pirmojo Pasaulio lietuvių rašytojų sambūrio krikštamote, papasakojo apie šios idėjos gimimo istoriją, dėkojo, kad šį užmojį ir siekį, kurio prieš 10 ar 15 metų nebuvo galima įsivaizduoti, įgyvendinti padėjo visa eilė Lietuvos institucijų. Rašytojams, kurie Birutės Jonušauskaitės-Augustinienės žodžiais tariant, yra vienišiai ir patys sau įdomūs, dalyvavimas tokiame suvažiavime yra unikali proga išeiti iš virtualybės, susipažinti gyvai ir pabendrauti akis į akį, taip įgyjant neįkainojamą asmenišką patirtį. Lietuviškos kilmės kūrėjų telkimas ir noras įsiklausyti į jų balsą yra nepilnai išnaudotas Lietuvos kultūrinio gyvenimo rezervas ir vizionieriška nuojauta, kokia lietuvių literatūra bus ateityje. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido ir Pasaulio lietuvių rašytojų antologiją


“Egzodika”, šiuo žodžiu simboliškai išreikšdami lietuvių tautos kaip negausios tautos egzotiškumą pasaulyje. Antologijos sudarytojai vienavertus džiūgavo, kad lietuvių tauta labai kūrybinga, o kitavertus aiškinosi ir teisinosi, kad iki šiol nėbuvo „pasaulio lietuvių rašytojo“ koncepto, ši sąvoka tik gimsta, tad jiems teko misija pirmą kartą apmąstyti šį reiškinį ir nustatyti praktiškus kriterijus, kas apskritai yra laikytinas „pasaulio lietuvių rašytoju“. Puošnioje Rašytojų namų pilnutėlėje salėje dvi dienas iš eilės vyko suvažiavime dalyvavusių rašytojų prisistatymas ir savo kūrybos skaitymai. Bendras visiems prisistačiusiems buvo tai, kad jie jau 10 arba 15 metų išvykę iš Lietuvos aktyviai ieško savo balso kūryboje, tiek lietuvių kalba, tiek ir kitomis kalbomis reflektuodami tapatybės ieškojimo problematiką. Gilia savo ilgo gyvenimo įžvalga dalijosi Tomas Venclova, 40 metų išgyvenęs emigracijoje, tarp jų 11 metų priverstinėje politinėje emigracijoje, teigdamas, jog išgyvename pačios lietuvių tautos sąvokos pokytį, Lietuva nenyksta, bet globalizuojasi, tam tikra prasme užimdama ir įsikurdama visame pasaulyje. Antanas Šileika, lietuvių kilmės kanadietis, anglų kalba kuriantis rašytojas, prisipažino, kad būtent tapatybės paieškos tais laikais, kai Lietuva žemėlapyje neegzistavo, paskatino jį kurti, sukurti save, tapti rašytoju. Jo naujausia knyga „Laikinai jūsų“, išversta į lietuvių kalbą, išrinkta geriausiu 2018-ųjų metų romanu. Globaliame šiandienos pasaulyje jaučiamas sustiprėjęs noras rasti ryšį su savo šaknimis, suvokti savo tapatybę, atsigręžti į Lietuvą – savo gimtinę, tėvų ar protėvių žemę. Toks bendraminčių susiėjimas į vieną vietą ir bendrų visus jungiančių lietuviškų šaknų jutimas yra stipriausias liudijimas, kokia stipri ir gaji yra kūrybos galia, nesvarbu kurioje pasaulio šalyje begyventum. Kvietimas kūrėjams Šiuo Pirmuoju pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimu buvo pradėta tradicija, kuri dar plačiau atvers pasaulį Lietuvai ir Lietuvą – pasauliui. Šią tradiciją norėtume palaikyti ir tarp Vokietijoje gyvenančių ir kuriančių lietuvių, kreipdamiesi į visus kuriančiuosius ir kviesdami dalintis savo kūryba VLB „Informacijų“ puslapiuose. Prašome trumpai pristatyti savo gyvenimo ir kūrybos patirtį bei atsiųsti savo kūrinių ištraukas, kurias pagal galimybes publikuosime žurnalo puslapiuose.

Organizatorių, asmeninio albumo, E. Genio_LRT.lt, D. Staponkutės nuotr.

Suvažiavimo dalyviai

Vokietijos lietuvių rašytojos Lietuvoje

Renginio akimirka VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 15


„AUKSININIS LIŪTAS“ VENECIJOJE PASIRINKO LIETUVĄ

Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“

Evelina KISLYCH- ŠOCHIENĖ 2019 metai Lietuvai kultūros ir meno srityse ypač sėkmingi. Šiais metais radijo stotis „Classic FM“ iš visų dirigenčių moterų metų geriausia dirigente pripažino Mirgą Gražinytę-Tylą, o Asmik Grigorian buvo pripažinta geriausia 2019 metų operos daininike. Neaprėjus ir dviems savaitėms po Asmik apdovanojimo pasaulio, gegužės 11 d. meno padangę sudrebino Lietuvos laimėjimas 58-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kurioje Lietuva buvo apdovanota „Auksiniu liūtu“. Venecijos Bienalė (it. La Biennale di Venezia) yra Venecijos meno organizacija, kuri organizuoja šią tarptauitinę parodą, kuri dar vadinama „Meno bienale“. Ši paroda rengiama neporiniais metais ir yra vienas seniausių, svarbiausių bei prestižiškiausių šiuolaikinio meno renginių, pritraukiantis šiuolaikinio meno ekspozicijas iš viso pasaulio. Lietuva šioje parodoje dalyvauja nuo 1999 metų ir šiais metais buvo dalyvaujama jau 11 kartą. 16 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

Šiais metais istorinį laimėjimą Lietuvai atnešė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, kurių autorės – režisierė bei scenografijos autorė Rugilė Barzdžiukaitė, libreto autorė Vaiva Grainytė ir kompozitorė Lina Lapelytė. Įdomu tai, kad „Saulės ir jūros“ idėja menininkėms gimė dar 2016 metais Štutgarto menų rezidencijoje. Šios operos-performanso premjera įvyko 2017 metų spalio mėnesį Lietuvoje tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Opera „Saulė ir jūra“ yra unikalus kūrinys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai pozityvus ir net linksmas – iš viršaus žvelgiantys žiūrovai mato paplūdimyje įsitaisiusius poilsiaujančius žmones. Tačiau pasak pačių kūrėjų, kūrinys kviečia žiūrovą susirūpinti apie klimato kaitą, globalinį atšilimą bei žmonijos išlikimą. Simboliška ir tai, kad šis kūrinys žmones kviečia pažiūrėti į save iš viršaus, tarytum į savo atspindį būtent Venecijoje – viename iš pasaulio miestų, kuriam globalinis atšilimas ir vandens lygio pakilimas gali būti pražūtingas. Operai įgyvendinti ir paplūdimio dvasiai sukurti buvo specialiai atvežta 35 tonos smėlio bei prireikė 20 atlikėjų iš Lietuvos bei Italijos, o pats lietuvių pavilijonas įsikūrė pastate, esančiame Karinio jūrų laivyno teritorijoje. Lietuvių pasirodymas neliko nepastebėtas ir pasaulio žiniasklaidos granduose tokiuose kaip „The New York Times“ ir „Spiegel“, o žymiuosiuose meno leidiniuose „Frieze“ ir „The Art Newspaper“ lietuvių pavilijonas buvo įtrauktas į labiausiai rekomenduojamų pamatyti sąrašą. Garsus italų rašytojas ir žurnalistas Gianluigi Ricuperati savo išreiškė savo susižavėjimą šiuo kūrinių parašęs „tokie performansai kaip šis – deimantai, trapiausia meno forma“.


„Auksinio liūto“ laimėjimas – tai ne tik laimėjimas Lietuvai, bet ir laimėjimas visam pasauliui. Neretai menas atlieka globalią užduotį – neša žinią žmonėms ir pasauliui plačiaja prasme apie tai, kas yra aktualu, keldamas aktualias problemas į viršų ir priversdamas visuomenę susimąstyti. Lietuvių sukur-

ta operos-performanso „Saulė ir jūra“ siųsta žinutė pasiekė Pasaulį ir liko išgirsta, o tai yra didžiausias laimėjimas. Žmonės.lt, EPA-ELTA nuotr.

Autorės – R. Barzdžiukaitė V. Grainytė ir L. Lapelytė

PASAKOS – GENIALIŲ MINČIŲ ŠALTINIS Lietuvių liaudies pasakų rinktinės „Ein glücklicher Mensch. Märchen aus Litauen“ (liet. Laimingas žmogus: pasakos iš Lietuvos) sudarytoja ir vertėja Irena Ülkekul pradėjo rinkti lietuviškas pasakas prieš dešimtmetį. Šios rinktinės atsiradimą paskatino buvęs Irenos mokinys Mülmenstadt, kuris vėliau tapo antruoju knygos redaktoriumi. Pasakos autorei, visų pirma, yra genialių minčių šaltinis, kurias ji dažnai įpina į kasdienius pokalbius su bičiuliais. Kiekvienas pasakojimas atskleidžia paprastas gyvenimo tiesas, todėl autorė rinkinį vadina „išminties skrynia“, kuri atsiveria ne tik mažiesiems. Knygą iliustravusios Laros Ülkekul nuomone, ši knyga galėtų būti skiriama visų pirma suaugusiems. Irena ÜLKEKUL Šias pasakas aš atradau maždaug prieš dešimt metų. Maniau, žinanti lietuviškas pasakas. Neturėdama nieko naujo paskaityti savo trečiajam vaikui, išsitraukiau kažkada dovanų gautą lietuviškų pasakų rinkinį, mažai tikėdamasi ką nors naujo atrasti. Atsiverčiau vieną trumpesnių „Aš pats”. Nebuvau jos girdėjusi, o mano vaiką ji netikėtai labai pralinksmino. Jis dažnai prašė ją skaityti, norėjo pristatyti per laisvuosius skaitymus klasėje, bet reikėjo vokiško teksto ir net visos knygos Kitą vakarą atsiverčiau dar vieną, jau ilgesnę pasaką. Buvo taip

nauja, kad pastebėjau, jog skaitau pati sau. Dar kitą vakarą pasikartojo tas pats: ir vėl skaičiau visų pirma sau. Buvau sužavėta turinio paprastumo ir išminties. Man pačiai tai buvo virsmas. Net nepastebėdama vis įterpdavau kokią vienos ar kitos pasakos mintį per pokalbius su draugais ir pažįstamais (lietuviais, vokiečiais ir kitų tautų) ir kaskart vis nustebdavau, kad jie – tie suaugę, brandūs ir išsilavinę žmonės – dažniausiai prašydavo papasakoti, kas gi toje ar kitoje pasakoje vyko toliau. Tuomet, be kita ko, pajutau, kad ir lietuviams šios pasakos skamba naujai. Pasakų mintys patiko ir mano buvusiam mokiniui p. Mülmenstädt’ui, kuris prieš vykdamas dirbti į Vokietijos ambasadą Vilniuje mokėsi lietuvių kalbos. Jis ir paragino mane versti lietuviškas pasakas, kad jos taptų prieinamos ir Vokietijos skaitytojams. Jis tapo antruoju redaktorium (pirmoji redaktorė buvo mano vidurinioji dukra). Perskaitęs visas, parašė: „Ich hoffe, die Märchensammlung wird ein Erfolg. Die Märchen hätten es verdient, viele Leser zu finden.“ VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 17


Mano atrastas rinkinys nebuvo didelis. Atsiversdavau jį kaip išminties skrynią. Tos paprastos tiesos, kurių niekas nemoko mokykloje. Pagrindiniai atrankos kriterijai ir buvo pasakos skleidžiama mintis ir pasakų herojų charakteriai. Traukė veikėjų paprastumas, sveikas kuklumas, jie žavėjo mane savo dvasingumu ir žemiškumu, dorybėmis ir nuodėmėmis, gebėjimu gyventi pagal poreikius. Pradėjau ieškoti daugiau leidinių. Ypač domino senesnieji ir mažiau žinomi. Kelis įsigijau Kalvarijų turguje, Knygų mugėje (skaitytų knygų stende), klausinėjau draugų ir pažįstamų. Kartą paklausiau ir p. Paulinos Ivinskienės. Ji, mano nuostabai, visa nušvito, lyg prisiminusi kažką labai gražaus savo gyvenime, ir pasakė turinti gan daug rinkinių. Jos vyras labai mėgęs lietuviškas pasakas. Per 7 - 8 darbo Vatikano archyvuose metus, glaudžiai bendravo ir bendradarbiavo su kitu istoriku, kunigu Paulium Jatuliu. P. Ivinskienė pradėjo pasakoti, kaip juodu vos susitikę vis diskutuodavę apie pasakų mintis ir įžvalgas. Tai buvę taip dažnai, kad jai ne kartą yra tekę meiliai pašiepti abu vyrus. Tačiau tų leidinių nerado. Matomai, jau buvo kažkam padovanojusi.

būsimos žmonos tautos mentalitetą. Tai buvo jo tautos pažinimo kriterijus. Manau, kad šis pasakų rinkinys atskleidžia labai šviesias mūsų tautos puses, kurias jau ir patys esame primiršę beturį. Man tai patvirtinimas, kade esame stipri, išradinga, save gerbianti tauta – ir ne tik daranti namų darbus, bet ir savarankiškai mąstanti, savigarbą išreiškianti ne skirstydama viską į juodą ir baltą, skleisdama baimes ir ieškanti priešų, o drąsiai, iškelta galva, su meile sau bei artimam ir sveiku protu pasitinkanti iššūkius.

Beskaitydama gautus rinkinius, radau ir tų pačių pasakų su skirtingais pavadinimais ir skirtingai perpasakotu turiniu. Ieškojau ir pasirinkdavau tą pasakos variantą, kuris mane labiausiai įtikindavo ir, mano manymu, buvo dėsningiausiais. Atradau ir pasakų, kurias man pasakojo močiutė. Tik vaikystėje maniau, kad ji pasakoja vien biblines istorijas. O pasirodė, kad ne, nors kai kurios pasakos ir labai artimos bibliniams siužetams. Kai atpažindavau jos pasakotas pasakas, įtraukdavau jas į savo verstinų pasakų sąrašą ir vienareikšmiškai pasirinkdavau jos perpasakotą istoriją. Vieną pasaką („Muštas nemuštą neša”) įtraukiau savo mamos garbei. Ji ją man dažnai pasakodavo. Vaikystėje ji man jau buvo lyg pabodusi. Gal todėl, kad dažnai girdėdavau. Bet vėliau tam tikrose situacijose ne kartą labai aiškiai prisimindavau jos mintis ir turbūt tik vėliau ir suvokiau jos esmę. Galbūt neatsitiktinai tiek daug suaugusių žmonių mėgsta skaityti pasakas. Kai mano vyriausioji dukra prieš iliustruodama skaitė mano vertimus, pastebėjo: „Tai - visų pirma suaugusiems!“

Manau, šios pasakos praturtins skaitytojus.

Pasakoms pasirodžius, susitikau PLB pirmininkę Dalią Hankę. Jos vyras draugystės pradžioje buvo puolęs ieškoti lietuviškų pasakų, norėdamas suprasti savo 18 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

Pasakų herojams neklijuojamos etiketės (vagis turi irgi teigiamų savybių. Jis, tarkim, neina vogti į karaliaus rūmus, nes karalius užsitarnavo tautos pagarbą). O žmogus, klijuojantis etiketes ir, tarkim, priešiškai nusiteikęs prieš čigonus, iš tos baimės prieš juos vos atpažįsta gausos aitvarą čigono išvaizda, kurio taip ieškojo. Herojai nenaudoja ginklų. Jų ginklas – sveika nuovoka, budrumas ir išmintis. Laimės viršūnė nėra karūnos įgijimas, o gyvenimas, sugebant patenkinti savo poreikius. Ir, žinoma, pagarba gamtai. Labai ekologiškos pažiūros atsispindi pasakoje „Laiminga eglutė“. Vienos pasakos vis dėlto labai sąmoningai neįtraukiau („Karalius vagis“). Nustebino mintys, galbūt kažko nesupratau, bet ir neradau jokių kitų variantų. Ji iki šiol man tebėra neįminta mįslė. Po rinkinio pristatymo BAC (Berlin-American Club) nariams, klubo pirmininkė Angelika McLarren pastebėjo, kad gaila, jog nebuvo girdėjusi šių pasakų anksčiau. Germanistikos studijų Heidelbergo universitete metu klausėsi paskaitų ciklo apie pasaulio pasakas. Būtų paneigusi arba bent patikslinusi vieną kitą savo profesoriaus mintį. Asm. archyvo nuotr.

Irena Ülkekul


PORTRETAI

VAIZDAI IŠ VIDAUS POPIERIUJE

Menininkė S. Laubengaier

Karolis GENUTIS Kur žmogus begyventų, ten jis palieka savo pėdsakus. Kartais atrodo, kad Gėrio, Grožio, Laisvės ir Teisingumo ilgesys jo sieloje niekad neblėsta. Nūdien lietuvio gyvenimo pėdsakų, kūrybinės dvasios apraiškų galima aptikti visose žemės pagairėse (Stasys Santvaras). Tokių minčių lydimas ir aš patekau į Sigitos Laubengaier parodą. Sigita gimė Kaune, tačiau šiuo metu gyvena ir kuria Štutgarte, Vokietijoje. Dailininkė jau nuo mokyklos laikų ieškojo pagalbos, susijusios su kūrybos technika, daug eksperimentavo dvimatėje ir trimatėje erdvėse. Ji nuo pat pradžių norėjo eiti savo keliu, neleisdama, kad kiti darytų jai įtaką. Tuo tarpu išaugo platus kūrimo diapazonas, ji rado „savo“ techniką. Todėl ji gali laisvai įsitraukti į tapybos procesą, leidžiantį jai „paliesti“, kaip ji vadina, vaizdus, išeinančius iš vidaus. Galva, kaip tam tikra kliūtis pasąmonei, yra išjungta. Jos vidinė intuicija teka tiesiog į rankas. Kaip deši-

niarankė ji dažnai dirba kaire ranka, nes ji yra mažiau „susieta su galva“, mažiau užblokuota sąmonės. Ji dirba beveik vien tik iš vidinių vaizdų - plataus konglomerato, visų gyvenimo sričių įspūdžių. Ji kontempliuoja ne aiškiai apibrėžtus medžiaginius daiktus, o širdimi suvoktą sielos vaizdą, kurio nereikia filosofiškai paaiškinti - užtenka išgyventi, pajusti, nuspėti. Š. m. gegužės 5-26 d. Štutgarte Sigita Laubengaier pristatė savo dailės darbų parodą. Kaip sakė gerbiama Dr. Michaela Duhme, ,, Sigitos diskusija su mūsų laikmečiu bei mitais ar pasakėčiomis atsispindi visuose darbuose, tai yra perėjimas už kalbos ribų. Šiame tapybos procese, kuris niekada nevyksta greitai, jis nusikelia į būties pradžią! Ji mums atveria savo kelią ir taip nuveda mus nuo tuščio kasdienio gyvenimo į dvasines gelmes, kurios šiandien yra tokios pamirštos, tačiau teikia daug daugiau džiaugsmo ir gilaus pasitenkinimo nei paprastos pramogos! Tai darydama Sigita nepanyra į senas istorijas, jos yra jai greičiau dirva, iš kurios auga jos požiūris į amžinąją būtį“. Todėl neatsitiktinai man kilo mintis pakalbinti Sigitą, kartu su ja pažvelgti į jos darbus ir artimiau pristatyti mūsų tautietę bendruomenei. Gerbiama Sigita, sakykite, kodėl Jūs piešiate? Paraleliai su įvairiomis profesijomis aš piešiau, norėdama išreikšti savo vidinį jaudulį ant popieriaus lapo. Spontaniškai, be plano vyksta kūrybinis darbas. Dažnai pajausdavau, kad mano kasdienis gyvenimas man tapo rutina, o tai trukdė kūrybiniam darbui. Manau, kad augantis sąmoningumas pastūmėjo mane nuo 2004 m. pradžios pilnai įsitraukti į kūrybą. Ar Jūsų kūryba sutampa su Jūsų gyvenimo ritmu? Be to, kas jums yra kūryba? Mano kūryba ir gyvenimas daugeliu atžvilgių sutampa. Man menas yra gyvenimo būdas, kuriame išgyvenu savo vidų VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 19


taip pat kaip ir išorinį pasaulį. Tapyba man yra ne tik dvasinis-protinis, tačiau ir fizinis veiksmas, reikalaujantis visų mano jėgų, tačiau taip pat ir visiškai mane užpildantis. Sigita, kaip Jūs piešiate, iš kur šios eskizų spalvos ateina ir kodėl būtent taip?

rėti veiksmų laisvę. Aš nenoriu, kad mano paveikslai ir jų interpretacijos būtų aiškios nuo pat pradžių. Paveikslas turi būti toks atviras, kad stebėtojas pats surastų savo interpretaciją.

Ką Jūs vaizduojate savo paveiksluose?

Taigi mūsų projekto ,,Ačiū tau, kad esi“ kūrybinė grupė taria nuoširdų ačiū dailininkei Sigitai už tai, kad ji savo darbais garsina Lietuvą, kad kuria meną, kuriuo dalijasi su visais. Juk nesuklysiu pasakęs, kad menas mums reikalingas, nes jis taurina žmogaus sielą.

Mano paveikslai nevaizduoja realybės. Piešdama aš noriu tu-

Asm. archyvo nuotr.

SURADUSI SAVO NAMUS

Kalbiname Astą apie jos kilmę, lietuvybės puoselėjimą Vokietijoje ir ateities planus. Asta, iš kokio Lietuvos krašto esate kilusi? Esu gimusi ir užaugusi Kaune. Nors esu miestietė, vasaros atostogas leisdavau močiutės gimtinėje, Aukštaitijos kaime, Molėtų rajone, netoli Alantos. Todėl šio regiono gamta, kalba, tautodailė man yra labai artima. Gal galėtumėte pasidalinti savo gyvenimo istorija? Kas nutiko, kad šiandien kreipiamės į Jus kaip į Vokietijos lietuvę? Į Vokietiją atvažiavau prieš 20 metų. Tada turėjau galimybę dirbti tam tikrą laiką čia, Vokietijoje, pagal savo specialybę. Tik atvažiavus, dar pirmais metais teko lankytis Joninių šventėje Vasario 16-osios gimnazijoje. Čia susipažinau su savo vyru, kuris yra buvęs šios gimnazijos mokinys. Sakoma, jog tie, kurie susipažįsta per Jonines, atšoka kartu vestuves. Taip nutiko ir mums – sukūrėme šeimą. Vaikai užaugo čia, Vokietija yra jų namai, o taip pat tapo ir mano namais. Todėl, taip, dabar esu Vokietijos lietuvė. Bet turbūt nesvarbu, kurioje šalyje gyveni, svarbu nepamiršti savo kilmės ir išlikti savimi. Kur Vokietijoje Jums yra tekę gyventi?

Mano paveikslai gimsta be pavyzdžio ar modelio, net ir be tikslaus ketinimo. Aš nedarau eskizų, bet dirbu tiesiogiai, remdamasi pasąmone. Aš nesiekiu tikslo atkurti tai, ką mačiau, o stengiuosi trapioje ir pavojingoje terpėje rasti pusiausvyrą ir ryšius tarp žinomo ir numanomo, tarp noro ir realybės, tarp dvasios ir materijos.

Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Šių metų birželio 2 d. Hamburgo lietuvių bendruomenė išrinko naują valdybą. Antrą kadenciją pirmininkės pareigas eina kaunietė, Vokietijos lietuvė Asta Korinth. Dvidešimt savo gyvenimo metų praleidusi Vokietijoje lietuvė jaučianti, kad ši šalis ir Hamburgo lietuvių bendruomenė yra jos namai.

Vokietijos lietuvė A. Korinth

20 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

Atvykus į Vokietiją pirmus metus gyvenau šalia Freiburgo. Tai nuostabi vieta – graži gamta, draugiški žmonės, skanus vynas... Be to, tai buvo puiki galimybė pamatyti šiek tiek Šveicarijos ir Prancūzijos, nes gyvenau visai šalia. Sekanti stotelė buvo Niurnbergas. Niurnberge gyvenau apie 15 metų, per tiek metų šis miestas yra tapęs man labai artimas. Niurnbergas. Mums yra žinoma, kad drauge su G. Bielskyte-Elsner įkūrėte lietuvių bendruomenę Niurnberge –


subūrėte lietuvius ir pradėjote vystyti lietuvišką veiklą. Kodėl ėmėtės šios veiklos? Kaip viskas vyko? Gyvenant Niurnberge atsirado pirmieji draugai-lietuviai, kartu leisdavome laisvalaikius. Atsitiktinė pažintis su Gitana Bielskyte-Elsner vėliau virto į bendrą projektą – kartu padėjome pamatus NLB. Tada dar nebuvo taip išsivystęs internetas, pokalbiai telefonu su giminaičiais Lietuvoje buvo brangūs, kelionės į Lietuvą taip pat, atstumas tarp Lietuvos ir Vokietijos atrodė daug didesnis nei dabar. Todėl nusprendusios organizuoti pirmus lietuviškus susitikimus neturėjome didelių ambicijų, tiesiog norėjome bendrauti lietuviškai, palaikyti lietuviškas tradicijas. Norėjome, kad mūsų vaikai girdėtų lietuvių kalbą. Žinojome, kad Vokietijoje veikia ir kitos bendruomenės, šiek tiek girdėdavome apie jų veiklą ir būtent tokios veiklos Niurnberge trūko. Pirmi lietuvių susitikimai tiesiog priminė giminių suvažiavimus Lietuvoje, jautėmės vieni kitiems artimi. Jau po pirmo mūsų sukviesto susitikimo buvo aišku, kad šią veiklą turime tęsti. Daugelis iš susirinkusiųjų palaikė mūsų bendrą idėją. Kai kuriuos lietuvius jau pažinojome. Taip pat prisijungė nemažai naujų žmonių, kurie palaikė mus ir skatino judėti į priekį. Daugelis prisidėjo aktyviai dalyvaudami ir reikšdami savo idėjas. Smagu žinoti, kad yra tokių, kurie nuo pirmo susitikimo iki šiandien yra aktyvūs bendruomenės nariai. Gitana ir aš turėjome idėją, prie kurios įgyvendinimo ir augimo prisidėjo gera Niurnbergo lietuvių komanda, be kurios būtų buvę sunku įgyvendinti visus sumanymus. Platesnė bendruomenės veikla vystėsi bendruomenei augant. Pamatėme, kad savo kultūra ir tradicijomis esame įdomūs ir kitataučiams. Pastebėję, kad daugelis domisi mūsų šalimi, ėmėme stengtis reprezentuoti Lietuvą: rengėme koncertus, pasakojome apie Lietuvą, lietuvių tradicijas, pavyko suorganizuoti keletą parodėlių, labdaros renginių. Mums labai padėjo Hr. Woop KuF vadovas, kuris ne tik mus palaikė morališkai, bet ir pagelbėjo, parūpindamas patalpas. Jis pats su malonumu lankydavosi mūsų renginiuose, domėjosi Lietuvos kultūra, palaikė mūsų idėjas ir veiklą. Kviesdavo dalyvauti miesto renginiuose. Nežinau, kaip yra šiandien, bet tikiuosi, kad tas bendradarbiavimas išlikęs iki dabar. Kurį laiką netgi jai pirmininkavote? Kaip galėtumėte apibūdinti savo pirmininkavimo laiką?

A. Korinth lietuvybė reiškia ir jos autentiškumą

Tuo metu, kai kūrėsi bendruomenė, Gitana daugiau dėmesio skyrė mokyklėlės subūrimui, o aš kitiems, organizaciniams reikalams – susirinkimų ir susitikimų organizavimui, patalpų ieškojimui ir t.t. Kaip vienai iš NLB įkūrėjų man teko garbė būti išrinktai pirma NLB pirmininke. Pirmininkauti teko kelias kadencijas. Man tie metai buvo ne tik turtingi darbais ar naujomis įdomiomis pažintimis. Šios veiklos dėka atradau kitą Lietuvą, kurios išvažiuodama iš Lietuvos nepažinojau, atradau naujas vertybes. Aišku, buvo be galo įdomu. Naujos valdybos užduotis buvo sukurti bendruomenės kryptį ir vizijas. Tada, kaip sakoma, buvo ieškojimo savęs metai. Tuo metu vyko įdomus formavimosi procesas, kurio metu stengėmės išsiaiškinti, ką galime ir ko norime. Kokiais ryškiausiais NLB pasiekimais galėtumėte pasidalinti? Kaip Jūs šią bendruomenę matote šiandien? Kadangi bendruomenė kūrėsi naujai, manau, kad vienas svarbiausių dalykų buvo pačios bendruomenės įkūrimas. Tada buvome pirma bendruomenė Vokietijoje, susikūrusi po 60 metų pertraukos. Bendruomenėje yra daug ypatingų veiklų – mokyklėlės vaikų spektakliai, kūrėsi suaugusiųjų teatras „Suflerio būdelė“. Rodės, jog kiekvienas, turintis idėjų ir noro, galėjo besikuriančioje bendruomenėje kažkaip save realizuoti. Pirmi svečiai iš Lietuvos Niurnberge buvo Kauno veterinarijos akademijos tautinių šokių kolektyvas „Džigūnas“, kurie atsivežė ir muzikantų. Tada pirmą kartą norėjome pristatyti save ir Lietuvą Niurnberge. Švenčiant NLB 10 metų jubiliejų ši, paVLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 21


lyginus jauna bendruomenė, galėjo pasigirti keliais nuveiktais darbais, tokiais kaip labdaros akcijos ar panašūs renginiai. Yra be galo daug smagių prisiminimų. Žinau, kad bendruomenės veikloje vis dar aktyviai dalyvauja tie nariai, kurie ją kūrė nuo pirmos dienos, ir tai mane džiugina. Žinoma, linkiu ir ateityje nestokoti energijos ir idėjų. Tikiuosi, kad senbuviai dar ilgai neišsikvėps ir turės energijos bendruomenės veiklai palaikyti. Galiausiai šiandien mes į Jus kreipiamės kaip į Hamburgo lietuvę ir net bendruomenės pirmininkę. Kaip tik baigiate savo pirmąją kadenciją. Ar vos tik persikėlusi į uostamiestį iškart ėmėte ieškoti lietuvių? Prieš keletą metų su šeima persikraustėme gyventi prie Hamburgo. Žinojau gana nemažai apie HLB, pažinojau kai kuriuos žmones, nes buvo tekę juos sutikti ir bendrauti per VLB renginius. Tačiau pati iš karto prie Hamburgo lietuvių nesijungiau. Tikriausiai turėjo praeiti laiko, reikėjo apsiprasti pačiai – nauja gyvenamoji vieta, naujas darbas, galiausiai, vis dar liūdėjau dėl draugų, likusių Niurnberge. Atėjus į bendruomenę tikrai buvau šiltai priimta. Iki šiol esu dėkinga Linai Jahn ir Daliai Henkei, kurios pakalbino mane aktyviai prisijungti, pasidalinti savo patirtimi iš Niurnbergo bendruomenės ir įsitraukti į HLB veiklą. Kokią radote Hamburgo lietuvių bendruomenę? Tai yra toks jausmas, kai ateini ir surandi tarsi savo namus, jautiesi tiesiog sava. Pati jaučiuosi labai pagerbta, galėdama atstovauti Hamburgo bendruomenei. HLB yra bendruomenė, turinti gilias tradicijas, labai gerbianti savo senolius, bendruomenės įkūrėjus, sujungianti daug veiklių ir įdomių žmonių. Šiandien, po vienerių metų kadencijos, papasakokite sunkumus ir pasiekimus. Kokie Jums buvo šie metai? Šie metai buvo pirmi mano pirmininkavimo HLB. Tai buvo įdomūs metai, smagu dirbti su gera, palaikančia komanda. Su dideliais sunkumais, kurių nebūtų galima išspręsti, susidurti neteko. Tikriausiai, padedama bendruomenės senbuvių, buvau nuo to apsaugota. Dirbame pagal motto – nėra padėties be išeities. Taigi vienoje ar kitoje situacijoje visada randamas kažkoks sprendimas. Didžiausias iššūkis buvo surengti Vasario 16-osios šventę. Gal ne tiek iššūkis, kiek atsakomybė. Tai viena didžiausių Hamburgo lietuvių švenčių. Tokios apimties šventės man niekada nebuvo tekę organizuoti. Smagu, kai norėdami padėti prisijungė ir bendruomenės senbuviai, ir naujokai, ir net nesantys bendruomenės nariai. Šioje bendruomenėje gyvenimas kunkuliuoja. Normalu, kad būna geresnių ar blogesnių dienų. Žmonių, gyvenančių Hamburge, įvariapusiškumas labai praturtina bendruomenės gyvenimą. Kokie Jūsų ateities planai, tęsiant pirmininkavimą. Ką prasmingo ir nuostabaus esate numačiusi įgyvendinti Hamburge? Veikla valdyboje esant pirmininko pareigose yra labai įvairiapusiška ir nešanti didelę atsakomybę. Pirmiausia, atsiranda atsakomybė išsaugoti tai, ką turime, pvz., bendruomenė glaudžiasi katalikų sielovados patalpose, vadinasi, norint išsaugoti galimybę naudotis patalpomis, turime rūpintis mūsų religine veikla. Kalbant apie tautinių šokių kolektyvą ,,Gintaras“, mo22 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

kyklos ,,Abėcėlė“ veiklą, kultūrinius renginius, svarbu pasirūpinti, kad visa tai vyktų ir toliau. Per Vasario 16-osios šventę savo kalboje pažadėjau senoliams, kad tęsime jų pradėtus darbus, tad pažadus reikia tesėti. Teigiami atsiliepimai apie HLB yra girdimi tiek pačioje Vokietijoje, tiek už jos. Tai įpareigoja valdybą ir toliau dirbti taip, kad HLB liktų tarp aktyvių, lyderiaujančių bendruomenių. Labai džiaugiuosi bendravimu su VLB valdyba ir PLB pirmininke Dalia Henke. Jie visada pasidalina savo patirtimi, pasiūlo savo idėjų, galima kreiptis patarimo ar pagalbos. Kai kurie renginiai ir sprendimai buvo suorganizuoti bei priimti Dalios Henkės ir VLB dėka. Todėl galėčiau visos dabartinės valdybos vardu jiems padėkoti už visokeriopą pagalbą. Viena rašytoja teigia, kad lietuvybės ji nepuoselėjanti, ji tiesiog nuolat yra su ja ir auga nepuoselėjama. Ar pritartumėte šiai minčiai, ar visgi manote, kad svarbu puoselėti savo tautiškumą esant toli nuo teritorinės gimtinės? Jei kalbėsime apie lietuvybę ir tautiškumą praeityje, svarbu pasakyti, kad žinome, kokie pamatai buvo padėti mums mūsų senolių. Nesvarbu, kur jie gyveno: ar gimtoje Lietuvoje, ar tremtyje, ar emigracijoje – jie stengėsi neprarasti savo tautiškumo, nepamiršti savo tradicijų ir mylėti Tėvynę. Jei šių savybių nebūtų stengęsi mums perduoti mūsų tėvai, vargu, ar šiandien mes kalbėtumėme apie lietuvybę ir tautiškumą. Šiais laikais viskas paprasčiau, nes mes galime būti lietuviais bet kur, Lietuvoje ar už jos ribų. Tiesiog žinome, kas mes tokie esame. Esame maža, bet stipri ir ypatinga tauta, turime gilias tradicijas ir kalbame viena seniausių pasaulio kalbų. Turbūt patys pasirenkame arba jaučiame, kiek mumyse yra lietuvybės. Bet jei kalbėsime apie ateitį, jei norėsime savo vaikams perduoti tuos turtus, kuriuos mes paveldėjome patys, tai turėtumėme padirbėti. Aš noriu, kad mano vaikai žinotų savo istoriją ir kilmę, nes be praeities nėra ir ateities. Mes esame atsakingi už ateitį ir už mūsų tautiškumo paveldo išsaugojimą. Man lietuvybė reiškia ir mano autentiškumą. Vietą, kur statyti namus, galime pasirinkti, bet savo kilmę atsinešame gimdami, tai yra mūsų Aš. Jei negerbsime patys savęs ir savo kilmės, tai ar gerbs mus kiti..? Dėkojame už pokalbį. Asm. archyvo nuotr.


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

MŪSŲ MOKINIAI – TAIKOS VĖLIAVOS KOMITETO KONKURSO NUGALĖTOJAI

Dalė KRIŠČIŪNIENĖ ir Asta D‘ELIA

l Balandžio 15 d. per Pasaulinę kultūros dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko Tarptautinė konferencija „Grožio suvokimo ugdymo reikšmė kultūrai“. Jos metu buvo apdovanoti rašinio arba esė konkurso „Kaip supranti žodžius: „Taikos vėliava kviečia kurti grožį?“ nugalėtojai. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad pirmą vietą tarp mokinių iš užsienio mokyklų užėmė mūsų tryliktokas Lukas Šošič (mokytoja Dalė Kriščiūnienė), o trečią vietą – aštuntokė Emilija Roma Šemetaitė (mokytoja Asta D`Elia). Apdovanojimus nugalėtojams įteikė Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje dr. Auksė Narvilienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen bei LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Vytautas Juozapaitis. Į renginį Luką lydėjo direktorės pavaduotoja Irena Sattler, laikinai einanti direktorės pareigas. Irenos Sattler nuotr.

Gimnazistas, nugalėtojas Lukas Šošic

SĖKMĖ TARPTAUTINIAME RAŠINIŲ KONKURSE „LAIŠKAS LIETUVAI“ Asta D‘Elia Gegužės 7 d. per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Turgelių „Aistuvos“ gimnazija paskelbė tarptautinio rašinių konkurso „Laiškas Lietuvai“ laimėtojus. Konkurse dalyvavusius Vasario 16-osios

gimnazijos mokinius vėl lydėjo sėkmė. 9–10 klasių amžiaus grupėje pirmą vietą laimėjo dešimtokas Justinas Gečas, o trečią – taip pat dešimtos klasės mokinė Smiltė Lekavičiūtė. Abu mokinius konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D’Elia. Nuoširdžiai dėkojame konkurso organizatoriams, dar labiau sustiprinusiems meilę Lietuvai! VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 23


Antra vieta nacionaliniame konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“

Gimnazistė drauge su mokytoja A. D‘Elia

Asta D‘Elia Gegužės 10 d. buvo apdovanoti nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai. Konkurse, kurį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, šiais metais dalyvavo 907 šalies istorija besidomintys mokiniai. Iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje buvo pateikta daugybė įvairių darbų – rašinių, piešinių, rankdarbių, filmų ir dainų.

Gimnazistai Liuksemburge

Asta D‘Elia Gegužės 22 d. mūsų gimnazijos šokių ansamblis, jo vadovė Audronė Ručienė, muzikos mokytojas Gintaras Ručys ir lietuvių kalbos mokytoja Asta D`Elia lankėsi Liuksemburgo Europos mokykloje. Gimnazijos atstovus paviešėti pakvietė kaimyninėje šalyje dirbančios pedagogės Jurgita Orlovaitė ir Lina Talačkienė. Iš pradžių visi mėgavosi Artūro Dubakos ir Balio Ivanausko poezijos spektakliu intriguojančiu pavadinimu „Vakaras P“. Du jauni aktoriai žiūrovams pateikė savo asmeninių išgyvenimų, muzikos, dainų, vaidybos ir Gintaro Grajausko poezijos mišinį. Prieš metus aktoriai su šiuo spektakliu pėsčiomis nuo Klaipėdos iki Vilniaus pe24 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje vykusį apdovanojimų renginį šmaikščiai vedė žymi daininikė Veronika Povilionienė. Laureatus ir jų mokytojus sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės patarėjas Valdas Kilpys, partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė ir kiti garbingi svečiai. Partizano uniforma vilkintis istorikas dr. Darius Juodis teikė diplomus ir partnerių bei rėmėjų dovanas. Skambėjo konkurso laureatų, aktoriaus Giedriaus Arbačiausko, žurnalisto Alberto Antanavičiaus ir Veronikos Povilionienės atliekamos dainos. Iškilmingame renginyje dalyvavo mūsų aštuntokė Justė Lenkutytė, laimėjusi antrą vietą, ir gimnazistę konsultavusi lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvos pažinimo mokytoja Asta D`Elia. Justė konkursui pateikė rašinį apie dipukus (angl. DP – displaced persons) ir „Amerikos balso“ radiją kaip apie neginkluoto pasipriešinimo okupaciniam režimui formą. Medžiagos darbui ji sėmėsi iš interviu su gimnazijos mokytoja Maryte Dambriūnaite-Šmitiene. Konkurso nugalėtojai bei jų mokytojai turėjo galimybę dalyvauti ekskusijose į LR Seimą, Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, pavaikštinėti po kaskart vis gražesnę Lietuvos sostinę. Dėkojame organizatoriams už kvietimą po renginio apsilankyti Vilniaus televizijos bokšte. Asm. archyvo nuotr.

Apsilankymas Liuksemburgo Europos mokykloje

rėjo Lietuvą ir aplankė net 20 miestų. Po čia nusijuokti, čia susimąstyti privertusio pasirodymo į sceną išėjo mūsų gimnazijos atstovai. Audronė ir Gintaras Ručiai pristatė Vasario 16-osios gimnaziją ir kvietė joje apsilankyti. Gimnazistai pašoko keletą šokių, į jų sūkurį įtraukdami Europos mokyklos mokinius, mokytojas bei abu aktorius. Šokių grupė sulaukė ne tik garsių plojimų, bet ir skambių pagyrų. Vėliau liuksemburgiečiai aprodė savo įspūdingo dydžio mokyklos erdves. Medžių pavėsyje prie arbatos puodelio vaikai ir suaugusieji bendravo, susipažino artimiau ir užmezgė naujų pažinčių. Saulėtai dienai einant į pabaigą, grupelė aplankė Liuksemburgo miestą, stebinantį savo įspūdinga ir neįprasta architektūra. Be to, mokiniai labai džiaugėsi susitikę su visų mylima buvusia gimnazijos praktikante Igne Vrubliauskaite, šiuo metu dirbančia vienoje iš Liuksemburgo institucijų. Kupini naujų įspūdžių ir kūrybinės energijos Vasario 16-osios gimnazijos atstovai vakare grįžo atgal į Vokietiją. Dėkojame Liuksemburgo Europos mokyklos mokytojoms ir mokiniams už šiltą priėmimą, o aktoriams – už menišką spektaklį! Iki kitų susitikimų!

Justino Gečo nuotr.


-

BENDRUOMENIU ALEJA

LAUKIAMIAUSIOS – JONINĖS HIUTENFELDE Jurgita N. PICKEL Nuostabią, saulėtą birželio 15-osios, šeštadienio, popietę, Vokietijos lietuvių bendruomenės Romuvos sodyboje skambėjo muzika, klegėjo balsai, buvo šokama, dainuojama, pinami vainikai, veikė tradicinių amatų mugė – švenčiama tradicinė Joninių šventė. Į šventę suvažiavo, sugūžėjo ne tik apylinkėse gyvenantys lietuviai, bet ir iš tolimiausių Vokietijos kampelių – Berlyno, Hamburgo, Diuseldorfo, Štutgarto miestų. Šventę savo buvimu pagerbė ir garbingi vietos svečiai – Lenkijos, Punsko lietuvių bendruomenės, Punsko licėjaus mokinių ansamblis, svečiai Lietuvos. Susirinkusiuosius pasveikino Lampertheimo miesto meras Gotfried Störmer, Bergsstrasse Apskrities komiteto narys Heinz Klee. Taip pat – LR Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Heseno krašto garbės konsulė Gabrielė Gylytė-Hein. Šventės metu buvo pagerbti Vasario 16-osios Gimnazijos ilga-

mečiai mokytojai, Juos sveikino Kuratorijos pirmininkė Rasa Weiss ir VLB pirmininkas Alfredas Herrmanas. Taip pat buvo pasveikinti visi šventėje dalyvavę varduvininkai – Jonai ir Janinos. Vyko Vasario 16-osios gimnazijos mokinių bei Punsko licėjaus mokinių koncertai, neplikusių abejingų. Rennhofo pilies salėje taip pat vyko tradicinis Vasario 16-osios gimnazijos mokinių koncertas, kuriam moksleiviai ruošėsi patys, nors nemažai padėjo ir Gimnazijos muzikos mokytojas Gintaras Ručys. Pinant tradicinius, devynių žolynų Joninių vainikus buvo bendraujama betarpiškai – ne vien tarp lietuvių, Gimnazijos bibliotekos vadovė Raimunda Jankūnienė kantriai rode, kaip tuos devynis žolynėlius sujungti į gražų vainiką, kurį būtų galima ir padovanoti Jonams ir Janinoms ar leisti į vandenį, kad būtų spėjama ateistis, iš kurios šalies bernelis ar mergelė atvyks pasipiršti. Parke vyko tradicinių amatų mugė, meistrai savo darbus atvežė iš Lietuvos. Šventės svečiai greitai išpirko skanius, kvepiančius Emilijos Schneeman šakočius, kuriuos ji kepa Sinsheimo mieste.

Svečiuosešventė Joninių – R. Valatka Hiutenfelde VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 25


Na, o kokia Joninių šventė Huttenfelde be antrosios lietuvių religijos – krepšinio? Tradiciškai kiekvienais metais vyksta Joninių turnyras – dabar besimokantys gimnazistai rungėsi su buvusiais abiturientais. Šiais metais turnyrą laimėjo mokiniai. Šventės dalyvius Romuvos apylinkės valdyba taip pat vaišino pyragais ir kava, šašlykų ir keptų bulvinių blynų, kuriuos kepė Irena Šulinskienė su komanda ir kurių pritrūko, kadangi šventėje dalyvavo daugiau nei pusšimtis dalyvių.

Šventės dalyviai

Sutemus buvo uždegtas Joninių laužas, ilgai netilo muzika, dainos, akordeono garsai Rennhofo pilies parke. Net ir ryte dar buvo girdėti balsai. Juk Joninių šventė čia – tradiciškai yra ir visų laikų Vasario 16-osios gimnazistų, alumnų susitikimo vieta ir laikas. Mes visi esame tik jų šventės svečiai. Pasak Štutgarto lietuvių bendruomenės pirmininko Karolio Genučio – bendruomenę vienija ne tik kalba, bet ir bendri papročiai bei tradicijos. Tradicijos ir šiandieninio gyvenimo sandūra neleidžia pamiršti senos Joninių šventės, skatina įsiklausyti į senų laikų aidus ir jiems atsiliepti, juk tik įkvėptas gyvenimas tampa įprasmintu. Iki sekančių susitikimų kituose renginiuose

Sveikinimo kalbos

Joninių laužas

26 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

Dariaus Šulco, Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės nuotr.

Gimnazijos bibliotekos vadovė R. Jankūnienė


Karolis GENUTIS Mama – gražiausias žodis, kurį ištaria žmogaus lūpos. Su pavasario atgyjančia gamta ateina ir nuostabi šventė, pati mieliausia metuose – Motinos diena. Taigi, saulėtą popietę Štutgarto lietuvių bendruomenė rinkosi į renginį ,,Tau, mano mamyte!”. Jau tradicija tapo pradėti Motinos dienos šventę Štutgarte šv. Mišiomis. Jų metu kunigas Virginijus Grigutis homilijoje taip pat pasidalijo savo prisiminimais apie mamą, kaip giliai jo atminty įsirėžė mamos rūpestis, o ypač jos ruošti pusryčiai. Po šv. Mišių mamoms buvo teikiamas ne tik palaiminimas, bet ir gėlės. Pasibaigus šv. Mišioms, gretimoje patalpoje visų laukė koncertas, kur muzikantai – Juozas Vasiliauskis, Justina Levanaitė bei Rolanda Azadeh – savo atlikta muzika, tarsi dieviška Dvasia ir iš širdies plaukiančiais dainų žodžiais ne vienai mamai palietė jautriausias sielos stygas. Buvo labai jautru matyti riedančias mamų džiaugsmo ašaras, kurios nuplovė laiko dulkes, nes dainos sužadino motinų išgyventus rūpesčius ir džiaugsmus. Ši akimirka išties buvo jaudinanti, juk didelė laimė susideda iš mažų džiaugsmo akimirkų. Sveikinimo žodį taip tarė ir mūsų svečias, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas. Koncerto metu vaišinomės vieni kitų gamintomis vaišėmis, lietuviška kaimiška juoda duona, kurios užteko visiems, net kaimynams dar liko.

Motinos diena Štutgarte

MOTINOS DIENA – SU MALDA, MUZIKA IR DAINA Visiems nuoširdų ačiū sakome už tai, kad padėjote sukurti tokią nuostabią šventę, nes išsiskirstėme puikios, pakilios nuotaikos, supratę, kad brangesnio žmogaus už Mamą, būdami dideli ar maži, mes niekada neturėsime. Renginio organizatoriai – Karolis Genutis, Rolanda Azadeh, Justina Levanaitė, Juozas Vasiliauskis – taria nuoširdų ačiū visai Štutgarto lietuvių bendruomenei už tai, kad padėjo sukurti tokią nuostabią šventę! M. Dambriūnaitės-Šmitienės nuotr.

Palaiminimas Šv. Mišių metu

Mamoms įteiktos gėlės VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 27


IŠRINKTA NAUJOJI HAMBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Naujoji HLB valdyba

Hamburgo LB informacija Birželio 2 d. buvo išrinkta naujoji Hamburgo lietuvių bendruomenės valdyba. Antrajai kadencijai išrinkta HLB

pirmininkė Asta Korinth, Laura Vespa (iždininkė) ir Ieva Gilyte-Robertson (viešieji ryšiai, raštininkė). Naujoji valdyba pasiruošusios naujiems iššūkiams ir glaudžiam bendradarbiavimui su Lina Jahn (sielovados vadovė), Akvile Kalinaite (kultūros reikalai), Vitalija Fabian (lietuviška mokykla „Abėcėlė“) bei Agneta Rosmann (šokių grupės „Gintaras“ vadovė). Taip pat buvo perrinkta kontrolės komisija, kurios gretas, šalia Irenos papildė Kataryna ir Vilius. Penktadienį, birželio 28 d., 19 val., prieš ilgąją vasaros atostogų pauzę, naujai išrinkta Hamburgo lietuvių bendruomenės valdyba kviečia į susipažinimo vakarą (Lübecker Straße 101): prie suneštinių vaišių stalo pasidalinti idėjomis bei kritika. Asm. archyvo nuotr.

IŠRINKTA ŠTUTGARTO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBA ŠLB informacija Š. m. birželio 2 d. vyko naujos Štutgarto lietuvių bendruomenės valdybos rinkimai, kurių metu 2019-2020 metų kadencijai išrinkti penki valdybos nariai. „Noriu pasveikinti šios valdybos narius ir palinkėti visiems vadovautis tarpusavio pagarba, pasitikėjimu, tolerancijos principais bei atsakomybe bendruomenei. Esame tam, kad drau-

Naujoji Štutgarto lietuvių bendruomenės valdyba

28 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

ge kurtume idėjas, skleistume ir įprasmintume savo darbus. Mūsų komanda pasiruošusi ir drąsiai priimanti iššūkius. Šiuo klausimu mus visus vienija bendruomeniškumas, atsakomybė sau ir kitiems, gebėjimas kartu siekti bendro tikslo“, kalbėjo pirmininkas Karolis Genutis. ŠLB naujos valdybos narių pareigos: Naujos valdybos narių pareigos: Pirmininkas Karolis Genutis (Sielovada, sportas,). El. p.: karolis.genutis@gmail.com; Juozas Vasiliauskis (Kultūra). El. p.: juozas.vasiliauskis@gmail.com; Živilė Šeškaitė (Švietimas). El. p.: zivile.seskaite@gmx.net; Rasa Modic (Finansai). El. p.: rasa_r@web.de; Justina Levanaitė (Renginiai). El. p. jussssstyte@gmail.com. Asm. archyvo nuotr.


KASMETINĖ ŠEIMOS ŠVENTĖ ROMUVOS APYLINKĖJE Lina LEFTERI ir Laima NADER Vasarėjančią gegužės šeštadienio popietę Renhofo pilies parką užliejo vaikų klegesys ir juokas, suaugusiųjų pašnekesiai, gardžių šašlykų kvapas ir muzikos garsai. Antrus metus iš eilės VLB Romuvos valdyba gegužės 18 d. pakvietė mažus ir didelius „romuviečius“ bei svečius į „Šeimos šventę“ Renhofo pilies parke Hüttenfelde. Besitvelkentys lietaus debesys danguje neatbaidė norinčių susiburti. Apie 300 šventės dalyvių atskubėjo ne tik iš netolimų apylinkių. Šventę aplankė ir lietuviai iš Getingeno bei pro šalį keliaujančios atstovės iš Pietų Afrikos ir Švedijos lietuvių bendruomenių. Šventės programą pradėjo Vasario 16-osios gimnazijos ansamblis „Vasaris“ vadovaujamas Audronės bei Gintaro Ručių. Gimnazistai šoko tautinius šokius, pritariant gyvai muzikai bei dainoms. Mokytojas G. Ručys į dainų sūkurį greit įtraukė ir šventės svečius. Jauniesiems šventės dalyviams Rennhofo pilies mažojoje salėje Gimnazijos šeštadieninės mokyklėlės mokytoja Dalė Kriščiūnienė organizavo kūrybines dirbtuves – sekė pasakas, žaidė žaidimus, piešė. Po to visi sugužėjo į didžiąją Rennhofo pilies salę, kurioje tiek iš mažų, tiek iš didelių šventės svečių didelio susidomėjimo susilaukė Frankfurto lituanistinės mokyklėlės „Ąžuoliukas“: vaikučiai. Į šeimos šventę jie atvežė ir parodė nuostabų pagal lietuvių liaudies pasakėlę sukurtą spektakliuką „Kabakšt kabaldakšt“. Vos prasisklaidžius lietaus debesėliams Vokietijos lietuvių bėgimo bei sportinio ėjimo klubo iniciatorė Neringa Užomeckienė kartu su Štutgarto lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“ mokytoja Daiva visus didelius ir mažus pakvietė pilies parke pažaisti smagius žaidimus bei sudalyvauti sportinėse estafetėse. Gimnazijos mokytoja Marytė Šmitienė ir mergaičių bendrabučio auklėtoja Raimunda Jankūnienė šventės svečiams

pravedė ekskursiją po gimnaziją bei bendrabutį. Vakarop pilies parką sudrebino į sceną išėję visų labai laukiami svečiai iš Lietuvos – Violeta Riaubiškytė ir Vilius Tarasovas. Gausiai susirinkę šventės dalyviai be galo džiugiai pasitiko atlikėjus ir neilgai trukus kartu dainavo bei šoko. Visos šventės metu svečiai skanavo nuostabios šeimininkės Irenos paruoštais bulviniai blynai, kepsniukais ant iešmo bei kitais skanumynas. Prie baro, apart karštų ir gaivinančių gėrimų, buvo galima paskanauti Romuvos apylinkės narių keptų įvairiausių tortų bei pyragų. O mažuosius smaližius viliojo būtent jiems paruošti gražiai supakuoti skanėstai. Romuvos apylinkės valdyba širdingai dėkoja visiems prisidėjusiems prie šios šventės įgyvendinimo. Labai ačiū darbštiesiems besišypsantiems savanoriams, visiems kūrybingiems

Gimnazistų pasirodymas

šventės dalyviams ir šventės rėmėjams – Jurgita ir Vaidas Gailius, Laima Mitkuvienė, Irena Šulinkskienė, Eglė Dosinienė, Enrika Preguza ir Darius Šulcas bei Reporteriai Vokietijoje. Gražūs ir šilti šventės atgarsiai motyvuoja ir skatina bendruomenės valdybą kviesti visus ir ateinančiais metais būti kartu. Dariaus Šulco nuotr.

Šventės organizatoriai drauge su atlikėjais VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 29


AUGINANTI GELMĘ POEZIJA Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Gimiau 1972 metais, baigiau Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, eilėraščius kuriu nuo mokyklos laikų. Studijavau Vilniaus Pedagoginiame Universitete ir Vilniaus universitete germanistiką.Vokietijoje gyvenu nuo 1999 metų, Mannheimo universitete baigiau doktorantūros studijas, eilę metų dėsčiau Vokietijos universitetuose tiek vokiečių kalbotyros dalykus, tiek vokiečių kalbos kursus. Man, kaip lingvistei, kalba visų pirma yra studijų ir mokslo objektas, apibrėžiama kaip ženklų sistema, su savo fonetika, morfologija, sintakse, leksika, semantika ir pragmatika. Tačiau kalba yra labai konkretus tam tikro žmogaus tam tikroje situacijoje kalbėjimas su kitu žmogumi ar su pasauliu ne šiaip sau, bet siekiant tam tikrų tikslų. Kalba yra žmoguje slypinčio noro kurti, tobulėti, keistis ir keisti, įtakoti gyvenamąją aplinką išraiška. Prancūzų filosofo, Jacques’o Derrida, žodžiais tariant, poezija tai yra „ežiukas greitkelyje“, poezijos rašymas man – tai yra vienas iš būdų iškelti tai, kas skubančio pasaulio ritme nepatenka į regos lauką, paprasta akimi nepamatoma, žodžiais nenusakoma ir pradingsta nutylėjimuose negrįžtamai, nesugrąžinamai. Eilėraščius kuriu jau nuo mokyklos laikų, rinkdama juos savo dienoraščių puslapiuose, tarsi savotiškas saviraiškos akimirkas, kurios man yra gyvenimo pilnatvės liudijimas. Skaitant netgi ir savus eilėraščius iš laiko perspektyvos pati iš jų dar ir dar kažką sau suprantu, pasimokau,

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst

30 VLB INFORMACIJOS |06 - 2019 | BIRŽELIS

tarsi paskatinu save rašyti toliau. Prisipažįstu, kad ne visada pasirašo „geras eilėraštis“, bet išliekant ištikimai kūrimo procesui, būna momentų, kuomet ateina, susibėga, susispiečia, susikviečia žodžiai, prasmės į tokį raštų audinį, kurį išritinus tenka patirti neįkainojamą kūrybinį džiaugsmą. Prieš keletą metų ėmiausi projekto surinkti parašytus eilėraščius į vieną vietą. Toks bandymas juos susisteminti leido atsekti ir įvardinti pasikartojančias kūrybines temas, tarsi leido naujom akim pažvelgti į savo nueitą ir besitęsiantį gyvenimo kelią, kuriame poezija visada buvo mano gyvenimo palydovė. Apmąstant ir atsigręžiant į tas sukauptas dvasinio pasaulio patirtis, kurios tiesiogiai neturi jokios praktinės naudos, bet tik jų dėka jaučiu gyvenimo prasmę, atradau pavadinimą poezijos knygai, „Auginti gelmę“. Tam tikro ėjimo į gylį siekiau nuo pat jaunystės, atkakliai ieškodama atsakymų, kaip elgtis didžiųjų savo gyvenimo pasirinkimų akivaizdoje, kaip jiems pasiruošti pasitelkiant tiek mokslą ir išmintį, tiek tikėjimą ir intuiciją. Taigi gelmės auginimas apima tą daugiamačio intensyvumo gyvenimo etapą, susijusį su vaikų auklėjimu, su savo pačios asmenine branda, su sąmoningu nusiteikimu kuo intensyviau išgyventi akimirkos nepraeinamumą. Mielai dovanoju „Informacijų“ skaitytojams keletą savo eilėraščių iš leidybai


ruošiamos pirmosios poezijos knygos „Auginti gelmę“. Talpinti mintis žodžių svetainėje Taip tyliai, Taip švelniai, Iš lėto, Panyra mūs mintys. Lyg pėdos Smiltelėse smėlio Nugludintos TVISKA. Verpiu Senais savo protėvių Žodžiais Skambiais kaip Sekmadienio varpų Aidesys. Šiapus anapus Laikas Skubėjo Sustingęs prabilo Išdilo, Suskilo Ėmė augti. Verpiu iš minčių Iš vilčių Iš didelių ir mažų Paslapčių Niekad ir niekaip Neišvejamų, Nesuverptinų. 2014 10 26 Štutgartas *** Žiupsnelis poezijos Kartais Sielos neramybę Pamaitinti gali Tik Viltis minties labirinte Nežymus Poezijos žiupsnelis

Tik Kažkas nežemiško Pasiliekant Vis dėlto ant žemės Motiniško delno Pasiklojus sapną Parymot pakelyje… 2017 01 02 Rheinheimas *** Po amžinybę basa Trapus ir tvirtas Kerinčiai šiltas Medžio Tiriantis žvilgsnisNenutildomas tiltas Tiesiamas amžiais Nebūčiai, Dingstančiai Pėdsakų Žymėse… Kas tai? Atsidaro retai varstomas Požemių rūmo Langas. Saulės spindulys Savo ryškumu apakina Kviesdamas Neišduoti Pilnatvės ir tobulumo Troškulio Rusenančio Širdies aukure Saulei besileidžiant Ilsėtis Jaunystės rojus Palikus Aukso žodžiais Būtin įsisupus, Vienintelė, Laukiama, Tu,

Viltimi Basa. Kad tik Neparkluptum, Laviruodama Amžinam Pasirinkime... 2018 01 29 Štutgartas *** Smėlio Smuikas,Saujoj Dulkės Plasta, Pinasi posakiaiIšmintį lukštena Iš likimo kevaloNeužsiliko Graužaties Nė krislelio. Tik poezijos Pulsavimas Laikinais Būties Kapiliarais: Smilko Smilkinį sms --Smilga Smuiko stygomis griežia Sukdamasi Saugiai Virpina laiką Suokia Atgyja Mirga. Ėjimas per Dykumą I l g a s. . 2019 02 08 Štutgartas Asm. archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 06 - 2019 | BIRŽELIS 31


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

LNB nuotr.

LIETUVIŲ CHARTAI - 70

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |06 -pasilieka 2019 | BIRŽELIS nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

Profile for VLB  „Informacijos“

VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. BIRŽELIS, NR. 6/582  

Advertisement