Page 1


20

Teisingumo jėga

30

12

Įprasta manyti, kad Romos valstybės laikais vyravo tvarka ir teisingumas, galiojo įstatymų viršenybė. Tačiau realybė buvo kiek kitokia. Tie, kurie turėjo pinigų ir buvo valdžioje, galėjo išsipirkti net nuo sunkiausių nusikaltimų. Taip manė ir korumpuotas Sicilijos valdytojas Veris, kai jam buvo iškelta byla už turto prievartavimą. Atrodė, kad kaltintojas oratorius Ciceronas neturi jokių šansų laimėti bylą. Tačiau jis rado išeitį. Kaip jam tai pavyko, skaitykite 50–57 puslapiuose. Aleksandras Ikamas

50 58 38

Turinys 11 • 2015 6 Naujienos Nauji radiniai, atradimai ir teorijos. 8 Klauskite Atsakymai į skaitytojų klausimus. 12 Apaštalas Paulius Nenuilstamai skleidė Dievo žodį.

Cicero

20 Sparnuotoji kamikadzių bomba „Ohka“ negalėjo nei pakilti, nei nusileisti.

80

LIUDININKAS Rusijos pilietiniame kare „raudonieji“ ir „baltieji“ žudė vieni kitus. ullstein / polfoto

28 Senovės Egipto gydytojai 20 m ilgio žinynas apie gydymo meną.

50

SENOVĖS ROMA Ciceronas žengė į sceną, kai Romos valstybėje vyravo korupcija ir „draugų paslaugos“. mary evans / scanpix

28

30 Rašmoro kalno paminklas Skulptūra pranoko visus rekordus. 38 Ivanas IV Rūstusis Josifas Stalinas žavėjosi tironu. 46 Pirmasis pasaulinis karas Vokiečių kariai įžengia į Vilnių 50 Korumpuoti Romos teismai Ciceronas pergudravo papirktus teisėjus. 58 Spalvų revoliucija Degutas buvo spalvų klondaikas.

Shutterstock

66 Berlyno siena Pasienietis priėmė lemtingą sprendimą. 76 Istorinė apžvalga Prarasti Centrinės Amerikos miestai. 78 Dailės kūrinių paslaptys Švedų paveiksle daug netiesos.

66

ŠALTASIS KARAS Rytų Vokietijos pasienietis per klaidą atidarė sieną.

80 Gyvasis istorijos liudininkas Rusijos pilietinio karo karininkas. 82 Testas Ispanijos inkvizicija.

VIRŠELIO ILIUSTRACIJOS: WARBIRDS.JP, LIBRARY OF CONGRESS / GETTY IMAGES / SHUTTERSTOCK

SENOVĖS EGIPTAS Ligonius gydė kiaulių akimis ir pelių uodegomis.

corbis / all over

Istorija 11 • 2015

5


Klauskite

Redaktorius: Esben Mønster-Kjær

Kuo pasižymėjo „Didžioji Berta“? Per Pirmąjį pasaulinį karą britai ir prancūzai visus sunkiuosius vokiečių ginklus vadino „Didžiąja Berta“. Patys vokiečiai šiuo vardu vadino tik vieną ypatingą plieninę pabaisą, kare naudojamą nuo pat jo pradžios

1914 metais. „Berta“ buvo ypač galinga mortyra, jos aukštai į orą iššaunami sviediniai į taikinį krito beveik vertikaliai. Šis artilerijos pabūklo tipas oficialiai buvo vadinamas trumpavamzdžiu jūriniu pabūklu, siekiant nuslėpti tikrąją ginklo paskirtį – naikinti betoninius bunkerius. Vyrauja nuomonė, kad kareiviai pabūklą vadino „Berta“ arba „Berta Krup“

pagal ginklą gaminančio plieno koncerno „Krupp“ savininkės vardą. Būdvardis „didžioji“ buvo siejamas su pabūklo dydžiu, o ne ponios Krupp ūgiu ar stambumu. Vokietijos sąjungininkė Austrija-Vengrija turėjo panašų pabūklą, kuris buvo kiek mažesnis, todėl buvo vadinamas „Mažąja Ema“.

Vamzdis

buvo 5 m ilgio ir net 420 mm kalibro.

Suslėgtas oras

sušvelnindavo galingą atatranką.

Visa naikinantis vokiečių ginklas Betoniniai belgų fortai atlaikė vokiečių ataką 1914 m. rugpjūtį, tačiau pasidavė „Didžiajai Bertai“. Vienas sviedinys užmušė 350 vyrų prie Lježo.

820 kg sveriančių sviedinių

ullstein / polfoto

buvo neįmanoma pakelti rankomis, tam buvo būtinas kranas.

Rankena

buvo naudojama vamzdžio pakilimo kampui nustatyti. Maksimalus kampas buvo 65 laipsniai.

Pagrindas

neleido 42 tonas sveriančiam pabūklui smigti į žemę.

rtha Krupp Jaunystėje Be smilga. Net it buvo liekna du vaikus ji pagimdžiusi figūrą. ią ik pu išlaikė getty images

„Bertai“ reikėjo plieninės vilkstinės

1. Įvairi įranga

2. Priekinė pagrindo dalis

Perkeliama „Didžioji Berta“ būdavo išmontuojama ir sukraunama į penkis sunkius plieninius vežimus. Ją perveždavo milžiniški traktoriai „Podeus“.

3. Šaudymo mechanizmas ir galinė pagrindo dalis

4. Lafetas (važiuoklė)

5. Pabūklo vamzdis

h. Morshead

8

Istorija 11 • 2015


1999 m. portugalai paliko Makao, taip baigėsi 450 metų trukęs jų dominavimas šiame mažame Pietų Kinijos regione. 1557 m. Portugalijos jūreiviams buvo leista pakrantėje įkurti prekybinę koloniją. Už tai portugalai kasmet Kinijos imperatoriui mokėjo tik po 20 kg sidabro. Čia apsigyveno portugalų, iš Afrikos atsivežtų vergų, bet daugiausia buvo kinų. Po 1949 m. komunistinio perversmo Kinija pareikalavo grąžinti Makao, tačiau portugalai išvyko tik po 50 metų.

Svarbiausia gruzdintos žuvies ir bulvyčių ypatybė – maža kaina.

akg images & shutterstock

Kada Makao tapo portugalų?

Kodėl britai valgo gruzdintą žuvį su bulvytėmis? Nutiesus geležinkelius ir pradėjus žvejoti tralu, ant britų pietų stalo atsirado žuvies. 1848 m. buvo paleista pirmoji traukinio linija į Šiaurės jūros pakrantėje esantį Grimsbį, tapo lengviau pervežti žve-

jų laimikį į didžiuosius miestus. Žvejybos laivynas augo nepaprastai sparčiai. Grimsbyje pasirodė pirmieji britų gariniai traleriai. Šiaurės jūroje sužvejojami didžiuliai žuvų kiekiai už skatikus būdavo parduoda-

mi darbininkų šeimoms. 1860 m. Londone duris atvėrė pirmoji kavinė, kurioje buvo tiekiama fish & chips – aliejuje gruzdinta žuvis su nauju madingu prancūzų delikatesu – bulvytėmis.

KodĖl britų kareiviai vadinami tomiais? Pavadinimas tomis („Tommy“) kilęs nuo vardo Tommy Atkinsas. Yra keletas versijų, kas toks jis buvo.

1

Mirštantis karys, kuris 1794 m. nekreipė dėmesio į sunkias savo žaizdas. Velingtono kunigaikštis įsiminė šį vardą ir 1843 m. aprašė Tommy Atkinsą kaip tipišką anglų kareivį.

Kada atsirado pajamų mokestis?

3

Kas buvo orgija? Senovės graikų dievo Dioniso garbintojai susitikdavo per vadinamąsias orgijas ir dvi dienas nepaisydavo jokių suvaržymų. Per šventes kulto nariai bandydavo priartėti prie dievybės siekdami ekstazės. Kultui nepriklausančių žmonių į orgijas neįleisdavo, tad graikai, nežinantys, kas vyksta per orgijas, pasitelkė vaizduotę. Jie įsivaizdavo laukinį seksą, nors tikriausiai ritualus sudarė gyvūnų aukojimas, eitynės ir šokiai – išgėrus didelį vyno kiekį.

Dionisijos pasižymėjo triukšmingomis eitynėmis su dainomis, šokiais ir išgertuvėmis.

bridgeman

Pajamų mokestis yra gana naujas išradimas. Europos valstybės nuo senų senovės buvo finansuojamos iš žemės, turto ir prekių mokesčių, tačiau 1799 m. britų valdžia nusprendė nurėžti ir dalį atlyginimo, nes karas su revoliucijos apimta Prancūzija ištuštino valstybės iždą. Pasirašius taikos sutartį, pajamų mokestis buvo panaikintas, tačiau 1842 m. vėl įvestas. Nuo tada mokestis Didžiojoje Britanijoje nebuvo panaikintas.

2

Pareigingas sargybinis IndiAtsitiktinai išrinktas ir kariuomenės joje. Per 1857–1858 m. sukiliknygose nuo 1815 m. vartojamas kareimą prieš britus jis buvo įspėvį reiškiantis vardas. Aprašant reikėjo tas, kad artinasi indų sukilėpateikti asmeninę informaciją, tad knygose apie pėstininkus imtas vartoti fikty- liai. Tačiau būdamas geras kareivis jis atsisakė palikti postą be leidimo ir vus Tommy Atkinsono vardas, o kavalerijai skirtose knygose pasirinktas Williamo Joneso už tai neteko gyvybės. vardas.

Istorija 11 • 2015

9


Religijos istorija

Garsiausias Dievo viešųjų ryšių atstovas

Jaunas žydas Paulius negailestingai persekiojo Kristaus šalininkus, kol kartą keliaudamas į Damaską išgirdo Jėzaus balsą ir tapo karščiausiu jo skelbėju. Uolusis apaštalas atvėrė griežtos žydų religinės grupės duris visų tautų žmonėms ir visam laikui pakeitė pasaulį. Taip krikščionybė pamažu tapo pasaulio religija.

s m i n o g a p ą j i l e g n a v E ė b l e k S kad visi − , ė n a m s u li u s. Pa visiemišgelbėti nuo pražūties. s o r i v t a s y r u D t pagonys − turi būti taip pa ia ionims nereik č š k ri K . i t y aust Nereikia abeprnipiujkų, kaip tai daro žydai. apipjaustyti

o, kad Dievas n ti ir v t s u li u a oritev.isPką. n ą k , e t i k y g l Va nims leidžia valgyti krikščio


Senyvam Pauliui buvo skirtas namų areštas. Jis nežino, kas jo laukia: ar bus nubaustas mirties bausme Romoje, ar galės tęsti misiją Ispanijoje. Rembrandtas: „apaštalas Paulius kalėjime”, 1627 m. / Getty Images & shutterstock

Istorija 11 • 2015

13


Antrasis pasaulinis karas

Japonų oro pajėgos karo pabaigoje taip smarkiai nukentėjo, kad lakūnai buvo mokomi medinėse dėžėse, o ne lėktuvuose. M. evans / scanpix

Japonija • 1944 Japonija ir JAV kovoja dėl įtakos Ramiajame vanJaponija denyne. 1944 m. pranašumą Tokijas įgijusi JAV artėja prie Japonijos salų. Japonija desperatiškai bando pakeisti karo eigą ir į priešą nukreipia savižudžių lėktuvus.


Imperatorius neišgalėjo kautis ore

Kamikadzės žaisliniuose lėktuvėliuose Kamikadzių puolimai amerikiečiams kėlė baimę, tačiau sunaikinti lėktuvai japonams kainavo per daug. Norėdami sutaupyti japonai sukūrė skraidančią bombą „Ohka“. Ji buvo pagaminta iš aliuminio bei medžio ir vos galėjo išsilaikyti ore, tačiau joje tilpo 1 200 kg sprogmenų.

1945 m. kovo 19 d. kamikadzė pataikė į lėktuvnešį „USS Franklin“. Žuvo 800 jūreivių. Akg images

Istorija 11 • 2015

21


Egiptas

Annette Birch

Sergantiems egiptiečiams padėjo gyvūnai Kiaulių akys grąžina regėjimą, o pelių uodegos sunaikina parazitus. 3 500 metų senumo Eberso papiruse dalijamasi medicininiais patarimais, kaip gydyti ligas. Egipto gydytojai gydė net kaukolės lūžį – naudodami du stručių kiaušinius. Bičių medus

Atviras kaukolės lūžis buvo gydomas dviem kiaušiniais Egiptiečiai atkreipė dėmesį, kad stručio kiaušinis šiek tiek primena žmogaus kaukolę, todėl gydydami atvirus kaukolės lūžius gydytojai naudojo šiuos didelius kiaušinius. Eberso papiruse rašoma, kad gydytojas turi susirasti du stručių kiaušinius ir vieną jų ištepti taukais. Tuomet jį reikia perpjauti ir uždėti ant žaizdos. Antras kiaušinis dedamas ant kauko-

lės it apvalkalas. Gydytojas, dėdamas kiaušinio lukštus ir varydamas „priešą iš žaizdos“ bei „blogį iš kraujo“, turi kreiptis į dangaus dievą Horą ir vaisingumo, vandens ir vėjo deivę Izidę. Po keturių dienų gydytojas gali nuimti apvalkalą ir patepti žaizdą figų, taukų ir medaus tepalu. Teigiama, kad taip gydyta galva atrodo it susiūta.

Egiptiečių gydytojai manė, kad kaukolės lūžį geriausiai gydo stručių kiaušiniai.

Stručių i kiaušinia

Shutterstock

Mėgstamiausias egiptiečių vaistas

Getty images

Egiptiečiai manė, kad medus gali išgydyti bet kokią ligą. Jie naudojo medų, pavyzdžiui, atvirų nudegimo žaizdų uždegimui gydyti. Gydydamas uždegimą gydytojas ant žaizdos uždėdavo šviežios elnienos, o paskui užtepdavo medaus. Egiptiečiai buvo įsitikinę, kad medus – puiki priemonė nuo uždegimo, nes jis spalva ir konsistencija primena uždegimo apimtą žaizdą. Gydymo metodus aprašančiame papiruse pasakojama, kad egiptiečiai naudojo medų, nes jis padėdavo nuvyti piktąsias dvasias.

28

Istorija 11 • 2015

Gazelės pagerindavo klausą Prastai girdintys egiptiečiai buvo gydomi gazelės ausimi. Eberso papiruse teigiama, kad gydytojas turi nupjauti gazelės ausį ir ją susmulkinti kartu su augalu annek, vėžlio kiauto gabaliukais ir gyvūno galva. Šį mišinį reikia įdėti į ausį, o ligonio galvą apvynioti audiniu. Tuomet gydytojas turi kreiptis į oro dievą Šu ir prašyti atsiųsti gydomų galių į žemę.

Gazelių ausys

Egiptiečiai manė, kad gazelė gali pagerinti prastą klausą. Art archive / picture desk


Egiptiečiai manė, kad kiaulių regėjimas beveik toks pat geras kaip žmonių, todėl jos buvo naudojamos aklumui gydyti. Art archive / picture desk

Kiaulių akys turėjo grąžinti regėjimą

Kiaulių akys

20 m ilgio Eberso papiruse rašoma, kaip išgydyti aklumą. Tam reikia švino, medaus ir kiaulių akių mikstūros.

D

nio vietą. Krokodilas yra silpnas ir bejėgis.“ Egiptiečių teigimu, aklumas – dievo bausmė žmogui. Šis burtažodis buvo sakomas chaoso dievui Setui, kuris dažnai pasirodydavo kaip krokodilas. Kreipdamasis į dievą gydytojas galėjo sunaikinti blogio jėgą ir išvaryti piktąsias dvasias ligoniui iš akių. Eberso papiruse teigiama, kad taip gydomas aklasis praregėdavo.

Stovinčiame Nilo pakrantės vandenyje ir drėkinimo kanaluose veisėsi mikroskopinės baltosios ir pilkosios parazituojančios sraigės, galinčios prasiskverbti pro odą ir kraujagyslėmis patekti į kepenis ir šlapimo pūslę. Tokiomis sraigėmis užsikrėtę egiptiečiai galėjo pradėti karščiuoti, viduriuoti ar susirgti sunkiomis kepenų ligomis. Eberso papirusas siūlo kovoti su parazitais geriant iš pelių uodegų paruoštą gėrimą. Gydytojas turi supjaustyti uodegas į mažus gabaliukus ir sumaišyti juos su svogūnais, miltais, medumi ir vandeniu. Ligonis turi gerti šį mišinį keturias dienas. Papiruse teigiama, kad po 2–10 savaičių parazitai išnyks.

Shutterstock

Pelės kovojo su parazitais

Bridgeman

vi džiovintas kiaulių akis reikia sugrūsti ir sumaišyti su raudonuoju švinu ir medumi. Ši priemonė, anot Eberso papiruso, geriausiai gydo aklumą. Papiruse aiškinama, kad kiaulės rega beveik tokia pati kaip žmogaus, todėl aklumą galima išgydyti kiaulės akimis. Sumaišęs mikstūrą, gydytojas turi tepti ja aklajam akis ir garsiai du kartus pakartoti burtažodį: „Aš paėmiau šį daiktą ir padėjau į ligo-

Egiptiečių medicinos biblija Apie 1500 m. pr. Kr. Egipto gydytojai aprašė daugiau negu 700 metodų ir procedūrų, naudojamų ligoms gydyti. XIX a. pabaigoje rankraštį rado ir išvertė vokiečių egiptologas Georgas Ebersas (1837–1898 m.), 20 m ilgio žinynas apie gydymo meną buvo pavadintas jo vardu. Šiuo metu papirusas laikomas Leipcigo universitete Vokietijoje.

Daugiau skaitykite:

Pelių uodegos

Georg Ebers: The Papyrus Ebers, The Garden City Press, 1930 Joan F. Hickson: Medicine in ancient Egypt and its relevance today, The New England Journal of Medicine, july 1971 Istorija 11 • 2015

29


dideli laimėjimai

George'as Washingtonas 1-asis JAV prezidentas (1789–1797 m.)

Įkūrėjas

Washingtonui teko garbinga Rašmoro kalno vieta. Būdamas kariuomenės vadu jis vedė amerikiečius į pergalę per Nepriklausomybės karą 1775–1783 metais. Vėliau buvo vienas iš Konstitucijos autorių ir tapo pirmuoju JAV prezidentu.

Thomas Jeffersonas

3-iasis JAV prezidentas (1801–1809 m.)

Vakarų užkariautojas

Jeffersonas buvo pagrindinis 1776 m. Nepriklausomybės deklaracijos, dar vadinamos JAV gimimo liudijimu, autorius. Jis išplėtė JAV teritoriją vakaruose ir rėmė vakarinės žemyno dalies tyrimus. 1803 m. Jeffersonas iš Prancūzijos nupirko Luizianą ir JAV plotą padidino dvigubai.

Pakvaišusio skulptoriaus šedevras granite

Rašmoro


JAV • 1927 Ekonomika sparčiai auga ir daugelis Rašmoro kalnas amerikiečių leidžia pinigus praPietų Dakota bangioms preJAV kėms, pavyzdžiui, automobiliams, kelionėms. Iniciatyvūs verslininkai pasinaudoja neseniai amerikiečius apėmusia kelionių aistra ir susikrauna didelius turtus iš turizmo.

Theodore'as Rooseveltas

Abrahamas Lincolnas

Padarė JAV atviras pasauliui

Tautos suvienytojas

26-asis JAV prezidentas (1901–1909 m.) Priešingai negu jo pirmtakai, kurie amerikiečių rūpinimąsi tik savimi laikė dorybe, Rooseveltas svajojo paversti JAV galingu pasaulio veikėju. Diplomatinės gudrybės, auganti pramonė ir karinė galia padidino amerikiečių įtaką – pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje.

16-asis JAV prezidentas (1861–1865 m.) Kai vergijos priešininkas Lincolnas 1861 m. tapo prezidentu, įsižiebė konfliktas tarp šiaurinių ir pietinių valstijų. Per pilietinį karą žuvo daugiau kaip 750 tūkst. žmonių, tačiau Lincolnas sugebėjo suvienyti JAV ir padėti būsimos galingos valstybės pamatus.

kalnas

1925 m. Pietų Dakota pasisamdė ūmiu būdu garsėjantį skulptorių, kad sukurtų unikalų, turistų į valstiją pritrauksiantį paminklą. Svajonei įgyvendinti koją kišo ekonominė krizė, artėjantis pasaulinis karas ir skulptoriaus beprotybė. library of congress

Istorija 11 • 2015

31


Monarchai

Ivano IV įsteigto galvažudžių ordino vienuoliai buvo aklai atsidavę valdovui. sergei kirillov / shutterstock

Žiaurieji caro budeliai

ėl gų bojarinų, tod n li a g jo o ij b ir s caras nekentė škasis caras ji o n ra a P . ti o Pirmasis Rusijo b aža gvardiją jiems p ir ų ži d žu a lv a g rė iuntinius“ plėšti s a subū p s e ti ir „m s i apsitaisiusiu jį. siųsdavo juoda ymu, buvo prieš n a m jo , s ri u k , o žudyti kiekvien

38

Istorija 11 • 2015


therese boisen haas

P

ilko rūko prieblandoje rusų dvaro sodybos kieme tylėdami stovi keturi tarnai. Jie girdi, kaip kaukši dideliu greičiu artėjančių arklių kanopos. Vienas tarnas tuojau pašoka ir bėga perspėti dvaro šeimininko, kuris tebemiega už užšautų langinių. Tuomet iš ryto rūko išnyra raiteliai. Juodi apsiaustai plaikstosi vėjyje, jie kiek įkabindami lekia bojarino sodybos link. Tarnai persižegnoja, vienas jų susmunka ant kelių. Atvyko negailestingieji caro galvažudžiai. Juodieji raiteliai − rusų caro Ivano IV asmeninis policijos dalinys, opričnikai. Pasitelkęs šią žudikų gvardiją, užsirūstinęs caras 1566 m. nori visiems laikams susidoroti su įtakingaisiais Rusijos didikų – bojarinų klanais. Jei kur nors Rusijoje pasirodo baisieji „mirties pasiuntiniai“, priežastys gali būti dvi: jie atvyko konfiskuoti žemės ir išmesti jos savininko už vartų arba caro įsakymu nužudyti dar vieną bojariną. Ivanas duoda daug įsakymų; jo pyktis diduomenei, regis, neturi ribų, bojarinų klanai Ivanui visą gyvenimą nuolat kėlė grėsmę.

Iš sielvarto išprotėja 1547 m. sausio 16 dieną Ivanas buvo karūnuotas kaip caras ir bojarinai pripažino jį Rusijos valstybės valdovu. Tačiau kai 1560 m. Rusiją ištiko sausra ir badas, pietines šalies teritorijas užpuolė totorių chanai, o Švedija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir vokiečių Hanzos miestai blokavo Rusijos prekybą jūra, caras iš savo didikų nesulaukė jokios paramos. Santykiai su aukštuomene galutinai pašlijo, kai po ilgos ir paslaptingos ligos 1560 m. mirė mylima caro žmona Anastazija Romanova. Ivanas neabejojo, kad bojarinai ją nunuodijo. Švelnioji Anastazija nuramindavo nestabilios psichikos vyrą, tad jos netekusį jį apėmė beprotiškas sielvartas ir pyktis. Dvariškių akivaizdoje jis daužė galvą į grindis ir laužė baldus sosto menėje. Vėliau liepė kankinti ir nužudyti saujelę didikų.

Carui vis giliau grimstant į depresiją ir paranoją, artimiausias bičiulis ir patarėjas kunigaikštis Andrejus Kurbskis 1564 m. sudarė sąjungą su senu caro priešu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovu Žygimantu Augustu ir vadovavo Rusiją puolančiai kariuomenei. Ši išdavystė Ivaną, regis, galutinai palaužė. 1564 m. gruodį jis pasiėmė iždą, valdžios simbolius, paliko sostą Kremliuje ir kelias savaites bastėsi po karalystę. 1565 m. sausio 3 dieną caras paskelbė atsisakantis sosto vyriausiojo sūnaus naudai. Ši žinia jo pavaldinius sukrėtė. Mat Bojarinų Dūma negalėjo valdyti valstybės be Ivano. Galop jie išsiuntė delegaciją ir maldavo jį grįžti. Ivanas triumfavo ir sutiko grįžti į sostą su sąlyga, kad jam bus suteikta absoliuti valdžia. 1565 m. vasario pradžioje, saulei nurausvinus vakaro dangų, caras ir jo palyda įvažiavo pro Kremliaus vartus.

Pradeda baisiai keršyti Pamatę Ivaną, dvasininkai ir bojarinai išsigando. Jo plaukai buvo kuokštais nuslinkę, ilga juoda barzda visiškai pražilusi, akys stiklinės. Baimingos didikų nuojautos dėl psichinės caro būklės netrukus pasitvirtino. Vos grįžęs į valdžią Ivanas padalijo valstybę į dvi dalis – į išskirtines caro žemes, vadinamą opričnina (išvertus „atskiras“), kurias administravo caro patikėtiniai, ir paprastas žemes, vadinamas zemščina, kurias valdė Bojarinų Dūma. Asmeninei valstybei saugoti jis įkūrė specialų tūkstančio vyrų dalinį − žiauriuosius opričnikus. Netrukus caras pradėjo terorą.

Rusija • 1566 Caras Ivanas IV kenčia nuo sunkios paranojos. Jis įkuria Rusijoje valstybę valsRusija tybėje, kurioje turi absoliučią valdžią. Maskva Ivanas taip pat įsteigia juodai apsitaisiusių karaliaus pakalikų gvardiją, kad sunaikintų valdžios trokštančius didikus.

kult o f athen a

Istorija 11 • 2015

39


Romos imperija

as Markas Tulijus Ciceron Ciceronas garsėjo kaip vienas geriausių Romos oratorių. Kandžiomis užuominomis teisme jis galėjo įveikti net labiausiai savimi pasitikintį varžovą. Getty images, granger / polfoto & Shutterstock

50

Istorija 11 • 2015


Teisinėje Romos sistemoje buvo išsikerojusi korupcija 70 m. pr. Kr. oratorius Ciceronas rizikuoja savo reputacija stengdamasis nuteisti nesąžiningą Romos vietininką Sicilijoje. Iškelti kaltinimai yra pagrįsti, tačiau Ciceronas negali tikėtis pergalės, nes Romos teisėjai yra papirkti, prisiekusieji – šališki, o liudininkai – melagiai.

Roma • 70 m. pr. Kr. Daugiau kaip 400 metų Roma buvo respublika, miesto gyventojai laisvai dalyvaudavo rinkimuose, tačiau valdančioji kilmingų šeimų klasė rado būdų manipuliuoti tautos susirinkimu. Taigi kilmingieji darė lemiamą įtaką politinei ir teisinei sistemoms.

Roma

Istorija 11 • 2015

51


Pasaulis tapo

spalvotas


Praėjus keleriems metams, kai buvo atrasta, kad iš akmens anglių deguto galima gauti sintetinius dažiklius, jų gamybos verslas suklestėjo – Europoje šalia upių buvo pastatyta daugybė fabrikų. Badische Anilin- und Soda-fabrik i ludwigshafen (BASF, 1881) & shutterstock

1856 m. jaunas anglų chemikas atranda nuostabų dalyką: naudojant akmens anglių degutą galima sukurti sintetinius dažiklius, gražesnius ir pigesnius už natūralius. Šis atradimas buvo didžiausios spalvų revoliucijos žmonijos istorijoje pradžia.

Londonas • 1856 Sukūrus mechanines audimo stakles, medvilnė atpigo, bet pilki drabužiai Didžioji Britanija nėra mėgstami. Londonas Medvilnę dar reikia nuspalvinti dažais, išgaunamais iš augalų ir gyvūnų, tačiau gamta negali patenkinti viso drabužių pramonės dažiklių poreikio.

v ų is t o r i j a Spa l

Purpuro ir violetinė buvo aristokratijos spalvos. Pagaminti violetinės spalvos dažiklį buvo sunkiau ir brangiau už bet kokią kitą spalvą. Jis buvo išgaunamas iš Viduržemio jūroje gyvenančių sraigių Bolinus brandaris. Sintetinis dažiklis: 1856 m. atsitiktinai išskyrė anglų chemikas Williamas Henry Perkinas (1838–1907 m.).

Violetinė

Istorija 11 • 2015

59


Šaltasis karas

Berlyno siena sugriuvo per Rytų Vokietijos komunistų partijos atstovas spaudai per nesusipra­ timą paskelbia, kad VDR sienos yra atviros, nors pasieniečiams vis dar įsakyta šauti į kiekvieną, mėginantį patekti į Vakarų Berlyną. Tik vieno pasieniečio dėka Berlyne išvengiama žudynių.

M

Boris Koll

ichailas Gorbačiovas iš tribūnos stebi paradą 40-osios Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) sukakties proga. Pro Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komiteto generalinį sekretorių važiuoja ilgos raketų kolonos, pasitempę žygiuoja Rytų Vokietijos kareiviai ir komunistinės jaunimo organizacijos FDJ nariai.

66

Istorija 11 • 2015

Jaunuoliai mojuoja ir šaukia Sovietų Sąjungos vadovui: „Gorbi! Gorbi! Padėk mums, Gorbi!“ Gorbačiovas lankosi Berlyne 1989 m. spalio 7 dieną. VDR pakviečia aukščiausius socialistinių šalių vadovus į prabangias ir pompastiškas sukakties iškilmes. Rytų Vokietijos gyventojai per televiziją seka įvykius Sovietų Sąjungoje, kur Gorbačiovas pradėjo naują viešumo (glasnost) ir pertvarkos (perestroika) politiką. Tačiau VDR niekas nevyksta. Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) vadovybė, iki tol aklai mėgdžiojusi sovietinę politiką, dabar nori rinktis savąjį − komunistinį kelią.


klaidą Lenkijos komunistų vadovas Mieczysławas Rakowskis tribūnoje pasilenkia prie Gorbačiovo ir sušnabžda: „Supranti, ką jie šaukia?“ Gorbačiovas linkteli. Jo santykiai su jį pakvietusiu VDR vadovu Erichu Honeckeriu visą dieną išlieka šalti. Padėtis nepasitaiso, kai Gorbačiovas vakare vykstančiame politinių biurų vadovų posėdyje perspėja SED dėl nelanksčios politikos. „Laikas baudžia tuos, kurie vėluoja“, − cituoja jis Sovietų Sąjungos įkūrėją Vladimirą Leniną. Tą vakarą Ericho Honeckerio pavaduotojas Egonas Krenzas nusprendžia nuversti Honeckerį.

Ties Brandenburgo vartais Berlyno siena buvo 3 m pločio, kad atlaikytų tankų puolimą. 1989 m. lapkričio 9 d. Rytų ir Vakarų Berlyno gyventojai susirinko prie Berlyno sienos ir šventė jos atidarymą. corbis / all over

Trumpa apžvalga Priešistorė. Komunistinė VDR yra ekonomiškai atsilikusi. Parduotuvės tuščios, gyventojai negali laisvai keliauti, o slaptoji saugumo ir žvalgybos tarnyba „Stasi“ suima kiekvieną, drįstantį kritikuoti sistemą. Veiksmas. Tūkstančiai Rytų Vokietijos gyventojų išvažiuoja iš šalies. Kad pagerintų gyventojų nuotaikas, valdžia nusprendžia atidaryti Berlyno sieną, tačiau šis sprendimas sukelia spūstis prie pasienio postų. Padarinys. VDR žlunga.

VDR B e r ly n a s Leipcigas VFR

Komunistai politikos neaptaria

Šeštadienis, lapkričio 7 d., pasienio postas prie Bornholmer Strasse. Pasienio postuose

įvesta padidinta parengtis, nes SED baiminasi, kad Vakarų Vokietijos diversantai gali bandyti sutrikdyti sukakties minėjimo iškilmes. Pasienio poste VDR pusėje patruliuoja 40 saugumo ir žvalgybos tarnybos „Stasi“ pasieniečių. Tą vakarą Istorija 11 • 2015

67


Istorinė apžvalga

thomas hebsgaard

Prarasti Centrinės Amerikos miestai Prieš atvykstant plieniniais kalavijais ginkluotiems europiečiams ir platinant ligas, indėnai buvo prisijaukinę neįžengiamas Centrinės Amerikos džiungles. Įspūdingus jų statytus miestus vėliau pasiglemžė laukinė gamta.

Gyventojų skaičius: daugiau negu 10 000 Klestėjimo laikai: 950–1150 m. Civilizacija: toltekai Didžiulių toltekų didmiesčio salių stogus laikė masyvios dekoruotos akmeninės kolonos. Vėliau šį stilių nukopijavo actekai. Tulą jie laikė plunksnomis pasipuošusio gyvačių dievo Kecalkoatlio namais.

Gyventojų skaičius: 15 000–20 000 Klestėjimo laikai: 800–1200 m. Civilizacija: vis dar diskutuotina 17 išpuoštų stadionų liudija, kad Tachinas buvo centras, kuriame buvo žaidžiami apeiginiai žaidimai su guminiais kamuoliais, būdingi visoms Centrinės Amerikos tautoms. Pralaimėjusiajam būdavo perrėžiama gerklė ir jis būdavo paaukojamas dievams.

Tachinas

Tula

Tenočtitlanas Teotihuakanas

MEksIk a San Lorensas

assemblée nationale

Miestas, keliantis daug klausimų

Didmiestis ežere

Gyventojų skaičius: iki 200 000 Klestėjimo laikai: 100 m. pr. Kr. – 700 m. Civilizacija: Teotihuakano kultūra Teotihuakanas – viena didžiausių Centrinės Amerikos paslapčių. Masyvios didmiesčio piramidės tebestovi, tačiau mokslininkams iki šiol nepavyko nustatyti, kas buvo miesto valdovai ir kodėl gyventojai paliko šią vietą.

Gyventojų skaičius: apie 200 000 Klestėjimo laikai: 1325–1519 m. Civilizacija: actekai Dirbtinėse Teskoko ežero salose actekai pastatė galingą sostinę – vieną didžiausių miestų pasaulyje. Jį vėliau sunaikino ispanai.

friedrich peypus shutterstock

76

Istorija 11 • 2015

museo miraflores

Gyvačių dievo namai

Stadionais garsėjęs miestas


Kai atvyko europiečiai, daugelį sunykusių miestų prarijo džiunglės. Mokslininkai vis atranda naujų pėdsakų, liudijančių, kad miestai egzistavo. shutterstock

Pirmoji miesto bendruomenė

m.p. ixba

Gyventojų skaičius: 1 000–5 000 Klestėjimo laikas: 1200–900 m. pr. Kr. Civilizacija: olmekų kultūra Plynaukštėje prie Koacakoalko­ so upės olmekai įkūrė pirmą tikrą Centrinės Amerikos miestą. Jis buvo pastatytas iš molžemio, todėl iki šių die­ nų išliko tik didžiulės akmeni­ nės skulptūros.

Majų valdovų didmiestis

kenneth garrtett

Tikalis

belizas g va t e m a l a hondūr as

Baltasis miestas

e l s a lva d o r a s

Beždžionių dievo miestas

n i k a r a g va

Š

R

P

Kosta r ik a

virgil finlay

V

Gyventojų skaičius: apie 10 000 Klestėjimo laikas: 300–800 m. Civilizacija: majai Daugybė figūrėlių ir akmeninių plokštelių liudija, kad majų did­ miestį Tikalį valdė galingi valdo­ vai. Miestas buvo žemumų sri­ ties, turėjusios 50 tūkst. gyven­ tojų, centras.

Gyventojų skaičius: nežinomas Klestėjimo laikai: apie 1000 m. Civilizacija: nežinoma Indėnų mitas pasakoja apie „baltą miestą“, kuriame pa­ laidota beždžionių dievo statula. Radiniai Hondū­ ro džiunglėse gali už­ vesti mokslininkus ant kelio ir padėti įminti miesto mįslę.


Šedevro paslaptys

Pavad

Kupinas melagingų istorijų Švedų tapytojo Carlo Gustafo Hellqvisto paveikslas, kuriame jis vaizduoja Danijos karalių Valdemarą IV Aterdagą Visbyje, yra įspūdingas, tačiau mažai ką bendra turi su tikrove. Žydai, medžiokliniai taksai ir karaliaus barzda – vos keli meniniai švedų tapytojo pramanai, kurių jis ėmėsi tapydamas šedevrą.

Vokiško stiliaus pastatai

Daugelio vaizduojamų pastatų stilius egzistavo tik Vokietijoje. Hellqvistas Visbio aikštę pavaizdavo gerokai didesnę, negu buvo iš tiesų.

Taksai neegzistavo Taksas buvo išvestas tik XVI amžiuje. Taigi paveiksle atsirado 200 metų per anksti.

Plaukai buvo nerodomi

Motina vaizduojama palaidais plaukais. XIV a. ištekėjusi moteris būtinai turėjo slėpti plaukus.


dinimas: „Valdemaras Aterdagas apmokestina VisbĮ“ (1882 m.)

1361 m. Danijos karaliui Valdemarui IV Aterdagui buvo vos 40 metų, bet jis vaizduojamas kaip senyvas vyras ilga barzda. Barzda buvo nebūdinga kilmingiesiems ir karaliams.

wikicommons

Karalius – per senas

PriešistorĖ Legenda pasakoja, kad danai, 1361 m. užėmę Visbį, reikalavo, jog miesto gyventojai pripildytų tris alaus statines brangenybių. Istorija tikriausiai pramanyta, tačiau vis tiek atspindėta viename garsiausių Švedijos istorinių paveikslų. Carlas Gustafas Hellqvistas daugelį elementų vaizdavo laisvai, tačiau tai buvo įprasta – istorinių faktų ir vaizduotės mišinys buvo būdingas XIX a. istoriniams paveikslams. Dailininkai dažnai tyrinėdavo istorinius objektus muziejuose ir skaitydami literatūrą, tačiau kurdami šedevrus pasitelkdavo ir vaizduotę.

Faktai

Vardas

Carlas Gustafas Hellqvistas

gimė 1851 m. Kungsiore, Švedijoje

mirė 1891 m. Miunchene, Vokietijoje stilius Dailininką įkvėpė Prancūzijos peizažistai. Jis garsėja didingais istoriniais motyvais tapytais paveikslais. dydis 200 x 330 cm eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje Stokholme Dailininkas rinko šarvus Carlas Gustafas Hellqvistas tapydamas pasitelkdavo vaizduotę, tačiau iš tiesų jis domėjosi istorija. Dailininkas gilino žinias muziejuose, o savo ateljė turėjo didelę istorinių objektų kolekciją. Biustai, kalavijai, šarvai ir drabužiai padėjo Hellqvistui kurti didingus paveikslus. Hellqvisto ateljė

Visbyje negyveno žydų

Dešinėje stovintis vyras vaizduojamas kaip žydas, nors iš tiesų viduramžiais žydų Visbyje negyveno. Pirmą kartą žydiškas vardas pasirodo švediškame dokumente tik XVI amžiuje.

Istorija 11 • 2015

79

Iliustruotoji istorija, 2015 11  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you