veidas nr.21 2015

Page 1

PAVOJUS: BUITINIŲ PRIETAISŲ ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ 24 p.

www.veidas.lt

a id

2 EUR / 6,91 Lt 2015 gegužės 29 Nr. 21

I la uo ATA .n t oc ER as.l pr 0 UM eid i 5 N .v Ik E ww PR w

NUOSPRENDIS: ATEINANTI KARTA GYVENS VIDUTINIOKŲ VALSTYBĖJE 18 p.

VISUOTINIS KARAS SU RUSIJA? Ar „Eurovizijos“ žiuri nariai iš Lietuvos ignoravo europiečių simpatijas pelniusią Poliną Gagariną vien tam, kad demonstratyviai neskirtų balsų Rusijai? Riba tarp kultūros ir politikos mūsų šalyje neaiški.



Turinys Nr. 21, 2015 m. gegužės 29 d.

18 p.

Užprogramuota ateitis Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6 Viršelio tema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Lietuva pasmerkė ateinančią kartą gyventi vidutiniokų valstybėje, išlaikyti beveik pusę nedirbsiančių gyventojų ir mokėti pirmtakų skolas.

Fronto linija: ar su Rusija kariaujame ir kultūros srityje? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .10

Lietuva

.......................................

Ateities karta: jai teks išlaikyti beveik pusę nedirbančių gyventojų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18

Savaitės interviu

.............................

Spinduliuotė: mobilieji telefonai kenkia . . . . . . . . . . . . .24

Verslas

.......................................

E. paslaugos: valstybė nori tapti elektroninė . . . . . . . . .28 Žolės nauda: ir pramoga, ir pelnas . . . . . . . . . . . . . . . .34 ES parama: kovos dėl lėšų žemės ūkiui . . . . . . . . . . . .36

Visuomenė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Švietimas: pagrįstas maištas prieš mokyklą . . . . . . . . .40

Pasaulis

......................................

„Anonymous“: programišiai anarchistai . . . . . . . . . . . .44

24 p.

JAV: Didžioji Amerikos siena . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .48

Kultūra

Ar elektromagnetinė spinduliuotė pavojinga?

.......................................

A.Liuga: teatro repertuarui reikia stuburo . . . . . . . . . . .50 Mettis“: jaunų muzikantų kvartetas . . . . . . . . . . . . . . . .54

Laisvalaikis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kelionės: Černobylis – irgi lankytina vieta . . . . . . . . . . .56

Jonas Grigas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys: „Visuomenei trūksta valios ir žinių, kaip apsaugoti save ir savo artimą aplinką.“

Skaitiniai: F.Beigbeder „Oona & Salinger“ . . . . . . . . . . .60 Maistologija: plastikas – jūros gėrybė? . . . . . . . . . . . . .64

Komentarai

...................................

Redaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 G.Navaitis: už vieną nemuštą – dešimt muštų . . . . . . .66

40 p.

Švietimo sistemos įkaitai maištauja „Aš įveikiau, nebijok kovoti“ – knyga apie patyčias Lietuvos mokyklose, kurią išleido Edvino Radvilos komanda.

56 p.

Tikslas – Černobylis Tai ekologinės katastrofos paminklas, sovietinės valdžios neveiklumo bei melo simbolis. Šiandien čia krypsta ne vieno keliautojo, trokštančio ekstremalesnių įspūdžių, akys. VIRŠELYJE PANAUDOTA „SHUTTERSTOCK“, „SCANPIX“ NUOTR. PUSLAPYJE PANAUDOTOS „SHUTTERSTOCK“, „VŽ“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

2015–05–29 ● 3


VEIDO prenumerata internetu pigiau ir patogiau!

Redaktoriaus laiškas

Prieštaringoji Airija ir Lietuvos tyrumo paslaptis Referendumas Airijoje, kuriuo pritarta tos pačios lyties asmenų santuokoms, privertė tradicinių vertybių sergėtojus Lietuvoje pasijusti taip, tarsi juos kas nors priverstinai žirgdytų ir neleistų susikliaudinti (t.y. suglausti kojų). irija daugelį metų galynėjosi su skyrybomis: 1986 m. santuokos nutraukimui nepritarta referendumu, tačiau 1995 m. kitas referendumas atvėrė kelią konstitucijos keitimui ir skyrybų įteisinimui (beje, vos 0,5 proc. balsų persvara). Dar po 20 metų uždegta žalia šviesą vienalytėms santuokoms. Gėjų ir lesbiečių santuokų šalininkai Airijoje laimėjo santykiu 1 201 607 : 734 300. Iš maždaug 2 mln. dalyvavusiųjų balsavime (60,52 proc. visų rinkėjų) 62,07 proc. pasisakė už tokias santuokas, 37,93 proc. – prieš. Pagal referendumo rezultatus bus priimta konstitucijos pataisa: „Santuoka yra dviejų asmenų sąjunga, nepriklausomai nuo lyties.“ Viena koja Airija žengia tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimo link, kita koja vis dar tvirtai įsirėmusi į abortų draudimą. Nėštumo nutraukimas ten leidžiamas tiktai kilus pavojui motinos gyvybei, įskaitant ir savižudybės grėsmę. 1992 m. referendumu garantuota teisė išvykti užsienin ir ten atlikti abortą, taip pat moters teisė būti informuotai apie jos sveikatos būklę. Šių normų atsiradimą paskatino iki teismo nuėjęs atsitikimas, kada išprievartautai nepilnametei kilo keblumų atlikti abortą kitoje šalyje. 2002 m. referendumu nepavyko pašalinti galimos savižudybės iš abortą legalizuojančių priežasčių sąrašo. „Pamatinių vertybių“ sargų požiūriu, abortai, taip pat gėjų bei lesbiečių santuokos yra blogis. Tai patvirtino Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai, šiomis dienomis atsisakę pasirašyti partijų susitarimą dėl žmogaus teisių, nes dokumento autoriai socialdemokratai „siūlo partijoms pritarti tam, kad Lietuvoje būtų įteisinta eutanazija ir abortai, taip pat būtų sudarytos sąlygos Vyriausybei įteisinti vienalytes santuokas“. Istorikai ir sociologai, tikėkimės, nedels atsakyti į klausimą, ar 1,2 mln. airių „taip“

A

Analitinis naujienų savaitraštis ---------------------Tik kokybiška ir svarbi informacija apie politiką, ekonomiką, kultūrą, socialinę šalies raidą

1

Užtruks tik 2 minutes

2

Nuolaidų akcijos

3

VEIDO specialūs projektai

4

VEIDAS PDF

5

VEIDO archyvas nemokamai

Užpildę reikiamą formą ir apmokėję sąskaitą jūs užsiprenumeruosite savaitraštį neatsitraukę nuo savo kompiuterio

Prenumeruoti internetu pigiau, nei prenumeruoti Lietuvos pašte ar kitose prenumeratos vietose

vienalytėms santuokoms nereiškia maždaug 37 proc. visų balso teisę turinčių piliečių kolektyvinės špygos Katalikų bažnyčiai (špyga teologiškai yra pasiuntimas velniop – t.y. pas žmonijos ir Bažnyčios priešą). Tačiau pati Bažnyčia tvirtai to priešo įsikibusi: apie 14 tūkst. airių pateikė ieškinius dėl seksualinio išnaudojimo, patirto katalikiškose švietimo įstaigose ar kitaip dalyvaujant kunigams, vienuoliams bei vienuolėms. Suderėtų kompensacijų suma 2012 m. siekė apie 1,4 mlrd. eurų, iš kurių gal dešimtadalis teko Bažnyčiai, kitkas – mokesčių mokėtojams, nes, anot oficialios ištarmės, katalikiškos švietimo įstaigos tiek brangios kiekvienam airiui, kad valstybė negali leisti bankrutuoti Bažnyčios organizacijoms (pvz., vienuolių ordinams). Galėtume pamanyti, kad Lietuvos, Marijos žemės, kunigai yra angelai, jei lygintume su kipšų apsėstais Bažnyčios tarnais airiais, – mat paviešinti seksualinio išnaudojimo atvejai Lietuvoje skaičiuojami vienetais, o ne dešimtimis tūkstančių. Kitas klausimas – kokia to Lietuvos tyrumo priežastis: ar angeliška šalies kunigų prigimtis, ar slėpimo ir veidmainiavimo tradicija, kurią uoliai palaiko Bažnyčia ir ganomųjų kaimenė, besivadovaujančios taisykle: nusidėk, bet nepapiktink paviešindamas. Šiuo požiūriu koks nors Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, beieškantis platoniško draugo lietuviškame gėjų pažinčių tinklalapyje, yra atvirumo bei nuoširdumo pavyzdys, nes Bažnyčia homoseksualumo nelaiko nuodėme, tačiau smerkia netyrą, neplatonišką gėjų seksą. O ir Airijos piliečiai, viena koja atsirėmę į abortų draudimą, o kitą koją užkėlę ant vienalyčių santuokų pakopos, nėra negražiai prasižergę. Varžant abortus daugėja vaikučių, kuriuos kada nors galės įsivaikinti gėjų ir lesbiečių šeimos. I Arūnas Brazauskas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Universitetų, gimnazijų reitingai, turtingiausi lietuviai ir kt.

VEIDĄ galite skaityti PDF formatu jau ketvirtadienį

Tai sukaupti pastarųjų metų savaitraščio VEIDAS numeriai PDF formatu

www.veidas.lt

Savaitinis iliustruotas žurnalas 2015 m. gegužės 29 d.; Nr. 21 (1160) Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156 Steigimo liudijimas Nr. 1452 Leidžiamas nuo 1992 m. Direktorius Andrius Valacka Laikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigas Arūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI: Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423, J.Kiliulienė, tel. 264 9386, D.Pabiržis, tel. 264 9436 Verslas – A.Pocienė, tel. 264 9432 Užsienis – R.Janužytė Visuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431, G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435 Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas, R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė, J.Laurinėnaitė-Šimelevičienė Vyr. dizainerė L.Beatričė Paukštė Dizaineriai K.Katkus, R.Ostrouch Kalbos redaktorė V.Kundrotienė Reklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422, A.Papievienė, tel. 264 9421 Rinkodara J.Kariniauskaitė Platinimas ir prenumerata G.Strazdienė, tel. 264 9424

Buhalterija – tel. 264 9417 Redakcijos adresas: A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 Vilnius Telefonas 262 6813, Faksas 262 2407 El. paštas mailv@veidas.lt Spausdino UAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius Tiražas audituojamas Visos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“ periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelbtą informaciją galima platinti ar naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinį UAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą. Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami. Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažymėtų straipsnių turinį redakcija neatsako. 2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumerata internetu: www.veidas.lt, privačiose platinimo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paštuose – iki mėnesio 20 d.



„SCANPIX“ NUOTR.

Visuotinis karas su Rusija? Kultūra ir politika. Ar „Eurovizijos“ žiuri nariai iš Lietuvos ignoravo europiečių simpatijas pelniusią Poliną Gagariną vien tam, kad demonstratyviai neskirtų balsų Rusijai? Riba tarp kultūros ir politikos mūsų šalyje neaiški. ustrijos „Wiener Stadthalle“ scenoje rusė Polina Gagarina su žemę siekiančia balta suknele jausmingai dainuoja apie taiką, išgijimą, svajones. Ranką ji glaudžia prie širdies. Už jos lengvučio balto apdaro, kuris atrodo akytas dėl prožektorių šviesos, boluoja pritariančios figūros. Tyriausių žmogiškųjų vertybių nuoširdumą įtvirtina ilgaplaukis būgnininkas – jis groja net prisimerkęs, nes įsijautė į tokią sielovadą. 2015 m. „Eurovizijos“ finale nereikėjo įjungti švilpimą ir panašias publikos emocijas slopinančios aparatūros, kuria dainų konkurso organizatoriai pasirūpino po praėjusių metų rusaičių dvynių Tolmačiovų nušvilpimo. Jos irgi dainavo apie šviesą tamsoje, kuri skirta lyg ir meilės objektui, lyg ir Krymui. Polina iš pradžių bijojo, kad ir šiemet publika ims baubti. Šįkart atlikėjos fone iškyla pasaulio vaizdas, ir perstumdytų Rusijos sienų tenai nematyti. Daina baigiasi, Polina darkart rėkte išrėkia frazę apie „milijonus balsų“, kurie tarsi palaiko šviesius dainos simbolius. Publika ploja, prestižinę teatro mokyklą baigusi akto-

A

10 G 2015–05–29

rė keliskart sukūkčioja: „Spasibo“ – ačiū. P.Gagarina išties gavo tuos „milijonus balsų“, apie kuriuos dainavo. Kaip sako televizijos projektų žiuri nariai – atlikėja „įtikino“. Už Rusijos atstovę „Eurovizijos“ dainų konkurso finale teigiamai nebalsavo tik trys šalys iš 40-ies. Nė vieno balo Polinai neskyrė Lietuva. Kita šalis – San Marinas, pagal gyventojų skaičių prilygstantis Kaišiadorių rajono savivaldybei. Trečioji – Rusija, nes už savo dalyvę balsuoti negali. Ar Lietuva ignoravo Europą įtikinusio Rusijos pasirodymo profesionalumą vien tam, kad demonstratyviai prieš visą Europą neskirtų jai balsų? Ar paneigiame šalies kultūrą, nes manome, kad net ir devintas vanduo nuo kisieliaus yra blogis, jeigu kilo iš Rusijos? Vertinimo komisijos narių nuomonė ne tokia primityvi. „Asmeniškai aš svarsčiau, koks Rusijos pasirodymas dabartiniame kontekste, kad ir politiniame, man padarytų įspūdį. O tai galėjo būti būtent jaudinantis, gilus rusų meninės kultūros motyvas, daina. Kažkas, kaip mes klasikine prasme įsivaizduo-

jame šios kultūros klodus. Bet šis pasirodymas visai ne tas atvejis. Rusijos pasirodymas „Eurovizijos“ finale buvo visiška ir absoliuti komercija. Ir emocinė, ir muzikinė, ir politinė – kokia tik nori komercija. Apie rusų kultūrą nekalbame, nes čia jos nebuvo nė kvapo“, – kategoriškai nukerta „Liepaičių“ choro vadovė Jolita Vaitkevičienė, įvertinusi stiprų atlikėjos vokalą ir Rusijos pasirodymui skyrusi 13 vietą – gerokai aukštesnę nei kai kurie lietuviškos komisijos nariai. 2009-aisiais pasikeitus balsavimo sąlygoms, pusę šaliai skiriamų balsų lemia iš profesionalų sudaryta nacionalinė komisija. Žiūrovų balsai telefonu duoda kitą pusę galutinių balų. Rusijos kosmoso didvyrio Jurijaus Gagarino pavardė P.Gagarinai visiškos sėkmės negarantavo, ji liko antroje vietoje. Pergalę iš panosės nuskynė kitas herojus – Švedijos atstovas Mansas Zemerlowas ir jo daina „Heroes“. Daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnė Italijos atstovai, kurie profesionalams padarė mažesnį įspūdį. Lietuvoje telefoniniai balsai ir profesionalų


Viršelio tema

Ekspertai įsitikinę, kad profesionali aktorė P.Gagarina eurovizinę dainą labiau suvaidino, negu sudainavo.

nuomonės smarkiai išsiskyrė. Žiūrovai Rusijos atstovei skyrė trečią vietą, komisija – dvidešimtą. Du iš penkių komisijos narių – muzikos vadybininkas Lauras Lučiūnas ir žurnalistė, tekstų autorė Jurga Čekatauskaitė Rusijai skyrė paskutinę vietą – 26-ą iš 26-ių galimų. Analogišką sprendimą, kad Rusijos daina nusipelnė paskutinės vietos, priėmė tik dar vienas komisijos narys iš Gruzijos. Iš viso – trys nariai iš keliasdešimties šalių komisijų, kurias sudaro po penkis narius. Dvidešimtmetis San Marino komisijos narys Rusiją nuleido į 25 vietą, nors ši valstybė neturi su Rusija nesuvestų sąskaitų. Organizatorių sumanymu, profesionalų komisija turi vertinti profesionaliuosius aspektus ir pasiekti lygsvarą tarp subjektyvių žiūrovų simpatijų ir profesionalaus vertinimo. Žinoma, net ir profesionalų vertinimas yra subjektyvus, bet šiems „Eurovizijos“ organizatoriai nubrėžia gaires. Nacionalinės komisijos narių prašoma įvertinti vokalą, dainos kompoziciją ir originalumą, pasirodymą scenoje ir, žinoma, bendrą įspūdį. Šie atskaitos taškai, atrodytų, turėtų neleisti vyrauti politinėms nuostatoms, bet būna visaip. Kaip sako profesionalai, vertinant pasirodymą negalima sureikšminti vien vokalo. Iš tiesų nuo 1956 m. organizuojamas Europos dainų konkursas nebent pirmaisiais savo gyvavimo metais buvo vien tik muzikinis. Kuo toliau, tuo labiau simpatijas ir antipatijas lemdavo politiniai motyvai, o balsai, skiriami dainai, prilygo balsavimui už šalis – artimas, kaimynines, priešes ir t.t.

Tikroji politika prasidėjo jau po vietą Rusijai skyręs komisijos pirmininkas „Eurovizijos“ rezultatų paskelbimo. Kitą L.Lučiūnas, Lietuva šiemet pademonstravo dieną internete išplito Rusijos eurovizinė puikų muzikinį skonį, daugiausiai balų skirdadaina, kurios originalų klipą pakeitė nesureži- ma Latvijai. Ir politiškai korektiška paremti suoti realybės vaizdai iš Ukrainos. Rusijos „broliukus“, ir skoninga muzikiniu požiūriu. Latvija ir Estija Rusijai skyrė atitinkamai tankų vikšrai, degantys daugiabučiai, siaubo perkreipti Mariupolio gyventojų veidai nebu- 12 ir 10 balsų, tad Lietuva išsišoko. vo tokie tyri kaip P.Gagarinos akys ar perregi- Skaičiuojant balsus iš Vilniaus paaiškėjo, kad iš Baltijos šalių Rusijos pasirodymas nepaverma suknelė. Tokia reakcija į Rusijos siunčiamą žinią gė tik Lietuvos. Ši smulkmena nepaliko abeapie taiką ir naują pradžią yra anokia naujie- jingų viešojoje erdvėje. Žiniasklaidoje pasipylė žiūrovų komentana pačiai Rusijai. 2008 m. „Euroviziją“ laimėjo Rusijos atstovas Dima Bilanas. Praslinkus rai, kad jie, balsavę už gerą Rusijos dainą ir vasarai po jo pergalės Rusija įsiveržė į pakėlę ją į trečią vietą, jaučiasi apgauti. Gali Gruziją. Vėliau Gruzija svarstė ir persigalvojo būti, kad Lietuvoje siekiant išlaikyti „lygsvadėl dalyvavimo 2009 m. Maskvoje vykusioje rą“ bent jau Rusijos pasirodymo atžvilgiu „Eurovizijoje“. Galiausiai Gruzija pristatė nutiko atvirkščiai, nei tikisi „Eurovizijos“ savo eurovizinę dainą „We Don’t Wanna Put organizatoriai. Žiūrovai laikėsi politinių nuoIn“ (pagal turinį jos pavadinimas būtų „Mes statų arba principingai jas metė šalin, bet nenorime Putino“), pašiepiančią Rusijos pre- komisija nuo konteksto atsiriboti negalėjo. zidentą Vladimirą Putiną. Bet Europos transliuotojų sąjunga (EBU) kūrinį diskvalifikavo: Eurovizijos simpatijos Rusijos dainai konkurso sąlygos numato, kad Eurovizijos Komisijos Žiūrovų Rusijai „Eurovizijoje“ negali būti politifinale balsavusi balsavimas balsavimas skyrė nio ar panašaus pobūdžio šalis taškų žodžių. Tad Gruzija tąkart nepa1 Albanija 4 3 8 sirodė, o šiemet į „Euroviziją“, 2 Armėnija 3 1 12 suprantama, neatvyko Ukraina, 3 Australija 1 7 10 kuri 2004-aisiais su Ruslanos 4 Austrija 3 4 8 daina „Wild Dances“ laimėjo šį 5 Azerbaidžanas 1 1 12 konkursą. 6 Baltarusija 2 1 12 Lietuva šiemet daugiausiai 7 Belgija 2 4 10 balsų skyrė Latvijos atstovei 8 Kipras 13 3 5 Aminatai, dešimt balsų gavo 9 Čekija 7 2 8 2015 m. „Eurovizijos“ nugalėto10 Danija 1 3 10 jas – M.Zelmerlowas, aštuonis 11 Estija 3 1 12 balsus Lietuva atidavė Estijos atstovams. Kaip sako žemiausią 12 Suomija 4 4 8

„SCANPIX“ NUOTR.

13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 Po 2014 m. Rusijos atstovių nušvilpimo „Eurovizijoje“, šiemet Vienoje buvo paruošta švilpimą slopinanti įranga.

Prancūzija Gruzija Vokietija Graikija Vengrija Islandija Airija Izraelis Italija Latvija Lietuva Malta Moldavija Norvegija Lenkija Portugalija Rumunija San Marinas Serbija Slovėnija Ispanija Švedija Šveicarija Nyderlandai Jungtinė Karalystė

5 12 4 3 6 7 3 7 8 5 20 5 4 11 7 3 1 18 2 8 1 6 5 4 6

7 2 2 4 5 9 4 1 3 1 3 3 2 8 4 3 5 * 2 6 5 7 7 6 7

10 5 12 8 6 3 8 8 10 10 0 7 10 2 6 10 10 0 10 5 10 6 7 6 6

* balsavo tik komisija. Makedonijos ir Juodkalnijos balsai anuliuoti. Šaltinis: Eurovision.tv

2015–05–29 G 11


RUGPJŪČIO 27 d.

Naujas respublikinės reikšmės savaitraščio VEIDAS projektas – Metų ūkininko rinkimai

METŲ ŪKININKAS

2015 m. Metų ūkininką apdovanos LR prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ

Projekto partneris


Savaitraščio VEIDAS prenumeratai nuolaidos iki

50

proc.

Tik prenumeratoriams nemokama savaitraščio VEIDAS elektroninė versija (pdf) jau ketvirtadieniais Galimybė nemokamai naudotis archyvu

TRUKMĖ

KAINA INTERNETE JURIDINIAMS ASMENIMS

KAINA INTERNETE FIZINIAMS ASMENIMS

50 proc. nuolaida

75,59 EUR / 279 Lt

59,96 EUR / 207,02 Lt

18 mėn.

151,18 EUR / 558 Lt

119,91 EUR / 414,03 Lt

40 proc. nuolaida

60,47 EUR / 208,80 Lt

47,96 EUR / 156,61 Lt

12 mėn.

100,79 EUR / 348.01 Lt

79,94 EUR / 276,02 Lt

30 proc. nuolaida

35,27 EUR / 121,79 Lt

27,98 EUR / 96,60 Lt

6 mėn.

50,39 EUR / 173.99 Lt

39,97 EUR / 138,01 Lt

Užsisakykite http://prenumerata.veidas.lt Nuolaidos taikomos prenumeratai Lietuvoje, prenumeruojant internetu arba užsisakant el. paštu: prenumerata@veidas.lt. Akcija vyksta iki 2015 m. birželio 22 d.



Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.