Page 1

DET FÆLDENDE BEVIS: DXeroioeireor ioir oeiroir oeiroeir oei A

*&

" ! & % $ # !"

tra dę IDŽI ast į Žem OJI ron ę pa TE om na ai į ťių MA siti pla kin ne o: tų,

+,!

&,-

%&!

%

/3tt,"*/" -U #*3Ç&-*4

'()!"%

MokslininkĹł pagalbininkai, ĹžmoniĹł gelbÄ—tojai ir... Ĺžudikai

Klauskite:

Kaip veikia imuninÄ— sistema? Kaip uodai skrenda per lietĹł? Kiek svÄ—rÄ— maĹžiausias naujagimis?

Kriminalistika:

Apgauto kliento kerĹĄtas KoralĹł rife iĹĄgyvena spalvingiausi

ISSN 1822-8003

www.iliustruotasismokslas.lt

1 % kōno sudaro ŽMOGUS, – visa kita yra bakterijos Tik

Naujausi moksliniai tyrimai parodÄ—, kad 99 % mĹŤsĹł organizmo genĹł priklauso bakterijoms.


KLAUSKITE

Koks kompaso amžius? Laivybai naudojami kompasai pasirodė apie 1000 metus, juos sudarė įmagnetinta adata ir dubuo vandens.

Kuri moteris pirma apdovanota Nobelio premija? 1903 m. Marie Curie tapo pirmąja moterimi, apdovanota Nobelio fizikos premija už spinduliuotės tyrimus.

Laukiniai gyvūnai Kūnas sudėtas tvirtai, tačiau tai netrukdo šakiaragėms antilopėms žengti iki 7,5 m ilgio žingsniais.

ALAMY/IMAGESELECT

Krūtinės ląsta stambi, joje telpa labai dideli plaučiai. Tai leidžia gyvūnui optimaliai išnaudoti ore esantį deguonį.

90 cm ilgio kojos iškelia kūną virš prerijų žolės nelėtindamos bėgimo greičio.

Dūmai – iš dalies sudegusios stearino dujos.

THINKSTOCK

Skystas stearinas

8

Kojos lieknos ir sveria nedaug, tad gali sparčiai judėti pirmyn ir atgal.

Palyginti su visu kūnu, širdis itin didelė. Dvigubai, pavyzdžiui, už elnio širdį stambesnė širdis sparčiai ir efektyviai pumpuoja kraują bei deguonį į raumenis.

Ar šakiaragis yra geriausias bėgikas? Šakiaragės antilopės gyvena Šiaurės Amerikos prerijose. Paprastai vieni gyvūnai bėgdami išsiskiria ištverme, o kiti pasižymi bėgdami trumpus nuotolius, tačiau šakiaragės puikiai sugeba ir tai, ir tai. Jų didžiausias greitis – 90 km/h, bėgdamos 40–50 km/h greičiu tempą išlaiko iki 20 kilometrų.

Stearinas virsta anglies dvideginiu ir vandens garais.

Kodėl nesudega žvakės dagtis?

Liepsna – degantys stearino garai.

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio. Dagčio paskirtis – pritraukti ištirpusį steariną arčiau ugnies, kur jis virsta garais ir užsidega. Jei dagtis greit sudegtų, žvakė užgestų. Dagtis paprastai gaminamas iš puikiai degančios medvilnės. Todėl jis padengiamas ugniai atsparia medžia-

Dagtis padengiamas ugniai atsparia medžiaga ir vašku, kad galėtų degti.

ga, kuri sulėtina degimo procesą. Dagtis taip pat padengiamas vašku ar kita panašia medžiaga, nes priešingu atveju žvakės nepavyktų uždegti. Vaškas tirpsta ir garuoja dėl degtuko skleidžiamos šilumos, o garai dega aplink ugniai atsparaus dagčio galiuką tol, kol dagtis sugeria išsilydžiusį žvakės steariną.


Kiek svėrė mažiausias naujagimis? Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor. Ji gimė apytiksliai 22-ą nėštumo savaitę ir svėrė tik

IŠRADĖJAI Kas išrado alaus butelio kamštelį? Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris. Dėl formos kamštelis buvo vadinamas „karūnėle“ – jį sudarė metalinis apdangalas su viduryje esančiu kamščiu, kuris neleido alui išsilieti.

284 g

Ar baltieji tigrai yra albinosai? Baltieji tigrai dažniausiai yra tam tikros genetinės atmainos Bengalijos tigrai – kitaip nei albinosai, jie turi juodų dryžių.

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi? Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies. Nesmulkinti grūdai itin maistingi, tačiau rugiai kur kas naudingesni nei, pvz., kviečiai. Su pelėmis atliktas eksperimentas parodė, kad pilnagrūdžiais rugiais mitusios pelės svėrė 10 proc. mažiau, jų cholesterolio lygis ir kūno riebalų kiekis buvo dešimtadaliu mažesnis nei kviečius graužusių pelių.

Kodėl lyja lašeliais? Lietus iš debesų krinta lašeliais, o ar galėtų lietis srove? Lietus krinta lašeliais, o ne liejasi srove dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, lietaus debesys sudaryti iš lašų, o antra, oro pasipriešinimas didelį vandens kiekį, prieš jam pasiekiant žemę, suplėšytų į gabalus. Judėdamas aukštyn, šiltas ir drėgnas oras atvėsta, garai kondensuojasi į lašelius

ir sudaro debesis. Lašeliai itin maži – jų skersmuo mažesnis nei 0,02 mm – ir tokie lengvi, kad išsilaiko ore. Kad vanduo susikauptų į tikrą lietaus lašą, debesyje turi būti mikroskopinio dydžio dulkių ar žiedadulkių dalelė. Tuomet ant jos prisitvirtina daug mažyčių lašelių ir krinta ant žemės ne mažesnio kaip 0,5 mm skersmens lietaus lašo pavidalu. Lietaus lašų dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau net jei lietus labai

smarkus, jo lašų skersmuo niekada neviršys 5 milimetrų. Kuo mažesnė paviršiaus įtemptis, neleidžianti lašeliui išsibarstyti, tuo didesnis gali būti lietaus lašas. Stambesni lašai susiduria su didesniu oro pasipriešinimu, kuris prie žemės artėjančius lašus suskaido į mažesnius lašelius. Be to, lašai susiduria tarpusavyje, tad krinta skirtingu greičiu, kuris taip pat neleidžia jiems piltis nuolatine srove.

Lietaus lašai panašūs į blynus ir parašiutus

E. VILLERMAUX/AIX-MARSEILLE UNIVERSITÉ

Lietus dažnai vaizduojamas kaip lašeliai, tačiau išties tokią formą jis įgauna tik tada, kai vanduo kaba, pavyzdžiui, ant lapo. Smulkūs lietaus lašai, kurių skersmuo mažesnis nei 1 mm, yra apvalūs. Kuo lašas didesnis, tuo mažesnė paviršiaus įtemptis, tad lašas tampa plokštesnis, kol oro pasipriešinimas jį išpučia kaip parašiutą ir suplėšo į gabalėlius.

*MJVTUSVPUBTJTNPLTMBTt 

9


Vienos nuodingiausių pasaulio gyvačių – juodosios mambos – nuoduose yra molekulių, kurios efektyvumu prilygsta morfijui.

NAUJIENOS Paukščių Takas yra milžiniškame dujų burbule

J. ROGERS/UNIVERSITY OF ILLINOIS

PAUKŠČIŲ TAKAS DIDYSIS MAGELANO DEBESIS

MAŽASIS MAGELANO DEBESIS

VUNDER KINDAI AUTISTA I Ištyrus ašt uonis vunderkin d us, paaiškėjo, kad trys iš jų yra autistai. Ty rime, kurį atliekant ieškota au tistams bū dingų savybių, y patingais g abumais pasižymin tys vaikai su rinko daugiau ta škų nei ko ntrolinė vidutinių v aikų grupė .

Paukščių Taką ir dvi gretimas galaktikas supančio dujų debesies skersmuo yra beveik 300 tūkst. šviesmečių.

VIETOS TRAUKOS TAŠK AS Čengdu pandų bazė, Kinija

Elektroninė pirštinė gali tapti visose ligoninėse per apžiūras ir operacijas naudojamu įrenginiu. JAV mokslininkai sukūrė guminius antpirščius su elektronine grandine, galinčia, pavyzdžiui, išmatuoti audinio drėgnumą ir temperatūrą arba užregistruoti elektrinius širdies impulsus.

Demografinis sprogimas pandų rezervate

Didžiausiame pasaulio pandų rezervate jaučiamas demografinis sprogimas. Per trumpą laiką čia gimė septyni didžiųjų pandų jaunikliai, Čengdu pandų bazėje dirbtinai apvaisinta 112 pandų. Dvejus metus praleidę su motinomis, pandų jaunikliai prisijungia prie projekto, čia jie mokomi išgyventi laisvėje.

CHENGDU PANDA BASE

Gydytojų pirštinė jautriais pirštais

medžiagos, kurios mokslininkams iki šiol nepavyko atrasti. Mokslininkų darbas aprašytas astrofizikos žurnale. CHANDRA/NASA

ASTRONOMIJA. Mūsų galaktiką Paukščių Taką supa milžiniškas nesuvokiamo dydžio įkaitusių dujų debesis, teigia tarptautinė mokslininkų komanda iš Europos, JAV ir Japonijos kosmoso agentūrų. Ir gretimas dvi galaktikas apimantis dujų debesis yra keletą šimtų kartų karštesnis nei Saulės paviršius. Iki šiol astronomai šio debesies nebuvo pastebėję dėl jo mažo tankio, tačiau, ištyrę daugybę ryškių rentgeno spindulių šaltinių, pastebėjo, kad kai kurie spinduliai pranyko. Paaiškėjo, kad juos absorbavo krūvį turinčios deguonies dalelės netoli mūsų galaktikos, ir tai padėjo mokslininkams suprasti esant dujų debesį. Be deguonies, jame yra vandenilio ir kitų elementų. Šio milžiniško debesies ir jame esančių dalelių atradimas gali būti labai svarbus, nes debesyje gali būti ir paslaptingos tamsiosios


.Ä–7,1$

1(ÄŹ7,

Liauka lemia draugĹł bĹŤrÄŻ SmegenĹł darinio, vadinamo migdoliniu kĹŤnu, dydis yra tiesiogiai proporcingas Ĺžmogaus socialiniam tinklui ir pasisekimui, teigia du psichiatrai iĹĄ MasaÄ?usetso ligoninÄ—s ir Ĺ iaurÄ—s RytĹł universiteto (JAV). RyĹĄys nepriklauso nuo asmens amĹžiaus ar lyties.

Pasaulio uĹžvaldymas priklausÄ— nuo klimato ANTROPOLOGIJA. MokslininkĹł komanda, vadovaujama genetiko Andrea Manica iĹĄ KembridĹžo universiteto (Anglija), nustatÄ— klimato ÄŻtakÄ… ĹžemynĹł uĹžkariavimui. IĹĄnagrinÄ—jÄ™ klimato statistikÄ… (pavyzdĹžiui, iĹĄ Grenlandijos ledo kernĹł), mokslininkai apskaiÄ?iavo pastarĹłjĹł 120 tĹŤkst. metĹł temperatĹŤros ir krituliĹł modelius. Duomenys apie klimatÄ… netiesiogiai parodÄ—, ar konkreÄ?iu laikotarpiu vietovÄ—je buvo maisto,

5"$-"3:"'14$"/1*9

Žmonės susidōrė su keturiomis kliōtimis

Naujam paparÄ?iui – Lady Gagos vardas G-A-G-A – tokia raidĹžiĹł kombinacija yra naujos paparÄ?iĹł genties, kuri skiriasi nuo visĹł kitĹł paparÄ?iĹł DNR grandinÄ—je. IeĹĄkodami pavadinimo naujajam paparÄ?iui, Duke’o universiteto (JAV) mokslininkai nusprendÄ— jÄŻ pavadinti popĹžvaigĹždÄ—s Lady Gagos vardu. MokslininkĹł teigimu, papartis primena ekstravagantiĹĄkus dainininkÄ—s kostiumus.

Atletai mÄ—gdĹžioja beĹždĹžiones Mokslininkai norÄ—tĹł geriau suprasti medĹžiuose gyvenanÄ?iĹł didĹžiĹłjĹł beĹždĹžioniĹł judÄ—jimo bĹŤdus, taÄ?iau visi eksperimentai su gyvĹŤnais, kuriems bĹŤdavo pritvirtinti matavimo prietaisai, nepavykdavo, tad mokslininkai iĹĄ Roehamptono universiteto (Anglija) papraĹĄÄ— sportininkĹł mÄ—gdĹžioti gyvĹŤnĹł judesius.

Nustatyti ligas galima popieriumi, jei jis apdorotas divinilo sulfonu, priverÄ?ianÄ?iu prie popieriaus lipti baltymus ir antikĹŤnus.

CLAUS LUNAU

 EHWWLHVD

36

procentai amerikieÄ?iĹł tiki NSO. Pasak „National Geographic Channel“ atliktos apklausos, 10 proc. teigia patys matÄ™ ateiviĹł.

ARABIJA: dykuma. Ĺ iuolaikiniai ĹžmonÄ—s po pasaulÄŻ nepaplito iki tol, kol Arabijos pusiasalio dykuma pavirto sodriomis stepÄ—mis.

Ĺ IAURÄ–S EUROPA IR AZIJA: apledÄ—jimas. Ĺ iltuoju laikotarpiu (ledynams tirpstant) ĹžmonÄ—s judÄ—jo pirmyn, o ĹĄaltuoju metu (ledynams augant) traukÄ—si. PrieĹĄ 15 000 metĹł

Prieť 15 000 –55 000 metų

PrieĹĄ 70 000 metĹł

taip pat galimÄ… ĹžmoniĹł populiacijos dydÄŻ. Ĺ iĹł duomenĹł pagrindu mokslininkai sukĹŤrÄ— kompiuterinÄŻ modelÄŻ, nurodantÄŻ laikotarpÄŻ, kada ĹĄiuolaikiniai ĹžmonÄ—s uĹžvaldÄ— naujas Ĺžemes. Klimato modelis atitinka archeologĹł radinius. Modelis taip pat parodÄ—, kad dÄ—l klimato keturiose marĹĄruto vietose mĹŤsĹł protÄ—viai buvo priversti pristabdyti kolonizacijÄ….

Prieť 45 000 –60 000 metų

AUSTRALIJA: vandenynas. MĹŤsĹł protÄ—viai pakrante keliavo ÄŻ IndijÄ… ir AzijÄ…. Vandens lygiui nukritus, jie galÄ—jo nukeliauti ÄŻ IndonezijÄ…, NaujÄ…jÄ… GvinÄ—jÄ… ir AustralijÄ….

AMERIKA: apledÄ—jimas. Ĺ˝monÄ—s medĹžiojo Sibire, taÄ?iau ledynai neleido jiems keliauti toliau. Amerika uĹžkariauta tik tuomet, kai ledynai sumaŞėjo.

Mōsų protėviai Žemėje įsikōrė prieť 70 000 –15 000 metų. 3&(*/"3&$)57*46.*/""(&/$:

*MJVTUSVPUBTJTNPLTMBTt 

13


PASAULIO KRAŠTUTINUMAI: GELEŽIES KALNAS

!"#$%&'#&("$&()*&+%( pH -3,6

Tokio rūgštingumo vandens 1990 m. geologai pasėmė Ričmondo kasykloje Geležies kalne, esančiame Kalifornijos valstijoje, JAV. Tai 12 tūkst. kartų rūgščiau nei akumuliatorų rūgštis (pH 0,5) ir žemiausia kada nors gamtoje užfiksuota pH reikšmė. Toks rūgštingumas – 1879–1962 m. aukso, sidabro, cinko, vario ir pirito gavybos rezultatas. Išgaunami metalai reagavo su vandeniu, oru ir bakterijomis, o kasykla ilgainiui pavirto chemikalų katilu. Mokslininkų manymu, rūgšties prisotinto vandens atsirado dėl sieros rūgšties ir intensyvaus garavimo. Sieros rūgštis susidaro, kai nestabilus mineralas piritas reaguoja su oru. Šiluma, susidariusi vykstant cheminėms reakcijoms, verčia kasykloje esantį vandenį nuolat garuoti, tad likęs vanduo tampa rūgštus.

Toksiškiausia požeminė galerija Ričmondo kasykloje yra po stačiašlaičiu Geležies kalnu.

Toksiškos geležies, cinko ir vario sulfato stalaktitai it šviečiantys durklai kabo ant kasyklos lubų.

Ričmondo kasykla Geležies kalne

Geležies kalnas: toksinų šiukšlynas

Geležies kalnas Kalifornija

24

J AV

Pirito kalnas

Toksinai teršia upę

Darbininkai ištuštino 60 x 900 m dydžio pirito veną, dėl kurios Geležies kalnas yra 500 kartų toksiškesnis už kitas kasyklas.

Geležies kalno nuotekos kelia didžiulių problemų aplinkai. 1967 m. per vieną savaitę Sakramento upėje nugaišo apie 47 tūkst. upėtakių.

Prasčiausias vanduo pasaulyje

Fauna

Geležies kalnas verda. Toksiškas vanduo nuolat laša nuo kasyklos lubų. Vienas lašas gali pragraužti tekstilę ir odą.

Kasyklos požeminėje galerijoje gyvena geležį įsisavinančios bakterijos Leptospirillum. Mokslininkams dar nesuprantamu būdu jos padeda gaminti sieros rūgštį.

Parengė Bjørn A. Bojesen. Nuotraukos: Environment Images/Getty, Peter Essick/Aurora Photos, ecosystem.ru, University of Göttingen, Shutterstock, Alamy, Getty Images


Šeši rekordai Geležies kalnas – rūgštingiausia vieta Žemėje. Tačiau kraštutiniu rūgštingumu pasižymi ir daugiau vietų, gyvūnų ir augalų.

Rūgščiausia akvariumų žuvis – raudonasis neonas. Žuvis gali išgyventi vandenyje, kurio

pH yra 3,5.

Rūgščiausia karštoji versmė yra ne-

14 Natrio šarmas 13 Trigubas amoniakas 12 Buitinis amoniakas 11 Įprastas valiklis 10 Minkštas muilas 9 Muilo drožlės 8 Jūros vanduo 7 Tyras vanduo 6 Kiaušinio trynys 5 Gėrimai su angliarūgš te, alus 4 Kefyras ir jogurtas 3 Actas 2 Žmogaus skrandžio su ltys 1 Acto rūgštis 0 Akumuliatorių rūgštis -3.6 Geležies k

alnas

Geležies kalnas kraštutinumas yra

pH skalę sudaro reikšmės nuo 0 iki 14, kur 0 – labai rūgštu s , 7 – neutralus ir 14 – labai šarminis. Su kiekvienu mažes niu skaičiumi rūgštin gumas padidėja dešimt kartų. Todėl pH 0 yra 1 000 kartų rūgštesnis už pH 3.

toli Ebeko ugnikalnio Kurilų salose. Versmėje trykšta rūgščiausias gamtoje aptinkamas vanduo (pH -1,7).

Rūgščiausia dirva yra Pigmėjų miške netoli Mendosino (Kalifornija). Dirvoje, kurios pH yra 2,8, auga gana žemi medžiai.

Rūgščiausias mikroorganizmas – Picrophilus oshimae. Jis aptinkamas karštosiose versmėse, kurių pH yra

apie -0,06.

Rūgščiausias lietus, kurio pH siekė 1,87, 1983 m. skalbė Invepolio girią Škotijoje, teigiama Guinnesso rekordų knygoje.

Rūgščiausias vaisius – žalioji citrina (pH 2,1). Jos rūgštingumas prilygsta skrandžio sultims.


$7Şæ,$' Įvairioms operacijoms vis dažniau naudojami dronai. Kariai siunčia juos į šnipinėjimo ir kovines misijas, be to, bepiločius skraidymo aparatus prisijaukino ir mokslininkai, ir policija.

BEPILOČIAI BOMBONEŠIAI MOKSLININKŲ AKYS ORE EISMO KONTROLĖ

rieš saulėtekį nuo Viduržemio jūroje plaukiančio lėktuvnešio pakyla reaktyvinis lėktuvas. Bepiločio lėktuvo skrydžio tikslas – už 2 000 kilometrų esantis karo laukas Afganistane. Tuo pat metu biologas nukreipia nuotoliniu būdu valdovą mažytį lėktuvą su didelės raiškos kamera į neįžengiamo atogrąžų miško lopinėlį Naujojoje Gvinėjoje. Londone bepilotis sraigtasparnis renka duomenis apie eismo spūstis. Tokias užduotis atliks ateities dronai – autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomi bepiločiai skraidymo aparatai (angl. unmanned aerial vehicle, UAV). Sudėtingesni dronai bus naudojami kariuomenėje, jie bus naudingi ne tik mokslininkams, bet ir visai visuomenei.

26

Parengė Salomon IllustreretIbVidenskab

 X/2013

Dronų smegenys – tai galingos mikroschemos, juose yra gausybė miniatiūrinių jutiklių. Sudėtinga dronų įranga – išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių gamintojų lenktynių rezultatas. Šios lenktynės jau kurį laiką yra varomoji jėga, skatinanti kurti vis mažesnes, bet galingesnes mikroschemas, kuriose būtų įdiegta vis daugiau funkcijų. Šiandien net mažiausi dronai yra aprūpinti GPS, magnetometrais, giroskopais, akcelerometrais ir kompasais.

Plačiai naudojami kariuomenėje Daugeliui žmonių dronas yra be piloto skraidančio karinio lėktuvo sinonimas. Jais vykdomi oro antpuoliai nerizikuojant pilotų gyvybe.

Pirmąjį oro antpuolį dronas įvykdė 2001 m. lapkritį, amerikiečių karinis bepilotis lėktuvas nužudė vieną teroristų grupuotės „Al Qaeda“ lyderių. Nuo tada dronų kūrimas įgavo pagreitį. Nepilotuojamieji amerikiečių bombonešiai yra atlikę atakų Afganistane, Irake, Pakistane, Somalyje ir Jemene. Vien Pakistane tokių oro antpuolių įvykdyta daugiau kaip 300. Be to, dronai atliko ir daugybę žvalgybos misijų. Šiandieniniai didžiausi dronai primena įprastus karinius lėktuvus, tik be pilotų kabinų ir pačių pilotų. Ateityje pilotuojami kariniai lėktuvai ir dronai galės be sunkumų veikti kartu. Prieš dešimt metų karinių dronų turėjo tik JAV kariuomenė. Šiandien jų


NORTHROP GRUMMAN

'521$, Valdomi mikroschemomis

Mikroschemos sumažėjo, jomis galima valdyti bepiločius skraidymo aparatus. AKCELEROMETRAS

ALLAN HØJEN/PRESSUREUA/THINKSTOCK

Išmaniųjų telefonų lenktynės paskatino sukurti mažų ir itin sudėtingų mikroschemų. Kai kurias jų galima naudoti tiesiogiai dronuose. Lėktuvas veikia trimatėje erdvėje – ašis x, ašis y ir ašis z, tad privalo turėti kelių rūšių jutiklių. GPS mikroschema stebi lėktuvo padėtį, o magnetometras registruoja kurso santykį su magnetiniu Žemės lauku. Kitos mikroschemos fiksuoja lėktuvo pagreitį ar atlieka giroskopo funkciją. Beveik visos šios funkcijos atsirado šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose.

GIROSKOPAS

KOMPASAS

2005

2012

X-47B yra ateities bepiločio kovinio lėktuvo prototipas. Jis gali pakilti nuo lėktuvnešio ir ant jo nusileisti.


JUNGIAMOJI GIJA Istorijoje gausu laimėjimų ir išradimų, kurie netiesioginiu būdu davė pradžią įvairiems novatoriškiems kūriniams. Pasidomėkite šia jungiamąja gija.

Nuo vienuoliu laiko... ino laiką Vienuoliai sistemnuo liams prireikė

500

, vie Įsteigus benediktinų ordiną a žmonių veikla tad Iki ką. lai oti ičiu ska tiksliai džio ir vidurdienio, kai lėly sau , priklausė nuo saulėtekio ą tašką danguje. Tačiau saulė pasiekdavo aukščiausi jų vienuolynuose būtų benediktinams reikėjo, kad eik visa kita veikla vyktų meldžiamasi, valgoma ir bev jie ėmė skirstyti į tį tam tikru laiku. Dieną ir nak mažesnius vienetus.

1787

Laiką skaičiuoja spyruoklė

1450

Tikslių mechaninių laikrodžių kūrimas kulminaciją pasiekė, kai laikrodžių gamintojai Niurnberge (Vokietija) varomuosiuose laikrodžių mechanizmuose ėmė naudoti spyruokles. Tai leido laiką matuoti itin tiksliai.

1774

Į pagalbą astronomams

as – Naujas prietais piai geresni ženeasmtoėliala u sd Jesse’as Ram tė dimą ir prista ra iš o tobulin tikslų ai šk si vi e yj pirmąjį pasaul irtą žemei teodolitą, sk ėlapiams m že matuoti ir msdeno sudaryti. J. Ra i prietaisas laba vo bu o ju , us sl tik galima ti standartizuo u et tuo m skirtingus egzistavusius žemėlapius.

Mokslininkų poreikis turėti tiks lius matavimo prietaisus smarkiai aug o, ypač astronomijos srityje. Mok slinių prietaisų gamintoją iš Anglijos Jesse’ą Ramsdeną (1735–1800 ) įkvėpė laikrodžių mechanizmų kūrimas, jis sukonstravo vadinam ąją Rankena dalijimo mašiną. Joje labai maž as sraigtas verčia labai didelį ratą ar apvalią plokštelę suktis tuo pač iu principu kaip dantračiai, o apa ratas gali palikti labai tikslių žymių ir, pavyzdžiui, registruoti žvaigžd žių padėtį.

Dantratis

DALIJIMO MAŠINA

Apvali plokštelė


Šviesa matininkams Miglotu oru ar tvyrant rūkui, J. Ramsdeno teodolitas sunkiai veikė dideliais atstumais, nes matininkai negalėjo matyti reikiamo objekto. Tad škotas Thomas Drummondas (1797–1840) sukūrė rampos šviesą – vieną pirmųjų prožektoriaus atmainų. Vandenilio ir deguonies dujų mišinio liepsna nukreipiama į mažą negesintų kalkių rutuliuką ar cilindrą. Įkaitęs jis ima skleisti šviesą, kuri matoma už 150 kilometrų.

...iki iki dulkiu siurblio Išradimas namams

Pagrindiniai Z. Gramme’o generat oriaus principai taikyti pirmuos iuose elektros varikliuose. Iš pradžių jie buvo gana dideli, tačiau laik ui bėgant mažėjo. 1901 m. anglų inžinier ius Hubertas Boothas (1871–1955 ) elektros variklio pagrindu sukūrė pirmąjį pasaulyje varikliu varomą dul kių siurblį. Jo išradimas yra tūkstanč ių įvairių modelių prototipas, dėl šių siurblių XX a. namai tapo švaresn i.

1828

1901

jūreivius ugėjo i t s lb e g a s ie v Š go, nuolat da tai sparčiai au

Generatorius – dujoms gauti

srau ose naudotos XIX a. laivybos užai ir švyturiu La ų. iv la ų si tad reikėjo ir sudužu vo per silpnos, bu s po m Temzės le ės aliejin io. Taigi greta in lt ša s so ie šv ota didesnio galingesnio buvo sumontu je ry s u yt šv ryškios švieso upės Pioflyto s skleidžiamos jo uo N ų. . id pa la m uo modelio ra slėpėsi už už nantys žmonės už 17 km gyve Pioflyto švyturys i pastatytas nauja dyti. technologijai išban

1830

Rampos šviesai nuolat reikėjo nemažai dujų, tad buvo būtina rasti kitą šių lempų naudojimo būdą. Zénobe’as Gramme’as (1826–1901) sukūrė generatorių, kuris elektrolizės būdu gauna dujas. Šis pirmasis komercinėms reikmėms skirtas generatorius buvo patikimas ir nebrangus naudoti. ZÉNOBE’AS GRAMME’AS – elektros inžinierius iš Belgijos. Sukūręs generatorių, jis bendradarbiavo su prancūzu Hippolyte’u Fontaine’u. Jie atsitiktinai nustatė, kad aparatą galima įjungti ir priešinga kryptimi, tada jis veikia kaip elektros variklis.

Parengė Lars Thomas. Iliustracijos: Archive/Tamorlan/Nilfisk/Shutterstock/ Science & Society Picture Library/Album History/Imageselect

1870


','æ,2-,7(0$

Astronomai jau įsitikinę:

!"#$%"$& 36 p.


. 48 p

&'"%'(

Šimtai galingų teleskopų žvelgia į kosmosą vienu tikslu – kitose planetose rasti gyvybių. Ne vienas naujas atradimas astronomus įtikino, kad nesame vieninteliai Visatos gyventojai. MIKKEL JUUL JENSEN

42 p.

38 p.


!"#$%&'(&)*&%+,',)-.%,) PşVŧJDODNWLNRMHSDGLGėMR Astronomai jau sutinka, kad kitose planetose galėtų klestėti gyvos būtybės. Nauji atradimai aukštyn kojom apvertė jų pradines žinias. Parengė Lone Djernisas Olsenas

yvybė gali egzistuoti pačioje atšiauriausioje aplinkoje ir viską ištverti – tokią išvadą padarė biologai, radę daugybę organizmų, klestinčių, pavyzdžiui, rūgštyje ir milžiniškame karštyje. Kartu su trim kitais atradimais atsparieji organizmai pakeitė astronomų nuomonę apie tai, ar kitur Visatoje yra gyvybės. Anksčiau jie manė, kad visoje Visatoje tik Žemė yra vienintelė apgyvendinta planeta, tačiau dabar dauguma astronomų sutinka, kad ir kitur Visatoje turėtų būti gyvybės.

Atrasta daugybė egzoplanetų Vos prieš 20 metų astronomai nežinojo jokių planetų už Saulės sistemos ribų, tačiau nuo tada atrasta nemažai vadinamųjų egzoplanetų. Kosminis teleskopas „Kepler“ aptiko 2 740 egzoplanetų egzistavimo

ženklų, nors tik nedidelė jų dalis pasitvirtino, vis dėlto aiškėja – mūsų Saulės sistema nebėra unikali. Belieka atsakyti į klausimą, ar egzoplanetos yra per atšiaurios gyvybei. Žemė skrieja aplink Saulę tobulu atstumu, mūsų planetoje nėra nei per šalta, nei per karšta. Be to, nuo žalingos Saulės spinduliuotės ją saugo atmosfera, kuri užtikrina pastovų slėgį ir pakenčiamą temperatūrą. Daugumoje naujai atrastų planetų tokių palankių sąlygų nėra, tačiau jos galbūt nebūtinos. Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio biologai rado daug organizmų, sėkmingai gyvuojančių pačiose atšiauriausiose Žemės vietose. Antarktidoje, lediniame Žemutiniame ežere, kuriame gausu metano, o pH lygis panašus į skalbimo miltelių, gyvena bakterijos. Tas pats pasakytina ir apie karštus bei itin rūgš-

čius geizerius Jeloustouno nacionaliniame parke (JAV). Atsparieji organizmai įrodė, kad gyvybė geba puikiai prisitaikyti, tad astrobiologų sukurtą egzoplanetų, kuriose gali gyventi gyvi organizmai, apibrėžimą galima išplėsti. Be to, astronomai aptiko vandens ir kitų gyvybei reikalingų cheminių medžiagų kelių egzoplanetų atmosferose. Planetos „HD 189733 b“ atmosferoje teleskopas „Hubble“ rado vandens garų, metano ir anglies dvideginio. Kartu paėmus, šie atradimai pakeitė mūsų požiūrį į Visatą. Apsirūpinę naujais galingais teleskopais, astronomai Paukščių Take pradėjo ieškoti gyventi tinkamų planetų.

4 atradimai pakeitė nusistatymą Anksčiau astronomai manė, kad Žemė yra vienintelė vieta Visatoje, kur gali klestėti gyvybė, tačiau jų nusistatymą pakeitė keturi atradimai.

Žvaigždžių sistemoje „Kepler-11“ yra 6 planetos.

0 Saulės sistema neunikali V. STEGER/SPL/SCANPIX & NASA

Pastaraisiais metais Paukščių Take aptikta daugiau kaip 800 egzoplanetų. Dauguma jų yra didelės dujų planetos, kurios skrieja greta savo žvaigždžių ir vargu ar gali būti tinkamos gyvybei. Tačiau šie atradimai padidina tikimybę rasti sistemą, kurioje būtų gyvybės.

36

*MJVTUSVPUBTJTNPLTMBTt 

/ Vandens yra ne vienoje

Visatos planetoje

Egzoplanetų atmosferose astronomai rado vandens ir kitų gyvybei būtinų cheminių medžiagų. Tačiau vandens nepakanka. Gyvybei taip pat reikia tinkamos temperatūros ir slėgio. Marse nėra skysto vandens, nes ten per žemas slėgis.

Bakterijos išgyvena itin druskingoje aplinkoje.

1 Organizmai ištveria

kraštutines sąlygas

Biologai rado organizmų, sėkmingai gyvuojančių aukštame slėgyje ir itin dideliame šaltyje ar rūgščioje aplinkoje. Todėl gyvybė gali ištverti kur kas daugiau, nei manėme.


Bakterijos ar protingos būtybės? Kai kurie astronomai ne tik ieško mikroorganizmų, bet ir žengė dar vieną žingsnį – kosmose ėmė ieškoti nežemiškų civilizacijų. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio nežemiško intelekto ieškantys mokslininkai klausosi radijo signalų iš kosmoso. Kol kas jiems nepavyko gauti perspektyvių signalų. PRISIJUNKITE PRIE GYVYBĖS PAIEŠKŲ KOSMOSE

Galite padėti nagrinėti radijo signalus iš kosmoso tinklalapyje http://setiathome.berkeley.edu.

Teleskopas „Arecibo“ dalyvauja protingų būtybių kosmose paieškose.

Saulės sistema yra „žalioje juostoje“

Paukščių Takas

Mūsų Saulės sistema yra už 26 tūkst. šviesmečių nuo Paukščių Tako centro, t. y. pusiaukelėje tarp centro ir pakraščio.

Planetos išgyvena galaktikos centre

Centras

NAUJI SKAIČIAVIMAI parodė, kad pavojaus zona yra mažesnė. Jei „žalioji juosta“ prasideda ties 4 tūkst. šviesmečių nuo centro, planetų skaičius smarkiai padidėja.

„Žalioji juosta“

/ Plati gyvybės

zona

Kaip ir Saulės sistemoje, mūsų galaktikoje Paukščių Take yra vadinamoji „žalioji juosta“, kur tikimybė gyvybei atsirasti yra itin didelė. Anksčiau astronomai manė, kad ši juosta siaura, tačiau nauji atradimai liudija priešingai.

Žvaigždės yra taip toli viena nuo kitos, kad retai priartėja arčiau kaip 100 šviesmečių nuo žalingos supernovos spinduliuotės. Iki šiol astronomai manė, kad žvaigždės yra per arti – 10–15 tūkst. šviesmečių nuo centro.

Planetų gali susidaryti ir galaktikos pakraštyje Pakraštys

Į Žemę panašioms uolinėms planetoms atsirasti reikia sunkiųjų elementų, kurių Paukščių Tako pakraščiuose yra mažiau. Anksčiau astronomai manė, kad į Žemę panašių planetų Paukščių Tako pakraščiuose atsirasti negali. NAUJI TYRIMAI rodo, kad tik 10 proc. sunkiųjų Saulės elementų turinčios žvaigždės taip pat gali formuoti planetas. „Žalioji juosta“ Paukščių Take tęsiasi 40–50 tūkst. šviesmečių nuo galaktikos centro.


IŠRADIMAI IR GAMINIAI Parengė Søren Bjørn-Hansen

SPYHAWK sparnų plotis – 84 cm, o svoris – tik 180 gramų. Baterijų užtenka apytiksliai 20 minučių skrydžiui.

„Spyhawk“ priekinėje dalyje sumontuota 5 megapikselių KAMERA. Į nuotolinio valdymo pultą ji siunčia filmuojamą medžiagą ir nuotraukas.

Lėktuvas-robotas fotografuoja iš oro

Nuotolinio valdymo pulto EKRANAS yra 3,5 colio įstrižainės ir rodo 1 024 x 768 pikselių raiškos vaizdus.

Nuotoliniu būdu valdomame lėktuve „Spyhawk“ sumontuota HD vaizdo kamera, kuri iš oro įrašo vaizdą ir fotografuoja. Autopilotas stabilizuoja lėktuvą ir leidžia jį valdančiam asmeniui susitelkti ties fotografavimu.

Įvertinkite įrašų kokybę SPYHAWKFPV.COM

Susipažinkite su „Spyhawk“ įrašytais vaizdais.

NUOTOLINIO VALDYMO PULTAS pagamintas iš dėvėjimuisi atsparios gumos, turi 4 GB atminties kortelę vaizdo įrašams ir nuotraukoms laikyti.

! "Produktas Xfire Bike Lane Safety Light www.thexfire.com

62

XFIRE

http://goo.gl/OOaoi

Dviračių juostą rodančios šviesos

Jei norite važiuoti dviračiu keliais, kuriuose nėra dviračių juostos, „Xfire“ siūlomas dviračių juostos apšvietimas gali būti nebloga investicija. Šis prietaisas ne tik šviečia kaip įprastos šviesos, bet ir turi du raudonus 5 milivatų lazerius, dviračio šonuose piešiančius dvi ryškias linijas, nurodančias dviračiui skirtą kelio dalį.


WHATEVERWORKS

! "Produktas Prizminiai akiniai www.amazon.com

GIROSKOPAI išlaiko lėktuvo stabilumą ore, pavyzdžiui, esant vėjo gūsiams.

Keturi viename

Žiebtuvėlių gamintojas „Zippo“ pristatė įrankį, skirtą entuziastams, mėgstantiems laiką leisti gamtoje. „4-in-1 Woodsman“ vadinamas įrankis – tai 38 cm ilgio pjūklas, aštrus kirvis, galingas plaktukas ir traukiklis. Pjūklo ašmenis saugo kirvio rankena, o mediena pjaunama ir kaiščiai traukiami specialiu žiedu.

ANTENOS gauna ir siunčia 5,8 GHz vaizdo signalus 400 metrų atstumu.

Prizminiai akiniai skaityti lovoje

! "Produktas 4-in-1 Woodsman Parduodama dabar www.zippooutdoor.com/4-in-1-woodsman/

ZIPPO

Gulint lovoje, gali būti sunku rasti patogią padėtį skaityti ar žiūrėti mėgstamą TV programą. „Active Forever“ siūlo sprendimą – prizminius akinius, leidžiančius gulėti ant nugaros ir skaityti nepalenkus galvos.

Lentyna su knygų laikikliu Lentynose knygos linkusios virsti. Todėl dizainerė Colleen Whiteley sukūrė lentynos „Hold On Tight“ koncepciją. Didesnė nei įprasta veržlė su ausytėmis prilaiko knygas. Knygos išlieka vertikalioje padėtyje, nepriklausomai nuo jų kiekio.

! "Produktas Oculus Rift www.oculusvr.com Virtualiosios realybės akiniai atgaivina žaidimus „Oculus Rift“ – puikūs virtualiosios realybės akiniai. Prototipas žaidimus ir vaizdo įrašus rodo 720 pikselių kokybe, be to, jis fiksuoja galvos judesius, tad galima, pavyzdžiui, taikytis žvilgsniu. OCULUS

DWELL

! "Produktas Hold On Tight Shelf Sukūrė Colleen Whiteley www.dwell.com

*MJVTUSVPUBTJTNPLTMBTt 

63


PASITIKRINKITE ŽINIAS

Atsakymai pateikiami 66 puslapyje

Parengė Erikas Wiedas, iliustracijos Ankerio Tiedemanno

IQ

B

A

C

Kuri virvelė susimegs į mazgą?

1

3 Koks santykis tarp viršutinėje ir

apatinėje eilutėje parašytų skaičių? Kuris skaičius turi būti vietoje klaustuko?

D E

2 Žiūrint iš viršaus žemyn, žodį

ABRACADABRA galima parašyti keliais būdais. Vienas jų paryškintas. Kiek jų yra iš viso?

"

$ # "

$

5 Kuri skraidanti žuvis tinka

#

Įvardykite apverstą kortą.

4

vietoje klaustuko? !

?

!

1

!

2

3

4

5

1

DIRBTINĖ ODA

Gydytojai eksperimentuoja su dirbtine oda. Kai kuriais atvejais oda išauginama iš paciento ląstelių. Tačiau procesas dar galutinai neišplėtotas.

THINKSTOCK

Kas tai

6

2

PĖDSAKAI MĖNULYJE

JAV astronauto Buzzo Aldrino pėdsakai Mėnulyje, kuriuos jis nufotografavo 1969 metais. Kadangi Mėnulyje nėra nei vandens, nei oro, pėdsakai išliks nepakitę milijonus metų.

3

RYŽIŲ TERASOS

Ryžių terasos Kordiljeros regione Filipinuose suformuotos prieš 2000 metų, tačiau naudojamos ir šiandien. 1995 m. terasos įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą.

Kas tai 1 VALENTINA TEREŠKOVA

ARCHIVE

Ši rusė 1963 m. birželio 16–19 dienomis tapo pirmąja moterimi, pakilusia į kosmosą. Ji savo kūnu išbandė nesvarumo poveikį moters organizmui.

64

*MJVTUSVPUBTJTNPLTMBTt 

2

AMELIA EARHART

Prieš 1937 m. liepos 2 dieną dingdama be žinios, amerikietė A. Earhart buvo pirmoji moteris, viena perskridusi Atlanto vandenyną, ji rašė bestselerius ir kovojo už moterų teises.

3

MARIE CURIE

Pirmoji moteris, laimėjusi Nobelio premiją. 1903 m. lenkė gavo fizikos apdovanojimą už radioaktyvumo tyrimus, 1911 m. – Nobelio chemijos premiją.


T E T S S A

1 TEISINGAS, 2 KLAIDINGI

1

IKA BOTAN

vos kos ka ezietiš n o pro d s in io ngios erėjus a p r a b r y in A It upelės wak“ p o žarnyną. „kopi lu ang io mus ra palmin deliai y irų grū rams vaisiai. ip p jų ig dų B Juo Piper p vaisiai. augalo iper blancius i t in v džio yra P s nuo pipirai nkamo e Baltieji r s jo orai, papa žiosios Kaip ir pomid C Sald . lų a g os. štų au Meksik neauk sios iš u il k s papajo

NIAI I T A ST

4

jant uruo o a t s s re rypim io. etai 1 m štą, pak 6 laipsn 0 0 , 2 k 2 – o 1 0 b s 99 izos inta A 1 s e usį P sumaž p y kuri r o štiem pak as buv auk iftų. Kai n i t p l si kam iam reitų n. aikin reikia g 0 m/mi l o u i s 0 Š 0 m B ižia ei 1 ukso tą A o trys gora eičiau n y n r a a d r tid V ) laik da g žę a jų ju egu iske (JA g . s m 937 an Fran C 1 tą S mos. l i t ų a Vart nos atr o d u ra

Tik vienas iš trijų paaiškinimų yra teisingas. Kituose dviejuose yra viena ar daugiau klaidų. Atsakymus rasite 66 puslapyje.

ĮŽYMYBĖS

oji

A Martha Washington buvo pirm

kta JAV prezidentė moteris. Ji išrin mirė. ičių sava 14 po 1797 m., tačiau

A

rdis B Rašytojo Marko Twaino slapyva s upė ės isip Mis kilęs nuo mato, kuriuo s den van laivai matuodavo gylį. C Lakūnas Manfredas von Richthofenas buvo žinomas Raudonojo barono vardu, nes buvo komunistas.

5

ISTORIJA

metais saulinio karo A Pirmojo pa šiojo ne abų ir fronto žinutes tarp št ių. el rv 500 tūkst. ka daugiau kaip etais V valdymo m B Liudviko XI zijos karo chelieu Prancū kardinolas Ri saulyje. pa ė didžiausiu laivyną pavert ado, kai s valdžią prar C Napoleona alaimėjo io 19 dieną pr 1815 m. biržel į Čekijoje. Austerlico mūš

MEDIC INA

3

2012 m . tro prove ržis nu pinės ligos homa sinešė tr 1 000 B B gyvyb opino otulizm ių. a s yra li pavad ga, ku inima s kilęs r botulu iš loty ios s, reišk nų kalb iančio bakter os žo ra ijos yr a apva tą. Ligą suke džio li liančio o s . C J s uost sergan ine pūslelin e tys sen (Herpe yv s rizikuo ja anū o amžiaus ž zoster) monė kus už s krėsti vėjara upiais .

SKAIČIA I A

6

Pirminis skaičius kito dali nesidali klio, tik iš ja iš jokio 1 ir savę pirminia s. Visi i skaičia i yra nely lyginius giniai, n galima p es adalyti iš 2. B Vis i turime genealo sudarytą ginį med iš 128 tie į, sioginių protėvių C Ita . lijoje ska ičius 17 nelaimin la ik o mas gu. nėra 17-o Viešbučiuose pa prastai aukšto.

XVII 7

KRAMTOMOJ I GUMA

A

THINKSTOCK/SHUTTERSTOCK

2

Naujos rūši es iš plastik o pagaminta kramtomoji guma prary ta skrandyj išlieka iki se e ptynerių m etų. B Arch eologai rad o 5000 met kramtomosi ų senumo os gumos su akmens amžiaus žm onių dantų atspaudais. C Pasa k Guinnesso rekordų knyg 2004 m. am os, erikietis išp ūtė 108,4 cm skersmens kramtomosi os gumos burbulą.

*MJVTUSVPUBTJTNPLTMBTt 

65


Iliustruotasis mokslas, 2013 m. gegužė  

„Iliustruotasis mokslas“ - tai mokslo populiarinimo žurnalas, įdomiai ir gyvai pasakojantis apie naujausius mokslo ir technikos pasiekimus,...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you