Page 1

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Išskirtine proga Nuotraukos autorė: Giedrė Juškienė | Berlyno lietuvė Vaida Ordė su vaikais

– aplodismentai gimnazijos bendruomenei

Stiprybės pagrindas

– kovotojo genas Žongliruojanti kalbomis Berlyne

Mokyklėlės įkūrėja:

teatras – savaitgalio mokyklos dominantė VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 1


GYVENIMAS BE FORMULIŲ Atšventusi savo dvidešimtmetį, 2020-uosius metus Vilniaus knygų mugė pasitiko su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė vertė naują puslapį ir kvietė ieškoti naujų atvirų saviraiškos formų, eksperimentuoti, Rašytoja, Berlyno lietuvė Lina Neverbickienė-Ever

kurti tai, kas aktualu, įdomu ir svarbu kiekvienam iš mūsų. Tarp kviečiančiųjų ir savo knygas pristačiusių rašytojų – ir Vokietijos lietuvė – Jolita Herlyn. Mugėje taip pat dalyvavo rašytoja Lina Neverbickienė – Ever.

Rašytoja, Hamburgo lietuvė Jolita Herlyn

2 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

R. Macijauskaitės, A. Kubaičio nuotr.


REDAKTORIAUS ŽODIS

MYLIMAS HIUTENFELDE, aÄ?iĹŤ, kad globoji Vasario 16-osios gimnazijÄ… ir Renhofo pilÄŻ, kurios, pripaĹžinsiu, suteikia Tau iĹĄskirtinio Ĺžavesio. Kaskart vykdama ten jauÄ?iu ĹĄirdĹžiai mielÄ… momentÄ…, tokÄŻ namĹł ilgesio jausmÄ…, kokÄŻ iĹĄgyveni, kai po ilgos kelionÄ—s sugrÄŻĹžti namo – Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ—je jauÄ?iuosi kaip ĹĄeimoje. PanaĹĄu, kad sÄ…vokÄ… „kaip namuose“ galÄ—tĹł pavartoti ne vienas lietuvis, net Lietuvos aukĹĄto rango pareigĹŤnai, kurie kartkartÄ—mis atvyksta ÄŻ lietuviĹł centrÄ… Vokietijoje. Tokio malonaus Lietuvos Respublikos uĹžsienio reikalĹł ministro ir jo delegacijos vizito Hiutenfeldas – Vasario 16-osios gimnazija ir Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ— – sulaukÄ— ir per Lietuvos gimtadienÄŻ.

O gimtadienis buvo iĹĄties griausmingas. TrijĹł daliĹł ĹĄventÄ— atitiko visĹł amĹžiaus grupiĹł poreikius, sukĹŤrÄ— terpÄ™ mĹŤsĹł apmÄ…stymams, suteikÄ— kaĹžkÄ… naujo. ÄŽ gimtadienÄŻ atvyko garbĹŤs ministrai, Heseno ĹžemÄ—s atstovai, merai, profesoriai, o svarbiausia – lietuviai, be kuriĹł ĹĄios ĹžemÄ—s – pilies ir gimnazijos – tiesiog nebĹŤtĹł. Vienas kitam esame pagrindas ir neuĹžgniauĹžiama stiprybÄ—. BĹŤtent todÄ—l mĹŤsĹł stiprybÄ— yra mĹŤsĹł mokytojai – sveikinu dr. VincÄ… BartuseviÄ?iĹł, gavusÄŻ daugiau nei tik pelnytÄ… apdovanojimÄ…. IĹĄtisus metus ĹĄvÄ™sime Vasario 16-osios gimnazijos veiklos septyniasdeĹĄimtmetÄŻ. PradÄ—jome su trenksmu, su jau nauju ÄŻvaizdĹžiu – graĹžiomis ir prasmingomis mintimis. Ĺ˝inoma, negalima sakyti, kad viskas tik gerai, nes juk taip norÄ—tĹłsi, kad gimnazijÄ… lankytĹł dar daugiau lietuviĹł vaikĹł. TaÄ?iau jausdama gimnazijos bendruomenÄ—s jÄ—gÄ… ir nors truputÄŻ paĹžinodama naujÄ…jÄ… gimnazijos direktorÄ™, pranaĹĄauju ĹĄiai unikaliai ÄŻstaigai tik gerÄ… ateitÄŻ, o prie jos sÄ—kmÄ—s mes kiekvienas galime prisidÄ—ti. Ĺ iame „InformacijĹłâ€œ numeryje kaip ir visuomet – daug tautiĹĄkumo. Daug lietuvybÄ—s. Kaskart labai dĹžiaugiuosi naujais interviu, portretais, atrastais ĹžmonÄ—mis ir jĹł mintimis. Toks ir ĹĄis numeris. Iki ĹĄiol nepaĹžinojau ir Miuncheno lietuvÄ—s, karininkÄ—s kapitonÄ—s Gretos, kuri Vasario 16-osios minÄ—jimo metu iĹĄsakÄ— tokiĹł minÄ?iĹł, kurios tiesiog ÄŻsirėŞė ÄŻ atmintÄŻ. Apie tÄ… patÄŻ tautiĹĄkumÄ… ir kovotojo genÄ…. Ĺ iame Ĺžurnalo numeryje Greta pasidalijo savo kalba, o su savo, karininkÄ—s, gyvenimo ypatumais kvies susipaĹžinti jau kitame, kovo mÄ—nesio, „InformacijĹłâ€œ numeryje. Na, ir baigdama pasakysiu: – Kaip gerai, kad mes vieni kitus turime – tiesiog mintyse ar riĹĄliame sakinyje, o dar geriau – savo gyvenimuose!

RedaktorÄ— Evelina Kislych-Ĺ ochienÄ—

Sigitos Nemeikaitės nuotr. VLB valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu:

VIRĹ ELYJE:

https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Berlyno lietuvÄ— Vaida OrdÄ— su vaikais

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

GiedrÄ—s JuĹĄkienÄ—s nuotr.

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org  redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de -PSTDIFS4UStD-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Vokietijos lietuviĹł veiklos vieĹĄinimas: istorijos iĹĄsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms“: VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 3 4–7, 8–10, 11–14, 17–18, 19–21, 22–23, 24–25


AKTUALIJOS

DR. V. BARTUSEVIČIUI ĮTEIKTAS GARBĖS ŽENKLO MEDALIS URM informacija Vasario 16-osios išvakarėse, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 102-ąsias metines, Renhofo pilies salėje Hiutenfelde garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotas Vokietijos lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas dr. Vincas Bartusevičius.

Medalio įteikimo ceremonija Renhofo pilyje

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, jam apdovanojimas skirtas už ilgametę mokslinę veiklą išsaugant lietuvių išeivijos kultūrinį paveldą, istoriją bei už indėlį stiprinant bendruomenę ir paramą Vasario 16-osios gimnazijai.

kraštą”, – ministerijos pranešime cituojamas L. Linkevičius. Jis taip pat susitiko su Heseno žemės švietimo ministru Ralph Alexander Lorz (Ralfu Aleksanderiu Lorcu), kuriam padėkojo už jau 70 metų besitęsiančią nuoširdžią Heseno žemės pagalbą čia veikiančiai lietuviškai gimnazijai.

„Vasario 16-osios gimnazija buvo, yra ir bus lietuvybės lopšys. Nuoširdžiai linkiu, kad ir toliau gyvuotumėte mokydami jaunąją kartą pažinti, pamilti ir branginti savo tėvų ar senelių

Evelinos Kislych-Šochienės, Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės, J. Azanovo/ URM nuotr.

Medalį vasario 15-ąją dieną Hiutenfelde Vokietijos lietuviui įteikė minėjime dalyvavęs LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras L. Linkevičius (kairėje) ir dr. V. Bartusevičius

4 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

Garbės ženklo medalis


Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ 1950 m. įsteigta privati lietuvių Vasario 16-osios gimnazija šiemet perkopė 70-ies metų slenkstį, garbingai žengia į aštuntą dešimtį ir savo jubiliejinį gimtadienį pasiryžusi švęsti ištisus metus. Šia gražia proga Vasario 16-osios išvakarėse gimnazijoje lankėsi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, neabejojęs, kad Lietuvos gimtadienį dera švęsti unikalioje vietoje, lietuvių židinyje – Vasario 16-osios gimnazijoje ir Renhofo pilyje Vokietijoje. Skaičiuojama, kad Vokietijoje gyvena daugiau kaip 56 tūkst. tautiečių. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 217 vaikų – 77 lietuvių, 90 vokiečių ir 50 kitų tautybių (Šveicarijos ir pan.) moksleivių. Lietuvių kilmės moksleiviai yra ir iš aplinkinių regionų, ir iš tolimesnių Vokietijos miestų. Ekskursija – ministrui ir delegacija Užsienio reikalų ministrą L. Linkevičių drauge su Užsienio lietuvių departamento direktoriumi Marijumi Gudynu, Lietuvos ambasados Vokietijoje atstovais: ministru patarėju Martynu Lukoševičiumi ir pirmąja sekretore Edita Razmėnaite – pasitiko ir gimnaziją aprodė išrinkta nauja direktorė Rasa Weiß, direktoriaus pavaduotoja ir vokiečių kalbos mokytoja Irena Sattler. Ekskursijoje taip pat dalyvavo ir Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas, Lietuvos Respublikos garbės konsulė Vokietijoje Gabrielė Gylytė-Hein. Ekskursijos po gimnaziją metu juokauta, kad šis lietuvių židinys – gimnazijos teritorija – lyg reabilitacijos centras – pats Hiutenfeldo miestelis neverčia skubėti, o Renhofo pilies parkas yra tikrų tikriausia ramybės oazė gamtos apsuptyje. Tai yra vienas svarbių kituose miestuose veikiančių gimnazijų siekių – sveikos aplinkos mokiniui sukūrimas ir sveikos gyvensenos propagavimas. Gyvendami gryname ore moksleiviai išvengia miesto triukšmo ir veržlaus gyvenimo ritmo, labiau susikaupia, stro-

IŠSKIRTINE PROGA – APLODISMENTAI GIMNAZIJOS BENDRUOMENEI piau mokosi. Uždara gimnazijos teritorija ir ramus miestelio gyvenimas suteikia jiems saugumo ir ramybės. Ministrui ir departamento direktoriui aprodyta lietuvių kalbos, biologijos, informacinių technologijų, chemijos kabinetai, laboratorija. Gimnazijos moksleiviai yra aprūpinti naujausia technika – technologijų kabinete savo vietą rado ir moksleivių pamėgti 3D spausdintuvai. Įspūdį paliko ir laboratorija su naujausiomis ir sklandžiam mokymuisi pritaikytomis patalpomis bei įranga. Ant gimnazijos sienų iškabinti moksleivių pasiekimai – diplomai, piešiniai, čia vietą rado ir chrestomatinė 1918 m. vasario 16-ąją Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų nuotrauka. Bendrabučio vedėjas – gyvenimo būdas Ministras taip pat lankėsi gimnazijos bendrabutyje. Mergaičių ir berniukų bendrabučio korpusai, nors pastatyti skirtingu laiku, architektūriškai sujungti į vieną harmoningą kompleksą. Kiekviename aukšte įrengti tualetai ir dušai, yra kompiuterių ir poilsio bei televizijos kambariai, virtuvėlė ir skalbykla, vaikus aktyviam laisvalaikiui kviečia stalo teniso ir biliardo stalai didžiulėje fojė. Gimnazijos parke įrengtoje universalioje sporto aikštėje mokiniai mielai žaidžia krepšinį, futbolą, tinklinį bei lauko tenisą. 1985 m. pastatytą berniukų ir mergaičių bendrabutį aprodė ir jo istoriją papasakojo daugiau kaip 26-erius metus (nuo

Ministras drauge su delegacija Lietuvių kalbos kabinete VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 5


Ministras drauge su delegacija

1994-ųjų) čia dirbanti Jankūnų šeima – bendrabučio vedėjas Edmundas ir auklėtoja Raimunda, einanti ir bibliotekos vedėjos pareigas. Ilgus metus Vasario 16-osios gimnazijoje dirbantys lietuviai neslėpė, kad neįmanoma būtų tiek metų išdirbti šiame darbe, jeigu jis neteiktų malonumo ir nebūtų gyvenimo būdu. Taip pat bendrabutyje gyvenančius mokinius globoja auklėtojai – tautinių šokių būrelio vadovė Audronė Ručienė ir kūno kultūros mokytojas Arūnas Tauras bei religijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė. Šalia kasdienės vaikų globos, praktinės pagalbos buityje bei moralinės paramos jų auklėjamoji veikla glaudžiai susijusi su mokyklos tikslais – ugdyti ir puoselėti vaikų savarankiškumą, tautinę ir pilietinę savimonę, diegti krikščioniškos moralės principus ir dorovines normas. Kadangi dauguma moksleivių, kurių tėvai ir artimieji gyvena Vokietijoje, savaitgaliais išvyksta namo, bendrabutis ištuštėja ir jame paprastai lieka tie, kurių namai – Lietuva. Ministras apžiūrėjo ir bendrabučio kambarį, kuriame jaukiai įsikūrę ilsėjosi gimnazijos moksleiviai. Abu jie yra iš Lietuvos – Palangos ir Vilniaus. Ilgiausiai gimnazijoje dirbanti mokytoja

Moderni ir šiuolaikiška Gimnazijos labaratorija

Ministras L. Linkevičius domėjosi Gimnazijos veikla

6 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

Tai – Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), Niujorke, gimusi, Vašingtone užaugusi ir mokslus baigusi

Naujasis Gimnazijos logotipas


Marija Dambriūnaitė-Šmitienė. Ji buvusi aktyvi tuometinė lietuvių jaunimo atstovė, o šiandien – aktyvi, žingeidi ir humoro nestokojanti, ilgiausiai Vasario 16-osios gimnazijoje dirbanti anglų kalbos mokytoja. 1976 m. M. Dambriūnaitė-Šmitienė iš tuometinio Vasario 16-osios gimnazijos direktoriaus Vinco Natkevičiaus gavo pakvietimą atvykti dirbti į gimnaziją (tuo metu gimnazijoje mokėsi nemažai mokinių iš JAV, Kanados ir daliai jų reikėjo atskiros programos). Marija sutiko. Mokytojos darbą ji derino su vadovavimu tautinių šokių grupei, ateitininkams bei mergaičių bendrabučio vedėjos pareigomis. Susidraugavusi su tuometiniu ketvirtojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Ruošos komiteto pirmininku Andriumi Šmitu, su juo sukūrė nuostabią šeimą. A. Šmitas – ilgametis ir mylimas buvęs gimnazijos direktorius (1982–2008), 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Vasario 16-osios proga M. Dambriūnaitė-Šmitienė mokiniams vedė pamoką, skirtą Vasario 16-osios gimnazijos 70-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui paminėti. Ji pasakojo, kad maždaug prieš 30 metų Vasario 16-osios gimnazija buvo vienintelė lietuviška mokykla laisvame

Mokytoja M. Dambriūnaitė-Šmitienė

pasaulyje. Tuometiniai mokiniai, pasak anglų kalbos mokytojos, domėjosi Lietuvos aktualijomis ir palaikė šalį jai sudėtingu laikotarpiu. Žmonės, deja, prisimena tik tuos tautiečius, kurie buvo Lietuvoje ir kovojo už šalies laisvę. Niekas nekalba apie tai, kaip užsienyje gyvenantys lietuviai prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo ir išsaugojimo. Nusipelnę gimnazijos moksleiviai Vasario 14 d. grupė gimnazijos darbuotojų ir mokinių lankėsi Vysbadene esančioje Heseno žemės kanceliarijoje, kultūros renginių serijoje „Europos salonas“, kurio tryliktasis renginys buvo skirtas Lietuvai. Pasak lietuvių kalbos mokytojos Astos D‘Elios, nuo 2017 m. už teisingumą ir pagarbų elgesį su kitais apdovanojami Heseno žemėje gyvenantys žmonės. Šiais metais žmonėmis, vertais pagarbos (vok. Menschen des Respekts), paskelbti du aktyvūs, kilnūs ir dori Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai – vienuoliktokas Justinas Gečas ir dvyliktokė Kim Rendl. Pilnutėlė salė abu mokinius Vysbadene pagerbė audringais plojimais. Taip pat audringais plojimais pagerbti Vasario 16-osios minėjimo metu Renhofo pilyje paskelbti gimnazijos logotipo konkurso nugalėtojai – Aleksandras Kučys (I-oji vieta), Friedthjof Schiffmann (II-oji vieta) ir Hilard Schiffmann (III-ioji vieta), kuriems buvo įteiktos Andriaus Šmito atminimo premijos. Logotipo konkurso idėjos autorė – dailės mokytoja Aina Janulionienė, piniginių premijų steigėja – M. Dambriūnaitė-Šmitienė. O Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Jablonskytės-Caspersen 2013 m. įsteigta Vasario 16-osios vardą turinti stipendija už aktyvią visuomeninę veiklą ir mokyklos garsinimą įteikta dvyliktokui Ruben Werle. E. Kislych-Šochienės, M. Dambriūnaitės-Šmitienės

Pristatytas ir aprodytas bendrabutis VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 7


TRYLIKTAJAME „EUROPOS SALONO“ DĖMESIO CENTRE – LIETUVA Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Vysbadene įsikūrusioje Heseno žemės kanceliarijoje, Heseno žemės federalinių ir Europos reikalų ministrės Lucia Puttrich iniciatyva organizuojamoje kultūros renginių serijoje „Europos salonas“, pirmąkart garbiems svečiams prisistatė 102-ąjį gimtadienį švenčianti Lietuva, atstovaujama Lietuvos Respublikos (LR) garbės konsulės Vokietijoje Gabrielės Gylytės-Hein. Prieš tai dėmesio centre buvo Belgija, o artimiausias „Europos salonas“ bus skirtas Kroatijai. Kartu su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių konsulinėmis atstovybėmis organizuojamas renginys „Europos salonas“ orientuotas į Europos valstybių kultūrų įvairovės pristatymą. Lietuviškoji kultūra pristatyta vos įžengus į Heseno žemės kanceliariją – čia buvo atidaryta ir eksponuojama lietuvių grafikių Kristinos Norvilaitės, Nijolės Šaltenytės ir Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės darbai. Vakaro koncertą dovanojo garsus lietuvių pianistas Petras Geniušas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas, pristatę savitą lietuvių kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių „Miške“ ir „Jūra“ improvizaciją. Susirinkusius svečius sveikino Europos reikalų valstybės sekretorius Heseno žemėje Mark Weinmeister. Savo kal-

Lietuvos kultūrą pristatė viceministrė G. Žemaitytė

8 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

boje jis akcentavo Lietuvos ir Vokietijos santykius, kurių svarbi dalis susijusi su lietuviška gimnazija. Šiais metais, šio „Europos salono“ metu, nusipelniusiais ir vertais pagarbos žmonėmis paskelbti du aktyvūs, kilnūs ir dori Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai – vienuoliktokas Justinas Gečas ir dvyliktokė Kim Rendl. Pilnutėlė salė Vysbadene abu mokinius pagerbė audringais plojimais. Valstybės sekretorius įvardijo skaičius – Heseno žemėje gyvena apie 8 000 Lietuvos piliečių. Lietuvos kultūrą „Europos salono“ dalyviams pristatė LR kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, įvardijusi ne tik svarbius praeities, istorinius faktus, Lietuvos ir Vokietijos ryšius per meną, bet ir pasaulio lietuvių pasiekimus kultūros ir meno srityje. „Eluropos salono“ renginyje dalyvavo gausus būrys Vokietijos lietuvių – Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas,


Heseno kanceliarijoje pristatyta Lietuva

Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiß, kuratorijos pirmininkas Martynas Lipšys, gimnazijos mokytojai, moksleiviai. Taip pat – pianistė Guoda Gedvilaitė ir kiti. Kalbiname vieną iš organizatorių, LR garbės konsulę Vokietijoje, Heseno žemėje, G. Gylytę-Hein. Gabriele, Jūsų dėka Lietuva, kuriai Jūs atstovaujate Vokietijoje, Heseno žemėje, pirmąkart prisistatė vyriausybinio lygmens kultūros renginių serijoje „Europos salonas“. Kaip vertinate rezultatą – ar tokio jo tikėjotės? Rezultatą vertinu labai pozityviai. Esu nepaprastai dėkinga LR kultūros viceministrei G, Žemaitytei, sutikusiai dalyvauti „Europos salono“ renginyje, pristatant Lietuvą iš gražiausios kultūrinės, istorinės ir meninės perspektyvos. Esu taip pat dėkinga garbingiems Lietuvos atlikėjams, padovanojusiems klausytojams išskirtinį džiazo koncertą. Garsių Lietuvos grafikių paroda sulaukė taip pat nemažo žiūrovų susidomėjimo, suteikė renginiui dar išskirtinesnį įspūdį apie aukštą Lietuvos kultūros lygį. Prieš renginį įvykusiame viceministrės G. Žemaitytės ir Europos reikalų valstybės sekretoriaus Heseno žemėje M. Weinmeister susitikime buvo aptartos Heseno žemės bei Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo, mainų galimybės, taip pat buvo pasidžiaugta praeitų metų vasarą įvykusiu LR kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vizitu Frankfurte. Labai malonu, kad pirmą kartą Heseno žemės premjero Volker Bouffier inicia-

Pianistas P. Geniušas, saksofonininkas L. Mockūnas ir Čiurlionis

tyva buvo įteiktas apdovanojimas lietuviams. Mes buvome paprašyti pasiūlyti vieną arba du gabius, nusipelniusius jaunus žmones, paskatinančiam apdovanojimui „Menschen des Respekts“. Paskelbus konkursą vyko atranka ir Vasario 16-osios gimnazija išrinko du gabius mokinius, kurie buvo įvertinti ir pasveikinti vakaro metu. Oficiali apdovanojimų ceremonija įvyks pavasarį Vasario 16-osios gimnazijoje. Lietuviškoji kultūra išties žinoma pasaulyje. Skaičiuojame gausybę kultūros ambasadorių visame pasaulyje. „Europos salone“ buvo eksponuojami grafikos darbai ir skambėjo nacionalinis pasididžiavimas – kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūriniai. Ar vienas iš tikslų buvo noras nustebinti renginio dalyvius? Pripažinsiu, jog pristatyti Lietuvą iš kultūrinės, muzikinės, meninės, politinės ir net kulinarinės perspektyvų man buvo gan nemažas iššūkis. Tikslas, žinoma, buvo sudaryti kiek įmanoma geresnį šalies įvaizdį. Reikia pastebėti, kad Lietuvos įvaizdis Vokietijoje bei Heseno žemėje formuojasi vis raiškiau. Heseno Vyriausybės kanceliarija (per mano, kaip garbės konsulės, vadovavimo

Salono metu atidaryta lietuvių grafikių darbų paroda VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 9


laikotarpį) ne kartą atvėrė duris LR Seimo bei Vyriausybės atstovams. Per pusantrų metų suorganizavome penkių LR ministrų vizitus į Heseną, kurių metu buvo aptariama ne tik užsienio politika, bendradarbiavimas gynybos srityje – Rukloje mūsų laisvę saugantys NATO kariai iš Vokietijos yra pagrindinė priešakinių pajėgų dalis, – bet ir svarbios Lietuvos kibernetinio saugumo, finansų, informacinių technologijų problemos bei kultūriniai ir švietimo mainai. Taip pat praeitais metais surengtas Heseno skaitmeninių reikalų ministrės prof. Kristinos Sinemus vizitas į Lietuvą, užmezgant kontaktus daug potencialo turinčioje digitalizacijos (skaitmeninimo) srityje, bei Heseno parlamento pirmininko Norbert Kartman ir Heseno finansų ministro Thomas Schaefer vizitai į Lietuvą. Po šių vizitų apie mūsų šalį nuskambėjo daug pozityvių atsiliepimų. Visų vizitų metu mes jautėme susidomėjimą bei Lietuvos pripažinimą kaip darbščios, kūrybingos, inovatyvios šalies, diegiančios pačias pažangiausias technologijas. Todėl ruošdama bendrą „Europos salono“ renginį, jaučiau visapusišką pagarbą ir Heseno Vyriausybės pagalbą. Kadangi renginio data – vasario 14 d. – sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginiais Lietuvoje, buvo nelengva pasiekti norimų tikslų, teko susidurti ir su kai kuriais nemaloniais trukdžiais. Bet pamiršę visus sunkumus, džiaugiamės puikiu rezultatu ir labai pozityviais atsiliepimais apie renginį. Kokie tolesni Jūsų žingsniai Lietuvos pristatymo, atstovavimo ir populiarinimo link? Gal prasitarsite apie savo ateities planus? Balandžio 1 d. kartu su diplomatinio korpuso kolegomis planuojame Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetuko (NordicBaltic Eight, NB8) forumą. Šio NB 8 forumo tema – „Kaip Šiaurės Europa sprendžia klimato kaitos problemą – tva-

Lietuviai ir G. Gylytė-Hein prisistatė Heseno kanceliarijoje

10 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

rūs sprendimai iš NB 8 valstybių“ (NB 8 Forum III „How Northern Europe deals with Climate Change – Sustainable Solutions from the NB8 States“). Forume dalyvaus aštuoni Šiaurės bei Baltijos šalių diplomatai ir politikai, taip pat svečiai iš pramonės (industrijos) ir verslo sričių. Pradėjus vystyti Kauno technologijos universiteto bei Vidurio Heseno aukštosios technikos mokyklos (Technische Hochschule Mittelhessen – THM) mainus, norime toliau aktyvinti svarbius žingsnius bei konkrečius projektus, diegiant dualaus mokslo ir švietimo sistemas Lietuvoje. Frankfurte veikia daugiau nei 400 bankų ir finansų institutų, beveik 80 000 žmonių dirba finansinių paslaugų srityje. Šis miestas siekia įsitvirtinti ir kaip ES finansinių technologijų centras. Vilnius po Londono jau šiuo metu lyderiauja pagal geriausią aplinką finansinių technologijų startuoliams. Pastarieji ieško išėjimo ne tik į Berlyną, bet ir į Frankfurtą. Todėl viena iš mano būsimos veiklos gairių bus bendradarbiavimas finansinių technologijų srityje bei naujų įmonių ir investicijų pritraukimas. E. Kislych-Šochienės, A. Šocho, Pia R. nuotr.


Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Vasario 15 dieną Vokietijos lietuvių centre Hiutenfelde, Renhofo pilies salėje, buvo minimos dvi reikšmingos sukaktys – Lietuvos 102-asis ir lietuvių Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde 70-asis gimtadieniai. Dar prieš oficialią dalį iš saugumo konferencijos Miunchene atskubėjęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nestokojęs humoro, prisėdo prie renginiui paruoštų būgnų Renhofo pilyje ir taip sukūrė pakilią atmosferą. Tarp garbių svečių – ir buvę mokiniai Akademinė renginio dalis buvo pradėta abiejų šalių – Lietuvos ir Vokietijos – himnais, svečius, kurių buvo pilna salė, sveikino gimnazijos direktorė Rasa Weiß ir Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas. Renginyje dalyvavo ir Heseno žemės švietimo ministras prof. dr. Ralph Alexander Lorz, Lampertheimo miesto meras Gottfried Stoermer, Bavarijos mokslo akademijos prezidentas prof. dr. h. c. Dietmar Willoweit, Bergštrasės apskrities viršininkas Christian Engelhardt, Bergštrasės apskrities viršininko pavaduotojas Heinz Klee, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius, pasaulio lietuvis Marijus Gudynas, Lietuvos ambasados Vokietijoje ministras patarėjas Martynas Lukoševičius, pirmoji sekretorė Edita Razmėnaitė, Lietuvos Respublikos garbės konsulė Vokietijoje Gabrielė Gylytė-Hein, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir kiti. Šis šventinis renginys išsiskyrė ir buvusių gimnazijos mokinių, atvykusių specialiai paminėti šio gimtadienio, gausa. Tarp jų buvo Lietuvos ir Vokietijos istorikas Arthur Hermann, vasarį šventęs savo 76-ąjį gimtadienį. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius dėkojo visoms kartoms, įkūrusioms ir puoselėjusioms Vasario 16-osios gimnaziją ir net dukart pabrėžė: „Esate įsipareigoję išlaikyti tai, ką garbingai pasiekėte. Istorija įpareigoja...“ – kalbėjo ministras. Po trumpos kalbos ministras už nuopelnus Lietuvai įteikė medalį

DU SVARBŪS LIETUVAI GIMTADIENIAI, DVI SVARBIOS PROGOS ŠVĘSTI užsienio lietuvių atstovui dr. Vincui Bartusevičiui. Svečiai sveikino naująją gimnazijos direktorę R. Weiß džiaugėsi glaudžiu, šiltu bendradarbiavimu, puoselėjama kultūra ir tradicijomis. Garbūs svečiai vokiečiai, kurių dalis nėra praleidę nė vieno minėjimo ar svarbios Lietuvai šventės, gimnazijai suteikė neįkainojamo švietimo brangakmenio vardą, pavadino ją regiono centru ir pabrėžė metai iš metų puoselėjamą nuoseklų bendradarbiavimą su gimnazijos bendruomene bei Vokietijos lietuvių bendruomene. Bavarijos mokslo akademijos prezidentas prof. dr. h. c. Dietmar Willoweit išsamiai pristatė istorinius įvykius ir jų seką, kryptingai vedusius Lietuvą nepriklausomybės link ir pabrėžė, kad Lietuva yra ten, kur gyvena lietuviai.

Prof. dr. dr. h. c. Dietmar Willoweit skaitė išsamų pranešimą VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 11


Ministras prieš oficialią dalį prie būgnų Renhofo pilyje

Renginį pradėjo R. Weiß ir A. Hermanas

Tarp renginio dalyvių – gausus būrys buvusių mokinių

12 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

Sužavėjęs kultūrinis pasirodymas Renginio metu tradiciškai pasirodė Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai – vokalinis ir instrumentinis ansambliai bei tautinių šokių šokėjai (mokytojai – Gintaras ir Audronė Ručiai). Savo instrumentinius ir vokalinius gebėjimus pristatę moksleiviai dovanojo už širdies griebiančias dainas. Vieną dainą apie Lietuvą nuoširdžiai ir be galo patriotiškai atliko ir vokietis, išmokęs lietuvių kalbą. Šis pasirodymas nepaliko abejingų ir nugulė į daugelio svečių telefonų atmintį. Įspūdingai lietuvišką eilėraštį apie gimtinę ir jos išskirtinumą deklamavo ir mažiausieji gimnazijos moksleiviai – šeštokai Monika Lėja Poviliūnaitė ir Adomas Kavaliauskas. Akademinės dalies metu įteikta 2013 m. Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Jablonskytės-Caspersen įsteigta Vasario 16-osios vardu pavadinta stipendija. Šiais jubiliejiniais metais už mokyklos garsinimą stipendija įteikta dvyliktokui Ruben Werle. Konkurso gimnazijos jubiliejiniam logotipui sukurti nugalėtojais tapo Aleksandras Kučys (I-oji vieta), Friedthjof Schiffmann (II-oji vieta) ir Hilard Schiffmann (III-ioji vieta), jie džiaugėsi Andriaus Šmito atminimo piniginėmis premijomis. Direktorė R. Weiß įvardijo konkurso idėjos autorę – dailės mokytoją Ainą Janulionienę ir premijų fundatorę – anglų kalbos mokytoją, A. Šmito žmoną – Mariją Dambriūnaitę-Šmitienę. Renginio pabaigoje išskirtinai šiai progai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio etiudą skambino Lietuvos Respublikos garbės konsulė Vokietijoje, pianistė G. Gylytė-Hein, kurios atlikimas vilkint tautinį kostiumą buvo palydėtas garsių aplodismentų. Įkvepiantis pamokslas Minėjimas persikėlė į Hiutenfeldo Jėzaus Kristaus Širdies bažnyčią, kur ekumenines pamaldas laikė ir bendrystę kartu su tikinčiaisiais skleidė katalikų kunigai dr. Virginijus Grigutis ir Antanas Karčiauskas iš Kelno bei evangelikų dvasininkas Reinald Fuhr. Gimnazijos misija puoselėti krikščioniškas vertybes ir tradicijas, nepriklausomai nuo pasaulėžiūros ir tautybės diegti atsakingumą, saugant savo identitetą ir kultūrą, būtent todėl moksleiviai dažnai dalyvauja pamaldose, jose patarnauja. Dalijamės su skaitytojais kunigo dr. V.


Grigučio pamokslu „Su mumis elgėsi labai draugiškai“ (plg. Apd 28, 2), pasakytu ekumeninių pamaldų Lietuvos valstybės atkūrimo šventės proga metu: Skaitinyje iš apaštalų darbų skaitome pasakojimą apie tai, kaip apaštalas Paulius kartu su savo bendrakeleiviais išsigelbėja iš skęstančio laivo ir yra svetingai sutinkamas vietos gyventųjų Maltos saloje. Jiems suteikiamas prieglobstis, maistas ir nakvynė. Šiandien daugelis žmonių susiduria su panašiais sunkumais, leisdamiesi į pavojingas keliones sausuma ir jūra, bėgdami nuo gamtos nelaimių, karo ir skurdo. Jų gyvenimai taip pat priklauso nuo didžiulių galybių, kurioms būdingas šaltas abejingumas,– tai ne tik gamtos jėgos, bet ir politinės, ekonominės bei žmogiškosios galybės. Šaltas abejingumas, kuris pasireiškia tuo, kai vilties netekusiems žmonėms parduodamos vietos į nesaugius laivus; abejingumu paženklintas sprendimas nesiųsti gelbėjimo laivų ar paprasčiausiai juos nukreipiant atgalios. Čia paminėta tik keletas atvejų. Būdami krikščionys kokį kelią mes renkamės: šliejamės prie šalto abejingumo, ar pasirodome esą „labai draugiški“? Žmogiškas svetingumas turi ribas. Mes esame svetingi tik tiems, kuriuos mėgstame, su kuriais bičiuliaujamės. Mes pasikviečiame tam tikrus žmones į namus, nes tai mums malonu ir miela. Mūsų svetingumas reikalauja pagarbos, mandagumo ir dažnai gero vyno butelio. Ir čia nieko nėra blogo. Krikščioniškas svetingumas, apie kurį kalbėjo Kristus, daugybę kartų pranoksta tai, prie ko esame įpratę. Tai svetingumas, atveriantis duris tiems, kurie nepriklauso mūsų draugų būriui, kurie neatneša mums dovanų, nereiškia pagarbos, negarantuoja geros nuotaikos. Šis svetingumas susijęs su Jėzaus meilės samprata. Meilės, kuri reikalauja daugiau nei džiuginti tuos, kuriuos mylime. Tai besąlygiška dovana, o ne sąlyginiai mainai. Kai yra priimami prašalaičiai. Toks radikalus svetingumas atrodo neįmanomas, o gal net yra atgrasus, galbūt todėl, kad norime saugoti savo naują staltiesę ar šeimos ramybę. Tačiau būtent jis yra būtinas siekiant tarpusavio žmonių vienybės.1 (Parengta pagal medžiagą, skirtą Maldos už krikščionių vienybę savaitei 2020. Tema: „Su mumis elgėsi labai draugiškai“ (plg. Apd 28, 2), www.katalikai.lt ir A. Naviko, „Besąlygiškas svetingumas“, www.bernardinai.lt).

Vasario 16-osios gimnazijos moksleivių ansamblis

Vasario 16-osios gimnazijos svečiai su buvusiais mokiniais

Stipendija įteikta dvyliktokui Ruben Werle VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 13


Grupė „Biplan“ Hiutenfelde

Vakaro koncerte – Vokietijos lietuvis su grupe Trečioji minėjimo dalis – vakaronė – persikėlė į Hiutenfeldo bendruomenės namus, kur gausiai susirinkę lietuviai galėjo įsigyti lietuviško maisto, pabendrauti neformalioje aplinkoje ir išgirsti specialiai jiems dedikuotą grupės „Biplan“ koncertą. Vakaronę pradėjo ir susirinkusiuosius sušildė nepailstantys Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai – vokalinis ir instrumentinis ansambliai bei tautinių šokių šokėjai drauge su mokytoju Gintaru Ručiu, kuris šįkart ne tik nuostabiai

Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb. Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com

www.dolmetscher-venckus.de 14 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

akompanavo, bet ir su dideliu polėkiu virtuoziškai valdė ne vieną muzikos instrumentą. Vakaro sveičiai – grupė „Biplan“ – ne tik linksmino lietuvius, bet ir bendravo su jais prieš koncertą, jo metu ir po jo. Patys nariai dalijosi įspūdžiais su Lietuvos žiniasklaida. „Mums labai gera koncertuoti pas lietuvius užsienyje. Kad ir kur begyventų, lietuviai išsiilgę lietuviškos muzikos, o mes – jų, tad ryšys su publika – visada ypatingas. Didžiulė garbė, kad lietuviai mus kviečia kartu paminėti Lietuvos valstybines šventes. Didžiuojamės, kad galėjome prisidėti ir prie Vasario 16-osios gimnazijos jubiliejaus šventimo – mokyklos, kuri išugdė nemažai Lietuvoje gerai žinomų muzikantų ir gerų mūsų draugų“, – džiaugėsi grupės nariai Maksas Melmanas ir Olegas Aleksejevas. M. Melmano šeima gyvena Vokietijoje, o pats atlikėjas savo gyvenimą yra perskyręs pusiau – didelę savo laiko dalį jis praleidžia Lietuvoje, kurioje koncertuoja, repetuoja, tačiau M. Melmanas neslepia meilės tiek Lietuvai, tiek Vokietijai. Evelinos Kislych-Šochienės, Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės nuotr.


Mindaugas JACINEVIČIUS Internetinėje erdvėje pasirodė VLB bendruomenės narius klaidinantys pareiškimai neva VLB taryba 11.01.20 dienos posėdyje priėmė VLB Statuto pakeitimus pažeisdama demokratijos, atvirumo ir skaidrumo

principus, esą šis pakeitimų projektas nebuvo niekur viešai skelbtas, o VLB nariams buvo atimta galimybė atvirai diskutuoti ir teikti savo pasiūlymus atsinaujinimo siekiančiai Bendruomenei. Šių kreipimųsi iniciatoriai vadina tai pasikėsinimu į demokratiją ir bando suponuoti nuomonę, kad VLB taryba „tyliai pasislėpusi“ neleistinai pakeitė VLB Statutą. Mielieji VLB nariai, kaip VLB Garbės teismo pirmininkas, VLB tarybos narys ir VLB Statuto keitimo komisijos narys, tokius kaltinimus vertinu kaip eilinę šmeižto kampanijos dalį VLB tarybos narių atžvilgiu, nepagarbą jų nuosekliam darbui, siekimą pakenkti bendruomenei ir kurti joje nesantaiką melagingais teiginiais. Apie VLB Įstatų pakeitimus buvo diskutuojama jau 04.02.17 dienos VLB tarybos posėdyje, kuriame buvo nutarta atnaujinti VLB valdymo struktūrą ir

PRANEŠIMAS DĖL VLB STATUTO PAKEITIMŲ

atitinkamai atnaujinti bei patobulinti VLB Statutą. Posėdžio metu buvo išrinkta ir Statuto pakeitimo komisija, kurios nare buvo ir Jurgita Noreikaitė-Pickel. 19.11.17 dienos VLB tarybos posėdyje Statuto keitimo komisija pristatė naują Statuto projektą ir jį detaliai aptarė ne tik su VLB tarybos nariais, bet ir su į posėdį pakviestais VLB apylinkių valdybos pirmininkais, VLB nariais. Be to, visi pateikti pasiūlymai dėl Statuto pakeitimo buvo svarstomi ir 10.03.18 dienos viešame VLB tarybos posėdyje. Po diskusijų buvo nutarta pateiktus pasiūlymus suformuluoti į teisinę kalbą ir susirinkti balsavimui dėl naujų Statuto pakeitimų, tačiau keli planuoti VLB tarybos posėdžiai neįvyko, nes nesusirinko reikiamas VLB tarybos narių skaičius. VLB Statuto pakeitimui yra būtina 2/3 visų VLB tarybos narių dauguma. Posėdis, į kurį susirinko 12 VLB tarybos narių ir buvo galutinai priimti Statuto pakeitimai, įvyko tik 11.01.20 dieną. Priimant sprendimus buvo atsižvelgta į visus tiek VLB tarybos bei valdybos narių, tiek į diskusijose dalyvavusių VLB narių pasiūlymus. Įdomu tai, kad asmenys (D. Schulz, J. Noreikaitė-Pickel, M. Luinys), abejojantys Statuto keitimo „demokratiškumu“, šiose diskusijose patys aktyviai dalyvavo ir teikė savo pasiūlymus. Todėl šių asmenų pasisakymai, neva jie VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 15


absoliučiai nesuprantami. Galbūt VLB Statuto pakeitimo projektas neatitinka jų lūkesčių ar pasiūlymų, tačiau savo asmeninę nuomonę laikyti viršesne už visus VLB narius atstovaujančių VLB tarybos nuomonę yra nekorektiška ir nepriimtina. Naujajame Statuto projekte numatyti šie pakeitimai: §1. Naujo statuto 1 straipsnyje yra aiškiau apibrėžta, kokiais atvejais VLB valdybos nariai turi teisę prašyti padengti jų būtinas išlaidas, susijusias su jų veikla valdyboje, ir kokiu būdu VLB valdybos nariams gali būti skiriama taip vadinama „Ehrenamtspauschale“ pgl. § 3 Nr. 26a EstG. Be to, Statuto 1 straipsnyje kaip vienas iš VLB tikslų yra įvardinamas ir sporto rėmimas. §4. VLB nariais pagal naują Statuto variantą ir toliau galės tapti visi Vokietijoje gyvenantys lietuviai, iš Lietuvos kilę asmenys bei jų šeimų nariai. Tačiau kiekvieno naujo nario priėmimo klausimą spręs nebe VLB apylinkių valdybos, o VLB centro valdyba. Šio pakeitimo tikslas – efektyvesnis ir patikimesnis bendruomenės narių duomenų bazės valdymas. Paraiškos dėl narystės galės būti ir toliau teikiamos tiek VLB apylinkių valdyboms, tiek centrinei VLB valdybai. §5. Naujas Statuto variantas numato, kad VLB narystė (kaip ir ankščiau) gali nutrūkti VLB nario mirties atveju, narystės nutraukimo ar pašalinimo būdu. Tačiau (skirtingai nei ankščiau) VLB nutrukus narystę paties nario iniciatyva narystė baigiasi ne kalendorinių metų paskutinę dieną, einamojo mėnesio gale. Pareiškimas dėl narystės nutraukimo turės būti įteiktas VLB valdybai. §8. Naujame Statuto projekte yra paaiškinama, kad VLB apylinkių oficialus pavadinimas yra „Ortsgruppe“, kurios buvo ir yra atskaitingos VLB centrinei valdybai ir neturi atskiro juridinio statuso. Be to, yra numatyta, kad kuriant naują VLB apylinkę, galutinė sprendimo teisė atiteks VLB valdybai. Tokiu būdu norima išvengti bereikalingų ginčų, kas yra vietovė ir kiek joje apylinkių gali būti. §15. Naujame Statuto projekte buvo išbrauktas teiginys, kad apylinkių valdybos rūpinasi ir į bėdą patekusiais tautiečiais, kadangi to apylinkių valdybos tiesiog neįstengtų fiziškai padaryti. §18. Naujasis Statuto projektas numato, kad VLB apylinkių valdybas bus galima rinkti 1-3 metų kadencijai, priklausomai nuo apylinkių narių susirinkimų sprendimo. Ankščiau apylinkių valdybos buvo renkamos tik vienerių metų kadencijai. VLB tarybos nuomone VLB apylinkių valdybos ne visada yra pajėgios per vienerių metų laikotarpį 16 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ar projektus. §30. Šis straipsnis supaprastina VLB tarybos priimamų sprendimų tvarką. Sprendimus bus galima priimti ir tekstine e-mail forma, ko pasėkoje VLB tarybai nebeliks būtinybės dėl kiekvieno sprendimo vykti į Hüttenfeldą iš skirtingų Vokietijos vietų. Tuo pačiu sumažės ir VLB išlaidos, skirtos tokių kelionių apmokėjimui. Tačiau tokia sprendimų priėmimo tvarka galios tik tiems sprendimams, kuriems užteks ir paprastos tarybos balsų daugumos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Statuto pakeitimui arba jau priimtų sprendimų atšaukimui, kuriems yra reikalinga 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma, galės būti priimami tik tarybos susirinkimuose. § 30 sugriežtina ir sprendimų priėmimo tvarką dėl VLB nekilnojamojo turto disponavimo. Vietoj iki šiol galiojusios 2/3 daugumos, naujajame Statuto projekte numatytas mažiausiai 12 tarybos narių pritarimas. §43. Naujas Statuto straipsnis numato, kad VLB valdyba bus renkama ne vienerių, o trejų metų kadencijai. Esant vienodam balsų skaičiui renkant narius į atitinkamus VLB valdymo organus, pirmenybė bus teikiama ne kandidatui, kuris pagal amžių yra vyresnis, o tam asmeniui, kurio narystė VLB yra senesnė. Kiti, čia neaptarti, pakeitimai yra neesminiai, daugiau kosmetinio pobūdžio, jais siekiant užkirsti kelią įvairiems neaiškumams. Pvz., VLB Statuto 31 straipsnyje nėra įvardinta, kas konkrečiai gali pareikšti VLB valdybai nepasitikėjimą. Naujas statuto variantas patikslina, kad nepasitikėjimą gali pareikšti VLB tarybos dauguma. Šie VLB Statuto pakeitimai dar nėra įsiteisėję ir bus paviešinti, kai jie bus užregistruoti Darmstadto teisme.


STIPRYBĖS PAGRINDAS – KOVOTOJO GENAS Dalytė KAZLAUSKAITĖ

ilgu yra per įvairias mums svarbias šventes būti toli ir kaip norisi būti drauge su tuo, kas supranta tavo kalbą, kultūrą ir papročius. Ir šie jausmai nesvetimi ne vien tik man. Todėl su savo ginklo broliais, lygiai taip pat kaip Jūs, sutarėme, kad kiekvienos valstybinės šventės proga būtinai jungsimės vėl, kad ir kokiame regione bebūtume, susitiksime ir minėsime tai, kas mums yra svarbu.

Kad ir kas bandytų įtikinti kitaip, tai tik įrodo, kad esame vieningi, mums reikia vieniems kitų, o galimybė laisvai švęsti tūkstantmetes šventes įrodo, kad susivieniję dar esame ir velniškai geri kovotojai. Kovotojai, kurie gali atlaikyti bet ką – okupacijas, kalbos draudimus, išgyvenimą bunkeriuose, Sibiro tremtis. Tvirtai tikiu, kad tai tik dėl to, kad turime kovotojo geną1. Geną, perduodamą iš kartos į kartą, dėl kurio mes niekada nebijojome mesti iššūkių ordinams, imperijoms, sąjungoms Šalia privalau paminėar stoti be ginklo prieš tanką.

Šiuo metu Malyje (Vakarų Afrikoje) misiją vykdanti Lietuvos kariuomenės karininkė kpt. ti, kad lietuvis, nešioGreta Žiliūtė drąsiai kalba apie jantis kovotojo geną, ypatingą lietuvio geną, kuriame užkoduota informacija ne tik ne tik stiprus mūšyje, sustiprina lietuvį mūšyje, bet bet ir stiprus dvasia, ir suteikia jam tvirtybės dvasivertybėmis ir intelektu. niame gyvenime, lemia aukštas vertybes ir aštrų protą. Tai – kovotojo genas. G. Žiliūtė Vasario 16-ąją minėjo Miunchene ir lietuviams prasitarė, kad šiemet ji patyrė, kaip norisi per įvairias mums svarbias šventes būti drauge su tuo, kas supranta tavo kalbą, kultūrą ir papročius.

Tik dėl šio geno 20 Lietuvos Tarybos narių 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Tik dėl šio geno vėliau visiškai jauna, daugiausia iš savanorių suformuota Lietuvos kariuome-

Dalijamės su skaitytojais karininkės G. Žiliūtės kalba, pasakyta Miuncheno lietuvių bendruomenės suorganizuotame Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime. Sveiki, mieli tautiečiai! Esu Lietuvos kariuomenės karininkė kpt. Greta Žiliūtė. Visų pirma noriu padėkoti už be galo vertingą galimybę šiandien šią nuostabią šventę švęsti su Jumis. Žinau, kad šioje salėje yra daug garbingų Lietuvos vaikų – mokslininkų, menininkų, aktyvių bendruomenės veikėjų, lenkiu galvą prieš Jus ir didžiuojuosi galėdama būti čia. Man didelė garbė sakyti savo kalbą čia Jums. Nuoširdžiai sveikinu Jus Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga. Tvirtai tikiu, kad ši diena yra nuostabi šventė visiems Lietuvos vaikams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Šiais metais pirmą kartą patyriau, kaip

Kovotojai gali atlaikyti bet ką – okupacijas, draudimus, tremtis VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 17


nė gebėjo apginti iš visų pusių mus puolusius ir nepriklausomybei grasinančius priešus. Kovose dėl tėvynės žuvo 28 karininkai ir apie 6 000 kareivių, 2 000 saksų savanorių, dar apie 2 000 karių mirė nuo žaizdų ir įvairių ligų2 . Liejome kraują trijuose frontuose, bet kovojome ir apgynėme. Ir nors Vasario 16-osios Lietuvos Respublikai buvo skirtas nelabai ilgas gyvavimo laikotarpis, tikiu, kad dėl to paties kovotojo geno buvo sugebėta sukurti kultūrinį, emocinį, motyvacinį ir dvasinį užtaisą, kuris leido iškęsti 50 metų trukusį okupacinį periodą. Tik dėl šio geno ginklu priešintis sovietinei okupacijai pradėjo ir miško broliai. 1944 m. organizuota kova truko iki 1953 m., kai buvo sunaikintos Lietuvos partizanų struktūros. Pirmieji partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 m. vasaros pabaigoje, o vėliau būrėsi į didesnius organizacinius vienetus: formavosi rinktinės, apygardos, sritys. Buvo siekiama suvienyti okupuotoje Lietuvoje veikusias karines teritorines partizanų struktūras, įsteigti organizaciją, kuri politinėmis ir karinėmis priemonėmis kovotų už šalies išlaisvinimą, bei sudaryti bendrą politinę ir karinę ginkluotojo pasipriešinimo vadovybę3. Tik dėl šio geno aštuoni Lietuvos partizanų apygardų vadai 1949-ųjų vasario 16 d. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaraciją. Ši Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje4. Tik dėl šio geno sukūrėme Sąjūdį, gebėjome atkurti savo nepriklausomybę ir išėję beginkliai į gatves stojome prieš

Lietuvos kariuomenės karininkė kpt. G. Žiliūtė

18 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

tankus jos ginti. Tik šis genas mus per trisdešimt metų padarė lygiaverčiais prestižiškiausių tarptautinių organizacijų nariais. Kovotojo genas leidžia šiandien nepriklausomai Lietuvos valstybei žiūrėti tiek nacionalinėms, tiek globalioms grėsmėms tiesiai į akis, nes šiuolaikiniai kovotojai gina ne tik Lietuvos sienas nuo nepriklausomybei vėl grasinančios Rusijos, bet ir visos Vakarų civilizacijos sienas, o įvairiuose pasaulio karštuose taškuose kovoja prieš tarptautinį terorizmą. Tik šis genas mums leidžia pasiekti viską, ko tik panorime tiek tarptautiniu, valstybiniu mastu, tiek kiekvienam iš mūsų individualiai. Gražios Jums šventės, Kovotojai! Rolando Purtulio nuotr. 1 „Kauno diena“ interviu su plk. Ričardu Dumbliausku, „Karių būrio vadas: turime kovotojo geną“, https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ kariu-burio-vadas-turime-kovotojo-gena-907765. 2

Dr. V. Jokubauskas, pranešimas Istorijos konferencijoje, Kauno karininkų ramovė, Kaunas, 2019 m.

3 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir signatarai, http://genocid.lt/muziejus/lt/754/a/. 4

Česlovas Iškauskas, „1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys“, https://www.delfi.lt/ news/ringas/lit/c-iskauskas-1949-m-deklaracija-darvienas-nepriklausomybes-sauklys.d?id=64022436.

Kpt. G. Žiliūtė drauge su I. Petraityte-Lukšiene (kairėje)


ŠVIETIMAS

MOKYKLĖLĖS ĮKŪRĖJA: TEATRAS – SAVAITGALIO MOKYKLOS DOMINANTĖ Dalytė KAZLAUSKAITĖ Nors „Abėcėlės“ veiklos pradžia laikomi 2004 metai, jos įkūrėja – pedagogė, lituanistė Salomėja Böttcher prasitarė, kad viskas prasidėjo dar anksčiau, tada, kai trys mažos mergaitės per Kalėdų šventę labai noriai suvaidino pasakėlę „Kiškio lūpos“. Tada kilo mintis pakviesti daugiau vaikų – prie trijų mergaičių tarsi prie trijų raidžių – A, B, C – prisijungė daugiau

vaikų, didžiųjų ir mažųjų „raidelių“, o tada buvo įregistruota Hamburgo lituanistinė mokykla „Abėcėlė“. S. Böttcher, paklausta apie geriausius prisiminimus iš mokyklinio dešimtmečio, pabrėžė, kad ryškiausi ir kartu smagiausi prisiminimai buvo iš teatrinės veiklos ir spektaklių repeticijų, ji teigia, kad apskritai teatras galėtų būti bet kurios savaitgalio mokyklos dominante, nes jame yra viskas, ko reikia vaiko kalbai: puikus žodynas, dialogai, intonacijų įvairovė, muzika, judesys. Kalbiname S. Böttcher apie „Abėcėlės“ misiją, steigimą, daugiakalbystę ir lūkesčius. Salomėja, esate vienos pirmųjų Europoje lituanistinės mokyklėlės Hamburge įkūrėja. Kas paskatino Jus imtis šios kilnios misijos? Asmeninė patirtis? Prisipažinsiu, kad apie jokią kilnią misiją niekada negalvojau. Tiesiog užsisėdėjau namuose beaugindama dukrą. Mokytojauti visada norėjau, tačiau tai daryti, turint tik vieną mokinę, nelabai įdomu. Esu baigusi pedagoginį institutą, bet mokytojos darbo kaip ir neteko paragauti; po studijų likau dirbti Kalbų katedroje vyr. laborante, o paskui lietuvių kalbos ir metodikos dėstytoja. Mane visada domino dvikalbystės reiškinys, dvikalbio proceso sunkumai ir labiau traukė ne paskaita studentams, o pamoka, mažesni vaikai, kūrybinės užduotys, žaidimai. Pamaniau, kad šeštadieninė mokykla galėtų būti savotiškas mano hobis, būdas patikrinti savo tikrąjį pašaukimą ir pačią save. O ir mintis, kad mokykloje

Mokyklėlės įkūrėja Salomėja Böttcher VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 19


Teatras – savaitgalio mokyklos dominantė

nebus jokio direktoriaus, tikrintojų, nereikės rašyti ataskaitų, kad dirbsi tik taip, kaip sumąsto tavo galva ir pataria širdis, labai patiko. Papasakokite, kaip vyko mokyklėlės steigimo darbai? Ar viskas vyko taip, kaip tikėjotės? Kas atėjo Jums į pagalbą? Mokyklos pradžia net anksčiau nei 2004 metai, ji turbūt prasidėjo tada, kai trys mažos mergaitės per Kalėdų šventę labai noriai suvaidino pasakėlę „Kiškio lūpos“. Tada kilo mintis pakviesti daugiau vaikų. Prie trijų mergaičių tarsi prie trijų raidžių – A, B, C – prisijungė daugiau vaikų, didžiųjų ir mažųjų „raidelių“, o tada buvo įregistruota mokykla „Abėcėlė“. Nors ir norėjau, kad lietuviška mokykla būtų daugiau žaidimas ir pramoga, bet, žinoma, ieškojau ir programos, apčiuopiamų gairių, nuo ko viską pradėti. Išsiunčiau daugybę elektroninių laiškų: kreipiausi į Užsienio reikalų ir Švietimo ministerijas, Pasaulio lietuvių bendruomenę, lituanistines mokyklas Amerikoje, Vasario 16-osios gimnaziją, tačiau atsakymuose buvo tik geri palinkėjimai, o ne konkretūs patarimai. Vokietijoje tokios mokyklos dar neegzistavo, Lietuvoje irgi niekas neturėjo patirties. Iš Švietimo ministerijos atsiųsta programa visai netiko, nebuvo ir tinkamų vadovėlių. Nuotaiką tada man pakėlė laiškai iš Švedijos „Saulės“ mokyklėlės, iš ten sulaukiau vertingų patarimų, susibičiuliavau su jos mokytojomis. Vėliau Europoje lietuviškos mokyklos pradėjo dygti kaip grybai po lietaus, radosi daugiau entuziastų, buvo organizuojami kursai, sulaukėme ir metodinės pagalbos. Patalpas mokyklai „okupavome“ katalikų vyskupijai priklausančiame name, kuriame ilgą laiką buvo ir Hamburgo lietuvių bendruomenės susitikimų vieta. Baldus išprašėme iš vokiškų mokyklų (seni jau buvo gerokai nuzulinti, bet tvirti), beveik pusvelčiui nusipirkome dvi puikias mokyklines lentas. Mokyklėlei atsistoti ant kojų labai padėjo Hamburgo lietuvių savišalpos draugija (pirmininkas P. Biermann). Drauge priėmėte rimtą iššūkį diegti bei pratinti vaikus prie 20 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

lietuviško žodžio, dažnu atveju jiems gyvenant visiškai kitakalbėje aplinkoje? Manau, kad rimtai mokyti, o tuo labiau išmokyti lietuvių kalbos nėra savaitgalio mokyklos užduotis. Tai šeimos, o visų pirma mamos, kilni misija. Žodis kilni čia nėra perdėtas, nes procesas yra ilgas, reikalaujantis pastangų, kantrybės, nuoseklumo, kitų šeimos narių palaikymo. Bet tas kalbos „skiepas“ beveik 100 procentų prigyja ir duoda vaisių. Gal vaikas ir nekalbės sklandžiai lietuviškai, bet kad lietuvių kalba jam taps sava ir reikalinga, tai tikrai. Geriausia dirva kalbos sėklai sudygti – ankstyvieji vaiko metai, amžius iki paauglystės. Paaugliai jau nebesidomi pasakomis, dainelėmis ar žaidimais, linkę neišsiskirti iš bendraamžių būrio, neretas varžosi savo kitoniško (t. y. lietuviško) vardo, kitaip kalbančios mamos ar į svečius atvykusios močiutės. Tačiau paauglystė ilgai netrunka, o jaunuoliai antrosios kalbos mokėjimą jau priima kaip gyvenimo dovaną, privalumą, savo išskirtinumą, ji tampa ir pasididžiavimo dalyku. Manau, kad svarbiausia mokyklos užduotis yra puoselėti draugystės, tapatumo ir bendrystės jausmą. Kaip sekėsi burti mokytojų ir pagalbininkų komandą? Labai džiaugiuosi, kad turėjau visą būrį gerų pagalbininkų, mokytojauti padėjo Raimonda, Jolanta, Edita, Dovilė, Loli-


ta, Kristina, Asta, Aušra. O kokie puikūs buvo vaikų tėvai, visus juos iki vieno gerai prisimenu, nes kartu kūrėme mokyklą, dalyvavome šventėse, meistravome dekoracijas spektakliams, siuvome kostiumus, remontavome klasę, tempėme į trečią aukštą suolus, vykome į keliones, „Draugystės tiltus“, kurie vyko Stokholme, Dubline, Londone, Hiutenfelde. Mokyklėlei visada talkino ir neturintys pedagoginio išsilavinimo žmonės, man padėjo mokytojauti ekonomistė, dailininkė, medicinos sesuo, žurnalistė, režisierė. Visi jie atnešė kažką naujo, jų kūrybiškumas, noras bendrauti su vaikais tik praturtino mokymo procesą. Jokia lituanistinė mokykla negalėtų egzistuoti be tėvų geranoriškumo, pagalbos, palaikymo. Kokie geriausi prisiminimai iš mokyklinio dešimtmečio? Patys ryškiausi ir kartu smagiausi prisiminimai iš mūsų teatrinės veiklos ir spektaklių repeticijų (dėkoju Sergejui, kad užfiksavo šiuos momentus daugelyje puikių fotografijų). Vaikams labai patiko vaidinti kartu su tėveliais arba žiūrėti suaugusiųjų pasirodymą, skirtą jiems. Apskritai teatras galėtų būti bet kurios savaitgalio mokyklos dominante, nes jame yra viskas, ko reikia vaiko kalbai: puikus žodynas, dialogai, intonacijų įvairovė, muzika, judesys. O kur dar visa vaivorykštė emocijų, galimybė vaikui išdrįsti, atsiskleisti, geriau pažinti savo draugą. Mokyklėlė buvo pasikvietusi ir teatro profesionalus – Vilniaus „Lėlės“ teatrą bei Klaipėdos vaikų teatro aktorius.

Spektaklio „Vištytė ir gaidelis“ repeticija

kad jos durys atviros, kad ji vis sukviečia vaikus, buria tėvelius, jai vadovauja sumanios mokytojos, kurios turi savo atspirties tašką, yra vedinos geriausių inspiracijų, įdomių sumanymų. Linkiu „Abėcėlei“ kuo geriausios sėkmės ir ilgų gyvavimo metų. Jei kada nors mano pirmieji mokiniai į šią mokyklą atves savo vaikus, visi lūkesčiai pasiteisins su kaupu. Sergej Šišulin nuotr.

Papasakokite, kiek vaikų pradėjo lankyti mokyklėlę pirmaisiais mokslo metais? Man vadovaujant mokyklėlę ilgiau ar trumpiau lankė pusšimtis vaikų. Pirmaisiais metais susirinko 14 mokinukų, vė liau jų skaičius truputį didėjo, bet niekada neperkopė 20-ies. Buvo vaikų, kurie po mėnesio kito daugiau nepasirodydavo, buvo ir tokių, kurie mokyklėlę lankė ne vienerius metus. Visada turėjome dvi klases: A ir B, o C raidę atidavėme patiems mažiausiems, nes tuo pačiu metu formavosi ir atskira darželinukų grupė, kuri turėjo savo šaunias mokytojas ir veikė savarankiškai. Mokykla po penkiolikos metų. Kokia ji žvelgiant Jūsų akimis? Ar pateisino Jūsų anuomet užsibrėžtus lūkesčius? Kokia „Abėcėlė“ šiandien? Žinau tik tiek,

Hamburgo lietuvė Jūratė VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 21


ŽONGLIRUOJANTI KALBOMIS BERLYNE Romas VENCKUS 2011 m., baigusi socialinės pedagogikos bei žurnalistikos bakalauro studijas Vilniuje, Vaida Ordė žinojo, kad magistrantūros studijas tęs Vokietijoje. Vokiečių kalba ir kultūra nuo pat vaikystės buvo arti lietuvės – ji baigė Vilniaus „Ąžuolyno“ vidurinę mokyklą, kur tuo metu vokiečių kalba buvo sustiprintas dalykas, taigi jos ji mokėsi nuo antros klasės.

tintus metus Berlyne, vis atrandu kažką naujo ir įdomaus, miestas tikrai siūlo daug turiningo laisvalaikio praleidimo būdų ir yra daugiakultūris, o tai man, iš prigimties smalsiai ir aktyviai, yra labai svarbu. Viskas ėjosi pakankamai sklandžiai – gana greitai susiradau butą nuomai, darbą, susipažinau su daugybe įdomių ir šiltų žmonių (su daugeliu iš jų draugystė tęsiasi iki šios dienos), tačiau rudenį prasidėjo labai lauktos vaikų ir jaunimo medijų magistrantūros studijos Erfurto universitete. Buvo gaila palikti Berlyną. Erfurtas – gražus miestas žalioje Tiuringijos žemėje su nuostabiu senamiesčiu bei vienu iš seniausių universitetų visoje Vokietijoje, o ir studijos nenuvylė. Vaikų ir jaunimo medijų (arba medijų pedagogikos) disciplina buvo labai įdomi. Nepaisant to, visada traukė sugrįžti atgal į sostinę, taigi ir sugrįžau iš karto po studijų. Dvikalbystė Man dvikalbystė šeimoje yra didžiausias iššūkis ir kartu didžiausia dovana, kurią tik galiu duoti savo vaikams. Labai domiuosi daugiakalbystės reiškiniu, daug skaitau apie tai. Esu tikra, jei mano vaikai augtų Lietuvoje, taip pat leisčiau juos į daugiakalbį darželį. Juk pirmus trejus metus vaikas net nesuvokia, kad mokosi, jis tiesiog smalsiai tyrinėja jį supantį pasaulį ir sugeria į save daug informacijos, įskaitant ir skirtingas kalbas. Tie, kurie domisi šiais dalykais, žino, kokią didelę naudą vaiko raidai duoda keleto kalbų mokymasis nuo ankstyvųjų

Besimokydama vienuoliktoje klasėje Vaida dalyvavo mokinių mainų programoje Duisburge, bakalauro studijų metu – „Erasmus“ mainų programoje Bylefeldo universitete (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė). V. Ordės sprendimas atvykti į Berlyną buvo racionalus ir apmąstytas. Šiuo metu Vaida – Berlyno lituanistinės mokyklėlės komandos dalis, atsakinga už šios švietimo įstaigos viešinimą ir informacijos sklaidą. Berlynas Į Berlyną atvykau 2013 m. sausį. Buvau nusižiūrėjusi magistrantūros studijas Erfurte nuo 2013 m. spalio, tačiau norėjau atsikraustyti anksčiau – norėjosi patobulinti vokiečių kalbą dar iki studijų bei pagyventi Europos (o gal ir pasaulio) vakarėlių sostinėje bei menininkų mekoje. Dažnai girdžiu žmones sakant, kad iš pradžių šis miestas atrodo šaltas, didelis ir purvinas, kad reikia laiko prie jo priprasti ir jo žavesiui atsiskleisti. Mano atveju buvo kitaip – man šis margas ir laisvas miestas iš karto „prilipo“ (nors ir į jį atvykau patį niūriausią Berlynui mėnesį), čia jaučiausi gerai nuo pat pradžių – šis didmiestis turi ypatingą aurą, kurią iš karto pajaučiau. Patinka čia iki šiol – žinoma, matau viską jau kiek kitaip ir tie susižavėjimo aikčiojimai jau toli, praeityje, tačiau ir gyvendama sep22 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

Dvikalbystė – iššūkis ir dovana

gyvenimo metų. Tai ne vien tik išmoktos daugiau nei viena kalbos, kas šiuolaikiniame globalėjančiame pasaulyje yra tiesiog būtinybė, drauge tai yra ir intelektinė mankšta, dėl kurios sparčiai vystosi vaikų kritinis bei loginis mąstymas, dėmesio sutelkimas, minčių formulavimas, empatija. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ankstyvas užsienio kalbų mokymasis turi įtakos ir sėkmingam kitų dalykų mokymuisi ateityje. Mano asmeniniu pastebėjimu, žmonės (tiek vaikai, tiek suaugusieji), kasdien žongliruojantys keletu kalbų, yra daug empatiškesni, lankstesni, lengviau bendrauja, randa išeitis net pačiose kebliausiose situacijose ir apskritai jų mąstymo procesai daug greitesni. Todėl nuoširdžiai nesuprantu žmonių, kurie


sąmoningai renkasi vaikus užsienio kalbų pradėti mokyti tik pradinėse klasėse (ar dar vėliau) arba lietuvių, kurie, gyvendami užsienyje, nutaria išvis nemokyti vaikų savo gimtosios kalbos, nes: „... o kam jiems tos lietuvių reikės?“. Pamąstymui skeptikams: ar kada esate girdėję ką nors apgailestaujant, kad tėvai juos išmokė savo gimtosios kalbos? Net pats klausimas skamba keistai. O kad neišmokė, neperdavė? Bent aš žinau ne vieną atvejį. Žinoma, tai yra didelis darbas. Net ir šeimose, kur abu tėvai lietuviai (kaip mūsų), reikia įdėti labai daug pastangų, norint išlaikyti tėvų gimtąją kalbą, augant vokiškoje (o Berlyno atveju dar ir multikultūrėje) aplinkoje. Dažnai žmonės klaidingai mano, kad vaikai patys atsirenka kalbas, ir jei namuose kalbama tik lietuviškai, vaikas tikrai irgi gerai kalbės, tereikia griežtai atskirti kalbas viena nuo kitos. Žinoma, čia yra racijos, pati esu šio principo: „vienas žmogus – viena kalba“, – šalininkė, tačiau to tikrai

Berlyno lietuvė su šeima

nepakanka – vaikams reikia užsiėmimų lietuvių kalba, spektaklių, žaidimų ir komunikacijos lietuviškai su bendraamžiais, muzikos, filmukų, knygų skaitymo – kad vaikučiai jaustų malonumą ja bendraudami ir suvoktų, kad tai ne tik ta kalba, kuria kalbama namuose ar pas senelius, o tokia pati funkcionali kalba, kaip ir vokiečių (ar kita), kuria kasdien bendraujama ugdymo įstaigose. Mano nuomone, nelankant nuosekliai lituanistinių mokyklėlių, to pasiekti praktiškai neįmanoma.

Lietuviai Vokietijoje Galima sakyti, jie patys mane atrado. Vos atvykusi į Vokietiją, vienoje Berlyno lietuvių grupėje socialinėse medijose parašiau, kad esu Berlyne naujokė ir ieškau buto. Buvau pakviesta prisidėti prie Berlyno lietuvių bendruomenės organizuojamos Atvelykio šventės. Iš pradžių į tai žiūrėjau gana skeptiškai, tačiau smalsumo vedina nuėjau į jų valdybos susirinkimą, kuriame susipažinau su viena Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) nare. Ji mane pakvietė prisijungti prie Vokietijos lietuvių jaunimo veiklų (tuo metu organizacija buvo po didžiulių pokyčių ir konstravo sistemą iš naujo, tai ir mane „užverbavo“ tame dalyvauti). Kadangi beveik visi valdybos nariai tuo metu buvo jau neblogai pažįstami berlyniečiai ir labai patiko jų organizuojamų renginių turinys, sutikau ir įsiliejau į jų veiklas: nuo 2013 m. gegužės iki 2015 m. pavasario buvau VLJS valdyboje. Su nostalgija prisimenu tuos smagius laikus ir labai raginu lietuvių jaunimą, gyvenantį Vokietijoje, įstoti į šios organizacijos gretas. Rinkimai į valdybą – kiekvieną pavasarį. Berlyno lietuvių mokyklėlė Apie mokyklėlę nemažai rašiau praėjusiame „Informacijų“ numeryje. Šiuo metu organizacija išgyvena pakilimą, ją lanko daugiau nei trisdešimt vaikų ir dar yra laukiančių-

Vaida Ordė

jų sąrašas. Mano nuomone, išskirtinė ji tuo, kad veikia tėvų iniciatyva ir viskas čia paremta savanorystės principu – mokytojauja pačios mamos bei kiti Berlyno lietuviai. Sėkmės indikatorius tikriausiai yra didelė tėvų motyvacija, adekvatus užduočių ir veiklų pasiskirstymas tarpusavyje ir tai, kad mokiniams, mokytojams ir tėvams čia susirinkti yra smagu. Stengiamės parodyti, kokie esame: puoselėjantys lietuvybę ir drauge atviri pasauliui. Na, o mūsų transliuojama žinutė yra apie tai, kad būti dviejų (ar daugiau) kultūrų dalimi yra ne trūkumas, o privalumas. Ir kad kiekviena kalba, tarp jų ir lietuvių, yra džiaugsmas ir turtas, kuris tarnauja mums, o ne atvirkščiai. Asm. albumo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 23


-

KULTURA IR MENAS

VILTIES DESANTO PRISTATYMAS HAMBURGE Diana KISIELIENĖ Hamburgo lietuviams pirmiesiems dr. Inga ArlauskaitėZakšauskienė pristatė dar spaustuvės dažais kvepiančią savo knygą ,,Vilties desantas: JAV radijo transliacijos į Sovietų Lietuvą“. Knygos pristatymo moderatorius istorikas dr. Norbertas Černiauskas kėlė įdomius klausimus, skatino diskutuoti. Pristatyme aktyviai į diskusijas įsitraukė ir daug įdomių faktų pateikė istorikas Andrius Grodis.

informaciją už geležinės uždangos atsidūrusioms valstybėms. Laisvosios Europos radijo ir Laisvės radijo stotys buvo įsteigtos 1950 m. kaip viešosios organizacijos. 1951 m. vasario 16 d. JAV valstybės departamento radijas ,,Amerikos balsas“ pirmą kartą transliavo laidą, rengtą specialiai sovietinei Lietuvai. Lietuviai, nepaisydami pavojų, buvo patys ištikimiausi Vakarų radijo stočių klausytojai. Besiklausantys ,,priešiškų balsų“ siekė gauti objektyvios informacijos ir sužinoti apie gyvenimą Vakaruose, nes ten turėjo giminaičių. Prie radijo transliacijų Lietuvai labai prisidėjo išeiviai. Jie nuolat kėlė klausimą, kada Lietuvoje bus pradėtos Laisvosios Europos radijo transliacijos. Buvo siekiama, kad į Lietuvą transliuotų Laisvosios Europos radijas, transliavęs Satelitinėms šalims. Laisvės radijas transliavo tik į So-

Hamburgo lietuviai – pirmieji į rankas paėmę Vilties desantą

Susirinkusiuosius domino tai, kas autorę paskatino parašyti šią knygą. I. Arlauskaitė-Zakšauskienė pasakojo, jog jai išvykus stažuotis į Stanfordo universitetą, vienas profesorius parodė tik ką Huverio institutui perduotą didžiulę Laisvosios Europos radijo kolekciją. Joje buvo labai daug įdomių, su Baltijos šalimis susijusių dokumentų. Visai netikėtai atradusi šį archyvą ir peržiūrėjusi pirmąsias bylas, knygos autorė pastebėjo, kad Lietuvoje tokia tema iki šiol dar nenagrinėta. Jos nuomone, tema itin svarbi, nes radijo transliacijos JAV vyriausybei ir kitoms vakarų šalims padėjo ideologinėje kovoje su komunistiniu režimu. Visa surinkta informacija virto I. Arlauskaitės-Zakšauskienės daktaro disertacija, o vėliau knyga. Autorės knygoje ,,Vilties desantas: JAV radijo transliacijos į Sovietų Lietuvą“ kalbama apie kelias radijo stotis, transliavusias 24 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

vietų Sąjungos respublikas, todėl lietuvių išeiviai nenorėjo jo transliacijų – taip esą būtų pripažįstama, kad Lietuva yra Sovietų Sąjungos dalis. Tiriant JAV radijo transliacijas į Sovietų Lietuvą, autorės teigimu, atskleidžiama radijo stočių, kaip politinio karo priemonės, svarba Šaltojo karo metais. Radijas turėjo transliuoti informaciją ir aštriai kritikuoti komunistinę santvarką bei sovietų valdžią. Taip buvo siekiama sukelti žmonių nepasitenkinimą, skatinti kritinį mąstymą, nuolat priminti didingą Lietuvos istoriją, todėl Sovietų Sąjunga intensy-


viai kovojo prieš Vakarų radijo transliacijas. Pagrindinė ir labai brangiai kainuojanti kovos priemonė buvo Vakarų radijo signalo slopinimas. Tačiau JAV technologijos vystėsi labai sparčiai, o Sovietų Sąjunga nespėjo tobulinti radijo signalo slopinimo technologijų, todėl prarado informacijos kontrolės monopolį. I. Arlauskaitė-Zakšauskienė pateikė įdomią informaciją apie tai, kaip buvo sužinoma, ar radijo laidos pasiekia klausytoją ir kiek jos yra klausomos. Laisvosios Europos radijo vadovybė tam skyrė daug dėmesio, nors viešos gyventojų apklausos apie jų užsienio radijo klausymo įpročius tuometinėje Sovietų Sąjungoje buvo neįmanomos. Autorė pasakojo, kad Europoje buvo sukurtas tinklas institutų, kurie apklausė iš Sovietų Sąjungos respublikų, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją, išvykstančius asmenis (žinoma, per neoficialų pokalbį, žmonės dažniausiai nesuprasdavo, ko jų klausia, klausimyną buvo sudarę specialistai). Ataskaitose, pateikiamose Laisvosios Europos radijo vadovybei, buvo nurodoma klausytojų amžiaus grupė, veikla, klausymo tikslai, požiūris į Vakarų radijo laidas. Informacija buvo kaupiama ir apdorojama Masačusetso institute, kuris tam buvo sukūręs specialią mašiną – Sovietų Sąjungos auditorijos simuliantą. Kai 1989 m. Sovietų Sąjungoje buvo atlikta pirma reprezentatyvi visuomenės apklausa, pasirodė, kad duomenys, gauti Vakaruose per pastaruosius beveik tris dešimtmečius, buvo visiškai teisingi. Vakarų radijo auditorijos analizės tyrimai parodė, kad pagrindinis klausytojas Lietuvoje – maždaug vidutinio amžiaus vyras, dažniausiai turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis mieste. Per I. Arlauskaitės-Zakšauskienės knygos ,,Vilties desantas: JAV radijo transliacijos į Sovietų Lietuvą“ pristatymą buvo pateikta daug įdomių faktų, paminėti kai kurie iki šiol tebegyvuojantys mitai. Paneigtas bene reikšmingiausias, daugiausia diskusijų sulaukęs ir nuoskaudų palikęs mitas, kad esą žmonės girdėjo per ,,Amerikos balso“ radiją, kad partizanai buvo raginami kovoti ir laikytis, Amerika greitai ateis į pagalbą. Autorė pateikė net tris svarius argumentus, įrodančius, kad tai netiesa ir toks pažadas net negalėjo būti paskelbtas per radiją. Pristatyme dalyvavo ypatinga viešnia Marija Dambriūnaitė-Šmitienė, sutikusi pasidalinti prisiminimais apie tėčio Leonardo Dambriūno darbą ,,Amerikos balso“ redakcijoje. M. Dambriūnaitė-Šmi-

Knygos pristatymą moderavo dr. N. Černiauskas (dešinėje)

tienė prisiminė, kaip juos dar vaikus tėvai pasiimdavo į redakciją. Labiausiai, pasak viešnios, vaikai laukdavo švenčių, kai ,,Amerikos balso“ redakcijoje jie deklamuodavo eilėraščius. Vaikų jaudulys būdavo begalinis, nes jie deklamuodavo ne tik visai Lietuvai, jie deklamuodavo savo dėdėms, tetoms bei artimiesiems, likusiems Lietuvoje, su kuriais negalėjo pasimatyti ir laisvai bendrauti. M. Dambriūnaitė-Šmitienė sakė, jog jie sulaukdavę laiškų iš artimųjų, kuriuose būdavo subtiliai užsimenama, kad jie klausė transliacijų ir girdėjo vaikus deklamuojant. Dalyvavusieji I. Arlauskaitės-Zakšauskienės knygos ,,Vilties desantas: JAV radijo transliacijos į Sovietų Lietuvą“ pristatyme aktyviai įsiliejo į diskusijas, dalinosi prisiminimais. Vakaras buvo jaukus ir įsimintinas, nes dauguma išgyveno šį laikotarpį: vieni patys klausė radijo transliacijų, kiti prisiminė, kaip buvo tildomi tėvų, nes dėl prasto radijo signalo ir trikdžių buvo sudėtinga girdėti transliuojamas laidas. Knygos autorės nuotr.

Dr. I. Arlauskaitė-Zakšauskienė pristatė savo naujausią knygą VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 25


SMUIKININKO NAMAI – LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Trumpas pasisveikinimas su smuikininku Benu Gocentu, kuris kūrybinius namus atrado ir įsikūrė Hamburgo katalikų sielovados patalpose. Lietuvis smuikininkas šiuo metu smuiko bakalauro studijas kremta Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje, pas profesorių Sebastian Schmidt. Užsienis Gimiau, augau ir mokiausi Vilniuje, baigiau Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Mokiausi griežti smuiku ir nuo pat pirmųjų klasių galvojau apie tolesnį studijų kelią užsienyje. Sprendimui išvažiuoti studijuoti į užsienį įtaką nuolatos darė mane supusi aplinka. Visą laiką aktyviai lankiausi užsienio muzikantų koncertuose ir dalyvavau užsienio profesorių meistriškumo kursuose. Juose susipažinau su nepaprastai aukšto lygio profesoriais, pavyzdžiui, B. Brovtsyn ar M. Piketty, pas kuriuos pamačiau, kaip skirtingai galima mokyti grojimo. Taip pat, manau, didelę įtaką, galbūt ir pasąmoningai, padarė bendras konsensusas mokykloje, kad po mokslų išvažiuoti mokytis į užsienį yra labai naudinga ir netgi skatintina. Nors ir negaliu visiškai sutikti, kad tai geras sprendimas visais atvejais, aš pats tikrai nesigailiu, kad taip pasielgiau. Hamburgas Šiuo metu labai daug laiko praleidžiu Hamburgo katalikų sielo-

Smuikininkas Benas Gocentas

26 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

vados patalpose ir už tai esu labai dėkingas visai bendruomenei. Patalpose man buvo suteikta galimybė praktikuotis, kai to negaliu daryti akademijoje. Kadangi mano akademijoje yra neįprastai mažai klasių neproporcingai dideliam studentų skaičiui, šia privilegija naudojuosi pakankamai dažnai. Kartu džiaugiuosi, kad įsitraukiu ir į bendruomenės gyvenimą. Su Akvile Kalinaite (beje, ir mano kaimyne!), kuri yra labai aktyvi bendruomenės narė, jau esu porą kartų pagrojęs bendruomenės renginiuose. Būtent Akvilė mane supažindino su bendruomene ir esu jai už tai labai dėkingas! Be to, kad turiu daugiau galimybių lavinti grojimą smuiku ir dalyvauti bendruomenės veikloje, labai džiaugiuosi, kad susipažįstu su tiek daug linksmų, geranoriškų ir ypač patriotiškų lietuvių! Atvažiuodamas čia nesitikėjau, kad mane sups tokia lietuviška aplinka ir girdėsiu tiek daug gimtosios kalbos. Labai tikiuosi, kad visi lietuviai užsienyje turi galimybių dalyvauti ir prisidėti prie tokių lietuvių bendruomenių, nes, manau, tai tikrai atneša džiaugsmo. O Lietuva? Gyvenimas Hamburge mane skatina ne tik siekti daugiau savo specialybėje, bet ir plačiau pažvelgti į muzikinį pasaulį, tačiau kol kas vis tiek neįsivaizduoju gyvenimo be Lietuvos. Manau, kad klasikinė muzika Lietuvoje yra labai aukšto lygio. Mes turime ypač gerų muzikantų bei jaunų, užsidegusių žmonių su naujomis idėjomis. Asm. archyvo nuotr.


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

NACIONALINIO MANHEIMO TEATRO ŠOKĖJŲ REPETICIJOJE Justinas GEČAS Jaukų sausio 29-osios vakarą gimnazijos ansamblis, lydimas vadovų Gintaro ir Audronės Ručių, surengė išvyką į Manheimo šokių studiją, įrengtą Kėfertalio mikrorajone. Prieš tai pasmaguriavę, mokiniai stebėjo Nacionalinio Manheimo teatro artistų modernaus šokio repeticiją. Žiūrovai mėJustinas GEČAS 11 ir 12 klasių Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai lankėsi Franfurto prie Maino Gėtės universitete. Juos lydėjo kelionę organizavusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia. Mokinius šiltai pasitiko Empirinės kalbotyros instituto Kalbotyros ir kultūroligijos fakulteto dėstytoja dr. Vaida Našlėnaitė Eberhardt ir du jos studentai Mortimeris ir Vanesa. Iš pradžių svečiai apsilankė universiteto bibliotekoje. Vėliau gimnazistai turėjo progą pasižiūrėti, kaip yra ruošiamasi įgyvendinti vieną iš didžiausių projektų – Kristijono Donelaičio „Metų“ skaitmeninimą. Gimnazistai klausėsi dėstytojos prof. dr.

Išvyka į Manheimo šokių studiją

gavosi dar kol kas niekieno nematytu pasirodymu, kurį kūrė net keturi choreografai. Šio šokio spektaklio premjera vyko vasario mėnesį Nacionaliniame Manheimo teatre. Autoriaus nuotr.

GIMNAZISTŲ IŠVYKA Į GĖTĖS UNIVERSITETĄ Jolantos Gelumbeckaitės paskaitos apie senosios lietuvių kalbos tekstyną „SLIEKKAS“. Universiteto svečiai apžiūrėjo „Metų“ faksimiles, jiems taip pat buvo pristatytos skirtingos šio kūrinio vertimų versijos ir jų skirtumai. Mokiniams išvykos metu didžiausią įspūdį paliko tai, kad net taip toli nuo Tėvynės yra dėstoma lietuvių kalba ir kad atsiranda užsieniečių studentų, kurie mielai mokosi mūsų archajiškos gimtosios kalbos. Vaidos Našlėnaitės Eberhardt nuotr.

Gimnazistai Gėtės universitete VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 27


PAMOKA, SKIRTA LIETUVAI Karina VĖLAVIČIŪTĖ 2020-aisiais Vasario 16-osios gimnazijos bendruomenė visus metus švęs mokyklos septyniasdešimtmetį. Be to, tais pačiais metais bus minimas ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Ta proga lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia devintos ir dešimtos klasių mokinius pakvietė į susitikimą su ilgiausiai gimnazijoje dirbančiu žmogumi – mokytoja Maryte Dambriūnaite-Šmitiene. Maždaug prieš trisdešimt metų Vasario 16-osios gimnazija buvo vienintelė lietuviška mokykla laisvame pasaulyje. Tuometiniai mokiniai, anot anglų kalbos mokytojos, domėjosi Lietuvos aktualijomis ir palaikė šalį jai sunkiu laikotarpiu. Žmonės, deja, prisimena tik tuos tautiečius, kurie buvo Lietuvoje ir kovojo už šalies laisvę. Niekas nekalba apie tai, kaip užsienyje gyvenantys lietuviai prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo ir išsaugojimo. Pasak buvusio gimnazijos direktoriaus Andriaus Šmito žmonos, anuomet gimnazijoje nebuvo mokinių, kuriuos būtų reikėję versti kažką daryti dėl Lietuvos. Jie savo noru vyko į demonstracijas, informavo Vokietijos visuomenę apie Lietuvoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, minėjo Lietuvai svarbias datas ir t.t. Papasakojusi savo prisiminimus, M. Dambriūnaitė-Šmitienė moksleiviams parodė senuosius mokyklos metraščius ir gimna-

Susitikime su mokytoja M. Dambriūnaite-Šmitiene

28 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

M. Dambriūnaitė-Šmitienė dalinasi prisiminimais

zijos koridoriuose iškabintas nuotraukas. Visi susidomėję klausėsi, kaip Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo ir išsaugojimo. Frederiko Nader nuotr.


-

BENDRUOMENIU ALEJA

SAUGUMO KONFERENCIJA MIUNCHENE Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ Miuncheno lietuvių bendruomenės nariai – Reda Kaiser, Benediktas Alekna ir Irma Petraitytė-Lukšienė dalyvavo 56-osios Miuncheno saugumo konferencijos rėmuose vykusioje diskusijoje „DEFENDER – apie Europą 2020 ir karinį mobilumą Europoje“. Šie saugumo politikos pokalbiai vyko „Prinz-Carl-Palais“ rūmuose, Miunchene. Diskusijoje kalbėjo LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, dalyvavo – Lietuvos Respublikos ambasadorius Miuncheno LB informacija Vasario 16 d. metinio susirinkimo metu išrinkta nauja Miuncheno lietuvių bendruomenės valdyba ir kontrolės komisija. Miuncheno lietuvių bendruomenės valdybą sudaro:

Miuncheno lietuviai drauge su Ministru ir Ambasadoriumi

Vokietijoje Darius Semaška. Miuncheno lietuvių bendruomenė sveikinosi su dalyviais ir už sveikinimo kalbą Miuncheno lietuvių bendruomenės 75-mečio proga dėkojo Vokietijos Bundestago gynybos komiteto pavaduojančiam pirmininkui prof. Karl Lamers. Asm. albumo nuotr.

IŠRINKTA NAUJA VALDYBA Rolando Purtulio nuotr.

– Irma Petraitytė-Lukšienė (pirmininkė) – Vitalijus Kryževičius (pirmininkės pavaduotojas) – Kristina Kandratavičiūtė (iždininkė) – Rolandas Purtulis (sekretorius) – Viktorija Ramanauskienė (lituanistinės mokyklos kuratorė) – Daiva Zavistauskaitė (kultūra, sielovada) – Antanas Benediktas Alekna (jaunimo reikalų koordinatorius). Kontrolės komisija: Edita Nickuvienė ir Modesta Eidukonytė-Daher.

Miuncheno lietuvių bendruomenės valdyba VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 29


BERLYNO VAIKAMS – ĮDOMIOS PAMOKOS žinojote, kad dirbtinės odos pluoštą galima pagaminti iš ananaso ar net kaktuso minkštimo?

Berlyno mokyklėlėje lankosi įdomios asmenybės

Vaida ORDĖ Berlyno lietuvių mokyklėlė, be įprastinių pamokėlių, vaikams organizavo dar du įdomius renginius. Iš Vilniaus į Berlyną atvyko kostiumų dizainerė Dovilė Cibulskaitė. Menininkė vaikams ir jų tėveliams pravedė odos dirbtuves: vaikučiai turėjo galimybę išbandyti kaip pjaustoma ir karpoma oda, kaip jos gabaliukai sujungimai kniedėmis, tėvelių padedami darbavosi replėmis, plaktukais bei kitais specialiais įrankiais. Renginio metu dalyviai spėjo ne tik po keletą pakabučių pasigaminti, bet tuo pačiu sužinojo daug naujo apie šio darbo specifiką bei įdomių dalykų apie odos ir jos dirbinių gamybą: ar

Vasario 16-osios minėjimas Berlyno mokyklėlėje

30 VLB INFORMACIJOS |02 - 2020 | VASARIS

Vasario 16-tąją šventiškai paminėjome lietuvių liaudies dainų ir sutartinių koncertu – mokyklėlėje viešėjo Berlyne gyvenančios ir laisvalaikiu muzikuojančios merginos – Monika Verbalytė ir Raminta Kurklietytė-Ba. Jos ne tik džiugino susirinkusiuosius gražia muzika, bet dar ir papasakojo žiūrovams apie polifoninės muzikos unikalumą. Tik nedaug tautų pasaulyje jomis gali didžiuotis, ne veltui jos yra įtrauktos į „Unesco“ nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, bei apie skirtingas sutartinių rūšis, kokiomis progomis jos būdavo dainuojamos. Koncertą užbaigėme interaktyviai: susirinkusieji drauge su atlikėjomis traukė lietuvių liaudies dainą „Kanapėlė“ bei smagiai ir trankiai šoko lietuvių liaudies šokį „Šiaudų batai“. Berlyno lietuvių mokyklėlė veikia tėvų iniciatyva bei yra paremta savanorystės principu. Norėdami kurti kuo įvairesni bei kokybiškesnį turinį, nuolat stengiamės į organizacijos veiklų programą įtraukti įdomių lietuviškai kalbančių asmenybių. Giedrės Juškienės nuotr.


Užsakymo Nr. 2020 / 01 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2020 | VASARIS 31


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

Vasario 16-osios gimnazija yra vienas gražiausių pasaulio lietuvių rankomis sukurtų stebuklų, kuris jau 70 metų liudija apie nepaprastą šių karo iš savo namų išvarytų lietuvių meilę ir atsidavimą Lietuvai. Esu nepaprastai laimingas, kiekvieną kartą galėdamas čia atvykti ir įsitikinti kad tas stebuklas tęsiasi ir yra pilnas lietuviško jaukumo, šurmulio bei energijos, kad čia kaip sumanyta prieš 70 metų iš kartos į kartą perduodama lietuvių kalba ir tradicijos, kad čia auklėjami jauni žmonės kursiantys modernią Lietuvos Valstybę. Švęsdamas Vasario 16-ąją ir šios gimnazijos jubiliejų linkiu visiems Vokietijos lietuviams telktis po gimnazijos Pilyje plazdančia trispalve bendram veikimui Vardan Tos. LR URM Užsienio lietuvių departamento

Elino Venckaus nuotr.

direktorius Marijus Gudynas

„Vokietijos LB valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |02 -pasilieka 2020 | VASARIS nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

Profile for VLB  „Informacijos“

VLB „INFORMACIJOS“, 2020 M. VASARIS NR. 02/589  

„Informacijos“ – mėnesinis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vien...

VLB „INFORMACIJOS“, 2020 M. VASARIS NR. 02/589  

„Informacijos“ – mėnesinis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vien...

Profile for vlbe
Advertisement