Page 1

D

om

a

s a t n

a

R

az

s

ka s u

s y s e Ilg


Domantas Razauskas


Ilgesys / Eilėraščiai

Vilnius 2013


Ilgesys (su pani큰navimais)


Tik jei ne tu Manęs nereikia Tik jeigu tu ten Sniegena mano Ten lyja miestai Manęs nei laťo Ten kvepia rankos Sniegena mano


Pavasaris

Išdegė pūgos kariasi žodžiai Lyja pavasario lietūs nuobodžiai Ir keliasi dangūs aukštais ir aušta Ir ašaros tavo krenta su paukščiais Ir mylisi pievos ir gęsta žibintai Beprotiškai baikščiai tu juos užgesintai Supynėse supasi nesisupa niekas Ta meilė mieloji nelyginant sliekas Ir kartojam save ir mokomės mokytis To ką jau turim ir tai dėl ko tylim Taip tyliai ir švelniai leidžiasi zylė Ant tavo blakstienų žiemoja nebyliai


Ji kaip ir mes – visai užsimiršo Vėlavo ir niršo už tokį likimą Už šventą ir saldžią mirtį kaip dieną Kurią ji surado ant tavo blakstienų Mes lyg šunys senukai už pieninės vartų Trokštam troškimo pabėgti tiek kartų Kartu ir po vieną lyg snaigės laimingai Grįžtam atgal ir tik žvilgsniu ilgesingai Stebim save ir ilgimės godžiai Kai lyja pavasario lietūs nuobodžiai Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim Dabar aš tenoriu pasilikt su tavim


Vidurio keliu

Aš užmiršau visus vardus Aš neprisimenu naujų Kurie skambėtų šitaip aiškiai Kai atsiklaupęs juos tariu Ėmiau skaityti Šventą Raštą Pasiaukojau ir guliu Sakau Hosana Bodhisatva Bėgu vidurio keliu Iš amžių vieškeliais 5-iais Atrieda triguba tiesa Alachas šoka vaidilutėms Lūžta dieviška šviesa Apaštalai į čakros stipinus Prikišo pagalių Šaukiu Hosana Bodhisatva Bėgu vidurio keliu Ir niekas niekam neprivalo Sutrų dėstyti balsu Mosuoti kaukolėmis, graliu Neišsigąsti jei baisu


Ar tavo pažiūros geltonos Nes mano pažiūros ratu Tikiu matei, regėjai šviesą Nes ta šviesa esi ir tu Eiti vidurio keliu Gali kiek telpa nusilakti Užaugint šešias rankas Badauti, laužyti nuo medžio giminės visas šakas Užkelti koją ant galvos Jei tik gali – aš negaliu Man mano kojos reikalingos Lūžta dieviška šviesa Apaštalai į čakros stipinus Prikišo pagalių Šaukiu Hosana Bodhisatva Bėgu vidurio keliu Ir niekas niekam neprivalo Sutrų dėstyti balsu Mosuoti kaukolėmis, graliu


Neišsigąsti jei baisu Ar tavo pažiūros geltonos Nes mano pažiūros ratu Tikiu matei, regėjai šviesą Nes ta šviesa esi ir tu Gali kiek telpa nusilakti Užaugint šešias rankas Badauti, laužyti nuo medžio giminės visas šakas Užkelti koją ant galvos Jei tik gali – aš negaliu Man mano kojos reikalingos Eiti vidurio keliu Pasigimdyk šešis dievus Visi aplinkui asilai Ir būk didžioji Bogorodica Pamiršk kokia buvai Iš psichologijos žurnalų Nepažįstu jo nei jų Šitas kultas vertas falų


33-jų Bašio, Maironis, Tagorė Naujosios Vilnios pakrašty Antanas pirko eskimo Ir sako valgyk kol karšti O man priklauso medituoti Atsisėdus ant lubų Mano kelias vidury Juo neskubėdamas skubu Už Vilniaus šianakt leidosi B- 52 Mergaitė sėdi prie šturvalo Keikiasi šv. Petru Sako niekšas neįleido O aš įleisiu kol galiu Renkis- laikas pabėgėti Mano vidurio keliu...


Sūnūs ir dukterys

Jūs būsite sūnūs ir dukterys Vandens atsigerti atėjęs Šalna kur prie kryžių sukūprintas Žaislinis sapnų atpirkėjas Šalna kad ir vinys ištrykšta Iš kūno plastmasėmis skiedros Nei stulpo elektros nei krikšto Nors giedra o buvo taip giedra Ir dantenom vandenį semia Ir šoka ir griūna ir keliasi Ir dangų ir skruostus ir žemę Ir tavo gyvybę upeliuose


Jūs būsite sūnūs ir dukterys Iš mudviejų mėlyno grieko Prie žiedlapio pievoje lukterėk Nuo žiedo ant žiedo ant slieko Nuo slieko į rasą į vandenį Vanduo iš tavęs ir pas dievą Dievuką į medį į landą jį Dalgiu iš landos ir po pievą Jūs būsite niekam netinkamas Žaislinis sapnų atpirkėjas Šalna kur į šulinį krintama Vandens atsigerti atėjus -------


Katinas

Mano dievas nežino įstatymų Mano dievas nemoka kalbų Mano dievas pavirsta į katiną Aš kasnakt tavyje jį regiu Ir verkiu nesustodamas, mylima Kai žinau ateini su naktim Mano žodžiai keisti aš nutyliu juos Nes tiesa visada su tavim Mano muzika nieko neįkvepia Mano muzika verčia iškvėpt Ji tikra nors ir dar nepatikrinta Kaip ir dievas ant tavo peties Melavau taip ilgai ar reikėjo tau Žaisti mane neviltim Žodžiai baisiai tyliai gulėdavo Laukė tiesos kuri su tavim...


.

D

.R

Atvirukas-knyga  

Domantas Razauskas. Eilėraščiai