Issuu on Google+

2 0 14 BAL AN DIS

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S P L AT I N A M A N E M O K A M A I

NAUJAS PUTINO PASAULIS LĖTA IR MIKČIOJANTI EUROPA ŽEMĖS DYDŽIO LIETUVA PIRMASIS KRYMO KARAS: RUSIJA PRIEŠ VISUS

Mūsų žmogus

„Philips“: Giedrius Martusevičius

KAINA 15 90 Lt


Ateities stAndArtAs įkvepia verslą

„Quadrum“ – pirmasis A+ klasės daugiafunkcis verslo centras Baltijos šalyse, sertifikuotas BREEAM. Breeam – tarptautinis pastatų poveikio aplinkai vertinimo standartas. Vertinamas pastatų konstrukcijų tvarumas, poveikis sveikatai, energijos taupymas, vandens kokybė, medžiagų ir atliekų panaudojimas. Tai pasirinkimas, reiškiantis pagarbą aplinkai, efektyvų energijos panaudojimą ir užtikrinantis darbuotojų gerovę, ir yra akivaizdus socialinio įmonės atsakingumo ženklas.

www.quadrum.lt / +370 620 71722


redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt

Nr. 4 (134)

LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N uolatiniai autoriai

Aušros barysienės Nuotr .

Sveiki, Ar bus karas? Drąsintis galime kiek norime. Bet net ir žilo plauko sulaukę ar pliktelėję vaikinai šiomis dienomis vis prokarčiui pamąsto, kad gal reikia kur šeimą išvežti. Kai kas pradėjo domėtis Šaulių sąjungos

veikla. Kai kurie stoja į krašto apsaugos savanorių pajėgas. Kai kas tiesiog tyliai šiurpsta. O kai kas akivaizdžiai irgi norėtų ką nors prijungti prie motušės Rusijos. Buvau optimistas visą gyvenimą – ir 1990, ir 1991 m. Turbūt ir mirsiu toks. Manau, kad pasaulyje dabar viskas tiek tarpusavyje susiję, tiek susipynę, mūsų civilizacijos plėtra pasiekė tokią dinamiką, kad atskiri tegul ir didelius išteklius sutelkti galinčių, „Mein Kampf“ perskaičiusių pusiausvyros neišlaikančių asmenų viražai ne itin ką gali sudrebinti. Mūsų pasaulio tvarka XXI a. yra veikiau ne statiška, bet dinamiška sistema – sparčiai kintanti ir lanksčiai reaguojanti į iššūkius. Nors, žinoma, badaujantiems, žudomiems, grobiamiems daug kur pasaulyje žmonėms taip gali neatrodyti.

O tokios ribinės būklės, kokios esame dabar, kai klausiame „ar bus karas?“, labai padeda suvokti aplinką ir aplinkinius – dabar gerai matyti, kas yra kas, kam rūpi valstybė, o kam – tik apatinė balansų eilutė. Smalsu, ar kartais vis dar papagiriojantis kur nors Rusijoje veikėjas ir vėl sulauks pastebimo skaičiaus balsų. Viskas į gera – susivoksime, apsivalysime, pamatysime, kas iš tikrųjų svarbu, o kas ne visai. Galbūt net sugebėsime perkopti kokius nors smulkius pačių susikurtus konfliktėlius. Galbūt net pradėsime girdėti. Ir ne tik tėvynė Lietuva, bet ir tėvynė Europa. Visame pasaulyje krinta kaukės, Rusija žadina visus į pensiją kadaise išleistus draugus, ir kai į Krymo vadinamąjį „referendumą“ kaip stebėtojai suvažiuoja rinktiniai radikalūs fašistuojantys dešinieji, viskas staiga tampa aišku. Tai yra gerai. Tai proga ir toliau likti optimistu. Nors, žinoma, viskas keičiasi taip greitai, kad gal tada, kai skaitysite „Verslo klasę“, progų būti optimistu teks gerokai paieškoti. Šiame žurnale daug kalbame apie Rusiją ir Krymą – ir istoriniame, ir politiniame, ir teisės kontekste. Bet ne tik. Vien politika ir karais gyvas nebūsi. Net ir jausdami nerimą, vis dėlto pabandykime ir kasdienybėje atrasti progų pasidžiaugti gyvenimu. Ir rūpinkimės vieni kitais, kol esame gyvi. Tai svarbu.

Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Frank Lemke Liutauras Leščinskas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A utoriai

Vytautas Aukštikalnis Leonas Vaitiekus Lenokas Egidijus Papečkys Asta Rinkevičiūtė F oto g rafai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z aineris

Vilmas Narečionis REKLAMA

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

LAIMA ŠIUŠAITĖ VIRŠELIS

VLADIMIRO IVANOVO NUOTR. L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS SPAU S T UVĖ

„SPAUDOS KONTŪRAI“ TIRAŽAS

10 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

Aurelijus Katkevičius

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

2014 05 03

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

VERSLO KLASĖ

13


laisvalaikis

24

20

žmonės ir įžvalgos

24 | „Lego“: plastikas nugalėjo medį Žaislinių kaladėlių gamyba visada buvo ir liko šeimos verslas.

30 | Pusė gyvenimo su „Philips“ Giedrius Martusevičius milžiniškoje bendrovėje pradėjo nuo krovėjo.

24

20

mėnesio komentaras

20 | Aurelijus Katkevičius: Putino žaidimo taisyklės Visi klausia – kas ir kada sustabdys Vladimirą Putiną.

14

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

82


2014 BALANDIS

36 | Projektai – greitai, pigiai ar kokybiškai?

60

Lietuvoje metas pereiti nuo projektų vykdymo prie projektų valdymo.

40 | Nekaltinkite Europos

Kritinėse padėtyse Europai pritrūksta charizmatiškų asmenybių.

44 | Baltieji (rusai) pradeda?

Kiek galingos Baltarusijos karinės pajėgos.

52 tema

86 | Kaip aš pažindinausi su stinta ir ledu Žvejyba yra gana nesunkiai pamėgstamas užsiėmimas.

90 | „Mercedes-Benz“ ieško naujų pirkėjų „Mercedes-Benz CLA“ taikosi į jaunimą.

96 | Seniausias, svarbiausias, universaliausias Išsirinkite gerą virtuvės peilį.

100 | Tinklas: Kažkas girdėto, nors iš tikrųjų tai ne Visa muzika dabar iš karto visiems.

LABAI DIDELĖ LIETUVA Metas dažniau vartoti žodžius „lietuvių diaspora“.

60

visuomenė ir laisvalaikis

102 | Kinas: Kelios valandos žmogžudžio galvoje „Žudymo aktas“ – dokumentika, priverčianti susimąstyti.

104 | Technika: 4G – greitas ir neįsiutęs 4G iš tikrųjų puikiai veikia.

106

skiltys

106 | Ernestas Parulskis: 1968. Modernizmas

Magnetofonas, pistoletas ir kiek per daug svaigalų.

60 | Krymo karas – visos Europos reikalas

108 | Rolandas Rastauskas: Gurkšnelinė (II)

68 | Azijos sėkmės formulė

110 | Jurga Vilpišauskaitė:

XIX a. rusams Kryme priešininkų kepurėmis užmėtyti nepavyko. Matematika mokyklose – būtina inovacijų sąlyga.

72 | Ir visi už vieną

Keičiasi suvokimas, kas yra darni komanda.

76 | Karo ir taikos teisė Krymo krizėje

Visiškai vokiškos Minsko aludės.

84 Lisabonos Personos

Ir net nežinia, ar Fernando Pessoa tikrai mirė.

112 | Sigita Šimkutė: Jos vardas Kad ir kas būtų, ji visada yra ir budi.

Byla pakankamai aiški: Rusija – agresorė.

82 | Golfas krepšinio šalyje

Nors pamažu, džentelmenų sportas populiarėja.

Žvilgsnis 2014-ųjų balandį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

114 VERSLO KLASĖ

15


žmonės

>>

„Lego“: plastikas nugalėjo medį

1934 m. Ole Christiansenas nusprendė plėtoti vaikiškų žaislų gamybą. „ Wiki p edia“ nuotr .

Išminčiai tvirtina, kad šiame pasaulyje nėra sudėtingesnio verslo nei vaikiški žaislai. Nes išties patraukti ir užkariauti vaiko dėmesį daiktu arba pramoga yra neįtikėtinai sunki užduotis. Žaislų pramonė iš šono gali atrodyti linksma sritis, tačiau iš tikrųjų tai įtemptas ir rizikingas verslas.

S

GIEDRIUS DRUKTEINIS

ukūrus ką nors ypa- padovanojo mūsų vaikams žaislų seriją tinga, idėją iškart kopijuoja šimtai, „Action Man“. Arba sukurti vaikams pasaulį,

ir, kol originalios idėjos autorius randa tinkamą įrangą gamybai ar suderina logistinius klausimus, masinė psichozė dažniausiai jau būna praėjusi, o tokios idėjos autoriui lieka pilnas sandėlis neparduotų žaislų ar žaidimų, kaip tai atsitiko su liūdnai pagarsėjusiu gyvūnėliu „Furby“... Tačiau, anot žaislų pramonininkų, norint užsidirbti milijonus, „ne visada būtina žaisti akcijų biržoje, kartais užtenka pažaisti su savo vaikais“, kaip tai padarė didžiausios pasaulyje žaislų kompanijos „Mattel“ vadovai, sukūrę lėlę Barbę. Arba laiku paklausti savęs: „Kas sakė, kad berniukai negali žaisti su lėlėmis?“ – kaip to savęs paklausė antros pagal dydį žaislų kompanijos „Hasbro“ įkūrėjas ir

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

pastatytą iš ryškiaspalvių plytelių, kaip tai padarė kompanijos „Lego“ vadovas. Tiesiog nereikia riboti fantazijos – tai žinojo kiekvienas gerų žaislų gamintojas.

Sunki pradžia Sakoma, kad iš lego kaladėlių galima pastatyti bet ką. Šis danų kompanijos pavadinimas yra geriausiai pasaulyje žinomas žaislų prekių ženklas, žinomesnis net už Barbę, o Didžiosios Britanijos žaislų pardavėjų asociacija lego yra pripažinusi „pačiu reikšmingiausiu XX amžiaus žaislu“. Lego plytelės taip pat yra labiausiai kopijuojamas žaislas pasaulyje, kaip sakoma, „jei tave kopijuoja, vadinasi, darai išties gerai“...

Sakoma, kad iš lego kaladėlių galima pastatyti bet ką.


24 „Lego“: plastikas nugalėjo medį

30

Pusė gyvenimo su „Philips“

dviejų daniškų žodžių „leg“ ir „godt“, reiškiantį „žaisk gerai“. Vėliau jam kažkas paaiškino, kad lotyniškai „lego“ reiškia ir „aš skaitau“ arba „aš sudedu“. Tai tik sutapimas. Beje, kompaniją O. Christiansenas oficialiai įregistravo tik 1944 m. pavadinimu „Legetojsfabrikken LEGO Billund A/S“, o prekių ženklas „Lego“ buvo užregistruotas tik 1954 m., praėjus 20 metų po jo atsiradimo (dabartinis logotipas – apskritai tik 1973 m.)... Taigi 1936 m. Ole vadovaujama „Lego“ gamino jau 42 medinių žaislų modelius, ir ateitis atrodė šviesi, tačiau 1942 m. gaisras pasiglemžė visą jų gamyklą ir sandėlį. Tai buvo ne paskutinis gaisras kompanijos istorijoje, tačiau, kad ir keista, stichijos siautėjimas visada išeidavo tik į gera. Kartu su gamykla sudegė ir O. Christianseno siekiai gaminti brangius medinius dirbinius, bendrovė susitelkė tik į žaislų gamybą. O po 1960 m. gaisro „Lego“ nustojo gaminti medinius gaminius ir ėmėsi juos kurti tik iš plastiko.

Plastiko triumfas

Vis dėlto jo pradžia nebuvo paprasta. „Lego“ įkūrėjas Ole Kirkas Christiansenas (1891–1958) gimė Filskovo miestelyje Vidurio Danijoje ir buvo dešimtas vaikas skurdžioje amatininkų šeimoje. Baigęs keturias klases tapo dailide, tuo ir vertėsi visą jaunystę. 1932 m., kai Daniją pasiekė Amerikos Didžiosios depresijos banga, prarado ir tą menkai mokamą darbą Bilundo mieste. Kad maža nepasirodytų, netrukus mirė ir žmona. Jis liko su keturiais sūnumis... O. Christiansenas nusprendė kurti savo įmonę. Iš pradžių ji neturėjo nieko bendra su vaikiškais žaislais – jis darė kopėčias, lyginimo lentas, suoliukus ir dailylentes. Medinius žaislus savo vaikams Ole kūrė iš medžio atliekų – pirmasis buvo medinė antis.

Ji vaikams patiko, ir O. Christiansenas pradėjo serijinę jų gamybą. Netrukus paaiškėjo, kad žmonės nebeperka kopėčių ir suoliukų, tačiau mielai graibsto jo gamintus žaislus, net sunkiausiais laikais: dažnai savo gaminius jam tekdavo išmainyti į maisto produktus pas ūkininkus, norinčius pradžiuginti atžalas neįmantriais mediniais žaisliukais – kiaulėmis-taupyklėmis, vežimais, sunkvežimiais ir nameliais. 1934 m. Ole nusprendė plėtoti vaikiškų žaislų gamybą ir visiems septyniems savo darbuotojams – dailidėms ir staliams – davė nurodymą sugalvoti pavadinimą bendrovei. Išklausęs visų nuomonės (darbuotojai siūlė kompaniją pavadinti „Legio“ – nuo „Žaislų legionas“) pasirinko „Lego“, sudarytą iš

Plastikas „Lego“ gaminių asortimente atsirado 1947 m.: bendrovė pirmoji Danijoje įsigijo plastiko liejimo mašiną – tai buvo pasiutusiai brangus pirkinys, atsiėjęs 30 tūkstančių kronų (šių laikų pinigais – beveik šimtas tūkstančių dolerių). Šia mašina „Lego“ iš pradžių paleido gaminti plastikines meškas ir gyvates, tačiau 1949 m. kompanija gamino jau 200 medinių ir plastikinių žaislų modelių – per pusę. Savo aukso gyslą „Lego“ dar turėjo rasti. Kartu su ta mašina kompanija „Lego“ gavo ir ja gaminto Didžiojoje Britanijoje dar 1939 m. patentuoto žaidimo „Kiddicraft Self-Locking Bricks“ pavyzdį. Tai buvo plastikinių plytelių, besijungiančių tarpusavyje, žaidimas, kurį sukūrė britų vaikų psichologas Hilary Harry Fisheris Page’as. Išradimo esmė buvo skatinti vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą jungiant tas plyteles. Naująjį „Lego“ prezidentą O. Christianseno sūnų Godtfredą Kirką Christianseną (1919–1995) ši idėja sudomino. Tiesa, brito sukurtos plytelės tarpusavyje jungėsi sunkiai ir nepatikimai, o sujungtos dar sunkiau išsiskirdavo. „Lego“ išpirko teises į šį žaidimą ir ėmėsi jį tobulinti. 1953 m. rinkoje pasirodė pirmieji rinkiniai „Lego Mursten“ (lego plytelės), sudaryti iš vienodos formos kubelių. Iš pradžių jų prekyba nesiklostė, nemažai neparduotos

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

25


žmonės

Pusė gyvenimo su „Philips“

Giedrius Martusevičius: „Tikiu prekių ženklo galia.“ V ladimiro I vanovo nuotr .

Lietuviai yra geri vadybininkai, ypač kai jiems suteikiama galimybė pademonstruoti savo talentą ir gebėjimus. Net didžiosios pasaulio bendrovės, seniai suvokusios žmogaus svarbą versle ir įvairių tautų atstovų svarbą tarptautinėje rinkoje, nuolat skatina juos imtis sunkiausių iššūkių ir kilti tik aukštyn.

K

GIEDRIUS DRUKTEINIS

aip

tok i a is

tam­pama? Giedrius Martusevičius, tarp-

tautinės kontroliuojančiosios bendrovės „TP Vision“, šiuo metu valdančios „Philips“ televizorių verslą, pardavimo vadovas Baltijos šalyse, Izraelyje, Kaukazo regione ir Vidurinės Azijos šalyse, teigia, kad atsakymas į tokį klausimą vienas: „Tereikia nebijoti norėti.“ Antakalnyje išaugęs vilnietis G. Martusevičius karjerą kompanijoje „Philips“ pradėjo gana atsitiktinai – dvidešimtmetis Vilniaus universiteto studentas vakarėlyje susipažino su „Philips“ atstovybės vadovu ir pasiprašė darbo. „Kokio darbo norėtum?“ – paklausė jo verslininkas. „Bet kokio“, – atsakė Giedrius. „Jei bet kokio, ateik rytoj – būsi kroviku sandėlyje“, – nusijuokęs pasakė „Philips“ atsto-

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

vas. Taip 1993 m. birželio 5 d. Giedrius stojo tarnybon „Philips“ sandėlyje-parduotuvėje Kareivių gatvėje Vilniuje.

Pirmos viltys „Pirmasis mano, kroviko, atlyginimas siekė net 30 dolerių per mėnesį, – prisimena G. Martusevičius. – Po daugelio metų perskaitęs automobilių koncerno „Chrysler“ įkūrėjo Walterio Chryslerio istoriją, net nusijuokiau, kai sužinojau, kad jis kadaise būdamas to paties amžiaus, kaip aš, dirbo geležinkelio stoties tualetų valytoju ir taip pat uždirbdavo vieną dolerį per dieną. Tokį pat atlyginimą yra gavęs ir buhalteriu savo karjerą pradėjęs Johnas D. Rockefelleris, taigi 30 dolerių per mėnesį vienijo daug gerų žmonių.“

Pirmasis mano, kroviko, atlyginimas siekė net 30 dolerių per mėnesį.


Pusė gyvenimo su „Philips“

Giedriui neteko valyti tualetų ar balanso suvesti kaip W. Chrysleriui ir J. Rockefelleriui, tačiau kelis mėnesius jis tampė sunkias dėžes iš sandėlio į prekybos salę. „Kaip šiandien pamenu prekių ženklu „PhilipsWhirlpool“ pažymėtus šaldytuvus, – sako G. Martusevičius. – Dabar jau tokių nebėra. Kadaise amerikiečių kompanija „Whirlpool“ eidama į Europos rinką susidūrė su nenumatyta problema – jų gaminami JAV standartinių gabaritų šaldytuvai tiesiog netilpdavo pro siauras europietiškų būstų duris į mažus butus. Tad įsigijo visą „Philips“ virtuvės prietaisų padalinį ir sukūrė naują prekių ženklą „Philips-Whirlpool“. Vėliau „Philips“ pavadinimas nuo tų šaldytuvų ir viryklių išnyko, tačiau jį atsimenu gerai –

ant savo pečių teko patampyti jų ne vieną šimtą.“ Po pusmečio G. Martusevičius tapo pardavėju ir atsidūrė prekybos salėje, ten pažino darbo su žmonėmis pradmenis. O dar po metų baigė Tarptautinio verslo studijas ir buvo paskirtas prekybos vadybininku, „menedžeriu“, kaip tais laikais buvo vadinami šios garbingos profesijos žmonės. „Ten ir pažinau tuos žmones, kurie šiandien yra pagrindiniai buitinės elektrotechnikos rinkos dalyviai, – sako Giedrius. – Visi išlikome draugai, nes be žmogiškos šilumos šiame versle – nė žingsnio. Kuo greičiau pardavėjas suvoks, kad geri asmeniniai santykiai yra sėkmingo verslo širdis, tuo laimingesnis bus.“

„Tai buvo pašėlę laikai, – prisimena G. Martusevičius. – Pusė dokumentų parašyta kirilica, pusė – lietuviškai, rinkoje cirkuliavo vagnorkės, „Disneylando“ ir perspausdinti litai, doleriai ir markės. Mašinų numeriai – skirtingi, verslininkai – raudonais ir žaliais švarkais, rankose – lagamino dydžio mobilieji telefonai. Būsimieji verslo magnatai skraidžiojo į Kiniją ir Turkiją, stovėjo turguje (net Gariūnų dar nebuvo). Tačiau visų entuziazmas atrodė begalinis – mūsų ateitis atrodė šviesi ir daug žadanti.“ „Philips“ buvo populiarus, Lietuvoje nuo seno žinomas prekių ženklas. Užfiksuota, kad „Philips“ lemputėmis Klaipėdoje buvo prekiaujama jau 1923 m., Kaune nuo 1935 m. iki sovietų okupacijos veikė „Philips“ ra-

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

31


įžvalgos

>>

Projektai – greitai, pigiai ar kokybiškai?

Vadovai Lietuvoje jau suprato, kad projektai – ne tik statybos. J uditos Gri g elytės nuotr .

Remonto neįmanoma užbaigti, ji galima tik sustabdyti Liaudies išmintis

Kai dar mokydamasis Edinburgo universiteto vadybos mokykloje pirmą kartą išgirdau terminą „projektų valdymas“, buvau įsitikinęs, kad man tai neįdomu. Juk projektai – tai statybos, o aš, kaip tikras lietuvis, apie statybas ir krepšinį žinau viską. Tačiau kurso draugai vis dėlto įtikino, kad projektų valdymas yra daugiau nei statybos.

J

au per pirmą paskaitą sužinojau, kad projektai – bet kokia

unikali (t. y. vienkartinė) veikla, turinti apibrėžtą trukmę, biudžetą ir siektiną rezultatą. Jau daug vėliau per vieną pokalbį su apribojimų teorijos kūrėju dr. Eliahu Goldrattu paklausiau, kaip atskirti gamybinę veiklą nuo projektinės. Jo atsakymas: jeigu rezultatui pasiekti reikia mažiau nei 10 tiesioginio darbo valandų, tai – gamyba. Jei rezultatui pasiekti reikia daugiau kaip 100 valandų, tai – projektas. Apie tai, kas pakliūva į tarpą, dr. E. Goldrattas neužsiminė.

Projektai – ne tik statybos Žmonija projektus vykdė tūkstančius metų prieš Kristų. Dauguma tų projektų buvo ne tik labai dideli, bet ir turėjo valstybinę (karinę, valdymo ar religinę) reikšmę. Kadangi

36

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimiro I vanovo nuotr .

didelių ir valstybinę reikšmę turinčių projektų tradicija išliko iki šių dienų, nestebina, kad rimtesni bandymai projektų valdymą paversti mokslu buvo susiję su kariniais projektais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dauguma iki šiol žinomų pagrindinių projektų valdymo įrankių ir terminų – Gantto diagrama, PERT tinklinis grafikas ar kritinio kelio metodas – atėjo iš XX a. viduryje įgyvendintų karinių programų („Polaris“ raketų ir pan.). Šiuolaikinėse organizacijose po projektų valdymo apibrėžimu galima pakišti daug veiklos – tai ir programinės įrangos kūrimas ar diegimas, ir naujų įrengimų pirkimas bei paleidimas, ir naujo produkto kūrimas, ir dar daug kitokios veiklos. Kiekvienas organizacijos vidurinės bei aukščiausios grandies vadovas susiduria su projektais kasdieninėje savo veikloje.

Projektą apibrėžia trys kintamieji – laikas, pinigai ir kokybė.


36 Projektai – greitai, pigiai ar kokybiškai?

40 Nekaltinkite Europos

44 Baltieji (rusai) pradeda? Daugelis vadovų juokauja, kad projektams būdingas 3 kvadratu sindromas – projektas užtrunka dukart ilgiau, kainuoja dukart brangiau ir duoda pusę planuoto rezultato. Vienas projektų vadovas man įrodinėjo, kad net Biblijoje apie sėkmingą projektą neparašyta, todėl tokių projektų tiesiog nėra. O ir pasaulinė projektų (ne)sėkmės statistika tik patvirtina pesimistinį projektų vadovų nusiteikimą. Projekto vadovų pasiklausę, kodėl projektai vėluoja, viršija numatytus biudžetus ir nepasiekia planuojamų tikslų, galime išgirsti daug įvairių pasiteisinimų: • projekto metu įvyksta daug pokyčių; • laiku negaunama išteklių, nors buvo pažadėti; • reikalingi dalykai (dokumentacija, leidimai, įranga) nebūna paruošti laiku dėl kitų skyrių kaltės; • klientai smarkiai keičia savo norus projekto metu • ir daug kitų. Per pastaruosius 40 metų šie nusiskundimai nelabai pasikeitė, kaip nepasikeitė ir projektų (ne)sėkmių statistika. Toks nusiskundimų ir nesėkmių stabilumas leidžia teigti, kad kertinė problemų priežastis buvo nepašalinta. Kas gi lemia projektų bėdas?

Daug apžiosi, mažai nukąsi

Praėjusio dešimtmečio viduryje projektų valdymas lietuviškoje vadyboje tapo labai populiarus. Dauguma vadybininkų staiga tapo projektų vadovais. Teko bendrauti su tokiais klientų projektų vadovais, kurių pagrindinis darbas buvo klientų užsakymų priėmimas telefonu. Mokymų ir konsultavimo kompanijos užpildė rinką įvairios trukmės ir sudėtingumo projektų valdymo mokymais. Daugelyje įmonių atsirado supratimas, kas yra projektai, ir nusistovėjo elementari projektų planavimo ir valdymo tvarka. Tačiau reikšmingos naudos įmonėms tai nedavė. Prasidėjus krizei, susidomėjimas projektų valdymo, kaip ir kitais, mokymais atslūgo – reikėjo verslą daryti. Dabar vėl jaučiamas

susidomėjimo projektų valdymu augimas. Ką dabar reikėtų daryti kitaip, kad nebūtų kartojamos ankstesnės klaidos?

Projekto trikampis Kaip minėjau, projektą apibrėžia trys kintamieji – laikas (grafikas), pinigai (biudžetas) ir kokybė (apimtis). Kai dirbau vienoje IT kompanijoje, kolegos programuotojai ant durų buvo pasikabinę skelbimą – „Darome greitai, pigiai, kokybiškai. Pasirinkti vieną iš trijų.“ Skelbimas atspindėjo dar vieną svarbų projektų aspektą – visi projektai yra unikalūs, atliekami vieną kartą, todėl visuose projektuose yra daug netikėtumų. Griežtų ribų ir neapibrėžtumų samplaikos rezultatai tapo projektų vadovų folkloro šaltiniu.

Šiuolaikinė konkurencinė aplinka yra arši ir dinamiška. O dar akcininkai reikalauja augančios investuoto kapitalo grąžos. Ką daryti bendrovės vadovui, kai jo įmonėje problemų – nors vežimu vežk? Akcininkai atsakytų, esą direktorių ir darbuotojus tam ir pasamdę (už nemažus pinigus!), kad šie spręstų visas problemas, verslo kalba vadinamas iššūkiais. Jei pažiūrėtume į bet kurios didesnės įmonės vežimą, rastume vienu metu vykdomų bent keliolika veiklos tobulinimo projektų: klientų aptarnavimo gerinimas, darbuotojų motyvacijos gerinimas, veiklos matavimo rodiklių keitimas, ISO diegimas, keleto IT sistemų diegimas, naujų produktų kūrimas, naujų eksporto rinkų paieška, pora jau atliekamų bandomųjų projektų ir kt. Projektų daug, o kompanijos išteklių kiekis ribotas, todėl darbuotojams tenka dirbti keliuose (o kartais keliolikoje) projektuose vienu metu. Gyvenime tai vadinama daugiafunkciškumu. Darbuotojo dėmesys ir pastangos išsiskaido tarp užduočių, ir tos užduotys už-

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

37


įžvalgos

Nekaltinkite Europos Pastaruosius keletą mėnesių naujienos iš Ukrainos mums yra pačios svarbiausios. Atrodo, kad aplinkui pasaulyje nieko daugiau nevyksta, be įvykių Kijive, Donecke ar Kryme. Tačiau taip atrodo tik mums – pasaulis neužkliuvo už Ukrainos ir toliau lekia pašėlusiu tempu.

1. Euromaidano krizė buvo išspręsta ne ES pagalba. Krizę išsprendė patys Maidano dalyviai.

„ R euters “ nuotr .

2.

Kai visas Rytų ir Vidurio Europos dėmesys buvo nukreiptas į Maidaną, Ispanijoje visi nerimaudami sekė naujienas, atskriejančias iš Venesuelos. „ R euters “ nuotr .

3.

Briuselis siekdamas geopolitinių tikslų niekada nebus toks stiprus kaip Vašingtonas ar Maskva. ES – minkštosios galios šalininkė. „ R euters “ nuotr .

4. Europos Sąjunga

T

ai net nėra blogai. Blogai tai, kad Ukraina dar kartą atskleidė seną Europos bėdą. Problemą, kuri buvo sukurta daugiau nei prieš 50 metų ir kuri kažin ar bus galutinai išspręsta per artimiausius 50 metų. Kad ir kaip būtų, problemą reikia spręsti jau dabar. Europos Sąjunga pastaruoju metu sulaukia daugybės kritikos. Kritika tarsi skirta ES kaip sąjungai-valstybei, bet vargu ar realiai jai pritaikoma. Kitaip tariant, kritikos neabejotinai reikia, tik kažin ar adresatas ją supranta. Ukrainos įvykių kontekste Europos Sąjungą mėginama pasodinti į regioninės galybės kėdę. Krymo okupacijos ir aneksijos atvejis – puikus pavyzdys. Tačiau kitaip nei JAV ar Rusija, kurių užsienio politika tradiciškai paremta geopolitinių tikslų įgyvendinimu, ES yra minkštosios galios šalininkė. Minkštoji galia užkoduota sąjungos DNR kode.

40

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

VAIDOTAS ŠERNIUS

I nes S c h ulik nuotr .

ES tyrėjas Williamas Wallace’as yra pasakęs: „EU – less than a federation more than a intergovernmental regime“ („ES – mažiau nei federacija, bet daugiau nei vyriausybių bendradarbiavimo režimas“). Žodžiai pasakyti dar aname šimtmetyje, o per tą laiką ES sugebėjo pakeisti dvi buvusias pamatines sutartis (pasirašytos Nicos ir Lisabonos sutartys) ir daugiau nei padvigubino narių skaičių. Tačiau nepaisant visų pokyčių ir gilėjančios integracijos vis dėlto federacijos Europoje dar nematyti.

Europa ir Ukraina Kad ir kaip būtų liūdna, Ukraina Europos Sąjungai mažai rūpėjo. Briuselio susirūpinimas buvo išreikštas tik tuomet, kai Kremlius nutarė pasirūpinti Kryme gyvenančiais rusais ir pasiuntė ten savo kariuomenę. Ir apskritai ES kaip geopolitinio pokerio žaidėjos indėlis

išsikerojusi į 28 skirtingas didesnes ar mažesnes šakas, turinčias savų interesų. „ R euters “ nuotr .

Briuseliui nereikia šarvuočių ir tankų politikos.


Nekaltinkite Europos

1

2

3

buvo (tikiuosi, jis keisis) menkas. Viktoro Janukovyčiaus ir Euromaidano krizė buvo išspręsta ne Briuselio pagalba. Krizę išsprendė patys Maidano dalyviai, o jiems neblogai talkino Lenkijos politinis elitas, kuriam į pagalbą atėjo vokiečiai ir prancūzai. Vykstant Rytų ir Vakarų deryboms, ES (kaip tarptautinė aktorė) atliko tik momentinį vaidmenį, viską sprendė Lenkija ir Vokietija bei šių šalių užsienio reikalų ministrai: Radoslawas Sikorskis ir Frankas Walteris Steinmeieris. O ES užsienio reikalų ir saugumo politikos vyriausioji įgaliotinė Catherine Ashton buvo tik stebėtoja. Ir apskritai C. Ashton ir jos nuomonę galima išgirsti kur kas rečiau nei R. Sikorskį, Carlą Bildtą (Švedijos užsienio reikalų ministras) ar įgaliotinės tautietį Davidą Cameroną.

Ukraina ir naujoji jos valdžia gali maldauti pagalbos, o JAV ir jos pareigūnai gali ir toliau keiksnoti ES, tačiau tai mažai ką pakeis. Na, nebent Kijivui atsibos ES pažadai, o Vašingtono ir Briuselio santykiai pablogės. Tiesiog Europa – per didelis medis, kad turėtų vieną tiesią interesų šaką. Nors turi Briuselio šerdį, Sąjunga išsikerojusi į 28 skirtingas didesnes ir mažesnes šakas. Šakas, kurios turi savų interesų, savų simpatijų ir nuoskaudų. Vasarį buvau Ispanijoje. Kai visas Rytų ir Vidurio Europos dėmesys buvo nukreiptas į Maidaną, Ispanijoje visi nerimaudami sekė naujienas, atskriejančias iš Venesuelos. Karakase ir kituose miestuose, kaip ir Ukrainoje, piliečių pasipriešinimas ir kova su centrine valdžia trunka porą mėnesių. Padėtis

4

ten ne ką geresnė nei buvo Kijive. Kitaip tariant, kiekviena ES šalis turi savų prioritetų. Lietuva, Lenkija, Švedija nuoširdžiai siekia pokyčių Ukrainos politinėje padangėje, o Ispanijoje, Portugalijoje žodis „Euromaidanas“ mažai ką sako. Ir atvirkščiai. Mes feisbuke ar tviteryje dalijamės nuotraukomis ir įrašais iš Kijivo ar Krymo, o ispanai lygiai taip pat dalijasi vaizdais iš Karakaso, San Kristobalo, Meridos ar Valensijos. Europiečiai natūraliai susiskirstę į skirtingus domėjimosi laukus. Europiečiai yra pasidaliję į tam tikras gretas, šalys ES viduje taip pat veikia pagal savus interesus. Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija ar Nyderlandai linkę nuolaidžiauti Rusijai. Švedija, Jungtinė Karalystė, Baltijos šalys – linkusios kritikuoti. Kitaip sakant,

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

41


įžvalgos

Baltieji (rusai) pradeda? Toks Aleksandras Chramčichinas ima ir paskelbia – „Baltarusijos armija Pribaltiką užgrobs per porą dienų.“ Tyliai įšoku į „Google maps“ ir lengviau atsipučiu. Ne, geografijos neprimiršau, Estija vis dar neturi sienos su Baltarusija. Nėra sienos, nėra „baltarusiškų“ anklavų.

B

atkos“ paliepti, baltarusijos istorikai ldk, o kartu ir

šiandieninę Lietuvą stropiai dažo baltarusiškomis spalvomis. Na, gerai, galbūt ir yra koks nors ginčytinas Latvijos pasienio kampelis, kokia nors ginčytina istorija. Bet, po velnių, kada ir kokias šlepetes jie pamiršo Taline! Žinote, man dar neteko skaityti lietuviškos publikacijos, kurioje būtų svarstoma apie Lietuvos ketinimus kariauti su Baltarusija. Panašiomis kvailystėmis sau galvos pernelyg nesuka ir kaimynai baltarusiai. Visažinis internetas informuoja, kad A. Chramčichinas yra Rusijos politologas, besispecializuojantis Kinijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų srityje. Dažnai kritikuojamas dėl to, kad išpučia Kinijos pavojų Rusijai. Panašu, kad tai vienas ir tas pats asmuo. Visiškai neaišku, kokiai musei įkandus, jam kilo mintis sumušti kakto-

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

EGIDIJUS PAPEČKYS

mis kaimynus ir kaimynų kaimynus. Šiaip ar taip, autorius trumpai drūtai konstatuoja, kad Rusijos kariuomenė posovietinėje erdvėje ne tik didžiausia, bet ir kovingiausia. Netgi šiek tiek geresnė nei jos reputacija visuomenėje. Paskui apžvelgia ir kitas šioje erdvėje susikūrusias kariuomenes. Mus, be abejo, domina trys mūsų Baltijos sesės: Lietuva, Latvija ir Estija. Mes. Anot rytinių kaimynų – „Pribaltika“. Sako, kad mūsų kariuomenės galėtų būti itin kovingos ir stiprios, kaip Suomijos ir Švedijos. Dabar, pasak analitiko, kažkokios pusiau virtualios. Neturime tankų, kovinių pėstininkų mašinų, savaeigės artilerijos, raketinių sistemų. Neturime lėktuvų ir sraigtasparnių. Nei povandeninių laivų, nei laivų su kokiomis nors raketomis, išskyrus saliutines. Visų trijų Baltijos šalių kovinis pasirengimas atitinka Europos

Neseniai Baltarusijoje buvo dislokuoti Rusijos naikintuvai „Su-27P“. „ R euters “ nuotr .

Nuramina tai, kad Lietuvos kariuomenę įvertina kaip kiek stipresnę iš visų trijų.


Baltieji (rusai) pradeda?

NATO šalių lygį. Čia pat patikslina: „T. y. jų karių nekankina polinkis į didvyriškumą ir pasiaukojimą.“ O jis ką, asmeniškai pažįsta nors VIENĄ Baltijos šalių kariškį? Palikime šį teiginį autoriaus sąžinei. A. Chramčichinas sako, kad Baltijos šalių kariuomenėse neblogi pernešami prieštankiniai ir priešlėktuviniai raketiniai kompleksai. Bet jų mažai, o „visa likusi Baltijos šalių technika – visiškas metalo laužas, kuris buvo padovanotas jiems NATO šalių, taip pat Suomijos ir Švedijos, nes padovanoti pigiau negu utilizuoti“. Kai paaiškina, kad apie savą karinę pramonę nėra ko ir galvoti, net rankos nusvyra. Gal iš tiesų pajėgiame tik iš šaldytuvo kampelyje pamiršto pelėsinio sūrio ką nors „pikto“ išauginti?

Nuramina tai, kad Lietuvos kariuomenę įvertina kaip kiek stipresnę iš visų trijų. Ypač jam patinka motorizuotosios pėstininkų brigados pavadinimas „Geležinis vilkas“. Ir už tai ačiū. Tiesa, brigada vadinama mechanizuota, bet tai tik detalė. Paguodžia, kad tokioms mažytėms šalims didelės kariuomenės nepakeliamos. Ir skaudžiai deda tašką smogdamas žemiau juostos – „bet nebūtina ir turėti tokias niekingai mažas“. Baltijos šalių pajėgos yra ne tokios ir mažos, bet apie tai kiek vėliau. O štai Baltarusijos kariuomenė A. Chramčichino akyse – vos ne Žalgirio laikų galiūnė. Dvi operatyvinės vadovybės, Vakarų ir Šiaurės vakarų. Jų sudėtyje – trys mechanizuotos (6-oji, 11-oji ir gvardijos 120-oji), dvi mobilios (gvardijos 38-oji ir 103-ioji), viena, 5-oji,

„specnazo“ (specialiosios paskirties), dvi raketinės, penkios artilerijos, dvi priešlėktuvinės raketinės sausumos pajėgų brigados. Karinėse oro pajėgose – trys aviabazės, penkios priešlėktuvinės raketinės ir dvi radiotechninės brigados. Ginkluotėje – apie 100 taktinių ir operatyvinių taktinių raketų paleidimo įrenginių, apie 1 400 tankų, 2 100 kovinių pėstininkų mašinų (BMP) ir šarvuotų transporterių (BTR), apie 1 300 artilerijos sistemų, iki 80 kovinių lėktuvų (maždaug per pusę naikintuvų „MiG-29“ ir smogiamųjų „Su25“), 21 kovinis sraigtasparnis „Mi-24“, daugiau kaip 150 transportinių sraigtasparnių!

Septynis – vienu kartu! Išsigandote? Be reikalo. Štai koks kuriozas – viena pati Lietuvos kariuomenė, net nepa-

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

45


tema

LABAI DIDELĖ LIETUVA AURELIJUS KATKEVIČIUS

Prieš gerą dešimtmetį ilgokai šnekučiavomės su Jungtinių Amerikos Valstijų federalinių ieškinių teismo (jame nagrinėjami ieškiniai JAV vyriausybei) teisėju Bohdanu Futey jo biure netoli Baltųjų rūmų Vašingtone.

eaukštas, kresnas, kiek žilstelėjęs teisėjas puikia ukrainiečių kalba pasakojo apie gimtinę – Bučačo miestelį Ternopilio srityje, apie JAV teisinę sistemą, nagrinėjamas bylas, apie pirmąją Ukrainoje Pilypo Orliko konstituciją. Tuomet dirbau Ukrainoje, tad jo ukrainietiškai parašytą knygą apie šios šalies konstitucijų raidą visai pravartu buvo perskaityti. B. Futey tuomet ėjo vienas iš aukščiausių pareigų JAV teisinėje sistemoje, tačiau niekada nenustojo būti ukrainietis, mąstyti ir kalbėti ukrainietiškai, rašyti ukrainietiškai, domėtis tėvyne. Bet kam kalbėti apie ukrainiečius – tik ką prezidentu vienoje „mažoje agrarinėje šalyje“ tarnavo žmogus, prieš tai buvęs vieno didelio JAV regiono Aplinkos apsaugos agentūros vadovu.

Pamirštas žodis Nelimpa „emigranto“ vardas aktorei Rutai Lee. „ R euters “ nuotr .

Prezidentas Valdas Adamkus – sugrįžęs emigrantas ar diasporos atstovas? J uditos Gri g elytės nuotr .

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

Pastaraisiais mėnesiais „Youtube“ dažnokai klausausi ar žiūriu ukrainiečių žurnalistų organizuotą ir visuomenės remiamą televizijos kanalą „Hromadske.tv“. Štai naujienos iš Kanados – ukrainiečių kilmės kanadietė (ar Kanados ukrainietė?) pasakoja, kiek pinigų jų bendruomenė, jų diaspora surinko Ukrainos kariuomenei paremti. Beje, Kanados pozicija Rusijos veiksmų Ukrainoje atžvilgiu todėl tokia griežta, kad ten gyvena didžiulė ukrainiečių diaspora. Bet televizijos besiklausant man užkliūva žodis „diaspora“. Kažkaip Lietuvoje jo beveik išvis negirdžiu – nebent kai kalbama apie kitas tautas: „ukrainiečių diaspora parėmė“, „armėnų diaspora susitelkė“, „žydų diaspora


veikia“. Bet ne lietuvių. Kažkodėl nesakome „ukrainiečiai emigrantai“, „armėnai emigrantai“. Ir kažkodėl nesakome „lietuvių diaspora“ – visada tik „emigrantai“. Pirmos, antros, trečios kartos. Žodžiai, kuriuos vartojame, ne tik atspindi ir aprašo tikrovę, bet ir ją kuria. Kokią tikrovę kuria tai, kad kalboje neturime lietuvių diasporos, o tik lietuvius emigrantus? Atsakymas daugiau ar mažiau aiškus – net be ypatingų atskirų nagrinėjimų. Žodis „emigrantas“ pabrėžia išvykimą, pasitraukimą, net pabėgimą. Žodis „diaspora“ byloja apie tautiečių bendruomenes, gyvenančias kur nors kitur, ne tėvynėje. Vienas – apie atsiskyrimą, kitas – apie vienybę. Mes vis kalbame apie tuštėjančią Lietuvą, apie emigracijos nelaimę. Ir niekada nekalbame apie Lietuvos pasklidimą pasaulyje. Juk labiausiai, ko gero, mūsų šalis neišsivaikščiojusi buvo kalėjime – okupuota Sovietų Sąjungos, už geležinės uždangos. Ar tuos laikus visi nesąlygiškai turime laikyti aukso amžiumi? Turbūt ne. Emigrantai Jurgis Baltrušaitis, Stasys Lozoraitis, Bernardas Brazdžionis, Valdas Adamkus, Algirdas Julius Greimas, Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas, Ruta

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

53


visuomenė

>>

Krymo karas – visos Europos reikalas Kas gali būti smagiau nei patogus pretekstas pakariauti su silpnesniu priešininku? XIX a. viduryje jau gerokai papuvusi Osmanų imperija jautėsi tapusi Rusijos talžoma bokso kriauše. 1854 m. turkai nusprendė, kad užteks, ir pagalbon į ringą pasikvietė du galantiškus džentelmenus: Prancūziją ir Angliją.

A

psk a ičiuota, kad nuo xvi a . rusų ir turkų karai kildavo maždaug kas 19 metų ir Osma-

nų imperija juose neišvengiamai pralaimėdavo. Rusija sakėsi viso labo teginanti krikščioniškų tautų teises, tad į taikos sutartis, be kita ko, būtinai įtraukdavo punktus, leidžiančius savo nuožiūra tas teises saugoti. Osmanų imperijos valdose, daugiausia Europos dalyje, išties gyveno apie 5,6 mln. krikščionių, reguliariai maištaujančių prieš turkus. Tad, anot istoriko Vasilijaus Kliučevskio, kartkartėmis Balkanų pusiasalyje pasikartodavo vis ta pati negudri schema. Kuri nors iš imperijos tautų sukildavo, ir kai turkai nugužėdavo jos malšinti, rusai nedelsdami rėkdavo „Stop!“ Osmanai atsukdavo patrankas į rusus, pralaimėdavo karą ir būdavo pri-

60

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

GEDIMINAS KULIKAUSKAS

versti sukilėliams suteikti autonomiją. Iki kito susikirtimo su rusais, kai autonomija jau virsdavo visateise nepriklausoma (nuo turkų) valstybe. Šitokiu būdu 1829 m. susikūrė Serbijos kunigaikštystė, 1830 m. – Graikijos karalystė, patvirtintos Moldavijos ir Valakijos kunigaikštysčių autonomijos.

Betliejaus bažnyčios raktai Kaip ir daugeliu atvejų istorijoje, Krymo karas formaliai prasidėjo dėl opių religinių ir etiketo smulkmenų, paprastai kalbant – dėl niekų. XVIII a. Rusija jau buvo tvirtai perėmusi iš Austrijos pagrindinės Osmanų imperijos priešininkės estafetę. Galima sakyti, kad vyko tingus katės žaidimas su pusgyve pele. Rusijos imperatorius Nikolajus I (1829 m.) svarstydavo, į kiek valstybėlių reikėtų

Retame iš XIX a. satyrinių Europos žemėlapių Rusija nebuvo vaizduojama kaip patrakęs plėšikas, grasinantis visoms aplinkinėms tautoms ir valstybėms. 1 8 7 5 m . itali š kas žemėla p is , „V iki p edija“.

Turkija pavojuje – dusinantis rusų pagalbos užsienio stačiatikiams glėbys. 1 8 5 3 m . J o h no T ennielo karikatūra savaitra š tyje „ Punc h “.

Rusijos imperatorius Nikolajus I. F ran z o K r ü g erio p aveikslas , 1 8 5 2 m . , „V iki p edija“.


60 Krymo karas – visos Europos reikalas

68

Azijos sėkmės formulė

padalyti parblokštą Osmanų imperiją. Čia skubėdavo turkams į pagalbą (1839 m.), kad išgelbėtų nuo sukilusių egiptiečių antpuolio. Išgelbėjęs atlaidžiai pareikšdavo, kad visad „...ateis Turkijai į pagalbą, bet ne jo galioms prikelti numirėlį.“ Kitos Europos valstybės kurį laiką niūriai stebėjo įsikarščiavusių rusų sklaidymąsi turkų kieme. Nepaprieštarausi – osmanai krikščionių sukilimus išties malšindavo rytietiškai žiauriai. Bet nuo 1840-ųjų Anglija, Austrija ir Prancūzija taip pat įsitraukė į šį šventą gynybinį reikalą, pavadintą bendruoju Rytų klausimu. Natūralu, kad gynėjai netrukus ėmė grumdytis pečiais: vakariečiams labiau rūpėjo katalikų, rusams – stačiatikių teisės. Vargšai turkai it be galvos kurį laiką stengėsi įtikti visiems.

72

Ir visi už vieną

76

Karo ir taikos teisė Krymo krizėje

Labiausiai kibirkštys žiro tarp Rusijos ir Prancūzijos. Nuo 1812-ųjų rusų nemėgstantys prancūzai dar labiau įnirto, kai caras 1851-aisiais skaudžiai įžeidė jų imperatorių Napoleoną III. Ne, ne špygą parodė, baisiau: sveikinimo telegramoje, užuot pavadinęs „brangiu broliu“ (t. y. lygiaverčiu), kreipėsi kaip į „brangų draugą“. Tuo tarytum suabejodamas Napoleono III valdymo teisėtumu (šis į valdžią 1851 m. atėjo po perversmo). 1852 m. Turkijoje kilo diplomatinis rusų ir prancūzų konfliktas. Nuo senų laikų Palestinos katalikų ir stačiatikių bendruomenės konkuravo dėl teisės į Betliejaus bažnyčią (pranciškonai kartais ir apsikumščiuodavo su graikų ir armėnų vienuoliais). 1852-aisiais konfliktas paaštrėjo: abi bendruomenės reikalavo tei-

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

61


visuomenė

Azijos sėkmės formulė

Testai rodo, kad trečdalis moksleivių nebus tinkami darbui, kuriam reikia racionalių sprendimų. „ B loomber g “ nuotr .

Keltis ryte, kad nukeliautum į mokyklą prikimšti galvos visokios informacijos, kurią galbūt vėliau panaudosi gyvenime, yra sunkiau nei keltis į darbą. Abstraktūs bendrojo lavinimo tikslai, kol nežinai, ką nori daryti gyvenime, yra atgrasūs.

N

VYTAUTAS AUKŠTIKALNIS

et jei žinai ir jaunesnei laidai. Paaiškėjo, kad čia pasaulinis turi gyvenimo planą – mokykloje sąmokslas, skirtas nusistovėjusiai moksleivių tave verčia mokytis dalykų, kurių rutinai visame pasaulyje sudrumsti ir įvairių

„niekada nepanaudosi“. Vieną 2006 m. rytą sunkiai praplėšiau akis, vis dar raudonas ir nusausintas kompiuterio ekrano. Dar sunkiau išlipau iš lovos ir tebemiegančia sąmone atkeliavau į mokyklą, kurioje standartinis planas yra toks: kaip nors prieš pamokas ir per pertraukas atlikti namų darbus, kad mokytojams nesukelčiau isterijos priepuolių. Bet mokyklos administracija nusprendė šią mielą rutiną sužlugdyti – dar prieš pirmą pamoką pasakė, kad šiandien teks laikyti egzaminą. Kažkokį neaiškų, užsienietišką ir ne visai klasei, o tik man ir dar keliems paralelinių klasių moksleiviams ir turbūt visai metais

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

šalių švietimo sistemų skirtumams išsiaiškinti, o mums tenka tariama garbė šiame tyrime atstovauti Lietuvai.

Kam reikalingas PISA testas Apie 1990 m. švietimo sistemų tyrėjai susivokė, kad šalių švietimo sistemos vertinamos ne pagal veiklą ir pasiekiamus rezultatus, o pagal suvalgomų pinigų kiekį. Tuomet OECD (Organisation for Economic Cooperation and Development – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) sugalvojo atlikti globalų švietimo sistemų palyginimo testą. Jis kas trejus metus atliekamas nuo pat 2000 m. ir vadi-

Drastiški laikai reikalauja drastiškų priemonių.


Azijos sėkmės formulė

namas PISA vien dėl to, kad šį trumpinį galima vienodai reikšmingai užrašyti tiek angliškai, tiek prancūziškai (Program for International Student Assessment – Tarptautinė studentų vertinimo programa). Pagrindinis testo tikslas – suformuoti globalų švietimo sistemų reitingą, kur būtų išsiaiškinta, kurios šalies moksleiviams geriau seksis gyvenimas globaliame pasaulyje, kai valstybių sienos nieko nereiškia, o visi gyventojai dėl darbo vietų konkuruoja tarpusavyje. Tokį tikslą pateikia Andreasas Schleicheris, PISA testus organizuojančio OECD padalinio vadovas. Pristatydamas testą jis pateikia klausimą: ką penkiolikmečiai žino ir ką gali nuveikti su turimomis žiniomis?

Jis teigia, kad teste tiriamos ne tik konkrečios žinios, bet ir moksleivių gebėjimas jas pritaikyti. Ne algebros ar geometrijos formalizmų išmanymas, tačiau bendras erdvės ir laiko suvokimas. Norint sėkmingai įveikti šį testą, reikia ne tik žinoti Talio ar Pitagoro teoremas, tačiau ir sugebėti pamatyti, kada jas galima pritaikyti konkrečioje gyvenimiškoje situacijoje, siekiant išspręsti panašias į kasdienes problemas. Dauguma užduočių yra kompleksinės – jas sudaro nedideli tekstiniai aprašymai, grafikai ir diagramos, turintys nebūtinai uždaviniui išspręsti reikalingus duomenis. Moksleivis pats privalo nuspręsti, su kuria užduotyje pateikta medžiaga jam reikėtų sieti savo sprendimą ir kaip rasti teisingą atsakymą.

Taip modeliuojamas tikrų gyvenimiškų problemų sprendimas, kai net visažinio „Google“ turėjimas kišenėje ne visada padeda, o sėkmingas tokių užduočių įveikimas liudija mokslinį raštingumą. 2012 m. šį testą 65 šalyse / ekonominėse zonose atliko iš pusės milijono penkiolik­ mečių sudaryta imtis, kuri atstovavo visai 28 milijonų penkiolikmečių populiacijai. Testą atlieka būtent penkiolikmečiai, o ne devintokai ar dešimtokai. Skirtingose švietimo sistemose klasių numeracijos yra skirtingos, o kai kuriose jų apskritai nėra – moksleiviai skirstomi pagal pažangumą, o ne amžių, todėl šitoks tyrimo ribų apsibrėžimas atrodo objektyvus ir logiškas. OECD samdo ekspertų parinkti tyrimui tinkamų

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

69


visuomenė

Ir visi už vieną Kai vasaros pradžioje patvinsta Amazonė, jos pakrantėse gyvenančioms skruzdėlių kolonijoms prasideda išbandymų metas. Ar esate matę, kaip susikibusios kojomis skruzdės suformuoja gyvą plaustą, ant kurio įsitaiso jaunikliai bei motinėlės, ir tvarkingai upe perplaukia į saugią vietą? Skruzdėlės, bitės – tyrimai rodo, kad net šimpanzės sugeba atsisakyti asmeninių ambicijų komandos labui. O mes?

Š

iuolaikinėse įmonėse komandinis darbas traktuojamas kaip siekiamybė. Neretame biure sienas

puošia rankomis susikibusių bendradarbių nuotraukos su užrašais „vienybė – jėga“ ar „vienas už visus...“ Justinas Burokas, psichologas-psichoterapeutas, mokymų ir darbuotojų įvertinimo paslaugas teikiančios UAB „Žmogaus studijų centras“ konsultantas ir partneris, pasakoja, kad pirmieji sisteminiai tyrimai, susiję su komanda ir teikiama jos nauda, atlikti dar XX a. pirmojoje pusėje. „XX a. trečiajame dešimtmetyje JAV vienoje iš bendrovės „Western Electric“, gaminančios įvairias namų apyvokos prekes, gamyklų atliktas tyrimas iki šiol cituojamas, kai kalbama apie komandos fenomeną ir jos naudą. Be abejo, tuo metu niekas nemanė, kad komanda gali būti reikšminga, ypač gamykloje. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, nuo ko gi priklauso darbuotojų, dirbančių surinkimo grandinėje, produktyvumas. Daugiau kaip ketverius metus trukusiame eksperimente mokslininkai keitė įvairius parametrus: apšvietimo intensyvumą, darbo laiko ir atlygio paskirstymo sis-

72

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

Didelės kompanijos galbūt garsiau apie tai kalba ir dažniau akcentuoja komandinio darbo svarbą. Tačiau turėti darnią ir veiksmingai dirbančią komandą vienodai svarbu tiek mažoms, tiek didelėms organizacijoms. „ M atton “ nuotr .

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

temą. Pasirodė, kad visa tai neturėjo įtakos darbo produktyvumui, o vienintelis veiksnys, kuris lėmė, kad eksperimentinė grupė dirbo kur kas našiau už kontrolinę, buvo bendrumo jausmas ir komandinė dvasia. Taigi susiduriame su pirmaisiais įrodymais, kad ne materialinės aplinkybės, tarkime, naujas kompiuteris, o žmonių sąveika turi lemiamą įtaką organizacijos veiklos rezultatams“, – sako specialistas. Pasak jo, Lietuvoje daugiau dėmesio komandai ir komandos psichologijai imta skirti atgavus nepriklausomybę, kai šalis tapo atvira Vakarų kapitalui ir vadybos kultūrai. „Tada organizacijos vis labiau ėmė suprasti, kad žmonės nėra gamyklos įrenginiai, jų negalima tiesiog sureguliuoti ir paleisti dirbti, o sugedus pakeisti kitais. Ėmė formuotis suvokimas, kad vienas iš kertinių dalykų, lemiančių gerus organizacijos rezultatus, yra tinkama emocinė atmosfera ir komandinė darna. Beje, Žmogaus studijų centras vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo teikti profesionalias komandos formavimo paslaugas organizacijoms“, – primena J. Burokas.

Komanda gali sėkmingai dirbti tik tada, kai žodį „aš“ pakeičia žodis „mes“.


Ir visi už vieną

Dabar vadovo, kuris nesuprastų, kaip svarbu darni komanda, reikėtų gerai paieškoti, tačiau psichologas sako, kad nereikėtų skubėti suvokimo lyginti su tikra padėtimi: „Kiek iš tikrųjų įmonėse skiriama laiko komandai, jau kitas klausimas. Kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie vadovai įsitikinę, jog po vienu stogu dirbantys žmonės savaime tampa komanda. Tai toli gražu nėra tiesa.“

Zefyro eksperimentas Sakoma, kad komanda gali sėkmingai dirbti tik tada, kai žodį „aš“ pakeičia žodis „mes“. Pašnekovo klausiu, kas iš tiesų yra efektyvi komanda. „Tenka susidurti su požiūriu, kad darniai veikiančiai komandai suformuoti užtenka ke-

lių smagių bendrų renginių. Žinoma, neformalioje aplinkoje kartu praleistas laikas gerina darbuotojų tarpusavio santykius, formuoja atvirumo atmosferą, bet geri santykiai yra tik viena iš sudedamųjų efektyviai veikiančios komandos dalių, – tvirtina J. Burokas. – Yra daugybė atvejų, kai santykiai komandoje – puikūs, o rezultatai, švelniai tariant, prasti. Taigi ko reikia, kad turėtume darnią komandą, pasiekiančią aukštų rezultatų? Pirmiausia – aiškaus bendro tikslo. Būtent bendras tikslas, kuriam pritaria visi komandos nariai, ir skiria komandą nuo atsitiktinai surinktų žmonių būrio. Taip pat – tiksliai apibrėžta kiekvieno komandos nario atsakomybė siekiant bendro tikslo, sklandžios komunikacijos, aiškių sprendimų priėmimo procedūrų,

jau minėtų darnių santykių ir, žinoma, bendro identiteto. Kol komandos nariai neidentifikuos savęs su komanda, kol iš tiesų neatsiras jausmo „mes“, tol komanda neturės tvirto pagrindo po kojomis. Be to, psichologas ir garsus komandų tyrėjas Meredithas Belbinas išskiria dar vieną labai svarbų bruožą, kuris skiria efektyviai veikiančias komandas nuo neefektyvių, – komandos narių vaidmenų suderinamumą. Jis teigia, kad kiekvienas asmuo komandoje yra linkęs prisiimti tam tikrą vaidmenį. Pavyzdžiui, vieni yra geresni vykdytojai, kitų stiprybė – idėjų generavimas, treti linkę rūpintis santykiais ir gera atmosfera komandoje. M. Belbinas pabrėžė, kad veiksminga komanda turi dalytis įvairiais vienas kitą papildančiais vaidmenimis.“

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

73


visuomenė

Karo ir taikos teisė Krymo krizėje

Krymo gyventojai nėra tauta, todėl apie apsisprendimo teisę kalbėti netenka. „ R euters “ nuotr .

Šis straipsnis turėjo būti apie tai, koks galėtų būti Viktoro Janukovyčiaus kelias į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, veikiantį Hagoje, ir kas ten jo lauktų. Deja, per keletą savaičių padėtis taip pasikeitė, kad Haga nutolo tarsi netiksliai paleistas kosminis zondas. Rusija pradėjo įžūlią ir, panašu, bekompromisę Krymo aneksijos kampaniją ir galbūt neketina ja apsiriboti.

K

JUSTINAS ŽILINSKAS

ryme per neį- ginti giluminėmis teisės subtilybėmis, o lamanomai trumpą terminą surengta- biau braižyti tam tikrus kontūrus. Tad iš karme „referendume“ 97 proc. krymie- to atsiprašau už fragmentiškumą. čių balsavo už jungimąsi su rusija, o botoksu prisigražinęs Sočio olimpinių žaidy- „Maidano vyriausybė“ nių šeimininkas planuoja tolesnius žingsnius. vs V. Janukovyčius Ši agresija ir aneksija stebina daug kuo: skubotumu, organizuotumu ir kai kuriais žingsniais, kuriuos tiesiog sunku suprasti. Tarptautinės teisės požiūriu čia taip pat toks jovalas, kad specialistų tinklaraščiai mirga įrašais ir svarstymais: jie liudija ir sutrikimą, ir nuostabą, ir naujų paradigmų paieškas, bet pagrindinis klausimas – kokiais teisiniais pagrindais tai daroma?! Tad kur jau ten V. Janukovyčius ir Haga... Šiame tekste ir aptarsiu tarptautinės teisės klausimus, susijusius su Krymo krize, stengdamasis jūsų daug nevar-

76

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

Kai Rusija griebėsi Krymo atplėšimo operacijos ir pagaliau jos buvo pareikalauta pasiaiškinti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, vienas iš pirmųjų teiginių buvo, kad ji nepripažįsta naujosios Kijivo vyriausybės, kurią vadinsiu Maidano vyriausybe. Kaip visi pamename, viskas prasidėjo nuo to, kad, snaiperiams prie Maidano išguldžius beveik šimtą protestuotojų, įtampa tarp V. Janukovyčiaus režimo ir protestuotojų pasiekė kulminaciją. Opozicija (kuri, pastebėtina, buvo tik Maidano dalis, bet nieku būdu ne jo vadovybė), tar-

Naujų vyriausybių pripažinimas – ne tiek teisinis, kiek politinis institutas.


Karo ir taikos teisė Krymo krizėje

pininkaujant ES atstovams, su V. Janukovyčiumi sudarė susitarimą. Šis numatė pereinamąją vyriausybę, Ukrainos grįžimą prie 2004 m. konstitucijos, t. y. parlamentinės respublikos valdymo formos, ir išankstinius prezidento rinkimus. Vis dėlto Maidanas į susitarimą reagavo šaltai. Dar įdomiau pasielgė prezidentas: viską metęs movė lauk iš Kijivo į savo bastioną – rytinę Ukrainos dalį, bet galiausiai atsidūrė motinoje Rusijoje. Ukrainos Rada konstitucine dauguma grąžino 2004 m. konstituciją, paskyrė laikinąjį prezidentą Oleksandrą Turčynovą, suformavo pereinamąją (taik­ liai pavadintą „savižudžių“) vyriausybę, vadovaujamą Arsenijaus Jaceniuko. Bet, anot Rusijos, opozicija nesilaikė pasiekto susita-

rimo, opozicija jėga užgrobė valdžią, todėl viskas, kas dedasi toliau, – neteisėta. Ką apie tai pasakytų tarptautinė teisė? Tarptautinė teisė truputį gūžtelėtų pečiais: na, taip, valstybėje įvyko perversmas. Naujų vyriausybių pripažinimas – ne tiek teisinis, kiek politinis institutas. Tad, patinka mums ar ne, Rusija turi teisę nepripažinti naujos vyriausybės. Tiesa, pati Rusija pasakė, kad ir V. Janukovyčius jai nelabai įdomus – nors dar sugebėjo paprašyti Rusijos karinės pagalbos. Bet paprašęs – dingo ir nesigirdėjo porą savaičių. Tad Maidano vyriausybės pripažinimo klausimą tarptautinė teisė tikrai palieka atvirą – tai, kad ją pripažįsta kitos valstybės, – ne argumentas. Kokių pasekmių gali sukelti vyriausybės

nepripažinimas? Rusija, pvz., tuo pagrindu atmetė prašymą tartis dėl Budapešto memorandumo – sutarties, garantuojančios Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą už tai, kad ji atsisako branduolinio ginklo. Bet tokie dalykai jau neturi nieko bendro su vyriausybės pripažinimu ar nepripažinimu – valstybės kaip subjekto tęstinumas ir jos tarptautinės sutartys nuo to nepriklauso. Tai nemaloniai primena 1939 m. rugsėjo 17 d., kai SSRS į Hitlerio jau apdaužytą Lenkiją staiga įvedė savo pajėgas, pareikšdama, kad Lenkijos vyriausybė nepajėgi funkcionuoti, todėl SSRS skuba vaduoti jai pagal Molotovo ir Ribbentropo paktą numatytų sričių.

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

77


laisvalaikis Golfas krepšinio šalyje

>>

82 Golfas krepšinio šalyje

Golfas yra išskirtinis tuo, kad reikia susikaupti, bet kartu ir atsipalaiduoti. V ladimiro I vanovo nuotr .

Lietuvoje teko sutikti kur kas daugiau manančiųjų, kad golfas yra nuobodoka aristokratų susigalvota pramoga, negu tų, kurie patys būtų išbandę šį žaidimą. Vis dėlto golfo entuziastai pastebi, kad Lietuvoje pamažu laužomi mitai apie golfą, o tyrimų išvados leidžia tikėtis, kad šios sporto šakos dar laukia proveržis. Ar tik ne krepšininkai įkvėps lietuvius atrasti golfą?

Š

ASTA RINKEVIČIŪTĖ

iuolaikinis golfas nus didelį žaidėjų skaičiaus augimą Kinijoje, kildinamas iš škotijoje išpopulia- Indijoje ir kitose sparčiai ekonomiškai besirėjusio piemenų žaidimo. Tik vėliau vystančiose valstybėse, prognozuojama, kad juo susižavėję britų karališkosios šeimos nariai smarkiai prisidėjo prie golfo sklaidos – nuo XVIII a. jis ėmė sparčiai plisti po britų kolonijas. Kelionė į oranžinio kamuolio šalį užtruko – lietuviai golfą atrado praėjus maždaug šešiems šimtmečiams nuo šios sporto šakos gimimo.

Prognozuojamas proveržis

Golfas – ne tik viena iš seniausių, bet ir viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje, patenkanti į pasaulio populiariausių sporto šakų dvidešimtuką. Honkongo ir Šanchajaus banko (HSBC) ataskaitos duomenimis, 2012 m. jį žaidė apie 80 mln. žmonių. Įverti-

82

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

golfas dar labiau sustiprins pozicijas dominuojamų sporto šakų sąraše. Pakurstyti ambicijas turėtų ir Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas grąžinti golfą į olimpinių sporto šakų gretas 2016-ųjų Rio de Žaneiro žaidynėse. Įdomu, kad Lietuva, remiantis audito bendrovės KPMG atlikto 2013 m. Europos golfo tyrimo išvadomis, patenka į valstybių, kuriose tikimasi didžiausio golfo proveržio, sąrašą. Vertinant pasaulio masteliu, augantis mūsų golfo žaidėjų skaičius, be abejo, mikroskopinis. Tačiau tikėtina, kad kuo daugiau mėgėjų atsiras, tuo greičiau užsiauginsime ir profesionalų kartą. Lietuviškoji Guano Tianlango –

Golfas – viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje.


86 Kaip aš pažindinausi su stinta ir ledu

90 „Mercedes-Benz“

ieško naujų pirkėjų

golfo legenda praėjusiais metais tapusio paauglio iš Kinijos – versija netruktų sukelti Meilutytės efektą ir paskatintų daugybę tėvų atžalas supažindinti su golfu. „Jau dabar Lietuvos krepšinio autoritetai smarkiai prisideda prie to, kad vaikai susidomėtų žaidimu. Golfą žaidžiantis Arvydas Sabonis buvo organizavęs A. Sabonio krepšinio mokyklos išvyką į golfo laukus, vaikai yra rungtyniavę su Tomu Masiuliu ir tuometiniu Lietuvos krepšininkų rinktinės treneriu Ramūnu Butautu. Proga susipažinti su žymiu krepšininku dažnai būna pirmasis postūmis išmėginti golfą, o vėliau daugelio net nereikia įkalbinėti grįžti treniruotis“, – teigia Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis.

96

Seniausias, svarbiausias, universaliausias

Sportas šeimai Tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje pradėjusių kurtis golfo klubų veikla plėtojasi kaip ir pasaulio golfo klubai. Juose vis labiau skatinamas visos šeimos ir ypač vaikų sportas. Jau seniai golfas išaugo „džentelmenų sporto“ drabužį, o klubų savininkai suprato, kad sudominus žaidimu moteris netrukus sportuoti susirinks visa šeima. Tai, beje, ir vienas didžiausių golfo pranašumų, nes ši šaka taiko handikapo sistemą – galimybę varžytis įvairaus amžiaus ir nevienodo pajėgumo žaidėjams. Šeimyninį turnyrą krepšinio aikštelėje pamatysime tikrai gerokai rečiau.

100

Tinklas. Kinas. Technika

Golfo mėgėja Indrė Kastanauskaitė sako, kad galimybė įdomiai praleisti laiką golfo laukuose su vaiku yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl jau keletą metų reguliariai tobulina savo žaidimo įgūdžius. „Pirmą kartą atėjusi į golfo klubą atkreipiau dėmesį, kad jame mažai moterų. Dabar žaidėjų skaičius smarkiai išaugo, padaugėjo ir turnyrų, kai kurie iš jų skirti moterims. Kartu golfą pradėjo žaisti kur kas daugiau vaikų, jiems taip pat rengiami turnyrai, stovyklos. Daugėja gerai žaidžiančių vaikų, todėl manau, kad netrukus užsiauginsime sportininkų, kurie garsins Lietuvą“, – teigia I. Kastanauskaitė. I. Kastanauskaitė, matyt, ne kartą sulaukusi užuominos apie lietuviams dar nelabai

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

83


laisvalaikis

„Mercedes-Benz“ ieško naujų pirkėjų Jeigu išeitumėte į gatvę ir pirmo sutikto žmogaus paprašytumėte įvardyti iš karto į galvą šaunančią automobilio markę, „Mercedes-Benz“ tikrai būtų tarp pirmųjų.

M

at nuo seno vokietijoje „daimler ag“ koncerne gaminami „mercedes-benz“

yra tarp lietuvių trokštamiausių „premium“ klasės automobilių, minimų taip pat dažnai, kaip „Audi“ ir BMW vardai. Tiesa, kitaip nei pastarieji, „Mercedes“ automobiliai yra dažniausiai vyresnių pirkėjų rankose, o šiems reikia solidaus, bet santūrios išvaizdos automobilio. Gamoje yra išimčių – yra komercinio transporto, yra šeimyninės A ir B klasės, tačiau tikrasis „Mercedes“ veidas – sedanai ir kupė, kurių siluetus galima atpažinti iš tolo. Tendencija, kad „Mercedes“ pasirenkamas ne kaip pirmasis automobilis, o jau spėjus išmėginti ne vieną kitą garsų modelį, matyt, bendrovės nedžiugino, tad buvo nuspręsta gerbėjus augintis nuo pat tos akimirkos, kai šie įgyja teisę vairuoti. Štai taip atsirado „Mercedes-Benz CLA“ – automobilis, kurį koncernas pavadino „pirmuoju žingsniu“ į „Mercedes“ pasaulį. Sėkmę žengiant į rinką turėjo užtikrinti iš itin prabangaus CLS modelio pasiskolintos formos ir nedidelė kaina.

90

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

Milžiniškos dvigubos radiatoriaus grotelės, didžiulės oro įsiurbimo angos, dailus priekinis oro aptakas – priekinė automobilio dalis atrodo tikrai agresyviai. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S N U O T R .

DINA SERGIJENKO

Modelis, kurio reikėjo Pirmą kartą pasižiūrėti, kaip galimai atrodys naujoji CLA klasė, „Mercedes“ leido prieš porą metų tarptautinėse parodose pristatydama „Concept Style Coupe“ koncepciją. Keturduris grakščių linijų automobilis po kapotu slėpė 208 AG ir 155 kW galios 4 cilindrų benzininį variklį ir turėjo priekinius varančiuosius ratus. Praėjusių metų pradžioje iš koncepcijos „prasikalė“ serijinei gamybai tinkama „Mercedes-Benz“ versija, pavadinta CLA. Kitaip tariant, ant A klasės platformos pagamintas naujas keturduris „Mercedes“ pirmiausia skirtas tiems, kurie su vokišku „premium“ segmento ženklu dar nėra susipažinę. Siekdami išryškinti CLA įvaizdį, „Mercedes“ pasamdė amerikietį menininką Cassey Neistatą ir paprašė jo sukurti reklamą automobiliui. Šis pačią reklamą ir istoriją, kaip ji atsirado, sudėjo į keturis vaizdo įrašus ir paskleidė „Youtube“ kanalu internete. C. Neistatas kurdamas reklamą darė viską: lankėsi „Mercedes“ istorijos muziejuje, vairavo paskolintą CLA mieste, užmiestyje, Amerikos greitkeliuose, buvo stabdomas teisėsau-

Su CLA „MercedesBenz“ žengė į tą pačią kainų grupę, kur galima sutikti „Audi A3“ sedaną.


„Mercedes-Benz“ ieško naujų pirkėjų

gos pareigūnų, važinėjo riedlente, prisikabinęs prie CLA virve, keliavo su CLA iki Didžiojo Druskų ežero, kur teko jį „statyti skersą“. Rezultatas – pašėlusi reklama, kurioje „Mercedes“ atrodo kaip niekada gyvas, jaunas ir žaismingas. Į prekybos salonus CLA iškeliavo praėjusių metų rudenį. Skeptikai gūžčiojo pečiais, mat sportiškų linijų keturduris „Mercedes“, varomas priekiniais ratais, jiems buvo neįprastas, tačiau neblogi pardavimo rezultatai (pradėjus pardavinėti CLA, „Mercedes“ džiaugėsi rekordiniais mėnesiais) liudijo – tokio automobilio rinkai reikėjo. Vengrijoje esanti koncerno gamykla, kuriai buvo patikėta gaminti CLA, nuo šio modelio gamybos pradžios dirbo visu pajėgumu.

Žema stogo linija, sportiškas siluetas, nemažo skersmens lengvojo lydinio ratlankiai, itin „piktas“ automobilio priekis – viskas žavėjo pirkėjus, kuriems tai, kad automobilis primena tradicinį dviejų durų kupė, bet turi ketverias duris, vienareikšmiškai buvo pranašumas. Be to, „Mercedes-Benz“ pirkėjams pasiūlė kelis skirtingus benzininius ir dyzelinius variklius, versijas su visais varančiaisiais ratais ir net išleido tradicinį brutalios jėgos ir prabangos mišinį – CLA 45 AMG versiją.

Klientų eilės Baltą CLA su 2,1 l darbo tūrio dyzeliniu varikliu įgaliotoji atstovė UAB „Silberauto“ man paskolino vos kelioms valandoms. Ste-

bėtis ir derėtis nebuvo laiko, mat, kaip paaiškėjo, praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą atkeliavęs automobilis yra nuolatos bandomas klientų. Ir jeigu kol kas gatvėse tokių kompaktiškų ir dailių formų „mersų“ ne tiek daug, tikėtina, ilgainiui jie bus pastebimi gerokai dažniau. Tačiau kol CLA dar gana retas, susidomėjusių žvilgsnių vairuojant tokį automobilį tenka sulaukti nemažai. Mums su fotografe ieškant gražesnių „Mercedes“ kampų greta kelių nedidelių tvenkinių Vilniuje, netruko prisistatyti žiūrovų. Pajuokavau, kad greičiausiai iš šalies atrodome taip, tarsi nuotraukas darytume norėdamos automobilį parduoti, ir netikėtai buvau visiškai teisi: vienas žiūrovų neištvėrė mano važinėjimo

2014 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

91


laisvalaikis

tinklas

KAŽKAS GIRDĖTO, NORS IŠ TIKRŲJŲ TAI NE

TOMAS RAMANAUSKAS

Pirmykštis žmogaus įprotis būti žiurkėnu ir kaupti, saugoti, atsidėti virtualėjimo laikais yra drebinamas iš pagrindų. Iš tavęs viskas išrūksta į debesį, duomenų saugyklas ar siuntyklas. guvieji nereikalingų prog ­

net spėjo sukurti mikrobinį fenomeną – „Snap Chat“ yra pokalbių būdas, kurie išsitrina per nustatytą laiką. Kai kurie antropologai (bendrinu visus žmonių santykių mokslininkus) tame mato vertingų asmenybių nusimedalinimo, savo pagerinto internetinio antrininko nebepuoselėjimo, akimirkos vertinimo siluetų. Vaikams „Snap Chat“ patinka. Bent čia jie mokosi nekaupti. Vaikams patinka ir nebekaupiama muzika, o mes, graužikiškai auklėti, sustingstame lyg automobilių šviesų apakintos kengūros ir nebežinome, ką daryti su lobiais, kuriems išleidome krūvas pinigų ir atidavėme ne vieną širdies dūžį, praleidome bemieges naktis klausydamiesi, kataloguodami. Mano karta, atleiskite, jaunesnieji, pergyveno daugiau muzikos formatų, nei žmogui įmanoma pakelti netampant šizofreniku. Taip negalima, taip žiauru. Devintajame dešimtmetyje būdamas pacuku šiek tiek klausiau, raukiausi ir kartu daužiau tėvų plokšteles, jos skilo smagiai, smogiau rusiškai leistiems Simonui ir Garfunkeliui iš peties – ar gali taip atrodantys vyrai kurti gerą muziką? Išvis nelabai ką apie muziką žinojau – tik kad kažkurioje juostoje yra „Boney M“. Juostiniai magnetofonai – nepatogiausias žmonijos išrastas būdas klausytis muzikos. Neįtikėtina, kad jos dar buvo apyvartoje Neilui Armstrongui seniai peršuoliavus per Mėnulį. Tada iš Amerikos (tais laikais Amerika buvo iš didžiosios raidės net kalbant) mama parvežė kasečių aparatą. Pirmieji potencialaus „Pirate Bay“ siurbinėtojo įpročiai susiformavo akimirksniu, vos išmokau tiesiai iš radijo įsirašyti KLF „3 AM Eternal“. Turėjimo era prasidėjo aukštais prirašytų „kaskių“, kurios buvo ne tik jausmai, bet ir jausmų valiuta. „Mixtape“ merginai prilygo sužadėtuvių žiedui. Prikrovęs kasečių tiek, kad pora mažiau godžių draugų atsilošę sakydavo „oho“, draugo namuose išgirdau kompaktą. ramėlių kūrėjai

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2014

Jaunesnieji, įsivaizduokite pakeltus neandertaliečio antakius, kai jis sužino, kad albumo nereikia klausytis ištisai ir dainų nevykėlių persukinėti, o galima tiesiog per sekundę perjungti kitą. Skambesys, kaina, patogumas lėmė, kad kompaktas įsiveržė visur: į saloną, į automobilį, į ranką vaikštant, į šokius, į spintas. Muzikos kiekis sproginėjo fejerverkais. Kai jau pinigai buvo išleisti kompaktams, kitas draugas parodė muzikos pornografijos puslapį „Audio Galaxy“. „Napsterio“ draugas, vėliau įkvėpęs „SoulSeek“. Ten tiesiog buvo viskas. Ir viską galėjai atsisiųsti į kompiuterį. Ir, šventoji Marija, mes siuntėmės viską. Užteko siųstis, net klausytis nereikėjo. Kompaktai pamažu prarado prasmę, kapitono raištį užsimovė „iTunes“, „Bandcamp“ ir iš niekur vinilo pavidalu atsibumeranginę Simonas ir Garfunkelis. Muzikos perkant vis mažiau, vienintelės plokštelės sugebėjo augti. Pagirios nuo mp3 gausybės rago lėmė objekto fetišizavimo grįžimą, prasidėjo vinilinimasis. Po šiukšles klaidžioję žiurkėnai grįžo. Bet muzikos klausymas apskriejo didžiulę grandinę ir pasuko į įsčias – nepriklausymą niekam. Į „Spotify“ ir panašius. „Paskutinis desperatiškas muzikos industrijos lavono pirstelėjimas“, – taip „Radiohead“ balsas Thomas Yorke’as išvadino švedų programą. Jam paantrino dar keliolika muzikantų. Užvirė susistumdymai, esą „Spotify“ atlikėjams moka grašius, o pats virina pelnus. Čia svarbios trys išnašos: 1. „Spotify“ modelis klausytojui yra toks: visa prieinama muzika kompiuteryje ar telefone nemokamai, jei paklausai kas kelis kūrinius pasigirstančią reklamą. Kaip radijo stotis, kurios grojaraštį pats pasirenki. Gali susimokėti ir reklama dingsta. Gali susimokėti daugiau ir klausytis atsijungęs nuo interneto. Turėti ir neturėti tuo pačiu metu. 2. Atlikėjai, ypač mažiau žinomi, išties iš to uždirba apgailėtinai, didžiumą pinigo suvalgo didieji įrašų fabrikai. 3. „Spotify“ kasmet varo į vis didesnį minusą.

„Spotify“ supatogina, nuekskliuzyvina ir kartu pažemina muzikos vartojimą iki pieno ir varškės. VISA (vidutiniam klausytojui tikrai visa) muzika kainuoja daugiausia 25 Lt per mėnesį. Neklausymas, negirdėjimas, nežinojimas virsta egzotiška savybe. Pastebėkite – kai kam nors burbteli spėjamai reto muzikinio atradimo pavadinimą: „Aha, taip, kažką esu girdėjęs“, – atsako. Totalumas pakursto nežinojimo kompleksą. Jei tai egzistuoja, jis turėjo kažką girdėti, gal pirmą akordą, gal pavadinimą. Ar mums pasiduoti? Ar naudoti „Spotify“ ir panašius kaip paragavimo kanalus, įsigijimą kokiu nors formatu paliekant kaip nuoširdžiausią patikimo ir palaikymo išraišką? Ar geriau tapti muzikos akcininkais, ką siūlo įvairios „Kickstarter“ tipo platformos, ir įsitraukti į procesą iš esmės? Faktas, kad kartą žengus į pelkę „visur viskas visada“, kelias atgal atvertas retam stipriavaliui, visi kiti galutinai prasmegs patogume. Todėl akivaizdu, kad muzika liks lyg gaubtas virš mūsų ausų, pasiruošusi šokti į jas, vos mes suteikiame tam leidimą. Technologijos vis ką nors iškrečia, tačiau vis smarkiau rodos, kad „spotifizmas“, prenumerata triumfuos, nepriklausomai nuo sentimentų ir laiko. Galbūt ženklą „play“ pakeis pagalvojimas apie „play“, tačiau forma, kad turiu viską, tai yra neturiu nieko, jau amžiams. Didysis iššūkis naujoje klausymosi eroje yra rekomendacijos. Kuravimo svarba visam internetui jau aptarta, ne mažiau ji svarbi ir per kraštus sproginėjančiai muzikai. Muziką gali kuruoti tavo mergina, asocialus plokštininkas, specializuoti tinklaraščiai, patys muzikantai, algoritminiai robotai, tačiau apima jausmas, kad visa tai yra tik kuravimo aušra, pirmieji bandymai susigaudyti. Nuleidžiu adatą ant „The Only Living Boy In New York“. Kol šiurpas kutena odą, formatas liks nesvarbus.


r a b a d s u

v a r e m u n e r p i U탑s a n a Dov

a merat u n e r p t z.lt/IM verslozinios.l v . w w w a@ 30 merat prenu 6408, 252 63 2 (8 5) 25


Verslo klasė, 2014 balandis