Page 1

JÄ—zuitai ir Vilnius


Šv. Kazimiero bažnyčia Kazimiero bažnyčia buvo pradėta statyti 1604 m, o dėl gaisrų, Prancūzijos kariuomenės padarinių. 1814 m. bažnyčia restauruota ir pertvarkyta į cerkvę. Po daugelio metų paversta Vokietijos kariuomenės Vilniaus įgulos evangelikų liuteronų bažnyčia ir tik 1990 m. bažnyčia grąžinta jėzuitams, vienuoliams, kurių įkūrėjas buvo šv. Ignacas Lojola. Jėzuitų siekis buvo padėti žmonėms ir įgauti tikrus krikščioniškus pagrindus. Jėzuitai pasivadino Jėzaus Draugija ir pradėjo intensyvią veiklą: į atokesnes vietas rengė misijas, lankė kalėjimus, špitoles, namuose dalindavo dvasines pratybas, kurios padėdavo atrasti save ir labiau priartėti prie Dievo, viešose miesto vietose mokė katekizmo, dalyvavo karo žygiuose. Dievo žodžio skelbimo tikslas buvo žmogų atvesti prie atsivertimo slenksčio ir palydėti jį į Dievo malonės glėbį. Tikėjimo pagrindas – Dievo ieškojimas visuose dalykuose.


Šv. Ignoto bažnyčia Ši bažnyčia yra buvęs Jėzuitų noviciatas. Šv. Ignoto bažnyčia pastatyta 1622-1647 m., 1737 m. Šv. Ignoto bažnyčia sudegė, įgriuvo vidurinės navos skliautai ją atstatant, viduje įrengti mūriniai altoriai, padidintos šoninės koplyčios, langai, perstatytas vargonų choras, skliautai dekoruoti tapyba ir lipdiniais. Jėzuitų ordiną panaikinus, bažnyčia perduota Dvasinei seminarijai, 1798 m. uždaryta. Kurį laiką joje buvo arklidės, 1869 m. įrengtas karininkų klubas. Kaip sakralinis pastatas bažnyčia buvo visiškai sunaikinta: nugriauti bokštai, pristatytas prieangis, sunaikintas interjeras. Jėzuitai ketino atsiimti Šv. Ignoto bažnyčią 1921 m., bet vėliau jos atsisakė.


Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčia Viena vaizdingiausių universiteto komplekso dalių yra Šventų Jonų bažnyčia su varpine. Švento Jono Krikštytojo ir Švento Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčios statybos užtruko beveik 40 metų ir baigėsi 1426-aisiais. Iš pradžių ji buvo gotikinė, vėliau, XVIII a. pirmoje pusėje, įgijo ryškių vėlyvojo baroko bruožų. Šventų Jonų bažnyčios varpinė yra vienas aukščiausių senamiesčio pastatų. Jos aukštis – 68 metrai.Tačiau dabartinį bažnyčios fasadą XVIII a. projektavo žymiausias Vilniaus baroko architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Prie Šv. Jonų bažnyčios buvo įsteigta parapinė mokykla. Ši bažnyčia buvo aukšta ir didinga, kiek aukštesnė už dabartinę. Šv. Jonų bažnyčioje meldėsi profesoriai, studentai, vykdavo įvairūs vaidinimai, iškilmingai sutinkami karaliai. Šiandien čia įteikiami diplomai absolventams, rengiami įvairūs koncertai, festivaliai.


Šv. Andriejus Bobolė (1591 – 1657) Šis šventasis buvo kunigas, jėzuitas, kankinys, lenkų tautybės (Pietų Lenkijoje). Baigęs pradinius mokslus, apsisprendė būti kunigu. Sulaukęs penkiolikos metų, 1606 m. Andriejus Bobolė atvyko į Lietuvos sostinę Vilnių ir pradėjo studijuoti jėzuitų mokykloje. Studijas pradėjo Braunsbergo jėzuitų kolegijoje, priklausiusioje Lietuvos jėzuitų provincijai. 1611-aisiais įstojo į Jėzaus Draugiją. Bent dvylika metų (1624–1630, 1646–1652) Profesų namuose prie Šv. Kazimiero bažnyčios tėvas Bobolė dirbo pamokslininku, nuodėmklausiu, bažnyčios rektoriumi, namų vyresniojo patarėju, aiškino Šventąjį Raštą ir tikėjimo tiesas, vadovavo miestiečių Marijos sodalicijai religinei brolijai Marijos garbei. Šv. Andriejus Bobola – vienas iš 23 jėzuitų kankinių, atidavusių gyvybę už tikėjimą. Kankinio kūnas buvo palaidotas Pinsko jėzuitų bažnyčioje. Karstas buvo rastas, o kankinio palaikai buvo nesuirę, neskleidė jokio kvapo, buvo matyti aiškios kankinimų žymės, nuo sukrešėjusio kraujo raudonavo žaizdos. Andriejus Bobolė paskelbtas šventuoju 1938 metais.


Mokytojos: K. Januškienė J. Karašauskienė A. Balčiūnaitė Knygą parengė: Veronika Čepėnaitė ir Gabrielė Šlepetytė

J?zuitai ir Vilnius  
J?zuitai ir Vilnius  
Advertisement