Page 1

1


2

APIE LEIDINĮ Jūsų rankose – Vilniaus forumo parengtas „Rinkėjo vadovas“, skirtas 2016 metų Seimo rinkimams. Tai politologine analize grindžiamas, tačiau partijas normatyviai vertinantis informacinis leidinys. Partijų atžvilgiu esame nešališki, tačiau ne neutralūs, nes rūpinamės valstybės ir tautos išlikimu. Toliau esančioje lentelėje įvertinome rinkimuose dalyvaujančias partijas pagal išskirtus, mūsų įsitikimu, esminius kriterijus. Gerai suprantame, kad partijų programos yra deklaratyvūs tekstai, dažnai neturintys nieko bendra su tikrove bei partijų veikla prieš ir po rinkimų. Tai leidžia ignoruoti visose programose pasikartojančias visiems patinkančias frazes ir pažadus. Išskyrėme esminius klausimus, pagal kurių atsakymus ir vertinome iki šio vadovo sudarymo rinkimų programas paskelbusias partijas. Štai šie klausimai: 1) ar programoje keliamas nykstančio suverenumo ir ES federacijos kūrimo grėsmės klausimas? 2) ar prieštaraujama masinės dvigubos pilietybės įteisinimui? 3) ar pripažįstama, kad demokratija Lietuvoje yra fasadinė, ir siūlomos konkrečios reformos tam pakeisti? 4) ar pritariama iš vyro ir moters santuokos kylančios šeimos sampratai ir atmetama genderizmo ideologija? 5) ar keliamas tikslas ugdyti išsilavinusį Lietuvos pilietį, o ne vien darbo rinkos dalyvį? 6) ar keliamas tikslas pakeisti aukštojo mokslo finansavimą, užtikrinant visiems vienodai pagal pasirengimą prieinamą mokslą? 7) ar pripažįstama būtinybė išsaugoti ir stiprinti krikščioniškąja civilizacija grįstą unikalią tautinę kultūrą ir aiškiai atmetamas multikultūralizmas? 8) ar siekiama išsaugoti valstybinės kalbos statusą, atmetami dvikalbystės reikalavimai? 9) ar keliamas tikslas didinti visuomenės solidarumą, naikinant esamą regresinę mokesčių sistemą? 10) ar priešinamasi Seimo priimtam ir Prezidentės vetuotam Vyriausybės parengtam darbo kodeksui? 11) ar priešinamasi ES vykdomai nelegalių migrantų priėmimo ir dalinimosi tarp šalių narių politikai? 12) ar reiškiama parama Ukrainai gynyboje prieš Rusijos agresiją ir palaikoma Lietuvos narystė NATO?


3

Partijų pozicijos šiais klausimais išdėstytos analizę apibendrinančioje lentelėje. Jei programoje nėra pateikiamas atsakymas, o partijos veiksmai taip pat nenuoseklūs, žymimas brūkšnys. Jei partijos veiksmai prieštarauja deklaruojamoms nuostatoms, vertinama pagal veiksmus. Vilniaus forumas neteikia rekomendacijų, už kurias partijas ar kandidatus balsuoti. Šį sprendimą turėsite priimti patys. Tačiau pateikta susisteminta medžiaga leidžia neskaitant ilgų ir aptakių programų susipažinti su partijų nuostatomis svarbiausiais klausimais. Toliau atkreipiame rinkėjų dėmesį į klausimus, kuriais partijos deklaruoja vienokią poziciją, bet iki šiol balsavo priešingai arba nenuosekliai. Partijos neretai maskuoja savo nuostatas dviprasmiška ideologine kalba. Pavyzdžiui, vietoje „lietuvių tauta“ vartodamos „Lietuvos tauta“ arba vietoje „Lietuvos“ vardo vartodamos tiesiog „Respublikos“ arba „Tėvynės“ sąvokas. Toks miglotas žodynas signalizuoja bandymus įtikti kuo įvairesniems rinkėjams ir išvengti konkretumo. „Lietuvos tauta“ reikštų bet kuriuos Lietuvoje apsigyvenančius žmones, „Tėvynė“ politikų retorikoje gali slėpti bet kokį administracinį vienetą. Nepamirškime, kad komunistai taip pat „dirbo Tėvynės labui“. Lietuva yra suvereni ir nepriklausoma lietuvių tautos valstybė, kuria ji dalijasi su lojaliomis tautinėmis bendrijomis. Nors Vilniaus forumas įsitikinęs, kad svarbiausi yra pirmas ir paskutinis šio sąrašo klausimai, kiekvienas pilietis pats sprendžia, kurios partijų pozicijos jam svarbiausios ir galiausiai nulems jo pasirinkimą. Atkreipiame dėmesį, jog šiuos klausimus verta užduoti ir jūsų vienmandatėje apygardoje išsikėlusiems kandidatams, ypač savarankiškiems rinkimų dalyviams. Rinkėjo vadovas neanalizuoja partijų keliamų atskirų kandidatų pozicijų, nes manoma, jog jie negali pakeisti visos partijos nuostatų, net jei asmeniškai turi kitas, rinkėjui priimtinesnes ir valstybei naudingesnes pažiūras. Pateiktoje lentelėje esantys vertinimai iš pažiūros gali atrodyti klaidingi ir nepagrįsti. Norintys artimiau susipažinti su atlikta moksline partijų programų analize ir vertinimą lėmusiais argumentais, išsamesnius partijų programų vertinimus ras kituose rinkėjo vadovo puslapiuose. Čia nerasite programų, kurios dar nebuvo paskelbtos vadovo sudarymo dieną („S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija“), taip pat ir, mūsų įsitikinimu, mirusio politinio projekto „Drąsos kelias“ programos. Neapžvelgta liko ir „Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija“, paskelbusi itin trumpą ir deklaratyvų lozungų rinkinį, kuris neatskleidžia jokių vertybinių orientacijų, išskyrus neišplėtotą paramą socialiniam teisingumui ir piliečių įgalinimui. Tikimės, jog ši analizė padės priimti atsakingą sprendimą. Jei turėtumėte klausimų, pasiūlymų ar norėtumėte prisidėti prie Vilniaus forumo veiklos, susisiekite su mumis elektroniniu paštu info@pilieciai.lt.


4

LSDP

TS-LKD

1) ar programoje keliamas nykstančio suverenumo ir ES federacijos kūrimo grėsmės klausimas?

NE

NE

2) ar prieštaraujama masinės dvigubos pilietybės įteisinimui?

NE

NE

3) ar pripažįstama, kad demokratija Lietuvoje yra fasadinė, ir siūlomos konkrečios reformos tam pakeisti?

NE

NE

4) ar pritariama iš vyro ir moters santuokos kylančios šeimos sampratai ir atmetama genderizmo ideologija?1

NE

NE

5) ar keliamas tikslas ugdyti išsilavinusį Lietuvos pilietį, o ne vien darbo rinkos dalyvį?

NE

NE

6) ar keliamas tikslas pakeisti aukštojo mokslo finansavimą, užtikrinant visiems vienodai pagal pasirengimą prieinamą mokslą?

NE

NE

7) ar pripažįstama būtinybė išsaugoti ir stiprinti krikščioniškąja civilizacija grįstą unikalią tautinę kultūrą ir aiškiai atmetamas multikultūralizmas?

NE

NE

8) ar siekiama išsaugoti valstybinės kalbos statusą, atmetami dvikalbystės reikalavimai?

NE

-

9) ar keliamas tikslas didinti visuomenės solidarumą, naikinant esamą regresinę mokesčių sistemą?

NE

NE

10) ar priešinamasi Seimo priimtam ir Prezidentės vetuotam Vyriausybės parengtam darbo kodeksui?

NE

-

11) ar priešinamasi ES vykdomai nelegalių migrantų priėmimo ir dalinimosi tarp šalių narių politikai?

NE

NE

TAIP

TAIP

12) ar reiškiama parama Ukrainai gynyboje prieš Rusijos agresiją ir palaikoma Lietuvos narystė NATO?

¹ Šiuo klausimu pozicija vertinama ne pagal programas, o pagal reakciją į šių metų birželio mėnesį Vilniaus Forumo paskelbtą seksualinių mažumų propagandą ir politinius tikslus argumentuotai pasmerkusį viešą laišką „Dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių“. Nė viena vertinama partija šio kreipimosi nepasirašė, nors atsakinga ir grėsmes visuomenei atpažįstanti partija tai turėtų inicijuoti pati. Tarp kitų asmenų, jį pasirašė ir taip


5

LLS (L)

DP

TT

LVŽS

LLS

LLP

LŽP

LLRA

LS

NE

NE

TAIP

NE

NE

TAIP

NE

NE

NE

NE

NE

-

NE

NE

TAIP

NE

-

NE

NE

NE

NE

NE

NE

-

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

NE

TAIP

NE

TAIP

NE

TAIP

TAIP

NE

NE

NE

TAIP

NE

NE

NE

NE

NE

NE

-

NE

NE

NE

-

NE

NE

NE

NE

-

-

-

NE

TAIP

NE

NE

NE

NE

NE

NE

-

NE

TAIP

-

TAIP

TAIP

NE

-

NE

TAIP

NE

NE

NE

TAIP

TAIP

NE

-

NE

NE

NE

TAIP

NE

TAIP

-

TAIP

TAIP

NE

TAIP

TAIP

NE

TAIP

NE

TAIP

besąlygišką paramą prigimtinei šeimai viešai išreiškė TS-LKD atstovai Rimantas Jonas Dagys ir Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Agnė Širinskienė, Lietuvos Sąrašo atstovai Kristina Paulikė, Gintautas Terleckas ir Joana Noreikaitė. Paramą kreipimuisi taip pat išreiškė Lietuvos Centro Partija ir Tautininkų Sąjunga. Kreipimosi tekstą galite rasti adresu: http://www. propatria.lt/2016/06/kreipimasis-del-komunistines.html


6

1. LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJA (LSDP)

Lietuvių Tautos ir Valstybės išlikimo, jos laisvos kultūrinės bei politinės raiškos klausimas susiaurintas iki ūkinio matmens („mums Lietuva – tai konkurencinga ir efektyvi ekonomika“). Programa neanalizuoja ES krizinės būklės (migrantų krizė, terorizmas, Brexitas, skolos). Vienareikšmiškai, bet abstrakčiai pasisakoma už „ES solidarumo išsaugojimą“ ir „ES integracijos ir vienybės pamatų stiprinimą“. Tuo faktiškai pasisakoma už tolesnį suverenumo atsisakymą ir valstybingumo nykimą. Dvigubos pilietybės klausimas programoje neminimas, tačiau partija siekė inicijuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, o tai nuvertintų pilietybę ir sukurtų privilegijuotą, tik teises be pareigų valstybei turinčių piliečių kategoriją.

ratifikuoti Regioninių kalbų chartiją, ko ne kartą reikalavo LLRA – faktiškai tai menkintų valstybinės kalbos statusą ir siaurintų jos vartojimą.

Piliečių įtraukimo ir dalyvavimo srityje programa iniciatyvų nepateikia, pokyčių nesiūloma. Savivaldos srityje kai kurie siūlymai įtvirtintų centralizaciją ir biurokratizaciją, pvz., siūlymas regionų plėtros taryboms suteikti viešojo juridinio asmens statusą su administracija ir asignavimais funkcijoms įgyvendinti. Abejotina, ar tai nėra apskričių administracijų su visu biurokratiniu aparatu sugrąžinimas.

Bendrojo ugdymo mokyklose dorinis ugdymas bus stiprinamas tik prevencinėmis programomis prieš žalingus įpročius, smurtą ir patyčias bei lytiškumo ugdymo programa. Žadama, kad visi pagal valstybės užsakymą į aukštąsias mokyklas priimti abiturientai mokysis nemokamai, tačiau ir dabar įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas (gavę vadinamuosius krepšelius) už studijas nemoka ir yra traktuojami kaip priimti pagal valstybės užsakymą. Atsisakyta ankstesnėje LSDP programoje deklaruotos nuostatos įgyvendinti vienodo prieinamumo principą – tai yra užtikrinti, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose visi mokėtų vienodą nedidelę įmoką.

Programoje nepasisakoma prieš prigimtinę šeimą griaunančios totalitarinės genderizmo ideologijos nuostatas ir jos subtiliai prievartinę sklaidą visuomenėje. Deklaruojamos paramos šeimai administracinės priemonės, tačiau nepateikiamas joks šeimos apibrėžimas, o tai reiškia, kad neįmanoma atsakyti, kokia šeima remiama. Ligšioliniai partijos atstovų balsavimai ir vieši pasisakymai liudija paramą homoseksualų judėjimo tikslams. J. Bernatonio iniciatyva Vyriausybė teikė Seimui siūlymą įteisinti partnerystę, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus įpareigotų Lietuvą įteisinti ir vienalytę partnerystę. Žadamas naujas kultūros politikos modelis ir vieningas kultūros pagrindų įstatymas, bet neaiškūs jo principai ir kultūros samprata. Tautinė kultūra ir krikščioniška civilizacija programoje neminimos. Asmenvardžių ir vietovardžių rašybos klausimu vadovaujamasi „adekvatumo ir geranoriškumo principais“, o ne konstituciniu valstybinės kalbos statusu ir jos vartojimo viešojoje erdvėje nuostatomis. Pažadėta

Bus parengta nacionalinė jaunų žmonių pilietiškumo ugdymo strategija. Nedetalizuota, kokiais principais ji bus pagrįsta. Žadama toliau įgyvendinti tautos išsivaikščiojimą skatinančią Globalios Lietuvos programą. Programoje nieko nekalbama apie migrantų priėmimo ir multikultūralizmo klausimus, tačiau partijos atstovai Seime ir Vyriausybėje nuosekliai pasisakė už europinį solidarumą dalinantis į ES patekusius migrantus, taip pat už „atvirą visuomenę“ ir įvairovės skatinimą. Tuo tęsiama SSRS vykdyta tautų asimiliacijos politika.

Nors tai nebūdinga šiai partijai, programoje nėra aiškios pozicijos dėl progresinių mokesčių. Iki šiol LSDP visada žadėjo jų įvedimą, tačiau daug kartų būdama valdančioje koalicijoje nė karto to nepadarė. Kalbama apie naujus turto, aplinkos tausojimo mokesčius. Programoje nutylima pozicija dėl Lietuvos socialinio modelio ir naujo, darbdavių situaciją darbuotojų sąskaita gerinančio darbo kodekso, tačiau LSDP yra aktyviausiai šį liberalų darbo kodeksą priimti siekianti partija dabartiniame Seime. Rodomas pozityvus dėmesys kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemonėms, įskaitant nuolatinį JAV karinių pajėgų buvimą regione. Dėmesys ir priemonės daugiau skiriamos profesionaliai kariuomenei, sudaromai „daugiausiai savanoriškumo principu“. Programa nieko nenumato dėl


7

rezervo karių skaičiaus ir pasirengimo. LSDP deleguotas Krašto apsaugos ministras J. Olekas vienareikšmiškai pasisakė prieš privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą. Programa numato bendradarbiavimo su NATO stiprinimą, žada pastangas „išlaikyti vieningą ir principingą ES ir NATO valstybių poziciją ginant Rytų partnerius ir reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus“.


8

2. TĖVYNĖS SĄJUNGA – LIETUVOS KRIKŠČIONYS DEMOKRATAI (TS-LKD)

Programoje valstybė suprantama kaip globalios rinkos fragmento administracija, o gyventojai – kaip vertę kurianti ir imigrantais pakeičiama darbo jėga. Nacionalinio intereso samprata apsiriboja ekonominės raidos ir gerovės interesais. Tolesnė ES integracija laikoma būtina, euroskeptikai – radikalais. Pritariama laisvos prekybos tarp JAV ir ES sutarčiai (TTIP), iškeliančiai tarptautinių korporacijų interesus virš tautų ir valstybių interesų. Visa tai rodo, kad TS – LKD mato Lietuvos, tik kaip ribotos autonomijos ES provincijos, išlikimą ir yra susitaikiusi su tautai nykstant ryškėjančia „Lietuvos be lietuvių“ perspektyva. Programa deklaruoja nepritarimą pabėgėlių priėmimo kvotoms, bet nenurodo, kaip ketina elgtis su jau patvirtintomis kvotomis ir kvotomis, kurios gali būti patvirtintos ateityje. Pritariama dvigubai ES arba NATO šalių narių pilietybei, tai laikoma žingsniu link „globalios Lietuvos“, kuri yra po pasaulį išsisklaidžiusių ir save kaip pasmerktą išnykti etninę mažumą suvokiančių lietuvių virtualus (laikinas ir neįpareigojantis) sąveikos tinklas. Programa numato keisti dominuojantį, tautinio atgimimo suformuotą Lietuvos istorijos supratimą. Vyraujanti „lietuviška“ istorijos paradigma turinti būti pakeista „platesne“, kuri pripažintų kitas, visų pirma – lenkų ir žydų bendruomenes bei jų paveldą savos valstybės organiškomis sudėtinėmis dalimis, padarytų šių ir kitų tautinių bendrijų paveldą lietuviams savą, skatintų šalies istoriją suvokti ne vien kaip lietuvių tautos paveldą, įtvirtintų nuostatą, kad Lietuvos istorija nėra vien lietuvių istorija, atsisakytų neigiamos pažiūros į Liublino uniją ir lenkų dominavimą bendroje valstybėje, padėtų lietuviams įveikti savo istorinį ir kultūrinį „uždarumą“. Toks planas vertintinas kaip siekis nuistorinti, išvietinti ir išvalstybinti Tautos sąmonę ir vietoje tautinio patriotizmo pasaulėžiūros įdiegti multikultūrizmo ideologiją. Siūlomos įvairios savivaldos reformos (seniūnų ir seniūnaičių tiesioginiai rinkimai, mišri savivaldos rinkimų sistema) yra nepakankamos realiai savivaldai sukurti ir net įtvirtina partijų savivalės sistemą. Programoje nieko nesakoma apie Konstituciją ir Konstitucinį teismą. Tai reiškia, kad TS-

LKD visiškai tenkina jo faktiškai vykdoma pozityvi teisėkūra ir Konstitucijos perrašinėjimas. Tokia pati ir visų kitų partijų pozicija. Programa nieko nekalba apie Konstitucijos pataisą, kuria būtų įtvirtinta prigimtinės (vyro ir moters santuoka sudarytos) šeimos samprata. Programoje kalbama apie paramą šeimai, bet šeimos samprata lieka neapibrėžta. Šis neapibrėžtumas gali būti tyčinis, nes partijos lyderis G. Landsbergis atvirai deklaruoja paramą homoseksualų partnerystės įteisinimui ir siekia pakeisti partijos laikyseną šeimos klausimais, nors vicepirmininkė I. Degutienė paskelbė šiuos pasisakymus esant tik G. Landsbergio asmenine nuomone ir patvirtino, kad partija toliau sieks Konstitucijos pataisos dėl šeimos kaip vyro ir moters santuokos sampratos įtvirtinimo. Ligšiolinis partijos atstovų balsavimas šeimos sampratos ir LGBT klausimais buvo nuosekliai konservatyvus, tačiau tuo pačiu metu (ypač 2008–2012 m. kadencijoje) vykdyta itin liberali ir todėl šeimoms visiškai nepalanki bei emigraciją skatinanti socialinė bei švietimo politika. Apibendrinant, būsimas atsinaujinusios partijos požiūris į prigimtinę šeimos sampratą lieka neaiškus. Programa pripažįsta, kad vaikų auklėjimas turi būti paliktas tėvų atsakomybei, vaiko teises turi užtikrinti vaiko tėvai arba teisėti globėjai, vaikų ugdymas turi vykti pagal šeimoje puoselėjamas vertybes. Tiesa, šie principai yra nesuderinami su partijos lyderio deklaruota parama seksualinių mažumų judėjimo tikslams, taip pat su, pavyzdžiui, partijos kandidatės į Socialinės apsaugos ministro postą M. Navickienės išreikštu nepritarimu konservatyviai lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programai. Kultūrai skirtoje programos dalyje nepasakoma, kokį žmogų ir kokį dorovinį turinį turėtų ugdyti Lietuvos kultūra. Minimas, bet neapibrėžtas Lietuvos kultūros „vakarietiškas ir europietiškas civilizacinis tapatumas“ – lieka neaišku, ar tai tradicinis krikščioniškas, ar liberalmarksistinis ir „multikultūrinis“ tapatumas. Į tautos atmintį žadama įtraukti „daugiakultūrinio dialogo elementą“, o tai rodo pastangas, kad lietuvių tauta suvoktų save ne kaip valsty-


9

bės šeimininkę, o tik kaip vieną iš daugelio Lietuvos valstybėje gyvenančių tautų. Siūlomos švietimo sistemos pertvarkos remiasi žmogaus kaip ekonominio ištekliaus samprata ir yra orientuotos kone išimtinai į ekonominių klausimų sprendimą: darbo rinkos poreikių tenkinimą, tarptautiniu mastu konkurencingos ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos plėtrą bei atskirų asmenų materialinės gerovės kūrimą. Toks supratimas dengiamas deklaracijomis apie pilietinių, humanistinių ir šeimos vertybių ugdymą, tačiau šių vertybių turinys dokumente niekaip neapibrėžtas (pvz., kas yra „šeimos vertybės“, jei neapibrėžta šeima). Švietimo sistemos tikslas – ugdyti savo ambicijas globalioje ekonomikoje realizuojantį verslų individą. Tai priešingybė tikslui ugdyti tautiškai ir politiškai susipratusį Lietuvos patriotą, atsakingą už Tautos ir Valstybės likimą ir siekiantį gyventi ir kurti Lietuvoje. Dokumente deklaruojamas tikslas moksleiviams suteikti individualiai jiems pritaikytą išsilavinimą nėra paremtas adekvačiu ir realistišku priemonių planu. Programa nenumato panaikinti žalingos moksleivių krepšelių sistemos. Pažadai pakelti mokytojo profesijos prestižą daugiau negu dvigubai pakėlus mokytojų atlyginimus yra deklaratyvūs, nes nepaaiškinta lėšų kilmės (lėšų vien iš ekonomikos augimo neįmanoma gauti iš esmės nepertvarkius dabartinės regresinės mokesčių sistemos), ir nepakankami, nes mokytojo profesijos prestižą lemia jo statusas visuomenėje, o ne vien alga. Programoje pripažįstama, kad konservatoriaus A. Kubiliaus vyriausybės įdiegta studento krepšelio sistema aukštojo mokslo sistemoje „nėra pats optimaliausias sprendimas“. Tačiau šią tvarką programoje tik žadama „keisti taip, kad dalį studijų kainos apmokėtų pats studijuojantysis“, bet nesiūlomas joks konkretus finansavimo modelis. Universitetai laikomi ne nacionalinio intelekto ugdymo vieta, o globalios aukštojo mokslo paslaugų rinkos dalyviais. Jų tikslas – ne ruošti inteligentiją šaliai, o teikti paslaugas bet kam, kas už tai moka. Iš to išplaukia siekis iki pusės programų dėstyti

anglų kalba, taip lietuvių kalbą stumiant iš universitetų ir jos viešojo vartojimo erdvę siaurinant labiau negu sovietmečiu. TS – LKD nenumato keisti dabartinės regresinės mokesčių sistemos (t. y. mokesčių tvarkos, kuriai esant mažiausiai pajamų gaunantys visuomenės sluoksniai sumoka proporcingai didžiausią pajamų dalį ir iš esmės išlaiko valstybę). Nepanaikinus regresinės mokesčių sistemos negali būti išspręstos jokios LR socialinės problemos. Pažadai, kad iki 2021 metų bus sukurta per 147 000 darbo vietų, vidutinis brutto darbo užmokestis sieks 1250 eurų, vidutinė senatvės pensija – 400 eurų, sugrįš 80000 darbingo amžiaus emigrantų, į ekonomiką bus investuota papildomai 6,88 mlrd. eurų, yra neįgyvendinami ir todėl populistiniai. Geopolitinės grėsmės įžvelgiamos tik iš Rusijos pusės. Apsaugai nuo jos programa numato gynybos pajėgumo, sąveikos su NATO pajėgomis ir teritorinės gynybos sruktūros stiprinimą, siekį įkurdinti Lietuvoje nuolatines JAV karines pajėgas, paramą Gruzijos, Ukrainos, Moldovos priėmimui į NATO. Iki 2018 m. gynybai turi būti skiriama 2% BVP, siūloma 9 mėn. karinės tarnybos prievolė vidurinį mokslą baigusiems jaunuoliams, numatoma, kad profesinę kariuomenę 2020 metais turėtų sudaryti iki 30 tūkst. karių, būtų suformuotas 60–70 tūkst. parengtų žmo- nių rezervas. Nepritariama ES kariuomenės kūrimui.


10

3. LIETUVOS LAISVĖS SĄJUNGA (LIBERALAI) (LLS-L)

Tautos ir valstybės ryšys ištrinamas – programa orientuota į efektyvumo, gerovės skatinimą, tačiau lietuvių tautos išsaugojimas niekur nenurodomas kaip tikslas. Programa grindžiama gerovės užtikrinimu bei taisyklių laikymusi. Skatinama atvira aplinka įvairioms kultūroms ir jų tradicijoms, tačiau beveik neužsimenama apie lietuvių tautos tradicijų išsaugojimą ar puoselėjimą. Valstybė suvokiama kaip efektyviai administruojamas ES teritorinis vienetas, kurio gyventojai nelaikomi visaverte, turinčia teisę į savarankišką politinę ir valstybinę būtį Europos tauta. Siekiama kurti nuomonių įvairove grįstą, efektyviai administruojamos valstybės modelį. Faktiškai tai ištautintos (nes daugiakultūrinės) ir išvalstybintos ES provincijos vizija. Žadama įteisinti dvigubą pilietybę. Skatinamas biurokratinio aparato mažinimas, efektyvumas, individų laisvė, bendruomenių kūrimasis, tačiau neišdėstomas planas, kaip tai pasiekti. Žadama mažinti Seimo narių skaičių, dekriminalizuoti įvairias veikas. Programa akcentuoja šeimos svarbą ir jos puoselėjimą, tačiau pabrėžia, jog požiūris į šeimą kinta. Nors rinkimų programoje nutylima tos pačios lyties partnerystė, bet partijos programa ją palaiko, prieštaraujama vadinamųjų reprodukcinių teisių reguliavimui. Nutylimi, taigi palaikomi LBGT judėjimas ir genderizmo ideologija. Kultūra partijos programoje remiasi neapibrėžtos laisvės principais, akcentuojama piliečių pasirinkimų įvairovė. Rinkimų programoje nutylima krikščioniškąja civilizacija grįsta tautinė kultūra, partijos programoje kartojama paplitusi klaida, esą bažnyčia atskirta nuo valstybės (iš tikrųjų Lietuvos Konstitucijoje tokio atskyrimo nėra, viso labo nėra valstybinės religijos). Į kultūrą žvelgiama per individų, o ne tautos prizmę. Nors programoje užsimenama, kad kultūra stiprina tautinę tapatybę, bet iš tikrųjų ji pateikiama ne kaip esminė Lietuvos išlikimo sąlyga, o tik kaip prekė globaliai rinkai. Žadama, kad „švietimo sistema augins ne „darbo jėgą“, o ugdys savarankišką ir išsilavinusią asmenybę“, bet nėra plano, kaip tai pasiekti. Pagrindinės priemonės yra to-

kio pobūdžio: „kursime programas, atitinkančias darbo rinkos poreikius“, „galvojant apie aukštojo mokslo rentabilumą, vienu iš pagrindinių kriterijų taps absolventų įsidarbinimas Lietuvoje pagal įgytą profesiją“. Programa formuoja įspūdį, kad pagrindinė priemonė tokiai asmenybei ugdyti bus lytinio ugdymo programa. Nors teigiama, kad „pakeista studijų finansavimo tvarka 2009 metais visiškai sužlugdė aukštąjį mokslą“, nutylima dėl tokio finansavimo atsiradusi studentų diskriminacija. .Be jokio pagrindimo žadama bakalaurines studijas trumpinti iki trijų metų. Ekonominė ir socialinė politika skatina reikštis individų gebėjimams išlikti rinkoje. Skatinamas biurokratinių kliūčių mažinimas, lanksti mokesčių sistema. Partijos programoje sumenkinama valstybės ekonominė ir socialinė atsakomybė bei jos įsipareigojimai piliečių gerovei. Siūloma „supaprastinti“ darbo santykius, o tai reiškia jų liberalizavimą darbdavių naudai. Socialinėje politikoje skatinamas savarankiškumas, atmetami socialinio teisingumo principai. Pabrėžiama, jog kiekvienas pilietis turėtų stengtis savimi rūpintis pats bei integruotis į rinką. Programoje ignoruojama socialinės atskirties problema, didėjantis pensinio amžiaus asmenų skaičius, regioninė atskirtis, Darbo kodekso klausimas. Palaikomas siekis gynybai skirti 2 proc. BVP. Palaikomas tolesnis Europos integracijos didinimas. Ignoruojamos ES problemos. Faktiškai palaikomas laipsniškas Lietuvos suverenumo ir valstybingumo panaikinimas. Neapibrėžiamas santykis su Rusija bei JAV. Partijos programoje pripažįstama Rusijos agresija prieš Ukrainą, tačiau nepagrįstai neigiama agresijos prieš Lietuvą galimybė.


4. DARBO PARTIJA (DP) Pagrindiniu tikslu įvardinamas – „gyventojų pajamų didinimas“. Programoje gausu pažadų ir administracinių priemonių, stokojama atsako į esmines Lietuvai ir visai ES problemas. Federalizacija neminima kaip grėsmė Lietuvos suverenumui, nekalbama apie ES išlikimo iššūkius. Programoje dviguba pilietybė neminima, tačiau partijos lyderis ir kiti nariai ne kartą pasisakė už jos įteisinimą, taigi už privilegijuotos, tik teises be pareigų turinčios piliečių kategorijos, sukūrimą. Daug kalbama apie mokyklų ir švietimo sistemos modernizavimą, inovacijų, moderniųjų technologijų diegimą, mokytojų algų ir kvalifikacijų kėlimą. Žadama siekti „aukščiausio matematinio ir gamtamokslinio raštingumo pasiekimų lygmens“ diegiant naujoves mokymo įstaigose ir siekiant išugdyti kuo daugiau STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, kūrybiškumo ir matematikos) specialistų. Apie vertybių formavimą užsimenama tik vienu sakiniu, tačiau kokios tai vertybės, neapibrėžiama. Partija teigia sieksianti kuo didesniam skaičiui studentų užtikrinti nemokamą aukštąjį mokslą, tačiau tai savaime reiškia, jog nežadama atsisakyti pačios mokančių ir nemokančių už mokslą skirties. Esminė švietimo įstaigų funkcija esanti išugdyti piliečius ne pagal tautinius bei politinius principus, o specialistus, gebančius ateityje lengvai prisitaikyti darbo rinkoje. Žadama specialiomis programomis visoms visuomenės grupėms formuoti lengvesnį prieinamumą prie Lietuvos paveldo produktų ir archyvų sistemos taip puoselėjant ir saugant Lietuvos kultūrinį paveldą ir valstybinę kalbą (kurią laiko „fundamentalia tautos tapatumo dalimi ir nacionalinio saugumo garantu“). Rašoma apie politinės ir kultūrinės tapatybės išlaikymą, tačiau nepaaiškinama, kaip jos Lietuvoje turėtų būti suvokiamos. Taip pat užsimenama apie informacinio karo akivaizdoje pasitelksimas priemones: aktyvesnį programų ir jų turinio kontroliavimą, propagandos blokavimą. Prioritetu laikomas smulkusis ir vidutinis verslas, jauni žmonės skatinami dirbti pirmus du darbo metus atleidžiant juos nuo GPM ir privalomo socialinio draudi-

mo įmokų, taip pat kitomis lengvatomis. Šalies ekonominį konkurencingumą partija siekia didinti skatinimo programa produktų ir paslaugų eksportui. Svarbiems ekonominiams valstybės projektams žadama pritraukti ir įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas. Siūloma surengti referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo iš mišrios į proporcinę. Taip pat siūloma sumažinti Seimo narių skaičių iki 111, mažinti ministerijų skaičių. Seimo teisėkūros darbotvarkės „perkrovą“ žadama mažinti draudžiant pavieniams parlamentarams teikti įstatymų projektus. Ketinama didinti savivaldos teises suteikiant seniūnijoms juridinį statusą, į seniūnaičių sueigas įtraukiant vietos bendruomenes ir visuomenines organizacijas ir taip didinant gyventojų aktyvumą bei įsitraukimą į savivaldą. Žadama užtikrinti visuomenės informavimą apie teisės aktus, priimamus įstatymus bei nutarimus, viešinti valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą. Programa nekelia realios savivaldos nebuvimo problemos, nesiūlo priemonių jai išspręsti. Apibendrinant, tai mažiausiai šiame rinkėjo vadove išskirtais klausimais pasisakiusi ir didžiausią neaiškumą palikusi partija. Programoje neminimas darbo kodeksas, dvikalbystės klausimai, požiūris į Rusijos agresiją Ukrainoje (nors apie tai yra aiškiai pasisakę jos kandidatai) ir kiti svarbūs aspektai. Galima daryti prielaidą, kad neminimi klausimai partijai neatrodė reikšmingi.

11


12

5. TVARKA IR TEISINGUMAS (TT)

Socialinėms problemoms spręsti žadama sukurti skirtingas stambaus ir smulkaus / vidutinio verslo apmokestinimo sąlygas, mažinti darbo ir vartojimo mokesčius, įvesti progresinius mokesčius bei apyvartos mokesčius komerciniams bankams (žadama kurti valstybinį) ir didžiausiems prekybos centrams, tačiau neįvesti turto mokesčio. Minimalią algą žadama nustatyti pagal vidutinę. Nepaisant turto mokesčio atmetimo, tai socialiai jautriausia programa iš visų realiai į Seimą pretenduojančių partijų. Kita vertus, nors partija priklauso valdančiajai koalicijai, tačiau nesugebėjo įgyvendinti nė vieno iš šių esminių siūlymų ir net neteikė Seimui jų svarstyti. Išskirtinis dėmesys programoje rodomas tautinių bendrijų pilietinei integracijai, lietuvių tautinės tapatybės ir patriotizmo puoselėjimui, lietuvių kalbos statuso išsaugojimui, tačiau pastarasis principas abstraktus – nepateikiama jokia konkreti pozicija dėl LLRA ir Rusų Aljanso keliamų dvikalbių pasų ir viešųjų užrašų reikalavimo. Ligšioliniai partijos balsavimai šiuo klausimu nebuvo nuoseklūs, vengiama lankytis su juo susijusiuose balsavimuose bei pasisakyti viešumoje. Akcentuojama emigracijos problema, tačiau neįvardijamos jos gelminės priežastys ir nenumatomos sisteminės stabdymo priemonės. Žadama 5 000 eurų vienkartinė išmoka visiems į Tėvynę gyventi grįžtantiems Lietuvos piliečiams negali būti efektyvi, o daugiau priemonių emigrantų sugrįžimui skatinti nenurodoma. Nepritariama ES migrantų paskirstymo politikai, atmetamos kvotos, žadama griežta atranka priimamiems pabėgėliams. Kita vertus, su migrantų kvotų sistema Europos vidaus reikalų taryboje sutiko ir vėliau migrantų priėmimą žiniasklaidoje aktyviai gynė būtent „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis. Nors jis jau tada demonstravo savarankiškumą nuo delegavusios partijos, pastaroji nemėgino viešai nurodyti S. Skvernelio kaltės ar atšaukti jo kandidatūros, nors abstrakčiai kritikavo pačią migrantų kvotų sistemą. Partijos nuostatos šeimos politikos srityje prieštaringos ir dviprasmiškos. Žadamas visas paketas pagalbos šeimoms

priemonių, tačiau niekur nepateiktas partijos palaikomas šeimos apibrėžimas, neįsipareigojama vyro ir moters santuoka sudaromos šeimos sampratai. Atskirai žadama „užkirsti kelią gender ideologijos plėtimuisi“, taip pat į privalomą ugdymą įtraukti lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (terminas visuotinai vartojamas nurodant konservatyvias, susilaikymą, o ne kontracepcijos naudojimą skatinančias programas). 2016 m. partijos deleguota švietimo viceministrė N. Istomina buvo tiesiogiai atsakinga už lytiškumo ugdymo programos parengimą, kuri iš tiesų skatino susilaikymą iki brandos ir atsargų požiūrį į kontracepciją, tačiau kartu ir siūlė „priimti savo ir kitų lytinę orientaciją“. Programoje ypač daug dėmesio skiriama švietimo problemoms spręsti. Akcentuojama mokslo ir verslo bendradarbiavimo, taikomųjų inovacijų, tautinio-patriotinio ir net etnokultūrinio ugdymo svarba. Nors nėra aiškios nuostatos, siūlymai rodo, kad partija siekia ugdyti ne tik rinkos dalyvį, bet ir valstybės pilietį. Vis dėlto lieka neaiškus požiūris į tautinės mokyklos koncepciją, kertinės vertybinio ugdymo mokykloje nuostatos ir turinys. Žadama didinti finansuojamų vietų skaičių ir kelti studentų priėmimo kartelę, tačiau nesiūloma suvienodinti visų studentų mokesčio už mokslą arba visiems jį panaikinti. Taip pat plačiai aptariamas mokytojo autoriteto atkūrimas, siūlomos įvairios priemonės, visuotinis mokytojų atlyginimų didinimas, tačiau siektinas mokytojo – mokinio santykis formuluojamas kaip „pagarba už pagarbą“. Vargu, ar toks lygiavertis santykis gali padėti sugrąžinti mokytojo autoritetą ir konstruktyviam darbui palankią aplinką mokykloje. Tiek apie Rusiją, tiek apie narystę NATO partijos programa visiškai tyli. Žadama siekti „gerų ir pragmatiškų santykių su visomis kaimyninėmis valstybėmis“, taigi ir su Rusija. Pragmatiški santykiai pastarųjų metų kontekste reiškia sankcijų Rusijai atsisakymą vardan verslo interesų. Tai patvirtina ir R. Pakso balsavimai Europos Parlamente bei vieši pasisakymai, kad D. Grybauskaitė savo kritika provokuoja karinį konfliktą su Rusija, kad Lietuvoje skleidžiama karo propaganda, kalbama apie


13

„neva teroristinę“ Rusiją ir tariamą grėsmę Lietuvai. Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimu „Tvarka ir teisingumas“ laikosi atsargiai prorusiškų pozicijų. Apibendrinant, tai bene dviprasmiškiausia programa šiuose rinkimuose. Programos autoriai bando sudaryti brandaus valstybinio mąstymo įspūdį, tačiau nepateikiami keliamų problemų sprendimo būdai, o kai jie teikiami, yra itin deklaratyvūs. Deklaruojama partijos pozicija daug kur prieštarauja ligšioliniams jos narių balsavimams esant valdančiosios koalicijos sudėtyje. Programinių nuostatų nemėginta įgyvendinti iki šiol, todėl pagrįsta laikyti jas populistiniais pažadais, kurie nebus įgyvendinami ir ateityje.


14

6. LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA (LVŽS)

Pasisakoma už dvišalių santykių su JAV stiprinimą, taip pat geresnių derybinių pozicijų NATO bei ES siekį, narystę šiose organizacijose matant kaip vieną iš Lietuvos suvereniteto išsaugojimo būdų. Gilėjanti Europos integracija ir federacijos kūrimo bandymai nėra nurodomi kaip grėsmė Lietuvos suverenumui ir valstybingumo išsaugojimui. Remiamas karinis parengimas aukštosiose ir profesinėse mokyklose, pasižadama iki 2018 metų padidinti krašto gynybos finansavimą iki privalomo 2 proc. BVP lygio. Dvigubos pilietybės klausimas programoje neminimas, bet partijos pirmininkas ir sąrašo lyderiai yra ne kartą pasisakę už dvigubos pilietybės įteisinimą, o tai nuvertintų pilietybę ir sukurtų privilegijuotą, tik teises be pareigų valstybei turinčių piliečių kategoriją. Nekeliami valstybės viešojo gyvenimo ir rinkimų demokratizavimo klausimai. Deklaratyviai palaikoma valstybės decentralizacija, žadama daugiau finansinio savarankiškumo ir atsakomybės savivaldybėms, profsąjungų stiprinimas, didesnis viešojo sektoriaus duomenų atvirumas. Neįvardijant priemonių keliamas tikslas depolitizuoti valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių valdymą. Minimas, bet nedetalizuojamas piliečių įgalinimo tikslas. Patriotizmas programoje neminimas. Nuostatos šeimos politikos srityje prieštaringos ir dviprasmiškos. Programoje pripažįstama, jog šeima, kylanti „iš vyro ir moters santuokos arba giminystės ryšių“ ir siekianti „puoselėti gyvybę“, yra valstybės pagrindas, kurį reikia stiprinti ir palaikyti. Tai išskirtinai tiksli ir teisinga formuluotė tarp kitų partijų programų. Programoje atsižvelgiama, kad ša­liai didžiausią grėsmę kelia nedidelis gims­tamumas ir masinė emigracija ir pasisakoma už gimstamumo skatinimą. Palaikoma lytiškumo ugdymo programa, vaikus rengianti šeimos kūrimui ir gyvenimui joje, o ne skatinanti ankstyvus lytinius santykius. Programa ir partijos lyderis deklaruoja aiškią paramą prigimtinei šeimai, tačiau partijoje šiuo klausimu esama nesutarimų. Partijos kandidatas į premjerus S. Skvernelis ir kandidatė D. Šakalienė, atvirai palaikantys LGBT teisių plėtrą Lietuvoje, viešai išreiškė paramą vienalytei partnerystei ir Stambulo konvencijai,

kuria siekiama užkirsti kelią diskriminacijai socialinės lyties ir lytinio tapatumo pagrindais. Siekiama sugrįžti prie logiškai prieštaringos „krikščioniškojo humanizmo vertybėmis grįstos Europos vizijos“, bet apie krikščionybės reikšmę Lietuvai ir jos kultūros plėtrai daugiau nekalbama. Kaip esminis piliečio bruožas įvardijamas savo tautos ir valstybės reikšmės suvokimas, pasisakoma už pilietiško ir patriotiško žmogaus ugdymą. Siekiama prioritetizuoti kultūros politikos, kuri padėtų atskleisti tautinę žmonių tapatybę ir kultūrinius jų gebėjimus, sritį. Programoje vengiama išsakyti poziciją valstybinės lietuvių kalbos statuso klausimu, tačiau keli partijos sąrašo lyderiai (E. Jovaiša, P. Urbšys bei R. Karbauskis) priklauso Talkai už Lietuvos valstybinę kalbą, rinkusiai parašus dėl valstybinės lietuvių kalbos statuso išsaugojimo, aktyviai oponavo dvikalbystės reikalavimams. Tai darė ir vienintelė LVŽS atstovė Seime R. Baškienė. Siekiama ugdyti brandų ir dorą pilietį, neįsivaizduojamą be tautinės tapatybės atskleidimo. Žadamas valstybiškai mąstančio žmogaus ugdymas. To pasiekti tikimasi grąžinant mokytojo autoritetą, gerinant jo darbo sąlygas bei užtikrinant parengimą bei kvalifikacijos kėlimą. Palaikomas mokyklų savarankiškumo didinimas, joms leidžiant veikti pagal savas strategijas. Pasisakoma už švietimo finansavimą pagal valstybės poreikius bei švietimo sistemos ir verslo bendradarbiavimą. Siekiant vienodo prieinamumo, palaikomas regioninių mokyklų stiprinimas. Atsisakoma „krepšelių“ visuose ugdymo lygmenyse, žadama formuoti valstybės užsakymą. Programoje neišreikšta konkreti pozicija dėl studentų skirstymo į mokančius ir nemokančius už mokslą. Socialinės atskirties klausimas suvokiamas ne kaip pamatinė tautos ir valstybės išlikimo problema, o tik kaip ,,techninis“, jam spręsti numatomos ne kompleksinės reformos, o smulkūs pokyčiai. Faktiškai ginama esama atskirtį didinanti bei masinę emigraciją skatinanti regresinė mokesčių sistema, nesiūloma alternatyvų. Siekiama ekonomikos, kuri „užtikrintų orias gyveni-


15

mo sąlygas piliečiams ir tausotų gamtą“. Palaikomas dirbančiųjų interesų atstovavimo stiprinimas. Programoje nėra aiškios pozicijos dėl darbo kodekso liberalizavimo, tačiau partijos pirmininkas viešai prašė vetuoti priimtą tik darbdaviams naudingą darbo kodeksą. Minimas išvykusių lietuvių sugrįžimas. Teigiant, jog pabėgėlių krizę reikia spręsti remiantis „solidarumo ir saugumo kriterijais“, nėra paaiškinama su kuo planuojama solidarizuotis – su ES biurokratais ar su Lietuvos piliečiais. Nesiūlomos socialinę atskirtį mažinti padedančios mokesčių sistemos alternatyvos. Programoje nutylimas Rusijos agresijos vertinimas, tačiau žadama stiprinti pozicijas NATO ir pritariama šiai narystei. Partijos atstovų pasisakymuose aiškiai remiama Ukraina.


16

7. LIETUVOS LIBERALŲ SĄJŪDIS (LLS)

Programa grindžiama agresyviai antikrikščioniškomis, antitautinėmis ir antivalstybinėmis nuostatomis. Visiškai pritariama valstybingumo panaikinimui ES federacijoje ir lietuvių tautos asimiliacijai europinėje visuomenėje, tautos išsivaikščiojimą numatančiai ,,Globalios Lietuvos“ vizijai, taigi faktiškai susitaikoma su sovietų skelbta ,,Lietuvos be lietuvių“ perspektyva. Programoje besąlygiškai pritariama totalitarinės neokomunistinės genderizmo ideologijos principams ir ,,seksualinę revoliuciją“ Lietuvoje vykdančio LGBT judėjimo siekiams. Partija principingai atmeta iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės kylančią prigimtinę šeimą ir siūlo įtvirtinti „platesnę“ šeimos sampratą, vienalytę partnerystę. Eugenijus Gentvilas viešose diskusijose pasisakė ir už vienalytės „santuokos“ įteisinimą. Teigiama, jog bendrojo ugdymo mokyklose būtina įvesti kvalifikuotą lytinį ugdymą, kurio programų nuostatos būtų atviros „pasaulėžiūrinių skirtumų“ įvairovei, taip iš esmės atmetant pastovios žmogaus prigimties sampratą ir atveriant kelią naujų šeimos formų kūrimuisi. Rodomas visiškas abejingumas ekonominio ir socialinio teisingumo klausimams. Liberalų siūlymai finansų ir mokesčių srityje tik stiprina regresinę mokesčių sistemą, remiasi turtingesnių ir finansiškai galingesnių asmenų ekonomine ir socialine apsauga. Palaikoma darvinistinė kova už išlikimą. Siekiama sumažinti „Sodros“ mokesčio „lubas“ pertvarkant socialinio draudimo sistemą daugiau uždirbančiųjų labui, mokesčių sistemoje išlaikyti daugiau skaidrumo ir aiškumo mėginant užkirsti kelią progresinių mokesčių įvedimui, o esminis fiskalinių pertvarkų tikslas yra lengvinti investicijų iš užsienio pritraukimą bei aptarnauti verslo interesus. Dėl verslo interesų atvirai palaikomas ir naujasis Darbo kodeksas. Akivaizdi švietimo surinkinimo ir kosmopolitinimo tendencija. Siūlomos pertvarkos švietimo sistemoje akcentuoja į būsimą karjerą bei ekonominės šalies gerovės stiprinimą nukreiptą vaikų ugdymą, praktiškai ignoruojant tautinių bei politinių principų diegimą. Vietoje jų ugdomos kosmopolitinės ir vartotojiškos nuostatos.

Abstraktūs ketinimai orientuoti ugdymą į žinių, įgūdžių ir vertybinių nuostatų puoselėjimą, vengiant atskleisti tų vertybių turinį. Žadama užtikrinti, kad daugiau nei 50 proc. studentų mokytųsi valstybės lėšomis, taigi nesiekiama koreguoti dabartinės pačių liberalų kartu su TS – LKD sukurtos aukštojo mokslo sistemos, įvedant vienodo prieinamumo principą tiek stojimo į aukštąsias mokyklas, tiek studijų metu. Partijos programoje akcentuojama būtinybė didinti savivaldos savarankiškumą, pašalinti besidubliuojančias valstybės ir savivaldybių funkcijas, mažinti biurokratinę naštą bei sukurti savivaldai didesnę laisvę disponuoti mokesčiais. Dėmesys sutelkiamas į savivaldybių veiklos efektyvumą ir konkurenciją dėl investicijų bei infrastruktūros projektų. Remiamasi individualizmo prielaida, kad tautos kaip kolektyviniai subjektai neegzistuoja, yra tik individai. Todėl kultūros srityje pirmenybė teikiama ne tautinės, bet vartotojišką individualizmą skatinančios kosmopolitinės ,,europinės“ kultūros plėtrai. Partija siekia kovoti dėl dvigubos pilietybės įteisinimo; programos turinys nurodo, jog pilietybės institutas suvokiamas ne kaip asmens įsipareigojimas valstybei, o išimtinai kaip pilietinių teisių šaltinis. Masinė dviguba pilietybė nuvertėtų ir sukurtų privilegijuotą, tik teises be pareigų valstybei turinčių piliečių kategoriją. Lietuvą numatoma paversti multikultūrine visuomene. Partija siekia įteisinti, jog LR piliečio pasirinkimu įstatymo nustatyta tvarka LR asmens tapatybės dokumentuose jo vardas ir pavardė galėtų būti rašomi bet kuriais lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Taip pat siūloma, jog gausiai kitakalbių gyvenamose vietovėse įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais vietovardžiai ir gatvių pavadinimai galėtų būti dvikalbiai. Partijos kariuomenės idealas yra „maža skaičiumi, bet didelė savo dvasia“, todėl esminis dėmesys telkiamas į techninį aprūpinimą bei profesionaliosios karo tarnybos prestižą. Privalomąją karo tarnybą siūloma išsaugoti tik laikinai, šalies saugumui gresiančių konfliktų akivaizdoje.


17

Siekiama ne didinti rezervo karių skaičių, o susitelkti į esamo rezervo pasirengimą ir kvalifikaciją. Žadama sukurti informavimo bei mobilizacijos sistemą karių disciplinai bei aprūpinimui. Partijos koalicija su atvirai proputinišku Rusų aljansu Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje rodo, kad Rusijos grėsmė suvokiama tik deklaratyviai, tačiau pragmatiškai „dirbama“ ir su antivalstybinėmis jėgomis. Programoje atsispindintys Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo siekiai bei pastangos paversti ją multikultūrine globalios darbo rinkos migrantų kolonizuojama teritorija daro šią programą artimiausią Lietuvoje vykdytam SSRS planui sunaikinti lietuvių tautą bei valstybę įkūnijusiai programai.


18

8. LIETUVOS LIAUDIES PARTIJA (LLP)

Tautos nykimas įvardijamas kaip svarbiausia problema, jai spręsti partija siūlo finansinių priemonių bei progresinę lengvatų sistemą už atitinkamą vaikų skaičių (kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo didesnės lengvatos). Vartojamas šūkis „mažiau tankų – daugiau vaikų“ byloja, jog gimstamumo augimas finansiškai bus skatinamas lėšų gynybai sąskaita. LLP aiškiai pasisako prieš valstybės karinių pajėgumų didinimą ir neigiamai vertina biudžeto krašto apsaugai didinimą. Teigiama, jog tai nepadidins mūsų saugumo, galimai net jį sumažins. Vienas iš pagrindinių Lietuvos karinių sąjungininkų – JAV – vertinamas neigiamai, kaip „tolimas geopolitinis žaidėjas, kurio karinis aktyvumas Rytų Europoje yra tik jo bandymas savo problemas spręsti Rytų Europos sąskaita“. Anot programos, narystė NATO silpnina Lietuvos saugumą. Užsienio politikoje skatinama remtis Suomijos pavyzdžiu. Iki šiol vykdyta Lietuvos užsienio politika apibūdinama kaip nelogiška („draugų ieško toli, o priešų – arti“). Toks vertinimas aiškiai suponuoja partijos siekį stiprinti bendradarbiavimą su Rusija. Partijos atstovai ir lyderis R. Paulauskas ne kartą viešuose pasisakymuose gynė nuostatą, jog Rusija nėra kalta dėl Krymo okupacijos ir karo Rytų Ukrainoje, o Lietuvai kelia nebent tiek grėsmės, kiek jos išprovokuoja Lietuvos politikų veiksmai. LLP gina vyro ir moters santuoka grįstą šeimos sampratą, griežtai atmeta genderizmą ir LGBT lobizmą. Švietimo programa kalba beveik vien tik apie vidurinį ugdymą, akcentuoja tautinio bendrumo ir lietuviškos tapatybės formavimo svarbą. Lietuvybė suvokiama etniškai, atskirų kandidatų retorikoje net vartojamas terminas „etninė valstybė“. Apie aukštąjį mokslą beveik neužsimenama, tik abstrakčiai nurodoma, jog jis turi labiau atitikti Lietuvos poreikius, todėl iš esmės nesprendžiama, kaip studijas aukštosiose mokyklose padaryti visiems vienodai prieinamas. LLP pasisako prieš ES politinių galių centralizaciją ir už didesnį tautos suverenumą, „jei prireiktų balsuoti“. Nors ir kalbama apie lietuviškumo puoselėjimą, programoje aki-

vaizdžiai apeinami su religija susiję tapatumo klausimai. Tik viename iš programoje minimų abstrakčių šūkių skelbiama: „Pirma lietuvis – o paskui savo religijos atstovas“. Tai iš esmės sovietinės antikrikščioniškos propagandos klišių kartojimas. Oponuojama dabartinės ES požiūriui į tautą, tačiau nekalbama apie lietuvių kultūrinį ir politinį tapatumą. Atspindint iš esmės etninę tautiškumo sampratą, siekiama puoselėti tautinę, bet ne krikščionišką civilizacinę tapatybę. Socialinės atskirties klausimą siūloma spręsti progresinių, paveldėjimo ir papildomų brangaus turto mokesčių įvedimu bei neapmokestinamo pajamų dydžio didinimu. Nemažai dėmesio skiriama darbo vietų stokos klausimui. Vienas iš instrumentų, turinčių padėti sukurti daugiau darbo vietų, yra „ekonominių santykių su kitomis šalimis depolitizavimas“. Ši nuostata plačiau nepaaiškinta, tačiau iš konteksto akivaizdus geresnių santykių su Rusija ir Baltarusija skatinimas. Argumentuojant, jog bus sutaupyta papildomų lėšų, siūloma sujungti savivaldybes, „kuriose ypač sumažėjo gyventojų“. Tai reikštų, jog kai kurių šalies regionų savivaldos vienetuose itin padidės gyventojų skaičius. Be to, programoje siūloma Konstitucijos pataisa, kuri išplėstų Prezidento galias sprendžiant vidaus politikos klausimus, o tai neišvengiamai apribotų pagrindinio demokratijos instituto – parlamento – galias. Siūloma daug kitų konstitucinių reformų, kurių aktualiausia pastarojo meto Lietuvoje – referendumui inicijuoti reikalingo parašų skaičiaus mažinimas iki 100 000. Apibendrinant, programoje rodomas itin didelis dėmesys tautos ir valstybės išlikimui, tautinės kultūros ir kalbos išsaugojimui, socialiniam solidarumui. Tačiau tautos išlikimas suvokiamas kaip neutralumas Rusijos ir NATO atžvilgiu, išstojant iš pastarosios. Ignoruojama Rusijos grėsmė, nesiūlomos realios saugumo ir gynybos alternatyvos, galinčios kompensuoti narystės NATO atsisakymą. Nepateikiamas realistiškas ir konstruktyvus Lietuvos išsaugojimo kelias. Tai verčia rimtai abejoti partijos intencijų pagrįstumu bei nuoširdumu, taigi ir jos lojalumu valstybei.


9. LIETUVOS ŽALIŲJŲ PARTIJA (LŽP)

19

Šalies gynyboje partija akcentuoja krašto apsaugos savanoriškų pajėgų ir Šaulių sąjungos narių profesionalų parengimą ir ginkluotę, profesionalų kariuomenę, visuomenės mokymus, kaip elgtis karinio konflikto metu. Šauktinių kariuomenė nepalaikoma.

vinimas ir kultūra yra pagrindiniai modernios valstybės varikliai. Partija išsikelia tikslą puoselėti Lietuvos istorines tradicijas, regionų kultūrą ir papročius, nacionalinio ir regioninio paveldo puoselėjimą ir saugojimą, tačiau programoje apskritai neminima religija.

Partija palaiko šeimos modelių įvairovę: programoje pabrėžiama, kad niekas nebus diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos, taip pat pasisakoma už partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų įteisinimą.

Partija palaiko LR piliečių teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti savo vardus ir pavardes originalo kalba, naudojant lotyniškus rašmenis. Taip pat palaikomas tautinių mažumų siekis gyvenamose vietovėse viešuose užrašuose greta valstybinės kalbos vartoti ir tautinės mažumos kalbą. Partijos pirmininko pasisakymai nuosekliai remia atviros multikultūrinės visuomenės viziją vietoje tautinės valstybės su dominuojančia lietuviška kultūra.

Partija siekia profesinio mokymo, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas orientuoti į darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą, programoje visiškai ignoruodama žmogaus ugdymą. Partija siekia, kad į mokyklų programas būtų įtraukta „pažangi, mokslo žiniomis grįsta, jaunų žmonių emocinės ir psichologinės raidos etapus atitinkanti lytinio švietimo disciplina“. Iš partijos atstovų pasisakymų aišku, kad palaikoma informacijos apie kontracepciją suteikimu be vertybių ugdymo grįsta programa. Žadama pertvarkyti mokesčių už studijas tvarką taip, kad aukštasis išsilavinimas būtų prieinamas visiems jo siekiantiesiems, tačiau nedetalizuojama, koks finansavimo principas siūlomas. Partijos tikslas mokesčių politikos srityje – palankesnė mokesčių politika mažesnes pajamas gaunantiems piliečiams. Partija žada sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, nustatydama „Sodros“ įmokų ribas. Partija pasisako už gyventojų pajamų mokesčių progresyvumą ne didinant mokesčius didesnes pajamas gaunantiems, bet mažinant mokesčius mažas pajamas gaunantiems. Tai savotiška progresinių mokesčių karikatūra. Minimaliai mėnesinei algai žadamas neapmokestinamų pajamų dydis. Partijos tikslas yra „valstybė arčiau piliečių“: žadama inicijuoti referendumus, vietos savivaldos gyventojų apklausas ir siekti, kad minėtų apklausų rezultatai būtų privalomo, o ne patariamojo pobūdžio; siekiama įteisinti proporcinę rinkimų sistemą, suteikti galimybę rinkėjui sudaryti savo sąrašą, pasirenkant kandidatus iš visų politinės kampanijos dalyvių. Partijos programoje teigiama, kad išsila-

Žadama siekti kuo geresnių santykių su visomis kaimynėmis, o santykiuose su Rusija veikti kartu su ES ir NATO. Partijos narių retorikoje pripažįstama Rusijos agresija Ukrainoje, tačiau oponuojama jos kaip „teroristinės valstybės“ vertinimui. Palaikoma narystė NATO ir ES, nekalbama apie ES federalizacijos iššūkius valstybingumui, itin aptakiai kalbama apie migrantų paskirstymą po ES šalis („pritariame kontroliuojamam ir aiškiam pabėgėlių perkėlimo bei priėmimo procesui“). Akcentuojama būtinybė šalinti masinės migracijos į Europą priežastis. Partija aktyviai remia dvigubos pilietybės įteisinimą, taigi ir privilegijuotų piliečių su teisėmis, bet be pareigų sluoksnio sukūrimą.


20

10. LIETUVOS LENKŲ RINKIMŲ AKCIJA – KRIKŠČIONIŠKŲ ŠEIMŲ SĄJUNGA (LLRA)

Politinis susivienijimas yra prieš Lietuvos nepriklausomybę kovojusių ir siekusių atplėšti Rytų Lietuvą ,,jedinstveninkų“ ir ,,autonomininkų“ organizacijų įpėdinis ir politinių tikslų perėmėjas, legaliai vykdantis ardomąją antivalstybinę veiklą. Lietuvos suvereniteto išsaugojimo ir valstybės išlikimo klausimai nekeliami. Partija programoje nurodo, jog jai itin svarbu stiprinti savivaldybių ir seniūnijų vaidmenį Lietuvoje, plėsti savivaldos Tarybos narių skaičių. Seniūnijoms siūloma suteikti antrosios savivaldos vaidmenį, tokios seniūnijos tarybą turėtų sudaryti 15–30 asmenų. Nuostatos nulemtos partijos savivaldos monopolio Pietryčių Lietuvoje. Pritariama prigimtinės šeimos sampratai. Nors šeima apibūdinama kaip „vyro ir moters atsakomybė prieš vienas kitą“, ankstesni pasisakymai ir balsavimai nekelia abejonių dėl paramos šeimai ir gyvybės apsaugai. Taip pat išskirtinis partijos programos dėmesys skiriamas paramos jaunoms šeimoms didinimui. Lenkijos Respublikos pavyzdžiu Lietuvoje siūloma šeimai mokėti po 120 EUR už kiekvieną gimusį vaiką iki jam sukanka 18 metų. Seime partija siūlytų priimti papildomas lengvatas jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms. Partija nepalaiko darbo kodekso liberalizavimo bei teigia esanti suinteresuota minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimu. Partija pabrėžia, kad augant ekonomikai, jos teikiamos naudos vis dar nejaučia didžioji valstybės gyventojų dalis. Nemažai jų yra priversti gyventi žemiau skurdo ribos. Dėl to partija teigia sieksianti, jog Lietuvoje egzistuojanti ydinga regresinė mokesčių sistema būtų reformuota, apmokestinta mažmeninė prekyba (prekybos centrai). Programoje akivaizdūs kultūrinės autonomijos siekiais dangstomi separatistiniai politiniai tikslai – kalbiškai, kultūriškai ir administraciškai izoliuoti Pietryčių Lietuvą nuo likusios valstybės dalies. Tautinių mažumų politikos klausimu partija pabrėžia sieksianti, jog jos įgytų panašias teises kaip „švedai Suomijoje“. Suomijoje švedų kalba yra antroji valstybinė kalba, švedų tautinė mažuma turi teritorinę, kultūrinę bei švietimo autonomiją valstybės viduje,

atskirą karinę mobilizaciją. Taip teigdama, LLRA – KŠS įsipareigoja siekti teritorinės autonomijos tautinių mažumų gausiai apgyvendintuose Lietuvos regionuose, siekti antros (lenkų ar / ir rusų) valstybinės kalbos statuso pripažinimo. Neabejotina, kad bus toliau siekiama tautinių bendrijų gausiai apgyvendintose teritorijose leisti rašyti vietovardžius ne valstybine kalba, leisti nevalstybine kalba rašyti vardus ir pavardes pagrindiniame paso puslapyje. Švietimo srityje partija sieks, jog pačios tautinės mažumos kontroliuotų savo tautinės bendrijos narių išsilavinimą. Partijos atstovai ne kartą deklaravo siekį, jog valstybinės kalbos egzaminai kitakalbiams vaikams Lietuvoje niekada nebūtų suvienodinti. Apskritai, tautinių mažumų mokyklas siekiama kreipti ne mažumų integravimo, o lojalumo užsienio valstybėms ugdymo keliu. Švietimo srityje siūloma atsisakyti ydingo mokinio krepšelio principo, dorovinių nuostatų ugdymas neformuluojamas kaip tikslas, tačiau detaliai pagrindžiamas konkrečių dorybių ugdymo mokykloje būtinumas. Akcentuojamas mokytojų atlyginimų ir darbo sąlygų klausimas. Teisingas aukštojo mokslo finansavimas laikomas perdėtai aptarinėjama problema, siūloma verčiau kalbėti apie studijų kokybę. Minima, jog aukštasis mokslas turi „atitikti visuomenės ir ūkio poreikius“, kas leidžia manyti, jog absolventai rengiami ne globaliai rinkai. Partija aktyviai skleidžia antivalstybinę tautinę savimonę ir istorinį pasakojimą, pagal kurį Vilnius yra lenkiškas miestas, „Lietuvai atiduotas Stalino“, čia siautėjusi Armija Krajova – didvyriai, Raudonosios armijos įžengimas į Klaipėdą – išvadavimo šventė, kad „lietuviai turi integruotis Vilniaus krašte“ ir t. t. Prisilaikant tokių nuostatų klausimai apie požiūrį į valstybingumą ir tautinę tapatybę netenka prasmės. Rinkimuose LLRA – KŠS dalyvauja su Rusų aljanso partija kaip viena politinė organizacija. Rusų aljansas ne kartą pasižymėjo antivalstybiniais renginiais, kuriuose būdavo naudojama komunistinė simbolika, švenčiamos Lietuvos okupantų pergalės dienos, Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu ignoruojamas Krymo referendumo


21

neteisėtumas, palaikoma Rusijos įvykdyta okupacija pietų Ukrainoje, partijos atstovas Seime viešai kvietė NATO bombarduoti Kijevą. Nors partija pasisako už narystę NATO ir net Lietuvos vaidmens joje stiprinimą, tačiau tuo pačiu siekiama ir „kuo glaudesnių ryšių su Rusija“. Partijos atstovų elgesys aiškiai nedera su programa. Nors partija yra tradicinių krikščioniškų pažiūrų ir palaiko solidarią socialinę politiką, jos geopolitinė orientacija yra atvirai prorusiška, o tapatybė ir politinės paramos kaupimas remiasi Lietuvos lenkų priešiškumu Lietuvos valstybei. Partija susiformavo 1988–1991 m. autonominio judėjimo pagrindu ir pasikeitus politinei situacijai (įstojus į ES) sėkmingai eksploatuoja vakarietišką tautinių mažumų teisių retoriką tariamai lenkakalbių piliečių diskriminacijai vaizduoti ir separatistinėms nuotaikoms kurstyti. Be separatistinės orientacijos ir programoje deklaruotų siekių sukurti autonomiją Pietryčių Lietuvoje, antivalstybinė yra ir LLRA skleidžiama istorijos samprata bei požiūris į Rusiją ir NATO.


22

11. POLITINĖ PARTIJA „LIETUVOS SĄRAŠAS“ (LS)

Programa grindžiama antikrikščioniškomis, antitautinėmis ir antivalstybinėmis nuostatomis, neoponuoja valstybingumo panaikinimui ES federacijoje ir lietuvių tautos asimiliacijai europinėje visuomenėje. Visos šios nuostatos subtiliai paslėptos po aptakia retorika. Partijos programoje nėra „lietuvių tautos“, o tik „tauta“. Partijos vadovas šalies viešojoje erdvėje yra išpopuliarinęs pilietinę „Lietuvos tautos“ sampratą, apimančią visus Lietuvos piliečius, tuo tarpu kultūrinį tautiškumą vadinęs atsilikusiu, uždaru ir ribotu bei kvietęs kurti atvirą pilietinę visuomenę. Iš programos lieka neaišku, kaip – pilietiškai, etniškai ar politiškai – suvokiama tauta, tačiau ankstesni pasisakymai leidžia interpretuoti ją kaip atvirą pilietinę visuomenę („Lietuvos tautą“). „Tautos“ identiteto išsaugojimas yra iškeliamas kaip pagrindinė laisvos ir pilietiškai mąstančios visuomenės sąlyga. Siūloma „atkurti laisvų piliečių Respubliką su stipria savivalda“. Tam siūloma referendumui surengti reikalingą parašų skaičių sumažinti iki 100 000, įvesti privalomas viešąsias diskusijas, gyventojų apklausas. Programoje nėra nuorodų į ES federalizacijos keliamą suverenumo praradimo grėsmę. Piliečius į valstybės valdymą siekiama įtraukti įteisinant jų renkamus seniūnus ir seniūnijų tarybas. Seniūnijų tarybas rinkti tiesiogiai vienmandatėse apygardose, o esamas savivaldybių tarybas – mišriu būdu. Šių tarybų sprendimus grįsti konsultacijomis su piliečiais ir jų apklausomis. Įtraukti piliečius į seniūnijų ir savivaldybių biudžetų formavimą. Aptarti galimybę savivaldybėms rinkti papildomus turto mokesčius vietos bendruomenės reikalams. Minimas ir pilietybės klausimas: „partija siūlo Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad iš tėvų paveldėtos Lietuvos pilietybės iš žmogaus Valstybės institucijos negali atimti“, kas sukurtų teisės normų koliziją ir faktiškai įteisintų masinę dvigubą pilietybę, už ką ne kartą pasisakė ir partijos pirmininkas. Apie šeimą kalbama tik mikroekonomikos lygmeniu (pajamos, NPD). Nėra tiksliai išsakyta pozicija esminiu šeimos sampratos klausimu, į kurį neatsakius nėra aišku, kokios šeimos remiamos ir neįmanoma

vykdyti tikslingos finansinės pagalbos šeimai politikos. Kalbama apie nacionalinės kultūros politikos sukūrimą, tačiau nenurodoma, kokiais būdais tai būtų įgyvendinta. Kultūros srityje nėra kalbama apie religijos vaidmenį lietuvių tapatybės ir dorovinių normų formavime. Faktiškai pritariama neoliberaliam ,,krepšeliniam“ švietimo ir aukštojo mokslo finansavimo modeliui. Taip pat nesiekiama keisti paties D. Kuolio pastangomis sukurto kosmopolitinio (ištautinančio ir išvalstybinančio) ugdymo turinio mokyklose. Kokybiško vidurinio išsilavinimo užtikrinimo būtų siekiama gerinant mokytojų lavinimosi ir darbo sąlygas. Žadama „mokytojus rengti ir jų kvalifikaciją tobulinti geriausiuose universitetuose“. Tačiau tvirtinama, kad pedagogų rengimas Lietuvos edukologijos universitete nėra savaime blogas. Tai verčia abejoti, ar dėl krentančio naujų mokytojų pasirengimo lygio, partijos manymu, kalta aukštoji mokykla, o ne prarastas mokytojo profesijos prestižas ir atitinkamai silpnesni stojantieji. Nėra užsimenama apie nutrūkusius moksleivio ir mokytojo ryšius ar aukšto mokytojo statuso visuomenėje užtikrinimą, keliant atlyginimus bei sugrąžinant autoritetingą santykį su mokiniu. Nekeliami aukštojo mokslo finansavimo sistemos reformos klausimai. Partija deklaratyviai siūlo įgyvendinti socialinės rinkos ekonomiką, teikdama neleidžiančias to pasiekti priemones: nustatyti naują NPD ir „turtingiems piliečiams“ įvesti didesnius turto bei pajamų mokesčius. Visa tai kosmetinės priemonės. Žadama sumažinti pajamų nelygybę viešajame sektoriuje, remti gausias šeimas, bet nekalbama apie verslo ir valstybės santykį, verslo konkurencingumo skatinimą, smulkaus verslo ir individualių veiklų apmokestinimo lengvatas. Partijos programoje pasigendama ir planuojamos socialinės apsaugos struktūros, bet iš partijos kandidatų į ministrus A. Maldeikienės ir A. Kulakausko pasisakymų viešojoje erdvėje galima tikėtis gerovės valstybės modelio. Programoje neskiriama jokio dėmesio Lietuvos saugumo ir krašto gynybos klausimams.


23


Vilniaus forumas – nepartinis politinis judėjimas, siekiantis ugdyti valstybinį politinį mąstymą visuomenėje ir sutelkęs įvairių kartų Lietuvos likimui neabejingus mokslo, kultūros ir verslo pasaulio atstovus. Susibūrėme, matydami itin nestabilia ir pavojinga Lietuvai tampančią geopolitinę situaciją – karinę Rusijos agresijos ir kultūrinę bei politinę išvalstybinančios ir ištautinančios eurointegracijos grėsmę. Lietuvos politinės sistemos neįgalumo atsakyti į jai kylančius iššūkius fone tokį sutelktą inteligentijos veiksmą laikėme ir laikome pilietine ir moraline pareiga. Vilniaus forumas gimė 2016 metų pradžioje ir veikia Vilniuje, tačiau yra atviras visos Lietuvos piliečiams, taip pat ir tapačios pasaulėžiūros forumų steigimuisi kituose miestuose. Tai politinis judėjimas, neturintis rinkiminių ambicijų ir nekandidatuojantis Seimo rinkimuose. Rinkimų kontekste Vilniaus forumo uždavinys kitas – kuo geriau parengti visuomenę reikliam, atsakingam ir kritiškam žvilgsniui į rinkimų dalyvius ir skatinti pilietinį sąmoningumą. Šiuo tikslu parengtas rinkėjo vadovas yra pagrįstas pamatiniais Vilniaus forumo vertybiniais principais, derinamais su kvalifikuota politine filosofine ir moksline partijų rinkiminių programų analize. Ją atliko profesionalūs filosofai ir politologai. Programų analizė atlikta remiantis prof. Vytauto Radžvilo parengtu Lietuvos postkomunistinės transformacijos ypatumus aiškinančiu teoriniu modeliu.

Rinkėjo vadovas | Vilniaus forumas  

Vilniaus forumo parengtas „Rinkėjo vadovas“, skirtas 2016 metų Seimo rinkimams. Tai politologine analize grindžiamas, tačiau partijas normat...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you