Page 1

Asm. archyvo nuotr. | Miuncheno lietuvė Jolita Palubinskaitė-Zieglmeier

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nr.5/581 2019 05

20-21 BENDRUOMENĖ – TARSI ŠEIMA: AČIŪ, KAD ESI 8-10 TĖVAI – LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ

ALFA IR OMEGA

11-12 IŠSKIRTINĖ PAMOKA

22-24 NUO ATSITIKTINUMO IKI ILGAMEČIO

SU IŠSKIRTINĖMIS MENININKĖMIS

GYVENIMO NIURNBERGE VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 1


2 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ


REDAKTORIAUS ŽODIS

TÄ™sinÄŻ kuriame patys Jau Ĺžengiame per slenkstÄŻ – savo namĹł, norÄ—dami iĹĄsiĹłsti balsavimo vokus, ar jau greitai – ambasadĹł. Laiko nebeliko. Nebeliko laiko ne tik registruotis, bet ir diskutuoti, pulti skaityti bĹŤsimĹł kandidatĹł programas. Mes turÄ—jome gausybÄ™ dienĹł ir valandĹł tai padaryti ir, manau, kad sÄ—kmingai tÄ… padarÄ—me. MÄ…stau, kad nereikia ieĹĄkoti idealĹł, tokiĹł, kokius mes norime matyti, nes tikrai Ĺžinau, jog tokiĹł nÄ—ra. Jie neegzistuoja. Kiekvienas turi savo trĹŤkumus, privalumus, mĹŤsĹł paĹžiĹŤras (ne) atitinkanÄ?ias savybes. DÄ—koju visiems balsavusiems ar dar balsuosiantiems lietuviams. Tai, jog ĹĄiais metais 50 000, t.y. 2,7 kartĹł daugiau uĹžsiregistravusiĹł nei 2016 metĹł LR Seimo rinkimuose pasaulio lietuviĹł, tik ÄŻrodÄ—, kad mes esame susitelkÄ™ ir vieningi. Ir kad mums ne vis vien. O svarbiausia, kad ĹĄis aktyvumas parodÄ—, jog geografinis atstumas neturi tiesioginÄ—s ÄŻtakos patriotizmui ir dalyvavimui mĹŤsĹł visĹł mylimos Lietuvos politiniame, socialiniame gyvenimuose. SugriovÄ—me dar vienÄ… mintyse kybojusiÄ…, pusiau iĹĄgriuvusiÄ… sienÄ…. GeguŞė – nuostabus mÄ—nesis, man asocijuojantis su lengvu, kvapniu, laisvu skrydĹžiu. Skamba poetiĹĄkai, taÄ?iau be poezijos jis taptĹł pilkesnis. Dabar jis toks tikrai nÄ—ra. Vien dÄ—l to, kad mĹŤsĹł Vokietijos lietuviai dalyvavo pirmajame pasaulio lietuviĹł raĹĄytojĹł, poetĹł ir vertÄ—jĹł forume Vilniuje. Ir greiÄ?iausiai spÄ—jo pasidĹžiaugti Lietuvos ÄŻstojimo ÄŻ Europos SÄ…jungÄ… 15 metĹł jubiliejaus minÄ—jimu. Visuomet klausiu savÄ™s, kÄ… man davÄ— Europos SÄ…junga? Neabejotinai – laisvÄ™. O Jums? LaisvÄ— rinktis, kur mokytis arba kur mokyti savo vaikus. Jeigu man bĹŤtĹł suteikta galimybÄ— ir bĹŤÄ?iau Ĺžinojusi apie Vasario 16-osios gimnazijÄ… bĹŤdama vaiku, norÄ—Ä?iau pakliĹŤti ÄŻ ĹĄiÄ… nuostabiÄ… vietÄ…. Tikrai norÄ—Ä?iau, kad mano vaikai mokytĹłsi ĹĄioje aukĹĄtĹł gebÄ—jimĹł mokinius ugdanÄ?ioje dvikalbÄ—je gimnazijoje. Juk tai taip prasminga. Remiantis skaiÄ?iavimais, yra tekÄ™ girdÄ—ti, jog vokieÄ?iĹł ĹĄeimos vis daĹžniau leidĹžia savo vaikus mokytis bĹŤtent ten. O JĹŤs? AĹĄ? Jei tik turÄ—Ä?iau savo atĹžalÄ…, Ĺžinoma, kad pasirinkÄ?iau ĹĄiÄ… gimnazijÄ…. Juk ji – vienintelÄ— tokia, mĹŤsĹł paÄ?iĹł sukurta. Ĺ iame informacijĹł numeryje vÄ—l daug muzikos. O kas pasakÄ—, kad lietuviĹł bendruomenÄ—s gyvena be jos? Niekaip. NeĹžinau nÄ— vienos bendruomenÄ—s, apylinkÄ—s, kurioje ji nekaraliautĹł. Tai kvieÄ?iu susipaĹžinti – su smuikininke, Ĺ tutgarto lietuve Rolanda Azadeh ir Niurnbergo lietuviais – Sigitu Braun ir Ĺ˝ilvinu

Evelina Kislych-Ĺ ochienÄ—

Voinu, kurie save ÄŻprasmina, galÄ—dami dovanoti savo kuriamÄ… ar tiesiog atliekamÄ… muzikÄ…. DĹžiaugiuosi galÄ—dama su Jumis pasidalinti ir lituanistinio ĹĄvietimo ÄŻĹžvalgomis. Kaip galiu bĹŤti abejinga, kai jau tuoj tuoj duris atvers dar viena lituanistinÄ— mokykla Diuseldorfe. Ĺ ÄŻ kartÄ… ne apie jÄ…, (iĹĄsamesnÄ— informacja apie diuseldorfieÄ?iĹł pasiekimus bus skelbiama jau netrukus), ĹĄÄŻ kartÄ… – apie lituanistinÄŻ ĹĄvietimÄ… ir tÄ—vus plaÄ?iau... TurbĹŤt visam gyvenimui liks atmintyje Hamburgo lituanistinÄ—s mokyklos vadovÄ—s V. Fabian ĹžodĹžiai, kad tÄ—vai – mokyklos alfa ir omega. O kiek dar ÄŻdomiĹł pamÄ…stymĹł su Jumis dalinasi I. PetraitytÄ—-LukĹĄienÄ— ir dr. S. PetraĹĄkaitÄ—-Pabst... GalÄ—Ä?iau tÄ™sti, taÄ?iau tikrai tikiu, kad tÄ™sinÄŻ susikursite patys, skaitydami geguŞės mÄ—nesio „Informacijas“. Malonaus laiko vartant Ĺžurnalo puslapius. Visuomet su Jumis, Evelina VIRĹ ELYJE:

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org  redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

Asmeninio archyvo nuotr.

-PSTDIFS4UStD-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

PLM2018 logotipas priklauso Š Tapatybe LT Ltd

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

VirĹĄelyje: Miuncheno lietuvÄ— Jolita PalubinskaitÄ—-Zieglmeier

Projektas „Vokietijos lietuviĹł periodika: istorijos iĹĄsaugojimas“: 8-10, 13-14, 15-16, 17-19, 20-21, 22-24, 29 VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 3


AKTUALIJOS

PRISIMINKTE ĮSTOJIMĄ Į ES: TAI PAKEITĖ MŪSŲ GYVENMUS Redakcijos informacija 2019-ais metais Lietuva mini narystės Europos Sąjungoje (ES) penkiolikos metų sukaktį. Lygiai prieš 15 metų, 2004 metų gegužės 1-oji diena Lietuvoje buvo sutikta griausmingai – Vilniuje šia proga atidarytas iki šiol aukščiausias dangoraižis Baltijos šalyse – „Europos“ bokštas. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį apie Lietuvos įstojimą į ES kalbėjęs LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“, prisiminė, kad buvimas ES dalimi Lietuvai nebuvo lengvai pasiekiamas. „Man dėl NATO dar 2000-aisiais metais sakė, kad mes niekada neįstosime. Duotybe čia nekvepia, tai didelis lūžis ir laimėjimas. Europa yra ne tik geografinė sąjunga, gyventi Europos kontinente neužtenka, reikia gyventi Europoje ir vertybiniame kontekste. Tai šitą mes ir turėjome savo genuose, bet taip susiklostė, kad pusė

Lietuvos įstojimo į ES akimirka

4 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

amžiaus buvo pavogta iš Lietuvos. Gal todėl tie pokyčiai atrodo tokie greiti ir natūralūs, žmonės buvo tam pribrendę, bet žinoma, kad tai nebuvo duotybė“, – LRT eteryje sakė užsienio reikalų ministras. Lietuva prašymą priimti ją į ES pareiškė 1995 metais. 1999-aisiais šalis gavo oficialių kvietimą pradėti derybas dėl narystės, kurias realiai pradėjo 2000ųjų metų vasarį. 2003 metais buvo vykdomas privalomasis referendumas – žmonės balsavo už arba prieš įstojimą į Europos Sąjungos gretas. Iš viso rinkimuose dalyvavo beveik 64 proc. balsuoti galinčių Lietuvos gyventojų ir daugiau nei 91 proc. balsų palaikė Lietuvos įstojimą į ES. 2004 metais Lietuva tapo ES nare ir prisijungė prie kitų 24 (tuo metu) valstybių rato. Dabar, 2019 metais, ES priklauso jau 28 valstybės. Šis įstojimas į ES tapo mums visiems – pasaulio, Vokietijos lietuviams – svarbiu įvykiu, ne tik suartinusiu mus su Lietuva, bet ir tiesiogine ta žodžio prasme nugriovusiu sienas, palengvinusiu keliavimo ir mobilumo situaciją. LR archyvo nuotr.


LIETUVOS VAIKAI, PASKLIDĘ PLAČIAJAME PASAULYJE, LAUKIAME JŪSŲ VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOJE! Vasario 16-osios gimnazija kartu su bendrabučiu įsikūrusi Vokietijoje, Hiutenfelde, gyvuoja nuo 1951 metų, Gimnazija tikslas – užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės vai-kams sudaryti tinkamas sąlygas čia gyventi ir mokytis, puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas. 1999 metais gimnazija įgijo Vokietijos valstybės pripažintos dvikalbės mokyklos statusą. Rašykite! Skambinkite! Registruokitės!

Renhofo pilis Hiutenfelde

Mūsų kontaktai: Privates Litauisches Gymnasium Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim/Hüttenfeld www.gimnazija.de El. paštas: info@litauischesgymnasium.de Tel.: +49 06256-8599018 +49 06256-859900 Asm. archyvo nuotr.

Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde

Vasario 16-osios gimnazija kartu su Renhofo pilimi, bendrabučiu iš paukščio skrydžio VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 5


KVIETIMAS Į TAUTINĘ STOVYKLĄ

Kviečiame į tautinę stovyklą Hiutenfelde

Romuvos LB informacija Vokietijos lietuvių bendruomenės „Romuvos“ apylinkė kviečia lietuvius ir lietuvių kilmės vaikus į šių metų liepos 26 – rugpjučio 4 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje įvyksiančią tautinę vasaros stovyklą. Stovyklos metu įgyta patirtis ir sukaupti įspudžiai yra neįkainojami! Stovykloje laukiami ir vaikai iš Vokietijos, kaimyninių šalių bei Lietuvos. Stovykla vyks Hiutenfelde. Dalyvauti gali 7-14 metų vaikai.

Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb. Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com

www.dolmetscher-venckus.de

Mokestis vienam vaikui – 250 EUR, VLB narių vaikams – 200 EUR. Į kainą įskaičiuota: nakvynė, maitinimas tris kartus per dieną, priemonės užsiėmimams ir žaidimams, išvykos. Norintys dalyvauti stovykloje prašome registruotis el. pastu: valdyba@romuva.vlbe.org Ilgai nedelskite – vietų skaičius ribotas! Rezervuota vieta laikoma, jei pervedama dalis stovyklos mokesčio (100 EUR). Mokėti į VLB Romuvos apylinkės sąskaitą: DE25 5095 1469 0013 4091 93. Mokėjime nurodyti: Stovykla 2019, vaiko vardą ir pavardę. Remėjai: Vokieitjos lietuvių bendruomenė, Vasario 16-osios gimnazija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija (LR ŠMM). Orgnizatorius: VLB „Romuvos“ apylinkė valdyba Asm. archyvo nuotr.

6 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ


MIUNCHENO ŠAULIAI PRASMINGAI MINĖS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS METUS Redakcijos informacija Siekiant pažymėti Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 100-metį, įamžinti šaulių indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbti šaulių, kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą 2019 metus LR Seimas yra paskelbęs Lietuvos šaulių sąjungos metais. 2018 m. balandžio 21 d., Miuncheno Bundesvero universitete, buvo pasirašytas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) padalinio Vokietijoje statutas. Pagal Vokietijos įstatymus šis padalinys įkurtas kaip Lietuvos šaulių sąjungą remiančioji sąjunga Vokietijoje (vok. Förderverein der Litauischen Schützenunion in Deutschland). Šis padalinys įkurtas Lietuvos šaulių sąjungos ir Vokietijos Bundesvero rezervistų sąjungos narių iniciatyva. Šio padalinio įkūrimo iniciatorius yra Lietuvos šaulių sąjungos, LŠS išeivijoje centro valdybos narys Čikagoje ir Vokietijos rezervistų sąjungos narys Mindaugas Lukšys. Jis išrinktas jo vadovu. Pasak M. Lukšio, mintis apie organizacijos kūrimą, kuri stiprintų tiltus karinėse, saugumo politikos ir kultūrinės atminties srityse tarp Lietuvos ir Vokietijos, kartu suteiktų galimybę ruoštis Lietuvos krašto gynybai gyvenant emigracijoje, brendo ketverius metus. Š. m. birželio 1-ą LŠS Vilniuje organizuoja iškilmingą renginį Katedros aikštėje Vilniuje. Bus iškilminga rikiuotė, šaulių priesaikos ir jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonijos, priėmimas Valdovų rūmuose, diskusijos Bernardinų sodelyje. Šiame renginyje dalyvaus padalinio Miunchene nariai, Čikagos šauliai.

Centre – LŠS remiančiosios są jungos pirmininko pavaduotojas Jörg Dagies

Miuncheno šauliai planuoja gegužės mėnesį, kartu su kitų šalių kariuomenių kariais ir rezervistais, dalyvauti jubiliejiniame 60-ąjį kartą organizuojamame dviejų dienų žygyje Bern miestelyje ir dviejų dienų tradiciniame 58-ąjį kartą vykstančiame žygyje Chur miestelyje Šveicarijoje. LŠS remiančioji sąjunga Vokietijoje spalio pabaigoje organizuoja svarbų susitikimą Bundesvero universitete, kuriame planuoja dalyvauti atstovai iš Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie LR Krašto apsaugos ministerijos, taip pat Bundesvero rezervistų sąjungos atstovai, Vokietijos politikai, Miuncheno lietuvių bendruomenė, kiti pranešėjai ir svečiai. LŠS remiančioji sąjunga Vokietijoje tradiciškai planuoja ir intensyvią atminties kultūros savaitę rugpjūčio mėnesį Lietuvoje. Kunigas ir šaulys Romualdas Liachavičius kartu su istorikais organizuos žygį po Antrojo pasaulinio karo bunkerius Klaipėdos krašte. Taip pat bus rengiamas sportinis renginys. Jo metu bus galima gauti vokiškus pažymėjimus šauliams iš Marijampolės, Jurbarko, Tauragės ir kitų miestų. Norintys prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje veiklos ar tapti jos nariais, gali kreiptis: foerderverein@litauische-schuetzenunion.de Sveikiname visus Lietuvos, pasaulio šaulius! Linkime prasmingų darbų ir tikslų įgyvendinimo. Rolando Purtulio nuotr. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 7


ŠVIETIMAS

TĖVAI – LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ ALFA IR OMEGA Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Dar 2018 m. lapkritį kaip viesulas praskriejo žinia apie naujos Diuseldorfo lietuvių bendruomenės susikūrimą, o šiandien mes džiaugiamės galėdami pasidalinti žinia, kad jau netrukus bus atidaryta lituanistinė mokyklėlė. Pagrindinis būsimos Diuseldorfo lituanistinės mokyklėlės „Pasaka“ komandos uždavinys – lietuvių kalbos, kaip kalbinio, kultūrinio ir tautinio identiteto pagrindo, ugdymas. Atrodytų, kad lituanistinės mokyklos skirtos tik vaikams. Tačiau ar taip tikrai yra? Manau, kad, be abejonės, ši vieta – labai svarbi ir tėvams, jų pažinimui, turimų žinių gilinimui ir visapusiškam lietuvybės puoselėjimui.

Vokietijos lietuvių bendruomenė skaičiuoja vis daugiau skirtingose apylinkėse susikuriančių lituanistinių mokyklėlių ir mokyklų skaičių bei stebisi jų aktyvumu. Kai kurios iš jų – perpildytos vaikų skaičiumi, ieškomi papildomi mokytojai. Poreikis lituanistiniam švietimui tik auga. Atkreipus dėmesį į „Informacijų“ žurnaluose pasirodančią informaciją, galima pasidžiaugti itin aktyviomis ir gausybę lietuvių vaikų buriančiomis Miuncheno, Hamburgo, Štutgarto, Berlyno mokyklėlėmis ir jų vykdomomis veiklomis. Balandžio mėnesį socialinėje erdvėje pasklido žinia apie naujos, Diuseldorfo mokyklėlės susikūrimą. Skelbime buvo rašoma: „Su dideliu džiaugsmu pranešame apie nuo rudens Diuseldorfe atidaromą lietuvišką mokyklėlę „Pasaka“. Organizatoriai, mokyklėlės įkūrėjai nuolat akcentuoja, kad mokyklėlė – tai maža dalelė Lietuvos, kurioje tiek vaikai, tiek tėveliai atranda ir gilina savo šaknis mokydamiesi lietuvių kalbos, papročių ir tradicijų. Dažnai savęs klausiu, ar lituanistinės mokyklėlės – tik vaikams? Juk į pa-

Mokyklėlė – tai vieta, kurioje tiek vaikai, tiek tėveliai atranda Lietuvą. Akimirka iš žiemos šventės Štutgarte.

8 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ


Lituanistinė mokykla – ne tik vaikams. Akimirka iš Miuncheno mokyklėlės pamokos.

mokas susirenka ir tėvai, nesvarbu, ar grynakraujai lietuviai, ar vokiečiai, ar kelias tautybes savyje nešiojantys žmonės. Ir nors jie susirenka bendram tikslui – vaikų švietimui – kaskart jie praturtėja ir patys. Esu įsitikinusi, kad lietuviai pamokėlių metu patobulina savo žinias, išmoksta kažką naujo, o su lietuvių kalba, tradicijomis ir kultūra nieko bendro neturintys – nejučiomis arba labai to norėdami mokosi. Pradedant nuo elementarių žodžių, baigiant rimtesniais patyrimais ir jų išsaugojimu. Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė pritaria ir mano, kad lituanistinė mokykla nėra skirta tik vaikams, tai puiki erdvė pakartoti, įsigilinti ar iš naujo kažką išmokti ir tėvams. Kaip įrodymą ji pateikia pavyzdį apie Miuncheno mokyklėlės „Nykštukų“ grupę, kurią lankantys vaikų tėvai nė karto nėra paklausę ar pateikę nusiskundimų apie tai, kad jie turi kartu dalyvauti pamokose. Priešingai, tėvai atvyksta ir dar atsiveža viešinčius senelius, brolius ar seseris, ir pamokos tampa ne vaikų, o visos šeimos. I. Petraitytė-Lukšienė pateikė labai

gražų pavyzdį, kuomet lituanistinę mokyklą lankantis vaikas su mama mokosi kartu. Jų bendruomenėje yra berniukas, kuris mokėjo vos keletą žodžių. Jo mama yra lietuvių kilmės, tačiau lietuviškai praktiškai nekalba. Po lituanistinių pamokų berniukas, atsikėlęs ryte, mamai pasakojo, kokius žodžius yra išmokęs, ir mama automatiškai reflektuoja, įsitraukdama į pokalbį. Tokiu būdu mama mokosi kartu su vaiku lietuvių kalbos praktiškai nuo nulio. Tad lituanistinė mokykla skirta, visų pirma, vaikams, tačiau taip pat ir jų tėvams. Hamburgo lituanistinės mokyklos vadovė Vitalija Fabian mano, kad lituanistinė mokykla yra bendruomenės įsčios – labai sakrali vieta. Jos teigimu, jei mokykla gyva, aktyvi, tai ir bendruomenė vaisinga, o lituanistinės mokyklos be tėvelių paprasčiausiai neegzistuoja. V. Fabian taikliai abibūdina tėvelius kaip mokyklos alfą ir omegą. „Tėveliai atveda vaikus į pamokas šeštadieniais. Net septynios pasišventusios mamos veda užsiėmimus vaikams. Dauguma neturėdamos pedagoginio išsilavinimo, bet didelį norą, kad vaikams būtų įdomu. Mūsų mažųjų vaikų klasę A lanko vaikai nuo metų iki ketverių. Čia vaikai mokosi kartu su tėveliais. Jie kartu dainuoja, piešia, vaidina, žaidžia. Tėveliai siuva kostiumus pasirodymams, gamina kaukes. Keturios mamos pernai metais parašė projektą ir vyko su dešimčia mokinukų stovyklauti į Lietuvą. Šiais metais rengiame išvyką į Vasario 16-osios gimnaziją ir organizuojame stovyklą Berlyno, Hamburgo lituanistinių ir Šiaulių sanatorinės mokyklos vaikams. Svarbiausia mokyklos vieta yra virtuvė, kur vyresniųjų vaikų tėveliai geria kavą ir bendrauja laukdami savo vaikų. Tai lyg konVLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 9


sultacinė tarnyba, kur galima gauti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų“ - pasakojo V. Fabian. Į klausimą, ar tėvai ko nors gali išmokti lituanistinėje mokykloje, mokyklos vadovė V. Fabian net neabejojanti: „Mes išmokome rašyti projektus, juos įgyvendinti, vesti pamokas, kurti spaktaklius, rengti šventes, o svarbiausia nepasiduoti, kai būna sunku ir palaikyti vienas kitą lietuvybės puoselėjimo kelyje“, - teigia V. Fabian. Gyvenant užsienyje tėvų įsitraukimas į lituanistinės mokyklėlės gyvenimą yra vienas svarbiausių momentų – taip mano buvusi Štutgarto lituanistinės mokyklėlės vadovė, VLB Tarybos ir valdybos narė švietimo reikalams dr. Sandra Petraškaitė-Pabst. Labai dažnai tokių mokyklėlių steigėjai ir yra patys tėveliai, kurie iš pradžių suburia bendraminčiu klubą, pradeda susitikinėti su vaikais, susipažįsta. Vėliau įkuria mokyklėlę. Jos teigimu, mokyklėlė teikia vaisių, jeigu ji lankoma bent 3-5 metus. „Mokymasis yra ilgalaikis procesas su įvairiais pasikartojimo elementais, ritualais, daug mokomasi per žaidimą, bet už jo slypi labai rimti tikslai, kurių siekia pedagogų sudaryta rekomendacinė lituanistinių mokyklėlių programa“, - pasakoja dr. S. Petraškaitė-Pabst. Dr. S. Petraškaitė-Pabst daug metų veda paskaitas lituanistinėse mokyklėlėse. Ji pasakoja, kad Frankfurto mokyklėlėje „Ąžuoliukas“ mokytoja Nijolė Balčiūnienė netgi išdalino tėvams temas, kurioms jie ruošiasi ir pristato. Vaikams tai labai patinka, jie jaudinasi, palaiko tėvus. Tokiu būdu siekiama plėsti vaikų žodyną, kad jie girdėtų kuo įvairesnės kalbos žodžių iš kuo daugiau žmonių. „Tobuliausias modelis yra tas, kai tėvai įtraukiami į mokyklėlės gyvenimą, kai jie informuojami, skatinami, jiems suteikiama žinių, kaip ir kuriuo vaiko vystymosi raidos etapu gali efektyviausiai prisidėti prie vaiko kalbos vystymosi. LR ŠMM rekomenduoja per mokslo metus rengti vaikų pasiekimų portfolį, kuriame atsispindėtų vaiko pažangos dokumentacija. Ši idėja buvo pristatyta pernai“, - pasakojo dr. S. Petraškaitė-Pabst. Jos manymu, jeigu šeima mišri – patartina tik gimus vaikeliui pradėti vienam iš tėvelių lankyti tuos kalbos kur-

sus, kuria kalba jo partneris bendrauja su vaiku. Mokslų Daktarė prasitaria, kad daugelis šeimų taip ir daro. „Man labai patiko Liuksemburgo mokyklėlė, kurioje lankiausi 2017 metais – jie turi lietuvių kalbos pamokas ir suaugusiems. Vaikams pats geriausias auklėjimo metodas yra pačių tėvų pavyzdys“, - patirtimi dalinosi pašnekovė. Ji pabrėžia, kad kol kas mes duodame per mažai žinių būtent tėvams. Ji nuolat sulaukia komentarų apie tėvų norą sužinoti kuo daugiau apie kalbos mokymąsi kitakalbėje aplinkoje. „Š. m. spalio 18-20 d. vyks seminaras „Efektyviausi lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo būdai“. Man norėtųsi, kad tėveliai pasidalintų savo patirtimi apie tai, kaip jiems pavyko išmokyti vaikus kalbėti, skaityti, rašyti lietuviškai – kokie principai, būdai buvo jų atveju efektyviausi, kokią įtaką turėjo lituanistinės mokyklėlės lankymas? Vokietijoje mes turime ne tik tokių pavyzdžių, kuomet aštuoniolikmečiai tik supranta, bet nekalba, bet yra ir tokių atvejų, kuomet kalba puikiai ir netgi beveik be akcento. Todėl visada pabrėžiu, kad išmokyti vaikus kelių kalbų nuo mažens yra didžiulių pastangų reikalaujantis kelias ir didelis darbas, bet jo vaisiai saldūs“ – neslėpia dr. S. PetraškaitėPabst. Ji siūlo kurti mokyklėlėse tėvų tarpusavio pagalbos grupeles, kuriose jie dalintųsi savo patirtimi, kaip jiems sekasi auklėti vaikus. Specialistės manymu, per tokį dalijimąsi irgi labai daug ko išmokstama. Taigi Vokietijoje, Diuseldorfe kuriasi 9-ta Lietuva – dar viena lituanistikos, tradicijų ir kultūros oazė, kuria mėgausis vis daugiau lietuvių, o svarbiausia – vaikų. Vėl susipažins, kurs kažką naujo, patirs. Ir tokiu būdu niekuomet neatitrūks nuo savo vieno arba abiejų tėvų įgimto identiteto. Ir tikrai tikiu, kad šis švietimo organizavimas yra didžiausia dovana seneliams, kurie laukia apsilankančių anūkų ir nori su jais kalbėtis lietuviškai.

Hamburgo lituanistinė mokykla

10 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

Miuncheno, Štutgarto ir Hamburgo lituanistinių mokyklų archyvo nuotr.


IŠSKIRTINĖ PAMOKA SU IŠSKIRTINĖMIS MENININKĖMIS Berlyno lituanistinės mokyklėlės informacija Š. m. balandžio 28 d., sekmadienis Berlyno lietuvių mokyklėlės vaikams ir mokytojams buvo išskirtinis. Berlyno lietuvių mokyklėlė, siekdama pasiūlyti šiuolaikiškų ir interaktyvių užsiėmimų ciklą, kvietė visus Berlyne gyvenančius vaikučius ir jų tėvelius į modernias meno ir muzikos dirbtuves. Svečiuose lankėsi dvi talentingos ir išskirtinės lietuvių menininkės – tekstilės ir plokštumų dizainerė Dominyka Sidabraitė ir kanklininkė, kompozitorė ir dainininkė Simona Minns – pavertusios eilinį mokyklėlės susitikimą nepamirštamu – čia vyko muzikos ir tekstilės dirbtuvės. Pirmoji dirbtuvių dalis prasidėjo – su Dominyka Sidabrai-

te, Europos kultūrų muziejaus tekstilės dirbtuvių lektore, gyvenančia ir kuriančia Berlyne. Jų metu menininkė pravedė užsiėmimą apie rankdarbius ir tradicijų puoselėjimą. Jaunieji kūrėjai galėjo susipažinti su tekstilės istorija, techno-logija bei patys išbandyti įvairias technikas, eksperimentuoti su įvairiomis darbo priemonėmis – mokytis vilnos vėlimo, netradicinio mezgimo, tekstilinės spaudos ant įvairių medžiagų. Renginio dalyviai turėjo galimybę sukurti darbelį sau ir paruošti staigmeną artėjančiai mamos dienai. Jaunieji kūrėjai taip pat gilino pažinimo, vizualinės raiškos, estetinio suvo-

Meno ir muzikos dirbtuvių dalyviai VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 11


Menininkės padovanojo vaikams išskirtinį sekmadienį

kimo kompetencijas. Spalvotų siūlų gijos, suaustos pačių vaikų rankomis, dar ilgai džiugins mažuosius. Šis renginys tapo išskirtiniu ir tuo, kad talentingoji džiazo atlikėja, prestižinio Berklio muzikos koledžo Bostone absolventė Simona Minns yra Maironio lituanistinės mokyklos Niu-

Meno dirbtuvės

12 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

jorke muzikos mokytoja ir specialiai dėl šio renginio atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Ji vaikams žadino patriotiškumo ir tautinės tapatybės jausmą, o jos atliekami kanklių muzikos garsai ir dainos tiesiog užbūrė ir pa-kerėjo! Organizatoriai dėkoja menininkėms už skirtą laiką ir nuostabiai pravestas dirbtuves. Renato Neverbicko ir Dominykos Sidabraitės nuotr.

S. Minns atliekami kanklių muzikos garsai užbūrė dirbtuvių dalyvius


STIPRIAUSIA IR EFEKTYVIAUSIA – TIESIOGINĖ KOMUNIKACIJA Justina LEVANAITĖ Labai džiaugiuosi, kad turėjusi galimybę kartu su savo kolege Solveiga Liaugminaite atstovauti Štutgarto lietuvių bendruomenę nuostabioje lyderių konferencijoje Vilniuje, į kurią susirinko net 61 dalyvis iš 25 pasaulio šalių! Pradedant Australija, žinoma, Europa, baigiant Kanada. Beje šiais metais projektas „Lyderių laikas“ švenčia savo jubiliejų – dešimtąjį gimtadienį. Šiųmetinio nacionalinio švietimo lyderystės forumo tema – „Nuo mokyklos visiems prie mokyklos kiekvienam“. Renginyje kalbėjomės apie mokyklą veikiančius visuomeninius procesus, jaučiamas socialines įtampas ir mokyklai kylančius iššūkius, aptarėme, kokią įtaką šie veiksniai turi formuojamam ugdymo turiniui. Kartu su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio dalinomės praktine patirtimi ir pavyzdžiais, svarstėme idėjas, kaip į mokymąsi įtraukti kiekvieną vaiką, atsižvelgiant į jo prigimtį, aplinką ir konkrečią situaciją. Labai įsiminė vienas, prezentacijoje rodomas paveikslėlis su mokslininko ir intelektualo Alberto Einšteino mintimi: „Kiekvienas yra genijus. Bet jei vertinsime žuvį pagal jos gebėjimą laipioti į medžius, tai ji visą gyvenimą galvos, kokia ji nevykėlė.“ Forumo pranešimuose ir pasisakymuose analizavome, kaip, konstruodami autentišką ir lankstų ugdymo turinį, kuriame mokyklą kiekvienam. Forumo dalyvių patirtys, įžvalgos buvo naudingos mokyklų praktikai ir nacionaliniu lygmeniu

tariantis dėl ugdymo turinio atnaujinimo krypčių. Seminaro pabaigoje forumą aplankė garbingas svečias – švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, kuris pasidalino savo įžvalgomis apie švietimo plėtros galimybes. Vėliau sekė neformaliosios švietimo lyderystės programos mokymai. Jų metu nagrinėjome įtraukios ir efektyvios organizacijos temą – kaip sukurti organizacijos viziją ir veiklos strategiją, kokie yra savanoriškos organizacijos modeliai, kaip užtikrinti organizacijos veiklos tęstinumą, gilinomės kaip suburti projekto savanorių komandą, ją išlaikyti ir motyvuoti, kokie yra organizacijos komunikacijos kanalai socialiniuose tinkluose ir tikslinės auditorijos pasiekiamumas, efektyvus komunikacijos turinys. Praktinių užsiėmimų metu formavome patrauklias žinutes pilietinio aktyvumo skatinimo tikslais. Su meile ir atsidavimu Socialinių mokslų kolegijoje vykusių mokymų metu tvyrojo be galo jauki atmosfera ir energetika. Kiekvieną dieną pradėdavome apsikabindami ir pabučiuodami šalia stovinčius kolegas. Buvau labai maloniai nustebinta pamačiusi tiek daug gražių ne tik išore, bet ir vidumi lyderių iš viso pasaulio lietuvių bendruomenių. Nuostabioji viso renginio vedėja stebino mus visus įvairiais žaidimais, kad apšiltume ir galėtume visu pajėgumu kibti į darbus. Mokėmės, kaip įgalinti mūsų bendruo-

Nėra stipresnės komunikacinės priemonės už žodžius VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 13


Vokietijos lietuviai dalyvavo lyderių konferencijoje Vilniuje

menių darbuotojus dirbti su džiaugsmu, meile ir atsidavimu. Diskutavome, kaip komunikuoti tarpusavyje, kad kiekvienas jaustųsi svarbus, reikalingas ir norėtų ne tik prisijungti prie bendruomenės, bet joje ir pasilikti. Nagrinėjome būdus bei kūrėme įvairias strategijas, kaip sujungti visų pasaulio lietuvių širdis ir judėti pirmyn kartu, susikibus už rankų, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte bebūtume. Analizavome, kaip būti pavyzdžiais savo bendruomenių nariams. Mokėmės tolerantiškumo, vienas kito išklausymo bei supratimo. Mokėmės, kaip surasti kelią į kiekvieno bendruomenės nario širdį, kaip bendrauti su kiekvienu ir priimti kiekvieną, nesvarbu, koks jis mums negatyvus beatrodytų. Sėmėmės palaikymo, pasitikėjimo ir atsidavimo Tėvynei Lietuvai. Stipriausia komunikacija – tiesioginis žodis Mokymų metu svečiavosi reklamos specialistas Gintarą Šeputį. Jis pateikė bendravimo ir informacijos pateikimo būdus, naudojamus įrankius tiesiogiai arba paslėptai informacijai pateikti, norint valdyti ir formuoti visuomenės nuomonę apie vykstančius įvykius. Jo lūpomis skambėjo žodžiai, jog nėra stipresnės komunikacinės priemonės už žodžius. Tai, ką mes pasakome savo bendruomenei. Turėjome galimybę pabendrauti ir su PLB ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininku Rimvydu Baltaduoniu, kuris minėjo, jog sutelkus jėgas galime pasiekti labai daug, motyvavo ir argumentavo, kaip svarbu mums visiems balsuoti už dvigubą pilietybę, dalyvauti rinkimuose, raginti tai daryti kitus, kad kartu galėtume išsaugoti ir kurti Lietuvos valstybę. Didžiąją laiko dalį darbavomės, diskutavome ir kūrėme grupėse. Taigi, turėjome nemažai praktinio darbo, per kurį ne tik kiekvienas pasidalinome jau esama patirtimi, tačiau ir kartu kūrėme naujas idėjas, naujus projektus ateičiai. Dar kartelį suvokėme ir išjautėme, kad teisę kurti Lietuvą turi 14 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

visa Lietuvos tauta, nesvarbu, kur išsibarsčiusi bebūtų. Buvome raginami puoselėti lietuvybę ir apjungti visus visus pasaulio lietuvius, pasakojant jiems, kas mus visus vienija. Esame šeima – broliai ir seserys Visi šiame seminare dalyvavę pasaulio lietuviai tikriausiai turėjo vieną ir tą pačią žinutę savo širdyse, kurią norėjo ištransliuoti visiems – visi mes turime tas pačias šaknis, visi esame lietuviai, visi esame broliai ir seserys, esame viena šeima, tad susikibkime visi už rankų, padėkime vienas kitam ir eikime pirmyn, puoselėkime lietuvybę, kurkime ir rūpinkimės Lietuva drauge! Visą trečiąją lyderių konferenciją vainikavo Štutgarto lietuvių bendruomenės atstovė Justina Levanaitė su savo patriotiškų dainų programa ,,Laisvė“, privertusi ne vieną užsienio lietuvį nubraukti džiaugsmo ir ilgesio ašarą. Kelios jautrios dainos sujungė visus renginio dalyvius į bendrą vieningą Lietuvos širdį, kuri labai sparčiai plečiasi ir didėja. Salė atsistojo, susikabino visi už rankų, kartu dainavo, lingavo ir spinduliavo meilę, taiką, laisvę ir bendrystę. Esi laukiamas ir tu! Audriaus Matiuko nuotr.


JAUNIMO (IM)PULSAS Jonas KETURKA ir Monika VERBALYTĖ Šių metų kovo 29-31 dienomis Mainco miestas Vokietijoje nusidažė lietuviškos trispalvės spalvomis: čia pirmą, o iš viso jau aštuntą kartą Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS) sukvietė lietuviškąjį Vokietijos jaunimą į „Idėjų dirbtuves“. Renginys šiemet sukvietė apie 40 dalyvių, kurių didžioji dalis, kaip jau įprasta, atvyko iš įvairių Vokietijos regionų. Taip pat sulaukta svečių iš Austrijos, Ispanijos ir, be abejo, Lietuvos. Palietėme, kaip visada, labai įvairias temas – nuo atliekų rūšiavimo, socialinės atskirties Lietuvoje iki karo žurnalistikos ir kopimo į aukščiausias pasaulio viršūnes, gavome porą karjeros patarimų ir padiskutavome apie dvigubą pilietybę. Bet apie viską nuo pradžių. Penktadienio vakaras prasidėjo ekskursija po Maincą – antrą seniausią Vokietijos miestą. Spaudos išradėjo Gutenbergo miestas gali pasigirti labai turtinga istorija: pradedant nuo to, kaip jį pirmame amžiuje prieš mūsų erą įkūrė senovės romėnai, baigiant tuo, kaip Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo sulygintas su žeme. Kartu su Senovės Romos griuvė-

IDĖJŲ DIRBTUVĖS 2019 MAINCE, ARBA KAIP PASIEKTI SAVO GYVENIMO VIRŠŪNES siais, viduramžiškomis miesto aikštėmis bei subombarduotomis bažnyčiomis per poros valandų pasivaikščiojimą galėjome pajusti beveik visą turiningą Europos istoriją. Na, o po tokio pasivaikščiojimo, alkani ir ištroškę vakarą tęsėme bendra susipažinimo vakariene. Pagrindinė renginio diena, šeštadienis, prasidėjo jau nuo ankstaus ryto. Iš karto po Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje Dariaus Jono Semaškos ir VLJS pirmininkės Ilonos Koženkovaitės sveikinimo dalyvių dėmesį prikaustė garsiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas su pristatymu „Aukščiau pasaulio viršukalnių“. Nors Vokietijoje kalnų, į kuriuos belipant užgniaužia kvapą, netrūksta, tačiau jie visi nublanksta prieš istorijas iš Himalajų, Andų ar Vinsono masyvo Antraktidoje. Nepaprastai sužavėjo ir V. Vitkausko kuklumas mūsų akimis tokių didelių pasiekimų akivaizdoje. Ar Lietuvos vėliavos įne-

Idėjų dirbtuvių 2019 Maince dalyviai VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 15


šimas į visas aukščiausias septynių kontinentų viršūnes yra vertas pagarbos, leido spręsti klausytojams, o savo sėkmę paaiškino paprastai: svarbu gyvenime rasti savo vietą. Antrasis pristatymas mums, užsienyje gyvenantiems lietuviams, buvo labai aktualus. Teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, prof. dr. Egidijus Šileikis dalyvius įtraukė į diskusiją apie pilietybės išsaugojimą ir dvigubą ar net daugybinę pilietybę. Užsienio lietuvių bendruomenėms artėjantis referendumas yra be galo svarbus, mat šis klausimas ne retą paliečia asmeniškai. Kviestinis lektorius dvigubos pilietybės referendumą pristatė iš įvairių pusių – istorinės, konstitucinės ir politinės. Jis ne tik papasakojo, kodėl dabartinė konstitucinė norma dėl pilietybės (dviguba pilietybė tik labai išimtiniais atvejais) yra tokia griežta, bet ir kodėl referendumui pateikta formuluotė vis dar apima tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių piliečius: Rusijos ir dalinai Lenkijos apibrėžimas grėsmėmis Lietuvos saugumui buvo ir yra vienas pagrindinių argumentų, nepaisant to, kad po devyniasdešimtųjų išaugusi emigracija iš Lietuvos reikalauja liberalizuoti pilietybės institutą. Po pietų pakylą užėmė fotožurnalistas Artūras Morozovas, paruošęs pristatymą „Kam ir kodėl reikia „lėtosios“ žurnalistikos?“. Pranešimas susidėjo iš dviejų skirtingų dalių: Artūro įspūdžių ir nuotraukų iš dvejų metų, praleistų Gruzijos ir Ukrainos karų frontuose, ir žiniasklaidos projektų Lietuvoje, kurie nušviečia skaudžiausias mūsų šalies socialines problemas, kaip kad socialinė atskirtis ar įkalinimo įstaigose kalinčios moterys su mažais vaikais. Jo bei kitų nanook.lt platformos kūrėjų žurnalistinių istorijų galima pasiklausyti podkaste (liet. tinklalaidėje) Nyla. A.Morozovo požiūris į savo darbą, susidedantį iš daugelio valandų bendravimo su žmonėmis, klausymosi ir pasitikėjimo įgijimo prieš ištraukiant kamerą ir padarant kadrą, yra beveik antropologinis, bet, kaip jis pats pripažįsta, kartais atsiduriantis ant žurnalistinės etikos ribų, kai sienos tarp darbinio ir asmeninio santykio su nuotraukų herojais išsitrina. Klausimai, koks elgesys yra teisingas, kai stebimi fotografuojamųjų veiksmai galėtų būti apibrėžiami kaip karo nusikaltimai, ar kai jie prašo finansinės pagalbos, intrigavo, nors ir nebuvo galutinai vienareikšmiškai atsakyti. Paskutinį pranešimą skaitė chemikė Dr. Irena Vitkauskienė (giminystės ryšių su Vladu Vitkausku neradome). Ji papasakojo, kaip būnant mokslininku „išgyventi“ verslo pasaulyje. Pranešėja kalbėjo apie savo karjeros kelią iš akademinio į verslo pa-

Akimirka iš įvykusio renginio

16 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

pasaulį, apie tai, kaip savo žinias polimerų chemijoje panaudojo perdirbamo plastiko gamybos srityje, apie lyderystės bei orientavimosi į kaštų analizės svarbą taikomajame moksle. Visgi turbūt pati nenujautė, kad daugiausiai susidomėjimo susilauks skaidrė apie plastiko ženklinimą. Vos išvydus plastiko rūšiavimo ir perdirbimo ženkliukus dalyviams bemat sukilo adrenalino kiekis kraujyje ir pasipylė klausimai, mat atliekų rūšiavimas Vokietijoje yra mažne populiariausias sportas. Po ilgos diskusijų ir pranešimų dienos visi patraukėme prie Reino upės, kur porą valandų atsipūtėme ir aptarėme dienos įspūdžius, o vėliau vakare sugūžėjome į grupės iš Lietuvos „Justin 3“, su Justinu Stanislovaičiu priešakyje ir Salvijumi Žeimiu prie būgnų, pasirodymą. Po trankaus koncerto po viešbučius ir namus dar niekas nesiskirstė – didžiulis lietuvių būrys patraukė apžiūrėti senųjų Mainco susibūrimo vietų iš vidaus ir išgerti penkis litrus alaus. Sekmadienio rytą visi susirinkome sočiai vokiškai papusryčiauti ir vėl patraukėme prie upės. Šviečiant kaitriai saulei, VLJS Valdyba pristatė savo paskutinių metų veiklos rezultatus, finansinę ataskaitą bei kartu su dalyviais trumpai aptarė ateities planus. Gale buvo išrinkta nauja Valdyba: joje liko Ilona Koženkovaitė (pirmininkė), Sofja Klokatova (finansininkė) ir Lukas Medišauskas (pirmininkės pavaduotojas) bei prisijungė Laura Dobilaitytė (raštininkė). Kupini liūdesio vieni su kitais atsisveikinome, nes nors matomės ne taip ir retai, tačiau kitas didelis renginys jau tik rudenį – Baltoweenas, vėl vyksiantis Anabergo pilyje lapkričio 1-3 d. Už paramą renginiui dėkojame LR Užsienio reikalų ministerijai ir Vokietijos lietuvių bendruomenei. Organizatorių nuotr.

Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas


-

KULTURA IR MENAS

LIETUVĖ – PRIPAŽINTA GERIAUSIA METŲ OPEROS SOLISTE Sopranas Asmik Grigorian

Redakcijos informacija Š. m. balandžio 29 d. vakarą iškilmingoje tarptautinių Operos apdovanojimų gala ceremonijoje Londone, „Sadler’s Wells“ teatre metų operos solistės apdovanojimą pelnė Zalcburgo festivalyje Salomėjos vaidmeniu pasaulį pakerėjusi Asmik Grigorian. Tokį sprendimą priėmė ekspertų komisija su pirmininku Johnu Allisonu, leidinio „Opera Magazine“ redaktoriumi, priešakyje. Garsių operos solistų Irenos Milkevičiūtės ir Gehamo Grigoriano dukra vasarą tapo pasauline operos sen-

sacija, o tą vakarą jos titulas buvo įtvirtintas – šiuo metu ji yra geriausia pasaulio operos solistė. Dar 2012 metais solistė 15min.lt sakiusi, kad kartais talento Lietuvoje nepastebi, kol neišvažiuoji į Vokietijos kaimą. Tarptautinį apdovanojimą pelniusi lietuvė daugiausiai dainuoja Vokietijoje. Tame pačiame interviu portalui 15min.lt ji kalba apie tai, kad darbas užsienyje menininkui būtinas – kad pamatytų, kas vyksta aplink, pasisemtų patirties kitokioje darbinėje aplinkoje: „Lietuva – nuostabi šalis, bet mažutė. Užsidaryti tame, ką matai aplink, negalima. Menininkui reikia keistis, važiuoti, pamatyti. Taip plečiasi akiratis. Scenoje turi kažką pasakyti. O jei nieko nematai, nieko pasakyti ir negalėsi.“ Šaltiniai: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/ asmik-grigorian-kartais-talento-lietuvoje-nepastebi-kolneisvaziuoji-i-vokietijos-kaima-285-279980 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-30-asmik-grigorian-geriausios-pasaulio-operos-solistes-titulas/175599 Algirdo Bako nuotr.

LIETUVIŲ MUZIKANTAI SCENA DALINSIS SU PASAULYJE PRIPAŽINTOMIS ŽVAIGŽDĖMIS Dalytė KAZLAUSKAITĖ Gegužės 25 d. Berlyno filharmonijoje suskambės UNICEF organizacijai remti skirtas unikalios programos koncertas „Leon Gurvitch ir draugai“, kuriame Lietuvos muzikai – violončelininkas Vytautas Sondeckis bei smuikininkas Algirdas Šochas sceną dalinsis kartu su pasaulyje pripažinta operos žvaigžde sopranu Nadja Michael bei vienu žymiausių Vokietijos rašytojų Sebastianu Fitzeku.

Garsus, tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių violončelininkas Vytautas Sondeckis yra neatsiejama garsiosios Elbės filharmonijos dalis – atlieka violončele solo partijas NDR Elbphilharmonie Orchester. Jo kūrybinis gyvenimas neapsiriboja vien Vokietija, Hamburgu. V. Sondeckis tiesia tiltus – koncertuoja visame pasaulyje su žymiais atlikėjais, yra užmezgęs gausybę projektų su savo gimtuoju kraštu, Lietuva, yra laukiamas tarptautinių festivalių dalyvis. Violončelininkas mielai leidžia savo laiką su tautiečiais ir pagal galimybes dalyvauja lietuvių bendruomenės gyvenime – pasirodo Vasario 16-osios šventėje Hamburge, kituose renginiuose. Smuikininkas Algirdas Šochas – jaunosios kartos atlikėjas, kaip ir Vytautas, tiesiantis tiltus ne tik čia, Vokietijoje, taVLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 17


Violončelininkas V. Sondeckis

Smuikininkas A. Šochas

18 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

čiau ir į pasaulį, o svarbiausia – į Lietuvą. Jo visuomeninis, muzikinis gyvenimas savojoje, gimtojoje šalyje – itin aktyvus. Dar šių metų vasarą jis drauge su kolegomis – Trakų salos pilies fortepijoniniu kvartetu „Confero“ – inicijavo fortepijono dovanojimą mylimai Trakų piliai ir visiems Trakams, kur itin puoselėja kultūrinės veiklos idėjas. Viena jų – jau ant slenskčio – tai gegužės 31–birželio 1 d. prasidėsiantis koncertų ciklas „Klasika Trakuose 2019“, kuriame pasirodys ne tik „Confero“ atlikėjai, japonų pianistė Mayuko Arita, bet ir jau minėtas kompozitorius, pianistas Leonas Gurvitchas. Pianistas, kompozitorius ir dirigentas Leonas Gurvitchas koncertuoja visame pasaulyje, jo kūryboje susipina klasikinė, džiazo ir populiarioji muzika. Atlikėjo kuriama ir atliekama muzika jau spėjo sužavėti išparduotą Niujorko Carnegie Hall salę, jo išleistas solo fortepijoninės kūrybos albumas „Poetic Whispers“ pelnė „Global Music Awards“ apdovanojimą, o jo sukurtas garso takelis kino filmui „Noah Land“ skambėjo šio filmo premjeroje prestižiniame „Tribeca“ filmų festivalyje Niujorke. Koncerte gegužės 25 d. publika galės išgirsti unikalią programą – Leono Gurvitcho specialiai sopranui Nadjai Michael sukurtą dainų ciklą, paremta Heinricho Heines eilėmis, ir viena pirmųjų susipažinti su paties autorius Sebastian Fitzek lūpomis pristatomu naujuoju romanu „Das Geschenk“ (lietuviškai „Dovana“), kuris bus išleistas spalio mėnesį. Pasakojimas apie šį romaną bus paremtas kompozitoriaus sugalvota nauja forma – „Įgarsintu skaitymu“ – kuomet autoriaus skaitomas tekstas bus įgarsintas kompozitoriaus Leono Gurvitcho sukurta charizmatiška muzika, kurią lietuvių atlikėjai atliks kartu su kompozitoriumi, smuikininke Ksenia Dubrovskaya ir altininku Martinu Stupka. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos 1946 m. gruodžio 11 d. įkurtos organizacijos – Jungtinių tautų fondas UNICEF (United Nations Children‘s Fund) – tikslas anksčiau buvo padėti Antrojo pasaulinio karo nunioktų šalių skurstantiems arba įvairiomis ligomis sergantiems vaikams. Šiandien UNICEF tiekia pasaulio vaikams maistą, drabužius ir rūpinasi jų sveikata. Visoje organizacijos veikloje prioritetas teikiamas labiausiai


Berlyno f ilharmonijos kamerinė salė

nuskriaustiems, kenčiantiems vaikams bei skurdžiausioms šalims. Kiekvienam vaikui turi būti suteikta galimybė tapti visaverčiu visuomenės nariu, o šis koncertas tiesiogiai prisidės prie to, jog šie vaikai galėtų mokytis skaityti. Džiugu, kad po pasaulį pasklidę lietuvių

muzikai yra kviečiami ir reikalingi, kad jie dalinasi viena scena su pasaulinio mąsto garsenybėmis ir gali bei nori prisidėti prie socialinių ir visam pasauliui reikšmingų projektų įgyvendinimo. Lietuvis – neatsiejama pasaulio dalis. E. Kislych-Šochienės, Berliner Philharmoniker, asm. archyvo nuotr.

TARP BANGŲ Karolis GENUTIS Taip pavadinta menininkės Sigitos Laubengaier skulptūra, kurią galėsime pamatyti Vokietijoje, Karlsrūjės mieste, kuriame kas tris metus skelbiamas Europos medžio skulptūros konkursas ir po vienu stogu darbus eksponuoja skulptoriai iš Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Prancūzijos, Italijos ir Danijos. Šio konkurso tema – „Gyvybės ženkas“ (vok. Lebenszeichen). Kaip ir kiekvieno konkurso metu, įspūdį turi kurti ne vien pati idėja, bet ir kūrėjų meistriškai atliktos medžio skulptūros. Lietuvių pėdsakas šioje srityje taip pat yra gana gilus, nes viena iš parodos dalyvių – Vokietijoje gyvenanti menininkė Sigita Laubengaier, kuri šiame konkurse dalyvauja jau nuo 2013-ųjų metų. Jos darbai kuria modernios Lietuvos įvaizdį, įkvepia mus tikėti savo šalimi ir stengtis dėl jos ateities. Sigita yra puikus pavyzdys mums, kad kiek daug galima pasiekti, jeigu turi tikslą ir tiki savimi. Tokių žmonių kaip Sigitos sėkmės istorijos – tai Lietuvos garsinimas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Lietuvių menininkės Sigitos Laubengaier skulptūra

Menininkės darbus galima pamatyti po apdovanojimo ceremonijos, kuri įvyks gegužės 23 dieną ir vėliau – gegužės 24 iki birželio 30 dienomis Karlsrūjės vyriausybės prezidiume vyksiančioje parodoje. Dar vėliau meno darbai bus eksponuojami Briuselyje, Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemės atstovybėje Europos Sąjungoje. Daugiau informacijos: https://www.xn--holzbildhauer-baw-j3b.de/ Autoriaus nuotr. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 19


PORTRETAI

BENDRUOMENĖ – TARSI ŠEIMA: AČIŪ, KAD ESI Karolis GENUTIS Gyvenimas yra nenuspėjamas ir niekada negali žinoti, kas tavęs laukia rytoj. Gyveni nieko neplanuodamas, o įvyksta tai, ko nesitiki. Taigi, vis didesnį pagreitį įgaunančio

Štutgarto lietuvių projekto ,,Ačiū tau, kad esi“ viešnia – smuikininkė Rolanda Azadeh. Lietuvė, visą savo gyvenimą siejusi ir siejanti su muzika, papasakos, kokie keliai ją atvedė į Štutgartą, pasidalins savo mintimis apie Štutgarto lietuvių bendruomenę. Jos teigimu ji jai – tarsi šeima. Gerbiama Rolanda, sakykite, iš kurio Lietuvos krašto atvykote ir, ar seniai gyvenate Štutgarte? Esu vilnietė (tiek pagal kilmę, tiek širdyje), nors jau nuo 1990-ųjų metų – didesnę savo gyvenimo dalį – gyvenu Štutgarte. Rolanda, ką veikėte Lietuvoje, prieš išvykdama į Vokietiją? Gimtąjame Vilniaus mieste mokiausi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje smuiko klasėje, o vėliau studijas tęsiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Raimundo Katiliaus klasėje. Kokie keliai Jus atvedė į Štutgartą? Besimokydama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, netikėtai, su tuo metu ,,Taikos gynimo“ delegacija, vienai savaitei išvykau į Štutgartą. Būdama čia susipažinau su miestu bei jo žmonėmis, o taip pat sužinojau, kad Štutgarte veikia aukštoji muzikos mokykla, kurioje galima studijuoti aspirantūrą. Ši galimybė mane paskatino pasilikti Vokietijoje. Gerbiama Rolanda, ar iki dabar užsiimate profesionalia muzika?

Smuikininkė, Štutgarto lietuvė Rolanda Azadeh

20 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

Taip, aš esu laisva menininkė ir groju įvairiuose orkestruose. Taip pat dalyvauju įvairiuose koncertuose, kuriuose groju labai įvairią muziką. Dalyvauju nuostabiame projekte, kuris yra vienas įdomiausių ir aktualiausių projektų, kuriame man tik yra tekę dalyvauti. Tai yra projektas ,,Kultūrų orkestras“, kuriam vadovauja pianistas ir kompozitorius Adrian Werum. Šiame orkestre esu nuo jo įkūrimo pradžios ir jame prabėgo mano devyneri metai. Įdomiausia yra tai, kad šiame orkestre groja įvairių tautybių žmonės su įvairiausiais instrumentais iš skirtingų pasaulio kraštų – ne tik tradiciniais (smuiku, violončele, gitara, kontrabosu),


bet ir egzotiniais mušamaisiais instrumentais, pavyzdžiui, rytietišku ,,Alpių ragau“, australų aborigenų mušamaisiais instrumentais. Rolanda, sakykite, ar Jūs priklausote Štutgarto lietuvių bendruomenei? Taip, esu ilgametė bendruomenės narė. Ja tapau nuo pat pirmos savaitės, kai atvykau į Štutgartą. Ar Jūs susiradote Štutgarto lietuvių bendruomenę, ar ji Jus?

mano vaikams, vėl sugrįžau į Štutgarto lietuvių bendruomenę, nes norėjosi savo vaikus mokyti lietuvių kalbos, padėti jiems geriau susipažinti su lietuvių kultūra, papročiais bei tradicijomis. Ir taip aš vėl, iš naujo atradau Štutgarto lietuvių bendruomenę ir dr. Sandrą Petraškaitę-Pabst, kuri buvo lietuviškos mokyklėlės ,,Traukinukas“ įkūrėja ir vadovė. Aš atvedžiau į mokyklėlę vaikus ir turėjau laimės kartu su Sandra bendradarbiauti ir padėti jai ruošti bei kartu pravesti lituanistines pamokas. Tas laikotarpis, kuomet dirbau su Sandra buvo pats nuostabus laikas ne tik man pačiai, bet ir mano vaikams. Malonu, kad turime tokių nuostabių žmonių, kuriuos pažinojau ir pažįstu iki šiol, kurie skiria tiek daug laiko ir jėgų lietuvių bendruomenei.

Štutgarto reporteriai Karolis Genutis ir Justina Levanaitė

Tiksliau, ne aš susiradau, bet ji mane susirado. Tuo metu Štutgarto bendruomenei vadovavo kunigas in memoriam Kazimieras Senkus. Šis žmogus suburdavo visus – tiek jaunus, tiek senus, tiek ką tik atvykusius iš Lietuvos. Jis kviesdavo mane, kaip muzikantę, dalyvauti bendruomenės susirinkimuose, pagroti seneliams skirtoje popietėje. Nuo to laiko, kas mėnesį vykusius susitikimus praturtindavome muzika, grojom vargonais šv. Mišiose ir taip daugelį metų kartu su kunigu K. Senkumi aktyviai bendradarbiavome. Gerbiama Rolanda, sakykite, ar Jūs dalyvaujate veiklose, kurias organizuoja mūsų Štutgarto bendruomenė. Jei taip, kokiose? Taip, po motinystės atostogų, paūgėjus

Rolanda, o kuo Jūs galėtumėte praturtinti mūsų bendruomenės kultūrinį gyvenimą? Be užsiėmimų lietuviškoje mokyklėlėje ,,Traukinukas“, su Štutgarto lietuvių bendruomenės ansambliu ,,Ridigdo“ kiekviena proga dalyvauju įvairiuose ansamblio vadovo Juozo Vasiliauskio organizuojamuose renginiuose ir ateityje tikrai prisidėsiu prie Štutgarto lietuvių kultūrinio gyvenimo. Štutgarto lietuvių bendruomenė man – tarsi šeima, kuri gyvuoja jau daugelį metų ir joje smagiai jaučiasi tiek vyresni, tiek jaunesni. Juk šeima – tai šiluma, tai prieplauka, kurioje visada esi laukiamas, jautiesi saugus, sušildytas artimųjų meilės. Dėkojame gerb. Rolandai už pokalbį. Norime Jums padėkoti, kad esate, kad savo veikla prisidedate prie Štutgarto lietuvių bendruomenės gyvavimo ir tikimės, kad ir ateityje liksite šios šeimos nare. Karolio Genučio, asm. archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 21


NUO ATSITIKTINUMO IKI ILGAMEČIO GYVENIMO NIURNBERGE Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Ilgamečiai Niurnbergo lietuviai – Sigitas Braun ir Žilvinas Voinas – savo buvimą bendruomenėje įprasmina per muziką. Praėjus pirmam susitikimui bendruomenėje, lietuviai antrą kartą ėmėsi kurti ir dalintis muzika drauge. Šiandien šis įdomus ir dėmesio vertas duetas laukia naujų pažinčių tiek su Vokietijos, tiek su kitų šalių bendruomenėmis, apylinkėmis. S. Braun buvo išrinktas Niurnbergo lietuvių bendruomenės valdybos nariu 2011, 2012, 2013, 2014, 2015-2016 metų kadencijoms. Papasakokite savo atvykimo į Vokietiją istoriją. Žilvinas:Vokietijoje aš gyvenu nuo 2000 metų pabaigos. Esu šiaulietis. Į šią šalį aš atvykau su tėvais, o vėliau kibau į mokslus. Sigitas: Atvykti ir gyventi Vokietijoje – nebuvo mano tikslas. Baigiant Kauno taikomosios dailės mokyklą, dėstytojas man pasiūlė ir parekomendavo nukeliauti į Vokietiją. Su dar trimis kurso draugais, baigę mokyklą, nusprendėme pasinaudoti dėstytojo patarimu ir keliauti po Vokietiją kaip gatvės mu-

Ilgamečiai Niurnbergo lietuviai savo buvimą bendruomenėje įprasmina per muziką

22 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

zikantai. Aš pasiėmiau akordioną, kiti kolektyvo nariai – po barškutį. Prisikrovę kuprinę lietuviškų siuvinėtų babauziukų, patraukėme pirmyn į Vakarus – į Vokietiją. Paskutinis kelionės užsibrėžtas tikslas buvo Baden Baden. Buvo be galo smalsu pasižiūrėti, kaip atrodo Casino, ir tame mieste pagroti. Atvykus ekskursiniu autobusu iki Berlyno ir ten praleidus 2 dienas, mūsų kelionė po plačiąją Vokietiją tik prasidėjo. Po dviejų dienų mūsų autobusas pasuko atgal į Lietuvą, todel teko pradėti kelionę pėsčiomis miškais, pakeleiviniais automobiliais ir atkeliauti iki Brandenburgo. Po poros dienų, praleistų ten, už savo gatvės muzikantų uždirbtus pinigus pirkome valgyti ir gyvenome palapinėje. Brandenburge vienas iš keliautojų nusprendė nupirktu automobiliu patraukti atgal į Lietuvą, o mes trise – toliau į Vakarus. Šįkart mums pasisekė, nes tąkart gan patogiai atvykome iki Niurnbergo – miesto, tapusio mano namais. Kokia buvo Jūsų veiklos pradžia Niurnbergo lietuvių bendruomenėje? Kiek mums yra žinoma, jos veikloje dalyvavote nuo pat bendruomenės susikūrimo pradžios. Kokia ji buvo? Žilvinas: Aš prie Niurnbergo lietuvių bendruomenės prisijungiau 2009 metais. Tuomet susipažinau su Sigitu. Per antrą susitikimą pabandėme kartu pagroti. Sigitas: Sunku nusakyti tą veiklos pra-


džią. Turbūt viskas prasidėjo nuo visiškai netikėto susitikimo su Asta Korinth, kuri pirmoji pasiūlė įkurti lietuvių bendruomenę. Aš stengiausi visapusiškai padėti, bet daugiausiai rūpinausi klausimais, susijusiais su muzika. Mūsų žiniomis, muzika Jums – neatsiejama gyvenimo dalis. Papasakokite apie savo muzikinio kelio pradžią čia, Niurnberge. Žilvinas: Trumpai tariant, tai prasidėjo įstojus į Berufsfachschule für Musik. Nusprendžiau išmokti groti vargonais, tačiau tai nebuvo pats geriausias spredimas. Gana greitai supratau, jog negaliu tęsti mokslų. Tai suvokiau anksčiau nei pradėjau jais groti. Pakeičiau savo muzikinę kryptį į džiazo ir pop rock piano. Šiuo metu groju fortepijonu viešbučiuose arba privačiuose renginiuose, taip pat akomponuoju dviem chorams. Kodėl pradėjau groti su Sigitu?.. Pirmiausia, mus sujungė lietuvių kalba. Aš nesu iš tų žmonių, kurie po dviejų mėnesių gyvenimo užsienyje sako, kad mąsto savo gyvenamosios vietos kalba. Man lietuvių kalba yra gimtoji. Jeigu aš matau daiktą, tai pirmas žodis, kuris man kyla galvoje, yra lietuviškas. Aš užaugau su lietuviška muzika. Ko gero, galiu sakyti, jog atliekant lietuvišką kūrinį išgyvenu daugiau emocijų. Žinoma, labai svarbu ir tai, jog santykiai su darbo partneriu būtų geri. Turbūt visiems yra žinoma, kad pasirodymai lietuvių bendruomenėje mums neneša jokio finansinio pelno. Tai mums sukelia tik papildomų išlaidų. O mes vis vien norime parodyti bendruomenės nariams kažką naujo, bet parengti naują kūrinį, grojant dviese, užima nemažai laiko. Sigitas: Nuo pat vaikystės norėjau groti kokiu nors instrumentu. Kai paėmiau į rankas akordioną, iškart pradėjau savarankiškai mokytis juo groti. Studentaudamas grojau gitara. Dabar dažniau groju būtent šiuo instrumentu. Kada nutarėte kartu muzikuoti? Žilvinas: Per Niurnbergo lietuvių bendruomenėje vykusią šv. Velykų šventę. Sigitas turejo su savimi gitarą, o patalpoje stovėjo pianinas. Taip pradėjome muzikuoti kartu. Niurnbergo lietuvių bendruomenė. Kokia ji dabar? Sigitas: Stengiamės suburti žmones, tautiečius, puoselėdami lietuviškų švenčių tradicijas. Nežiūrint į tai, kad vokiečių pagrindinės šventės, tokios kaip šv. Ka-

Šiaulietis Ž. Voinas dalinasi savo atliekama muzika su Niurnbergo lietuviais

lėdos, Velykos arba Užgavėnės vyksta tuo pačiu metu, šventiniai ritualai yra kitokie. Tėveliai džiaugiasi galėdami savo vaikučius supažindinti su lietuviškomis tradicijomis, tokiomis kaip morės deginimu per Užgavėnes, ar paparčio žiedo ieškojimu Joninių išvakarėse. Savaime suprantama, nepamirštame pažymėti ir Lietuvos valstybinių švenčių. Ką ji Jums reiškia? Sigitas: Bendruomenė man tikrai padeda palaikyti lietuviškas tradicijas ir plėsti pažinčių ratą. Tai suteikia man galimybę susitikti su seniai matytais draugais. Kaip save įprasminate, realizuojate bendruomenėje? Sigitas: Kaip muzikantas ir užkietejęs žemaitis. Lietuvybė esant toli nuo Lietuvos. Ar jos reikėjo, reikia ir reikės? Žilvinas: Nesijaučiu labai nutolęs nuo gimtosios Lietuvos, tai tik 2 valandos skrydžio. Nejaučiu skirtumo, vaikščiodamas, eidamas į darbą gimtojoje šalyje ar svetur. Sigitas: Sakyčiau, kad taip, nes kitu atveju aš neturėčiau noro tiek laiko investuoti į mūsų bendruomenę. Ar jaučiatės pasaulio lietuviais? Žilvinas: Taip, jaučiuosi, ir norėčiau susibendrauti su kitomis VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 23


bendruomenėmis, aplinkinių šalių lietuviais. Sigitas: Taip, jaučiuosi. Kokie Jūsų ateities planai, siekiai? Žilvinas: Nukeliauti į aukso šalį, prisikasti jo kapšelį. Taip pat norėčiau pagroti aplinkinėse šalyse. Sigitas: Mūsų siekis yra praplėsti pažinčių ratą, bendradarbiauti su kitomis lietuvių bendruomenėmis, galbūt sukurti bendrus muzikinius projektus. Taip pat paskatinti daugiau žmonių prisijungti prie mūsų, Niurnbergo lietuvių bendruomenės, daugiau bendrauti, iškylauti, plėsti Lietuvos kultūrinę veiklą. Išleista knyga apie Niurnbergo lietuvių 2005-2016 metų gyvenimą bendruomenėje

Sigitas Braun ir Žilvinas Voinas jau yra sukūrę gražių, muzikinių projektų, tokių kaip dainuojamosios poezijos kūrinys „Kovosiu aš“ ar apie Lietuvos partizanus – geležinius vilkus – su liuteronų, lietuvių kunigu Romualdu Liachavičiumi, gyvenančiu Augsburge. Romualdas kūrė dainą, Žilvinas ją aranžavo, o Sigitas dainavo. Kviečiame pasiklausyti: h t t p s : / / w w w. y o u t u b e . c o m / w a t c h ? v=9w22YVYbb2k&fbclid=IwAR0 0CdpLn39kK-vPTkk-Gse1ShLzhRAoNsnFqBmqxr7WJ9OmvqhQxCav2fs https://www.youtube.com/watch?v=9lH nmH50SmM&fbclid=IwAR2EIYQcQu y0adD5NfcxGGL_Qe53VjG4DWyyTpxcBdlxlk5hwLXOxT55NF4

Aktyvūs Niurnbergo lietuviai – Kristina Braun ir S. Braun

Niurnbergo lietuviai bendradarbiauja su reporteriu Vokietijoje Dariumi Šulcu

24 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

Dariaus Šulco, asm. albumo nuotr.

Niurnbergo lietuviai Ž. Voinas ir S. Braun


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

PENKTOKŲ OLIMPIADA „MOKSLO -LAB 2019“ Asta D‘Elia Kovo–balandžio mėnesiais Monika Lėja Poviliūnaitė ir Dovydas Maksimovas dalyvavo “Mokslo-Lab 2019” olimpiadoje. Penktų klasių mokiniai iš visos Lietuvos (mūsų penktokai buvo vieninteliai mokiniai iš užsienio) buvo pakviesti pasitikrinti savo lietuvių kalbos, anglų kalbos ir matematikos žinias.

Padėkos dalyviams

Monika Lėja ir Dovydas kompiuteriu atliko lietuvių kalbos olimpiados užduotis (koordinatorė Asta D`Elia). Gabūs penktokai po atrankinio etapo pateko į finalą. Pradiniame ture Monika Lėja surinko 95%, o Dovydas 90 % taškų. Finale abu gimnazistai padarė tik po vieną klaidą. Didžiuojamės, kad tarp daugiau nei 620 mokinių Monika Lėja Poviliūnaitė užėmė penkioliktą, o Dovydas Maksimovas – dvidešimt devintą vietą. Autorės nuotr.

Penktokų olimpiada „Mokslo-Lab 2019“

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS CENTRO ATSTOVŲ VIZITAS Asta D‘Elia Balandžio 9–11 dienomis Vokietijoje lankėsi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atstovų delegacija (koordinatorės Irena Sattler ir Eva Redemann). Svečius iš Lietuvos sostinės Vilniaus pasveikino Bergštrasės apskrities viršininkas Christian Engelhardt. Šešiolika Specialiosios pedagogikos ir psichologijos

centro atstovų per palyginti trumpą laiką pasisėmė daug patirties: susipažino su gabių vaikų mokymo programa, Heseno žemės švietimo sistema, vaikų su negalia integracija ir ugdymu, lankėsi įvairiose institucijose, dirbančiose su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais. Savo darbo patirtimi su grupe dalijosi socialinė pedagogė Lilija Balikci, lydinti mūsų gimnazijos septintoką nuo penktos klasės. Paskutinę vizito dieną vyko susitikimas su ilgamete gimnazijos mokytoja Maryte Dambriūnaite-Šmitiene ir su 10–11 klasėse besimokančiais lietuviais. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 25


PREVENCINIS RENGINYS „ALKOHOLIO ŽALA ŽMOGAUS ORGANIZMUI“ Audrone RUČIENĖ

Balandžio 8-osios vakarą bendrabutyje gyvenančius mokinius Audronė Ručienė pakvietė į prevencinį renginį „Alkoholio žala žmogaus organizmui“. Šia aktualia tema referatus paruošė ir susirinkusiems mokiniams pristatė aštuntos klasės mokinės Emilija-Roma Šemetaitė ir Paulina Kontvidaitė. Referatuose buvo nagrinėjami klausimai, kokią žalą jaunam organizmui daro alkoholis ir kodėl jo vartojimas tarp jaunų žmonių yra opi problema. Pateikta medžiaga mokiniams suteikė progą pagalvoti, ar verta save nuodyti alkoholiu, įvertinti žalingų įpročių riziką ir piimti teisingą sprendimą. Kartu su mokiniais referatų pristatymo klausėsi ir pokalbyje su gimnazistais dalyvavo bendrabučio auklėtojai – R. Jankūnienė, E.Jankūnas, A.Ručienė – ir direktorės pavaduotoja I.Sattler.

Akimirka iš renginio

Autorės nuotr.

PILIGRIMINĖ KELIONĖ Į BELGIJĄ Dalė KRIŠČIŪNIENĖ Balandžio 4 d. grupelė Sutvirtinimo sakramentui besiruošiančių gimnazistų vyko į Belgiją pas Tiberiados bendruomenės vienuolius. Juos lydėjo gimnazijos kapelionas Virginijus Grigutis ir religijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė. Bendruomenėje gyvenome keturias dienas. Mus pasitiko prancūziškai sklindanti giesmė. Tyliai įėjome į bažnyčią, pasirodo, dar suspėjome į šv. Mišias. Brolis Vytautas mums vertėjavo pamokslo metu. Po vakarienės susitikome su broliais Vytautu ir Antanu, kurie mus supažindino su vienuolyno dienos tvarka, pravedė vakaro maldą. Dar valandėlę pasibuvę ir pagiedoję su broliais, ėjome ilsėtis. Kiekvieną rytą visus pažadindavo tylus gitaros skambesys ir kvietimas maldai. Atėję į bažnyčią rasdavome brolius, giesme bešlovinančius Jėzų. Mes nedrąsiai įsiliedavome į maldą ir tapdavome gyva bažnyčia, kuri žino, kad Dievas su mumis. Po pusryčių keliavome su broliais apžiūrėti ūkį ir pasiskirs26 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

tyti darbų. Visiems linksma ir smagu purenti žemę, sodinti gėlytes, valyti tvartus, rinkti paukščių kiaušinius, šerti gyvulius bei atlikti kitus ūkio darbus. Broliai yra pasiskirstę, kas už kokius darbus atsakingas. Kas ruošia maistą? Kas tvarko virtuvę? Pasikeisdami ir mes padėjome broliams ruošti maistą, plauti indus ir tvarkyti virtuvę. Bedirbdami galėjome užduoti jiems klausimus, arčiau susipažinti. Laisvalaikiu broliai su mumis žaidė, giedojo, mokė, kaip atrasti Dievą savo gyvenime. Jie parodė, kaip reikia matyti paprastus dalykus ir jais džiaugtis. Dienos, praleistos bendruomenėje, visiems labai patiko ir paliko šiltus prisiminimus. Atsisveikinant visų akyse matėsi džiaugsmo spindulėliai, šiluma, draugiškumas.


-

BENDRUOMENIU ALEJA

SVEČIUOSE – R. VALATKA Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Turbūt pritartumėte, kad viešinimo kampanija dėl pilietybės išsaugojimo rederendumo buvo pradėta labai vėlai ir iki šiol daugeliui kyla klausimų dėl šio konstitucijos straipsnio pakeitimo privalumų ir grėsmių. Tačiau pasaulio lietuviai visą šį laiką, nuo referendumo paskelbimo, nemiegojo – inicijavo ne vieną diskusiją, domėjosi esama situacija, o ir užsiregistravusių balsuoti skaičius užsienyje pranoko lūkesčius. Kaip sakoma, susiėmėm. Dažnai girdime, kad iš Lietuvos išvykę piliečiai, gyvendami ne teritorinėje Lietuvoje, neišmano Lietuvos politikos ir objektyvus balsavimas jiems tampa sunkiu išbandymu. Tik, ar išties taip yra? Hamburgo lietuvių bendruomenėje viešėjo žurnalistas, istorikas, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, ne tik sužavėjęs hamburgiečius savo bendravimo, minčių laisvumu ir profesionalumu, bet ir diskutavęs su lietuviais jiems rūpimomis temomis. Viena jų – pilietiškumas ir pilietybės suteikiamų pareigų – įgyvendinimas. Žurnalistas patvirtino, kad tiek teritorinėje Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai vienodai sunkiai sugeba atsirinkti Visuomenės informavimo priemonių (VIP) jiems siūlomą informaciją, analizuoti, objektyviai ją įvertinti.

Svečiuose – R. Valatka

R. Valatka pateikė galybę gerų pavyzdžių, kaip atpažinti, ar skaitytojui pateikiama informacija yra objektyvi. Pats paprasčiausias būdas – ieškoti atitinkamos informacijos bent keturiose žiniasklaidos priemonėse susikirtimo taškų. Jeigu peržvelgsime – delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt ir lrt.lt ieškodami mums aktualios informacijos ir norėdami ją patikrinti ir rasime neiškreiptus, bendrus visiems faktus, tai ženklas, kad informacija tikra. Susitikime taip pat dalyvavo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke, diskutavusi ir atsakinėjusi lietuviams į jiems rūpimus klausimus dėl įvyksiančio pilietybės išsaugojimo referendumo. Lietuviai drauge aptarė esamus privalumus ir grėsmes, o žurnalistas R. Valatka patikino, kad kiekvienam iš mūsų reikia vadovautis savo širdimi – elgtis taip, kaip jaučiame ir manome esant teisinga. Žurnalistas pabrėžė, kad rinkimų sėkmė priklauso nuo mūsų pačių išsikeltų lūkesčių. Dėkojame R. Valatkai už apsilankymą, o dalyviams – už aktyvumą ir konstruktyviai išreikštą pilietinę nuomonę. Dalios Henke nuotr.

Hamburgo lietuviai diskusijos metu VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 27


GEGUŽĖS PIRMOJO SEKMADIENIO DŽIAUGSMAI MIUNCHENE

Renginio akimirka

Kristina Kandratavičiūtė su dukromis

Renginio metu gimė naujas „Trio“

28 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ Kaip ir kiekvienais metais, Miuncheno lietuvių bendruomenė drauge su visa Lietuva kvietė kartu švęsti Motinos dieną – pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši tradicija Lietuvoje gimė tarpukariu – 1928 metais ir buvo atgaivinta 1987 metais. Šią dieną išskirtinį dėmesį skyrėme moterims – mamoms, močiutėms, žmonoms, globėjoms, kurios augina ar tik planuoja auginti vaikus. Tai graži pavasario šventė, kuomet pagerbiamas moteriškas motinystės pradas ir stengiamasi parodyti kuo daugiau dėmesio ir rūpesčio mamoms, kurios rūpinasi, dirba, puoselėja šeimos židinį. Poetiškoje ir muzikinėje popietėje „Su mamomis, mamoms, apie mamas“ galvojome ir padėkojome toms mamoms, kurios šiandien šypsosi mums, ir toms, kurių netekome. Renginys prasidėjo specialiai motinos dienos progai skirtomis šv. Mišiomis su prof. Gerd Birk. Miuncheno lituanistinės mokyklos mokytojos Viktorija Ramanauskienė ir Daiva Bethke surengė su šaunų mokyklinukų koncertą. Po jo sekė gitaros garsai ir lietuviškos skambios dainos mamai. Specialiai Mamos dienai gimė naujas „Trio“ – Jurga Ralytė (gitara), Daiva Zavistauskaitė ir Kristina Kandratavičiūtė. Rolando Purtulio nuotr.

Mamos – šeimos židinio puoselėtojos


FOTOGRAFIJŲ KONKURSAS „AŠ IR MANO MAMA“ Viktorija RAMANAUSKIENĖ Artėjančios Motinos dienos proga, kvietėme visus Miuncheno lietuvių bendruomenės narius ir jų draugų vaikus, mamas ir močiutes bei kitas Vokietijos lituanistines mokyklas, dalyvauti Miuncheno lituanistinės mokyklos organizuojamame fotografijų konkurse „Aš ir mano mama“.

Skelbiame konkurso nugalėtojus: I vieta:

Renata Tiggemann su dukra Mia. II vieta:

Ilona Kybartė su dukra Izabele. III vieta:

Jolita Zieglmeier su sūnumi Luku. Vertinimo komisija: Alfred Hermann (muzikas, VLB valdybos narys, Miunchenas); Doc. dr. Liutauras Dėgesys (poetas, filosofas, Lietuvos rašytojų sąjunga, Vilnius); Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst (germanistė, VLB valdybos narė švietimo reikalams, Štutgartas); Rolandas Purtulis (fotografas, Miunchenas); Viktorija Ramanauskienė (Miuncheno lituanistinės mokyklos kuratorė, Miunchenas).

Trečiosios vietos nugalėtojai

Pirmosios vietos nugalėtojos

Antrosios vietos nugalėtojos VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 29


MIRĖ ILGAMETĖ HAMBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NARĖ – LIUCIJA PAŠAITIENĖ Hamburgo lietuvių bendruomenė ir katalikų sielovada Šių metų balandžio 14 d. eidama 98-erius metus mirė ilgametė Hamburgo lietuvių bendruomenės narė – Liucija Pašaitienė. „Hamburgo Lietuvių Bendruomenės pažiba ir ašis visad buvo daktarė Liucija Pašaitienė, Lipšių ir Balių šeimos. Daktarė Liucija Pašaitienė buvo pirmoji, kuri, Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę, rinko lėšas, per Hamburgo katalikų akademiją, sielovadą ir Maltos ordiną, siuntė didžiausias humanitarines siuntas, vaistus į Lietuvos ligonines, vaikų bei senelių namus, slaugymo įstaigas, kalėjimus ir kt. Jos prašomas aš mielai pagrieždavau, taip atsidėkojome Maltos ordino atstovams bei vadovybei. Būtent ji sugebėjo prikalbinti Maltos ordiną atgaivinti savo veiklą Lietuvoje – štai ką gali vienas žmogus!“ Taip apie a. A. gydytoją, Hamburgo lietuvę Liuciją Pašaitienę interviu pasauliolietuvis.lt pasakojo smuikininkas M. Švėgžda von Bekker. Jos indėlis į Hamburgo lietuvių gyvenimą ir bendruomenės veiklą, atlikti darbai bei puoselėtas ryšys su Lietuva ir joje gyvenančiais lietuviais – neįkainojamas.

Didelė ir plačiai atverta širdis atlieka didelius darbus.. Hamburgo lietuviai reiškia nuoširdžią užuojautą a. a. L. Pašaitienės artimiesiems, malda išlydi ir liūdi kartu. Asm. archyvo nuotr.

A. a. L. Pašaitienė

Lietuviškų pamaldų tvarkaraštis 2019 HIUTENFELDAS

FRANKFURTAS

Visų Lietuvos Šventųjų vardo koplyčia Lorscher str. 1, 68623 Hüttenfeld

Maria Rosenkranz, Wilhelmshöher str. 67, 60389 Frankfurt am Main

Gegužės 12 d. 11:45 val. – Motinos dienos minėjimas

Gegužės 19 d. 13:00 val. – Velykų sekmadienis

Birželio 8 d. 16:00 val. – Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo šventė Herz-Jesu bažnyčioje, Hiutenfelde

30 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

Birželio 9 d. 13:00 val. – Sekminės


SIELOVADA

ATVĖRUS TIKĖJIMO HORIZONTUS – Į MISIJĄ UŽ ATLANTO Gavėnios rekolekcijos – broliaus Pauliaus išlydėtuvės

Lina JAHN Š. m. birželio mėnesio pradžioje už visus pasaulio lietuvius, išeivius atsakingo vienuolio brolio Pauliaus Vaineikio lėktuvas pakils į Kanadą, Torontą, kur vienuolis paskirtas eiti čia veikiančios Prisikėlimo parapijos vikaru iki 2022 metų. Tai išties liūdna žinia Hamburgo lietuviams, kadangi P. Vaineikis talkino, atstovavo ir visiškai įsiliejo į čia veikiančią bendruomenę, katalikų sielovadą nuo 2016 metų. Šįkart jo misija – Kanados lietuvių sielovadinė veikla. Prieš brolių Paulių Hamburgo katalikų sielovadą globojo brolis kunigas Gediminas Numgaudis. Perskirstymas Sausio 21-22 dienomis naujoji Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos vadovybė posėdžiavo Kryžių

paskirstymai vyksta kas trejus metus, po renkamųjų provincijos kapitulų. Jų metu atsižvelgiama į esamą provincijos situaciją, bendruomenių ir parapijų poreikius, peržiūrimos ir stiprinamos pagrindinės misijos. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonu lieka br. Benediktas Jurčys OFM. Čia gyventi atvyksta du nauji broliai – Juozapas Marija Žukauskas OFM ir Adomas Vyšniauskas OFM. Br. Juozapas M. Žukauskas OFM paskirtas Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Telšių regiono ir vietinės OFS brolijos dvasiniu asistentu. Taigi, brolį P. Vaineikį pakeis ir Hamburgo lietuvių katalikų sielovada rūpinsis iš Šiaulių kilęs 44 metų brolis Juozapas Marija Žukauskas, kuris taip pat daugelį metų praleido Kanadoje, kur buvo įšventintas į kunigus, tačiau grįžo tarnauti į Kauną. Sudiev Per šiuos tris metus jis ne tik spėjo tapti draugu, bet ir neatskiriama lietuvių dalimi. Jis krikštyjo, liūdijo, šlovino, kalbėjo, patarė, užjautė, įkvėpė naujam gyvenimui daugelį Vokietijos, Europos lietuvių. Su broliumi Pauliumi Hamburgo lietuviams pavyko atsisveikinti per kovo mėnesį vykusias Gavėnios rekolekcijas Hamburge, kur jis atvyko kartu su broliu Juozapu Marija Žukausku. Susitikimo metu Hamburgo ir jo apylinkių lietuviai drauge su broliais kartu praleido tris nuostabias dienas. Jų metu vyko ne tik paskaitos, bet ir šlovinimo vakarai, švenčiama eucharistija. Svarbiausias tikinčiųjų džiaugsmas buvo tas, kad jie buvo išklausyti. Susitikimo metu lietuviai taip pat dalinosi š. m. vasario mėnesį įvykusios bendros pirmos kelionės į Šventąją Žemę neišdildomomis akimirkomis. Sekmadienio Šv. Mišias lietuviai šventė Ekumeninio Forumo koplyčioje Hamburgo uostamiestyje, o po jų praleido popietę kavinėje „Elbfaire“, kurioje dirba dvi Hamburgo lietuvės. Atsisveikinant su Broliu Pauliumi ir dėkojant už atvertus tikėjimo horizontus, daugeliui nuriedėjo ašara, tačiau linkime broliui pranciškonui naujų draugysčių ir Jėzaus artumo pažinties už Atlanto. Labai džiaugiamės, kad Hamburgo lietuvių katalikų sielovada nelieka našlaičiais ir toliau tikėjimo džiaugsmais dalinsis ir lauks atvykstant brolio Juozapo Marijos. Po susitikimo drauge su br. Juozapu ir Irena Smakova aplankėme mūsų vyriausiąją Hamburgo lietuvių bendruomenės ir katalikų sielovados vyriausiąją narę Terese Lipšienę, kuri minės savo 90 metų jubiliejų. Jungdamiesi malda su dėkingumu linkime T. Lipšienei kuo geriausios sveikatos!

I. Smakova drauge su T. Lipšiene

Autorės nuotr. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 31


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |05 -pasilieka 2019 | GEGUŽĖ nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

Profile for VLB  „Informacijos“

VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. GEGUŽĖ, NR. 5/581  

„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu,...

VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. GEGUŽĖ, NR. 5/581  

„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu,...

Profile for vlbe
Advertisement