Page 1

2013 ŽI EM A

KAINA 15 Lt

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S P L AT I N A M A N E M O K A M A I

tema

Robertas Madelinas:

„GLOBALIAME KAIME PRIVATUMO NEBUS“

ŽEMAITIS PRIE INDIJOS VARTŲ Andrius Užkalnis:

PREKIŲ ŽENKLAI KALBA NIEKUS

2014-ŲJŲ TENDENCIJOS

Lietuvoje ir pasaulyje LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

Ties riba: laikas investuoti


GERIAUSIŲJŲ VISIEMS NEUŽTEKS NAUJAS IŠSKIRTINIS RX 450h MODELIS SPORTS EXECUTIVE Nepraleiskite progos įsigyti miesto visureigio RX 450h riboto leidimo modelio SPORTS EXECUTIVE. SUSISIEKITE DĖL ASMENINIO PASIŪLYMO! SPECIALIOS YPATYBĖS: F SPORT dizaino išorė Panoraminis stogas arba stoglangis 19 colių lengvojo lydinio tamsinti ratlankiai

Lexus Lietuva

REGISTRUOKITĖS Į BANDOMĄJĮ VAŽIAVIMĄ TEL. (8 5) 235 6050, TEL. (8 37) 40 80 33 UAB „MOTOTOJA“, LEXUS VILNIUS, UKMERGĖS G. 425, VILNIUS UAB „AUTOTOJA“, LEXUS KAUNAS, SAVANORIŲ PR. 447A, KAUNAS Automobilio Lexus RX 450h vidutinės degalų sąnaudos yra 6,3 l/100 km. Vidutinė CO2 emisija yra 145 g/km.


redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt

Nr. 12–1

LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

(130–131)

www.vz.lt/versloklase GENERALINIS DIREKTORIUS

Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

Aušros barysienės Nuotr .

Sveiki, kai paimsite į rankas šį žurnalą, adventas jau bus prasidėjęs, kruopštesni jau sudarinės pirktinų dovanų sąrašus, gal jau net bus sniego.

Dainelės apie roges ir varpelius pradėjo skambėti prekybos centruose beveik iškart po Vėlinių, o ir kai kurie valdžios namai eglutę papuošė dar dešimtadieniui likus iki advento pradžios. Jau aštuntą kartą man tenka malonumas, džiaugsmas ir garbė sveikinti „Verslo klasės“ skaitytojus su artėjančiomis šv. Kalėdomis ir lygiai artėjančiais Naujaisiais metais. Šiemet, kaip jau rašiau praėjusio žurnalo numerio pratarmėje, Lietuvai metai buvo tikrai įspūdingi, tegul kai kurie personažai, šmėkščiojantys televizoriuje, ir atrodė kartais keistokai. Nieko. Te turškiasi. Sveikas, tvirtas, gyvas ir besidžiaugiantis gyvenimu pradas mumyse spurda ir spirga, gena kurti, atrasti, įveikti, nugalėti. Turbūt dar niekad per tuos 23 atkurtos nepriklausomybės metus taip tvirtai nejaučiau – kaip gražiai ir gerai pasikeitė mūsų visuomenė, kiek daug puikių aplinkui žmonių. Žinoma, kartais tie tamsumai aukštose tribūnose nervina – bet juk visi žinome, kad paprastai tamsiausia būna prieš aušrą, ar ne? O kiekviena teigiama žinia tą aušrą priartina. Tradiciškai šiame žurnalo numeryje spausdiname Lietuvos didžiausių įmonių devynių mėnesių rezultatus, ta proga kalbiname verslininkus ir

analitikus, ką jie mano apie ateinančius, 2014-uosius, metus. Pasižiūrėkite – krizės suspaustas į spyruoklę Lietuvos verslas atsitiesia. Nors apie atsitiesimą kalbama vis dar nedrąsiai, bet man rodos, kad tai plaukia greičiau iš kažkokio lietuviško valstietiško prietaro – kad tik tų aitvarų nenubaidytume, kad sėkmės neišgąsdintume. Kartais taip norisi mūsų žurnalistų kalbinamiems verslininkams pasakyti – baikit, nusipurtykit, atsitieskit. Po krizės atsitiesiantis verslas bus kokybiškai naujas – daugiau išmanantis, lankstesnis, judresnis, greičiau reaguojantis, nekreipiantis dėmesio į atstumus ir kliūtis. Va su tokiu verslu ir su tokį verslą suprantančia bei jam nekliudančia valdžia ir norėtume gyventi kitus ir ne tik kitus metus. Dėkoju jums, kad visus šiuos metus buvote su mumis, kad skaitėte, vertinote, siūlėte, barėte, piktinotės, kritikavote. Niekada negrasinote ir negąsdinote. Esu tikras, kad ir vėl susitiksime kitais metais – gal net gausesniame rate, – ir vėl turėsime apie ką pasikalbėti ir ką aptarti. Sveikinu visus su artėjančiomis šventėmis. Tikiuosi, nepasiduosite nei šalčiams, kurie, matyt, netrukus taps viena iš pagrindinių žiniasklaidos antraščių temų (kaip ir kasmet – netikėtai), nei depresijoms. Be abejo, nėra didelio džiaugsmo ir darban tamsoje keltis, ir grįžti iš jo tamsoje. Bet juk – pasikartosiu – dar trys savaitės, ir dienos pradės ilgėti, paskui vis garsiau girdėsis zylės, paskui pradės lašėti varvekliai, o paskui saulės atokaitoje pratirpusiuose plotuose pradės dygti ir žydėti krokai. Viskas bus tuoj. Gerų švenčių. Šviesos. Ir – skaitykime mūsų žurnalą.

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N U O L AT I N I A I A U T O R I A I

Liudvikas Andriulis Giedrius Drukteinis Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Frank Lemke Liutauras Leščinskas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Rytas Staselis Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas AUTORIAI

Rima Aukštuolytė Egidijus Babelis Rūta Balčiūnienė Gintautas Degutis Regimantas Dima Mojmir Hampl Renaldas Jakubauskas Jolanta Malinauskienė Sigita Migonytė Arūnas Milašius Elė Pranaitytė Inga Razmaitė Rima Rutkauskaitė Dalius Simėnas Asta Šerėnaitė Vaidotas Šernius Rimantas Zagrebajevas F OTO G R A FA I

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas DIZAINERIS

VILMAS NAREČIONIS REKLAMA

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

LAIMA ŠIUŠAITĖ VIRŠELIS

Vilmo Narečionio L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„BLOOMBERG“, „REUTERS“, „MATTON IMAGES“ NUOTR AUKOS SPAU S T UVĖ

„SPAUDOS KONTŪRAI“ TIRAŽAS

11 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2014 02 04

©

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15


laisvalaikis

20

24

28

82

žmonės ir įžvalgos

28 | „Nokia“: suomiškojo pasididžiavimo žlugimas

22

20

32 | Globaliame kaime privatumo nebus Robertas Madelinas: „Europai reikia inovacijų mašinos, bet negalime jos statyti Briuselyje.“

38 | Šurmulys prieš tyliąją naktį

mėnesio komentaras

20 | Mojmiras Hamplas: Euras –

žvilgsnis į Baltijos šalis iš Prahos

Kuo anksčiau planuojame pirkinius, tuo daugiau išleidžiame.

42 | Prekių ženklai kažką sako – neaišku, ką

Baltijos šalys prie euro zonos pinigų politikos prisitaikė geriau nei euro zona.

Maža rinka verčia kalbėti visiems, o kalbėti visiems – vadinasi, kalbėti niekam.

22 | Frankas Lemke: Baramas Europos pirmūnas

46 | Pirmieji turistai tankų fone

Vokietijai pigūs pinigai yra itin pavojingi.

Nelengva suprasti, kaip sukasi Egipto ekonomikos ratas.

24 | Rytas Staselis: Vingių Jonas nudribo pasnausti

50 | Meilė iš išskaičiavimo

Algirdas Butkevičius – vienas silpniausių premjerų per visą atkurtos valstybės istoriją.

16

„Nokia“ skambučio melodija vienu metu buvo labiausiai atpažįstamas kūrinys pasaulyje.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

Rinkdamasis tarp Kinijos ir Rusijos, Kazachstanas pasirinko pastarąją.


2013 ŽIEMA

58 tema

66

Energijos trūksta, investuoti neapsimoka

Europa, šimtmečius buvusi pasaulio technologijų centras, privalo viena pirmųjų persitvarkyti.

82 | Lėtas gyvenimas po žydryne

Provansas prie Prancūzijos karūnos buvo prijungtas tik XV a.

86 | Žaliųjų transportas kasdien

„Nissan LEAF“ – galinga dinamika visiškoje tyloje.

92 | Kai tėtis pjausto antį

Kadaise didelį kepsnį supjaustyti buvo vienas iš kertinių išsilavinusio jaunuolio įgūdžių.

96 | Tinklas: Vaikai vunderkindai, bet nenurašykime tėvų Mūsų kompiuteriškai ne itin raštingi tėvai pradėjo liesti ekranus.

98 | Kinas: Pritrenkianti ir pritraukianti „Gravitacija“

Didžiausias režisieriaus Alfonso Cuaróno laimėjimas šiame filme – stiprių jausmų perteikimas.

100 | Technika: Nuotolis, kurį turiu įveikti Nuotolinio valdymo pultelių yra gerokai per daug.

66

visuomenė ir laisvalaikis

102

skiltys

102 | Ernestas Parulskis: Tipažai ir sąmokslai

66 | Žemaitis prie Indijos vartų

Patinka Vamzdis – esi už skalūnus.

Šnipas, kadaise vadintas Rūsčiuoju Grombčevskiu, senatvėje liko be jokių lėšų.

104 | Jurga Vilpišauskaitė:

72 | Tauta atsitiesia žmoguje

180 tūkstančių sebastianiečių tenka daugiausia Michelino žvaigždžių pasaulyje.

Romualdas Granauskas: „Jeigu tavyje yra identitetas ir tauta, tai važiuok, kur nori.“

78 | Menas ir politika

Karališkojo kraujo draugija

106 | Sigita Šimkutė: Prie metų stalo

Kalėdų mėnesį gimęs – šeimos atpirkėjas, toks asmeninis Jėzuliukas.

Meno ir politikos ribos išlieka, tačiau tampa vis sunkiau apibrėžiamos.

Didžiausios apskričių ir sektorių bendrovės. Verslininkai apie 2014-uosius

78

109

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

17


žmonės

>>

„Nokia“: suomiškojo pasididžiavimo žlugimas Dar prieš penkiolika metų, kai „Nokia“ mobilieji telefonai akivaizdžiai dominavo pasaulio rinkoje, jaunesnės kartos žmonės nustebdavo išvydę „Nokia“ prekių ženklu pažymėtus senovinius televizorius, mašinų padangas ir net kompiuterius: „Nejaugi jie gamina ir tai?“

I

šties buvo laikas, kai vyresnės kartos inžinieriai žinojo, kad geriausi importiniai kabeliai, at-

keliavę į Sovietų Sąjungą, – suomiški ir pagaminti kompanijoje „Nokia“. Devintajame dešimtmetyje pilką sovietinę aplinką praskaidrindavo ryškūs guminiai geltoni ir raudoni auliniai batai, taip pat pažymėti ženklu „Nokia“. O 1987 m. „Nokia“ buvo trečia pagal dydį televizorių gamintoja Europoje (po „Philips“ ir „Thomson“). Buvo laikas, kai „Nokia“ gamino beveik viską, ko tik reikia geram žmogui, net dujokaukes taiką ginantiems kariškiams. Vien ko vertas Didysis „Nokia“ Išradimas – trisluoksnis tualetinis popierius, neabejotinai pagerinęs atšiauriomis sąlygomis gyvenančių suomių nuotaiką.

28

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

GIEDRIUS DRUKTEINIS

„Nokia“ sėkmę pasaulio mobiliųjų telefonų rinkoje pavydžiai būtų galima vertinti kaip atsitiktinę, kaip atsiradimą „reikiamoje vietoje reikiamu laiku“, tačiau tai ne visai teisybė. Suomių pramonininkai flegmatiškai nuosekliai link to ėjo visada. „Nokia“ pirmoji įžvelgė mobiliųjų telefonų potencialą, ko nesugebėjo nei „Apple“, nei „Siemens“, „Sony“ ar „Philips“ futurologai. „Nokia“ specialistai pirmieji pasaulyje suvokė, kad mobilusis ryšys reikalingas ne vien verslininkams. „Nokia“ pirmoji pradėjo gaminti telefonus, kuriuos vadiname draugiškais vartotojui. Prasidėjus mobiliojo ryšio manijai, kitos kompanijos arogantiškai gamino tai, kas joms atrodė prasminga ir reikalinga, tačiau „Nokia“ aparatai – primityvūs, bet patikimi, paprasti, bet patvarūs – buvo tai, ko reikėjo žmonėms. Dėl to

Fredrikas Idestamas antrąją popieriaus gamyklą atidarė Nokijos kaimelyje. „ Wiki p edia“ nuotr .

Žmogus, kurį priimta oficialiai laikyti „Nokia“ kompanijos įkūrėju, – Knutas Fredrikas Idestamas (1838–1916)


28 „Nokia“: suomiškojo 32 Globaliame kaime pasididžiavimo žlugimas privatumo nebus bendrovei sekėsi lengvai užkariauti naujas rinkas, net Kinijos ir Brazilijos... Kiekvienas mūsų kadaise žinojome klasikinio „Nokia“ telefonų žaidimo „Gyvatėlė“ rezultatus. Net „Nokia“ telefono skambučio melodija (XIX a. ispanų gitaristo Francisco Tarregos sukurta gitaros melodija „Gran Vals“ – maloniausia kompanijos įkūrėjo ausiai) vienu metu buvo labiausiai atpažįstamas muzikinis kūrinys pasaulyje. Visi jį girdėdami ir net nematydami aparato žinojo, kad skamba „Nokia“. Todėl „Nokia“ kaip mobiliųjų telefonų gamintojos nuopuolis ne tik Suomijoje buvo suvokiamas kaip nacionalinė tragedija. Daugelio įsivaizdavimu, kompanija, išaugusi iš popieriaus gamyklos į globalios komunikacijos lyderę, turėjo tokia ir likti. Deja, verslas yra karas, ir „Nokia“ jį pralaimėjo...

Viskas prasidėjo paprastai Žmogus, kurį priimta oficialiai laikyti „Nokia“ kompanijos įkūrėju, – Knutas Fredrikas Idestamas (1838–1916) gimė Rusijos imperijos autonominės Didžiosios Suomijos kunigaikštystės kalnakasybos specialisto šeimoje. Jo tėvas, kaip įprasta tais laikais, tikėjosi, kad sūnus paseks jo pėdomis, todėl F. Idestamas studijavo kalnakasybą Helsinkyje, vėliau – Vokietijoje. Vis dėlto tapti biurokratu jam nebuvo lemta: 1864 m. Vokietijos Harco kalnuose jis atsitiktinai aplankė gamyklą, gaminančią žaliavą

popieriaus gamybai iš medienos plaušo (ligi tol pagrindinė popieriaus sudėties dalis buvo audinių pluoštas) pagal naują vietos inžinieriaus Heinricho Voelterio išrastą technologiją. F. Idestamas jau žinojo, kad popieriaus poreikis auga ir Europoje, ir Šiaurės Amerikoje, taip pat žinojo, kad tų laikų pramonė negebėjo šio poreikio patenkinti dėl vis dar didelių gamybos sąnaudų. Jam užteko proto greitai suvokti, kad medienos plaušai gali

išspręsti rinkos problemą ir tokia technologija turi akivaizdų komercinį potencialą, ypač Suomijoje, ligi šiol garsėjančioje medienos ir hidroenergijos ištekliais. Grįžęs į Suomiją, F. Idestamas atsisakė skirtos šiltos valstybinės vietelės ir išsyk užsakė iš vokiečių plaušo gamybos mašinų. 1865 m. gegužės 12 d. jam buvo suteiktas Senato leidimas pradėti medienos plaušo gamybą – tą dieną „Nokia“ bendrovė laiko savo įkūrimo diena. Pirmąją gamyklą F. Idestamas atidarė 1866 m. prie Tamerkoski upės „krioklių“ netoli Tamperės miesto. Tai, beje, nebuvo pirmoji tokio pobūdžio gamykla Suomijoje, panašią dar 1860 m. įkūrė vienas Tamperės vaistininkas, bet greitai bankrutavo. F. Idestamui sekėsi geriau: vos po poros mėnesių Tamperės laikraštis „Tampereen Sanomat“ pirmasis Suomijoje buvo išspausdintas ant jo gamykloje pagaminto popieriaus, netrukus šiuo pavyzdžiu pasekė ir kiti šalies leidiniai. F. Idestamo pagamintas popierius po metų Paryžiaus parodoje buvo apdovanotas bronzos medaliu (aukso medalį gavo paties technologijos išradėjo vokiečių inžinieriaus H. Voelterio gaminiai), ir pasaulis galutinai suvokė tokios popieriaus gamybos technologijos pranašumą. Pirmasis F. Idestamo konkurentas Suomijoje buvo vienas vaistininkas, amato jis pramoko paties įkūrėjo gamykloje ir 1868 m. įsteigė savo bendrovę. Dėl neaiškių priežasčių šis verslas traukė vaistininkus, nes

Connecting Global Competence

MEET THE GLOBAL SPORTS BUSINESS ELITE. JANUARY 26–29, 2014 AT ISPO MUNICH Discover tomorrow’s sports trends today. At ISPO MUNICH, the world’s only sports business multi-segment exhibition. Create synergistic effects, gain international contacts and benefit from a variety of training options. Up close and personal at ISPO MUNICH and 365 days per year at ispo.com SportS. BuSineSS. ConneCted.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje / Tel. +370 5 264 7377 / muenchen.lt@ahk-balt.org


žmonės

Globaliame kaime privatumo nebus Pasaulis, tarsi nepaisydamas krizių ir vis įsiplieskiančių įvairaus lygio politinių ginčų bei skandalų, juda į priekį. Mokslininkai ieško naujų energijos šaltinių, fabrikuose žmones keičia robotai, internete tirpsta privatumas, o apie naujus išradimus ir verslus sužinome beveik kasdien.

Ž

GINTAUTAS DEGUTIS

odis „inovacijos“ ribos pasikeičia bei prasiplečia, kai jai duodaseniai yra ne tik madingas, jis yra ir mas pagalys. Tačiau negalime susėsti ir nu-

investuotojų piniginių bei paramos mechanizmų raktas. Apie tai „Verslo klasė“ kalbėjosi su Robertu Madelinu, Europos Komisijos (EK) Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato direktoriumi.

Kaip, jūsų nuomone, per ateinantį dešim­ tmetį ar du pasikeis žmonių santykis su technologijomis? Kaip sakė Marcelis Proustas (1871–1922), technologijos keičia žmonių gyvenimą ir suvokimą apie pasaulį. Ši universali tiesa išliko. Kiekvieną kartą, kai žmogui duodi naują įrankį, jo pasaulis šiek tiek pasikeičia. Įrankiai lėmė ir beždžionių evoliuciją. Įrodyta, kad beždžionės suvokimo ir dėmesio

32

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

spręsti, koks ateityje bus žmogaus santykis su technologijomis. Jos tiesiog keičia mus ir mūsų pasaulį. Svarbiausia, kad suprastume technologijas ir jaustumėmės patogiai su jomis, o ne be jų. Tam reikia šviesti visuomenę, nes kol kas leidžiame, kad nežinomybės baimė siaurintų mūsų horizontą ir stabdytų progresą. Esame tos pačios beždžionės ir jei gausime naują pagalį, pasaulį matysime jau kitaip. Pastaruoju metu vienas įdomesnių įrankių yra kognityvinės – besimokančios kompiuterinės sistemos. Pažiūrėsime, kas iš to išeis. Kaip vertinate vadinamąjį „Prizmės“ skandalą ir Edwardo Snowdeno nutekin­

„Grįžtame prie kaimo, tokio globalaus kaimo realybės, kur visi viską apie tave žino“, – sako Robertas Madelinas, Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato direktorius. V ladimiro I vanovo nuotr .

Niekas neskuba investuoti į įmones, kuriose dirba tik technologai.


Globaliame kaime privatumo nebus

tą informaciją apie JAV vyriausybės vyk­ domą visuotinį sekimą? Susidaro įspū­ dis, kad ir ES institucijose tai yra opi tema. Šiuo klausimu Briuselyje vyksta rimtų diskusijų. Nuomonių daug, tačiau sprendimų dar nėra. Kai dirbau EK Prekybos generalinio direktorato vadovu ir dalyvaudavau derybose, visada darydavau prielaidą, kad mūsų draugai iš Amerikos mane šnipinėja. Tačiau yra du skirtingi dalykai: viena, kai tai vyksta aukščiausiu lygiu ir yra tik valdymo bei posėdžių saugumo užtikrinimo klausimas, ir visai kita, kai potencialiai sekamas gali būti kiekvienas planetos gyventojas. Todėl dabar, užuot bandę suvaldyti lokalų

pavojų, esame priversti kelti klausimą, ar galime sukurti tinkamas taisykles pasaulinei interneto ekonomikai valdyti, nepažeisdami žmogaus teisių, pagrindinių įstatymų. Verslui toks sekimo skandalas taip pat nepadeda. Kaip pats minėjote, „Konica Minolta“, sklaidydama vartotojų nerimą dėl privatumo debesų kompiuterijos aplinkoje, pažadėjo Europai sukurti atskirą debesį, kuris fiziškai nebūtų sujungtas su JAV infrastruktūra. Tokias kalbas apie lokalius debesis girdėjau jau prieš porą metų. Kartą Vokietijoje manęs paklausė, ką manau apie bavarišką debesį. Tąkart nusijuokiau ir pasakiau: „Kodėl norėtumėte ką nors tokio turėti, juk tai

velniškai neefektyvu.“ Tačiau dabar tai nebeskamba juokingai. Kita vertus, nereikia užsidaryti. Juk negalime sukurti interneto taisyklių ir modelių, kurie galiotų vien Europos internete. Ar tikite, kad privatumas skaitmeninia­ me pasaulyje yra įmanomas? Privatumas – reliatyvi sąvoka. Pavyzdžiui, mano močiutė tik mirus seneliui pirmą kartą gyvenime naktį praleido viena. Anksčiau ji neturėjo absoliučiai jokio privatumo, nors gyveno beveik be technologijų. Ji niekada nebuvo viena. Vaikystėje gyveno su tėvais, dalijosi lova su seserimi, vėliau – su vyru. Namuose nuolatos zujo šeimynykščiai. Vėliau mūsų tėvų ir mano karta persikėlė į

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

33


įžvalgos

>>

Šurmulys prieš tyliąją naktį

„Sunkmečiu žmonės labiau susitelkia į Kalėdų jausmą, o ne į pirkinius. „ M atton “ nuotr .

Susėdus prie Kūčių stalo, trumpam nutyla ikišventinis šurmulys – nebegirdėti prekybos centruose du mėnesius aidėjusių „Jingle Bells“, nuo žąsies svorio nebecypia prekybos vežimėlių ratukai, nebečeža į kasos aparato stalčių gulantys banknotai.

T

iems, kurie nesusigundys kinijos kelionių agentūros „taedong travel“ pasiūlymu už kiek

daugiau kaip 1 000 USD Kalėdas sutikti Šiaurės Korėjoje, šventinės vakarienės paveikslas bus tradiciškai panašus: po balta staltiese ramiai ilsisi senelės pakištas šienas, o ant staltiesės – dvylika patiekalų ir į Angliją emigravusio dėdės lauktuvės – „Marks & Spencer“ papliauškos (angl. crackers), kurių paskirties minėtoji senelė visiškai nesupranta. Vakarietiškojo vartojimo tradicijos kalakutais gula ant Kalėdų stalo ir šešiais dydžiais per didelėmis kojinėmis nusagsto židinio kraštą. Šiemet, tyrimų duomenimis, vėl ketiname sau leisti – kitaip tariant, maistui, dovanoms ir gėrimams išleisti daugiau, tačiau, svarsto specialistai, iki amerikietiškų sąskaitų dydžio ir kreditinių kortelių išklotinių ilgio mums ir per toli, ir gal visai nereikia.

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

Mamų metas Šokoladų, ant kurių pakuotės puikuojasi raudonskruostis Kalėdų Senelis ar nykštuko kepurę užsimaukšlinęs meškinas, teko matyti jau rugsėjo pradžioje. Europos prekybos centrai didžiausioms metų šventėms pradeda puoštis lapkričio pradžioje, ir, tyrimų duomenimis, tai jiems apsimoka: spalio pabaigoje ar lapkritį šventes planuoti ir dovanų ieškoti imantys vartotojai, nors turėtų būti racionalesni, iš tiesų išleidžia 14 procentų daugiau nei tie, kurie malonumą stumdytis eilėse palieka paskutinei akimirkai. Anot rinkodaros specia­listo Audriaus Savicko, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, Kalėdos šiemet prasidėjo pusantros savaitės anksčiau nei prieš penkerius metus. „Kalėdų laukti pradedame vis anksčiau. Sunku pasakyti, ar dėl to kalti prekybininkai,

Europoje vartotojas vidutiniškai Kalėdų dovanoms, maistui ir gėrimams šiemet ketina išleisti 450 eurų – 0,7 procento daugiau nei pernai.


38 Šurmulys prieš tyliąją naktį

42 Prekių ženklai 46 Pirmieji kažką sako – neaišku, ką turistai tankų fone

kasmet vis sparčiau lentynas nuklojantys kalėdinėmis prekėmis. Gali būti, kad jie tiesiog atsižvelgia į besikeičiantį vartotojų elgesį“, – mąsto pašnekovas. Kitus ikikalėdinius pokyčius ir tendencijas, žinoma, labiausiai veikia ekonomika. Suskaičiuota, kad 2012-aisiais amerikiečių šeima Kalėdoms skyrė vidutiniškai 750 dolerių ir vis tiek nesugebėjo išleisti tiek, kiek ikikriziniais 2007-aisiais, kai šventėms vidutiniškai atseikėjo 755 dolerius. „Deloitte“ atlikto tyrimo duomenimis, šiemet ir europiečiai pirmą kartą po krizės Kalėdoms ketina atriekti didesnę dalį savo pajamų. Tačiau akivaizdu, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šventėms išleidžiama kur kas mažiau.

„Europoje vartotojas vidutiniškai Kalėdų dovanoms, maistui ir gėrimams šiemet ketina išleisti 450 eurų – 0,7 procento daugiau nei pernai. Tai pirmas toks šventinių išlaidų augimas regione nuo 2008-ųjų“, – apklausos rezultatus apžvelgia „Bloomberg Businessweek“. Vis dėlto ir jausmingieji graikai, airiai, prancūzai nesirengia pamesti galvų. Pavyzdžiui, Prancūzijos vartotojai planuoja 2 procentais daugiau išleisti maistui, tačiau dovanoms skirs 2,7 procento mažiau pinigų. Viską suskaičiuoti mėgstantys rinkų apžvalgininkai sutarė, kad, be eglučių dekoro ar dovanų pakavimo popieriaus madų, ryškėja dar keletas tendencijų.

50

Meilė iš išskaičiavimo

„Tarkime, pernai viena ryškiausių tendencijų buvo reklamose atsisakyti įžymybių, kurios žmonių sąmonėje asocijuojasi su prabanga ir ne visiems prieinamu gyvenimo būdu. Taip pat populiaresnė tapo emocinė komunikacija, kurios prieš šventes ir taip niekada netrūksta. Be to, reklamas imta koncentruoti į šeimos moteris“, – vardija A. Savickas. Robas Sellersas, vartotojų rinkodaros agentūros „Dialogue“ vadovas, sutinka, kad didžiosios prekybos tinklų klientės ir prieš šventes išlieka moterys, tiksliau – mamos, tačiau, jo nuomone, svarbu suvokti, kad šiuo laikotarpiu šiek tiek kinta jų elgesys ir poreikiai. „Dažniausiai mamos sprendžia, kokių prekių ženklų ir kokios paskirties prekių

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

39


įžvalgos

Prekių ženklai kažką sako – neaišku, ką Pagalvokite, kaip renkatės lietuviškoje parduotuvėje dešrą arba pieno produktus. Ir vienų, ir kitų pagrindinių prekių ženklų yra mažiau nei dešimt, visi jie turi logotipus, kai kurie yra net vientisų spalvų ir dizaino, turi ant pakuočių užrašytus pareiškimus apie „išskirtinę kokybę“ ir „laiko patikrintas tradicijas“.

P

irkėjus pasodinus prie stalo, pažėrus ant kortelių prekių ženklų pavadinimus

bei – ant kitų kortelių – deklaruojamas jų vertybes nuo atitinkamų gamintojų pakuočių ir paprašius susieti vienus su kitais, rezultatas būtų absoliučiai akivaizdus ir nedviprasmiškas: nė vienos sąsajos nė vienas vartotojas neprisimintų. Nebent atsitiktinai pavyktų.

Neišsemiami tuščių žodžių klodai Keista, kad mažiausiai su šiuolaikine rinkodara (ir apskritai su blaiviu protu) susiję prekių ženklai būtent tų prekių kategorijų, kuriomis mes labiausiai didžiuojamės, eksportuojame ir rodome užsieniečiams: pieno, mėsos, iš dalies duonos.

42

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

ANDRIUS UŽKALNIS

O tto K ylmalos nuotr .

Nežinau, ar kada gilinatės. Turbūt ne. Paskaitykite kada pakuotes. „Natūralaus pieno tradicijos“ – koks dar būna pienas 99 procentais atvejų? Sintetinis? „Šeimos vertybės – išskirtinė kokybė ir natūralumas.“ Išskirtinė kokybė? Iš ko ir kuo išsiskiria? Nors vienas žmogus, tegu ir profesionalus ragautojas, aklai degustuodamas sugebėtų atskirti, nekalbant apie eilinius vartotojus? „Vartotojų labiausiai vertinamas dėl šviežio pieno skonio“ – kitos pieno rūšys kokios, nešviežio pieno skonio? Limonado skonio? „Natūralūs baltymai, išsaugoti naudojant unikalią gamybos technologiją“ – prašau liautis juokinus. Mūsų parduotuvių lentynose dažnai pasitaiko nenatūralūs baltymai litre pieno už tris litus? Ir kas

Miestuose ir miesteliuose bankų skyriai tampa naujaisiais orientyrais, padedančiais gyventojams nusakyti svečiams, kaip juos rasti.


Prekių ženklai kažką sako – neaišku, ką

yra unikali gamybos technologija? Niekur pasaulyje nežinoma technologija? „Rūpestinga kaip mama“ – ką? Dešra rūpestinga kaip mama, ar mėsinė, ar kas dar? „Kaip visada skanu.“ „Gero skonio tradicija.“ „Laiko patikrintas skonis.“ Žodžių lavina tęsiasi. Turėtų būti deklaruotos kokios nors vertybės, priežastys, kodėl pirkėjas renkasi vieną, o ne kitą prekių ženklą, o yra tik visiškai tušti pareiškimai, žodžių lukštas be turinio, nes jie nieko neužkabina: iš tiesų jie tik apsimeta žodžiais, nes žodžiai turi galią, o šie žodžiai jokios galios neturi. Net atskirų prekių pavadinimai yra vienodo registro, ir nors jie perduoda nuotaiką, ta nuotaika taip pat visų vienoda (kalbu apie maisto prekes). Tai svajonė apie neegzistuojančią (ir greičiausiai niekada nebuvusią) Lietuvos kaimo idilę, kur viskas daroma rankomis, mažais kiekiais ir kur kokybė bei autentiškas skonis užtikrinami daugiausia per gamintojų amžių ir patirtį: pastebėkite vaidmenų apibrėžimus su aiškiu veikėjo amžiumi: „Močiutės“, „Babytės“, „Diedelio“, „Gaspadoriaus“, „Bočių“, „Senolių“ („Kunigaikščių“, „Bajorų“ taip pat signalizuoja žilą plauką ir galbūt kiek raukšlėtą odą: jaunumas tuose pavadinimuose nefigūruoja). Kiti pavadinimai taip pat piešia ramios, erdvios, neskubrios pastoralinės Lietuvos scenografiją: „Pirkelės“, „Sodžiaus“, „Svirno“, „Klėties“. Bet visa tai visų vienoda ir niekas nesukuria išskirtinumo. Visi kalba apie tą patį. Taigi ir apie nieką, nes niekas neklauso. Šiokį tokį išskirtinumą – tiesa, prieštaringą ir atstumiantį daugelį pirkėjų – kuria nebent keistos reputacijos „Tarybinė“ prekių linija, taikanti į visiškai pramanytą, tačiau stipriai smegenyse įrėžtą mitą apie „tarybinių laikų“ prekes, kurios visos neva buvo natūralios, be priedų, ir skanios.

Ne vien dešros ir sūriai Pažvelkime į kitą pusę: finansų ir draudimo paslaugas. Nors finansų rinkoje dominuoja tai, kas korektiškai vadinama užsienio kapitalo įmonėmis, prekių ženklų padėtis nelabai kuo skiriasi nuo dešrų kimšėjų, kindziukų rūkytojų ir sūrių spaudėjų.

Visai kiti rinkodaros biudžetai, didžiulis prekių ženklų pasirodymas vartotojų akyse (čia ne tik apie tai, ką matote lentynose ir kartais žurnalų bei laikraščių reklamose, čia kalbame apie ženklus, kurie tampa miesto vaizdo dalimi) – ir nieko. Bankų ženklai ir pavadinimai sostinėje tampa miesto grafikos dalimi, nes jų pastatai didžiausi, blizgiausi, dažnai – naujoviškos ir įsimintinos architektūros. Miestuose ir miesteliuose bankų skyriai tampa naujaisiais orientyrais, padedančiais gyventojams nusakyti svečiams, kaip juos rasti: anksčiau tokie buvo tik bažnyčia, mokykla, paštas, turgus. Ir vis tiek nė vienas bankas negali pasigirti išskirtine vertybe, įsūdyta klientų galvose. Tas pats kalbant apie draudimo bendroves: tiesą pasakius, pastarosios ir Vakaruose sunkiai sukuria įtikinamą išskirtinumą, nes visos skelbia esančios pačios pigiausios, ir dažniausiai diferencijuoja savo pasiūlymą per gretutinius, palyginti mažareikšmius dalykus – klientų aptarnavimą („mūsų skambučių centrai tik mūsų šalyje“, suprask, ne Indijoje), arba užsisako vis keistesnes reklamos kampanijas, kurios vis labiau nutolsta nuo siūlomos prekės ar paslaugos.

Galima svajoti ir tuščioje vietoje Brandžiose rinkose, kuriant patrauk­ lumą bendrovių, kurios negali pasigirti niekuo, net žemiausia kaina, kuriama net ne vertybė, o išgalvotas išskirtinumas, ir tai kartais pavyksta. Vadovėliniu atveju tapo 2009 m. Britanijoje sugalvota ir prodiuserių bendrovės „Passion Pictures“ įgyvendinta neregėto paveikumo reklamos kampanija bendrovei „Compare the Market.com“. Bendrovė, kaip ir daugelis jos konkurenčių, teikia draudimo pasiūlymų gretinimo paslaugas: klientas, ieškodamas draudimo (pirmiausia – automobilio), surašo savo duomenis ne daugelyje tinklalapių, o tik viename, ir automatiškai gauna pasiūlymų iš daugelio draudikų, iš kurių išsirenka pigiausią. Visos šios bendrovės skelbia,

Where next is now! Čia pristatoma aukščiausios kokybės namų tekstilė, atitinkanti architektų bei interjero dizainerių stiliaus vizijas bei reikalavimus. Tik didžiausioje pasaulyje kontraktinėje tekstilės platformoje gali vykti specialus forumas, kuriame keičiamasi svarbiausia ir aktualiausia informacija. Tik čia „ieškoti“ akimirksniu tampa „rasta“. Išsamesnė informacija apie parodą ir bilietai išankstinio pardavimo kainomis: contact-contract.com info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 5 213 55 34

8. – 11. 1. 2014


įžvalgos

Pirmieji turistai tankų fone Karšta saulė, mėlyna jūra ir žaliuojančios palmės. Tikriausiai su tuo daugelis tapatina savo atostogas Egipto kurortuose. Žinoma, dar reikia pridėti visur besivoliojančias šiukšles ir įkyrių arabų dėmesį. Tačiau pastarieji dalykai neatbaido nuo pradžioje paminėtų.

O

RIMA AUKŠTUOLYTĖ IŠ EGIPTO

kaip reaguotumėte, jau keliaujant po Egiptą patys egiptiečiai jei jums pasiūlytų vykti į vidaus ne- neslėpdavo pykčio užsienio žiniasklaidai, ramumų krečiamą šalį, kur susirėmi- neva dėl kurios kaltės turistai nebenori mai malšinami ginklu? Nusileidome į tirštą pilką sriubą. Toks buvo pirmas jausmas nulipus lėktuvo trapu ir pastačius koją ant Egipto žemės. Spalio 19 d. buvome pirmieji turistai iš Lietuvos po kelių mėnesių pertraukos, nes dėl saugumo turizmo agentūros buvo sustabdžiusios visas keliones į šią šalį. Per tuos mėnesius užsienio spaudoje ne kartą pasirodė žinučių apie smurto prieš užsienio žurnalistes proveržius ir vietos grupių susidūrimus. Taigi daugelis bičiulių į šią kelionę žiūrėjo kaip į avantiūrą ir draugiškai linkėjo įsimesti į lagaminą šalmą. O

46

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

vykti ilsėtis į jų šalį. Dar kartą apsidairau: horizonte viskas susilieję, o tu priverstas plaukti per tą pilką dėl sausros ir dulkių masę į Hurgados oro uostą, kuriame jau susigrūdę šimtai nekantraujančių turistų. Stojame į bendrą eilę. Pirma vieta, kurioje patikrina vizą ir duoda užpildyti specialų lapelį. Vėliau tenka stoti į dar vieną eilę, besidriekiančią kaip plati upė. Aplink vaikšto vyrai ir už pinigus siūlo greičiau pereiti. Man už nugaros su šeima stovintis rusas pradeda su vienu tokiu egiptiečiu derėtis. Rusas reikalauja greito perėjimo ir mosuoja dolerių šimtine. Egiptietis aiškina,

Už bet kokį kelių eismo pažeidimą Egipte sumokėsite 150 egiptietiškų svarų (50 litų).


Pirmieji turistai tankų fone

Lazeriai ir

REKLAMA

biotechnologijos – kad pirma – pinigai, o paskui jau greitas perėjimas. Rusas nesutinka ir toliau mojuoja pinigais. Kuo viskas baigiasi, nežinau, nes atidaro antrą pasų patikrinimo punktą ir dalis žmonių perbėga į jį. Greitai visa mūsų grupė sėkmingai atsiduria už pasų kontrolės salės stiklinių durų. Jau tikimės, kad procesas paspartės, bet čia laukia dar vieni varteliai, vėl reikalauja parodyti vizą. Judame toliau, jau matome išėjimą, prie kurio stovi dar keli tikrintojai. Neaišku, pagal kokius kriterijus, bet iš kiek­v ienos grupelės jie išsirenka po asmenį, jį vedasi į šoną ir vėl tikrina. Galiausiai visapusiškai patikrinti sėdame į geltoną savo autobusiuką, kuris lydės visą mūsų kelionę Egipte.

Daugiau jokios revoliucijos „No more revolutions“, – sako man paplūdimio bare sutiktas solidus vyras, vėliau prisistatęs kaip buvusio prezidento Hosnio Mubarako patarėjas. Pasak jo, prezidentas Mubarakas buvo užtikrinęs saugumą ir dėl to kitos šalys nebijojo investuoti į Egiptą. Dabar šalyje tvyro chaosas, dėl kurio Egipto ekonomika nebeauga ir kenčia gyventojai. Iš tikrųjų nelengva suprasti, kaip sukasi šios šalies ekonominis ratas. Tačiau turistai yra vienas pagrindinių egiptiečių pragyvenimo šaltinių, o vidaus perversmams prasidėjus jis užstrigo. Mūsų gidas, koptas, dalyvavęs visuose įvykiuose, sako, kad žmonės ilgisi buvusio prezidento, nes jį pakeitęs Musulmonų brolijos lyderis Mohamedas Mursis už aną buvo gerokai blogesnis. Taigi žmonėms pasimiršo blogi H. Mubarako darbai, nors, anot mūsų gido Sameho, abu jie vienodai blogi. Šiuo metu tikriausiai labiausiai dievinamas žmogus Egipte yra kariuomenės vadas Abdelis Fatahuas al Sisi. Tiesa, čia egiptiečių nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad jis gali valdyti šalį, kiti įsitikinę, kad jis savo darbą jau atliko, todėl turi užleisti vietą kitiems lyderiams. Tiesa, paprašytieji juos išvardyti neturi ko pasiūlyti. Atrodo, apie valdžios perėmimą Egipte dar galime išgirsti ne kartą.

Lietuvos stiprybės inovacijų srityje

Gruodžio 4–6 d. Lietuvos sostinėje vyksta pirmasis Vilniaus inovacijų forumas („Innovation Drift“). Jį organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Forumo iniciatorius MITA vadovas Arūnas Karlonas sako, kad šis renginys – ne tik puiki platforma Lietuvoje pradėti diskusijas apie Europos ateitį, bet ir galimybė pademonstruoti, kokiomis inovacijomis gali pasigirti Lietuva. Šis forumas – galimybė Lietuvai sutelkti visos Europos inovacijų lyderius Vilniuje. Kuo inovacijų srityje Lietuva gali pasigirti Europai?  Lietuva turi stiprų mokslo potencialą. Šiandien turime visus instrumentus ir galimybes sukurti sistemą, kuriai esant inovacijos veiktų geriau. Lietuva šiuo metu aktyviai įgyvendina penkių integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, vadinamų slėniais, idėją. Telkiama moderni infrastruktūra, pradeda veikti šiuolaikiškos laboratorijos, dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Lietuvos ir užsienio verslas galės pasinaudoti atviros prieigos centrų paslaugomis, atlikti tyrimus, gauti patikimus rezultatus, užmegzti ryšius su mokslininkais, susipažinti su naujausiomis žiniomis ir mokslo laimėjimais.

Kuo inovacijų sektoriuje jau gali didžiuotis Lietuvos verslas? Ar jis gali konkuruoti tarptautiniu mastu? Mūsų šalies informacinių technologijų, lazerių, biotechnologijų sektoriaus įmonės kuria išskirtinius, į užsienio rinkas orientuotus produktus. Pirmiausia reikėtų paminėti Lietuvos lazerius, užimančius daugiau nei 10 proc. pasaulio mokslinių lazerių rinkos. Mūsų šalyje gaminami lazeriai eksportuojami į daugiau nei 50 valstybių. Vis dėlto mokslinių lazerių rinka nėra didelė, todėl Lietuvos lazerių įmonės sėkmingai žengia į dešimt kartų didesnę industrinių lazerių rinką, kurioje 2012-aisiais parduota ketvirtadalis Lietuvos lazerių produkcijos. Lietuvos lazerių sektoriaus produkciją vadinti vien „lazeriais“ nebūtų tikslu: tai įvairūs lazeriai, optiniai, elektroniniai, mechaniniai lazerių komponentai, mazgai ir įvairūs jų deriniai. Lietuvos biotechnologinės įmonės taip pat išsiskiria dideliu augimu, jų pajamos per penkmetį 2006–2011 m. padidėjo maždaug šešis kartus ir 2011 m. pasiekė 1,1 mlrd. litų, t. y. apie 1 proc. šalies BVP. Lietuviams biotechnologams priklauso išradimas „TevaGrastim“ – pasaulinį pripažinimą pelnę vaistai nuo vėžio. Jie yra maždaug trečdaliu pigesni, tačiau ne mažiau veiksmingi, nei kiti šiuo metu rinkoje parduodami vaistai. „Sicor Biotech“ šį vaistą jau užregistravo ir JAV rinkoje.

Vilniaus inovacijų forumas („Innovation Drift“) yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Renginys finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Informaciniai renginio partneriai – LRT ir „Delfi“. Užsak. Nr. 25170, „Reklamos vilkai“


įžvalgos

Meilė iš išskaičiavimo Senučiukas „Boeing“ pamažu leidžiasi į nedidelį, bet naują ir prašmatnų oro uostą. Tolumoje už horizonto, kur driekiasi neaprėpiama apsnigta stepė, brėkšta saulė. Šiaurėje dar spindi po nakties neišjungti gatvių žibintai ir skaisčiai žybsi raudoni dangoraižių žiburėliai – kad koks senučiukas „Boeing“ neįsirėžtų.

K

VAIDOTAS ŠERNIUS Vaidoto Šerniaus nuotr .

a z a c h s t a n o na), čia pradėjo plūsti kazachai – daugiausia sostinėje astanoje vienas po kito iš šalies pietų. Šiuo metu oficialiai mieste gydygsta nauji dangoraižiai, tiesiamos vena apie 800 tūkst. gyventojų, neoficialiai –

ilgos ir plačios gatvės (kuriose rieda iš Lietuvos importuoti automobiliai – daugiausia visureigiai), kuriamos naujos, bet neefektyvios darbo vietos, kuriose dirba rusiškai kalbantys kazachai. Dar prieš gerus 20 metų miestas buvo nežymus taškas žemėlapyje, o šiandien – tai sostinė, kelianti nuostabą ne tik stepės klajokliui, bet ir Vakarų Europos didmiesčio verslininkui ar šnipinėjančiam diplomatui iš JAV.

Iš Almatos į Astaną Sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais populiacija būsimojoje Astanoje nesiekė nė 300 tūkst. 1997 m. sostinę perkėlus iš Almatos į Akmolą (taip iki tol vadinta Asta-

50

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

apie milijoną. Priežasčių, kodėl nuspręsta perkelti sostinę, yra keletas. Oficialios versijos nuo neoficialių, bet esminių ir tikrųjų, skiriasi. Oficialiai teigiama, kad Almatoje, esančioje greta Tian Šanio ir šio kalnyno seisminės zonos, galimi pasikartojantys žemės drebėjimai, todėl sostinę reikia iškelti į saugesnę vietą, kuri kartu būtų ir geografinis šalies centras. Taip pat priduriama, kad Almata nebeturi vietos plėtrai dėl minėtojo Tian Šanio. Tokios pacifistinės oficialios versijos. Neoficia­liųjų – kur kas įtikinamesnių – priežastys politinės ir geopolitinės. Istoriškai taip susiklostė, kad Kazachstane sugyvena daugiau nei 120 skirtingų nacijų, iš kurių dvi – kazachų ir rusų – dominuoja. Di-

Prieš Kazachstano nepriklausomybę tuometiniame Celinograde daugiau nei pusė gyventojų buvo rusai, kazachai buvo nežymi mažuma.


Meilė iš išskaičiavimo

desnių konfliktų tarp šių grupių nebuvo. Tikriausiai dėl to, kad skirtingos etninės grupės gyveno skirtinguose regionuose: rusai ir tremtiniai iš Europos bei jų palikuonys daugiausia gyveno šalies šiaurėje, o kazachai ir atvykėliai iš gretimų Vidurio Azijos šalių laikėsi šalies pietuose. Kitaip tariant, šalyje buvo pasidalijimas tarp šiaurės ir pietų. Šiaurėje dominavo rusai, pietuose – kazachai. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, siekdamas užbėgti įvykiams už akių ir pažaboti galimus neramumus tarp etninių grupių, nutarė perkelti sostinę į šiaurę, arčiau sienos su Rusija. Prieš Kazachstano nepriklausomybę tuometiniame Celinograde (sovietinis Astanos vardas) daugiau nei pusė gyventojų buvo rusai, kazachai buvo nežymi mažuma. Šiandien padėtis kitokia. Kazachai dominuoja, o rusai pamažu traukia atgal į tėvynę arba taikstosi su nykstančiomis galiomis. Nors pats N. Nazarbajevas rusiškai kalba kur kas geriau nei kazachiškai, o oficialioji rusų kalba populiaresnė už nacionalinę kazachų, pastaruosius keliolika metų šalyje vykdoma nacionalistinė politika, kai patys aukščiausi postai skiriami tik etniniams kazachams ir tik padėjėjų pareigos suteikiamos patyrusiems rusams. Šia politika siekiama išstumti rusus iš tradicinių jų valdų, bandoma išvengti galimų etninių neramumų ir skatinamas kazachų etnosas šalies šiaurėje. Kita vertus, tai tik viena medalio pusė.

Geopolitikoje – kaip sporte. Kaip nepasirinksi varžovo, taip nepasirinksi ir geografinės šalies padėties, o kartu ir potencialių varžovų. Devinta didžiausia plotu valstybė pasaulyje ribojasi su penkiomis kaimynėmis, iš kurių net dvi yra galingos milžinės: Rusija ir Kinija. Kazachstanas – jauna valstybė, neturinti senos istorinės valstybiškumo tradicijos, todėl sunku kalbėti apie šalies siekius dominuoti žemyne ar turėti aiškius geopolitinius tikslus kaimynių atžvilgiu (žinoma, norėti galima, bet norai ne visada sutampa su galimybėmis), todėl ir Rusija (tradiciškai), ir Kinija (įgijusi ekonominį pagreitį) siekia šokdinti Astaną pagal savo dūdelę. Tačiau didesnę geopolitinę grėsmę ilguoju laikotarpiu kelia Pekinas, o ne Maskva. Vidurio Azija yra specifinis regionas, kuriame jaučiamas vandens stygius, todėl valstybėms kaimynėms būtina bendradarbiauti dėl nuosaikaus vandens naudojimo. Kazachstaną maitina upės, kurių ištakos – Kinijoje: Ili ir Irtyšiaus upės – dvi svarbiausios, aprūpinančios vandeniu net keturias Kazachstano apskritis – tai daugiau kaip 30 procentų populiacijos. Ili ir Irtyšius svarbūs Sindziango regionui, kurį Pekinas siekia industrializuoti ir taip didinti kinų-hanų populiaciją istorinėse kazachų žemėse. Jeigu Kinija imtųsi radikalių priemonių, neatsižvelgdama į tarptautinės teisės normas ar dvišalius susitarimus, kurie nėra iki galo sutarti, ir mažintų vandens kiekį Kazachstanui, Balkašo ežerą ištiktų Aralo jūros likimas.

Vykdydamas daugiavektorę politiką Kazachstanas turėtų laviruoti ir pataikauti Pekinui, o štai dalyvaujant strateginiuose projektuose su Rusija Astanos balso svarba derybose su Kinija natūraliai išauga. Kinijos baimė nėra atsitiktinė. Pavyzdžiui, sovietinis laikotarpis Kazachstane suvokiamas kaip pozityvus reiškinys šalies plėtrai (Pergalės diena – gegužės 9-oji – nacionalinė šventė, kai džiaugiasi ne tik nuo sovietinių medalių sulinkę veteranai, bet ir jaunoji karta), simpatijos „imperijai“ jaučiamos ganėtinai stipriai. O Kinija suprantama kaip savotiška okupantė. Minėtoje kazachų istorinėje Sindziango provincijoje Pekinas vykdo politiką, nukreiptą prieš etninius teritorijos šeimininkus uigūrus (uigūrai kazachams – tarsi mums broliukai latviai) ir kazachus, ir tai, aišku, kelia nerimą Kazachstano politiniam elitui. Net po Pekino kolonizacijos politikos Sindziango provincijoje, kai buvo atkeldinta beveik 9 mln. kinų, dabar regione yra beveik 10 proc. kazachų. Kitaip tariant, kultūriniu, etniniu ir politiniu atžvilgiu kinai suvokiami kaip imperialistai, o štai rusai, nors mėgsta pasišiaušti, bet vis arčiau sielos. Todėl ir sostinė turėtų būti arčiau strateginio partnerio bei toliau nuo imperialistų iš Rytų.

Eurazijos šalininkas Bijodamas Kinijos ekspansijos prezidentas linkęs artimai bičiuliautis su Kremliumi. Kazachstanas yra vienintelė valstybė, kuri savo noru vykdo realią ekonominę, politinę

VADOVŲ MAGISTRANTŪRA Ų PAMATYKITE SAVO VERSLA Ų AKIMIS Ų VADOVU GERIAUSIU

PRIĖMIMAS VYKSTA IKI 2014 m. sausio 30 d. www.ism.lt/priemimasvadovams | executiveschool@ism.lt


ENERGIJOS TRŪKSTA,

INVESTUOTI

NEAPSIMOKA

Subsidijos iškastiniams energijos ištekliams 2012 m. sudarė net 544 milijardus dolerių. „ B loomber g “ nuotr .

tema RYTAS STASELIS

Subsidijomis iškraipytoje rinkoje vartotojus 2014-aisiais krės nestabilumo drugys ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

58

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013


inf.

Didžiausią reikšmę 2014 m. energijos kainoms Lietuvoje turintys veiksniai

„Litgas“ sutartys dėl suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo Beveik nekelia abejonių, kad UAB „Litgas“ (LG), antrinei kontroliuojančiosios „Lietuvos energijos“ įmonės bendrovei, bus suteiktas SkGD terminalo Klaipėdoje operatorės statusas. Iki 2014 m. II ketvirčio pabaigos LG turi pasirašyti tiekimo sutartis, kurios užtikrintų mažiausio komercinei terminalo veiklai reikalingo dujų kiekio – 540 mln. kubinių metrų – tiekimą nuo 2015 m. pradžios. Kainodaros principai (naftos produktų, kurios nors Vakarų Europos SkGD biržos arba išvestinis kelių rodiklių derinys, sąlygos „imk arba mokėk“) ir kainos rodikliai darys įtaką ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių dujų kainoms. Tikėtina, kad jos bus mažesnės nei dabartinės vidutinės, už kurias Lietuvos licencijuotieji tiekėjai šiuo metu perka iš „Gazprom“ (1 285 Lt už 1 000 kubinių metrų).

Naujos „Gazprom“ sutartys su licencijuotaisiais Lietuvos tiekėjais 2015 m. baigiasi prieš dešimtmetį pasirašyta AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Gazprom“ dujų tiekimo sutartis, ir Rusijos dujų eksporto monopolininkė greičiausiai neskubės sudaryti naujų arba bent jau apibrėžti pagrindinių jų parametrų. Lauks, kol paaiškės, už kokią kainą Lietuvos vartotojai galės įsigyti per SkGD terminalą tiekiamų dujų. Mažesnė tikimybė, kad, Lietuvoje mažėjant suvartojamų dujų kiekiui, pertvarkys savo klientų tinklą ir tiekimo principus. Antra vertus, „Gazprom“ stebės, kuo baigsis Europos Komisijos tyrimas dėl galimai neteisėtos verslo praktikos ES vidaus rinkoje. Paskelbus tyrimo išvadas, EK ketina reikalauti, kad „Gazprom“ dujas tiektų vienoda kaina visiems ES didmenininkams ir keistų kainos priklausomybę nuo naftos krepšelio kuriuo nors kitu principu: kainodarą susietų su kuriuo nors Europos rodikliu – Vokietijos BAFA indekso arba išvestiniais kelių biržų ir neatidėliotinų sandorių rinkos rodikliais.

the show Parodos „Ambiente“ lankytojai atranda plataus vartojimo prekių pasaulį. Atranda progas. Galimybes. Pasaulines tendencijas, kurias pristato daugiau kaip 4700 dalyvių. Jie apsilanko ten, kur gausu šviežių idėjų ir veriasi nauji verslo horizontai. Jie aplanko ateitį. Kada šioje parodoje apsilankysite jūs? Papildoma informacija ir bilietai išankstinėmis kainomis ambiente.messefrankfurt.com info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 5 213 55 34

7. – 11. 2. 2014

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų pralaidumo formulė 2013 m. kovą trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių – AB „Litgrid“ (Lietuva), „Augstsprieguma Tīkls“ (Latvija) ir „Elering“ (Estija) – pasirašytas susitarimas dėl elektros srautų valdymo turėjo sudėti tvarkos pagrindus. Tačiau sukėlė prekybos elektra netvarką: šokinėjant kainoms, biržoje nuostolių patyrė elektros tiekėjai. Artimiausiu metu šios netvarkos pasekmes pajus ir stambieji elektros vartotojai. 19 milijonų litų nuostolių patyrusios AB „Inter RAO Lietuva“ atstovai neoficialiai užsimena, kad toli gražu ne visiems savo buvusiems klientams siūlo pasirašyti naujas metų trukmės sutartis, nes negali užtikrinti tiekimo kainų stabilumo. „Orlen Lietuva“ – viena didžiausių elektros vartotojų ir buvusi „Inter RAO Lietuva“ klientė – 2013 m. lapkritį dar neturėjo 2014 m. elektros tiekimo sutarties. Metų pabaigoje Baltijos šalių operatoriai ir gamintojai vėl derasi ir ieško tokių valdymo algoritmų, kurie labiau atitiktų visų susitarimo signatarų interesus. Tačiau nebūtinai susitarimas bus pasiektas greitai. Kita vertus, pradeda veikti antroji Estijos ir Suomijos jungties linija, kuri galėtų padidinti pigesnės elektros srautus į Baltijos šalis iš „Nord Pool Spot“ Suomijos zonos. Tačiau Lietuvos vartotojai to efekto gali nepajusti dėl riboto pralaidumo jungties tarp Latvijos ir Estijos.

ė šalis-partner

Japonija 14 Ambiente 20


visuomenė

>>

Žemaitis prie Indijos vartų Jei pažvelgsite į dabartinio Afganistano žemėlapį, šalies rytuose pamatysite keistą ataugą, visiškai nelogišką, vietomis vos keliolikos kilometrų pločio bei daugiau kaip 200 km ilgio, įkištą tarp Kinijos, Pakistano (buvusi Britų Indija) ir Tadžikistano (buvusi Rusijos imperija).

T

ai vadinamasis vachano

koridorius (Vakhan corridor). Šio geogra-

finio kazuso atsiradimą didžia dalimi lėmė vieno žemaičio veiksmai XIX a. pabaigoje. Nugriuvote nuo kėdės, negalite atsikelti ir netikite manimi? Kaip gali ką nors ryškaus nuveikti žemaitis Afganistane ir dar XIX a. pabaigoje? Ką gi, papasakosiu istoriją lėtai ir nuo pradžių... Tai bus pasakojimas apie dar vieną priešininkų porą iš Didžiojo žaidimo laikų: Bronislovas Grombčevskis (1855–1926), gimęs Kaunatavos dvare, netoli Telšių, ir Francisas Younghusbandas (1863–1942), britų agentas Vidurio Azijoje. Didysis žaidimas – XIX a. Vidurio Azijoje vykęs Rusijos ir Britanijos imperijų susirėmimas dėl įtakos ir teritorijų. Iš esmės Rusijos

66

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

REGIMANTAS DIMA

tikslas buvo pasiekti Britų Indiją, britų liūto tikslas buvo apginti Indiją nuo Šiaurės meškos. Iki XIX a. pabaigos Rusija smarkiai pasistūmėjo per Vidurio Aziją Indijos sienos link. Dvi imperijas skyrė tik Afganistanas, neištirtas Pamyro kalnynas ir kelios mažos kalnų kunigaikštystės palei šiaurinę Britų Indijos sieną. Didžiajame žaidime dalyvavo daugybė gabių vyrų iš abiejų imperijų.

Karinės karjeros pradžia Bronislovo tėvas dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo ištremtas į Sibirą, šeimos dvarelis buvo caro valdžios konfiskuotas, tačiau sūnus sąmoningai pasirinko karinę karjerą Rusijos imperijoje. Mano galva, pagrindinis tokio apsisprendimo motyvas buvo sunki finansinė šeimos padėtis. Po karybos mokslų jau-

1. Bronislovo

Grombčevskio paskatinta Rusijos vadovybė atkreipė dėmesį į Pamyrą.

„ Wiki p edia“ nuotr .

2.

Iš britų pusės žemaičiui Bronislovui Grombčevskiui oponavo Francisas Younghusbandas. „ Wiki p edia“ nuotr .

Didysis žaidimas – XIX a. Vidurio Azijoje vykęs Rusijos ir Britanijos imperijų susirėmimas dėl įtakos ir teritorijų.


66 Žemaitis prie Indijos vartų

72 Tauta atsitiesia žmoguje

1

nuolis pasuko į Turkestaną, nes ten, visą laiką kunkuliuojančiame imperijos pakraščio katile, buvo daromos greitos karjeros. B. Grombčevskis tarnavo pas garsųjį rusų karų Balkanuose ir Azijoje didvyrį generolą Michailą Skobelevą. Iki 40 metų gyveno apylaisvį poručiko gyvenimą. Būta šiek tiek karo veiksmų užimant kokį Samarkandą... Bet keturiasdešimties sulaukęs ir vis dar poručikas susizgribo daryti karjerą, tapo atsakingas už vietinius politinius ir žvalgybos reikalus – valdininku ypatingiems pavedimams prie Ferganos gubernatoriaus. Mūsų herojus, kaip ir kitas tokios pat slaptos profesijos žemaitis Jonas Vitkevičius (žr. „Verslo klasė“, 2013 m. rugsėjis), mokėjo daug vietos kalbų, buvo aukšto ūgio ir galingo kūno sudėjimo, mėgo naudoti naujausią XIX a. techniką. Barometras, fotoaparatas, aukštimatis – naujojo amžiaus žvalgo kasdieniai įrankiai. Kaip ypatingas valdininkas (šnipą galima ir taip gražiai pavadinti), jis tyrinėjo gretimosios Kašgarijos (o tai jau Kinija) teritoriją. Beje, juokinga detalė. Ten tyrėjui buvo parodyti kinų armijos kovos be ginklų grupiniai veiksmai, kad rusų meška įvertintų kinų armijos jėgą. Bet žmogui, dalyvavusiam durtuvų kautynėse, tie grupiniai kinų šuoliukai ir mojavimai rankomis bei kojomis kėlė tik juoką.

2

Peterburgo geografijos draugija, aukštuomenė (ko gero, ir generalinis štabas) buvo susižavėję tiriamuoju B. Grombčevskio darbu. Paskaitos Maskvoje ir Peterburge. Medaliai. Visas Peterburgas kvietėsi į svečius tyrėją, net būsimasis imperatorius Nikolajus II susižavėjo B. Grombčevskio ekspedicijomis ir jau asmeniškai finansavo kitas rizikingas tyrėjo keliones.

Remia imperatoriškoji šeima Rodos, net tiesioginiu caro Aleksandro III nurodymu „kuo skaudžiau įkąsti Anglijai“

B. Grombčevskis atliko slaptą operaciją Afganistane, paskatindamas 1888 m. Ischak-chano sukilimą Šiaurės Afganistane. Per metus, prabėgusius nuo kito žemaičio – J. Vitkevičiaus laikų, Afganistanas po kelių karų pateko britų įtakon. Toks sukilimas buvo skaudus įkandimas britams. Vyko žiaurios pjautynės. Sukilimas slopo. B. Grombčevskis aistringai reikalavo nors poros pabūklų ir nors šimto Berdano sistemos šautuvų padėti sukilėliams. Tačiau (kaip dažniausiai būdavo) Rusijos imperatorius apsiribojo įkandimais ir nesi-

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

67


laisvalaikis

>>

Menas ir politika Menininkai politikus mato kaip dirbtines šypsenas virš brangių kostiumų, vis mėginančias nurėžti pinigų, skirtų kultūrai finansuoti. Politikams atrodo įtartinas menininkų polinkis gyventi ir dirbti kitaip nei dauguma padorių piliečių, migloti jų gyvenimo tikslai ir polinkis šokiruoti.

T

ik neapsižiūrėk ir jau prikuria ką netinkamo, kaip tas čekų

menininkas Davidas Černas, prieš 4 metus sukūręs Europos Sąjungos šalių mozaiką, kurioje Bulgarija pavaizduota kaip tualetas, Prancūzijos simboliu tapo streikas, o Didžiosios Britanijos (ES skeptikų) apskritai nebuvo. Kokia gėda valstybei ir papildomas darbo krūvis atsiprašinėjantiems ambasadoriams! Nuvilnijus skandalui, menininkas atsiprašė už nedidelę klastą (neparodyta valdžios atstovams mozaika buvo iškabinta Briuselyje) ir tikina tik norėjęs pasižiūrėti, ar Europa moka iš savęs pasijuokti. Ir vėl susidūrė du visiškai skirtingi pasauliai – menas ir politika. Vis dėlto jie neatsiejami, menininkai ir politikai daug panašesni vienas į kitą, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ

A u š ros B arysienės nuotr .

Taip, menininkui negalioja aprangos kodas, kurio griežtai laikosi politikas. Gali būti, kad jo spintoje net nėra to reikiamo juodo, pilko ar šviesaus kostiumo, nes jis tiesiog neturi pinigų, kurių politikas būtinai turi. Menininkas be kostiumo gali pasirodyti vakarėlyje lengvai išgėręs, flirtuoti su svetimomis žmonomis ir draugiškai plekšnoti politikui per brangiu audiniu aptemptą petį. Politikas taip elgtis negali, nebent užmirštų apie nuolat artėjančius rinkimus. Smagu stebėti viename viešame renginyje besisukiojančius šių skirtingų sričių atstovus. Kokių gi panašumų gali būti tarp nerūpestingo menininko ir tvarka švytinčio politiko? Pirmiausia jie abu yra įsitikinę esantys nepakeičiami. Abu tiksliai žino, kad niekas kitas nepadarys geriau, ir tuo įtikina aplinkinius.

78 Menas ir politika

Luciano Freudo paveikslas „Pašalpų prižiūrėtoja miega“ aukcione „Christie’s“. „ R euters “ nuotr .

Žaisdami mes apčiupinėjame tikrovę ir jai užgriuvus galime būti pasiruošę.


82 Lėtas gyvenimas po žydryne

86 Žaliųjų transportas kasdien

Ir menininko, ir politiko sėkmė priklauso nuo to, kiek patinka žmonėms. Skiriasi tik strategija, nors pastaruoju metu ji panašėja. Geras pavyzdys – Vilniaus mero Artūro Zuoko performansas su šarvuočiu, užvažiavusiu ant pastatytos ne vietoje mašinos. Žinoma, jei tai būtų meninis projektas, kritikai raukytų nosis dėl pernelyg tiesmukos schemos ir žinutės, tačiau meninės strategijos šiame politiko savireklaminiame veiksme yra – jis metaforiškas, vizualus, paveikus. Ir buvęs Bogotos miesto meras Antanas Mockus teigia socialiniams projektams naudojęs menines strategijas. Ką jau kalbėti apie rinkimų kampanijas, kurių įtempto siužeto scenarijai ir ryškūs veikėjų charakteriai pranoksta Holivudo produkciją! Tie-

92 Kai tėtis pjausto antį

sa, anksčiau nuo tokių projektų neatsiejamus menininkus jau seniai pakeitė kūrybingi viešųjų ryšių, įvaizdžio formavimo, rinkodaros ir panašių sričių atstovai. O juk dar visai neseniai menininkai buvo svarbūs žmonės valdančiųjų gyvenime ir karjeroje, kaip ir politikai buvo vieni svarbiausių ir mėgstamiausių menininkų užsakovų.

Menas – kaip propagandos priemonė Nuo Renesanso laikų geriausiems menininkams leidžiama daugiau nei paprastiems mirtingiesiems. Michelangelo, išsigandęs artėjančios priešo kariuomenės, metė Florencijos miesto užsakytą fortifikacinių įrenginių atnaujinimą, susikrovė daiktus, gautą

96

Tinklas. Kinas. Technika

už darbą avansą ir skubiai pabėgo. Žinoma, jį greitai pagavo, grąžino prie nebaigtų darbų, tačiau nebaudė: poelgį miesto valdžia traktavo kaip dar vieną kaprizingo menininko impulsyvumo blyksnį. Meno ir politikos santykiai puikiai klostėsi ir vėlesniais amžiais. Geriausiųjų baroko menininkų dirbtuvėse dirbta ne prasčiau nei šiandienėse reklamos agentūrose artėjant rinkimų maratonui: buvo dailinamos herojų figūros, ieškoma išraiškingiausio rakurso ir įtikinamiausių pozų, koreguojamos biografijos, išryškinant norimus bruožus. Rubensas (šalia tapybos ir pats sėkmingai dirbęs diplomatu) sukūrė 24 paveikslų ciklą apie Prancūzijos karaliaus Henrio IV žmoną Mariją Mediči. Štai jos didingas gimimas, štai ji mokosi, padedama Apolono, Atėnės ir Hermio, štai orios vestuvės (kuriose jaunikis karalius Henris IV nedalyvavo, nes neturėjo laiko), štai gimsta pirmasis Marijos sūnus Liudvikas XIII, paveikslas alsuoja didinga ramybe ir taika, o karalienė vaizduojama kaip Minerva. Paskui iliustruojami svarbiausi šalies ir karališkosios šeimos įvykiai, o paskutinis paveikslas – „Tiesos triumfas“ – karalienę ir jos sūnų Liudviką XIII vaizduoja debesyse. Meno propagandos galia sumaniai naudojosi Anglijos karalius Karolis I. Jo bendradarbiavimas su tapytoju Anthony van Dycku galiausiai neišgelbėjo nuo ešafoto, tačiau stipriai pagerino žemaūgio neišvaizdaus karaliaus įvaizdį. Tapytojui teko gerokai paplušėti, kad portretuose karalius neprarastų būdingų bruožų ir kartu atrodytų didingai ir elegantiškai. A. Van Dyckas tapė dešimtis karaliaus portretų, dalis jų buvo dovanojama kitiems monarchams ir taip formuojami karaliaus bei Anglijos įvaizdžiai. Savo įvaizdžiu meno kūriniuose kruopščiai rūpinosi ir Napoleonas. Garsaus neoklasicizmo tapytojo, aktyvaus Prancūzijos revoliucijos dalyvio Jacques'o Louiso Davido atvirai propagandiniame paveiksle, vaizduojančiame Napoleoną, besikeliantį per Alpes, matome karvedį ant piestu stovinčio žirgo, nors iš tikrųjų jis jojo ištvermingu mulu. Laikui bėgant suprantama, kad įtikinama propaganda negali būti perdėta: tas pats Napoleonas uždraudė viešai rodyti garsaus italų skulptoriaus Antonio Canovos sukurtą statulą, kurioje atletiškas

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

79


laisvalaikis

Lėtas gyvenimas po žydryne

1.

Didžiausia romėniška Provanso įžymybė – romėniškas Gardo akvedukas, vaizduojamas ir ant 5 eurų banknoto.

2.

Kai kelionės vadovė paprašė visų į Prancūziją vykstančių pirmą kartą pakelti ranką ir autobuse išdygo rankų miškas, ji sudejavo: „Pradėti pažintį su Prancūzija nuo Provanso? O, Viešpatie…“

M

Čia ruošiama nuga.

3.

Kaip votus Marselio bažnyčiose žmonės dovanoja paveikslus marinistine tema.

ELĖ PRANAITYTĖ E lės Pranaitytės nuotr .

es suklu- kelionės vadovė pasakojo, kaip nemokantys some – kuo gi tas provansas toks ne- prancūziškai lietuviai turistai bandė užsisakyti tikęs? Tikrai, dauguma keliautojų pažintį sraigių: jie užsidėję kuprines ropinėjo po resto-

su Prancūzija pradeda nuo Paryžiaus. Pati esu iš „kolekcionuojančių sostines“ keliautojų, tačiau didžiąsias sostines vienija tai, kad jos tapo kultūrų katilais – paryžiečio menininko, kramsnojančio ką tik iškeptą bagetę, vaizdą keičia skara visą galvą apsimūturiavusios moterys, kas keliasdešimt metrų gulinčios kniūbsčios Eliziejaus laukuose priešais dubenėlį išmaldai. Su viena ir ta mokykloje silpnai pramokta užsienio kalba Prancūzijoje toli nenuvažiuosi ir nori nenori, o teks išmokti bent elementariausių frazių prancūziškai. Visada patariama pasisveikinti prancūziškai ir paklausti, ar kitas asmuo kalba angliškai – tai maldelė, kurią turistai iškala atmintinai dar autobuse, nors dabar jau didesniuose miestuose parduotuvių vitrinose pasirodo užrašų, kad personalas kalba rusiškai. Ankstesnėje kelionėje į Prancūziją

82

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

raną, vaizduodami sraiges aptarnaujančiam personalui, kuris stovėjo apstulbęs ir vis tiek nesuprato, ko šie nori. Visa laimė, kad Provanse tokia bėda neištiks – ten sraigės nevalgomos dideliais kiekais, nes Provanso virtuvė – visiškai kitokia (o ir baklažaną pavaizduoti – vienas juokas). Po Prancūziją daug keliauja patys prancūzai. Pavažiavę kelis šimtus kilometrų, jie atsiduria kitame regione, kur klimatas, maistas, vynas, architektūra, viskas viskas kitaip nei namie, net pomidorai iš vietos turgelio bus kitokio skonio. Jiems čia – ne blogesnis užsienis nei Londonas ar Roma.

Vėjas žydrame danguje Provanso regiono rykštė (o kartu ir Dievo dovana) yra mistralis. Tai vėjas, galintis pasiekti devyniasdešimties kilometrų per valandą greitį ir, kaip vietiniai sako, „gali asilui ausis

Provansas prie Prancūzijos karūnos buvo prijungtas tik XV a.


Lėtas gyvenimas po žydryne

3

nuplėšti“. Ne veltui tradicinėse Provanso prakartėlėse paplitusi figūrėlė vaizduojanti vyrą, laikantį savo skrybėlę. Kita vertus, šis vėjas išvalo padangę iki žydrumo taip, kad Provansas džiaugiasi daugiau kaip trim šimtais saulėtų dienų per metus. Provanso regio­ nas garsėja rožiniais vynais, apie kuriuos sutikti pažįstami keliautojai sąžiningai prisipažino: „Not very much like wine at all.“ Tačiau, palyginti su baltojo ar raudonojo vyno eksportu iš Prancūzijos, rožinio vyno eksportuojama mažiausiai dėl žmogiškos priežasties: jis beveik visas išgeriamas regione, kuriame spaudžiamas. Provansas prie Prancūzijos karūnos buvo prijungtas tik XV a. Kokie yra regionų ir sostinės gyventojų santykiai, leidžia suprasti toks anekdotas: paryžietis vasarą atvyko atostogauti į Provansą, bet negalėdavo išsimiegoti, nes cikados kėlė kurtinamą triukšmą. Cikada – tikra Provanso gyventoja, tik skirtumas toks, kad jos už triukšmavimą neapskųsi policijai. Vargšas paryžietis vis dėlto ryžosi ieškoti teisybės ir pasiskundė 1 miestelio seniūnui – kodėl valdžia nežiūri tvarkos? Seniūnas atsiprašė ir pažadėjo šią bėdą išspręsti per 24 valandas. Cikados nurimo, ir laimingas paryžietis grįžo namo. Iš tiesų tai tiesiog cikadų sezonas baigėsi. Provanso parduotuvėlėse cikadų rasite visur – ant molinių dubenėlių, virtuvinių rankšluosčių, atvirukų ar muilo. Dar labai įdomu pasivaikščioti turguose, kur levandos, Provanso žolelės, alyvuogės, aliejai, pastis, saulėje džiovinti pomidorai, užtepėlės, melionai, braškės, nugos ir daugybė kitų gėrybių laužia stalus. Labai apsidžiaugti saldžiabalsiu kvietimu ragauti ir net atsilaisvinti kelnių diržą, kad daugiau tilptų, neverta: ragauti čia yra pirmas žingsnis į pirkimą, todėl nieko neperkančius turistus pardavėjai greitai ir nebemandagiai guja šalin.

2

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

83


laisvalaikis

Žaliųjų transportas kasdien

1. Salonas –

solidus, tačiau nestokoja žaismingumo.

2.

Ateities degalai – elektra, skelbia automobilininkai, automobilių gamintojai ir net politikai. Elektromobilius vis lengviau pastebėti tarp vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių. Kodėl gi nepabandžius populiariausio – „Nissan LEAF“.

E

86

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

3. „Nissan LEAF“ –

bene vienintelis elektromobilis, galintis lygintis su įprastais kompaktinės klasės hečbekais.

EGIDIJUS BABELIS E g idijaus B abelio nuotr .

lektromobiliai iš vairo sėdintys žymūs veidai, neabejingi ekolotiesų nėra naujiena. Dar automobiliz- gijai. mo aušroje, XIX ir XX a. sandūroje ir pačioje praėjusio amžiaus pradžioje, didžioji dalis transporto priemonių buvo varomos elektra. Tačiau tai truko neilgai – jau antrajame dešimtmetyje pradėjus efektyviau iš žemės gelmių išgauti naftą, gerokai atpigo benzinas. Tai su oligarchų pagalba lėmė, kad vidaus degimo varikliai nukonkuravo elektrinius. Ilgam. Beveik šimtmečiui. Per pastaruosius trisdešimt metų buvo daug bandymų kurti elektromobilius, tačiau visi patirdavo fiasko. Spėju, net nesate girdėję apie „General Motors“ kūrinį EV1. Per ketverius gamybos metus buvo parduota vos 1 000 šių modelių. Prieš dešimtmetį Didžiosios Britanijos rinką bandė užkariauti indiškas „GWiz“ plastmasės gabalas. Velniškai brangus, bjaurus, mažas, niekam tikęs automobiliukas sulaukė tik pajuokos. Situaciją gelbėjo prie

Elektros pavara neturėtų kelti bėdų: variklyje vos viena judanti detalė, o akumuliatoriai turėtų atlaikyti bent 150 tūkst. km.

Vis dėlto pastaruoju metu pasaulis pradėjo intensyviai „žaliuoti“. Grįžo į madą ir elektromobiliai. Tokius projektus pradėjus plėtoti didiesiems automobilių koncernams, pagaliau atsirado padorių transporto priemonių, varomų elektra. Viena iš jų – „Nissan LEAF“. Modelis nėra naujas, gaminamas jau trečius metus. Per tą laiką pasaulyje parduota net 60 tūkst. vienetų. Daug, žinant, kad iš viso per šį laiką pasaulyje nupirkta 175 tūkst. elektromobilių. Kodėl juo susidomėjau dabar? Yra dvi priežastys: jis visai neseniai buvo atnaujintas ir šių metų pabaigoje juo bus pradėta oficialiai prekiauti Lietuvos rinkoje.

Elektros ypatumai Pokyčiai, palyginti su senuoju modeliu, nedideli, tačiau pagerino esmines elektromobilio savybes. Tai padidintas nuvažiuojamas atstu-

100 km šiuo automobiliu nuvažiuosite pigiau nei bet kokiu viešuoju transportu.


Žaliųjų transportas kasdien

1

2

įkrovimu leis nuvažiuoti 199 km atstumą. Nesikuklinsiu – pagerinčiau šį rezultatą. Važiuodamas „Eko“ režimu užsižaidžiau. Pastebėjau, kad daugiau laiko žiūrėjau į prietaisų skydelį nei į kelią. Auginau ten virtualias eglutes, esant progai, bandžiau regeneruoti kuo daugiau energijos ir stebėjau skaičiukus – riedėdamas nuo kalno bandydavau susigrąžinti važiuojant įkalne prarastą energiją, trumpai tariant, ir savyje buvau įjungęs ekonominį režimą. Pavyko. Prietaisų skydelyje rodomas likęs kilometražas tirpo beveik perpus lėčiau, nei augo nuvažiuoti kilometrai. Net pats nesitikėjau, kad toks flegmatiškas važiavimas taip užkabins.

Netikėta energija

mas ir sutrumpintas krovimo laikas. Tai jie padarė patobulinę aerodinamiką, elektrinės pavaros sistemą, įrengę ypač veiksmingas ir mažai energijos vartojančias kondicionavimo ir garso sistemas. Neapsieita ir be svorio mažinimo dietos. Nuobodūs dalykai. Senuoju LEAF esu važiavęs viename slalome Lietuvos žurnalistų autoklubo rengiamose „Ledo karaliaus“ varžybose. Prie vairo sėdėjau trumpai, na ir rūpėjo ne pats automobilis, o kuo tikslesnis vairavimas ir sekundės, sugaištos trasoje. Taigi nesidroviu sakyti, kad tai mano pirmoji pažintis su elektromobiliu, tačiau ne su elektros pavara, kuri pirmą kartą kiek glumino modelyje „Toyota Prius“. Įsėdi į automobilį, paspaudi užvedimo mygtuką, įsižiebia lemputė. Ką

Kiti nauji automobiliai pripratino, kad ekologiškas režimas nelabai veikia važiavimą. Nesitikėjau ir čia ko nors įspūdingo išjungęs „Eko“ režimą, tik kiek gyvesnio variklio 3 darbo. dabar daryti? – susimąstai. Spaudi akceleraVos spustelėjus mygtuką ant vairo, LEAF toriaus paminą, automobilis be garso pra- dinamika pribloškė. Galva nuo pagreičio deda judėti. Pamenu, buvo keista. lengvai atsitrenkė į sėdynės atlošą. Po šimts „Nissan LEAF“ padėtis tokia pati, tik tai perkūnų, net akys išsipūtė pradėjus kaip pro jau nebestebina. Paspaudus užvedimo myg- stovinčius skrieti pro kitus eismo dalyvius. tuką, čia dar kažkokia japoniško skambesio Automobilis visiškai pasikeitė. Reakcija į melodija sugroja antrinant sinchronizuo- kiekvieną prisilietimą prie akceleratoriaus – tam švieselių žybsėjimui. Šypteliu. žaibiška. Įspūdį dar sustiprino visiška tyla „Eko“ režimu automobilis ramiai pajuda salone ir jokio garso iš variklio skyriaus. iš vietos. Taip pat jis ir važiuoja, kartais su- Tiesa, pravėrus langus, kai aplink tylu, galidarydamas vangoko automobilio įspūdį. ma išgirsti elektros variklio švilpimą. Norint neatsilikti nuo eismo srauto, greičio Pasižiūrėjęs į skaičius, nesitikėtum tokios paminą reikia spausti stipriau, tačiau jo ga- dinamikos – arbūzo dydžio elektros motolios visiškai pakanka, kad nesulauktumėte ras pasiekia 81 kW galią, tai – 110 AG ekvipiktų iš paskos važiuojančių vairuotojų gar- valentas. Sukimo momentas taip pat ne ką so signalų. Tokiu režimu 24 kWh talpos didesnis nei vidutinio turbininio dyzelinio baterija, kaip skelbia gamintojai, vienu variklio – 280 Nm. Magiškas pats elektros

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

87


VERSLAS2014

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

2014 m. rugsėjį škotai referendume tars „taip“ arba „ne“ Škotijos nepriklausomybei. „ R euters “ nuotr .

Praplėsto Panamos kanalo pralaidumas padidės dvigubai. „ R euters “ nuotr .

aurelijus katkevičius

PASAULIS

Sparčių permainų metai D I D Ž I OJ I DA L I S Ž M O N I J O S ( B E N T J A U T O S N E G R A Ž E S N Ė S P U S Ė S ) T I K S L I A I Ž I N O, KO K S Į V Y K I S B U S SVA R B I A U S I A S 2 0 1 4 M . P L A N E T OJ E . B E A B E J O, PA S A U L I O F U T B O L O Č E M P I O N ATA S B R A Z I L I J OJ E , V Y K S I A N T I S B I R Ž E L I O I R L I E P O S M Ė N E S I A I S . skirta sukurti automobiliams su robotų smežinoma, metai prasidės nuo žie- Fantasto įžvalgos mos olimpinių žaidynių sočyje ir Prieš penkiasdešimt metų – 1964 m. ame- genimis, automobiliams, kurie bus užprokol kas tikrai žinome, kad mažų mažiausiai vieną rekordą ši olimpiada pasieks – ji bus brangiausia. Na, o mūsų šalies didžioji dalis gyventojų (bent jau tos ne gražesnės pusės) taip pat tiksliai žino, koks įvykis 2014 m. sukels daugiausia aistrų – rugsėjį Ispanijoje vyks pasaulio krepšinio čempionatas. Galbūt šita pačių svarbiausių kitų metų įvykių apžvalga ir galima apsiriboti – vis tiek, jeigu nebus didelio karo (mažų konfliktų, kaip juos paprastai vadina analitikai, židinių, žinoma, bus ir Afrikoje, ir Vidurio Rytuose), kažin ar kas labiau privers ateinančiais Medinio Arklio metais (anot kinų astrologų) širdis plakti pasaulyje ir Lietuvoje negu futbolo ir krepšinio čempionatai. Bet vis dėlto...

110

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2013

rikiečių fantastikos klasikas (beje, gimęs Petrovičiuose, netoli Smolensko) Isaacas Asimovas apsilankė Pasaulinėje parodoje Niujorke. Tų metų rugpjūčio 16 d. laikraštyje, redaktorių paprašytas, papasakojo, kaip, jo manymu, atrodys pasaulis po penkių dešimtmečių – taip taip, 2014 m. Šit keletas sakinių iš anuometinio jo straipsnio (priminsiu, rašyta prieš 50 metų): „Man į galvą ateina mintis, kad žmonės ir toliau trauksis iš gamtos kurdami sau labiau tinkamą aplinką“; „Bus sukurta virtuvės įranga, ruošianti „automatinius patiekalus“, šildanti vandenį ir plikanti kavą“; „Paruošti priešpiečiai ir pietūs, pusiau paruoštas maistas bus laikomas šaldikliuose, kol jo prireiks“; „2014 m. įrenginiai nebeturės, žinoma, nebeturės elektros laidų“; „Daug pastangų bus

gramuoti judėti tam tikromis kryptimis ir judės ten nesikišant žmogaus vairuotojo lėtiems refleksams“; „Iki 2014 m. tiktai žmonių nepilotuojami laivai bus nusileidę Marse, nors bus rengiama ir žmonių ekspedicija, o 2014 m. parodoje bus pristatomas Marso kolonijos modelis“; „Greičiausiai pasaulio gyventojų skaičius 2014 m. pasieks 6 500 000 000, o Jungtinėse Valstijose gyvens 350 000 000“; „Sinchroniniai palydovai, skriejantys kosmose, sudarys kiekvienam galimybę tiesiogiai skambinti į bet kurią pasaulio vietą“; „Komunikacija bus ir garsinė, ir vaizdinė, kalbėdamiesi telefonu su žmogumi, galėsite jį ir matyti“; „Populiarus eksponatas 2014-ųjų Pasaulinėje parodoje bus 3D televizorius, kuriuo bus rodomas natūralaus dydžio baleto šokėjų pasirodymas“; „Robotai


EUROPOS SĄJUNGOS (KO GERO, IR PASAULIO) EKONOMIKOJE SVARBIAUSIAS KITŲ METŲ ĮVYKIS – PRADĖS VEIKTI BENDRASIS BANKŲ PRIEŽIŪROS MECHANIZMAS.

2014-aisiais bus nei labai geri, nei įprasti, bet jų bus“; „Žmonija labai kentės nuo nuobodulio ligos“; „Tik laiminga mažuma, dirbanti kūrybinį darbą, bus tikrasis žmonijos elitas, nes tik jie darys daugiau, nei prižiūrės mašinas“. Paskutinis sakinys, priešpaskutinis – chm, čia gal fantastas kiek prašovė, iki nuobodulio mums dar toloka, o ir Žemės gyventojų skaičius jau pasiekė 7 milijardus. Bet visa kita – keliame prieš jus skrybėles, Maestro. O kaip matyti ateinantieji iš gerokai artimesnės perspektyvos?

Rinkimai ir tylūs karai Arčiausiai kūno – prezidento (nors turbūt labai nesimaivant reikėtų tiesiai sakyti – prezidentės, bet ką ten žinai, gal vis dėlto Europa pavilios) rinkimai Lietuvoje ir Europarlamento rinkimai Europoje. Parlamentai – iš artimesnių mums šalių – dar bus renkami Švedijoje, Vengrijoje. Prezidentai bus renkami ne tik Lietuvoje, bet ir Moldovoje bei Slovakijoje. Tiesa, verta dar priminti, kad Lietuva ateinančiais (ir dar 2015-aisiais) metais bus Jungtinių Tautų

2013 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

111


Verslo klasė, 2013 žiema  

„Verslo klasė“ – pažintinis žurnalas mąstantiems ir smalsiems žmonėms, tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi. Mūsų tikslas...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you