Issuu on Google+

V O K I E T I J O S L B V A L DY B O S

Informacijos

Informationsblatt der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland e.V.

Nr. 1 (546)

Kovas/März 2013

Šiltų ir saulėtų Šv.Velykų! Erasmus studijos „Svarbiausias Sėkmės raktas – Vokietijoje studijas baigiantis specialistas Greifswaldo universitete karjeros siekia Lietuvoje mes patys“ Interviu su Vasario 16-osios gimnazijos Lietuvaitės studentės įspūdžiai Hüttenfelde vyko kasmetinis | 1 - 2013 institute | kovas 1 absolventu Martynu Lipšiu VLB InformacijosBaltistikos Lietuvos Nepriklausomybės minėjimas


„Svarbiausias sėkmės raktas – mes patys“ – Lietuvos Nepriklausomybės minėjimas Hüttenfelde ........................ 3

Broliai, seserys Kristuje, „Eikite ir padarykite mano mokiniais visas tautas” (Mato 28:19) „Jus aš draugais vadinu“ (Jono 15:1-17)

Vokietijoje studijas baigiantis specialistas karjeros siekia Lietuvoje .... 5 „Erasmus“ studijų metai Greifswaldo universitete: lietuvaitės įspūdžiai ir pamąstymai ...................................... 6

Skulptoriaus Juliaus Radkės darbai puošia ir Lietuvos muziejus ................. 7 Žvilgsnis į pabėgėlių iš Lietuvos gyvenimą Vokietijoje – naujoje dr. Vinco Bartusevičiaus knygoje ......... 8 Mūsų apylinkėse ................................. 8 Jaunimo gretose .................................14 Vasario 16-osios gimnazijoje ............. 14 Jubiliejai ............................................ 17 Mirusieji ........................................... 17 Renginiai | Skelbimai | Žinios ......18

Šių metų liepos mėnesį Pasaulio jaunimo dienose, kai Popiežius susitiks su viso pasaulio jaunimo atstovais Brazilijoje, Rio de Janeiro mieste, nuskambės pirmoji minėta Šv. Rašto ištrauka. Šventėje dalyvaus ir lietuviško jaunimo atstovai; vieni atvažiavę iš Lietuvos, kiti – iš įvairių Pietų Amerikos kraštų, jau trečios ir ketvirtos kartos lietuviai. Antroji Šv. Rašto ištrauka aidės Lietuvos jaunimo dienose Kaune! Tai – dvi ypatingos šventės, kurios įvyks šiais „Tikėjimo metais“. Jaunimui bus proga susiburti, šlovinti Viešpatį vieningoje Bažnyčios bendruomenėje ir siekti tapti tvirtesniais Kristaus mokiniais, sekėjais ir draugais.

Ir Kristaus laikais jauni tikintieji keliavo į tolimus kraštus. Įgaliodamas ir įpareigodamas savo Apaštalus, prisikėlęs Kristus siuntė juos skelbti Evangeliją ir krikštyti visas tautas. Šiais laikais mums nereikia keliauti, kad vykdytume Jo įsakymą. Tos „tautos“, į kurias mes esame siunčiami, yra mūsų šeimos, parapijos bei misijos, bendruomenės ir mokyklos, net ir mūsų draugų rateliai. Popiežius Benediktas XVI ypatingai skatino jaunimą naudotis šių dienų komunikacijos priemonėmis, ar tai būtų socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Twitter“, ar tiesiog internetas, kad vieni kitiems padėtų priartėti prie tikėjimo tiesų ir suprastų, jog Kristus ir Jo Bažnyčia nėra svetimi, bet „draugai“.

Rengdamiesi paminėti Jėzaus Kristaus Kryžiaus kančią ir atšvęsti Jo Prisikėlimo paslaptį maldoje, liturginėse apeigose bei velykinėse tradicijose, prisiminkime, kad mūsų pirmasis tikslas yra „pažinti ir būsimoms kartoms perduoti nekintamą tikėjimą“ (Porta fidei, 8). Ieškokime Viešpaties dvasios ar tai kituose kraštuose, ar čia pat, ir tapkime Jo mokiniais, Jo draugais, liudydami gyvajį Dievo Žodį.

Linkiu Jums palaimintų ir džiugių Šv. Velykų! Pagarbiai Kristuje, Prelatas Edmundas J. Putrimas

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“ Redaktorė Agnė Ručytė

Kalbos tvarkytoja Birutė Augustanavičiūtė

Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 06256 859818 Fax: 06256 217317 redakcija@bendruomene.de

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“! Banko sąskaita: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą. Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.bendruomene.de

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@bendruomene.de

Viršelyje: „Velykiniai margučiai“ Nuotrauka Kristinos Gričienės www.virtuvesfejos.blogspot.com


„Svarbiausias sėkmės raktas – mes patys“

Nuotrauka www.morgenweb.de, © Ja

2013 m. vasario 23 d., šeštadienį, Hüttenfelde vyko tradicinis Lietuvos Nepriklausomybės minėjimas. Lietuviškoje Rennhofo pilyje bei Hüttenfeldo miestelio savivaldybės salėje vykusį renginį organizavo Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) ir Vasario 16-osios gimnazija. Renginyje dalyvavo garbūs Lietuvos ir Vokietijos politikos, meno ir kultūros atstovai: LR Seimo narė Rasa Juknevičienė, LR ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, ev. vyskupas Mindaugas Sabutis (Vilnius), prel. Edmundas Putrimas (Torontas), Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius (Vilnius), garbės konsulas Achim Naumann (Frankfurtas), kunigaikštis Inigo von Urach (Niederaichbach), Europos Parlamento, Hesseno žemės, Bergštrasės apskrities ir Lampertheimo miesto tarybos deputatai, Vokietijos LB apylinkių valdybų ir kitų organizacijų pirmininkai.

A.Šiugždinis ir dr. B. Narkevičienė įteikia prelegentei R. Juknevičienei atminimo dovaną – J. Batūros-Lemke tapytą Rennhofo pilies paveikslą Nepriklausomybės minėjimo programa Rennhofo pilies salėje ankstyvą šeštadienio popietę prasidėjo akademine dalimi. Organizatorių vardu susirinkusiuosius pasveikino Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė pabrėždami, kad „žmonės laimingi gali būti tik gyvendami laisvoje ir jiems patiems priklausančioje valstybėje“. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos ambasadorius Vokietijoje D. Matulionis, toliau sėkmingai darbuotis kuriant vieningą Europą linkėjo Hesseno parlamento narys Frank Sürmann, Bergštrasės apskrities viršininko vardu tarybos narys Volker Buser ir Europos Parlamento narys Michael Gahler. Pagrindinę šventės kalbą pasakė LR Seimo narė, buvusi Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Akademinę minėjimo dalį muzikiniais kūriniais papuošė Gimnazijos mokinių ansamblis. Seimo narė R. Juknevičienė savo kalboje priminė, jog Vasario 16-osios Lietuva atėjo iš sudėtingos istorinės patirties. Tokios Lie-

tuvos, kokiai pagrindus padėjo signatarai 1918 m. vasarį, iki tol nėra buvę – su lietuvių kalba, rašyba, simboliais, modernaus pasaulio struktūromis. Tačiau Nepriklausomybės minėjimo proga prelegentė apie Vasario 16-ąją kalbėjo ne kaip apie istorinę datą, ties kuria jau padėtas istorikų taškas, bet kaip apie tebekuriamą ir besivystantį procesą, kurio sėkmė priklausys nuo daugelio aplinkybių pačioje Lietuvoje ir pasaulyje. Savo pranešime parlamentarė ypatingai pabrėžė Lietuvos energetinės priklausomybės temą: pagrindiniu veiksniu ir saugumo iššūkiu šiandieninei Lietuvai R. Juknevičienė įvardijo energetinį nesaugumą ir didžiulę priklausomybę nuo Rusijos energetinių šaltinių. Ši priklausomybė daro įtaką ekonominiams šalies procesams, turi didelį poveikį Lietuvos politiniam gyvenimui; net žiniasklaida, kurdama viešąją nuomonę, už didžiulias finansines injekcijas atstovauja Rusijos Federacijos interesams. Buvusi Krašto apsaugos ministrė taip pat atkreipė dėmesį ir į besikeičiančią ka-

rinę aplinką Lietuvoje ir jos kaimynystėje: nuo 2007 m. Rusijos Federacija vykdo gana sėkmingą ginkluotųjų pajėgų reformą, jų modernizacija ypač aktyvi šalies vakarinių sienų, t. y. Baltijos valstybių link, įskaitant ir Karaliaučiaus sritį. Čia ypač intensyviai diegiamos pačios moderniausios oro-kosmoso sistemos. Virš Baltijos jūros suintensyvėjo karinės aviacijos skrydžiai, tiek Karaliaučiaus srityje, tiek visoje Vakarinėje Rusijos teritorijos dalyje tebėra dislokuota daug taktinio branduolinio ginklo. Šiuolaikinės mūsų valstybės sėkmingo egzistavimo ir tolimesnio vystymosi garantu prelegentė įvardijo narystę Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. „Nuo to, kiek sėk­mingi bus šie dariniai, tiek sėkmingi būsime ir mes. Prisidėdami prie šių struktūrų sėkmės, stipriname ir savo pačių saugumą. Čia, Vokietijoje, ypač svarbu pabrėžti šią aplinkybę, nes stipri ES yra ir Vokietijos, ir Lietuvos interesas,“ teigė R. Juknevičienė. Kad ir toliau sėkmingai tęstųsi „Vasario 16-oji“, Seimo narė ragina kartu su ES siekti skaidresnės ir demokratiškesnės aplinkos mūsų artimiausioje Rytų kaimynystėje, tęsti esminius, jau pradėtus energetinius projektus ir demonopolizuoti dujų sektorių, kuriame iki šiandienos Rusija yra absoliuti monopolininkė. Tam reikia ne tik pasistatyti  suskystintų dujų terminalą, bet ir sutvarkyti dujų tiekimą pagal ES antimonopolinių direktyvų reikalavimus, t. y. atsisakyti pagrindinio Rusijos energetiniopolitinio įrankio „Gazprom“ dominavimo. Elektros srityje Seimo narė ragina neišsigąsti Rusijos spaudimo ir pradėti Visagino atominės elektrinės projektą. Parlamentarės nuomone, Lietuvai neįvykdžius šio projekto, konkurencinga taps Kaliningrado ato­minė elektrinė, todėl Lietuvos energetinė priklausomybė tik padidės. Taip pat būtini elektros linijų tiltai į ES ir Skandinaviją. „Tačiau pats svarbiausias mūsų sėkmės raktas – mes patys. Į Lietuvos gyvenimą jau pradeda ateiti jaunoji karta. Žmonės, kurie augo, brendo Laisvėje. Su jais neišvengia-

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

3


4

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

Po iškilmingų apdovanojimų Hüttenfeldo katalikų bažnyčioje ekumenines pamaldas atnašavo specialiai į šventę iš Lietuvos atvykęs evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir kunigas Jonas Liorenčas, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams prelatas Edmundas Putrimas, už Vokietijos lietuvių katalikų sielovadą atsakingas kunigas Vidas Vaitiekūnas ir evangelikų liuteronų kunigai Valdas Jelis bei Romas Lechavičius. Sakydamas pamokslą vyskupas kalbėjo apie amžinąsias tiesas pabrėždamas pamatines žmonijos vertybes ir šimtmečiais pagrįstą išmintį. Antroji šventės dalis vyko Hüttenfeldo savivaldybės salėje, kurios sceną meniškai apipavidalino dailininkė Jūratė Batūra-Lemke. Koncertinėje programoje iš visos Vokietijos sugužėjusius lietuvius džiugino Romuvos apylinkės „Kiškių klubo“ vaikai (vadovė Jurgita N.-Pickel), Kölno-Bonnos lietuvių bendruomenės ansamblis „LietVėja“ (vadovė Julita Zubovaitė), Gimnazijos orkestras, vokalinis ansamblis, solistai, tautinių šokių grupė (vadovai Audronė ir Gintaras Ručiai), iš Lietuvos atvykusi folkloro grupė „Sadūnai“. Renginį šmaikščiai vedė Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja Birutė Augustanavičiūtė. VLB Romuvos apylinkė svečius vaišino pačių gamintais gardėsiais ir kava, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga surengė nuotaikingą ir informatyvią viktoriną apie Lietuvą, Vasario 16-osios gimnazijos virėjos svečius lepino šviežutėliais cepelinais. Lietuvos Nepriklausomybės minėjimas Hüttenfelde – kaip visuomet maloni ir nuotaikinga šventė, įdomia programa bei linksmomis pramogomis susirinkti ir vėl paskatinusi daugiau kaip 400 svečių. VLB info

Nuotrauka Agnės Ručytės

mai paspartės krašto modernizacija. Svarbiausių namų darbų už mus neatliks nei ES, nei NATO. Tik mes patys. Vasario 16-osios projektas dar toli gražu nebaigtas. Esame kelyje, todėl nereikia reikalauti, kad jis jau šiandien būtų tobulai užbaigtas“ pranešimą baigė parlamentarė. Savo sveikinime Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis atkreipė dėmesį į glaudžius Lietuvos ir Vokietijos istorinius santykius. Vokietijos Kvedlinburgo vienuolyno analuose 1009 m. pirmą kartą istorijoje paminėtas Lietuvos vardas. Nuo šios datos mes skaičiuojame savo istoriją. 1547 m. tuometinėje Prūsijoje, Königsberge, išspausdinta pirmoji lietuviška knyga – M. Mažvydo „Katekizmas“. Prūsijoje gyveno pirmasis mūsų rašytojas Kristijonas Donelaitis, parašęs pirmąjį grožinės lietuvių literatūros kūrinį – poemą „Metai“. Prūsijoje buvo spausdinamos lietuviškos knygos ir periodinė spauda, kuri buvo kontrabanda vežama į Lietuvą XIX a., kai carinė Rusija ėmėsi brutualios lietuvių kalbos draudimo politikos. Galiausiai, šėlstant Pirmajam pasauliniam karui ir tuo metu Lietuvą valdant vokiečių karinei administracijai, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę būtent Vokietija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi naujai susikūrusią Lietuvos valstybę. „Mūsų valstybių santykių istorijoje, be abejo, buvo ir neigiamų pavyzdžių. Jų neturime pamiršti, tačiau veikiau vadovaukimės teigiamais pavyzdžiais kurdami ateities bendradarbiavimo pagrindus. Šiandien džiaugiamės dalykišku, pragmatišku bendradarbiavimu tarp Lietuvos ir Vokietijos. Politinis Europos Sąjungos projektas suteikė Lietuvai, jos žmonėms, unikalias galimybes kartu su Vokietijos žmonėmis kurti saugią, demokratišką ir klestinčią Europą“ sakė D. Matulionis. Ambasadorius taip pat pasidžiaugė ypatingais pastarojo laiko Lietuvos laimėjimais bei laukiančiais išbandymais: nuo liepos mėn. pirmą kartą istorijoje Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungai; pirmąkart visų Baltijos valstybių istorijoje prestižine Karolio premija apdovanota atstovė iš Lietuvos – LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mūsų valstybės istorija nuo 1918 m. buvo labai įvairi. Buvo tamsių ir gėdingų, buvo didžių ir šviesių puslapių. Visgi, šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad niekada nebuvome tokie saugūs, kokie esame dabar, niekada neturėjome tokių plačių galimybių, kokias turime dabar, Lietuvos įvaizdis niekada nebuvo toks geras, koks yra dabar“ teigė D. Matulionis. Baigdamas savo sveikinimo kalbą, ambasadorius Užsienio reikalų ministerijos „Diplomatijos žvaigžde“ už ypatingus nuopelnus stiprinant Lietuvos ir Vokietijos ryšius apdovanojo lietuvį Wernerį Kiupelį, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukusį į Vokietiją. Žinia, jog Vasario 16-oios minėjimu ne tik prisimenamas ir švenčiamas Lietuvos laisvės atgavimas, bet simboliškai minima ir Vasario 16-osios gimnazijos vardo diena. „Gimnazija yra paties tragiškiausio Vasario 16-osios istorijos tarpsnio kūdikis. Kūdikis, sugebėjęs ne tik išgyventi, bet ir skleisti viltį, tikėjimą, tapęs tarsi simboliu, jungiančiu abi – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – Lietuvas į vieną nedalomą valstybę,“ ypatingą Gimnazijos vaidmenį pasaulyje iškėlė prelegentė Rasa Juknevičienė. Šiais metais Nepriklausomybės minėjimo metu pirmą kartą Gimnazijos istorijoje už išskirtinį indėlį garsinant mokyklos vardą, už labai gerą mokymąsi, už aktyvią visuomeninę veiklą įsteigta „Vasario 16-osios“ vardo stipendija. Pirmąja stipendiate tapo abiturientė Gintarė Dambrauskaitė (plačiau skaitykite 15 psl.). Nepriklausomybės dienos proga pagerbti ne tik Gimnazijos mokiniai, bet ir mokytojai. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio padėkos įteiktos ypatingais nuopelnais mokyklai pasižymėjusioms ilgametėms Gimnazijos užsienio kalbų mokytojoms: anglų kalbos mokytojai Marytei DambriūnaiteiŠmitienei ir prancūzų kalbos mokytojai Brigitte Heidt.

Scenoje Hüttenfeldo „Kiškių klubas“ su vadove Jurgita


Vokietijoje studijas baigiantis specialistas karjeros siekia Lietuvoje

Martynas Lipšys gimė Vokietijoje, lietuvių šeimoje ir visą gyvenimą praleido šioje šalyje. Hüttenfeldo miestelyje 1997 m. baigė Vasario 16-sios gimnaziją. Po privalomos tarnybos 1999 m. pasirinko biologijos mokslus Heidelbergo universitete, nuo 2006 m. – doktorantūros studijas Tübingeno mieste. Kas toliau? Gerai apmokamas specialisto darbas ir sėkminga karjera Vokietijoje? Ne, M. Lipšys savo žinias pritaiko Lietuvoje. Nepabijojęs didelių permainų, čia jis atrado savo sėkmės raktą. Martynas – lietuvis, tačiau negalima sakyti, kad jis grįžo į Lietuvą, nes niekada čia negyveno. Tačiau jis gerai žinojo, kad gyvenime ateis momentas, kai apsistos Lietuvoje. Nuo praėjusių metų vasaros pabaigos M. Lipšys prisijungė prie JAV kompanijos „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinio. Čia Martynas užima projektų vadovo pareigas. Kompanijoje gaminami produktai tampa įrankiais medikų rankose – fermentai (tam tikri baltymai), nukleorūgštys ir įvairūs šių rūgščių ir baltymų dariniai. Medicininiais produktais aprūpinami ne tik universitetai, bet ir pasaulio farmacijos, biotechnologijų įmonės, ligoninių bei klinikų diagnostikos laboratorijos, aplinkos kontrolės institucijos. Kodėl jaunam specialistui nepavyko gauti darbo Vokietijoje? Kodėl jis sėkme vadina atvykimą į Lietuvą bei kodėl užjaučia kolegas, likusius vienoje turtingiausių ES šalių? Visų pirma, kaip sužinojote, kad kompanija Vilniuje ieško biologijos mokslų specialistų? Pamenu, studijų metu kiekvienoje Vokietijos biologijos laboratorijoje buvo galima rasti „Fermento“ katalogų (red. – 2010 m. „Fermentas“ buvo parduotas JAV korporacijai „Thermo Fisher Scientific“). Tiksliai nepamenu, kada pastebėjau, kad „Fermentas“ yra lietuviška kompanija, bet į

Į Lietuvą gyventi ir dirbti išvykęs Vokietijos lietuvis M. Lipšys džiaugiasi savo sprendimu

Nuotrauka iš M. Lipšio asmeninio archyvo

Baigti studijas ir emigruoti į solidų uždarbį siūlančią šalį. Toks scenarijus Lietuvoje nėra staigmena. Martyno Lipšio istorija kitokia. „Daugelis svajoja, kad norėtų dirbti ten, kur atostogauja, pavyzdžiui, turėdami galvoje Majamį, Kaliforniją ar Barseloną. Aš taip pat įgyvendinau savo svajonę, gyvenu savo atostogų krašte, Lietuvoje“, - juokaudamas pokalbį pradėjo Martynas.

ją dar pirmaisiais studijų metais atkreipiau dėmesį. Gal 2007 m. ar 2008 m. į Vokietiją buvo atvykęs Eugenijus Arvydas Janulaitis, tuometinis „Fermento“ mokslo direktorius, kalbėjomės apie karjeros galimybes „Fermente“. Pokalbis ir liko pokalbiu, 2008 m. atėjo krizė, konkrečių sprendimų nepriėmėme, vėliau pamiršau pasiūlymą, be to, tuo metu atsirado kitų prioritetų. Baigiant doktorantūrą Tübingene draugas vėl atkreipė dėmesį į lietuvišką kompaniją. Sako: „Žiūrėk ‚Thermo Fisher Scientific‘ Vilniuje ieško specialistų“. Aš susimąsčiau, ar verta kraustytis į Lietuvą, ar būtų realu man įsidarbinti. Nuvykau į Vilnių pasikalbėti ir gana greitai tapau kompanijos dalimi. Iš esmės buvo kelios priežastys, dėl ko aš iš tikrųjų turėjau važiuoti į Lietuvą. Pirma – labai įdomus darbas. Taip maniau prieš atvykdamas į kompaniją ir, laimei, ši nuostata visiškai nepasikeitė. Dėl to aš labai džiaugiuosi. Darbo atmosfera yra puiki ir aš nei kiek neperdedu. Kita priežastis susijusi su Lietuva. Gimiau Vokietijoje, bet augau ir mokiausi lietuviškoje aplinkoje. Aš norėjau pagyventi Lietuvoje. Anksčiau ar vėliau mano gyvenime tai turėjo įvykti. Kodėl ne dabar?

delė konkurencija pretenduojant į geresnes vietas. Galima eiti dirbti į universitetą, tačiau ten gali dirbti tik 16 metų, tokios taisyklės. Vėliau turi palikti jį, tik vienetai universitete dirba visą gyvenimą. Daug mano kolegų, su kuriais kartu studijavome doktorantūrą Tübingene, dirba prie konkretaus projekto, kurio trukmė – pora ar trejetas metų. Jų darbo vieta finansuojama konkrečiam terminui. Po šio termino jie vėl turi ieškoti naujo projekto, kur galėtų pritaikyti savo žinias. Iš tikrųjų toks gyvenimas yra sudėtingas. Nėra pastovumo. Nuolat žinai, kad po tam tikro laiko turi ieškotis naujos darbo vietos. Tai menkina gyvenimo kokybę. Negali ramiai jaustis finansiniu atžvilgiu, priimti svarbių finansinių sprendimų. Pavyzdžiui, bankas neduos paskolos norint pirkti butą. Sunku kurti šeimą, jei partneris nėra bio­ logas ir jo gyvenime pastovumas vertybių skalėje užima ne paskutinę vietą. Advokatas, dantistas, kirpėjas yra užtikrinti dėl savo darbo tęstinumo, jo visada bus. Kiek­ viename mieste reikės šių specialistų, tad šiuo atžvilgiu biologų profesija specifinė. Čia, Lietuvoje, dėl savo darbo, ateities jaučiuosi saugiai.

Kodėl nesiekėte karjeros jums puikiai pažįstamoje Vokietijoje?

Ar nebuvo sunku palikti Vokietiją, pripažinkime, ne kiekvienas ryžtųsi tokioms didelėms gyvenimo permainoms?

Ten nėra lengva biologui gauti darbą, di-

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

5


Tu turi būti pasiruošęs daryti kažką dėl savo karjeros. Jei būčiau nusprendęs likti Vokietijoje, galbūt būčiau papildęs bedarbių sąrašą. Siekdamas tikslo, tu turi paaukoti kažką, išeiti iš savo komforto zonos. Žmogus turi ieškoti galimybių, rasti išeitį. Galbūt bus nepatogu, įkyrės nauja aplinka, buitinės problemos, ims viršų liūdesys ir mylimo žmogaus ilgesys. Bet tai žingsnis į priekį, ne atgal. Nestovėti vietoje – tai svarbiausias dalykas. Daugelis lietuvių važiuoja į Angliją, kitas šalis, aukoja savo namų komfortą į galimybę svečioje šalyje užsidirbti. Aš atvykau iš Vokietijos į Lietuvą. Kai kurie mano kolegos Vokietijoje neranda darbo, nes negali pakeisti savo aplinkos, nenori kardinalių pokyčių, bijo išvykti į kitą miestą ar šalį, bijo atsiskirti nuo artimųjų, jie tam nėra pasiruošę. Jei pasiryžti tokiam žingsniui, labai svarbu, kad artimas žmogus tave suprastų. Pasikartosiu, kartais reikia išeiti iš savo komforto zonos, kad gyvenimas eitų toliau, kad žengtum tik pirmyn. Universiteto laboratoriją iškeitėte į projektinę veiklą, ar nenuvylė darbo specifika, ar pateisino lūkesčius profesinė veikla? Man labai patinka biologija, atlikdamas tyrimus universiteto laboratorijose praleidau keletą metų (nuo 1999 m. studijų pradžios Heidelberge). Tačiau jaučiu, kad darbas laboratorijose pabodo, noriu daugiau bendrauti su žmonėmis. Be to, mokslinį biologo darbą lydi didelė frustracija, dažnas nusivylimas rezultatais. Mano institute Tübingene, kur dirbau, nepažinojau nei vieno mokslininko, kuris nebūtų frustruotas. Tai būsena, kai tu ilgą laiką sieki konkretaus tikslo, tačiau niekaip nepavyksta jo įgyvendinti. Daugelį aplanko didelis nusivylimas, apatija. Yra posakis, viltis – kvailių motina. Su kiekvienu bandymu tu dar turi viltį. Kartais pasiseka, tačiau mokslinėje veikloje tai reti atvejai. Naujame darbe to nėra. Kažko esminio keisti nenoriu, projektų vadyba „Thermo Fisher Scientific“ kompanijoje yra tai, kas man labai patinka. Žinias, įgytas universitete, pritaikau naujame darbe, kuriame organizacinė veikla bei komandinis darbas – neatsiejama dalis. Šioje sferoje turiu patirties. Studijų metais atstovaudamas Vokietijos lietuvių bendruomenei prisidėjau prie Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso, Europos lietuvių krepšinio turnyro organizavimo. Man toks darbas patinka. Niekada nebijojau atsakomybės. Tad šiuos įgūdžius pritaikau naujoje darbovietėje.

Dabar yra pats laikas atrasti savo stiprybes ir silpnąsias vietas, kad galėčiau tobulėti ir dar labiau prisidėti prie kompanijos gerovės. Kokį įspūdį palieka gyvenimas Vilniuje? Ar nenuvylė miestas, nekilo noras grįžti į Vokietiją? Nemažai Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos absolventų grįžta atgal į Lietuvą, dalis iškart po gimnazijos baigimo, dalis po studijų aukštosiose mokyklose. Čia gyvena aibė bičiulių, tai viena iš priežasčių, dėl ko Vilniuje gerai jaučiuosi. Keista, tačiau gyvenant Lietuvoje man jau viskas buvo pažįstama, niekas pernelyg nenustebino, nors Lietuvoje atostogaudavau tik trumpą laiką vasaromis. Tačiau, tiesą sakant, tas persikraustymas dėl buitinių rūpesčių nebuvo lengvas. Reikėjo išsinuomoti būstą, kurį laiką laikinai buvau apsistojęs pas draugą. Vėliau apsigyvenau Naujininkuose. Šiam rajonui jaučiu tam tikrus sentimentus. Čia, atvykęs į Lietuvą, leisdavau vaikystės atostogas, šiame rajone gyvenau pas gerus tėvų draugus. Ko tik ten neprikrėsdavome, įspūdžių likdavo ilgam, smagu būdavo draugams Vokietijoje papasakoti apie patirtus nuotykius. Vaikystėje atostogaujant Lietuvoje supratau, kad lietuviškai šneka daug žmonių ir tai yra normalu. Suprantate, Vokietijoje lietuviškai kalbėjo tik mano tėvai, jų artimiausi draugai bei Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai. Kaip manote, ar Vilnius taps jūsų pagrindine gyvenimo stotele? Kol kas neskubu išvažiuoti. Bet niekada nežinai, ką tau duos ateitis. Būčiau melagis, jei sakyčiau, kad čia praleisiu visą savo gyvenimą. Ateitis parodys, kaip klostysis mano karjera, gyvenimas, tačiau artimiausiu metu neketinu iš čia išvykti. Renata – mano širdies draugė. Ji – lietuvė. Sudėtinga turėti artimą žmogų Vokietijoje, o dirbti Lietuvoje. Ji netrukus pradės dirbti vaistinėje. Bandau ją įkalbinti, kad grįžtų atgal į Vilnių. Laimei, pigių skrydžių bendrovė leidžia patogiai pasiekti Vokietiją, Bremeno miestą, kur ji gyvena. Mes ne kartą svarstėme jos persikėlimą gyventi į Vilnių. Ko gero, kaip projektų vadovui, tai yra vienas didžiausių mano gyvenime uždavinių, kurį siekiu įgyvendinti. Kalbino Linas Jocius, www.lrytas.lt

„Erasmus“ studijų metai Greifswaldo universitete: lietuvaitės įspūdžiai ir pamąstymai Ne kartą tikriausiai visiems yra tekę girdėti apie Erasmus studijas. Erasmus studijų finansavimo/akademinio mobilumo programa – tai tarptautinė patirtis ir galimybė bent kelis mėnesius praleisti svečioje šalyje: pažinti tos šalies kultūrą, žmones, paskanauti tradicinių patiekalų ir pabūti tos šalies studentu. Būtent Erasmus studijos Greifswaldo Ernsto Moritzo Arndto universitete ir atviliojo mane į šį Vokietijos miestelį. Norėčiau trumpai pasidalinti savo įspūdžiais apie studijas ir lietuvių veiklą čia, Greifswalde. 6

Greifswaldo universitetas ir Baltistikos institutas Dar prieš išvykstant į Erasmus studijas intensyviai ieškojau informacijos apie šį Vokietijos miestą. Prisipažinsiu, tąkart informacijos neteko rasti daug, tačiau faktas, jog universitetas, į kurį vyksiu studijuoti, yra vienas seniausių ne tik Vokietijoje, bet ir Šiaurės Europoje, mane tikrai žavėjo. Ernsto Moritzo Arndto universitetas įsteigtas 1456 m., šimtmečiu ankščiau, nei Vilniaus universitetas (1579 m.). Kodėl šis universitetas yra svarbus mums, lietuviams?

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

Atsakymas labai paprastas – tai vienintelis universitetas visoje Vokietijoje, kuriame galima studijuoti baltistiką kaip atskirą studijų programą. Baltistikos institute dirba 7 darbuotojai, instituto vadovas yra profesorius Stephen Kessler, jam gelbsti sekretorė Heike Christel. Baltistikos institute dėsto Magda Döring, docentė Liana Klein. Ji vokiečių studentus supažindina su Baltijos šalių literatūra. Ir man teko dalyvauti jos paskaitose. Ir liūdino, ir džiugino faktas, jog vokiečių studentai yra pažindinami su Žemaitės kūryba. Sėdint paskaitose vis galvodavau:


Lietuviai nelietuviškoje aplinkoje

Kovas ir laisvė?

Jau nuo senų laikų Greifwaldo Ernsto Moritzo Arndto universitete studijavo lietuviai, kurie ne tik tyrinėjo lietuvių kalbą, literatūrą, bet ir stengėsi ją skleisti vokiečių tarpe. Čia studijavo poetė ir vertėja Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė (g. 1952). Ji iš vokiečių kalbos išvertė žymaus vokiečių rašytojo Hermanno Hessės romaną ,,Stepių vilkas“ (1979 m.). Elvyra Julija Bukevičiūtė (g. 1946) buvo kalbininkė ir istorinės-lyginamosios kalbotyros specialistė. Drauge su R. Eckert ir F. Hinze 1994 m. ji parašė ,,Baltų kalbos įvadą“ („Die baltischen Sprachen: Eine Einführung“). Norėtųsi,

Kovas – pirmasis pavasario mėnuo, turintis daug gražių progų švęsti. Viena jų – Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Kiekvienam lietuviui, nesvarbu, kur jis bebūtų – Vokietijoje ar Lietuvoje – ši šventė turėtų būti svarbi ir reikšminga dėl keleto priežasčių. Pirma, tai šventė, kuri žymi Lietuvos valstybės laisvę. Laisvas yra tas žmogus, kuris yra laisvas ne tik laisvoje šalyje, bet ir laisvas savo mąstymu. Antra, tai šventė, kuri parodo, jog net ir po 50 metų trukusios nelaisvės šalis gali tapti laisva. XXI a., kuomet esame Europos Sąjungoje, nebeliko sienų, judėjimas iš vie-

Studentiškas gyvenimas Vokietijos Šiaurėje, ant Baltijos jūros kranto įsikūręs Greifswaldas yra labai studentiškas, mažas ir jaukus miestelis. Greifswalde vasaros metu kur kas įdomiau: nuostabi gamta, ramybė ir studentai, kurie savaitgaliais „atgaivina“ snaudžiantį miestelį. Kaip ir kiekviename universitete šalia studijų, žinoma, yra ir studentiškas gyvenimas. Šis mažai kuo skiriasi nuo lietuviškojo: vos atvykusi buvau apgyvendinta studentų bendrabutyje. Tiesa, mano būstas nepriminė tipinio bendrabučio – tai maži, kelių butų dviejų aukštų nameliai.

Greifswaldo universitetas – vienintelis Vokietijoje, siūlantis atskirą Baltistikos studijų programą

kad ir dabartiniams lietuvių studentams Greifswaldo universitetas netaptų tik laikina „stotelė“ tarp Lietuvos ir Vokietijos; norėtųsi, kad kiekvienas studentas, atvažiavęs į svečią šalį, įdėtų bent mažytį indėlį į savo šalies kultūros sklaidą svetur.

Nuotrauka: Andrea Dittmar

„Ką jie turi galvoti apie Lietuvą, skaitydami Žemaitės apsakymą ‚Marti‘“? Greta XIX a. lietuvių literatūros vokiečių studentai supažindinami ir su naujesne lietuvių literatūra, pavyzdžiui, daugelio vokiečių studentų labai mėgiama rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūryba (į vokiečių kalbą išversti romanai „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Ragana ir Lietus“). Paskaitų vesti iš Vilniaus universiteto į Greifswaldo universitetą atvyko dėstytojas doc. Artūras Judžentis (abu šie universitetai bendradarbiauja nuo 1967 m.). Docento paskaitose norima pažvelgti į Vokietijos ir Baltijos šalių kultūras, siekiama ieškoti panašumų ir skirtumų. Be viso to, kaip ir pridera tikram Baltistikos institutui, taip pat yra baltų kalbų lektorės: latvių kalbos lektorė Aiga Šemeta ir lietuvių kalbos – Lina Mačiulskienė. Vokietijos studentai gali rinktis – nori studijuoti lietuvių, ar latvių kalbą. Pastebima, jog didesnis susidomėjimas yra latvių kalba. Vokiečiai teigia, esą lat­vių kalba lengvesnė.

nos šalies į kitą tapo kasdieniniu ir jau niekuo nebestebinančiu reiškiniu, nebijokime kurti savosios laisvės. Linkiu Jums laisvės, nesvarbu kur bebūtumėte, visur nešiokitės savo laisvą Lietuvą. Širdyse. Laura Karpavičiūtė

Visai šalia Tauragės, Visbutuose, 1941 m. rudenį sušaudyta apie 900 Tauragėje gyvenusių žydų. Šioje žydų žudynių vietoje jau kuris laikas stovi paminklinis akmuo tragiškiems įvykiams atminti. 2011 m., minint Lietuvos genocido dieną, šalia memorialinio akmens buvo pastatyta menora – simbolinė ir labai gerbiama žydų septynių žvakių žvakidė, kurią pagamino, į Tauragę iš Vokietijos atvežė ir padovanojo jau nuo 1960 m. Vokietijoje gyvenantis tauragiškis skulptorius Julius Radkė. Ši menora – tai ne pirmasis Vokietijos lietuvio Lietuvai dovanotas darbas: Bitėnų kaime esančiame „Jankaus muziejuje“ puikuojasi net devynios menininko skulptūros. Taip pat ir Mažosios Lietuvos etnografiniam muziejui priklausančiam, Klaipėdoje esančiam „Kalvių muziejui“ J. Radkė dovanojo savo meno kūrinių. Skulptoriaus darbai puošia ir Romuvos sodybą Hüttenfelde – parke didingai staugia geležinis Vilkas, prie Vasario 16-osios gimnazijos bendrabučio su Žilvinu šnekučuojasi Eglė žalčių karalienė, „svietą budina“ saulelė iš Donelaičio „Metų“, o gimnazistams moksluose laimę neša netoli mokyklos stovintis pasagų kupolas. VLB info

Julius Radkė gimtoje Tauragėje prie savo sukurtos menoros VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

Nuotrauka Eugenijaus Šalčio

Skulptoriaus Juliaus Radkės darbai puošia ir Lietuvos muziejus

7


Žvilgsnis į pabėgėlių iš Lietuvos gyvenimą Vokietijoje Dr. Vincas Bartusevičius „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945-1951“ Leidykla: Versus aureus. Vilnius, 2012, 608 p. Neseniai pasirodė nauja Lietuvių kultūros instituto vedėjo, ilgamečio Vokietijos lietuvių bendruomenės aktyvisto dr. Vinco Bartusevičiaus knyga apie lietuvių gyvenimą Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945-1951“. Antrasis pasaulinis karas niokojo ne tik Europą, jis skaudžiai paveikė ir lietuvių visuomenę – daugelis pasklido po platųjį pasaulį. Knygos autorius dėmesį sutelkia į daugiau nei 80 000 Lietuvos gyventojų, kurie, karui pasibaigus, atsidūrė Vakarų sąjungininkų kontroliuojamose Vokietijos ir Austrijos zonose ir buvo apgyvendinti DP (angl. displaced persons – išvietintieji) stovyklose. Šis sudėtingas laikotarpis gvildenamas pasitelkiant gausią archyvinę medžiagą, įvairius literatūros šaltinius. Knygos autorius, dr. Vincas Bartusevičius būdamas 5 metų, artėjant antrajai sovietų okupacijai, su tėvais turėjo palikti Lietuvą. Vokietijoje gyveno Eckernfördės, Flensburgo ir Lübecko DP stovyklose. 1950 m. baigė Lübeck-Meeseno stovyklos lietuvių pradžios mokyklą, o 1959 m. Vasario 16-osios gimnaziją. Studijavo sociologiją, istoriją ir psichologiją Müncheno ir Tübingeno universitetuose. Įgijo sociologijos magistro ir humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnius. Nuo gimnazijos laikų aktyviai dalyvauja Vokietijos lietuvių bendruomenės veikloje. Rašo lietuvių išeivijos, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos raidos XX a. pabaigos temomis. VLB info

Knygą įsigyti galite leidyklos puslapyje www.versus.lt

Mūsų apylinkėse www.berlynas.info

Pavasariniai Berlyno pokyčiai

Kartu su pavasariu į Vokietijos sostinę ir į Berlyno lietuvių bendruomenę (BLB) atėjo saulė ir šiluma, pokyčiai bei naujovės. Vasario 17 d. LR ambasadoje įvyko ne tik šventinis Vasario 16-osios minėjimas, bet ir BLB ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga BLB pristatė meno kolekcionieriaus Jono Kazimiero Vilčinsko sudarytą Vilniaus vaizdų litografijų parodą. Susitikimą savo kūrybos bei lietuvių liaudies dainomis papuošė Raminta Kurklietytė. Po šventės minėjimo visų susirinkusių laukė itin atsakinga užduotis – naujos valdybos rinkimai. Senoji valdyba pateikė praėjusių metų finansinę bei renginių ataskaitas, ilgametė BLB pirmininkė Irena Sasnauskienė apžvelgė visą pastarųjų penkerių metų bendruomenės veiklą, padėkojo BLB nariams bei LR ambasadai už bendradarbiavimą ir palaikymą. BLB narių balsų dauguma buvo nuspręsta, jog valdybą reikia išplėsti iki 7 žmonių. Naująja pirmininke tapo ankstesnėje BLB valdyboje jau patirties turinti Vilma Range, pirmininkės pavaduotoja organizaciniais klausimais bei sekretore išrinkta Jolanta Wolff, Ilona Grünke užims pirmininkės pavaduotojos ūkio reikalams pareigas. Alina Spitzer ir toliau tvarkys BLB finansus, Dovilė Šermokas bus atsakinga už viešuosius ryšius, Martinas Krukauskas – už renginių organizavimą, Laurynas Žemaitis – už marketingą. Į kontrolės komisiją išrinkti Sidona Petrauskienė ir Nicolas Winkler. Be ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo Vokietijos sostinė pastaruosius tris mėnesius kvietė berlyniečius lankytis lietuviškuose kultūriniuose renginiuose – sutartinių vakaras su etnomuzikolo8

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

Nuotrauka Dovilės Šermokas

Berlyno LB apylinkė |

Sutartinių vakaras Berlyno lietuvių ratelyje

gais prof. Daiva Vyčiniene ir doc. Evaldu Vyčinu, susitikimas su poete ir rašytoja Jutta Noak. Aktyvių narių iniciatyva įvyko net du lietuviškos muzikos šokių vakarai su tradicine lietuviška virtuve, o sausio pabaigoje tarptautinės „Žaliosios savaitės“ proga svečiuose turėjome naująjį LR žemės ūkio ministrą prof. Vigilijų Jukną. Išsiplėtusi BLB valdyba jau aptarė artimiausius planus ir idėjas bei yra pasiruošusi suorganizuoti Vokietijos lietuvių bendruomenės metinį darbuotojų suvažiavimą šių metų rudenį. Plačiau apie BLB skaitykite mūsų internetiniame puslapyje – www.berlynas.info. Dovilė Šermokas


Pilietiškumo pamokos ir kalbos puoselėjimas Metų pradžioje tradiciškai prisimenama Lietuvos valstybės istorija: Laisvės gynėjų diena, Vasario 16-oji, Nepriklausomybės atkūrimo diena. Kartojami valstybės simboliai – trispalvė, Vytis – giedama Tautinė giesmė. Berlyno lietuvių mokyklėlėje Vasario 16-oji šiemet tapo ypatinga tėvynės istorijos diena: kartu su mokytoja Jurgita vaikai vaizdžiai bandė įsisavinti ilgą Lietuvos istoriją tiesdami šalies laiko juostą. Įsimintinas datas žymėjo knygos, simboliai, žemėlapiai. Vaikai rašė ir piešė svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius. Artėjant pavasariui Užgavėnių dainas šeštadieniais mokyklėlėje pamažu pakeitė pavasario žaidimai, paukščių viliojimai ir jų balsų atkartojimai. Bundančios gamtos šurmulį į mokyklėlę atnešė Kaziuko mugė, kurioje vaikai patys prekiavo, derėjosi ir vienas kitą dosniai apdovanojo. Mugės linksmybes lydėjo rimtas pasakojimas apie Lietuvos globėjui šv. Kazimierui skirtos šventės tradicijas. Tėvelių ir mokytojų rate ne kartą aptarta mokyklėlės pamokų forma, galima sakyti, pamažu nusistovėjo. Berlyno lietuvių mokyklėlė nėra įprasta švietimo įstaiga, tad ir jos veikla nėra tradicinė. Tėveliai ir mamytės – visi yra mokytojai, pas mus skatina-

Frankfurto LB apylinkė |

Berlyne nusidriekė Lietuvos laiko juosta mas visos šeimos dalyvavimas mokyklėlės veikloje. Metai parodė, jog vaikų bei suaugusiųjų bendravimas, dainos ir rateliai, kartu gaminami pietūs, maldelė prieš valgį, gimtadienių paminėjimas labiau suvienija nei „sausos“ pamokos.

Didžioji dalis vaikų mielai lankosi mokyklėlėje, kuri yra kaip smagus pasibuvimas, o ne suolų zulinimas. Kiekvienas tėtis ar mama pagal savo norą ir žinias prisideda prie mokyklėlės veiklos. Šiais mokslo metais itin stengiamasi praplėsti vaikų žodyną, kalbėti kuo įvairesnėmis temomis. Jau kelintą kartą iniciatyvos imasi tėtis Mindaugas, kuris pasakos vaikams apie ne itin su Lietuva susijusius, bet labai svarbius dalykus: nuo Saulės sistemos iki Senovės Romos istorijos. Planuojamos išvykos į Kino bei į Pergamono muziejus. Kiti tėveliai lipdo su vaikais iš molio, moko piešti ar karpyti. Giedrė bei Gintaras nuolat parveža iš Lietuvos naujų žaidimų bei dainelių. Nors mokyklėlės lankytojai karts nuo karto keičiasi, galime pasidžiaugti apie 20-čia reguliariai besilankančių mokinukų nuo dvejų iki 12-os metų. O kur dar tėveliai! Neretai šeštadieniais Berlyne susirenka gausi daugiau nei 30-ies narių lietuvių šeima. Tik pamanykit, kiek toks būrys kiaušinių numargins šv. Velykų belaukdamas, šimtą trisdešimt galybių, greičiausiai! Smagių švenčių ir iki kito karto! Vida Kaluza Aplankykite mus Facebook‘e: „Berlyno lietuviu mokykla“

www.lietuviai.de

Šventė Frankfurto šeštadieninėje mokyklėlėje

Gardus ir tautinis šventės akcentas! Vasario 16-osios rytą Frankfurto šeštadieninėje mokyklėlėje „Ąžuoliukas“ paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos rinkosi tėveliai su vaikais. Kiekvienas prisidėjo kuo galėdamas: kas dengė stalą, kas pūtė trispalvius balionus ar puošė sienas lietuviškais simboliais, kad sukurtų iškilmingą nuotaiką. Prisiminę Lietuvos praeitį ir nelengvą tautiečių kelią nepriklau-

somybės link, sugiedojome Tautišką giesmę. Mokinukams padeklamavus eilėraštį, nepamiršome pasididžiuoti ir savo gimtąja kalba, kuri šimtmečius buvo menkinama, dešimtmečius draudžiama ir visgi neišnyko iš kalbų pasaulio. O kokia gi mokyklėlė be darbelių? Tam Auksė Zdanis ir Renata Meškauskienė subūrė visus vaikus ir tėvelius pasidaryti trispalvę karūną arba Gedimino pilį. Uoliai darbavosi tiek maži, tiek dideli, kai kurie net po du darbelius atliko. Vėliau vaikai, pasidabinę savo gamintomis karūnomis ir laikydami pilaites, pozavo tėvams, kad įamžintų šią šventišką akimirką. Viktorinoje-konkurse tema „Lietuva ir mes“ varžėsi dvi komandos: vaikų ir tėvų. Žinioms patikrinti buvo pateikti klausimai iš Lietuvos istorijos, gamtos bei gimtosios kalbos lobynų. Koks yra Lietuvos nacionalinis medis arba kada pasirodė pirmoji lietuviška knyga? Galveles suko, tarpusavyje tarėsi ir vaikai, ir suaugę. Galiausiai, susumavus rezultatus, paaiškėjo, kad abi komandos surinko po lygiai taškų. Prizais buvo apdovanoti visi viktorinos dalyviai. Po apdovanojimo vienas iš vaikų klaustelėjo, kada gi pradėsime valgyti. Tai ir tapo kvietimu visiems pasivaišinti pačių atsineštais skanėstais. Auksė dalijo savo gamintą ir trispalve papuoštą tortą. Pirmąjį alkį numalšinus šokome ir dainavome. Taip besivaišindami ir besišnekučiuodami užbaigėme iškilmingą popietę. Vaida Wilke

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

9


Hamburgo LB apylinkė |

www.hamburgas.de

Akimirkos iš Vasario 16-osios šventės Hamburge žaisminga lino madų kolekcija „Lino mados variacijos“. Jos iniciatorė, kūrėja ir režisierė – Jutta Vaitkienė-Noak. Pirmą kartą kolekcija buvo pristatyta renginio „Judančios erdvės. Lino mados eksperimentai“ metu, kurį spalio mėnesį organizavo lietuvių-vokiečių kultūros draugija „LiT.art“. Naujų, daug kam negirdėtų garsų puokštę dovanojo dambrelininkas Egidijus Darulis iš Ukmergės kartu su savo žmona Kristina. Beveik paties seniausio, o kartu ir paties

mažiausio muzikos instrumento buvo galima ne tik klausytis, jį buvo galima ir išbandyti dambrelių dirbtuvėse. Patys drąsiausieji savo gebėjimus demonstravo scenoje. Savo laimę Hamburgo lietuviai galėjo išbandyti loterijoje. Trys laimingiausi išėjo su renginio rėmėjo „Žemaitijos pieno“ sūrio „Džiugas“ ir balto vyno rinkiniais. Vasario 16-osios šventę vainikavo 2012ųjų metų Lietuvos geriausios metų grupės „Liūdni slibinai“ koncertas. Asta Borusevičiūtė

Nuotrauka Ilonos Asadauskas

Tradiciškai, tačiau vis tiek kaskart vis kitaip. Tokia būna Vasario 16-osios šventė Hamburge. Šįkart ji, kas nutinka labai retai, Hamburge buvo minima tikrąją vasario 16-osios dieną. Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Hamburgo St. Joseph bažnyčioje. Mišias laikė katalikų kunigas iš Lietuvos Edgaras Vegys kartu su evangelikų kunigu iš Hamburgo Ričardu Baliuliu. Po šventų Mišių minėjimas persikėlė į netoliese įsikūrusią salę. Hamburgo lietuvius sveikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos garbės konsulas Hamburge Kurt Bodewig, Hamburgo latvių bendruomenės pirmininkas dr. Andris Zemitis ir forumo „Wir sind das Baltikum“ pirmininkas Ulrich Lorenz. Tuomet vieta buvo užleista šokiams ir dainoms. Su nekantrumu savo pasirodymo laukė Hamburgo lietuvių mokyklėlės „Abėcėlė“ mokiniai. Jie žiūrovams kartu su savo mamomis parengė šokį „Viru viru košę“, o su šokių mokytoja Kristina Ūsaite – „Kalvelis“. Šoko ir Hamburgo lietuvaitės, vadovaujamos Alicijos Baliulis ir Linos Jahn. Lietuviškas dainas dovanojo Baltijos šalių choras „Balticoro“. M.K. Čiurlionio ir B. Dvariono kūrinius grojo vienuolikmetė Flavija Baliulytė. Tą dieną naujai atgimė ir

Žaismingos lino mados variacijos

Užsukti kviečia www.litart.hamburgas.de „Kultūra yra viena, tinkanti visoms šalims – tai žmogaus kultūra.“ Ši lietuvių kalbininko, mitologo ir eseisto A. J. Greimo mintis tapo Lietuvių-vokiečių kultūros draugijos LiT.art moto. Draugijos tikslas – Lietuvos meno propagavimas Šiaurės Vokietijoje, nuosekliai telkiant Vokietijoje gyvenančių menininkų ir lietuvių, aktyvių kultūros gyvenime, pastangas bei idėjas kultūrinei sklaidai. LiT.art – Lietuvių-vokiečių kultūros draugija – tai 2009 m. įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija, susitelkusi Hamburgo, Bremeno ir Celės lietuvių menininkų bei lietuvių bendruomenių atskirų narių iniciatyva, esant tikriems, kad menas, kaip jungianti grandis tarp Lietuvos ir Vokietijos, prisidės prie Lietuvos populiarinimo bei lietuvybės skleidimo Vokietijoje, žadins susidomėjimą Lietuva ir burs Lietuvos mylėtojus vokiečius. Vienas draugijos išsikeltų uždavinių – sukurti realiai veikiančią kultūros platformą, skatinančią glaudesnį bendradarbiavimą su menininkais – puikiai vykdomas sukūrus internetinį draugijos LiT.art puslapį www.litart.hamburgas.de Puslapyje aprašoma LiT.art veikla, projektai ir susitikimai, pristatomi Vokietijoje gyvenantys ir kuriantys menininkai, publikuojamos fotografijos, meno kūriniai, literatūros ir poezijos ištraukos. „Žmogus sava patirtimi košia pasaulį ir labai dažnai nesusimąsto, jog gali būti ir kita patirtis, kitas pasaulio matymas, todėl būsime labai dėkingi, jei atsiversite šį puslapį, kuris žengia pirmuosius žingsnius ir jam dar trūksta Jūsų žvilgsnio, tad – Būkite kritiški! Būkite kūrybingi! Būkite palankūs!“ visus norinčius prisidėti prie internetinės platformos augimo ir vystymosi kviečia LiT.art redakcija.

10

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas


Köln-Bonnos LB apylinkė |

www.kelnas-bona.de

Nuotrauka Agnės Ručytės

„Palaimink, Dieve, mus, Lietuvos vaikus...“

„LietVėja“ su kaupu pateisino savo pavadinimą ir sulaukė gausių publikos ovacijų

Antrą kartą iš eilės Kölno-Bonnos ansamblis „LietVėja“ turėjo garbę pasirodyti Hüttenfelde vykusiame Lietuvos Nepriklausomybės minėjime. Šį kartą ansamblis publikai dovanojo kūrinius „Gintarai“

Nürnbergo LB apylinkė |

(muz. ir žod. I. Starošaitės) bei „Palaimink, Dieve, mus“ (muz. G. Abariaus, žod. G. Zdebskio). Apima neapsakomas jausmas, kai įprastinę repeticijų aplinką keičia erdvi salės

scena, o klausytojų būrys pasipildo keliais šimtais žmonių. Tokiomis akimirkomis jaučiame ne tik jaudulio ir džiaugsmo drugelius pilve, bet ir didelę atsakomybę prieš susirinkusius svečius parodyti per metus padarytą pažangą ir visus tinkamai pasveikinti lietuviškomis dainomis. Be galo geras jausmas užplūsta širdį, kai supranti, kad žodis ir daina vienija žmones. Džiaugiamės, kad buvome išgirsti, kad esame reikalingi. Atgal į Kölną grįžtame pilni įspūdžių ir įkvėpimo tolimesniam darbui. Norėtume nuoširdžiai padėkoti renginio organizatoriams ne tik už nepriekaištingai suorganizuotą šventę, šiltą priėmimą, skanius cepelinus, įdomią viktoriną, bet ir už suteiktą galimybę dainuoti meninėje šventės dalyje. Tokie renginiai mums, po pasaulį išsibarsčiusiems ir savos kultūros besiilgintiems lietuviams, labai reikalingi! Iki kitų susitikimų ! Ieva Kleinauskas, Julita Zubovaitė

www.niurnbergo-lietuviai.de

Žiemą iš kiemo – jungtinėmis pajėgomis Vasario 10 d. Nürnberge, Müncheno ir Nürnbergo lituanistinės mokyklėlės, suvienijusios savo jėgas, triukšmingai vijo žiemą. Jau antrus metus iš eilės niurnbergiečiai labai maloniai priėmė kaimyninio miesto mokyklėlės vaikus bei jų tėvelius švęsti Užgavėnes. Buvo kepami blynai, puošiamasi kaukėmis, deginama Morė, na, o žaidimai, rungtynės, dainos ir šokiai šventę pavertė dar smagesne. Lašininis nugalėjo Kanapinį, Morė supleškėjo, vaikai garsiai varė žiemą šalin – ko daugiau ir bereikia, kad atskubėtų pavasaris?!... Auksė Kaiser

Ar žiema pabūgs persirengėlių?

Pasikeitimai Nürnbergo apylinkės valdyboje 2013 m. vasario pabaigoje įvyko Nürnbergo LB apylinkės metinis susirinkimas. Jo metu buvo aptarti praėjusiais metais įgyvendinti projektai, suorganizuoti renginiai ir pateikta finansinė ataskaita. Dėkojame apylinkės valdybos nariams ir pirmininkei Kristinai Braun už investuotą laiką ir energiją. Naująjai valdybai linkime gerų ir kūrybingų metų! Rasa Weiß

Naujai išrinktos valdybos sudėtis: Simona Dudė - pirmininkė Rasa Weiß – sekretorė Diana Braun – iždininkė Kristina Braun – valdybos narė Oksana Braun – valdybos narė Asta Korinth – valdybos narė Sigitas Braun – valdybos narys VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

11


Įspūdinga šventė Nürnbergo lietuvių bendruomenėje

Nürnbergo LB apylinkė pristato

Sielos ir kūno atgaiva – lietuviškieji didžkukuliai

Tuoj pat po triukšmingų Naujųjų Nürnberge ir jo apylinkėse pasklido džiugi žinia – bus ruošiamos didžkukulių vaišės! Šiam tikslui susivienijo geriausios gaspadinės Birutė, Evelina, Rūta, Kristina, Juventa. Joms šauniai talkino Romas, Gintautas ir Karlas. Kvietimas į renginį priviliojo ir droviausius, visai neseniai į Vokietiją dirbti atvykusius tautiečius. Na, bet apie viską iš eilės. Sausio 26-osios popietę į bendruomenės salę sugužėjo tiek jauni, tiek seni. Visi, dar tarpdury svetingai sutikti ir lietuvišku sūriu pavaišinti, leidomės į nenuspėjamą, organizatorių sugalvotą kelionę pavadinimu „LIETUVA“. Jaukiai susėdę prie bendro stalo sudainavom dainą „Laisvė“ ir, skaitydami paruoštus tekstus apie Sausio 13-osios ivykius, sėmėmės patriotizmo. Susigraudinome. Simboliškai uždegę žvakeles, tylos minute pagerbėme žuvusius už laisvę, pasidalinome asmeniniais tų įvykių atsiminimais. Ant stalo pasirodžius lietuviškam nacionaliniam patiekalui – didžkukuliams, visų nuotaika pragiedrėjo. Valgėm, kiek tilpo, ir vis tiek dar liko, mat labai darbščių ir dosnių šeimininkių būta. Ant stalo puikavosi didžiulis lietuviškas šakotis, atkeliavęs iš Tauragės, su linkėjimais nuo senyvo amžiaus veiklių žmonių, kurie Lietuvoje aktyviai dalyvauja išlaikant tautines tradicijas. Pasisotinus buvo ir kur pasidairyti – visos šventės metu veikė mugė, kurioje buvo galima įsigyti lietuviškos atributikos bei sieninių kalendorių su gimtinės vaizdais. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir lietuviškų knygų biblioteka. Mažiesiems taip pat netrūko dėmesio ir veiklos – jiems buvo paruoštas žaislų kampelis, piešimo stalelis. Nuobodžiauti nebuvo kada, nes tuoj skirstėmės į komandas pagal gimtinės etnokultūrinius regionus ir norėjome žaisti viktoriną Lietuvos tematika. Bet pasirodė, kad žemaičių susirinko tiek daug, jog likusiems dalyviams teko vienytis. Dar vieną komandą sudarė vaikai. Jie buvo ne mažiau aktyvūs ir labai gudrūs, demonstravo puikias žinias apie Lietuvą. Ir ne veltui, nes kiekvienas teisingas atsakymas garantavo šaunų prizą! Taip buvo apdovanotas kone kiekvienas. Tol žaidėm, kol visą „aukso puodą“ laimėjom ir šokoladines monetas draugiškai išsidalinom. O po to – vėl šokiai, dainos, žaidimai, šnekos ir pyragai... Gera prisiminti. Simona Dudė 12

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

Šeštadienį, gegužės 11 d., 19 val. (įėjimas nuo 18 val.)

Klube „Kofferfabrik“ Lange Str. 81, 90762 Fürth

Kaina – 13 €, vaikams iki 18 metų – 8 € (vaikams iki 10 metų įėjimas nemokamas)

Bilietai parduodami klube prieš koncertą


Romuvos LB apylinkė |

www.romuva.de

Romuvos apylinkė veiklą tęsia su nauja valdyba

2013 m. sausio 19 d. įvyko Romuvos LB apylinkės narių visuotinis metinis susirinkimas. Gausiai susirinkusieji (dalyvavo net 29 nariai) išklausė 2012 m. Romuvos apylinkės narių visuotinio susirinkimo protokolą, kurį perskaitė J. Noreikaitė-Pickel; Romu-

Moteriška naujoji Romuvos apylinkės valdyba

Saaro krašto LB apylinkė |

vos apylinkės pirmininkės I. Timpienės pranešimą apie apylinkės veiklą 2012 m. Pirmininkė dėkojo apylinkės nariams už aktyvumą bei pagalbą ruošiant renginius ir pasidžiaugė Romuvos apylinkės gausėjimu – dabar Romuvos apylinkėje yra 131 narys; „Kiškių klubo“ vadovės A. Lorenz pranešimą apie klubo veiklą, kuri pranešė atsistatydinanti iš klubo vadovės pareigų, revizijos komisijos narės  L. Conrad pranešimą apie Romuvos apylinkės finansinius dokumentus. VLB pirmininkas A. Šiugždinis gėlių puokšte padėkojo Romuvos apylinkės valdybai už nuveiktus gražius darbus. Po diskusijų išrinkta naujoji valdyba. I. Timpienė ir toliau eina pirmininkės pareigas bei yra atsakinga už darbą su spauda, O. Šiugždinienė eina pavaduotojos, G. Kotke – sekretorės,   A. Lorenz – iždininkės pareigas, V. Šopienė yra atsakinga už kultūros barą. Naują revizijos komisiją sudaro L. Conrad ir M. Dambriūnaitė-Šmitienė. Po oficialios dalies Romuvos apylinkės valdyba pakvietė visus susirinkimo dalyvius pabūti kartu, šnekučiuotis, diskutuoti, pasivaišinti sumuštiniais, taure vyno. Irena Timpienė

www.saarlandas.de

Pirmojo metų ketvirčio Saaro krašto naujienos

Trumpam stabtelėję, įžengę į naujus metus, saarlandiečiai triūsia toliau. Pirmasis šių metų susitikimas vyko sausio 13-ąją, jo metu apžvelgta praėjusių metų veikla ir perrinkta valdyba. Pirmininkės pareigas ir toliau eis Laima Rui, kasininke tapo Ilona Kannengiesser, sekretore – Erika Kocich, pavaduotoju vokiškai sričiai – Wolfgang Rui. Tądien, pagerbę Sausio 13-osios aukas, aptarėme metinius planus.

Saarlando lietuviai prisimena Sausio 13-osios įvykius Šiuo metu vyksta intensyvūs apylinkės internetinės svetainės atnaujinimo darbai, už paramą tariame nuoširdų dėkui LR ambasadai Vokietijoje. Labai nudžiugome, kad mums buvo pasiūlyta prisidėti prie projekto, kuris jaunimui suteikia galimybę gauti darbą Vokietijoje. 2013 m. sausį Vokietijos Darbo ir socialinių reikalų ministerija pradėjo ypatingą programą „Jaunimo, besidominčio profesinio išsilavinimo įsigijimu, bei bedarbių jaunų specialistų iš Europos profesinio mobilumo skatinimas – The job of my life“. Šį projektą Lietuvos jaunimui Saaro krašte įgyvendinti panoro Kolpingo bendrija Triere bei Suaugusių švietimo centras Merzig mieste. Į projektą mielai

sutikome įsijungti ir mes, Saaro krašto LB apylinkė. Kovo 21 d. Kaune vyks projekto pristatymo renginys, į kurį kartu su organizatoriais vyks ir apylinkės pirmininkė. Šiais metais Saaro krašto universiteto programoje „Europaicum“ vizituoja profesorė Rūta Eidukevičienė iš Lietuvos. Ji pakvietė mūsų apylinkės atstovus į „Lietuvos metų“ universitete atidarymo šventę. Sveikinimo žodį tarė Garbės konsulas A. Naumann, profesorė skaitė paskaitą „Jei nebūtų Nemuno, nebūtų ir mūsų“, Saaro Valstybinio teatro tenoras Algirdas Drevinskas atliko lietuvių liaudies dainas. Saaro krašto studentų grupė „Atelie Europa“ bei Saarbrückeno Europedirect centras 2013 m. birželio 26 d. ketina surengti Lietuvos vakarą. Esame pakviesti bendradarbiauti, vyksta intensyvūs pokalbiai, parengiamieji darbai. Atskriejo elektroninis laiškelis ir iš Kaiserslautern Europedirect centro – čia panašus renginys planuojamas kartu su Lietuvos ambasada rugsėjo 25 d. Ir prie jo mielai prisidėsime. Toliau puoselėjami tarpkultūriniai ryšiai, nes čia matome gerą dirvą informacijos apie mūsų šalį, tradicijas ir bendruomenę, platinimui. Kartu su dar trimis organizacijomis pateikėme paraišką Vokietijos programai „Toleranciją skatinti – kompetenciją stiprinti“. Ji buvo patvirtinta, tad kovą startuojame su bendru projektu „Tarpkultūrinė programa Ottweileryje 2013“, kviečiančiu prisijungti savomis akcijomis laikantis moto „Tarpkultūrinis bendravimas prasideda nuo kiekvieno mūsų“. Pirmojo renginio, kuris pristatys projektą, metu, mūsų apylinkės narė dr. Ch. Nikolajew skaitys paskaitą „Lietuva, šalis prie Baltijos jūros ir dvi jos Nepriklausomybės šventės“, darbštuolės Erika, Renata, Lilia, Ilona ir Vaida pristatys savo rankdarbių nuotraukų albumus, demonstruosime jaunosios Urtės iš Saarbrückeno bei Augenijos Thormann iš Šveicarijos tapybos darbus. Atvykite – renginys vyks kovo 24 d., 17 val. Bistro Blau-Weiss, Ottweiler mieste. Laima Rui VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

13


jaunimo gretose

Vasario 16-osios Gimnazijoje

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai – Vokietijos federacinės respublikos konkurso laimėtojai Vokietijos Saugaus eismo taryba paskelbė projektų „Vorfahrt für sicheres Fahren – 2012“ („Atverk kelią saugiam eismui – 2012“) konkurso laimėtojus. Dr. Silke Dreger elektroniniu laišku pranešė Gimnazijai džiugią žinią: „Šiais metais skelbiami šeši laimėję projektai, tikslesnė laimėtojų eilės tvarka nenustatoma, nes vertinimo komisijai buvo itin sunku išrinkti geriausius. Vasario 16-osios gimnazijos 9 klasės mokinių komanda, vadovaujama politikos ir ekonomikos mokytojos Sandros Haffa, pateko tarp šešių geriausiųjų visoje šalyje.“ Projekto organizatorių – Vokietijos saugaus eismo tarybos, Vokietijos Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kompanijos ir IZOP instituto – tikslas atkreipti vairuotojų dėmesį į pėsčiųjų saugumą, ugdyti jaunų žmonių sąmoningumą ir atsakomybę. Gimnazijos mokiniai tris mėnesius analizavo saugaus eismo situaciją Hüttenfeldo miestelyje. Projekte noriai dalyvavo Hüttenfeldo seniūnas p. Walter Schmitt: jis atsakinėjo į mokinių klausimus, aiškino miestelio gatvių išdėstymo strategiją, kartu su mokiniais apta14

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

Gimnazistai apdovanojimų ceremonijoje Berlyne


rė, kurių gatvių išsidėstymas ir sankryžos yra pavojingos. Mokiniai apklausė eismo dalyvius, skaičiavo pravažiuojančius automobilius ir pėsčiuosius, pasigamino plakatus, kuriais siekė atkreipti vairuotojų dėmesį į saugų greitį miestelio gatvėse. Mokinių atlikto tyrimo rezultatai 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskelbti „Südhessen Morgen“ laikraštyje. Vasario 28-ąją Gimnazijos delegacija, 9 klasės mokiniai Simon Ehret, Christopher Rünger, Justine Schmitt, politikos ir ekonomikos mokytoja Sandra Haffa, išvyko į Berlyną. Jame vyko Vokie-

tijos konkurso laimėtojų apdovanojimo ceremonija. Apdovanojimų ceremonijoje Vokietijos Saugaus eismo tarybos atstovas ponas Schulte asmeniškai pasveikino kiekvieną mokyklą, į Gimnazijos delegaciją jis kreipėsi keliais lietuviškais sakiniais, taip parodydamas ypatingą pagarbą ir dėmesį mūsų mokyklos atstovams. Projekto dalyviai buvo apdovanoti projekto sertifikatais ir pagrindiniu prizu – 500 eurų čekiu. Didžiuojamės 9 klasės mokinių ir mokytojos Sandros Haffos pasiekimais! V16 info

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

Atvirų durų diena

Būsimieji gimnazistai atranda įstabų mokslo pasaulį Vėsoką 2013 m. sausio 28-osios rytą Vasario 16-osios gimnazija aplinkinių miestelių gyventojus pakvietė į atvirų durų dieną. Didelis būrys vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų rinkosi Rennhofo pilies salėje. Čia juos įspūdingais instrumentiniais pasirodymais (mokytojas G. Ručys) bei šokio sūkuriu (mokytoja A. Ručienė) sveikino gimnazistai, nuo pačių mažiausių iki vyriausių, originalių rūbų

kolekciją iš alternatyvių medžiagų pristatė 6 kl. mokinės (autorė 6 kl. mokinė Leonie Süss), šoko hip-hop būrelio nariai, skambėjo dainos anglų ir prancūzų kalbomis. Pristatyme dalyvavo ir buvusi gimnazistė G. Scopelliti. Svečius nuoširdžiai pasveikino gimnazijos direktorė dr. B. Narkevičienė, aiškiai ir konkrečiai išvardindama Gimnazijos privalumus, mokyklos tėvų komiteto pirmininkas dr. G. Diehlmann bei „Gimnazijos draugų ir rėmėjų fondo“ primininkas P. Hörl. Vėliau lankytojai turėjo galimybę apžiūrėti Gimnaziją, susipažinti su mokytojais bei pasisvečiuoti mergaičių ir berniukų bendrabučiuose, bibliotekoje, Visų Lietuvos šventųjų vardo koplytėlėje, dalyvauti mokytojų organizuotose pamokėlėse: paskaičiuoti, atlikti biologijos, fizikos, chemijos bandymus, įvairiomis kalbomis padiskutuoti apie literatūrą, virtualiu būdu nukeliauti į Lietuvą, paragauti prancūziškų blynelių, aplankyti mokinių dailės darbų parodą. Į visus tėvų ir mokinių klausimus, kaip visada, nuoširdžiai ir maloniai atsakinėjo Gimnazijos direktorė dr. B. Narkevičienė, direktorės pavaduotoja ugdymui I. Sattler ir vyresniųjų klasių kuratorė dr. G. Hoffmann. Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie Gimnazijos atvirų durų dienos organizavimo. V16 info

Pirmą kartą Vasario 16-osios gimnazijos istorijoje už išskirtinį indėlį garsinant mokyklos vardą, už labai gerą mokymąsi, už aktyvią visuomeninę veiklą įsteigta „Vasario 16-osios“ vardo stipendija. 2013 metais minėtos stipendijos steigėja – Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Gimnazijos Kuratorijos narė ponia Jūratė Caspersen. Iniciatorė – Gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė. Kandidatūras šiai garbingai pozicijai teikė Gimnazijos mokytojai, būrelių ir klasių vadovai. Iš aštuonių pretendentų komisijos nariai išrinko vieną, verčiausią stipendininko titulo. Pirmoji „Vasario 16-osios“ vardo stipendija Lietuvos nepriklausomybės dienos minėjime įteikta abiturientei Gintarei Dambrauskaitei. Mergina gimė Joniškyje, į Vokietiją su mama atvažiavo būdama devynerių, Gimnazijoje mokosi nuo penktos klasės. Jau keletą metų iš eilės ji yra geriausia klasės mokinė, aktyviai dalyvauja ateitininkų veikloje, penkerius metus buvo kuopos vadovė, priklauso Globėjų būreliui (teikia pagalbą jaunesniųjų klasių mokiniams), dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose ir gabių vaikų ugdymo projektuose, ji – LRT televizijos projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir olimpiadų dalyvė bei prizininkė. Paklausta, kuo jai svarbi Gimnazija, Gintarė besišypsodama atsako: „Vokietijoje gyvenu lietuvišką gyvenimą, svetimoje šalyje galiu išlaikyti savo kultūrą. Čia šeimyniška atmosfera, maža, jauki mokykla, visi vieni kitus gerai pažįsta. Čia gera!“ V16 info

Nuotrauka Rimo Čuplinsko

Gimnazistei Gintarei Dambrauskaitei – „Vasario 16-osios“ vardo stipendija

Sveikiname Gintarę – „Vasario 16-osios“ vardo stipendiatę VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

15


Krepšinio turnyras, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dienai Gimnazijos mokinio tėtis Darius Šulcas. Vasario 17-ąją į Hüttenfeldo savivaldybės salę susirinko septynios komandos: „Frankfurtas 1“, „Frankfurtas 2“, „Gauder-

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

Trečią kartą gimnazijoje vyko krepšinio turnyras, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dienai atminti, jį organizavo mokytojai Arūnas Tauras, Gintaras Ručys ir vieno

Tradicija tampantis krepšinio turnyras kasmet pritraukia gražų būrį žaidėjų ir sirgalių

Gimnazijos tautinių šokių kolektyvas ir orkestras (vadovai Audronė Ručienė ir Gintaras Ručys) kovo 2 dieną dalyvavo iškilmingame susitikime su Sąjūdžio tėvu, aktyviu visuomenės veikėju, meno, muzikos ir kultūros istoriku, profesoriumi Vytautu Landsbergiu. Susitikimą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šventei ir profesoriaus dr. V. Landsbergio 80-ajam jubiliejui paminėti von Stetteno pilyje inicijavo Lietuvos Respublikos Garbės konsulas prof. Wolfgang Freiherr von Stetten. Renginio metu profesorius skaitė pranešimą apie Lietuvai svarbius praeities ir dabarties įvykius. Gimnazijos kolektyvai, pasipuošę tautiniais kostiumais, žiūrovams pristatė lietuviškų šokių ir melodijų pynes. Iškilmingoje popietėje dalyvavo Gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Šiugždinis ir kiti garbūs svečiai. V16 info

V16 info

Nuotrauka Audronės Ručienės

Pasveikinome prof. V. Landsbergį!

bach“, „TV Lampertheim“, „Green69ers“, „BCN Lietuva“ ir „V-16“ bei šurmulingas būrelis krepšinio mėgėjų. Kaip ir praėjusiais metais, Sėkmė šypsojosi „Frankfurto 1“ komandai, jiems atiteko turnyro taurė ir I vieta. II vieta – „Gauderbach“ komandai. III vieta – „BCN Lietuva“ komandai. Rezultatyviausiu žaidėju tapo Valdas Kaziliūnas, naudingiausiu – Alvydas Gudas, artistiškiausiu – Laurynas Šimas. Dėkojame turnyro rėmėjams, šios sportinės idėjos iniciatoriams, vedėjui Edmundui Jankūnui, meninės dalies vadovams Audronei Ručienei, Gintarui Ručiui, „Gurmanų klubui“, vaišinusiam karštais kibinais, vištienos sultiniu, pyragais, arbata bei atkakliems krepšinio žaidėjams. V16 info

Garbė pasirodyti išskirtiniems žiūrovams išskirtine proga

Apie meilę visomis kalbomis

Vasario 9–11 dienomis Gimnazijos ateitininkai, lydimi kuopos globėjų Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės, Dariaus Subačiaus ir mokytojos Violetos Šopienės aplankė Barseloną. Grupė aplankė garsiojo architekto Antonio Gaudi įžymiąją Sagrada Familia katedrą, statomą jau daugiau nei šimtas metų, kitus kūrėjo statinius, grožėjosi Güell parko išmone, Barselonos senamiesčio gatvelėmis, jaukiomis parduotuvėlėmis, dalyvavo šv. Mišiose, skanavo ispaniškus tradicinius valgius, o patys drąsiausieji net išsimaudė jūroje. V16 info

Vasario 14-osios vakarą į pilies rūsį meilės lyrikos pasiklausyti pakvietė mokytoja Violeta Šopienė ir šiam gražiausiam jausmui neabejingi skaitovai. Skliautuose skambėjo lietuviškos, vokiškos, angliškos, ispaniškos gražiausių ir švelniausių žodžių intonacijos, virpinamos gitaros stygos ir dainos. Nuoširdžiai dėkojame už tai, kad priminėte paprastus dalykus. V16 info

Nuotrauka M. Dambriūnaitės-Šmitienės

Gimnazijos ateitininkai Barselonoje

16

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas


Jubiliejai

Gintarui Ručiui – 50! 2013 m. vasario 13 d. Vasario 16-osios gimnazijos muzikos mokytojas, vokalinio ansamblio ir orkestro vadovas Gintaras Ručys šventė 50-ies metų jubiliejų. G. Ručys gimė Prienuose, Kaune baigė Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, Vilniaus konservatorijoje įgijo kontraboso specialybę, vėliau aukštesniojoje Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje baigė klasikinės gitaros studijas. Gyvendamas Lietuvoje, Vilniuje, Gintaras dirbo B. Dvariono bei M. K. Čiurlionio meno mokyklose, vadovavo Vilniaus universiteto kameriniam ansambliui, grojo įvairiuose orkestruose ir ansambliuose, koncertavo daugelyje užsienio šalių, Lietuvos Radijuje vedė laidą „Su Gitara“. Į Vasario 16-osios gimnaziją Gintaras su šeima dirbti atvyko 1998 m. Hüttenfelde aktyviai įsijungė į Vokietijos lietuvių bendruomenės veiklą, ilgus metus buvo jos valdybos ir tarybos narys, Lituanistinio švietimo komisijos pirmininkas. Su Vasario 16-osios gimnazijos absolventu Vaidu Bruder įkūrė eksperimentinės muzikos grupę „c. l. duo“, yra Klasikinės gitaros fondo narys.

Nuoširdžiai sveikiname, Maestro, ir linkime neblėstančio kūrybinio įkvėpimo!

Bronislava Lipšienė pasitiko 65 metų jubiliejų Sausio 25 d. ilgametė Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja ir VLB narė Bronislava Lipšienė šventė 65-ąjį gimtadienį. Jubiliatė gimė Lietuvoje ir, ištekėjusi už Vokietijos lietuvio Armino Lipšio, 1976 m. atvyko į Vokietiją. Tais pačiais metais pradėjo mokytojauti Vasario 16-osios gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Greta pamokų B. Lipšienė aktyviai įsitraukė į užklasinę veiklą: vedė lietuvių k. raiškiojo skaitymo konkursus, mokė austi lietuviškas juostas, apylinkėse gyvenančius lietuvius subūrė į liaudies dainų būrelį, organizuodavo gimnazistų keliones į Punską, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – ekskursijas į Lietuvą. B. Lipšienė priklauso Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybai, buvo Romuvos apylinkės valdybos narė. Jubiliatė keletą metų redagavo VLB „Informacijas“. 2005 m. B. Lipšienė įkūrė Romuvos apylinkės lituanistinį darželį-mokyklėlę „Kiškių klubas“ ir jam vadovavo.

Sveikatos ir ilgiausių metų linki Vasario 16-osios gimnazijos kolektyvas ir Vokietijos lietuvių bendruomenė!

mirusieji 2013 m. sausio 1 d. mirė vienas iškiliausių Vasario 16-tosios gimnazijos absolventų

prof. dr. Gerhard Bauer (Gerardas Bauras)

Velionis gimė 1940 m. Klaipėdoje, 1952–1961 m. lankė Vasario 16-osios gimnaziją, 1961–1970 m. studijavo Heidelbergo universitete sociologiją ir psichologiją. 1970 m. įteikė disertaciją „Gesellschaft und Weltbild im baltischen Traditionsmilieu“. Studijuojant kurį laiką dėstė Gimnazijoje. 1970–1976 m. dirbo Evangelikų jaunimo akademijoje Radevormwalde, nuo 1977 m. dėstė socialinius mokslus Bielefeldo aukštojoje mokykloje. Tyrinėjo lietuvių pasaulėžiūrą ir papročius, kartu su Manfred Klein 1998 m. išleido knygą „Das alte Litauen“. Skaitė paskaitas Lietuvių kultūros instituto suvažiavimuose, metraštyje „Annaberger Annalen“ paskelbė daug straipsnių. Nuo 1980 m. palaikė glaudžius ryšius su kolegomis Lietuvoje, ten dažnai apsilankydavo, rinko medžiagą tyrinėjimams. Profesoriaus mirtis lietuvių bendruomenei Vokietijoje yra didelis praradimas. Liūdi žmona Nicole ir du sūnūs. Ilsėkis ramybėje, Gerardai

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas

17


Renginiai | skelbimai | žinios Sveikiname naujus Bendruomenės narius! Berlyno LB

Indrė Einikytė Danutė Ereminaitė Christine Schröder Agnė Vendzinskaitė Monika Verbalytė Laurynas Žemaitis Jolanta Žukauskaitė Nicolas Winkler

Lübecko LB

Laima Kuzmič

Baltica

Nürnbergo LB

Gintautas Braun Giedrius Grigas Vitalijus Sakalauskas

Saarlando LB

Gerd Baltes Frank Kannengießer Ruslanas Murasko

Romuvos LB

Kęstas Ivanauskas Vilma Kavaliauskaitė Darius Šulcas Ilona Vitkūnienė Saulius Vitkūnas

Štuttgarto LB

Valentina Antonova Kęstutis Kvietkauskas Saulius Martinkėnas Aušra Neuffer Daiva Sill

Nuoširdžiai dėkojame aukojusiems: FIRMA „ELBUFER“ 268,65,- € (Hamburgo LB) LAIMUTĖ KAZOKAITĖ 100,- € (Müncheno mokyklėlei) ALVYDAS LISAUSKAS 55,- € (Frankfurto mokyklėlei „Ąžuoliukas“) PETRAS ODINIS 50,- € (VLB „Informacijoms“) Volksbank Südhessen-Darmstadt 250,- € (VLB)

Sprachendienst

LITAUISCH LETTISCH ESTNISCH POLNISCH RUSSISCH

Profesionalūs vertimai vokiečių, lietuvių ir rusų kalbomis su patvirtinimu Nijolė Bruder

Wielandstr. 1, 53173 Bonn Tel.: 0228 359325, Fax: 0228 3681740, Mob.: 0173 2690953 E-paštas: Nijole.Bruder@Baltica-Office.de

Pelninga. Patikima. Patogu.

Kreipkitės adresu reklama@bendruomene.de

Vasario 16-osios gimnazijos šokių grupė iš savo sukauptų fondų

parduoda bei nuomoja

moteriškus tautinius rūbus Vieno kostiumo (sijonas, liemenė, juosta, marškinėliai ir karūna) nuomos kaina 15,- € + pašto išlaidos. Pardavimo kainos sutartinės. Dėl rūbų katalogo bei nuomos sąlygų maloniai kviečiame kreiptis: Rūta Lange / Audronė Ručienė El. paštas: tautiniai@web.de Tel.: +49 (0) 6256 6124 Mob.: +49 (0)157 73562639 Visos gautos pajamos skiriamos Gimnazijos šokių grupės poreikiams.

18

VLB Informacijos | 1 - 2013 | kovas


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lampertheim ZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 20 VLB Informacijos | 31 -- 2013 2012 || kovas rugsėjis nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.


Informacijos 03 2013