__MAIN_TEXT__

Page 1

Algirdas MiĹĄkeleviÄ?ius


80

Algirdas Miškelevičius 1936–1990

Parengė Vita Verikaitė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas Lietuvos matematikų muziejus Vilnius 2016


Kaip brangi esi, žeme tu gimta. Nors būnu toli, tau širdy vieta. Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos. Nors esi maža, bet esi didi, Nemuno vaga – tai tava širdis. Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos. Kęstutis Andrius Vasiliauskas, Žemėj Lietuvos. 1988. Tai mylimiausios Algirdo Miškelevičiaus dainos žodžiai. „Gimė jis nuostabiame Dzūkijos kampelyje, Verebiejų kaime, gražioje sodyboje,

prosenelio sodintų ąžuolų paunksmėje. Tie šventieji medžiai teikė jam stiprybės, nugalint daugelį gyvenimo negandų: vaikystėje, sunkiais pokario laikais, kai išvyko mokytis į Alytų, studijų metais, kai neretai vertėsi tik iš stipendijos ir dirbant. Bet atėjo melioratoriai ir gimtosios „girukės“ stiprybę pakirto ...“, – pasakojo artimieji. Nesulaukė laisvės Lietuvos ąžuolai.

1


Algirdo Miškelevičiaus gyvenimo ir veiklos datos 1936 m. balandžio 23 d. gimė vidutinių valstiečių Zigmundos ir Leono Miškelevičių šeimoje Verebiejų kaime Simno (Alytaus) rajone. 1944–1947 m. mokėsi Verebiejų pradinėje mokykloje. 1947–1950 m. mokėsi Krokialaukio septynmetėje mokykloje. 1950–1954 m. mokėsi Alytaus pirmoje vidurinėje mokykloje. 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos-matematikos fakultete. Įgijo matematiko specialybę. 1959–1960 m. VU Matematinės analizės katedros asistentas. 1961–1962 m. VU Matematinės analizės katedros vyr. dėstytojas. 1963–1965 m. mokėsi VU Matematinės analizės katedros aspirantūroje. 1964 m. vedė Genovaitę Jakubauskaitę. 1965 m. gimė sūnus Vygintas. 1965–1967 m. VU Matematinės analizės katedros vyr. dėstytojas. 1966 m. birželio 14 d. VU Jungtinėje Fizikos ir Matematikos-mechanikos fakultetų mokslinėje taryboje apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato (dabar – matematikos daktaro) disertaciją Dirichlė eilučių su kompleksiniais rodikliais konvergavimas. Mokslinis vadovas: fiz.-mat. m. dr. prof. A. Naftalevičius. Oponentai: fiz.-mat. m. dr. prof. G. L. Lunc, fiz.-mat. m. kand. V. Kabaila. 1967 m. patvirtintas fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnis. 1967–1970 m. VU Matematinės analizės katedros einantis docento pareigas. 1968 m. gimė sūnus Almantas. 1970 m. suteiktas docento mokslinis vardas. 1970–1990 m. VU Matematinės analizės katedros docentas. 1971–1976 m. VU Matematinės analizės katedros vedėjas. 1971–1976 m. Matematikos-mechanikos fakulteto tarybos narys. 1972–1976 m. Matematikos-mechanikos fakulteto tarybos moksliniams laipsniams teikti narys. 1962–1990 m. Lietuvos matematikų draugijos narys. 1990 m. sausio 24 d. mirė Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.

2


Zigmunda (1900 – 1966-01-07) ir Leonas (1903-02-25 – 1982-03-18) Miškelevičiai užaugino 6 vaikus:

Juozą Rimgaudą Miškelevičių (1926-09-15 – 1977-08-15) Antaną Gediminą Miškelevičių (1927-10-09 – 2012-12-18) Moniką Miškelevičiūtę Čeikuvienę (1928-12-02 – 2014-03-14) Izabelę Miškelevičiūtę Šulinskienę (gim. 1931-03-10) Algirdą Miškelevičių (1936-04-23 – 1990-01-24) Anelę Miškelevičiūtę Peciulkienę (1939-08-08 – 2014-09-19).

3


Iš kairės: Juozas, Izabelė, Monika ir Antanas, Anelė, Mama ir Algirdas

Algirdas

Alytaus I vidurinės mokyklos 1954 m. absolventai po 30 metų Pašilaičiuose. 4


Vilniaus universitete

5


Iš kairės sėdi: Roma Linkevičiūtė, Sigita Starkutė, Lylė Jasėnaitė, Roza Voverytė, Petras Girdžius, Česlova Duobaitė, Liucija Skodytė ir Vilhelmina Deksnytė; antroje eilėje: Bronius Grigelionis, Joana Širvytė, Teresė Juodeškaitė, Elena Viskontaitė, Aldona Džiugaitė, Teresė Griciūtė, Birutė Petraškaitė, Skaistė Mickeliūnaitė, Teresė Tarosaitė ir Algirdas Žvinys; trečioje eilėje: Valdas Kasperavičius, Kazimiera Maknytė, Dalia Juozapaitytė, Vincė Baranauskaitė, Birutė Briaukaitė, Vida Afanasjevaitė, Birutė Radzevičiūtė, Jadvyga Kostantinavičiūtė, Anastazija Skučiauskaitė ir Algirdas Petkelis; ketvirtoje eilėje: Bronius Kvedaras, Danielė Petrulytė, Danutė Petruškevičiūtė, Teresė Mikelevičiūtė, Angelė Gailiūtė, Danutė Vaičiulėnaitė, Elena Nečiuškytė ir Boleslovas Strumskis; penktoje eilėje: Petras Eidukevičius, Liudvikas Stupelis, Algirdas Usavičius, Gerutis Aleškevičius, Algirdas Miškelevičius, Antanas Sladkevičius, Jonas Sapagovas, Viktoras Dragūnas ir Vytautas Tėvelis. 1959 m.

6


Mokytojai ir kolegos

Prof. Zigmas Žemaitis

Prof. Petras Katilius

Doc. Gerardas Žilinskas

Fizikos-matematikos fakulteto dekanai

Prof. Henrikas Horodničius, 1945–1958

Prof. Viktoras Kybartas, 1958–1964 7


Prof. Kleopas Grincevičius

Prof. Aronas Naftalevičius

Genovaitė Eimaitienė, prof. Šlioma Strelicas ir Elena Neniškytė. 1973 m.

Doc. Petras Rumšas

Docentai Borisas Voronkovas ir Vytautas Paulauskas 8


Prof. Jono Kubiliaus seminare. Pirmoje eilėje iš dešinės: Vytautas Juozas Tėvelis, Bronius Kvedaras, Algirdas Miškelevičius, Vytautas Paulauskas, (...). 1968 m. A. Skūpo nuotr.

Pirmoje eilėje Vytautas Paulauskas, antroje eilėje iš kairės Algirdas Miškelevičius, Juozas Ambrasas, Vincas Padervinskas ir Romualdas Uždavinys; trečioje eilėje – (...) ir Vygantas Paulauskas. A. Skūpo nuotr.

9


Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas doc. Alfonsas Raudeliūnas, 1965–1974. Matematikos fakulteto dekanas doc. Vytautas Merkys, 1974–1992.

Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros vedėjai. Iš kairės: doc. Romualdas Uždavinys, 1968–1973, prof. Petras Golokvosčius, 1962–1967, ir doc. Vytautas Merkys, 1973–1983. V. Naujiko nuotr. 1979 m.

10


Matematinės analizės katedros vedėjai 1922–2016 metais

Prof. Zigmas Žemaitis, 1922–1923 ir 1944–1964 Lietuvos universitete

Prof. Otas Teodoras Folkas, 1923–1930 Lietuvos universitete

Prof. Viktoras Biržiška, 1931–1939 ir 1940–1944 Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete

Prof. Vytautas Paulauskas, 1964–1970 Vilniaus universitete

11


Doc. Algirdas Miškelevičius, 1970–1976

Doc. Algirdas Nagelė, 1976–1981

Prof. Vygantas Paulauskas, 1981–1996, 1998–2014

Prof. Vigirdas Mackevičius, 1996–1998

Prof. Jonas Šiaulys nuo 2014 m. Vilniaus universitete 12


Matematinės analizės katedra atsisveikina su prof. dr. Aronu Naftalevičiumi, išvykstančiu į JAV, ir prof. dr. Šlioma Strelicu, išvykstančiu į Izraelį. Iš kairės: Genovaitė Eimaitienė, Stasys Remeikis, Šlioma Strelicas, Elena Neniškytė, Aronas Naftalevičius, Vytautas Paulauskas, Laima Navickaitė, Algirdas Miškelevičius ir Vytenis Kabaila. 1973 m. A. Skūpo nuotr.

Matematinės analizės katedra. Iš kairės pirmoje eilėje: Danutė Jonutienė, Laima Navickaitė, prof. Vytautas Paulauskas, Elena Neniškytė, katedros vedėjas doc. Algirdas Nagelė; antroje eilėje: doc. Algirdas Miškelevičius, Stasys Remeikis, Algirdas Zabulionis, doc. Petras Rumšas, doc. Vytenis Kabaila ir Antanas Skūpas. 1979 m. 13


Matematinės analizės katedra švenčiant prof. Vytauto Paulausko 75-čio sukaktį. Iš kairės sėdi: Elena Neniškytė, Vygantas Paulauskas, Vytautas Paulauskas, Vytenis Kabaila ir Petras Rumšas; stovi: Gintaras Bakštys, Virginijus Daukas, Laima Navickaitė, Kęstutis Liubinskas, Edvardas Misevičius, Vidas Morkūnas, Algirdas Miškelevičius, Antanas Jonušauskas, Antanas Skūpas, Algirdas Zabulionis, Danutė Jonutienė, Vigirdas Mackevičius, Algirdas Nagelė, Birutė Jauniškienė, Donatas Surgailis ir Ričardas Kudžma. 1985 m. H. Jasiūno nuotr.

Švenčiant Algirdo Miškelevičiaus 50-metį. Iš kairės: sėdi Vytautas Paulauskas ir Petras Rumšas; stovi: Kęstutis Liubinskas, Algirdas Nagelė, Edvardas Misevičius, Birutė Jauniškienė, Algirdas Miškelevičius, Elena Neniškytė, Vigirdas Mackevičius, Laima Navickaitė ir Antanas Skūpas. 1986 m. 14


Matematinės analizės katedra. Prof. Vytauto Paulausko išleistuvių į pensiją dieną. Iš kairės sėdi: doc. Algirdas Nagelė, Kazimiera Melaikytė, prof. Vytautas Paulauskas su žmona Stase ir katedros vedėjas prof. Vygantas Paulauskas; stovi: doc. Antanas Jonušauskas, prof. Vigirdas Mackevičius, doc. Ričardas Kudžma, doc. Elena Neniškytė, dr. Algirdas Zabulionis, Danutė Jonutienė, doc. Alfredas Račkauskas, Birutė Jauniškienė, doc. Laima Navickaitė, prof. Vytenis Kabaila, doc. Edvardas Misevičius ir doc. Algirdas Miškelevičius. 1987 m. A. Skūpo nuotr.

Prie vaišių stalo Paulauskų namuose. Iš kairės: Algirdas Miškelevičius, Antanas Jonušauskas, Stasė ir Vytautas Paulauskai. 1987 m. A. Skūpo nuotr. 15


Matematikos fakultetas. Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: Vytautas Merkys, Jonas Kubilius, Petras Katilius, Vytautas Paulauskas, Petras Golokvosčius ir Algirdas Matuzevičius; antroje eilėje: Borisas Voronkovas, Alfonsas Raudeliūnas, Petras Vaškas, Gintautas Misevičius, Algirdas Miškelevičius, Petras Girdžius, Zigmas Juškys ir Alfonsas Matuliauskas; trečioje eilėje: Henrikas Jasiūnas, Romualdas Uždavinys, Antanas Laurinčikas, Antanas Apynis, Vladas Tumasonis, Vaclovas Čiočys, Daina Sūdžiūtė, Feliksas Ivanauskas, Arūnas Štaras ir Mindaugas Maknys; ketvirtoje eilėje: Ričardas Kudžma, Remigijus Lapinskas, Algirdas Nagelė, Ignas Uždavinys, Juozas Degutis, Eugenijus Manstavičius, Vladas Skakauskas, Elena Neniškytė, Laima Navickaitė, Eugenijus Stankus ir Gemas Kupčiūnas; penktoje eilėje: Jonas Bagdonas, Virgilijus Sakalauskas, Vilijandas Bagdonavičius, Julius Kruopis, Aleksas Pikturna, Vytautas Bernotas, Alfredas. Račkauskas, Petras Rutkauskas, Romas Kondrotas, Juozas Ambrasas ir Feliksas Mišeikis; šeštoje eilėje: Arūnas. Čeponkus, Valdas Undzėnas, Stasys Lapinskis, Jonas Averka, Antanas Jonušauskas, Edvardas Misevičius, Hamletas Markšaitis ir Vigirdas Mackevičius. Viliaus Naujiko nuotr. 1979 m.

16


Vilniaus universiteto delegacija su Tartu universiteto rektoriumi. Iš kairės: VU prorektorius prof. Algimantas Bikelis, Vytautas Bogušis, doc. Algirdas Šidlauskas, doc. Alfonsas Raudeliūnas, doc. Feliksas Mišeikis, TU rektorius prof. A. Koop, (…), VU rektorius prof. Jonas Kubilius, doc. Algirdas Miškelevičius, doc. Bronius Čereška, skulptorius Vytautas Ulevičius, doc. Rimvydas Tarvydas, menotyrininkė Aldona Ulevičienė, Martinkus, doc. Milvi Reinfeldt, doc. Henrikas Jasiūnas, prof. Bronius Grigelionis ir (…).1982 m. V. Naujiko nuotr.

17


Prie Vilniaus universiteto dovanos Tartu universitetui 350 metų jubiliejaus proga. Skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus sukurta „Lietuvaitė“ stovi Tartu universiteto Botanikos sode, kur estai švenčia tautos poezijos dienas. Dešinėje statybos organizatorius doc. Henrikas Jasiūnas ir pagrindiniai talkininkai doc. Algirdas Miškelevičius, VU prorektorius prof. Algimantas Bikelis, o „Lietuvaitės“ kairėje stovi doc. Feliksas Mišeikis. V. Naujiko nuotr. 1982 m.

18


19


Lietuvos matematikų antkapinis paminklas prof. Kleopui Grincevičiui (1917–1972) Antakalnio kapinėse. Paminklo statybos organizatorius Henrikas Jasiūnas. Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas. 1988. 20


Žmonos Genovaitės Miškelevičienės prisiminimai

Algirdas Yra žmonės, apdovanoti Likimo arba Aukščiausiojo – jie būna ypatingi. Algirdui buvo duota daug. Iš prigimties labai darbštus, sąžiningas, doras žmogus. Pirmiausia – labai mylėjo savo Tėvynę, gimtuosius namus, šeimą, vaikus. Būdamas gabus, labai gerai mokėsi ir siekė kilti aukščiau. Nors Tėvai nelengvai gyveno pokario metais, bet išleido Algirdėlį mokytis į Alytaus vidurinę mokyklą, kurią baigęs labai gerais pažymiais, jis įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Buvo aspirantas, apgynė disertaciją, dirbo dėstytoju, docentu, katedros vedėju. Studentai Jį gerbė. Ir štai atėjo laikas subrendusiam vyrui kurti šeimą. Su Algirdu Mūsų pažintis buvo lemtinga. Susipažinome per draugų vestuves Trakuose 1964 m. kovo 7 d. Kai visi susirinkome Vilniuje, Civilinės metrikacijos biure, paaiškėjo, jog neatvyko mano pabrolys ir Algirdo pamergė. Tada Janina mums tarė: „Dabar jūs būsite pora.“ Ir tapome pora ne tik vestuvių metu... Išsiaiškinome, kad abu esame iš Alytaus, tais pačiais metais (1954) baigėme vidurines mokyklas, tik skirtingas: Algirdas – pirmąją (berniukų), o aš – antrąją (mergaičių). Universitete jis studijavo matematiką M. K. Čiurlionio gatvėje, o mano paskaitos vyko Filologijos fakultete. Po draugų vestuvių Vilniuje iškart ėmėme susitikinėti beveik kasdien, nes buvo apie ką pakalbėti... Nusprendėme susituokti vasarą. Algirdas buvo aspirantas ir dirbo asistentu fakultete, aš dirbau Elektrografijos mokslinio tyrimo institute. Vestuves šventėme liepos pabaigoje mano Tėvų Jakubauskų namuose Užuolankos g. Alytuje. Santuoką įregistravome Vilniuje. Po vestuvių dar turėjome dvi savaites atostogų. Aplankėme gimines. Pirmiausia Algirdo Tėvus Verebiejų 21


kaime, šalia Žuvinto ežero. Rugpjūčio viduryje grįžome į Vilnių, nes pasibaigė mano atostogos. Gyvenome mano nuomojamame kambaryje. Algelis paprašė Universiteto Rektoriaus,

kad

skirtų

mums

bendrabutį.

Neužilgo

gavome

kambarėlį

„Tauro“

bendrabutyje. Laukėme šeimos pagausėjimo. Balandžio mėnesį išvažiavau į Alytų, pas savo Tėvus. Algirdas daug dirbo. Kartais atvažiuodavo į Alytų. Sūnelis gimė 1965 m. gegužės 7 d. Alytuje, pavadintas Vygintu. Pusę metų sūnelį auginome Užuolankoje. Į darbą grįžau lapkričio mėnesį, vaikelį palikusi Mamytei. Lankiau jį kiekvieną savaitgalį, retsykiais atvažiuodavom kartu su Algirdu. Bendrabutyje gyvenome labai ankštame kambarėlyje, todėl nekantriai laukėme naujo buto. Pagaliau 1966 m. man skyrė dviejų kambarių butą Antakalnio gatvėje. Koks buvo džiaugsmas! Jau naujame bute šventėme Algirdo disertacijos gynimą. Parsivežėme iš Alytaus sūnelį. Algelis vargais gavo jam vietą lopšelyje. Deja, tik savaitiniame. Vygutis labai verkdavo... Algirdą išsiuntė į Maskvos universitetą pasitobulinti. Lopšelis buvo labai toli, vaikelį vėl išvežiau į Alytų. Džiaugiausi, kai mane aplankė katedros vedėjas Vytautas Paulauskas, vėliau ir Algirdo disertacijos vadovas Aronas Naftalevičius. Kai mano vyras po kursų grįžo iš Maskvos, gavome poilsinį kelialapį į Palangą. Prie jūros vykome su sūneliu. Rudenį mums skyrė dieninį lopšelį netoli namų. 1968 m. mūsų šeima pagausėjo. Susilaukėme antrojo sūnelio gegužės 11 d. Krikštynos buvo gražios. Sūnelį pavadinome Almantu. Dalyvavo Senelis Leonas, mano Tėvai Aleksandras ir Kazimiera. Kai sūneliui sukako apie pusė metų, aš grįžau į darbą. Mes paprašėme, kad atvažiuotų Algirdo Tėtis, nes kaime jam jau buvo sunku. Iš pradžių dirbau pusę etato, tai anksti grįždavau namo. Deja, Tėvukas susirgo. Mažylį nuvežėm į Alytų. Rugpjūčio mėnesį, kai Senelis Leonas sustiprėjo, išvykome ilsėtis į Palangą keturiese. Seneliui labai patiko prie jūros.

22


Algelis ir toliau rašė straipsnius, rengė mokymo priemones studentams. Išleido knygelę. Prisimenu, kad susirašinėjo su Prahos universiteto profesoriumi, kuris į Algirdą kreipdavosi „profesor“ (rusų kalba). Jis svečiavosi mūsų namuose. Pas mus viešėjo ir disertantas Vitalijus Abrachmanovas iš Totorijos. Algirdas recenzavo jo disertaciją. 1970 m. gruodžio mėn. Algirdui skyrė naują trijų kambarių butą Krantinės gatvėje prie Neries. Tėtukas Leonas man padėdavo tvarkytis buityje, nes turėjau jau keturis vyrus. Buvo džiugu sutikti Naujuosius, 1971 metus. Abu vaikai lankė tą patį darželį Mildos gatvėje. Algirdas vadovavo katedrai. Atsirado daugiau pinigėlių. Kiekvieną vasarą ilsėdavomės Nidoje, prie jūros. Likusią atostogų dalį praleisdavome Alytuje. Kai grįždavau į darbą, Algirdas dar kokį mėnesį pasilikdavo su vaikais, jei nereikėdavo dalyvauti stojamųjų egzaminų maratone. Senelis Leonas vasarą išvažiuodavo pagyventi į kaimą pas vyriausiąją dukrą Moniką. Jos šeima gyveno Struogiškių kaime, šalia Verebiejų. Liūdniausia mums buvo tada, kai išsiuntė Algirdą stažuotis. Šį kartą net į Armėniją, Jerevano universitetą. Algelio nebuvo beveik keturis mėnesius – iki Naujųjų metų. Likau su trimis vyrais. Dažnai mano pagalbininkė buvo pusseserė Genutė, kuri studijavo universitete. Algirdui irgi buvo nelengva, nes ilgėjosi vaikų, namų. Susirašinėjome laiškais. Algirdo Tėtis persikėlė gyventi pas dukrą Anelę, nes jai reikėjo pagalbos, gimus trečiam vaikui. Jie gyveno netoli, tad Tėtukas mus dažnai lankydavo savaitgaliais. Vaikai užaugo. Abu gerai mokėsi, nekėlė rūpesčių. Mūsų tėvai paseno. Senelį Leoną paguldė į ligoninę. Išgirdome liūdną prognozę. 1982 metų kovo mėnesį gerasis Tėtukas mirė. Palaidojome gimtinėje, prie Močiutės Zigmos Krokialaukio miestelyje, apie 5 km nuo Verebiejų. Turėjome sklypelį žemės, dideliame Universiteto kolektyvinių sodų plote, už Žaliųjų ežerų. Vieta graži, bet atoki. Algirdas mėgdavo darbuotis apleistame žemės sklypelyje ir 1983 m. pradėjo statyti sodo namelį. Tais pačiais metais ligoninėje netikėtai mirė mano Tėvelis. Vygintas įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, tačiau antro kurso pradžioje jį pašaukė tarnauti į armiją. Alytuje Mamytė, po mano Tėčio mirties, labai susirgo ir negalėjo viena gyventi. Atsivežėme ją į Vilnių. Deja, neilgam... 1985 m. kovo mėnesį Mama pasimirė ant mano rankų. Į laidotuves atvyko kareivėlis Vygintas. 23


Tas kelerių metų laikotarpis mums su Algirdu buvo labai sunkus. Vyras dirbo ir universitete, ir sode. Aš mažai tegalėjau padėti, turėjau problemų su sveikata. Kai po dviejų metų Vygintas grįžo iš armijos į antrą kursą, susipažino su grupioke Dovile ir greitai vedė. Gyveno pas mus. Išlydėjome ir antrą sūnų į kareivėlius. Abu sūnus su Algirdu lankėme Leningrade. Susilaukėme pirmojo vaikaičio: 1988 m. birželyje gimė Tadukas. Kai grįžo iš armijos Almantas, gyvenome jau šešiese. 1989 metų vasarą, tik sugrįžus Almantui, mano brangiausias pasiligojo. Su džiaugsmu sutikęs Sąjūdį, pakiliai ir jautriai išgyveno Lietuvos atgimimo laikotarpį. Mačiau kiek sveikatos visa tai kainavo. Jį ištiko širdies infarktas. Dvi savaites vyrą gydė Santariškių klinikose, paskui išsiuntė į reabilitaciją Abromiškėse. Lapkričio mėnesį grįžo į darbą, bet neilgam. Gruodžio mėn. jį išsiuntė į Valkininkų sanatoriją. Gydymas nepadėjo ir 1990 m. sausio pabaigoje Algirdėlis vėl atsidūrė Santariškių ligoninės Kardiologijos skyriuje. Sausio 22 d. jį operavo (širdies kraujagyslių šuntavimas). Deja, neatgavęs sąmonės 24 d. rytą, mūsų mylimas Vyras ir Tėvelis, iškeliavo Anapilin... Aš, vaikai ir artimieji jautėmės palūžę ir sugniuždyti. Algirdui buvo tik penkiasdešimt treji...

Atsisveikina Universiteto vadovai. Iš dešinės: rektorius prof. Jonas Kubilius, prorektoriai prof. Ignas Žeberskis, prof. Rolandas Pavilionis ir prof. Jonas Grigonis. V. Naujiko nuotr. 1990 m.

Vilnius 2016-03-06 24


Sūnaus Almanto mintys

Tėtis Tėtis – Algirdas Miškelevičius – visuomet mano akyse yra tvirtas, energingas, teisingas, principingas ir kartu nuoširdžiai besišypsantis, švelnus, mylintis... Mes su broliu Jį vadinome Tėveliu. Visą laiką. Pirmi reginiai – Tėvelis veža mane rogutėse, padeda rengtis darželio rūbinėje, mes kažkur prie karuselių, be abejo – žaislų parduotuvėje. Labai aiški ir plati šypsena ir iki šiol aiškiai atsimenamas malonus balso tonas. Pamenu įvairiausių vaisių siuntinius iš Armėnijos, kur Tėtis stažavosi Jerevano universitete, savo vaikiškas emocijas Žalgirio stadione, kai kartu su juo ir broliu eidavome sirgti už savo futbolo komandą. Vėliau žiemos išvykos į mišką kartu paslidinėti, labai laukiamos kelionės į kaimą pas tetą Moniką (Tėčio seserį) ir dėdę Juozą, kur buvo galybė pramogų darbščių kaimo žmonių sukurtoje aplinkoje. Tėvelis visuomet turėjo labai stiprų ryšį su savo Tėvais, seserimis, broliais, giminaičiais, jį neabejotinai traukė kuo dažniau apsilankyti Tėviškėje. Puikiai pamenu, nuo mažųjų dienų Tėtį, palinkusį prie matematinių knygų, sąsiuvinių. Labai gerai atmenu, kai taisydavo savo studentų kontrolinius darbus. Jei leisdavo prisėst šalimais, prisiklausydavau tokių epitetų! Tikiu ir žinau, kad dabar daugybė mūsų žmonių gyvena, darbuojasi ir pritaiko bent dalelę iš jo įgytų žinių. Man matematinė analizė buvo tolimi tyrai, Tėtis ir nebandė dirbtinai sudominti Jo veiklos sfera. Bet, savaime suprantama, nepadaryti matematikos namų darbų mokykloje aš tiesiog negalėjau. Jei kažkas buvo nesuprantama, vėl gi – prieš akis ramus Tėvelio veidas, lėtai, metodiškai bei profesionaliai kartojama vienokia ar kitokia užuomina. Juk niekas kitas negalėtų geriau atverti durų užduoties supratimui. Ir aš niekuomet nelikdavau nesupratęs net mažiausio dalyko. Jei man ir nebuvo lemta perimti tikrai didelių Tėčio sugebėjimų matematikos srityje, užtat nuo mažų dienų mačiau, ką reiškia tikrasis darbštumas. Tėvelis niekuomet nevengė nei namų ruošos darbų, nei „sukimosi“ virtuvėje, nei juo labiau talkų kaime arba pas savo 25


uošvius jų darže ir sode. Tačiau didžiausią savo ryšį su Tėviške, kaimu ir žemės darbais jis tikrai bandė įgyvendinti savajame, taip vadinamame, sodo sklype. Jau antrais metais tuose šešiuose aruose visuomet būdavo panaudotas kiekvienas kvadratinis metras, augo įvairiausios daržovės, prieskoniniai augalai, sodinukai, krūmai. Greitai savomis rankomis Tėtis pastatė ir namelį. Taigi, poilsis po darbo Universitete buvo darbas prie žemės… Kai jau man atėjo metas ruoštis stojamiesiems egzaminams, puikiai pamenu Tėčio žodžius: „Na, ką gi? Turim mėnesį.“ Per tą mėnesį, kasdien po dvi-tris valandas intensyviai besprendžiant uždavinius, bet ką nuodugniai išsiaiškinant ir pasikartojant, buvau pilnai pasiruošęs. Ir nesvarbu, ar laukia draugai, ar norisi sėst ant dviračio, paskirtas laikas mokslams buvo nediskutuotina tema. Tuo metu atrodė, kad turėčiau būti mažiau varžomas, kad laiko užteks viskam. Bet tas „riboto“ savarankiškumo mėnesis man tikrai atnešė

daug

daugiau

savarankiškumo

vėliau.

Tikrai

sutinku,

kad

ir

dabar,

besidarbuodamas savo srityje, jaučiu to mėnesio palikimą. Didesnę mano gyvenimo dalį Jo jau nebėra… Bet atmintyje jis labai gyvas ir tikras pavyzdys iki šiol. Žodžiai „norėti būti panašiu į Tėtį“ man nėra banalūs. Tikrai norėčiau ir toliau vadovautis daugeliu Jo gyvenimo nuostatų, norėčiau, kad ir mano sūnus to siektų. 2016-03-08

26


Kolega Algirdas Miškelevičius Gintautas Misevičius

Greita metų tėkmė neišdildo Matematikos ir informatikos fakulteto bendruomenės narių mintyse ir širdyse prisiminimų apie kuklų ir kūrybingą kolektyvo narį docentą Algirdą Miškelevičių. Ankstyva mirtis išplėšė docentą iš mūsų kolektyvo. Talentingas matematikas ir puikus pedagogas visą savo gyvenimą ir veiklą skyrė Matematikos fakultetui, buvo Matematinės analizės katedros darbuotojas. Per darbo fakultete laikotarpį jis įgijo aukštą kvalifikaciją, produktyviai dirbo mokslinį ir metodinį darbą. A. Miškelevičius buvo karštas fakulteto ir universiteto patriotas, fakulteto gerovei negailėjo nei laiko, nei jėgų. Fakulteto ir universiteto interesai jam visada buvo

aukščiau

už asmeninius.

Ypač

ryškiai

tai

pamatėme 1979 m. vasarą, kai Universitetas ruošėsi savo keturių šimtų metų jubiliejui. Visi fakulteto studentai daugiau ar mažiau talkino statybininkams, tačiau

tarpo

išsiskyrė

docentai

Antanas

Jonušauskas (1937–1992) ir A. Miškelevičius, kurie fakulteto labui visai atsisakė atostogų. Pusę fakulteto patalpų sudarė fizikų paliktos laboratorijos, kurias reikėjo

pertvarkyti,

kitos

fakulteto patalpos taip pat buvo apgailėtinos būklės. Universiteto statybininkai buvo užsiėmę centrinių rūmų renovacija, tad fakulteto kolektyvui teko verstis savo jėgomis. Dėka tuometinio fakulteto prodekano docento Henriko Jasiūno (1925–2015) ūkinės patirties ir energijos per trumpą laiką pavyko pertvarkyti ir paruošti patalpas mokymo poreikiams ir svečių priėmimui iš viso pasaulio universitetų,

atvykusių

į

jubiliejinius

renginius.

Docentas

A. Miškelevičius taip pat ženkliai prisidėjo ruošiant Jubiliejinės universiteto eisenos atributiką. Eisena atspindėjo visą Vilniaus universiteto keturių šimtmečių kelią, aštuonioms devynioms valandoms paralyžavo Vilniaus visuomeninio

27


transporto judėjimą. Vilniečiai metė visus darbus ir stebėjo eiseną nuoširdžiai plodami studentams. Docento A. Miškelevičiaus pasirinkta mokslinių tyrimų sritis – kompleksinių eilučių konvergavimo tyrimas – klasikinė, tyrinėta daugelio matematikos korifėjų, todėl reikėjo turėti labai daug drąsos ir tikėjimo savo jėgomis gilinantis į šią sritį. Docento A. Miškelevičiaus stropumas ir pareigingumas buvo iš tiesų išskirtiniai, jo pranešimai fakulteto Mokslinėje Taryboje visada buvo kruopštūs ir išsamūs, dalykiški ir motyvuoti. Jie atspindėjo esmines fakulteto veiklos problemas, juose buvo teikiami pasiūlymai kaip jas spręsti. 1970–1976 metais jis sėkmingai vadovavo Matematinės analizės katedrai, visas problemas spręsdamas taktiškai ir išradingai. A. Miškelevičiaus mokymo ir metodinės priemonės užpildė spragą funkcinės analizės ir matematinės analizės srityse, kai buvo jaučiamas mokymo literatūros, teorinių paskaitos parinkta studentai

ir

praktinių

vadovėlių

pasižymėjo

aiškiu

medžiaga. mielai

Buvę

prisimena

stygius.

Skaitomos

dėstymu,

kruopščiai

Algirdo turiningą

Miškelevičiaus ir

nuoširdų

bendradarbiavimą su docentu, visada pasiruošusiu paaiškinti, patarti ir padėti. Klastinga liga išplėšė Algirdą iš mūsų tarpo neleidusi įgyvendinti gausybės planų ir sumanymų. Mes ilgai prisiminsime Algirdą, skleidusį santarvę ir gėrį mūsų kolektyve.

28


Vilniaus universitetui – 400 metĹł. VU Adomo MickeviÄ?iaus kiemelyje Matematikos fakulteto studentai rengiasi jubiliejinei eisenai.1979 m. V. Naujiko nuotr.

29


„Matematika – mokslų karalienė“. Jubiliejinė eisena iš Vilniaus universiteto į Vingio parką. V. Naujiko nuotr.

30


Docento Algirdo Miškelevičiaus bibliografija

LMR – Lietuvos matematikos rinkinys. ISSN 0132–2818 LMJ – Lithuanian Mathematical Journal. ISSN 0363–1672 LMD – Lietuvos matematikų draugija Zbl – Zentralblatt für Mathematik. ISSN 0044–4235 ISSN – Tarptautinis standartinis serialinio leidinio numeris (angl. International Standard Serial Number)

1. Begalinės eilutės Eulerio integravimuose: diplominis darbas. Vadovas prof. Zigmas Žemaitis. Vilnius, 1959. 2. Решение основных краевых задач для уравнений эллиптического типа с разрывными коэффициентами, LMR, 1962, 2 (1), 226. 3. О сходимости рядов Дирихле, LMR, 1963, 3 (2), 105–113. 4. О сходимости ряда Дирихле, Всесоюзная конф. комплексного переменного, Ростов на Дону, 1963.

по

теории

функций

5. Об области сходимости рядов Дирихле, LMR, 1965, 5 (1), 117–126. 6. О сходимости ряда Дирихле, LMR, 1965, 5 (2), 340. 7. О границе области сходимости ряда Дирихле, LMR, 1966, 6 (1), 91–97. 8. О сходимости рядов Дирихле с комплексными показателями, Диссертация на соискание ученой степени кандидата физико-математических наук, Вильнюс, 1966, 73 с. 9. О сходимости рядов Дирихле с комплексными показателями, Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата физикоматематических наук, Вильнюс, 1966, 8 с. 10. О сверхсходимости рядов Дирихле с комплексными показателями, LMR, 1966, 6 (4), 612. 11. О сверсходимости ряда Дирихле, LMR, 1967, 7 (4), 651–664. Zbl 0172.36801. 12. О сходимости некоторых интегралов типа Лапласа-Стилтьеса, LMR, 1969, 9 (1), 131–151, bendraut. Š. Strelicas. 13. О сходимости и сверхсходимости одного интеграла типа Лапласа-Стилтьеса, LMR, 1971, 11 (2), 289–301. 14. Теоремы Островского и Полиа для интегралов типа Лапласа-Стилтьеса, LMR, 1971, 11 (2), 403–404. 15. Mokyklos bičiulis [Petro Rumšo 50-mečio sukakties proga], Tarybinis studentas, 1971, lapkričio 10, bendraut. H. Jasiūnas ir V. Merkys. 16. Об одном аналоге теоремы Абеля для рядов Дирихле, LMR, 1973, 13 (2), 212. 17. Вопрос сверхсходимости одного интеграла Лапласа-Стилтьеса, LMR, 1979, 19 (3), 120. 18. Теорема Таубера для интегралов типа Лапласа-Стилтьеса, LMR, 1980, 20 (3), 154–156. 31


19. Содержание и методы преподавания математических курсов в вузах, 4 зональное совещание-семинар „Содержание и методы преподавания математических курсов в вузах“, 1980 г. 21–25 октября: Тез. докладов, Рига, с. 40, bendraut. V. Kabaila, L. Navickaitė, E. Neniškytė. 20. Аналоги теорем Островского и Таубера для одного интеграла ЛапласаСтилтьеса, LMR, 1981, 21 (3), 111–113. 21. Некоторые выводы изучения математического анализа на I–II курсах, LMD XXV konf. Pranešimų tezės, Vilnius, 1984, 195. 22. Некоторые вопросы преподавания рядов Фурье, LMD XXVI konf. Pranešimų tezės, Vilnius, 1985, 193. 23. Теорема Рисса для интеграла Лапласа-Стилтьеса, LMD XXIX konf. Pranešimų tezės, Vilnius, 1988, 152. 24. Funkcijų, reiškiamų Laplaso-Styltjeso tipo integralais ir Dirichlė eilutėmis, augimo klausimu, LMD XXX konf. Pranešimų tezės, Vilnius, 1989, 56. 25. Теорема Рисса для интеграла Лапласа-Стилтьеса и ряда Дирихле, LMR, 1989, 29 (3), 525–531; Riesz‘s theorem for a Laplase-Stieltjes type integral and Dirichlet series, LMJ, 1989, 29 (3), 277–281. 26. Теорема Таубера для интеграла Лапласа-Стилтьеса и ряда Дирихле, LMR, 1989, 29 (4), 745–753; Tauberian theorem for the Laplase-Stieltjes integral and Dirichlet series, LMJ, 1989, 29 (4), 364–369.

Mokomosios priemonės 1. Funkcionalinė analizė. Metrinės erdvės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1977, 78 p. 2. Josida, K. Funkcionalinė analizė / Iš rusų kalbos vertė A. Jonušauskas, R. Kudžma, A. Miškelevičius. Vilnius: Mokslas, 1983, 464 p. 3. Funkcinė analizė. Tiesinės normuotos erdvės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1987, 75 p. 4. Funkcinė analizė. Tiesiniai operatoriai ir operatorinės lygtys. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1987, 165 p.

32


Pranešimai Lietuvos matematikų draugijos konferencijose 1. Pagrindinių kraštinių uždavinių sprendimas antros eilės lygtims dalinėmis išvestinėmis su trukiais koeficientais, LMD III konf., Vilniaus universitetas, 1962 m. vasario 2–3. 2. Dirichlė eilučių konvergavimo klausimu, LMD V konf., Vilniaus pedagoginis institutas, 1964 m. liepos 22–24 d. 3. Dirichlė eilučių su kompleksiniais rodikliais virškonvergavimo klausimu, LMD VII konf., Vilniaus universitetas, 1966 m. birželio 26–27. 4. Ostrovskio ir Polya teoremos Laplaso-Stiltjeso tipo integralams, LMD XI konf., Vilniaus universitetas, 1970 m. birželio 22–23. 5. Abelio teoremos apibendrinimas Dirichlė eilutėms, LMD XIII konf., Vilniaus inžinerinis statybos institutas, 1972 m. birželio 15–16. 6. Vieno Laplaso-Stiltjeso integralo virškonvergavimo klausimu, LMD XIX konf., Lietuvos žemės ūkio akademija, 1978 m. birželio 16–17. 7. Ostrovskio teoremų analogai vienam Laplaso-Stiltjeso tipo integralui, LMD XX konf., Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas, 1980 m. birželio 17–18. 8. Vienos kanoninės sandaugos augimas, LMD XXIII konf., Kauno medicinos institutas, 1982 m. birželio 22–23. 9. Matematinės analizės studijų I ir II kursuose kai kurios išvados, LMD XXV konf., Šiaulių pedagoginis institutas, 1984 m. birželio 14–15. 10. Furjė eilučių dėstymo klausimu, LMD XXVI konf., Vilniaus pedagoginis institutas, 1985 m. birželio 13–14. 11. Ryso teorema Laplaso ir Styltjeso tipo integralui, LMD XXIX konf., Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas, 1988 m. birželio 20–21. 12. Funkcijų, reiškiamų Laplaso-Styltjeso tipo integralais ir Dirichlė eilutėmis, augimo klausimu, LMD XXX konf., Vilniaus inžinerinis statybos institutas, 1989 m. birželio 13– 14.

Diplominių darbų vadovas 1. 2. 3. 4. 5.

Stasė Paukštytė. Absoliučiai konverguojančios Dirichlė eilutės ir Kramerio teoremos apibendrinimas. 1967. Aldona Mišeikienė. Dirichlė eilutės su polinominiais koeficientais absoliutaus konvergavimo ir virškonvergavimo klausimu. 1969. Antanas Mitašiūnas. Dvilypės homogeninės skirtuminių diferencialinių lygčių sistemos. 1974. Lidija Lebedeva. Vienos Teiloro-Dirichlė eilutės kai kurios savybės. 1976. Irena Tautkevičiūtė. Tauberio teoremos analogas vieno Laplaso-Stiltjeso tipo integralui. 1979. 33


Apie Algirdą Miškelevičių 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Vilniaus universiteto istorija, 1940–1979 / Red. Kolegija: A. Bendžius (ats. red.), J. Kubilius (pirm.) ir kt. Vilnius: Mokslas, 1979, p. 57, 205, 383. Lietuvos matematikos rinkinys: 1–40 tomų rodyklė / V. Verikaitė ir H. Jasiūnas. Vilnius: TEV, 2001, p. 153. Algirdas Miškelevičius, Universitas Vilnensis, 1990 vas. 9 d. Docentas matematikos daktaras Algirdas Miškelevičius: bukletas. Sudarė H. Jasiūnas. 1996. 6 p. Jasiūnas H., Verikaitė, V. In memoriam Vilniaus universiteto matematikams, Liet. matem. rink., 2004, 44(spec. nr.), 450–455. Alekna P., Kvedaras, B. Funkcijų teorija, Matematika Lietuvoje po 1945 metų. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 142–143.

34


7.

8.

9.

Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto fizikos, matematikos, mechanikos, informatikos ir statistikos absolventai / H. Jasiūnas, V. Stakėnas ir V. Verikaitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010, 640 p. (žr. rodyklę). Henrikas Jasiūnas: darbai ir dienos / R. Stančikienė ir V. Verikaitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 343 p. (žr. rodyklę). Profesorius Vytautas Paulauskas / H. Jasiūnas, V. Verikaitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, 424 p. (žr. rodyklę).

Šaltiniai Genovaitės Miškelevičienės, Anelės ir Stanislovo Peciulkų, Virginijos Varnagirienės šeimų archyvai. Lietuvos matematikų muziejaus fondai, bylos 1M10–3M10 ir kt. Vilniaus universiteto archyvas, F. R 856: bylos Nr. 2909 ir 9543K. Vilniaus universiteto bibliotekos Matematikos ir informatikos fakulteto skyriaus fondai.

35


„Baltijos kelias“ – masinė žmonių rankų grandinė, sujungusi tris Baltijos valstybes laisvės vardan – nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Rygą iki Hermano bokšto Taline. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

36


Mokslinių straipsnių faksimilės

37


38


39


40


41


42


43


44


45


46


47


48


49


50


51


52


53


54


55


56


57


58


59


60


61


62


63


64


65


66


67


68


69


70


71


72


73


74


75


76


77


78


79


80


81


82


83


84


85


86


87


88


89


90


91


92


93


94


95


96


97


98


99


100


101


102


103


104


105


106


107


108


109


110


111


112


113


114


115


116


117


118


119


120


121


122


123


124


125


126


127


128


129


130


131


132


133


134


135


Profile for Vilius Stakenas

Algirdas Miškelevičius  

Algirdas Miškelevičius  

Profile for viliusst
Advertisement