Page 1


Pasaulio katastrofos……………………………………………………………………………..…………………………………2psl.

Žemės drebėjimai.........................................................................................................................4psl.

Tornadai………………………………………………………………………………………………………………………………….7psl.

Potvyniai………………………………………………………………………………………..……………………………………….8psl.

Ledynai…………………………………………………………………………………………………………..………………….….10psl.

Sausros……………………………………………………………………………………..…………………………………………..11psl.

Klimatas…………………………………………………………………………….……………………………………………..…..12psl.

Statistika………………………………………………………………………………………………………………..……..………14psl.

Įdomu……………………………………………………………………………………………………………………………………16psl.

Šaltiniai………………………………………………………………..………………………………………………………..……..20psl.


Aš esu Viktorija Giniotytė, mokausi Klaipėdos “Žemynos” gimnazijoje, 2d klasėje. Šią temą pasirinkau todėl, nes man patinka geografijos pamokos, visada domiuosi katastrofomis, kurios nutinka įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Taip pat labia džiaugiuosi, jog pasirinkau šią temą, tai netik man padėjo išmokti daryti laikraštį, bet ir daug ką sužinojau plačiau apie ekstremalius gamtos reiškinius. Tikiuosi jums, skaitytojai, patiks mano šis leidinys, pažadu, jog daug Japonijos katastrofa, 2011-04-11 sužinosite, ko dar neteko girdėti!


Žemė iš viršaus


Ž

emės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas – yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščiųjudėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio, todėl plokštės dėl Galingas žemės drebėjimas supurtė Karibų jūros trinties sustoja ir pradeda deformuotis. valstybę Haitį. 7,3 balo pagal Richterio skalę Procesas vyksta tol, kol deformacijos jėgos virši- tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės ja uolienų atsparumą, ir šios lūžta. Energija kau- drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar piasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukelda- žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalma seismines bangas, kurios plačiai paplinta. nakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, gali sukelti milžiniškas katastrofas.


2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis Tai stipriausias žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir 5 pagal stiprumą Žemėje nuo mokslinio fiksavimo pradžios. Žemės drebėjimą lydėjo 12 pakartotinių smūgių. Japonijos rytų pakrantės miestuose trūkinėjo pastatai, užsidegė Ičiharos naftos perdirbimo gamykla, sustojo 4 atominės elektrinės, kilo gaisrai Tokijuje, buvo nutrauktas traukinių eismas. Netrukus po žemės drebėjimo kilo 10 m aukščio cunamio banga, užliejusi lygumas Sendajaus apylinkėse bei mažesnės bangos kitose rytinėse Japonijos pakrantėse. Laivai, automobiliai, pastatai, konteineriai ir visa kita cunamio kelyje tapo milžiniška šiukšlių mase. Cunamio pavojus paskelbtas visose Ramiojo vandenyno pakrančių

šalyse, tačiau jose jokios žymesnės žalos nepadarė. Per žemės drebėjimą ir cunamį buvo sugriauta apie 18 000 ir sugadinta apie 130 000 namų, 450 000 žmonių turėjo apsistoti laikinose pastogėse, 4,4 mln. namų ūkių buvo palikti be elektros ir 1,5 mln. be vandens. Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kan kovo 13 dienos kalboje teigė, kad padėtis yra „sunkiausia ir sudėtingiausia krizė Japonijoje per 65 metus po Antrojo Pasaulinio karo“. Tuo tarpu kovo 16 d. imperatorius Akihito savo kalboje per televiziją krizę apibūdino kaip „neregėto masto“ ir vylėsi, jog žmonės, dirbdami kartu, įveiks iškilusias problemas. Per žemės drebėjimą ir cunamį žuvo arba dingo be žinios apie 24 000 žmonių.


Taip atrodė Japonija prieš ir po žemės drebėjimo ir cunamio

Stiprūs požeminiai smūgiai buvo juntami ir sostinėje Tokijuje, esančiame už 400 kilometrų nuo drebėjimo epicentro. Žemės drebėjimo epicentras registruotas Ramiajame vandenyne, maždaug už 130 kilometrų nuo sausumos. Prieš dvi dienas toje pat zonoje įvyko 7,3 balo stiprumo žemės drebėjimas.


Pastaruoju metu itin neįprastos Jungtinėms Amerikos Valstijoms oro sąlygos virš Mičigano ežero sukėlė net 9 tornadus vienu metu, o 5 iš jų susiformavo taip arti vienas kito, kad juos buvo galima nufilmuoti visus išsyk. Kaip praneša naujienų agentūra BBC, remdamasi Nacionaline orų tarnyba, tai – itin neįprastas ir netikėtas reiškinys, mat tiek daug tornadų vienu metu pasitaiko retai. Amerikoje tornadais vadinami viesulai kyla dėl ypač nepastovios stratifikacijos apatiniuose atmosferos sluoksniuose, dažniausiai jie pasitaiko virš jūrų; virš sausumos viesulai pasitaiko kaitros metu.

Viesulo skersmuo gali siekti net kelis šimtus metrų, o jo slinkimo greitis 10–20 m/s. Viesulo viduje oras sukasi (paprastai prieš laikrodžio rodyklę) 50–100 m/s greičiu; to sūkurio centre oro slėgis labai žemas, todėl susidaro stiprūs kylantys srautai, ir viesulas slinkdamas traukia į save beveik viską, kas pasitaiko jo kelyje. Pateikiame vaizdo įrašą, kuriame operatoriui pavyko nufilmuoti 5 vienas po kito atsirandančius tornadus, nufilmuotus šeštadienį virš Mičigano ežero Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tornadas susiformavęs JAV


Potvyniai ir atoslūgiai Reguliarius jūrų potvynius ir atoslūgius sukelia Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgos. Mėnulio gravitacinė jėga (dvigubai stipresnė už Saulės jėgą) išgaubia vandenyną ties tuo dienovidiniu, ties kuriuo jis kybo. Tuo pačiu metu vandenynas išsigaubia ir priešingoje Žemės pusėje. Kadangi Mėnulis apskrieja Žemę per 24 val. 50 min, per tą laiką Žemėje įvyksta du potvyniai ir du atoslūgiai. 2000 m. pradžioje Pietryčių Afriką, ypač Mozambiką, siaubė potvyniai, dėl to pastogės neteko per milijoną žmonių. Tuo pat metu Italijos šiaurėje dėl

Potvynis

potvynių namus buvo priversti palikti daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. 2001 m. JAV Teksaso valstijoje per neregėtą potvynį buvo apsemtas ketvirtas pagal dydį Amerikos miestas Hiustonas. Vanduo užliejo net dangoraižius. Stiprios audros 2006 m. liepos pradžioje sukeltas potvynis apsėmė Bulgarijos pajūrio kurortus. Tuomet kiekvienam kvadratiniam metrui teko 100-120 litrų vandens. Europoje didesni potvyniai vyksta jau ne kas 50, kaip anksčiau, o kas 5 metus.


Vaikai potvynio metu


1980-1999 m. per metus ledynai susitraukdavo 30 centimetrų. Prasidėjus naujajam tūkstantmečiui, jų tirpimas paspartėjo - iki pusės metro per metus. Mokslininkų teigimu, nuo 1980-ųjų pasaulio ledynai suplonėjo beveik 11,5 metro. Ledynai traukiasi ne tik Žemės ašigaliuose, bet ir Austrijoje, Švedijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje. Kone labiausiai (net iki 3,1 metro) jie suplonėjo Norvegijoje.

Ledynai


Mokslininkų teigimu, iki 2050 m. itin išsiplės dykumos. Sausi regionai jau dabar sudaro 41 proc. planetos sausumos ploto, o juose gyvena daugiau nei 2 mlrd. žmonių. Didžiausia - Sacharos dykuma - užima apie trečdalį Afrikos žemyno, tačiau smėlynai kasmet praryja net 1553 kv. km derlingos žemės. 2007 m. Jungtinių Tautų studija parodė, kad dėl to nukentės trečdalis Žemės gyventojų. Jau dabar, dykumoms plečiantis, naujų gyvenamųjų vietų turi ieškotis ištisi Afrikos Sausros dykuma kaimai. Prieš porą savaičių mokslininkai pasiūlė kol kas sunkiai įgyvendinamą Sacharos plitimo stabdymo planą - statyti 6000 km ilgio užtvarą. Sausėjimas alina ne tik dykumų zonas. Dėl dulkių audrų, atūžiančių iš Gobio dykumos Azijoje ir Sacharos, net Šiaurės Amerikos žmones kamuoja kvėpavimo takų problemos.


Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs

Peteris Lemke sako, kad iki 2100 metų jūros lygis visame

gamtos reiškiniai - pačių žmonių rankų darbo vaisius. Anot

pasaulyje pakils visą metrą, daugelis išsivysčiusių šalių

jų, tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai,

sugebės pastatyti metro aukščio apsauginius pylimus, bet

paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti

yra šalių kur tai neįmanoma. Esą tai neįmanoma

ištisus miestus. Tiesa, tik po šimto metų. Tačiau sustabdyti

Bangladeše, neįmanoma Ramiojo vandenyno salose, ir net

tai, anot mokslininkų, galima tik dabar. Pasaulinio garso

prie Baltijos jūros gali būti vietų, kur dirva tokia minkšta,

klimatologijos ekspertas Peteris Lemke perspėja, kad

kad metro aukščio pylimas būtų per sunkus. Tai gali tekti

šiltnamio efekto sukeltos karštos vasaros europiečių gal ir

statyti toliau nuo jūros ir užleisti dalį žemės vandeniui.

negąsdintų. Nuo sausros ir vandens trūkumo labiausiai

Vokiečių mokslininkai teigia, kad klimato kaita nepaiso

kentės Afrika. Tačiau klimato kaita asmeniškai turi rūpėti ir

jokių valstybių sienų, nes šiltnamio efektą sukeliančios

kiekvienam lietuviui, nors Lietuva su savo maža pramone

dujos, kurios išmetamos į atmosferą Kinijoje, Amerikoje ar

nėra tarp didžiausių teršėjų. Baltijos jūra, anot jo, yra

Japonijoje, per kelias dienas apsuka ratą aplink visą žemės

susijungusi su visomis kitomis pasaulio jūromis. Vanduo iš

rutulį. Taigi, kaip teigia Peteris Lemke, klimato kaita

Grenlandijos, Arkties, Antarktidos ir visų kitų ledynų ją

paveiks visas šalis, nepaisant to, ar jos kaltos, ar ne -

pasiekia gana greitai - taigi pakils ir Baltijos jūros lygis.

kentėsiantys ir turtuoliai, ir stokojančios šalys.

Pakrantėje esantys miestai turės problemų. Klimatologas


Tokiomis milžiniškomis reklamomis skatinama saugoti klimatą ir neteršti aplinkos


Smarkus lietus (50–80 mm lietaus per 12 valandų ir trumpesnį laiką)

Lietuvoje smarkus lietus iškrenta vidutiniškai 3–4 kartus per metus. Smarkiausias lietus iškrito 1980 m. liepos 1–2 d. Sartų ežero apylinkėse – per 8 valandas iškrito net 250 mm kritulių. Vanduo apsėmė laukus ir daržus, buvo išguldyta apie 40 proc. javų, sunaikinta 20 ha bulvių, 5 ha kukurūzų. Sartų ežero lygis pakilo 30 cm.

Kruša (ledukų skersmuo 20 mm ir didesnis)

Stambi kruša – trumpalaikis reiškinys, sukeliantis ilgalaikius padarinius. Dažniausiai kruša iškrinta perkūnijos metu, kartais pučiant škvaliniam vėjui ir apima vos kelių ar keliolikos hektarų plotą. Stambiausia kruša (ledėkų skersmuo iki 120 mm) buvo užregistruota 1995 m. liepos 10 d. Kybartuose. Šiek tiek mažesni ledukai (70– 100 mm skersmens) tą dieną iškrito Kazlų Rūdoje. Kruša prakirto šiferio stogus, išdaužė langus, buvo sugadinti lengvieji automobiliai, nuniokoti vaismedžiai, daržovės.

Stichinės pūgos

Lietuvoje pasitaiko kartą per 3–4 metus. 1969 m. vasario 8 –11 d. Panevėžyje siautė ilgiausiai – daugiau kaip tris paras (78 valandas 25 minutes) trukusi pūga. Pati žiauriausia pūga siautė 1982 m. sausio 6–7 d. daugiau kaip trečdalyje Lietuvos teritorijos. Spaudė didžiulis šaltis (–15 –18 ºC), vėjo greitis buvo 15–22 m/sek., gūsiuose iki 26 m/sek. Nukentėjo daug žmonių: 440 žmonių dėl patirtų nušalimų suteikta medicinos pagalba, net 90 buvo paguldyti į ligonines, 22 nustatytas sunkus nušalimas, vienas žmogus žuvo.


Stiprūs vėjai, kurių greitis viršija 28 m/sek. Lietuvoje praūžia kartą per 4–6 metus. Daugiausia nuostolių padarė 1967 m. spalio 18 d. pajūryje siautėjęs uraganinis, 40 m/ sek. stiprumo vėjas, gūsiuose siekęs iki 48 m/sek. greitį. Labai smarkus vėjas, patekęs į uraganų kategoriją ir gavęs vardą „Anatolij“, pūtė Lietuvoje 1999 m. gruodžio 4 d. Labai smarki audra, viesulas, škvalas (vėjo greitis 28–32 Uraganas judėjo 160–180 km/val. greičiu ir vėjas, m/sek.); įsibėgėjęs virš jūros, labai didele jėga užgriuvo pajūrį. Nidoje vėjas buvo sustiprėjęs iki 40 m/sek., Klaipėdoje - 38 m/sek., kituose rajonuose – 28–32 m/sek. Žuvo 2 žmonės, keletas buvo sužeista. Lietuvos pajūriui buvo padaryta milžiniška žala – bendri nuostoliai buvo įvertinti 36,6 mln. litų.

Smarkus speigas

Vietinės reikšmės speigai pasitaiko kartą per dvejus metus, o sukeliantys šalies masto nelaimes – kartą per penkerius metus. 1978 m. gruodžio 30–31 d. šiaurės rytinę Lietuvos dalį kaustė 30–34 laipsnių speigas, 2006 m. sausio 19–23 d. oro temperatūra nukrito iki –26–28°C, rytiniuose šalies rajonuose iki –30–31°C. Absoliutus oro temperatūros minimumas –42,9 ºC buvo išmatuotas 1956 vasario 1 d. Utenoje

2004m Lietuvoje užfiksuotas žemės drebėjimas buvo apie Žemės drebėjimas (pagal tarptautinę mikroseisminę skalę 5balus. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 40 km į MSK – 64 miesto teritorijoje ≥5 balai, kitose teritorijose ≥7 pietryčius nuo Kaliningrado, labai giliai. balai).


Didžiausi žemės drebėjimai 

1556 – Kinija žuvo apie 800 000 žmonių;

1976 – Kinija žuvo apie 600 000 žmonių;

1737 – Indija žuvo apie 300 000 žmonių;

1923 – Japonija žuvo 140 000 žmonių.

1948 – Turkmėnija žuvo 100 000 žmonių.

San Francisko panoraminė nuotrauka po žemės drebėjimo 1906 m.


Ugnies tornadas Ugnies tornadai, dar žinomi kaip „ugnies sūkuriai“, yra retas reiškinys, kuriam atsirasti reikia tam tikrų sąlygų. Susiformuoja liepsnų ir karšto oro stulpas, kuris „elgiasi“ panašiai, kaip tikras tornadas. Dažniausiai taip atsitinka per miškų gaisrus ir tokie stulpai būna nuo 10 iki 15 metrų aukščio, tačiau užregistruota ir pusantro kilometro aukščio ugnies tornadų. Daugiausiai aukų pareikalavo 1923 metais Japonijoje per žemės drebėjimą susiformavęs liepsnų tornadas, per 15 minučių nusinešęs 38 tūkst. gyvybių. Ugnies tornadas


Fenomenalūs krituliai

Fenomenalūs krituliai

Fenomenalūs krituliai yra retas meteorologinis reiškinys, kurio metu žuvys, varlės bei kiti sutvėrimai tiesiog krenta iš dangaus. Panašūs įvykiai buvo užregistruoti ne vienoje pasaulio vietoje. Pasak vienos hipotezės, tuos „pakeleivius“ su savimi pasiima stiprūs vėjai, keliaudami per vandenis ir kitas vietoves, tačiau ji niekada nebuvo moksliškai įrodyta.


Lisabonos žemės drebėjimas 1755 m.

Kaulai muziejuje

Portugalijos sostinę sudrebinęs žemės drebėjimas – viena baisiausių gamtos nelaimių. Anuomet Lisabona buvo didžiausias ir bene turtingiausias Europos miestas, garsėjęs savo bažnyčiomis, bibliotekomis ir teatrais. Žemės drebėjimas, po to kilę gaisrai ir didžiulis cunamis Visų Šventųjų dieną pražudė apie 100 tūkstančių miesto gyventojų, beveik pusę miestelėnų. Lisabonoje buvo sugriauti 85 procentai visų miesto pastatų, stichija nepagailėjo nei turtingų vienuolynų, nei naujo operos teatro. Miestas buvo atstatytas, gatvės tapo erdvesnės, o bažnyčios savo bokštais vėl stiebėsi į dangų. Visgi nelaimės žymė liko ne tik mieste, bet ir žmonių sąmonėje.


1.

http://lt.wikipedia.org/wiki/2011_m._Sendajaus_%C5%BEem%C4%97s_dreb%C4%97jimas_ir_cunamis

2.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-27820/straipsnis?name=S-27820&l=2&p=1

3.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/pasaulis_syla__lietuvos_neliks/,print.1

4.

http://ekologija.blogas.lt/lietuvai-gali-tekti-sprukti-nuo-juros-14926.html

5.

http://www.de2.lt/naudinga-informacija/lentel%C4%97s/627-ekstrimal%C5%ABs-gamtos-rei%C5%A1kiniai-lietuvoje

6.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-18660/straipsnis?name=S-18660&l=2&p=1

7.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-01-21-didziausios-gamtos-katastrofos-nusiaubusios-miestus/38828


1.

http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2011/12/zaibas-1024x629.jpg

2.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-19010/nuotrauka-36780/101_tornadas.jpg

3.

http://www.15min.lt/images/photos/600439/big/1299859388rskstantisirdegantisnatoriomiestas.jpg

4.

http://www.bernardinai.lt/file/b2ecec5d1af2786b2a9d07e5cafd50143bd582a2_article.jpg

5.

http://images.nationalgeographic.com/wpf/media-live/photos/000/332/cache/japan-earthquake-tsunami-nuclear-unforgettable-pictures -wave_33291_600x450.jpg

6.

https://encrypted-tbn2.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSJKDPQNBDmZwqmhr7GC6RobhGf_2PZw-37ntViKvS3CwMvizETWg

7.

http://2.bp.blogspot.com/-l7JPGt-gsjk/UMnwwfkIKKI/AAAAAAAABE0/THPU8iqfDAg/s1600/Eroded-Iceberg-in-the-Lemaire-Channelantartica-23340741-1600-1200.jpg

8.

http://www.atn.lt/image/view/465x1000/16625/crop/sausra_epa.jpg

9.

http://www.ourplanet.org.uk/images/drought-dried-rieverbed.jpg

10.

http://online.sfsu.edu/~lavonne/You%20Control%20Climate%20Change.jpg

11.

http://25.media.tumblr.com/tumblr_lhyjn9g8ye1qgzeiro1_500.jpg

12.

http://www.ready.gov/sites/default/files/Floods%201.1.1.0%20Tab%202%20of%204_1.jpg

13.

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/41/San_Francisco_earthquake.jpg/800px-San_Francisco_earthquake.jpg

14.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-18660/nuotrauka-36172/2-1-10.jpg

15.

http://www.bernardinai.lt/file/1947b83d4865b167739fb6837e2a1ea5a64c8ef6_article_scale.jpg


Ekstremalūs gamtos reiškiniai  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you