Issuu on Google+

2 0 13 L A PK RITIS

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S P L AT I N A M A N E M O K A M A I

KAINA 15 Lt

tema Krizės pabaigos belaukiant:

baisu patikėti Joaquinas Almunia: „TIKIUOSI, LIETUVA ĮSIVES EURĄ“ Vaidotas Šernius: KUR PASUKS UKRAINA Justina Juršytė: BŪSTUS RENKASI MOTERYS

HAREMAI PRAŽUDĖ RYTŲ IMPERIJAS


redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-01112, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt

Nr. 11 (129)

LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas

Aušros barysienės Nuotr .

Sveiki, 2013 m. spalį Lietuva tapo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare nuo Vidurio ir Rytų Europos. Šiame

vaidmenyje ji pakeitė Azerbaidžaną ir bus dvejų metų kadenciją. Rinkimai į nenuolatinių narių vietas Taryboje vyksta savotiškai – paprastai iki balsavimo kandidatų lieka tiek, kiek yra laisvų vietų. Bet tai nereiškia, kad kova dėl jų nevyksta – tik ji tipiškai diplomatiška, nėra atrankos varžybų, nėra pusfinalių ir finalų, yra tik tylus, mažai kam matomas nuolatinis įtemptas darbas (taip taip, kalbėtis ir įtikinėti yra darbas, kurį toli gražu ne kiekvienas sugeba dirbti) tarptautiniuose forumuose, įvairių susitikimų užkulisiuose, žiniasklaidoje. Tai – neabejotinas Lietuvos diplomatų laimėjimas. Ir žinia apie jį pasiūlė pagalvoti: o kaip atrodė 2013 metai mūsų šaliai apskritai? Žinoma, viščiukus skaičiuosime po mėnesio kito, bet kodėl apžvelgti negalėtume jau dabar? Niaujantis su Rusija dėl pieno ir klimpstant pasišnekučiavimų apie naujus referendumus bei naujas elektrines puspelkėse, taip gali ir neatrodyti, bet, žinokite, 2013-ieji yra neabejotinai Lietuvos metai. Žvelkime – pirmininkavimas Europos Sąjungos Taryboje, Rūta Meilutytė, penkiakovininkų auksas, Saugumo Taryba, Karolio Didžiojo apdovanojimas Daliai Grybauskaitei, „Žuvėdros“ auksas (kolegos socialiniuose tinkluose sako –

kasdienybė ir nesiskaito), pirmasis lietuviškas palydovas, filmo „Aurora“ keli apdovanojimai tarptautiniuose festivaliuose (jie, tiesa, gauti 2012 m., bet oficiali premjera vis tiek buvo šiemet), Venecijos bienalės sidabras, Liublianos sidabras patys žinote ko (prisipažinkite, ranką ant širdies pridėję, ar tikėjotės?), irkluotojų auksas, net spiningautojai – pasaulio čempionai. Ir net hiphopo pasaulio jaunių čempionate lietuviai – pusfinalyje. Tiesa, dar sidabrinis „Kanų liūtas“. Bičiuliai socialiniuose tinkluose primena – pirmasis auksas tarptautinėje fizikų olimpiadoje. O čia dar šiemetinis Nobelio ekonomikos premijos vienas iš laureatų Robertas J. Shilleris praneša esąs grynas lietuvis. Kiek kartų straipsniuose esu minėjęs JAV nekilnojamojo turto indeksą, vadinamą jo kūrėjų vardais – CaseShiller index, – ir iki šiol neįtariau, kad čia tas pats R. J. Shilleris. Matote? Ir dabar tik pabandykite pasakyti, kad metai mūsų šaliai buvo prasti. O juk dar nesibaigė, dar būtinai kokio nors džiaugsmo atneš. Kai taip apsidairai, kažkaip tos pilkos apysmulkės visokių politikos ir biurslo krebždukų rietieniūkštės atrodo tokios, na, tokios... Kaip sakydavo močiutė – nudžiūs ir nutrupės. Žinoma, norėtųsi greičiau, norėtųsi efektyviau, norėtųsi, kad nebūtų gėda, graudu ar bjauroka (kaip vis dar kartais būna), bet viskas bus. Dar dvidešimt metų – smulkmė palyginti – tuoj va ir mūsų karta, vis dar išmirkusi sovietmečio baloje, priartės prie tokio žavaus tapsmo žaliai žaliuojančia žole akimirkos, tuoj užaugs jauni, gražūs, kitokie. Ir bus tik geriau. O kol kas darykime tai, ką galime. Mes žurnale, pavyzdžiui, galime papasakoti įdomių, pamokančių, pralinksminančių istorijų apie įdomius, protingus ar gabius žmones. Tai ir darome. Skaitykite.

www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N U O L AT I N I A I A U T O R I A I

Liudvikas Andriulis Giedrius Drukteinis Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Frank Lemke Liutauras Leščinskas Paulius Mačiulevičius Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Rytas Staselis Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas AUTORIAI

Gintarė Bakūnaitė Remigijus Dargužis Regimantas Dima Gintas Ivanickas Justina Juršytė Dina Sergijenko Dalius Simėnas Vaidotas Šernius F OTO G R A FA I

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas DIZAINERIS

VILMAS NAREČIONIS REKLAMA

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

LAIMA ŠIUŠAITĖ VIRŠELIS

Vilmo Narečionio L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„BLOOMBERG“, „REUTERS“, „MATTON IMAGES“ NUOTRAUKOS SPAU S T UVĖ

„SPAUDOS KONTŪRAI“ TIRAŽAS

10 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2013 12 04

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2013 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

9


laisvalaikis

16

14

78

žmonės ir įžvalgos

16 | Erlingas Perssonas: „H&M nekuria mados“ Kuo pigesniais drabužiais prekiavo „Hennes“, tuo daugiau jų parduodavo.

20 | Apie eurą, „Gazprom“ ir Angelą Merkel Joaquinas Almunia: „Euro zona bus apsirūpinusi įrankiais, kokių nebuvo iki krizės.“

24 | Škotija ant atgimimo slenksčio Ramūnas Vilpišauskas: „Įvykius Škotijoje įdėmiai stebi ir katalonai, ir flamandai.“

14

mėnesio komentaras

14 | Frankas Lemke: Vokietija po parlamento rinkimų

Partijoje Angelos Merkel valdžia absoliuti.

10

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

16


2013 LAPKRITIS

28 | Didžiausias mano pirkinys solo Moterys turi lemiamą balsą perkant net 91 procentą būstų.

58

34 | Meilė paklausos nepraranda

Žmonės vis dažniau išbando internetines pažintis.

40 | Gyvenimas tarp ekranų Išmanieji telefonai tampa svarbiausiais vartais į informacijos sklaidą.

44 | Geopolitinis Ukrainos pokeris Rinkimus Ukrainoje gali laimėti tik europinės orientacijos politikas.

50

tema

78 | Investicija į statusą

Žiūrint į „Maserati“ matyti, kad kiekvienas automobilio raumuo virpa nuo turimos galios.

82 | Kalnai visada nugali

Lietuva – viena iš dviejų Europos šalių, kur nėra nė vienos uolos.

86 | Pagiriamasis žodis turgui Pirkdami mėsą, atkreipkite dėmesį, ar pardavėjas supranta, ką parduoda.

90 | Tinklas: Neįtikėtinų dalykų nuvertėjimas Net šuolis su parašiutu iš kosmoso yra tik viena iš šešiolikos tos dienos temų.

92 | Kinas: Profsąjungos streikuoja įdomiau „Streikas“ – iš pirmo žvilgsnio įdirbio turintis filmas.

Krizė baigėsi? Dar nežinia Įtampos židiniai iš Vakarų persikelia į kylančias rinkas.

58

visuomenė ir laisvalaikis

58 | Kaip haremas pražudė Rytus Safija, sultono Murado III žmona, numarino devyniolika jo sūnų, kad sostas liktų jos sūnui.

64 | Visiškai slaptai, perskaičius sudeginti Žmonija tūkstantmečius laužė galvą, kaip nuslėpti informaciją nuo priešo.

70 | Kalbos virsmas: nenorime matyti, bet jis yra

Kalbos kitimą lėmė naujų prekių antplūdis, o paskui – technologijos.

74 | Trise prie stalo, neskaitant meistro Vaidmenų žaidimai – dar vienas plintantis virusas.

94 | Technika: IFA – buitinės technikos naujienos 3D virusas po truputį miršta.

96 | Technika: „WiFi“, kuris visada su tavimi Kišeninė „WiFi“ stotelė – lakoniškai stilingos išvaizdos, bet brangoka.

98

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: Trys paros Labai greitas įsilaužimo į butą tyrimas.

100 | Rolandas Rastauskas: Į Stambulą (III) Sustabdyti įmanoma tik atgal srūvančias akimirkas.

102 | Jurga Vilpišauskaitė: Sicilijos cementas Prie nežinomo miestelio bažnyčios būriuojasi žemi vyrai blizgiais kostiumais.

104 | Sigita Šimkutė: Pilki šešėliai Moterys prisiskaitė pilkųjų atspalvių, sienomis lipa, kaip nori, kad jas valdytų.

Žvilgsnis 2013-ųjų lapkritį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2013 LAPKRITIS

106

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

11


žmonės

>>

Erlingas Perssonas: „H&M nekuria mados“ Dar iki tol, kol pirmoji H&M parduotuvė Vilniuje atvėrė duris, lietuviai jau puikiai žinojo šį prekių ženklą, negana to, jį buvo net pamėgę. Kokybiški ir madingi drabužiai už prieinamą kainą – kas gali atsispirti tokiam deriniui?

T

ai patrauklu ne tik mums, nukamuotiems krizių ir nepatenkintų aistrų. Antras didžiausias

Europos drabužių prekybos tinklas (po „Zara“) H&M turi apie 3 000 parduotuvių 52 šalyse ir per metus parduoda beveik vieną milijardą daiktų. Kompanijos įkūrėjo sūnaus Carlo Stefano Erlingo Perssono turtas, žurnalo „Forbes“ duomenimis, siekia 28 milijardus dolerių, jis yra turtingiausias iš visų dvylikos Švedijos milijardierių, be to, dvyliktas turtingiausias pasaulio žmogus. Kompanijos įkūrėjo anūkas Karlas Johanas Perssonas H&M prezidentu tapo 2009 m. ir sėkmingai jai tebevadovauja, taip paneigdamas teoriją apie garantuotą verslo dinastijų žlugimą antroje, vėliausiai trečioje kartoje. Perssonų šeima yra viena turtingiausių Europoje.

Kukli pradžia O štai kompanijos įkūrėjas Erlingas Perssonas (1917–2002) pirmuosius keturiasdešimt

16

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

1. Erlingas

Perssonas: „Joks kompiuteris neprilygs sveikam protui ir intuicijai.“ „ Wiki p edia“

nuotr .

2.

H&M dabar vadovauja įkūrėjo anūkas Karlas Johanas Perssonas. „ B loomber g “ nuotr .

GIEDRIUS DRUKTEINIS

gyvenimo metų nebuvo turtingas. Baigta kaimo aštuonmetė – visas jo išsilavinimas. Apsnūdusi ikikarinės ir pokarinės Švedijos provincijos aplinka – visas jo įkvėpimas. Tačiau jis turėjo energijos, ambicijų ir viziją. Kartais didžiajam verslui pradėti to užtenka: tai įrodė daugelis švedų verslų, taip gerai mums pažįstamų, – IKEA, „Volvo“, „Husqvarna“, „Ericsson“, „Oriflame“, „TetraPak“ ir kt. Mažame Vidurio Švedijos kaimelyje Borlange mėsininko ir ūkininkės šeimoje gimęs Erlingas buvo judrus vaikas. „Domėjausi viskuo, – vėliau prisiminė jis. – Ligi šiol tikiu, kad smalsumas – viena svarbiausių gyvenimo vertybių (…) O geras pardavėjas yra tas, kuris mato, kaip sukasi pasaulis, kaip gyvena žmonės.“ Monotoniškoje ramioje XX a. pradžios Švedijos provincijoje būti aktyviam nebuvo paprasta. Bet, kaip ir IKEA įkūrėjas Ingvaras Kampradas, augęs ir verslą pradėjęs net ne kaime, o vienkiemyje Elmtaryde, nuo

Didmiestyje Erlingas pasijuto kaip žuvis vandenyje.


16 Erlingas Perssonas: „H&M nekuria mados“

20 Apie eurą, „Gazprom“ ir Angelą Merkel

24 Škotija ant atgimimo slenksčio

1

artimiausio miestelio nutolusiame per šimtą kilometrų, Erlingas taip pat nuo mažens norėjo ką nors pardavinėti. Kiek didesniame Vesteroso miestelyje (už valandos kelio nuo sostinės Stokholmo), į kurį persikėlė Perssonų šeima, kai būsimajam verslininkui buvo vos keleri metai, vaikas padėjo tėvui mėsinėje, ūgtelėjęs tą pačią mėsą pardavinėjo apylinkės turguose ir mugėse. Paauglystėje pardavinėjo Kalėdų atvirukus, žurnalų prenumeratą ir rašiklius. „Orientuokis į rinką, o ne į produktą“, – šis paprastas gero pardavėjo moto, rodos, buvo sukurtas pačiam Erlingui. Net pašauktas į Švedijos armiją (šalyje dar buvo karinė prievolė), tarnybos draugams pardavinėjo saldumynus ir at-

virukus su Holivudo aktorėmis – vienat­ vei praskaidrinti. Žodžiu, sovietų terminais šnekant, buvo tikras spekuliantas. Tačiau, kaip mums visiems aišku, didelis verslas klesti ten, kur telkiasi daug pirkėjų. „Reikia važiuoti į didelį miestą, ten didesnės galimybės“, – tokią gyvenimišką tiesą Erlingas suvokė grįžęs iš tarnybos armijoje 1938 m. Tėvas vis dėlto nepritarė sūnaus pasiryžimui. „Ką tu, kaimo vaikas, tame did­ miestyje darysi? Važiuok, jei taip nori, vis tiek netrukus grįši“, – nė neabejojo jis. Sūnus išvyko į Stokholmą ir išties grįžo – tik po dešimties metų. Didmiestyje Erlingas pasijuto kaip žuvis vandenyje. Ten sėkmingai prekiavo vokiškais rašikliais. „Svarbiausia – nebijoti nau-

2

jų iššūkių“, – kad ir kaip banaliai skamba, tai jo gyvenime buvo ypač akivaizdu. Kaip ir „pirk pigiau, parduok brangiau“ – rašik­ lius jis importavo iš nacistinės Vokietijos (net prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, neutraliosios Švedijos verslas ir santykiai su kariaujančiomis pusėmis buvo įprasti). 1942 m. E. Perssonas atvyko į Hamburgą susitikti su tiekėju. Tą pačią naktį sąjungininkų aviacija bombardavo Hamburgą. Jis iš slėptuvės, kur gėrė viskį su kitais viešbučio svečiais, pagiringas išlindo tik ryte – ir išvydo, kad visi pastatai aplink sulyginti su žeme... Galbūt tai buvo Dievo apvaizda, galbūt ženklas: E. Perssonas savo jausmų, patirtų tą rytą, niekam nekomentavo, tačiau 1980 m. Vakarų Vo-

2013 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

17


žmonės

Apie eurą, „Gazprom“ ir Angelą Merkel Joaquinas Almunia, Europos Komisijos viceprezidentas, atsakingas už ES konkurencijos politiką, kalba apie ES pirmininkaujančios Lietuvos vaidmenį kuriant naująją euro zonos sąrangą, apie „Gazprom“ tyrimo dėl konkurencijos pažeidimų svarbą kuriant bendrąją energetikos rinką ir apie tai, kodėl Europos politikai lengviau atsikvėpė, kai rinkimus Vokietijoje laimėjo Angela Merkel.

L

ietuva ES Tarybai pirmininkaus dar porą mėnesių. Ką mūsų valstybė dar gali nuveikti Europos labui iki 2014 m., kai vairą perduos graikams? Manau, Europos Sąjungos prioritetas šiandien – ekonomika. Tai pagrindinis iššūkis euro zonos ir visos Bendrijos šalims. Mes siekiame išsivaduoti iš nuosmukio, norime sustiprinti ES augimo potencialą. O tam reikia priimti daug sprendimų. Per artimiausius mėnesius, manau, labai svarbu, kad ypač ES Finansų Ministrų Taryba ECOFIN ir ES Valstybių Narių Vadovų Taryba, pirmininkaujant Lietuvai, susitartų dėl bankų sąjungos. Tai vienas esminių klausimų. Jeigu neturėsime finansų sistemos, galinčios finansuoti investuotojus, gyventojus ir verslą, nebus ir tvaraus augimo. Kartu reikia užtikrinti tinkamą biudžeto priežiūrą, koordinuoti eko-

20

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

DALIUS SIMĖNAS

nominę politiką, kad toliau būtų vykdomos struktūrinės reformos. Taigi visam tam reikalinga gerai veikianti finansų sistema. O dėl socialinės srities, net jei tai priklauso nuo valstybių narių sprendimų, siekiame ES lygiu įgyvendinti politiką, kuri padėtų bendrai pasidalyti naštą ir sutelkti pastangas, padėsiančias kartu įveikti krizę. Be abejo, labai svarbios bendros išorinių santykių politikos pastangos. ES viršūnių susitikimas lapkritį yra rimtas iššūkis ES Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai. Tikiuosi, kad šis susitikimas bus sėkmingas. O kokia, jūsų vertinimu, ta sėkmės tikimybė? Kalbame apie Rytų partnerystės programą, pavyzdžiui, turime neišspręstų klausimų dėl asociacijos sutarties tarp ES ir Ukrainos pasirašymo.

Išmaniųjų elektros tinklų kūrimas ir plėtra padeda veiksmingiau ir protingiau naudoti energiją.


Apie eurą, „Gazprom“ ir Angelą Merkel

Aš, Europos Komisijos narys ir ES politikas, suprantu partnerystės su kaimynais Rytuose svarbą. Žinome apie tas įtampas ir šiuo atveju Lietuva Europos Komisijos yra absoliučiai palaikoma. Tikiuosi, šis viršūnių susitikimas bus sėkmingas. Parengiamasis darbas vyksta įvairiomis kryptimis, tačiau jeigu kalbėtume apie konkurencijos politikos įgyvendinimo klausimus, viena iš tokių sričių yra energetikos politika. Ši sritis yra glaudžiau susijusi su Rytais, todėl jai įgyvendinti reikės sėkmingo šio ES virš��nių susitikimo. Kokią reikšmę kuriant bendrąją ES energetikos rinką turės Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ tyrimo dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų baigtis? Mes nustatėme, kad aštuoniose valstybėse narėse „Gazprom“ veikla gali iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje dėl konkurentų veiklos ribojimo ir dėl galimo piktnaudžiavimo nustatant kainas atskirose valstybėse narėse. Tyrimą pradėjome prieš metus. Šiuo metu dėl rastų pažeidimų rengiame raštą bendrovei. Paskui priimsime sprendimus. Tai nėra vienintelis tyrimas dėl konkurencijos pažeidimų energetikos sektoriuje. Tiriame elektros ir dujų tiekėjų veiklą Bulgarijoje, taip pat Rumunijoje, kitose Europos šalyse. Mes daug dėmesio skiriame, kokį poveikį tiriamos bendrovės veiksmai turi konkurentams. Tačiau „Gazprom“ atveju konkurentų nėra. Labai svarbus dujų tiekimas iš Rusijos į

kai kurias ES šalis. Lietuvos ir kitų šalių priklausomybė nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų yra labai didelė ir tokia padėtis sukuria erdvę galimam piktnaudžiavimui. Sprendimas „Gazprom“ byloje priklauso nuo tyrimo rezultatų, nuo komentarų, kuriuos gausime iš bendrovės ir kitų suinteresuotų pusių dėl mūsų pateiktų išvadų. Mes nesame nustatę konkrečios datos, iki kada turime priimti sprendimą dėl „Gazprom“. Tyrimų dėl konkurencijos pažeidimų truk­ mė priklauso nuo jų sudėtingumo. Vieni atvejai gali būti išspręsti per metus, kitiems prireikia ir keleto metų. Daugeliu tirtų atvejų praeityje energetikos ar ryšių sektoriuose buvo priimti sprendimai, kuriais siekta pašalinti nesąžiningos konkurencijos praktiką, atkurti lygias konkurencijos sąlygas, atverti rinkas energijos tiekėjams – ar tai būtų elektros, dujų, ar ryšio paslaugų teikėjai, – sukurtos sąlygos vartotojams rinktis ir užtikrina, kad vartotojai, verslas nepermokėtų už tiekiamą energiją, ryšio paslaugas. Siekiame į žemyną iš Azijos, kitų pasaulio regionų susigrąžinti pramonę. ES lygiu iškeltas tikslas, kad gamyba iki 2020 m. sukurtų penktadalį Europos Sąjungos BVP. Kartu reikalaujame verslininkus riboti atmosferos taršą, naudoti brangesnius energijos išteklius. Ar neišeina taip, kad Europoje turime vienų kitiems prieštaraujančių tikslų?

Mes negalime ignoruoti klimato kaitos procesų, negalime neriboti taršos. Jei to nedarysime dabar, dabartinė ir būsimos europiečių kartos sumokės didelę kainą. Iš tiesų turime iššūkį, kaip konkuruoti, pavyzdžiui, su JAV bendrovėmis, kurios turi pigių skalūnų dujų pranašumą. Kita vertus, mes Europoje esame įsipareigoję naudoti švariąją energiją, turime išsikėlę tikslus ją naudoti efektyviau, taupiau, kad tai nestiprintų klimato kaitos. Vienas iš būdų yra skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie būtų prieinami rinkos ar panašia kaina. Prieš dešimtmetį ar penkerius metus atsinaujinančios energijos ištekliai negalėjo būti parduodami rinkos kaina, o dabar ir per artimiausius penketą metų tai taps įmanoma, ir mums daugiau nebereikės šios energijos remti mokesčių mokėtojų pinigais. Valstybės narės artėja prie išsikeltų efektyvesnio energijos vartojimo rodiklių, manau, tai yra pigiausias ir geriausias būdas taupyti ir mažinti atmosferos taršą. Kita vertus, mums reikia labiau integruoti Europos nacionalines energetikos sistemas, padaryti taip, kad vienoje šalyje pagamintą energiją būtų galima parduoti kitose ir taip pagerinti tinklų darbą, energijos panaudojimo efektyvumą. Išmaniųjų elektros tinklų kūrimas ir plėt­ ra padeda veiksmingiau ir protingiau naudoti energiją. Taigi mes turime daug plėtros krypčių, reikia tik geriau panaudoti Europos erdvę. Kaskart, kai bandome pateikti


žmonės

Škotija ant atgimimo slenksčio Didžiosios Britanijos šiaurėje už Škotijos nepriklausomybę seniai kardais nežvangina nei Williamas Wallace'as, nei Robertas I. Tačiau kostiumuotiems šių laikų Škotijos patriotams gali pavykti pasiekti istorinę pergalę: jei 2014 m. rugsėjo 18 d. Škotijos salyno gyventojai balsuotų už atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos, Europos žemėlapyje nauja valstybė atsirastų jau 2016-ųjų kovo 26 dieną.

P

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

rofesorius r amūnas Konferencijoje dalijotės Lietuvos neprivilpi­š ausk as rugsėjį lankėsi Edinbur- klausomybės atkūrimo patirtimi. Kokie ge surengtoje konferencijoje „Economic Aspects of Constitutional Change“, kurioje diskutuota apie Škotijos atsiskyrimo naudą ir pasekmes. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius konferencijos dalyviams skaitė pranešimą apie ekonominius išbandymus, su kuriais 1990-aisiais atkūrusi nepriklausomybę susidūrė Lietuva, o „Verslo klasei“ papasakojo, kokiomis nuotaikomis gyvena referendumo laukianti Škotija ir kiti apie atsiskyrimą nuo dominijų svajojantys regionai – Katalonija, Kvebekas ir f lamandiškoji Belgijos dalis, – įdėmiai stebintys demokratiškas Škotijos ir Didžiosios Britanijos diskusijas.

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

didžiausi skirtumai tarp Lietuvos prieš 23 metus ir proceso, kurį dabar skatina Škotija? Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu ir dabartinės Škotijos yra tas, kad mūsų šalis vienu metu atkūrė nepriklausomybę ir kartu vykdė sistemines politines bei ekonomines reformas. Škotija jau yra demokratinis darinys, rinka joje veikia. Lietuvoje to nebuvo. Tačiau ir Lietuvai tuomet, ir Škotijai dabar yra aktualūs tie patys du dalykai: santykiai su išore ir valdysenos kokybė. Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomybę, santykiai su buvusia dominija, švelniai tariant, nesirutuliojo sklandžiai. Sovietų Sąjungos vadovai ne tik nenorėjo pri-

Jei referendume škotai balsuos už atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos, Europos žemėlapyje nauja valstybė atsiras jau 2016-ųjų kovo 26 d. R oberto M isiukonio nuotr .

Škotai susirūpinę, ką manytų Ispanijos vyriausybė, jei įvykęs referendumas baigtųsi Škotijos atsiskyrimu.


Škotija ant atgimimo slenksčio

pažinti nepriklausomybės fakto, bet ir reagavo į jį ekonomine blokada, nutraukė tiekimą, atsiskaitymus. Žmonėms tapo daug kas neaišku, smarkiai buvo apsunkintas Lietuvos institucijų darbas. Toks neapibrėžtumas truko iki 1991 m. rugpjūčio, kai įvykus pučui iširo Sovietų Sąjunga. Škotijoje padėtis kitokia. Geriausiai, mano nuomone, skirtumus rodo konferencija Edinburge: ją ir apskritai diskusijas apie Škotijos atsiskyrimą finansuoja Didžiosios Britanijos mokslo taryba. Kitaip sakant, britai finansuoja škotų diskusijas apie atsiskyrimo pasekmes. Net iš Kanados atvykę eko-

nomistai teigė sunkiai įsivaizduojantys situaciją, kad Kanados federalinė vyriausybė finansuotų panašų projektą Kvebeke. Aš galiu pridurti, kad Sovietų Sąjungoje apie panašių diskusijų finansavimą negalėjo būti nė kalbos. Dar daugiau: patalpoje, kurioje vyktų panašūs pokalbiai, sėdėtų daug KGB agentų, o dalyviai greičiausiai sulauktų papildomų sankcijų. Škotijai pasisekė, nes Didžiosios Britanijos požiūris turėtų jai leisti tvarkytis kur kas sklandžiau. Kai dalis darinio atsiskiria, kuria suverenias institucijas, daug dalykų tenka spręsti

bendrai ir kur kas lengviau, jei abi pusės geranoriškai bendradarbiauja. Tačiau atrodo, kad net šiais laikais Škotija yra išskirtinis pavyzdys. Pavyzdžiui, Katalonijoje padėtis visiškai kitokia: ten net referendumas teisiškai yra neįmanomas, nes jį draudžia Ispanijos Konstitucija, o centrinė šalies valdžia nenoriai bendrauja su atsiskyrimo iniciatoriais. Renginyje taip pat kalbėjau apie valdymo, arba valdysenos, kokybę. Valdymo kokybę galima apibūdinti kaip sąlygas, kurios sukuria stabilų teisinį, institucinį foną nepriklausomoje valstybėje veikti įmonėms ir kitiems rinkos dalyviams. Dabar daugelis ekonomistų ir politologų sutaria, kad teisinė institucinė aplinka yra labai svarbi norint, jog šalis ekonomiškai augtų. Valdysenos kokybės vaidmuo padidėja, kai atsiranda naujas suverenus darinys, kuris daugelyje sričių iš naujo turi apibrėžti taisykles. Lietuvoje buvo daugybė sričių, kuriose aiškumo ir stabilumo smarkiai trūko, ypač pasikeitus vyriausybėms. Prisiminkime vien žemės reformą, teisių į nuosavybę atkūrimą. Sudėtinga situacija buvo susijusi ir su Lietuvos istorija prieš sovietų okupaciją, nes tai buvo ne tik ekonominis veiksmas, teisingumo atkūrimas, bet kartu ir svarbus ekonominės aplinkos elementas. Galima kalbėti ir apie ekonomikos atvirumą: prisiminkime, kad tiesioginių užsienio investicijų Lietuva sulaukė tik 1995-aisiais, nes, skirtingai nei Estijoje, Lietuvoje privatizavimas iš pradžių nebuvo atviras užsienio investuotojams.


įžvalgos

>>

Didžiausias mano pirkinys solo Pirmasis mergaičių nekilnojamas turtas paprastai būna krūmai su užkabinta paklode. Šitame žaidime jau galima matyti ir pirmąsias flirto apraiškas: sakydamos „ten negalima“ mergaitės berniukams sukuria intrigą. Taip mes žaidžiame namus. Tokie instinktai užkoduoti genuose dar nuo anų laikų, kai vienintelis moters būdas užsitikrinti namus buvo suvilioti vyrą, kad šis jai juos sukurtų. Tokią istoriją vienoje auditorijoje neseniai papasakojo psichiatras Olegas Lapinas. Mes pritariamai juokėmės.

K

JUSTINA JURŠYTĖ

ad moteriško- rie tarpininkauja, parduoda ar skolina. Vieje x chromosomoje yra daug dau- nur vienišų vyrų ir moterų skaičius pasiskirsgiau, nei gali išplauti keli dešimtmečiai tęs maždaug per pusę, kitur rezultatas svy-

emancipacijos, nesunku patikrinti. Gal šiandien moterys sunkiau sukalbamos, savarankiškesnės ir ambicingesnės, bet namai vis tiek yra vienas svarbiausių jų norų. Todėl vieniša moteris tampa vis svarbesne nekilnojamojo turto rinkos dalyve. JAV ir Vakarų Europoje statistika skiriasi simboliškai – dažniausiai būstą įsigyja poros, antra pirkėjų grupė – vienišos moterys. Ir jų dvigubai daugiau nei vienišų vyrų, kurie perka tik kas dešimtą būstą. Lietuvoje tokios apibendrinamos statistikos ir per pažintis nerasi: dėl duomenų apsaugos ar tiesiog smalsumo stokos reta institucija turi net fragmentišką visos šalies vaizdą. Dėl to galime pasikliauti tik bendru įspūdžiu tų, ku-

28

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

ruoja tai moterų, tai vyrų naudai. Bet kelios skirtingos apklausos parodė, kad moterų, artimiausiu metu ketinančių pirkti būstą, daugiau nei vyrų. Egidijus Damulis, „Oslo namų“ vadovas, Vilniaus senamiesčio prieigose kuriantis naują kvartalą, pasakoja, kad būstą perka ir tik universitetą baigusios merginos. Kai kurios ateina pirkti būsto su tėvais, draugėmis ar vaikinais. „Jaunų merginų ir moterų pirkėjų vis daugiau, mūsų projekte jų gal daugiau nei trečdalis. Tai gali iš esmės pakeisti visą rinkodarą: nuo projekto pristatymo vizualikos iki to, kad daugiau dėmesio bus skiriama įrengimo, interjero galimybėms ar,

„Eikos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vitalija Ročė pasakoja, kad jaunos ir vienišos merginos sprendimą pirkti nuosavą butą priima savarankiškai. A smeninio albumo nuotr .

Jaunų merginų ir moterų pirkėjų vis daugiau, mūsų projekte jų gal daugiau nei trečdalis.


28 Didžiausias mano pirkinys solo

34 Meilė 40 Gyvenimas paklausos nepraranda tarp ekranų

pavyzdžiui, virtuvei“, – sako E. Damulis ir atkreipia dėmesį, kad vyrai į buto pirkimą žiūri paprasčiau, mat jiems svarbiau automobilis. „Eikos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vitalija Ročė pasakoja, kad jaunos ir vienišos 26–35 m. merginos sprendimą pirkti nuosavą butą priima savarankiškai, kartais tariasi su tėvais. Šių merginų sprendimą dažnai lemia ir tai, kad nebeturi su kuo nuomotis, draugės ištekėjusios ar gyvena poromis. „Tai veiklios, aukštesnes pajamas gaunančios moterys, kurios būstą renkasi racionaliai, galvoja apie buto likvidumą ateityje. Joms svarbu patogus planavimas, šildymo sąskaitos. Dešimtmečiu

vyresnės aiškiai žino, ko nori, ir patarimų iš šalies paprastai neieško, vertina kokybę, sprendimus priima greičiau“, – sako ji. „Moterys mėgsta pačios susikurti aplinką, apgalvoti kiekvieną detalę. Vyrai sprendimus priima paprasčiau: jie butą vertina racionaliau – kaip daiktą ar investiciją, skaičiuoja ekonomiškumą, atidžiai vertina techninius parametrus ir vietą automobiliui. O ir apsisprendžia lengviau. Moterys labiau vadovaujasi nuotaika, jausmais. Joms reikia daugiau informacijos, kaip butas atrodys įrengtas, domisi planavimu, kaimynyste, komfortu ir bendra atmosfera“, – priduria E. Damulis.

44 Geopolitinis Ukrainos pokeris

Sprendžia jos „Mes tiesiog kitaip mąstome ir esame jausmingesnės“, – aiškina Stephanie Holland, reklamos kompanijos „Holland+Holland“ kūrybos direktorė ir tinklaraščio „Jos ekonomika: Vyrų gidas, kaip taikyti rinkodarą moterims“ autorė. „Nėra emocingesnio pirkinio nei būstas moteriai“, – sako ji. Pasak S. Holland, moterys turi lemiamą balsą perkant net 91 procentą būstų. Šis skaičius figūruoja daugelyje rinkodaros knygų ar tinklalapių – be moters įtakos įsigyjamas tik vienas iš dešimties būstų. Dar daugiau jų sprendimai turi įtakos perkant maistą ar sprendžiant dėl šeimos

2013 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

29


įžvalgos

Meilė paklausos nepraranda Šiais laikais internetu galima užsisakyti picą į namus ir būsimąjį vyrą: aukštas, tamsiaplaukis, pageidautina išsilavinęs, bet ne profesorius. Arba gyvenimo moterį: grybauti mėgstanti liekna miestietė, nealergiška šunims. Pažinčių portalai, sako jų įkūrėjai, neketina užleisti pozicijų socialiniams tinklams – vienišėjantis pasaulis sėkmingai pelną krauna parduodantiems viltį.

K

alėdos jau ne už kalnų ir šis kam – susikaupimo, kam – šeimos, o kam – išlaidų laikotarpis nėra geriausias metas vienišiams.

Šeimos ir giminės vakarienėse nukamuoti klausimų „kada parvesi žmoną“ ar padūsavimų „matyt, taip ir mirsiu nepamačiusi proanūkių“, antrosios pusės neturintys europiečiai dar kramsnodami kūčiuką keliauja į pažinčių svetaines ir ieško meilės ar bent jau nuotykių internete. Didžiosios Britanijos tinklalapio „Dailymail“ duomenimis, po švenčių didžiausi pažinčių portalai sulaukia iki 350 procentų didesnio lankytojų antplūdžio. Pažinčių industrija nevargsta ir kitais metų laikais: rinkos tyrimų bendrovė „IBISWorld“ skaičiuoja, kad vien JAV pažinčių svetainės per metus generuoja 2 mlrd. apyvartą ir nuo pat 2008-

34

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

Agnė Kriščiukaitytė

ųjų ši rinka auga vidutiniškai 2,9 procento per metus. JAV naujienų tinklalapio „Examiner.com“ duomenimis, pažinčių paslaugas teikiančių įmonių, tokių kaip „InterActiveCorp“, kuriai priklauso pažinčių svetainės „Match.com“, „OKCupid.com“ ir „eHarmony.com“, JAV priskaičiuojama apie 3 900. Lietuvoje pažinčių portalai taip pat turi nemenką įdirbį. Mindaugas Ramonas, pažinčių tinklalapio „draugas.lt“ rinkodaros ir plėtros vadovas, pasakoja, kad tokios svetainės pradėtos kurti maždaug prieš dešimtmetį. „Draugas.lt“ atsirado prieš 11 metų. Iš pradžių tai buvo tiesiog bendraminčių pomėgis. Tada apie verslą nė negalvojome, nes visuomenės skaitmenizacija buvo lygi nuliui. Įsivaizduokite, kad egzistavo tokia paslauga: vartotojai paprastu paštu siųsdavo popierines

Vien JAV pažinčių svetainės per metus generuoja 2 mlrd. apyvartą ir nuo pat 2008-ųjų ši rinka auga vidutiniškai 2,9 procento per metus.


Meilė paklausos nepraranda

Vizija įgyvendinta. nuotraukas, jas skenuodavome ir įkeldavome į žmonių anketas“, – prisimena M. Ramonas. Vienas pirmųjų buvo ir suaugusiesiems skirtas „pazintysxxx.com“ tinklalapis. „Tada Lietuvoje dar nebuvo analogiškų portalų. Vieni pirmųjų rinkoje lengviau įsitvirtinome, dabar būtų kur kas sunkiau, – sako Mykolas Armonas, svetainės projektų vadovas. – Mūsų tinklalapio lankytojai dažniausiai ieško kūniškos meilės, turi neįgyvendintų seksualinių fantazijų, dairosi trumpalaikio romano, meilužio, meilužės ar tiesiog sekso partnerio, nors pažįstame nemažai tokių, kurių pažintis baigėsi vestuvėmis ar gyvenimu kartu.“ Kiek kitokią viziją turėjo 2009 m. įkurtos svetainės „LindoAmor“ sumanytojai. „Verslą pradėjome 2009 m. Latvijoje. Pagrindinė idėja buvo sukurti modernią ir paprastą naudoti pažinčių svetainę rimtiems santykiams, nes tuo metu ši niša buvo laisva. Iki tol jau buvo pažinčių svetainių, kurios orientavosi ne tik į pažintis, bet ir į kitas rinkas, pavyzdžiui, žaidimų ar socialinių tinklų. Norėdami užsitikrinti sėkmę, nuo pat pradžių tikrinome visas naujas anketas – ar jomis iš tikrųjų ieškoma pažinčių, o ne užsiimama reklama ar siūloma nelegalių paslaugų, ar prisegamos nuotraukos tikrai yra pačių vartotojų. Sakyčiau, sunkiausia buvo užsidirbti rimtų pažinčių prekių ženklo statusą, nes ankstesni tokio tipo puslapiai buvo sukūrę nekokią atmosferą. Mūsų modelis veiksmingas: Latvijoje vos per kelerius metus tapome didžiausia pažinčių svetaine, sparčiai augame Lietuvoje, skverbiamės ir už Lietuvos ribų – siūlome susipažinti su žmonėmis iš Latvijos, Estijos, Skandinavijos ir kitų šalių“, – pasakoja Ernestas Lukoševičius, pažinčių svetainės „LindoAmor“ projektų vadovas.

Naujoji S klasė. Iš naujo nustatyti galimybių ribas – automobilių išradėjo pareiga. Naujoji Mercedes-Benz S klasė kuria naujus komforto, saugumo ir stiliaus standartus. Pasitelkus išmaniąsias technologijas ir estetiką automobilis tampa šedevru.

Feisbukas nenokautavo Eglė Bausytė, pažinčių portalo „ieskok.lt“ rinkodaros vadovė, piešia statistinio tinklalapio lankytojo portretą: „Pastebime, kad aktyvesni tampa vyresni žmonės, tačiau išlieka sena tendencija, jog pažinčių portalais daugiausia ir aktyviausiai naudojasi jaunuoliai nuo 15 iki 24 metų. Daugiausia narių gyvena didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, tačiau labai mažų miestelių ar kaimų gyventojai mėgsta nurodyti artimiausią did­

CO2 emisija 146–242 km/g, vidutinės degalų sąnaudos – 5,5–10,3 l/ 100 km.

UAB Silberauto – oficialusis Daimler AG atstovas Lietuvoje: Vilnius, Pirklių g. 9, tel. (8 5) 266 5900 • Kaunas, Vakarinis aplinkkelis 6A, tel. (8 37) 301 201 • Klaipėda, Šilutės pl. 113, tel. (8 46) 323 780 • www.mercedes-benz.lt


įžvalgos

Gyvenimas tarp ekranų Kadaise seniai seniai, kai mano kambaryje stovėjo mažas nespalvotas „Šilelis“ ir kineskopiniame kompiuterio monitoriuje rašiau pirmą savo tinklaraščio įrašą, televizijoje Arvydas Šliogeris Ryčiui Zemkauskui rėžtelėjo, kad gyvename ekranų pasaulyje.

P

REMIGIJUS DARGUŽIS

amenu, tada šis teiginys totipais. Tuomet jie atrodė savotiškai žavūs, mane kiek pralinksmino, nes visi kam- bet kartu šiek tiek nesusipratimas. Toks mabario kampai buvo užkrauti knygomis. Bent jau man atrodė, kad gyvenu knygų pasaulyje. Internetas buvo lėtas, skaityti jame beveik nebuvo ko, o vaizdo įrašus rodydavo tik televizorius. Sulaukti įdomesnio filmo buvo nemenkas džiaugsmas ir įvykis, kurį būdavo galima kelias dienas aptarinėti su draugais. Nes vaizdo leistuvai buvo ne visiems prieinama prabanga. Anoks čia ekranų pasaulis, tuomet pamaniau. Kiek vėliau kompiuteriai tapo galingesni, atsirado galimybė žiūrėti filmus, internete atsirado „YouTube“ ir kitokių įdomių dalykų. Kiek vėliau, jau pasirodžius mobiliesiems telefonams, teko susidurti su Japonijos rinkoje populiariais J-Phone, kuriuos būtų galima pavadinti modernių išmaniųjų telefonų pro-

40

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

žas ekranėlis – ką su juo veikti? Stacionarius kompiuterius pamažu išstūmė nešiojamieji, daugelyje namų ant stalo stovi jau nebe vienas, o du kompiuterio ekranai (na, bent jau vienas papildomas), prijungti prie nešiojamojo. Taigi ne vienas nešiojamasis kompiuteris, apie pusės sienos dydžio televizorius ir keli išmanieji telefonai bei planšetiniai kompiuteriai. Rengdamasis rašyti šį straipsnį ir besišnekučiuodamas su draugu per abu viename kambaryje suskaičiavome jau aštuonis ekranus – iš jų buvo vienas televizorius, trys kompiuterių monitoriai, du išmanieji telefonai, vienas planšetinis kompiuteris ir viena skaityk­lė. Knygų kambaryje jau nebuvo, po ranka gulėjo tik du žurnalai.

1.

Ekranų amžius atėjo, ir tai jau nebekelia šypsenos. Herkaus M ila š evi č iaus nuotr .

2. Planšetiniai

kompiuteriai padeda leisti laisvas minutes.

J uditos Gri g elytės nuotr .

Įrenginiai, prijungti prie interneto, įsibrovė į visas gyvenimo sritis.


Gyvenimas tarp ekranų

2

O žvelgiant į įvairias technologijos įmonių kuriamas koncepcijas, panašu, kad ekranų artimiausiu metu gali dar gerokai padaugėti ir atsirasti įvairiausių formų – nuo sulankstomų iki daiktų paviršių. Ekranų amžius atėjo, ir prisiminus filosofo įžvalgą tai jau nebekelia šypsenos.

Ekranų amžius Įrenginiai, prijungti prie interneto, įsibrovė į visas gyvenimo sritis. Užtenka pasivaikščioti gatvėmis ar pasivažinėti viešuoju transportu ir bus nesunku pastebėti, kiek žmonių laiką leidžia subedę nosis į išmaniųjų telefonų ekranus. Jais bendraujama, skaitomos žinios, ieškoma informacijos ar daroma daugybė kitų dalykų. Namie laikas leidžiamas prie

„Google“ užsakymu šiemet 35 pasaulio šalyse atliktos trys apklausos. Viena iš jų, pavadinta „Mūsų mobilusis pasaulis“ („Our Mobile World“), kurią atliko bendrovė „Ipsus“, parodė, kad daugelyje pasaulio šalių mobilusis internetas vartojimo mastais jau gerokai lenkia stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių populiarumą, o Europoje ir JAV pasaulis jau tapo visiškai „daugiaekranis“. Tyrimas atskleidė, kad pasaulyje dauguma vartotojų vidutiniškai turi bent du įrenginius su galimybe jungtis prie interneto, o Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje ir Norvegijoje vidurkis jau yra daugiau kaip trys įrenginiai vienam asmeniui. JAV šis rodiklis yra 2,9 prietaiso vienam vartotojui, o Kinijoje – 1,4. Mobiliųjų prietaisų naudojimas kas metai auga. Itin sparčiai plinta išmanieji telefonai, bet tai gali būti susiję su tuo, kad jų rinkoje mažėja „tradicinių“ mobiliųjų telefonų pasiūla. Tuo pat metu sparčiai auga ir planšetinių 1 kompiuterių pardavimas. Dauguma jų ne iškompiuterio ekrano ar vis dažniau naudo- stumia nešiojamuosius ar stalo kompiuterius, jant planšetinį kompiuterį. Internetas įsiver- tačiau juos papildo ir sudaro naują ekosistemą. Kaip rodo kitas 2012 m. atliktas tyrimas žė į kasdienybę ir vilioja vis įvairesnių formų pagundomis. Mobilusis internetas ir jo tai- „Naujasis daugiaekranis pasaulis“ („The New kymo būdai pastaruoju metu yra viena iš la- Multi-screen World“), dauguma vartotojų biausiai pabrėžiamų interneto verslo plėtros šiuos prietaisus naudoja skirtinguose kontekskrypčių, tad nenuostabu, kad daugėja įvairių tuose ir jie vienas kitą tarsi papildo. Priklausomai nuo turimo laiko, buvimo vietos ar net įrenginių, skirtų jam. Siekiant išsiaiškinti, kaip daugėjant šių nuotaikos pasirenkami skirtingi įrenginiai. hipnotizuojamai mirgančių prietaisų kei- Be to, jie gerai atlieka skirtingas funkcijas. Kompiuteris reikalingas atlikti nemažai čiasi žmonių gyvenimas, jau keleri metai atliekami įvairūs tyrimai. Ieškoma atsaky- laiko reikalaujančiam darbui ar informacimo į tokius klausimus: Kaip vartotojai nau- jos paieškai. Jis dažniausiai naudojamas nadoja įrenginius? Kiek jų kiekvienas viduti- mie arba darbo vietoje. Stalo kompiuterius niškai turi? Kaip šie ekranai keičia jų įpro- jau gerokai užspaudė nešiojamieji, bet ir čius? Kaip turint kelis prietaisus jie naudo- pastarieji dar nėra patogūs, su jais negalima išsitiesti lovoje ar patogiai susirangyti fotejami kasdien?

2013 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

41


įžvalgos

Geopolitinis Ukrainos pokeris

Viktoras Janukovyčius, galvodamas apie 2015 m. prezidento rinkimus, linksta į Europos pusę. J uditos Gri g elytės nuotr .

Iki lapkričio pabaigos Kijevas turės išspręsti vieną mažą, bet svarbią dilemą: Briuselis ar Maskva? Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius kelis kartus teigė, kad Ukraina pasiryžusi žengti keliu į ES.

Š

ie prezidento žodžiai briuselį nuteikia optimistiškai: ES lapkričio pabaigoje Vilniuje tikisi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Ukraina. Vis dėlto ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kol Ukraina nepasirašė minėtos sutarties, tol neapsisprendė dėl ateities. Bent jau taip mano Kremlius. O precedentų netrūksta.

Mūšis nesibaigia Armėnija taip pat turėjo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį. Tačiau visas kortas sumaišė Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano vizitas į Maskvą. Po rugsėjo 3 d. vykusio S. Sargsiano ir Vladimiro Putino susitikimo buvo konstatuota: Armėnija jungiasi prie Rusijos proteguojamos Muitų sąjungos (MS), į kurią, be Rusijos, įeina Baltarusija ir Kazachstanas.

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

VAIDOTAS ŠERNIUS

Kitaip tariant, Jerevanas driokstelėjo, tarsi pasakė: mums nereikia ES ir jūsų Rytų partnerystės programos, mes turime Maskvą. S. Sargsianas palūžo dar rugsėjo pradžioje, o kiek ilgai ir tvirtai laikysis jo kolega Ukrainoje? V. Janukovyčiaus padėtis ganėtinai panaši. Šalis lyg ir norėtų integruotis į ES, bet Kremlius neišleidžia. Rusijos politinis elitas, pradedant Vladimiru Putinu, Dmitrijumi Medvedevu ar Sergejumi Glazjevu ir baigiant technokratu Genadijumi Oniščenka (Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas, dar vadinamas vyriausiuoju sanitaru), Ukrainai kasdien grasina, kad pasirinkus draugystę su ES šalies laukia katastrofa. Rusijos premjeras D. Medvedevas bėrė grėsmingas frazes viena po kitos: „Jei pasirinksite Europos integraciją, jūsų laukia Graikijos ir Kipro ateitis – tapsite ES pro-

Norėdamas laimėti prezidento rinkimus Ukrainoje, kandidatas turi pabrėžti euroatlantinio vektoriaus pirmenybę.


Geopolitinis Ukrainos pokeris

vincija. O žengus tokį žingsnį, ypatingas režimas, mūsų partnerystė, galiojanti Ukrainai, baigsis. Taip, draugausime, prekiausime, bet tai bus tokia pati prekyba, kaip su kitais partneriais – be jokių privilegijų, priešingai, galbūt net su apribojimais.“ Galiausiai buvęs prezidentas jausmingai teigė: „Tegul [Ukraina – red.] parduoda savo produkciją Europoje, tegul pabando parduoti.“ Kitaip tariant, Rusija šantažuoja Kijevą, kad šis pasirinktų „tinkamai“. Kita vertus, teisybės Kremliaus vyrukų retorikoje yra. Svertų palenkti Kijevą arčiau Rytų – taip pat. Daugiau kaip 40 procentų Ukrainos prekybos vyksta su Rusija – tai svarbiausias ekonominis partneris.

Politiškai, o kartu ir kultūriškai rytinės šalies dalies gyventojai daugiau linkę šlietis prie didžiojo Rytų brolio, o ne prie Europos ir transatlantinių organizacijų. Kultūrinius ryšius Maskva ir siekia išnaudoti kaip vieną iš svarbiausių saitų su Ukraina. V. Putinas teigė, kad Ukraina yra suvereni šalis, galinti apsispręsti, ką pasirinkti: „Mes gerbsime Ukrainos sprendimą, bet noriu pabrėžti, kad mus sieja kur kas daugiau nei politiniai ar ekonominiai ryšiai. Tai bendra kultūra, istorija, religija, kalba, tradicijos, mentalitetas – mes esame vienodi žmonės. Tik Rusijos dėka Ukrainai suteikta papildomų teritorijų.“ Taip Putinas pabrėžia, kad Ukraina yra neatskiriama Rusijos dalis (tarsi etnografinis regionas), o

integracija su ES yra žalinga. Todėl lieka vienintelis pasirinkimas – Kremliaus proteguojama Muitų sąjunga. Mūšio lauke svarbi ir ES pozicija. Kaip žinome, Sąjunga remiasi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisėtumo principais. Todėl Kijevui buvo iškelti tam tikri reikalavimai. Aukščiausioji Rada priėmė įstatymų paketą, kuris keis teisinę sistemą, taip pat turėtų būti priimtos rinkimų įstatymo pataisos. Tačiau vienas klausimas bent jau kol kas nejuda iš mirties taško – žmogaus teisės ir teisėtumo principas. Būtent tai yra esminė kliūtis Kijevui siekiant asociacijos ir laisvos prekybos sutarties. Julijos Tymošenko įkalinimas neduoda ramybės ES. Briuselis visais įmanomais būdais

2013 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

45


Traukiantis kapitalui, kylančių rinkų akcijos krinta. „ R euters “ nuotr .

tema AURELIJUS KATKEVIČIUS

KRIZĖ BAIGĖSI?

DAR NEŽINIA Viena iš populiaresnių dabar matytų sąmokslo teorijų, skelbiamų pasaulio finansų rinkų besitęsiančių problemų proga, – slapta valdanti pasaulį galingųjų grupelė nusprendė sumažinti pasaulio gyventojų skaičių. Todėl sukėlė šią krizę.

50

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013


egirdėjote? Dar išgirsite. Ir net ne vienoje lietuviškų televizijų laidų praneš kas nors iš aktyviau paskaitančių įvairius rusiškojo interneto tinklalapius. Arba galite išgirsti, kad tai Rothschildų finansinis klanas, laikantis Europą kumštyje nuo pat XVIII a., ir Rockefellerių finansinis klanas, panašiame kumštyje laikantis Jungtines Amerikos Valstijas vos ne nuo pat jų susikūrimo, dalijasi tarpusavyje įtakos sferas ir lemia žmonijos ateitį. Arba išgirsite kiek racionaliau atrodančią versiją: kažkas (veikiausiai irgi keli ar keliolika galingųjų) siekia atimti iš Jungtinių Valstijų pagrindinį galios kozirį ir pagrindinę pasaulio rezervinę valiutą – dolerį pakeisti kokia nors kitokia – euru, juaniu ar kokiu nors valiutų krepšeliu. Galite būti supažindinti ir su kiek mažiau racionalia versija, kad „pilkųjų“

rasė iš Tinklelio žvaigždyno vėl koreguoja žmonijos genofondą, kaip jau yra dariusi keliasdešimt kartų per visą mūsų istoriją. Visos šios sąmokslų teorijos paremtos prielaida, kad dabar vykstančios globalinės struktūrinės permainos yra sąmoningos, planuojamos ir valdomos – ne tiek svarbu, kas tai daro – Rothschildai ar ateiviai. Galima manyti ir kitaip: gamtos ir visuomenės raida turi savo kitimo dėsnius, o mūsų pastangos yra tik bandymai permainas kiek pakoreguoti arba bent jau paaiškinti, kas čia dedasi, tuos dėsnius suprasti. Pastarasis požiūris turbūt kiek nuvainikuoja žmogų kaip visatos valdovą, bet leidžia blaiviau stebėti pasaulį.

2013 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

51


laisvalaikis

Investicija į statusą Sunkus senovės dievo Neptūno tridančiu pažymėtas raktelis mano rankoje, einu per kolonomis nusmaigstytą mašinų aikštelę ir akimis ieškau savo šiandienės žvaigždės. Tai prabangus, greitas ir egzotiškas „Maserati Quattroporte“.

1. Santūri išvaizda

apgaulinga – sedanas turi stiprų sportiškumo geną, kuris, nuspaudus akceleratorių iki dugno, vairuotoją prilipdo prie sėdynės. G A M I N T O J O N U O T R .

2.

Atrodė, kad prislopintos bronzinės spalvos automobilis turėtų pranykti pilkų ir juodų automobilių masėje, tačiau dėmesio prabangiam „Quattroporte“ netrūko. GAMINTOJO NUOTR.

DINA SERGIJENKO

sėdu, lukteliu akimir- tai atspindintį simbolį. Jeigu nuvyktumėte į ką ir užvedu. išgirdusi Boloniją, pamatytumėte garsųjį Neptūno variklio gausmą su- fontaną, kur senovės romėnų dievas stovi per-

prantu, kad Vilniaus gatvėse šiandien būsime dėmesio centre. Pažintį su „Maserati“ pradedu salone Vilniuje. Vieną po kito traukiu natūralios odos apdailos pavyzdžius, pirštais bandau pajusti „Alcantara“ gabalėlių švelnumą. Lėtai verčiu kėbulo spalvų katalogą, linkčioju galva matydama, kokios spalvos kilimėlius ir saugos diržus galiu pasirinkti. Vieną prie kito dedu centrinės konsolės spalvų pavyzdžius, svarstau, kaip jie derėtų prie odos apdailos ant vairo ir medžio apdailos, dengiančios visą priekį. Visa spalvų gama tokia, kad ir norėdamas nesuklysi – netinkamų derinių, galinčių išvaikyti „Maserati“ gaubiančią aurą, nėra. Be to, kad visos medžiagos itin kokybiškos ir malonių akiai spalvų, mane žavi ir visur subtiliai kartojamas tridančio ženklas. Jis „Maserati“ lydi nuo XX a. trečiojo dešimtmečio, kai penki italų broliai Maserati gamino automobilius, gebančius lenktynininkams pasiekti pergalių. Vienas iš brolių, pasukęs į meną, ne inžineriją, tikėjo privalantis atrasti

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

galingai iškėlęs tridantį savo ginklą. Ginklą, tapusį atspirties tašku dabar pasaulyje puikiai atpažįstamam automobilių ženklui. Kompanija kryptingai ėjo lenktyninių automobilių link. Daugumą jos gaminamų modelių vairuojantieji pasiekdavo prizininkų pakylą. Sportiškumo genas „Maserati“ kūriniuose išlikęs iki šiol: visų nedidelės šiandienių gaminių gamos automobilių profilis primena susikaupusį ir startui pasiruošusį bėgiką, pabrėžiamos glotnios linijos, mažinančios oro pasipriešinimą skriejant dideliu greičiu, milžiniškos aušinimo angos, neleidžiančios stabdžiams įkaisti ir nuvilti vairavimu besidžiaugiančio savininko.

Sportiškumo genas Žiūrėdama į „Maserati“, rodos, matau, kad kiekvienas automobilio raumuo virpa nuo turimos galios, energijos ir trokšta parodyti, ką sugeba. Nors ankstyvojoje „Maserati“ istorijoje vyrauja sportui skirti automobiliai, o pirmasis bandymas gaminti miestui skirtą modelį –

3.

Susikomplektuoti „Maserati Quattroporte“ salono išvaizdą kiekvienas klientas gali iki menkiausių smulkmenų, pavyzdžiui, saugos diržų spalvos. G A M I N T O J O N U O T R .

Tai italas, vilkintis santūriu tikrų tikriausio valdovo drabužiu.


Investicija į statusą

1

2

V16 tipo variklį turintį galiūną diktatoriui Benito Mussolini – nenusisekė, išgarsinęs savo vardą lenktynėse daugiau nei pusę šimtmečio „Maserati“ gamina prabangius ir komfortiškus asmeninius automobilius. Įdirbis juntamas vos įsėdus. Apima keistas jausmas, kai uždarai „Quattroporte“ dureles: galiu tik spėti, kad jį sukelia puiki automobilio garso izoliacija, mat tyla tokia, jog, rodos, atsiribojai nuo išorinio pasaulio. Ir neieškokite užvedimo mygtuko (taip, nes raktelių čia nereikės) įprastoje jo vietoje – žvalgykitės kairėje. Tai ne šiaip sau: kadaise automobilių lenktynės būdavo pradedamos vairuotojams ne sėdint automobiliuose, išrikiuotuose pagal paskirtą starto tvarką, o laukiant, kol gaus starto ženklą, išlipus iš jų.

Išgirdę apie starto pradžią, lenktynininkai leisdavosi bėgti iki savų automobilių, sėsdavo į juos, užvesdavo ir išdumdavo. Raktelių kairėje pusėje reikėdavo tam, kad lenktynininkas taupydamas laiką galėtų dirbti abiem rankomis: vesti automobilį ir jungti pavarą kone tuo pat metu, o kojomis mik­ liai spausti akceleratorių iki dugno. Šią detalę „Maserati“ perduoda iš kartos į kartą, kaip ir, pavyzdžiui, „Porsche“ automobiliai. Visas sėdėsenos, vairo reguliavimo mechanizmas yra elektroninis: pakelti, nuleisti, prisitraukti, išgaubti nugaros dalį, kad būtų patogiau, paversti – reikia vos kelių svirtelių paspaudimo ir kantrybės, siekiant įsitaisyti kuo patogiau. Aš kantrybės pritrūkau, todėl išvažiavusi iš mašinų aikštelės

3

sustojau dar kartą, kad tinkamai susireguliuočiau veidrodėlius, sėdynes, patogiai įsitaisyčiau prie vairo. „Maserati Quattroporte“ – didžiausias mano iki šiol vairuotas automobilis. Nors sportiškos dvasios, jis orientuotas į komfortą, tad vidus jo itin erdvus, o ilgis siekia net 5 262 mm, plotis su veidrodėliais – net 2 100 mm. Esant tokiam masyvumui, turi matyti visus automobilio kampus, mat per pirmąsias kelias vairavimo valandas juos pajusti sunku.

Kol kas tik domisi „Quattroporte“ istorija siekia 1963-iuosius. Jis tapo pirmuoju keturduriu bendrovės modeliu, tai liudija vardas, išvertus iš italų kalbos „quattroporte“ reiškia „ketverias du-

2013 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

79


laisvalaikis

Kalnai visada nugali

Būrelis naujokų su gidais mokosi vaikščioti Tūro ledynu (Prancūzija, Alpės). J olitos B u š kutės nuotr .

Kalnai – slapta neišsipildžiusi mano svajonė. Kai kas tolimo. Kai kas dar neatrasto. Mano vaizduotė juos piešia kaip ramybės oazę. Negaliu sakyti, kad alpinistų pasaulis man svetimas. Pirštų galiukais esu jį pačiupinėjusi. Dar mokykloje išmokau karstytis virvėmis, rišti mazgus ir užsisegti visus karabinus, kad nepulčiau stačia galva į prarają. Vieni taip ir pradeda, o aš vis delsiu. Kažko laukiu.

P

GINTARĖ BAKŪNAITĖ

Žygeivių klubas, įsikūręs Kauno technologiriešingai nei man, paujų universitete, į kalnus išlydėjo ir P. Jakutaviliui jakutavičiui ir jurui jorudui čių. Iš pradžių Paulius su klubo draugais iškalnai nebėra svajonė. Alpinizmas

jiems – gyvenimo būdas, tai, kas grūdina, moko, motyvuoja, gąsdina ir guodžia. Bet apie viską nuo pradžių.

Alpinistas – ne adrenalino fanatikas J. Jorudas šiandien Vilniaus universiteto studentams žinomas kaip žygeivių klubo treneris. Šypsodamasis jis sako, kad savęs taip pavadinti negalėtų, ir prisimena, kaip pats viską pradėjo nuo to paties klubo būdamas pirmakursis. Tiesa, kelionių žavesį Jurui parodė tėvai: „Tėvai – smarkūs keliautojai. Nuo trejų metų mane jau į baidarę įsimetę per visas šalies upes perplukdė. Buvo ir pėsčiomis visokių kelionių.“ Kelionių aistra Jurą atvedė į žygeivių klubą. „Norėjosi stipriau, sunkiau, aukščiau“, – prisimena Juras. Dėl to jis leidosi į pirmąjį žygį – Fanų kalnus.

82

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2013

maišė Lietuvos miškus, išbandė nepatogų ir šaltą miegą palapinėse, patikrino savo ištvermę eidamas ilgus nuotolius pėsčiomis. Galiausiai žygiai po laukinę Lietuvos gamtą peraugo į kalnų žygius: „Tie kalnų žygiai vis sudėtingėjo. Tada atsirado noras mažiau eiti, daugiau kopti į kalnus, į sudėtingesnes viršūnes.“ Taip Paulius iš kalnų turisto, kartkartėmis pereinančio perėją, virto alpinistu, pasiryžusiu po keliolika valandų eiti ir kopti į kalnų viršūnes. „Įspūdis, kad čia pat debesis, tu jį gali pačiupinėti – tai buvo kai kas tokio vau. Paskui po truputį atsirado sportinis motyvas sužinoti, ką galiu“, – pirmąją pažintį su alpinizmu prisimena Paulius. Dar ir šiandien alpinistui sunku atsakyti, kas jį atvedė į kalnus ir kas taip pakerėjo: „Turbūt noras pajusti gyvenimą, nes kasdienybėje prapuoli rutinoje – darbas, šeima, kelionės, savaitgaliai. Rutina su pakilimais ir nuosmu-

Kalnuose yra kompleksas priemonių, kad adrenalinas neišsiskirtų.


Verslo klasė, 2013 lapkritis