Page 1


TURINYS

PRATARMË . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 ÁVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 PASAKOJIMAI 1. BAUDÞIAVA . . . . . . . . . 1. Baudþiauninkø buitis . . . 2. Dvaro prievolës . . . . . . 3. Bausmës, suvarþymai . . . 4. Ponø savivaliavimas . . . . 5. Gudrûs baudþiauninkai . . 6. Baudþiauninkø kerštas . . 7. Ponø pagalbininkai, tarnai 8. Geras ponas . . . . . . . . . 9. Ponø gyvenimo bûdas . . 10. Baudþiavos panaikinimas

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . .

20 20 21 22 24 26 29 30 31 32 33

2. KARAI. MARAI. SUIRUTËS . . . . . . . . . 1. Švedai / prancûzai Lietuvoje . . . . . . 2. Maro / choleros epidemijos . . . . . . . 3. Bado metai . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. 1831 ir 1963 metø sukilimai . . . . . . . . 5. 1905–1907 metø ávykiai . . . . . . . . . . 6. Pirmasis pasaulinis karas . . . . . . . . . 7. 1917–1920 metø ávykiai . . . . . . . . . . 8. Lenkø okupacija. Kiti tarpukario ávykiai 9. Antrasis pasaulinis karas . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

36 36 38 39 40 42 43 45 45 46

3. CARO VALDÞIOS PRIESPAUDA. PRIEVOLËS 1. Tikinèiøjø persekiojimas . . . . . . . . . . . . 2. Lietuviškos spaudos draudimas . . . . . . . . 3. Rekrûtø ëmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. Karø dalyviai . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

47 47 48 49 51

4. SENOVËS ÞMONIØ BUITIS IR KULTÛRA 1. Gyvenimo sàlygos . . . . . . . . . . . . . 2. Ligos, gydymas . . . . . . . . . . . . . . 3. Kalendoriniø švenèiø šventimas . . . . . 4. Šeimos ávykiai ir šventës . . . . . . . . . 5. Tautosakos atlikimas . . . . . . . . . . . 6. Mokyklos. Raštingumas . . . . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .

52 52 53 58 63 65 66

. . . . . . .

. . . . . . .

. . . . . . .


7. Svetimšaliø ir kitatauèiø paproèiai bei áproèiai . . . . . . . . . . . . . . . . . 66 5. ÞMONIØ TARPUSAVIO SANTYKIAI . . . . . . . . . . . . . 1. Bendruomenës nariø santykiai . . . . . . . . . . . . . . . . 2. Samdiniø ir šeimininkø santykiai . . . . . . . . . . . . . . 3. Santykiai su kitatauèiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. Poþiûris á karèemas / karèemø šeimininkus / girtavimà 5. Bausmës, kerštas, teismai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6. Prekyba. Piniginiai santykiai . . . . . . . . . . . . . . . . . 7. Laþybos. Lošimas kortomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8. Santykiai su pareigûnais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9. Vaikø auklëjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10. Jaunimo vakarëliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11. Jaunimo išdaigos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12. Vaikinø ir merginø santykiai . . . . . . . . . . . . . . . . 13. Piršlybos. Vedybos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14. Vyro ir þmonos santykiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15. Kitø šeimos nariø bei giminiø santykiai . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

69 69 70 72 74 77 77 80 80 81 83 84 85 86 89 90

6. SENOVËS ÞMONIØ PAÞIÛROS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1. Santykiai su baþnyèia ir dvasininkais . . . . . . . . . . . . . . 2. Poþiûris á kitatikius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3. Þmonës laikosi senoviškø paproèiø ir burtø . . . . . . . . . . . 4. Ateities spëjimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5. Elgesys su mirštanèiais ir mirusiais . . . . . . . . . . . . . . . . 6. Realûs reiškiniai aiškinami mitologiškai . . . . . . . . . . . . . 7. Juokdarys / apgavikas suklaidina prietaringus þmones . . . . 8. Þmonës netiki bauginimais / ásitikina aiškinimø klaidingumu 9. Apsimetæs velniu / vaiduokliu nubaudþiamas . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. 91 . 91 . 94 . 97 . 100 . 102 . 103 . 108 . 114 . 118

7. ÞYMÛS ÞMONËS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120 1. Rašytojai. Mokslo þmonës. Šviesuoliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120 2. Pasaulio lygintojai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 126 8. NEPAPRASTI ÞMONËS. PROFESIONALAI 1. Stipruoliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2. Meistrai. Išradëjai. Amatininkai . . . . . . 3. Elgetos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. Keisti / juokingi / ligoti þmonës . . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. 127 . 127 . 128 . 130 . 131

9. ATMINTINI ÁVYKIAI . 1. Reti gamtos reiškiniai 2. Naujovës . . . . . . . 3. Laimingi sutapimai . 4. Nesëkmës, nuostoliai 5. Nelaimës . . . . . . . 6. Apgavystës . . . . . . 7. Vagystës . . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. 134 . 134 . 136 . 137 . 139 . 140 . 142 . 144

4

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . .


10. SUKREÈIANTYS ÁVYKIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1. Plëšikø antpuoliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2. Nuo plëšikø išsigelbëjæ þmonës . . . . . . . . . . . . . . 3. Þmogþudystës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. Saviþudybës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11. YPATINGI VIETINIAI OBJEKTAI. VIETOVIØ ISTORIJA 12. GYVÛNØ ELGESYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1. Naminiai / prijaukinti gyvûnai . . . . . . . . . . . . . . 2. Vilkas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3. Meška . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. Kiti þvërys ir þvëreliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5. Paukšèiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6. Þaltys, gyvatë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7. Kiti gyvûnai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . .

. 151 . 151 . 152 . 155 . 156 . 158 . 160 . 160 . 164 . 167 . 170 . 171 . 173 . 174

TEISINGAS ELGESYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.1. Herojus uþsimaskuoja nuo antipodo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.2. Herojus pasiekia, kad antipodas neteisingai vertintø aplinkà . . . . . . . 1.1.1.3. Herojus tampa antipodui nepasiekiamas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.5. Herojus nesutinka su nepriimtina antipodo sàlyga . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.8. Herojus nekontaktuoja su pavojingu objektu . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.11. Herojus átikina antipodà, kad dar neparengtas veiklai / likvidavimui . 1.1.1.12. Herojus neleidþia sudaryti jam netinkamø sàlygø / randa išeitá iš nemalonios situacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.13. Herojus išvengia pavojingo / nepageidaujamo veiksmo ar situacijos . 1.1.1.15. Herojus pakeièia save / savo artimàjá kitu personaþu . . . . . . . . . . 1.1.1.16. Herojus átikina antipodà, kad šiam jis naudingas . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.17. Herojus paveikia personaþà ar objektà ypatingu veiksmu ar priemone 1.1.1.18. Herojus imituoja grësmæ antipodui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.19. Herojus pasiekia, kad sumaþëtø antipodo galimybës . . . . . . . . . . . 1.1.1.20. Herojus provokuoja antipodà dirbti pašaliná darbà . . . . . . . . . . . . 1.1.1.21. Herojus provokuoja antipodà kontaktuoti su pavojingu objektu . . . . 1.1.1.22. Herojus pasiekia, kad antipodas patektø á sunkias sàlygas / keblià situacijà . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.23. Herojus padaro, kad antipodas taptø pasiekiamas . . . . . . . . . . . . 1.1.1.25. Herojus teisingai vertina aplinkà . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.26. Herojus pasinaudoja patirtimi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.1.27. Herojus pasiekia, kad antipodas teisingai vertintø aplinkà . . . . . . . 1.1.2.5. Herojus pasiekia, kad antipodas já teigiamai paveiktø . . . . . . . . . . . 1.1.2.9. Herojus pagerina antipodo bûklæ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.2.10. Herojus demonstruoja antipodui savo sunkià bûklæ . . . . . . . . . . . 1.1.2.11. Herojus pasiekia, kad susilpnëtø reikalingo objekto apsauga . . . . . . 1.1.2.12. Herojus stebi antipodà, kai šis naudojasi veikimo laisve . . . . . . . . .

. 178 . 178 . 181 . 195 . 196 . 196 . 196

ANEKDOTAI

. 197 . 208 . 210 . 211 . 213 . 220 . 224 . 224 . 227 . 230 . 237 . 239 . 309 . 313 . 339 . 339 . 339 . 344 . 349

5


1.1.2.13. Herojus gauna galimybæ kelti antipodui sàlygà . . . . . . . . . . . . . . 1.1.2.14. Herojus susiþino su kitu personaþu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.3.7. Herojus pasiekia, kad išryškëtø tikrieji antipodo poþymiai . . . . . . . . 2.1.1.1. Herojus pasirûpina reikalingo objekto apsauga . . . . . . . . . . . . . . . 2.1.2.2. Herojus pasinaudoja palankia situacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.1.2.3. Herojus laikosi teisingos vertybiø hierarchijos . . . . . . . . . . . . . . . 2.1.2.5. Herojus pakeièia kità personaþà savimi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.1.0.2. Herojus pasunkina išbandytojo uþdaviná . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.1.0.3. Herojus demonstruoja, kad vykdo antipodo liepimà / laikosi susitarimo 3.1.0.6. Herojus ištveria nustatytà laikà sunkias sàlygas . . . . . . . . . . . . . . 3.1.0.10. Herojus demonstruoja, kad paþásta objektus / reiškinius . . . . . . . . 3.1.0.11. Herojus atpaþásta personaþà pagal individualø poþymá . . . . . . . . . 3.1.0.13. Herojus pasinaudoja ypatingu sugebëjimu ar priemone . . . . . . . . . 3.1.0.14. Herojus demonstruoja esàs pranašesnis uþ antipodà . . . . . . . . . . . 4.1.0.1. Herojus atkreipia á save idealaus vedybø partnerio dëmesá . . . . . . . . 5.1.4.1. Herojus pasiekia, kad antipodas pasakytø, kaip reikia elgtis . . . . . . .

. 351 . 357 . 359 . 373 . 374 . 380 . 380 . 381 . 383 . 385 . 386 . 387 . 388 . 389 . 391 . 391

NETEISINGAS ELGESYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 393 1.2.1.1. Herojui nepavyksta uþsimaskuoti nuo antipodo . . . . . . . . . . . . . . . 393 1.2.1.2. Herojus nepasiekia, kad antipodas neteisingai vertintø aplinkà . . . . . . 410 1.2.1.3. Herojus tampa antipodui pasiekiamas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 417 1.2.1.5. Herojus sutinka su nepriimtina antipodo sàlyga . . . . . . . . . . . . . . . 418 1.2.1.6. Herojus suartëja su pavojingu antipodu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 419 1.2.1.7. Herojus praranda budrumà pavojingoje / ypatingoje situacijoje . . . . . . 419 1.2.1.8. Herojus kontaktuoja su pavojingu personaþu ar objektu . . . . . . . . . . 420 1.2.1.10. Herojus patiria neigiamà antipodo poveiká . . . . . . . . . . . . . . . . . . 423 1.2.1.11. Herojus neatsargiai naudoja veiksmingà priemonæ . . . . . . . . . . . . . 425 1.2.1.12. Herojui sudaromos sunkios sàlygos / nemaloni situacija . . . . . . . . . 425 1.2.1.13. Herojui nepavyksta išvengti nemalonaus veiksmo ar situacijos . . . . . . 436 1.2.1.15. Herojui nepavyksta pakeisti savæs kitu personaþu . . . . . . . . . . . . . 437 1.2.1.16. Herojus átikina antipodà, kad jis antipodui pavojingas . . . . . . . . . . . 437 1.2.1.17. Herojus nepaveikia antipodo / objekto ypatingu veiksmu ar priemone . 439 1.2.1.18. Herojui nepavyksta imituoti grësmës antipodui . . . . . . . . . . . . . . . 451 1.2.1.21. Herojus nepasiekia, kad antipodas kontaktuotø su pavojingu personaþu ar objektu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 452 1.2.1.22. Herojus nepasiekia, kad antipodas patektø á nemalonià situacijà . . . . . 453 1.2.1.23. Herojus nepadaro, kad antipodas taptø pasiekiamas . . . . . . . . . . . . 469 1.2.1.25. Herojus neteisingai vertina aplinkà . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 470 1.2.1.26. Herojui nepavyksta pasinaudoti patirtimi . . . . . . . . . . . . . . . . . . 525 1.2.1.27. Herojus nepasiekia, kad antipodas teisingai vertintø informacijà / aplinkà 532 1.2.2.9. Herojus nepagerina antipodo bûklës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 552 1.2.2.10. Herojui nepavyksta demonstruoti antipodui savo sunkios bûklës . . . . 553 1.2.2.11. Herojus nepasiekia, kad susilpnëtø reikalingo objekto apsauga . . . . . . 555 1.2.2.12. Herojui nepavyksta stebëti antipodo, kai šis naudojasi veikimo laisve . . 555 1.2.2.13. Herojus negauna galimybës kelti antipodui sàlygà . . . . . . . . . . . . . 556 1.2.2.14. Herojus nesusiþino su kitu personaþu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 556

6


1.2.2.18. Herojus mëgdþioja kito personaþo veiksmus, nepaisydamas aplinkybiø skirtumo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 562 1.2.3.3. Herojus pagerina pavojingo antipodo bûklæ . . . . . . . . . . . . . . . . . . 565 1.2.3.7. Herojus nepasiekia, kad išryškëtø tikrieji antipodo poþymiai . . . . . . . . 565 2.2.1.1. Herojus nerûpestingai saugo svarbø objektà . . . . . . . . . . . . . . . . . 565 2.2.2.2. Herojus nepasinaudoja palankia situacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 567 3.2.0.4. Herojus neinformuoja þinanèio antipodo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 569 3.2.0.6. Herojus neištveria nustatytà laikà sunkiø sàlygø . . . . . . . . . . . . . . . 569 3.2.0.10. Herojus demonstruoja, kad nepaþásta objektø . . . . . . . . . . . . . . . . 569 3.2.0.13. Herojus nepasinaudoja ypatingu gebëjimu ar priemone . . . . . . . . . . 571 3.2.0.14. Herojus negali pademonstruoti esàs pranašesnis uþ antipodà . . . . . . . 571 ORACIJOS 1. KALENDORINIØ APEIGØ 1. Uþgavëniø . . . . . . . . 2. Velykø . . . . . . . . . . 3. Sekminiø . . . . . . . . . 4. Rugiapjûtës pabaigtuviø 5. Ganymo pabaigos . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. . . . . .

. 574 . 574 . 575 . 578 . 578 . 579

2. VESTUVIØ . . . . . . . . . . . . . . . 1. Piršlybø . . . . . . . . . . . . . . . 2. Kvieslio . . . . . . . . . . . . . . . 3. Jaunojo išleistuviø ir sutiktuviø . 4. Jaunosios ieškojimo . . . . . . . . 5. Vainiko áteikimo . . . . . . . . . . 6. Dovanojimo . . . . . . . . . . . . . 7. Jaunosios išleistuviø ir sutiktuviø 8. Piršlio korimo . . . . . . . . . . . 9. Vaišinimo, dëkojimo uþ vaišes . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. 580 . 580 . 581 . 583 . 585 . 586 . 590 . 591 . 592 . 593

3. KRIKŠTYNØ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 595 4. LAIDOTUVIØ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 596 5. BUITINËS . . . . . . . . . . . . . . . . . 1. Pamokslø ir prakalbø parodijos . . . 2. Pranašystës . . . . . . . . . . . . . . . 3. Kalbos apie nuotykius. Testamentai . 4. Sveikinimai . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. . . . .

. 597 . 597 . 599 . 599 . 601

PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 603 SIUÞETAI, ESANTYS TARPTAUTINIAME KATALOGE . . . . . . . . . . . . . . 603 SUTRUMPINIMØ SÀRAŠAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 607

7


PRATARMË Šiuo tomu baigiami skelbti duomenys, kuriuos autorë sukaupë Lietuviø pasakojamosios tautosakos katalogo kartotekoje 1966–1999 m., dirbdama Lietuviø literatûros ir tautosakos institute (šiame institute kartoteka ir saugoma). Detalias liaudies pasakojimø, anekdotø ir oracijø klasifikavimo sistemas ji sukûrë, variantus analizavo, klasifikavo ir aprašë 2003– 2008 m., dirbdama Vytauto Didþiojo universitete. Pasakojimø ir oracijø tekstai išrinkti iš daugiau kaip 85 tûkstanèiø pasakojamosios tautosakos variantø, uþrašytø 1835–1982 m., autentišku pavidalu paskelbtø leidiniuose ir saugomø rankraštynuose bei archyvuose. Anekdotø masyvas pasipildë variantais, skelbtais laikrašèio „Vakarinës naujienos“ 1990–1992 m. numeriuose ir leidinio „Þemaièiuose girdëti anekdotai“ 1-ame sàsiuvinyje. Pastebëta, kad minëtame laikraštyje daþnai skelbti Lietuvoje iš pateikëjø uþrašyti variantai, neretai nurodyta apytikrë uþrašymo vieta. Daugelyje kitø periodiniø leidiniø dominuoja perspausdinti ar paèiø skelbëjø iš kitø kalbø versti anekdotai. Kadangi siekta atspindëti, kurie anekdotai pasakojami Lietuvoje (tarp jø gali bûti ir sakytiniu bûdu iš kitø tautø bei šaliø perimti kûrinëliai), iš kitø leidiniø perspausdintø anekdotø stengtasi nesisteminti. Vis dëlto perspausdintø ar pateikëjø iš spausdintø šaltiniø išmoktø ir papasakotø anekdotø tarp susistemintø variantø gali pasitaikyti. Liaudies pasakojimai apie þmoniø susidûrimus su realiais gyvûnais ir jø elgesio stebëjimus tarptautiniame A. Aarne – S. Thompsono kataloge priskirti prie pasakø apie gyvûnus. Jono Balio „Lietuviø pasakojamosios tautosakos motyvø kataloge“ (1936, 2-as leid., 2002) minëti pasakojimai taip pat priskirti prie pasakø ir paþymëti tarptautinio katalogo siuþetø tipø numeriais. Šio tomo autorë minëtus pasakojimus atskyrë nuo pasakø. „Lietuviø pasakojamosios tautosakos katalogo“ 1-ame tome „Pasakø apie gyvûnus“ skyriuje yra atitinkamos nuorodos, o šio tomo pasakojimø skyriuje kûrinëliai þymimi tarptautinio katalogo (AT) tipø numeriais. Kiti lietuviø tradiciniai pasakojimai iki šiol beveik nebuvo klasifikuoti. J. Balio katalogo pabaigoje yra skyrelis „Istorinio pobûdþio pasakojimai (atsiminimai)“, kuriame suklasifikuoti 159 tekstai; šio tomo autorë juos susistemino iš naujo (jø dalá priskyrë prie padavimø, o dalá – 9


LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAS, IV

prie liaudies pasakojimø). Kitø tautø analogiškø folkloro kûriniø klasifikacijø nepaskelbta. Šiame katalogo tome suklasifikuota ir aprašyta 7220 lietuviø liaudies pasakojimø variantø. Tarptautiniame A. Aarne – S. Thompsono kataloge daugelio tautø tradicijose uþfiksuoti anekdotø siuþetai klasifikuojami kartu su buitinëmis pasakomis (juokais). Remdamasis tarptautiniu katalogu, lietuviø anekdotus klasifikavo J. Balys. Jo katalogo skyriuje „Pasijuokimai ir anekdotai“ galima rasti tik nedidelæ dalá lietuviø pasakojamø anekdotø. Kitø tautø folkloristai paskelbë tam tikros tematikos anekdotø bei humoristiniø pasakojimø klasifikacijø (pvz., Loreida Raudsep. Antiklerikale estnische Schwänke. Typen- und Variantenverzeichnis. Tallinn, 1969). Šiame kataloge anekdotai atskirti nuo buitiniø pasakø. Antrajame „Lietuviø pasakojamosios tautosakos katalogo“ tome prie atitinkamø siuþetø numeriø yra nuorodos, jog jie perkelti á anekdotø skyriø, o šiame tome tie siuþetai þymimi numeriais pagal AT katalogà. Kartais to paties siuþeto vieni variantai artimi pasakoms, o kiti – anekdotams. Tokiais atvejais siûloma anekdotus palyginti su tuo paèiu AT numeriu paþymëtomis buitinëmis pasakomis. Kiekvieno anekdoto teksto struktûrine-semantine analize paremtà klasifikacijà šiø eiluèiø autorë pirmà kartà panaudojo klasifikuodama skelbiamus tekstus (Lietuvių liaudies anekdotai. Parengë B. Kerbelytë ir P. Krikšèiûnas. Vilnius: LLTI, 1994). Ši preliminari anekdotø klasifikacija katalogo tome patikslinta ir gerokai papildyta. Jame suklasifikuoti 6835 anekdotø variantai. Kalendoriniø apeigø ir vestuviø metu sakomos oracijos (iškilmingos ar humoristinës kalbos) yra oratorinio meno pavyzdþiai, bet juose esama ir liaudies naratyvams bûdingø elementø. Nelabai gausûs lietuviškø oracijø tekstai moksliniuose leidiniuose paprastai skelbiami kartu su pasakomis bei sakmëmis. Šiame tome skelbiama pirmoji oracijø klasifikacija sudaro atskirà skyriø. 1045 oracijø tekstai grupuojami pagal jø ryšius su apeigomis. Atskirà poskyrá sudaro su apeigomis nesusijusios oracijos. „Lietuviø pasakojamosios tautosakos katalogo“ kartotekoje suklasifikuotus ir šiame tome aprašytus variantus specialiose kortelëse kopijavo arba detaliai aprašë neetatinës talkininkës (iš jø aktyviausios – Elena Èiuþienë, Janina Þiemytë, Anelë Gudelienë, Elena Košinskienë), Vilniaus pedagoginio universiteto studentës ir pati katalogo autorë. „Vakariniø naujienø“ laikraštyje 1990–1992 m. ir leidinëlio „Þemaièiuose girdëti anekdotai“ 1-ame sàsiuvinyje paskelbtus anekdotus išrinko ir aprašë Dangirutë Giedraitytë. Antano Juškos surinktas ir paskelbtas oracijas aprašë Þivilë 10


Pratarmė

Þalienë, o keliolika tradiciniø kalbø tekstø tarp dainø rado, aprašë ir á oracijø skyriø ádëjo Lietuviø liaudies dainø katalogo kartotekos sudarytojos. Uþ paramà kaupiant duomenis autorë nuoširdþiai dëkoja visoms (paminëtoms ir nepaminëtoms ar net neþinomoms) talkininkëms. Katalogo tomas turëtø sudominti ne tik folkloristus bei etnologus, bet ir sociologus, kitø humanitariniø mokslø specialistus, tradicine kultûra besidominèius ir jà propaguojanèius þmones.

11


ÁVADAS Kuriant šiame tome skelbiamas dar išsamiai netyrinëtø pasakojimø, anekdotø ir palyginti neseniai pradëtø tyrinëti oracijø klasifikacijas, autorei teko spræsti nemaþai moksliniø problemø. Pirmiausia teko nustatyti, kokie tekstai priskirtini liaudies pasakojimø kategorijai. Labai ávairi ir šiø kûriniø tematika, ir forma. Vieni pasakojimai yra siuþetiniai kûriniai, kiti uþrašyti kaip lakoniški teiginiai ar keliø teiginiø deriniai. Vieni siuþetiniai pasakojimai ir nesiuþetiniai teiginiai ne kartà uþrašyti skirtinguose Lietuvos regionuose, kitø þinomi vieninteliai variantai. Galima manyti, kad dalyje pastarøjø pasakojimø atsispindi atskirø þmoniø patirtis, dalyje vaizduojami labai reti ar jau primiršti ávykiai. Visiems pasakojimams bûdinga ta pati paskirtis – išsaugoti ir perduoti kitoms kartoms informacijà apie praeitá. Juose sàmoningai vengiama fantastikos elementø ir bet kokiø stilistiniø puošmenø. Apie senovës þmoniø gyvenimo ir darbo sàlygas, tarpusavio santykius, šventes, apie retus gamtos ir istorijos ávykius, apie baisius badø ir epidemijø laikus pasakojama santûriai, stengiamasi màstyti racionaliai. Pasakojimø santykiai su kitais tradicinës kultûros reiškiniais taip pat labai nevienodi. Kai pasakojama apie asmenis, mitologiškai aiškinanèius realius reiškinius, mitinëmis bûtybëmis laikanèius sutiktus þmones, gyvûnus bei augalus, tarsi polemizuojama su senoviniais liaudies tikëjimais. Nors tokie pasakojimai yra mitologiniø sakmiø priešingybë, tekstuose apie tai retai kada uþsimenama. Gali bûti, kad pasakojimø kategorijai priskiriami keliø þanrø kûriniai (tai parodys išsamûs tyrinëjimai): galima pastebëti, jog tam tikros tematikos pasakojimams kartais bûdingi ir tie patys formos ypatumai. Taèiau mums rûpëjo ne nustatyti pasakojimø þanrinius skirtumus ir á juos atsiþvelgti, o klasifikuojamus kûrinius atskirti nuo kitokiomis formomis saugomø ir perduodamø þiniø apie praeitá. Pasakodami apie šventes, pateikëjai neišvengiamai palieèia ir paproèius. Šiuose tekstuose paproèiai atsispindi tik epizodiškai. Pasakojimai neatstoja paproèiø medþiagos, kuri sukaupta detaliai ir nuosekliai klausinëjant pateikëjus; kartais jà papildo ne tik þiniomis, bet ir paproèiø saugotojø poþiûriu, vertinimu, jiems svarbiø detaliø atranka. Ne visada lengva humoristinius pasakojimus atskirti nuo anekdotø. Pasakojimais laikomi kûriniai, kuriuose detaliai vaizduojamas kokio 13


LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAS, IV

nors personaþo juokingas elgesys, o siuþetai baigiami aiškiai nusakomu ávykio rezultatu. Anekdotais laikomi kûriniai, kuriuose glaustai pasakoma apie personaþø poelgius, o jø susidûrimo baigtá galima tik numanyti arba ji visai nesvarbi. Kai siuþetas uþrašytas keletà kartø, vieni jo variantai gali bûti artimesni pasakojimams, kiti – anekdotams. Tokiais atvejais visi to paties siuþeto variantai priskiriami vienai ar kitai kategorijai pagal variantø daugumos poþymius. Nesiuþetiniø pasakojimø semantiškai interpretuoti neámanoma. Tokiø pasakojimø yra gana daug. Visuose kûriniuose svarbi konkreti informacija apie praeities gyvenimo bûdà ir ávykius. Todël ir siuþetiniai, ir nesiuþetiniai pasakojimai grupuojami pagal tematikà. Su visuomenës istorija susijusiø pasakojimø skyriaus poskyriai išdëstyti pagal chronologijà. Poskyriai, jø viduje sudarytos tipø grupës ir konkretûs pasakojimai grupëse sunumeruoti. Norëdami nurodyti konkretaus pasakojimo vietà klasifikacijoje, katalogo vartotojai gali paþymëti poskyrio, tipø grupës ir tipo numerius, atskirtus taškais. Pavyzdþiui, pasakojimo „Kad baudžiauninkai nevalgytų skinamų vaisių, ponai jiems liepdavo dainuoti“ vietà patartina nurodyti taip: Psk 1. 3. 2. Pasakotojai anekdotus saugo atmintyje tarsi sudëliojæ á ciklus pagal vaizduojamus personaþus. Kai þmoniø susibûrime kas nors papasakoja anekdotà, kuriame figûruoja koks nors profesionalas (gydytojas, mokytojas, politikas ir pan.), kiti dalyviai pirmiausia prisimena kitus komiškus to paties profesionalo poelgius. Todël suprantama, kodël anekdotø skelbëjai tekstus grupuoja pagal vaizduojamus personaþus; siûloma taip klasifikuoti ir stambius anekdotø masyvus. „Lietuviø pasakojamosios tautosakos katalogo“ kûrimo pradþioje buvo mëginta taip grupuoti anekdotø variantus (klasifikacijos schemà pasiûlë Klimas Višèinis), taèiau tas principas pasirodë esàs neefektyvus. Pirmiausia netenkino tai, kad á du ar tris poskyrius patenka to paties siuþeto variantai, kurie skiriasi tik personaþais ir juos apibûdinanèiomis detalëmis. Nuorodø, kurios padëtø sujungti tø paèiø siuþetø variantus, bûtø gana daug. Jos rodytø, kad daugelis tipø susikerta – tai visada liudija apie netinkamà klasifikavimo principà. Bet dar svarbiau, kad klasifikuojant pagal personaþus darosi nepastebimas anekdotø varijavimas ir jø nuolatinis atsinaujinimas pirmiausia keièiant personaþus. Be to, tyrinëtojai gautø medþiagos tik personaþø ávaizdþiams aprašinëti, bet nebûtø paskatinti giliau tyrinëti anekdotø sandaros ir juose išsakomø individø elgesio, þmoniø bendravimo normø, visuomenës klimato ir santvarkos vertinimø. Pagaliau darnià anekdotø klasifikacijà bûtø sunku sukurti dar ir dël to, kad tektø arba pasirinkti vienà iš susidûrime dalyvaujanèiø personaþø, arba tà patá tekstà 14


Įvadas

tektø priskirti dviem grupëms. Be to, daugelyje anekdotø veikia žmonės (jie tik taip ávardijami arba numanomi), todël susidarytø labai didelë ir marga anekdotø grupë „Žmogus / žmonės“. Dideliø folkloro tekstø masyvø katalogai ir net atskirø þanrø klasifikacijos kuriamos ilgai. Jeigu autorius atsiþvelgtø tik á to meto mokslo poreikius, klasifikacija neišvengiamai atsiliktø nuo tyrinëjimø raidos ir netaptø jø pamatu. Klasifikatorius privalo uþbëgti á prieká ir nujausti ateities mokslo poreikius. Todël rizikuoja, kad amþininkai jo nesupras, o kitos tyrinëtojø kartos pasivys negreitai. Tai þinodama, autorë vis dëlto pasirinko anekdotø semantinæ klasifikacijà, nes neabejoja, kad kûriniø semantikos tyrinëjimai padeda atskleisti, kà mums ir ateities kartoms norëjo pasakyti mûsø tolimi protëviai ir vyresniø kartø þmonës, o visuomenei svarbu tai þinoti. Taigi anekdotai klasifikuojami remiantis kiekvieno teksto struktûros analize ir semantine interpretacija. Anekdotai yra vieno elementaraus siuþeto (ES) kûrinëliai (aptikta vos keletas išimèiø – dviejø ar net trijø ES deriniai). Todël anekdotø struktûriniai-semantiniai tipai ir jø ES tipai beveik visada sutampa. Paaiškëjo, kad dauguma anekdotø ir pasakø bei sakmiø elementariøjø siuþetø yra giminingos semantikos ir priskirtini tiems patiems ES tipams bei jø versijoms. Be abejo, anekdotuose išryškinamas personaþø santykiø komiškumas. Pavyzdþiui, tø paèiø tipø pasakø ES vaizduojami labai rimti jaunimo išmëginimai, sakmiø ES – bausmës uþ paproèiø ar kitø visuomenës normø paþeidimus, o anekdotuose iš herojaus þinias tikrinanèio bandytojo (pvz., kunigo) tik pasišaipoma. Anekdotai iš esmës telpa á bendrà visø þanrø elementariøjø siuþetø klasifikacijà (jø tipai ir versijos þymimos tais paèiais numeriais, kuriais paþymëti pasakø ar sakmiø ES). Be abejo, kai kuriø elementariøjø siuþetø tipø ar tam tikrø tipø versijø anekdotø neaptikta (tokiais atvejais tipø ar tam tikro tipo versijø numeriai praleidþiami). Daliai anekdotø klasifikuoti teko sudaryti naujas ES tipø versijas (jose nëra kitø þanrø kûriniø ES variantø). Tokia klasifikacija leidþia lyginti anekdotus su kitø þanrø (pasakø ir sakmiø) giminingos semantikos elementariaisiais siuþetais ir stebëti, kaip þmonës pasakoja apie tuos paèius dalykus, bet keièia poþiûrá, naudoja skirtingas priemones. Natûralu, kad pagal tipø daþnumà (tipui priskirtø konkreèiø kûriniø ir jø variantø skaièius) anekdotai iš tikrøjø labai artimi buitinëms pasakoms. Abiejø þanrø kûriniuose didaktinë paskirtis beveik nepastebima, nes ypaè daþnai vaizduojami labai originalûs ar loginëmis klaidomis paremti komiški aplinkos reiškiniø vertinimai. Anekdotø siuþetø struktûras sudaro tik bûtiniausi elementai: glaustai nusakoma arba tik numanoma pradinė situacija, beveik visada ap15


LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAS, IV

tinkama herojaus akcija (jà sudaro herojaus ir antipodo veiksmai). Kitø naratyvø ES struktûrose bûtinas elementas – susidūrimo rezultatas (jis gali bûti pasakytas þodþiais arba aiškiai numanomas). Anekdotuose rezultatas nuolat praleidþiamas ir net nenumanomas. Todël semantiškai interpretuoti anekdotus kur kas sunkiau negu pasakø ir sakmiø elementariuosius siuþetus: neretai kyla abejoniø, kurio personaþo likimu labiau domimasi, o kai susiduria to paties socialinio statuso ir kitais atþvilgiais lygûs personaþai, neaišku, kuris personaþas kûrinyje palaikomas, t. y. kas laikytinas anekdoto herojumi. Visø þanrø kûriniø elementariøjø siuþetø herojai ir antipodai nustatomi pirmame interpretacijos lygmenyje. Nuo šios procedûros priklauso elementaraus siuþeto interpretacijos antrame ir treèiame semantiniuose lygmenyse. Taip elgiamasi ir analizuojant anekdotus. Anekdoto herojumi laikomas tas personaþas, kuris pradinëje situacijoje aktyviau siekë kokio nors tikslo ir kà nors laimëjo ar nukentëjo pabaigoje. Taip pat aiškinamasi, kuris personaþas labiausiai prisidëjo prie komiško efekto kûrimo, t. y. kurio veiksmai svarbesni. Ne visada anekdoto herojumi laikomas šmaikštesnis personaþas. Katalogo þanras ir vietos limitas leidþia pateikti tik atlikto anekdotø semantikos tyrimo rezultatus, bet neleidþia parodyti interpretacijos procedûrø ir argumentø. Todël apsiribosime tik keletu interpretacijos pavyzdþiø. Pavyzdþiui, anekdote mokytojas mokiniams paaiškino, kad nuo šalèio daiktai traukiasi, ir prašë pateikti pavyzdá. Jis, ko gero, tikëjosi, kad mokiniai pasakys pastebëjæ, jog þiemà ne taip laisvai kabo metaliniai telefono laidai, prisimins, kaip „susitraukia“ metalinës tiltø dalys, bet šie vieningai atsakë: „Tai atostogos: žiemą jos trumpesnės“. Atsakymas komiškas, bet jis bûtø kitoks, jei mokytojas bûtø išsamiau suformulavæs klausimà. Be mokytojo klausimo nebûtø komiško efekto. Todël anekdoto herojus yra mokytojas. Antro semantinio lygmens interpretacijoje atsiþvelgiama á tai, kad mokytojas patyrë nesëkmæ (gavo atsakymà ne iš pamokoje dëstomo dalyko), ir ieškoma jo klaidos. Šiuo atveju mokytojas veikiausiai nepasiekë, kad mokiniai suvoktø fizikos dësná, per anksti ir netiksliai suformulavo klausimà. Treèio semantinio lygmens interpretacija tokia: herojus nepasiekia, kad antipodas teisingai vertintų aplinką. Pagal šià interpretacijà tekstas priskiriamas 1.2.1.27. tipui (jo pavadinimas sutampa su kà tik pacituota treèio semantinio lygmens interpretacija). Kitame anekdote moteris savo draugei pasakë: „Šią suknelę vyras padovanojo mano trisdešimtmečio proga“. Draugë atsakë: „Tiek metų praėjo, o neišėjo iš mados“. Matyt, draugë þinojo, kad moteris stengiasi pasijauninti. 16


Įvadas

Draugë rëmësi þiniomis apie tikrà moters amþiø, bet já priminë, pasinaudojusi moters pasakymu. Taigi nesëkmæ patyræs herojus yra pirmoji moteris. Ji nenumatë, kad draugë nepraleis progos jai ágelti. Treèio semantinio lygmens anekdoto ES interpretacija tokia: herojui sudaroma nemaloni situacija; jis priskiriamas 1.2.1.12. tipui. Anekdotuose neretai šmaikštauja abu vaizduojami personaþai; jie abu prisideda prie komiško efekto kûrimo. Neretai pirmasis personaþas siekia pajuokti antràjá, o antrasis atsikerta. Pavyzdþiui: „Traukiniu važiavo karininkas su šunimi ir studentas. Karininkas mokė šunį tarnauti: – Mokykis – būsi studentas. Studentas atsakė: – Jei neišmoksi, būsi karininkas“. Karininkas norëjo paþeminti studentà: mokytas šuo jam prilygtø. Studentas atsakë, kad karininkui prilygtø nemokytas šuo. Karininkas siekë tikslo, bet pralaimëjo; jis laikomas anekdoto herojumi. Antro lygmens interpretacija tokia: herojui nepavyksta pažeminti antipodo, o treèiojo – herojus nepasiekia, kad antipodas patektų į nemalonią situaciją (anekdoto tipas 1.2.1.22.). Siekiant kuo objektyviau interpretuoti elementariuosius siuþetus, lyginami jø variantai ir kreipiamas dëmesys á stabiliai kartojamas ir varijuojanèias detales, o vëliau lyginamos visø variantø semantinës interpretacijos. Taèiau daugelis anekdotø uþrašyti vienintelá kartà, todël belieka lyginti to paties tipo tai paèiai versijai priskirtus anekdotus ir stebëti, ar jie dera vienas prie kito ir ar visi atitinka abstrakèius versijos ir tipo aprašymus. Pastebëjus nesiderinantá prie kitø anekdotø tekstà, vël gráþtama prie jo analizës, patikrinama, ar teisingai nustatytas herojus bei ávertintas jo poelgis. Kartais aptinkama analizës ar interpretacijos klaida, pavyzdþiui, nepastebëta, kad reikëjo numanyti kokià nors nutylëtà, pateikëjui savaime suprantamà teksto detalæ. Daug kartø buvo atliekami ir tokie eksperimentai: mintyse praleidþiamas kurio nors personaþo veiksmas ir stebima, kaip be jo susiklostytø komiška situacija. Taigi su kiekvienu tekstu gana artimai „bendrauta“ ne vienà kartà, gal net „pagyventa“ álindus tai á vieno, tai á kito personaþo kailá, ieškota psichologinio ar loginio veiksmø pagrindimo. Skaitytojams patartina pirmiausia skaityti konkreèius anekdotø aprašymus, o vëliau susipaþinti su versijos, kuriai jie priskirti, abstrakèiu aprašymu, galiausiai – su tipo pavadinimu. Kaip tik tokia seka autorë semantiškai interpretavo tekstus. Konkreèiø anekdotø tipø aprašymai glausti, viename puslapyje jø daug telpa. Todël tam tikrai versijai priklausanèiø kiekvieno struktûriniosemantinio tipo anekdotø aprašymai sunumeruoti. Aprašymo vietà klasifikacijoje patogiausia nurodyti taip: rašomas tipo numeris, po brûkšnio – versijos numeris, po antro brûkšnio – konkretaus anekdoto numeris. Pavyzdþiui, anekdotà „Ežiukas klausė žvejų: – Ar valgysit juodųjų ikrų? – Val17


LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAS, IV

gysim. – Kai valgysit, ir mane pakvieskit“ patartina nurodyti taip: An 1.1.1.2. – 12 – 3. „Lietuviø pasakojamosios tautosakos katalogo“ kartotekoje taip sunumeruotos ir kortelës, kuriose aprašyti anekdotø tekstai. Oracijø tekstuose apstu stabiliø formuliø ir posakiø, kurie naudojami skirtingø kalbø kontekstuose. Todël dviejø ar keliø oracijø tipø aprašymuose pasitaiko vienodø elementø. Dalyje variantø aptinkami iškraipyti lotyniški posakiai. Jie nerekonstruojami ir aprašymuose neatspindimi. Oracijø aprašymai sunumeruoti taip pat, kaip ir pasakojimø aprašymai. Norint nurodyti oracijos tipo vietà, patartina þymëti poskyrio numerá, tipø grupës numerá ir tipo eilës numerá. Pavyzdþiui, numeris Or 2.2.4. reiškia, jog tai vestuviø oracija, kvieslio kalba, jos eilës numeris ketvirtas.

18


Teisingas elgesys

melsti, kad palytø. Elgeta tuoj ëmë melstis: – Dieve, duok lietaus uþ penkias kapeikas. [1]: Ž 2802(27).

3. Šeimininkas pakvietë kunigà á berno šermenis ir davë du auksinus uþ pamokslà. Kunigas pasakë: – Jonuk, kelk! Jonuk, kelk: jau pusryèiai ant stalo. Uþ du auksinus gana. [1]: V 2202(129).

4. Vaþiavo dvi verpëjos / trys þmonës. Vienas þmogus gyrësi: – Mano geras botagas. Viena / antrasis sakë: – Mano veþimas geras. Treèiasis / antroji išsikinkë savo arklá ir nujojo, o kita / kiti paliko besëdá. [3]: Ž 808(92), 2845(116), 4724(222).

5. Þydo þmona gimdë ir dejavo. Mauša pasakë: – Dabar šauki: „Oi oi oi“, o pirma sakei: „Dar, dar, dar“. [1]: Ž 5052(169).

6. Vokieèiams uþëmus Klaipëdos kraštà, piemenys rado pasikorusià vištà. Raštelyje buvo parašyta, kad višta nusiþudë, nes hitlerininkai reikalauja dëti po du kiaušinius per dienà. [1]: S 2550(20).

7. Landsbergis prašë, kad Gorbaèiovas suteiktø Lietuvai savarankiškumà. – Neámanoma. – Nors pusei metø, nors savaitgaliui. Gorbaèiovas suteikë savarankiškumà savaitgaliui, o pirmadiená klausë: – Kas naujo Lietuvoje? – Šeštadiená Lietuva paskelbë karà Suomijai, o sekmadiená visi pasidavë. [1]: N VN 1991 Nr. 81.

8. Anksti rytà Ševardnadzë paskambino Gorbaèiovui ir priminë, jog šis atidaræs sienas á uþsiená – per naktá visa Tarybø Sàjunga išlakstë. Jis irgi skambina iš Paryþiaus. [1]: D VN 1990 Nr. 211 = LLA 406.

6) herojus pateikia informacijos apie vertinamą situaciją / aiškina savo veiksmus 1. Þmogus pjovë rugius ir giedojo „Aleliuja“. Ponas sakë: – Velykos seniai praëjo. Þmogus paaiškino: – Tada duonos neturëjau, o dabar turiu: man dabar Velykos. [1]: R LTt 4 203.

2. Ponas su veþëju nuveþë á Zarasus parduoti batus ir kilimà. Ponas nuëjo, o veþëjas uþsnûdo. Gráþo ponas – nëra batø nei kilimo. Klausë: – Gdzie buty? [Kur batai?] Veþëjas atsakë: – Bûta, bet nëra. – A gdzie 321


ANEKDOTAI

dyvan? [O kur kilimas?] – Dar ponui dyvas, kad pavogë. / Ponas nusipirko slyvø ir liepë tarnui jas pasaugoti. Tarnas ëmë slyvas valgyti ir në vienos neliko. Ponas klausë: – Kur slyvos? – Suvalgiau. – Kaip tu suvalgei? – Po truputá, po truputá ir suvalgiau. [2]: R LLA 353; D LLA 352.

3. Ponas liepë tarnui nupirkti tris þuvis ir jas išvirti. Tarnas beragaudamas dvi maþas þuvis suvalgë ir pasakë, kad jas didþioji þuvis prarijusi. Ponas liepë nupirkti tris balandþius. Tarnas du paleido. Ponas stebëjosi: – Kaip jie galëjo išskristi? Tarnas parodë – atidarë narvelá. / Tarnas sudauþë stiklinæ ir parodë ponui, kaip ji iškrito – sudauþë kità stiklinæ. [2]: R 405(283); D 692(40).

1834. 4. Moteris uþpirko Mišias, kad jos gyvuliai nekristø ar vilkas nepapjautø. Kai kunigas uþgiedojo, ji ëmë labai verkti. Vëliau paaiškino, kad kunigo balsas jai priminæs karvës bliovimà, kai šià vilkas pjovë. [1]: D LTt 4 197.

5. Pono laidotuvëse moteris labai verkë. – Verkiu, kad ponas per ilgai gyveno. [1]: V LLA 452.

6. Þmogus pamatë, kad laidotuvëse paskui karstà eina šimtas velniø, ir stebëjosi. Velnias pasakë: – Laidojant ponà mûsø buvo šešios mylios, po šešis gretoj, vyras prie vyro, petys á petá. [1]: Ž LLA 357.

7. Þmogus neidavo á baþnyèià. Kartà jis uþëjo ir paaiškino: – Nebûèiau ëjæs, jeigu šunys nebûtø uþpuolæ. [1]: V SlŠLSA 74.

1848. 8. Per išpaþintá mergina prisipaþino, kad su Jonu buèiavosi. – Kiek kartø? – Neatsimenu. Kunigas patarë atidëti po bulvæ. Kità kartà mergina pasakë tà paèià nuodëmæ ir parodë bulviø pusmaišá. Ji pridûrë: – Jonas dar visà maišà atnešë. [2]: R LTt 4 220; D LLA 381.

9. Per išpaþintá þmogus sakë pabuèiavæs. Kunigas ilgai spëliojo, kur jis pabuèiavo. Pagaliau þmogus pasakë pabuèiavæs þemai nuleistas rankas. / Mergaitë sakë, kad bernas jà graibæs ir liepë kunigui spëti. Kai pasakë, kad graibë uþ blauzdø, mergaitë sakë: – Jau maþai betrûksta, greitai áspësi. [2]: V 1442(18); R BLS 55b = I 800(11).

10. Rabino pati prašë nakvynës klebonijoje: – Dvasiškas turi eiti pas dvasiškà. [1]: R 1719(34).

322


Teisingas elgesys

11. Velnias veþë savo motinà pas daktarà geru keliu lëtai, o blogu – greitai. Jis paaiškino: – Taip motina maþiau kenèia. [1]: V 1523(19).

12. Gráþæs iš kuokynës, bernas kojas padëjo ant pagalvës, o galvà – kojø vietoje: – Dël kvailos galvos kojos kentëjo, tegul ir galva pakenèia. [2]: R LTt 4 245 = LLA 246; D BLS 165a = 952(33).

13. Nuskustas atšipusiu skustuvu, karininkas uþmokëjo skutëjui rublá. Kità kartà skutëjas nuskuto aštriu skustuvu – karininkas davë penkias kapeikas. Jis paaiškino: – Pirmà kartà skutëjas ilgai ir sunkiai dirbo, o antrà – trumpai ir lengvai. [1]: R 3155(36).

14. Klebonas klausë davatkà: – Ko taip nuoširdþiai meldiesi? – Prašau savo motinai þento. [1]: D LLA 254.

15. Merginos klausë: – Kodël neišteki? – Vyrà man atstoja trys gyvûnai: šuo purvinomis kojomis teršia grindis, papûga nuolat keikiasi, o katinas naktá neþinia kur išeina. [1]: N VN 1991 Nr. 288–289.

16. Merginos klausë: – Kam taip pudruojiesi? – Einu á tokià draugijà, kur reikës raudonuoti. [1]: Ž 5052(241).

17. Girtuoklis uþ kampo atliko savo reikalà. Jam pasakë: – Èia pat yra viešas tualetas. Girtuoklis atsakë: – Ten nepatogu: þmonës geria, uþkandþiauja. [1]: N LLA 163.

18. Ligoninëje kaimietis gulëjo su kepure: – Kaip be jos daktarui nusilenkèiau? [1]: N Dilgëlës Nr. 4(7) p. 27 = LLA 247.

19. Vyro klausë: – Kodël bariesi su þmona, bet giri uošvæ? Jis atsakë: – Tik uošvë nepritarë santuokai. [1]: D VN 1991 Nr. 8.

20. Þmogus sakë: – Nelaukiu uošvës mirties, nes bijau iš dþiaugsmo numirti. [1]: D VN 1991 Nr. 90.

21. Jaunavedys nuëjo pirkti mësos – jam pasiûlë lieþuviø. Jis prašë maþo lieþuvio: – Mano uošvës didelis lieþuvis. [1]: V 4550(30).

323


ANEKDOTAI

22. Beraštës klausë: – Kodël anksèiau pasirašydavai kryþiukais, o dabar – rutuliukais? – Aš ištekëjau. [1]: Ž 5052(217).

23. Þmogus išleido dukterá uþ savo pikèiausio priešo, nes norëjo atkeršyti. [1]: Ž VN 1990 Nr. 268–269.

24. Þmogus pardavë savo broliui piktà jautá. Jis paaiškino: – Svetimam bijojau parduoti, kad tas susitikæs neuþmuštø. [1]: D LLA 243.

25. Traukinys pervaþiavo þydo þmonà. Þydas pašarvojo apatinæ kûno dalá: – Su viršutine dalimi susibardavau, o su šita visada sutikdavau. [1]: R 3905(335).

26. Vyras rado þmonà meiluþio glëbyje ir jà nušovë. Jis sakë: – Geriau vienà kartà nušauti þmonà, negu kas savaitæ meiluþius šaudyti. [1]: N VN 1992 Nr. 94.

27. Vyras sakë: – Ástojau á þvëriø globos draugijà: turësiu argumentà, kai þmona prašys kailiniø. [1]: N VN 1991 Nr. 145.

28. Þmogus sakë vesiàs, nes laikas pailsëti nuo meilës. [1]: N VN 1991 Nr. 84.

29. Susiginèijo vyras su þmona. Pagaliau vyras pasakë: – Prieš dvidešimt metø aš ne tau švilpiau, o šaukiau taksi. [1]: N VN 1991 Nr. 226–227.

30. Škotas siuntë þmonà iš salos á krantà ir parašë parduotuvës savininkui raštelá: „Pirkiniø kainà árašykite á mano sàskaità. Þmonai pinigø duoti negalëjau, nes ledas labai plonas“. [1]: R VN 1992 Nr. 27.

31. Meška išgirdo zuikio namuose triukšmà. Uþëjusi ji pamatë šokinëjanèià nupeštà vištà ir sëdintá zuiká. Tas paaiškino: – Nuoga moterimi gëriuosi. [1]: D LLA 272.

32. Þmogus sakë: – Lankau astronomijos kursus, kad pagal þvaigþdes galëèiau savo namus surasti. [1]: Ž VN 1991 Nr. 252–253.

33. Þmogus ieškojo ausø ir akiø gydytojo: – Aš girdþiu vienà, o matau kità. [1]: N VN 1990 Nr. 264.

324


Teisingas elgesys

34. Budelis vakare parëjo namo su maišu ant peèiø: – Nusprendþiau padirbëti namie ir prisidurti prie algos. [1]: N VN 1991 Nr. 86.

35. Fotografas prašë klientà nusišypsoti, o tas atsisakë: – Nuotraukà siøsiu tetai, kuri pamatys mane nuliûdusá ir atsiøs pinigø. [1]: N Auš 1937 Nr. 35 p. 560.

36. Tëvas klausë vaiko: – Kodël šlubuoji: gal kojà skauda? Atsakë: – Koja sveika, o skauda kelá. / Tik pavargau ir noriu pailsëti. [2]: N Auš 1935 Nr. 13 p. 208, 1936 Nr. 2 p. 32.

37. Mergaitë verkë, kad brolis uþmušë musæ. – Dël musës neverta verkti. – Bet musæ uþmušë ant mano kaktos. [1]: N Auš 1936 Nr. 15 p. 240.

38. Nelankantá mokyklos Petriukà klausë: – Kà tu teplioji? – Rašau laiškà Pranukui. – Bet tu rašyti nemoki! – O ar Pranukas moka skaityti? [2]: Ž LLA 328; N Auš 1937 Nr. 25 p. 400.

39. – Kà reiškia devyniasdešimties dienø garantija? – Defekto šalinti meistras atvyks po devyniasdešimties dienø. [1]: Ž VN 1991 Nr. 212–213.

40. – Ar mokykloje buvo linksma? Vaikas atsakë: – Visi juokësi, tik aš vienas verkiau. Aš nukritau nuo tvoros. [2]: N Auš 1933 Nr. 9 p.8, 1936 Nr. 2 p. 32.

41. Uþsidegus namui, þentas norëjo šokti á ugná, nes uošvë name liko. Jis paaiškino: – Aš noriu uošvæ ant kito šono apversti. [1]: D VN 1991 Nr. 94.

42. Vyras su þmona taupë pinigus televizoriui, bet vyras juos pragërë. Vyras klausë: – Ar nupirkai televizoriø? Þmona parodë nuogà uþpakalá. [1]: R 5159(274).

43. Þmogus pirko þalius kiaušinius po dvylika kapeikø, juos virë ir pardavinëjo po dvylika kapeikø. Jis paaiškino: – Man lieka sultinys. / Aš turiu darbo. [1]: Ž VN 1990 Nr. 213.

44. Vyras gráþo namo išmušta akimi ir sugipsuota ranka. Jis paaiškino: – Susilaþinau iš akies, kad kitas vyras man rankos nesulauþys, ir pralaimëjau. [1]: D VN 1991 Nr. 278–279.

45. – Pagranduk, pagranduk! – Aš ne pagrandukas, o Èernobylio eþiukas. [1]: N VN 1990 Nr. 256–257.

325


ANEKDOTAI

46. Teisiamàjá klausë: – Ar prisipaþástate mušæs nukentëjusájá pagaliu? – Prisipaþástu. – Kokiø buvo lengvinanèiø aplinkybiø? – Pagalys nebuvo labai sunkus. [1]: Ž ÞGA 1 p. 42.

1860 C. 47. Teisme kaltinamasis neigia nusikaltæs: – Advokatas mane átikino, kad aš to nepadariau. [1]: Ž LLA 608.

48. Keliø patrulis sustabdë lëtai vaþiuojantá vairuotojà. Tas patarë: – Stabdykit tuos, kurie vaþiuoja daugiau kaip šimtà kilometrø per valandà. Patrulis atsakë: – Tø negaliu pavyti. [1]: Ž ÞGA 1 p. 34.

49. Pasienyje musë stebëjosi, kad kita musë sulyso. – Ir tu suliesëtum, jeigu laikytumeisi dietos – gerk vandená, valgyk vandená. [1]: Ž ÞGA 1 p. 19.

50. Reklaminis skelbimas vienoje Teksaso parduotuvëje skelbë: „Mes turime visko, ko jums reikia“, o kitoje gatvës pusëje – „Jeigu mes ko neturime, tai jums to daikto nereikia“. [1]: N VN 1991 Nr. 150.

51. Kirpëjas kirpo kaimynà, o šuo tupëjo šalia ir laiþësi. Kirpëjas paaiškino: – Vakar nukirpau kliento ausá, tai dabar šuo laukia, gal vël nukirpsiu. [1]: E LLA 454.

52. Þmogus vaþiavo mašina, bet vištos negalëjo pavyti. Jam paaiškino: – Tai naujos veislës višta. – Ar skani mësa? – Niekam nepavyko pagauti. [1]: Ž ÞGA 1 p. 30.

53. Šuo ákando þmonai. – Kaip jauèiasi þmona? – Þmona jauèiasi gerai, o šuo pastipo. [1]: N VN 1991 Nr. 260–261.

54. Seniai pardavë oþkà. Uþmokëjo uþ grojimà, bandeles, tabakà, adatà ir siûlus. Senis klausë: – Kur pinigai? – Uþmokëjom uþ saldu gardu, trindi rindi, tai šen tai ten. [1]: R 1719(60).

55. Þmogus nešë seniûnui aviþas. Pamatæs sargybinius, ëmë bëgti, o tie – vytis. Pavijæ liepë parodyti, kà neša. – Aviþas. – O ko bëgi? – Kas man uþgins greitai aviþas nešti? [1]: D LLA 377.

326


Teisingas elgesys

56. Viršininkas pasakojo senà anekdotà. Visi pavaldiniai juokësi, o vienas nesijuokë. Jis paaiškino: – Aš greitai eisiu á pensijà. [1]: N VN 1991 Nr. 66.

57. Þmogus paprašë padaryti jam karstà. Meistras padarë. Þmogus prašë, kad padarytø apvalø karstà. Meistras ir toká padarë. Þmogus prašë karsto su zigzagais. Meistras pasakë: – Tu kvailas. – Taip. [1]: K LLA 378.

58. Valgyklos lankytojas skundësi, kad dvokia daþais. Padavëjas prašë: – Pakentëkit: išsidaþiusios ponios tuoj išeis. [1]: Ž 5052(283).

59. Moterá klausë: – Ar nešalta su plona suknele? – Su nauja suknele niekada nešalta. [1]: Ž LLA 387.

60. Merginos klausë: – Kodël nebesusitikinëji su tuo jaunuoliu, kuris kasdien atnešdavo gëliø? – Jis vedë gëliø pardavëjà. [1]: N VN 1991 Nr. 115.

61. Ákyrios þmonos vyras nusipirko šautuvà, kasdien ëjo medþioti ir parnešdavo po du zuikius. Þmona paklausë: – Kaip tu sumedþiojai, kad šautuvas namie? – Šautuvà pamiršau, bet pinigø pasiëmiau. [1]: Ž 5052(114).

62. Moteris klausë draugæ: – Ar gerai pailsëjai, atostogaudama be vyro? – Gerai. – O kaip vyras? – Neþinia, nes dar negráþo. [1]: D VN 1990 Nr. 196–197.

63. Moteris klausë: – Kodël tavo vyras sulyso, gal sportuoja? – Vyras þvejoja ir valgo tik tai, kà sugauna. [1]: N VN 1990 Nr. 196–197.

64. Vyras gráþo piktas. Þmona paklausë: – Gal vël milicijoje prasëdëjai? – Prastovëjau. [1]: N VN 1991 Nr. 62.

65. Þmogus davë èigonui batviniø. Èigonas nevalgë ir pasakë mëgstàs lašinius. [1]: R 1332(9).

66. Tëvas klausë sûnø: – Kodël skaitai knygà apie vaikø auklëjimà? – Noriu patikrinti, ar teisingai auklëjamas. [1]: D VN 1991 Nr. 147.

67. Sûnus sakë: – Savo dienoraštá paskolinau draugui: jis nori tëvus išgàsdinti. [1]: D VN 1992 Nr. 62 = LLA 511.

327


ANEKDOTAI

68. Nepmanas / þmogus pardavinëjo pigius jerubës kotletus. Jis paaiškino: – Maišau per pusæ su arkliena – vienas arklys ir viena jerubë. [1]: N VN 1991 Nr. 70.

69. Berniukas ákrito á jûrà. Jam ákandin šoko graþiai apsirengæs vyras. Kai abu išplaukë, tëvai ëmë dëkoti išgelbëtojui. Tas prašë: – Parodykit tà, kuris mane á vandená ástûmë. [1]: Ž 4791(310).

70. Mergaitë ásipjovë pirštà ir verkë, o paskui liovësi. – Gal nebeskauda? – Skauda ir dar verksiu, bet reikia pailsëti. [3]: Ž ÞGA 1 p. 20; N Auš 1932 Nr. 8 p. 8, 1933 Nr. 21 p. 8.

71. – Kodël vaistinëje ant vienos dëþës nieko neuþrašyta? – Ten ypatingi vaistai: jø visada duoda, kai vaistininkas neáskaito gydytojo recepto. [1]: Ž VN 1990 Nr. 202.

72. Per skyrybas teisëjas paklausë: – Kada judu pradëjote bartis? Vyras pasakë tikslià datà: – Tà dienà mudu tuokëmës. [1]: N VN 1990 Nr. 216–217.

73. – Kà vakar valgei vakarienës? – Nieko. – O kà valgei šáryt pusryèiø? – Vakarienës likuèius. [1]: Ž ÞGA 1 p. 41.

74. Þmogus sako buvæs veþëjas, pasirišæs kaklaraištá ant nugaros. Ponia liepusi susitvarkyti, o jis atsakæs, jog rodàs patá graþumà ponams, o ne kumeliø uþpakaliams. [1]: R 2514(131).

75. Tëvas stûmë veþimëlá su verkianèiu vaiku ir kartojo: – Nusiramink, Aleksai. Moteris paklausë: – Kas atsitiko maþajam Aleksui? – Aleksas – tai aš. [2]: D VN 1991 Nr. 208–209, 1992 Nr. 39.

76. Parduotuvës savininkas dejavo: – Vis nuostoliai ir nuostoliai. Þmogus patarë: – Uþdarykit parduotuvæ. – Nuostoliai ne man, o kitiems. [1]: Ž 5052(161).

77. Þmogus paveþë þydæ. Ta paprašë sustoti, nes pilvà skauda. Þmogus sakë: – Pasiskubink, nes kaþkas su lentomis atvaþiuoja. – Tai aš pati pleškinuosi. [1]: Ž 5052(167).

78. Gráþæs iš kariuomenës þydas pasakojo: – Buvo baisu: galvos ir galvos. – Kur tas galvas dëjo? – Pavalgius silkiø galvas budintis surinko. [1]: R 2431(21).

328


Teisingas elgesys

79. Sako, kad þmogus mirdamas visà savo turtà uþrašë našlaièiø prieglaudai. – Kà jis uþrašë? – Savo septynis vaikus. [1]: Ž 5052(225).

80. Draugas sakë: – Aš linksmas, nes uošvæ palaidojau. – Kodël ji mirë? – Ásipjovë pirštà, tai pribaigiau, kad nesikankintø. [1]: Ž ÞGA 1 p. 35.

81. Paveikslas pavadintas „Leninas Lenkijoje“, o jame vaizduojama palapinë, iš kurios kyšo dvi poros kojø. Turistas paklausë: – Ar tai Lenino palapinë? Kieno kojos? – Palapinë tikrai Lenino, o kojos – Felikso Edmundovièiaus ir Nadeþdos Konstantinovnos. – O kur Leninas? – Leninas Lenkijoje. [1]: K VN 1991 Nr. 208–209.

82. Moteris ëjo gatve ir griebësi uþ galvos, uþ krûtinës, uþ uþpakalio. Milicininkas manë, kad moteris išprotëjo, ir paklausë, kodël ji èiupinëjasi. Toji paaiškino: – Einu á parduotuvæ: reikia nupirkti kopûstà, pieno ir šepetá. Be to, reikia uþ dujas uþmokëti. [1]: D 4038(53).

83. Vilkas nusipirko motociklà ir pakvietë zuiká pasivaþinëti. Zuikis atsisëdo á lopšelá. Vilkas greitai vaþiavo ir pastebëjo, kad zuikis sukaito. Zuikis pasakë: – Ir tu sukaistum, jeigu tekinas tiek nubëgtum. [1]: V 4952(1073).

84. Vokieèiø okupacijos metais þmogus tepë ratus mëšlu ir paaiškino: – Kokia valdþia, toks ir tepalas. [1]: S 2722(8).

85. Þmogus kuitësi valtyje Maskvos upëje. Jis paaiškino matuojàs upës gylá, nes nori ásitikinti, ar „Aurora“ galës atplaukti. [1]: S VN 1990 Nr. 178.

86. Kas rytà þmogus sakë saugumo darbuotojui: – Labas vakaras. Þmogus paaiškino: – Jus pamaèius, akyse darosi tamsu. [1]: S VN 1991 Nr. 92.

87. Praeidamos pro Dzerþinskio portretà, pilietës sušuko: – Liepsningas sveikinimas nepalauþiamam revoliucijos sargybiniui! Jos paaiškino: – Mes negalim sakyti: „Prasmek tu skradþiai þemën!“ [1]: N VN 1991 Nr. 52.

88. Hitleris paþadëjo beproèiams dovanø, jeigu šie já pagerbs. Beproèiai ir gydytojai buvo išrikiuoti. Visi beproèiai lenkësi, o gydytojai stovëjo ramiai. Jie paaiškino: – Mes ne beproèiai. [1]: Ž 5052(105).

329


SIUÞETAI, ESANTYS TARPTAUTINIAME KATALOGE

A. Aarne – S. Thompson. The Types of Folktale (AT)

PASAKOJIMAI Po AT tipo numerio nurodomas skyriaus numeris, poskyrio numeris ir kûrinio aprašymo eilës numeris poskyryje.

116 – 12.3.1. 156 – 12.3.2. 156 A* – 12.2.4. 156 C* – 12.3.3. 166 A* – 12.2.1. 168 – 12.2.5. 169 C* – 12. 2.6. 169 G* – 12.3.4. 169 K* – 12.2.7. 171 A* – 12.3.5.

179 A* – 12.3.6. 232 D* – 12.5.1. 285 – 12.6.1. 285 A* – 12.6.2. 1479** – 5. 13. 18. 1499* – 6.7.2. 1571* – 1.5.2. 1574 A – 8.2.14. 1676 – 6.6.22.

603


LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAS, IV

ANEKDOTAI Po AT tipo numerio nurodomas struktûrinio-semantinio tipo numeris, tipo versijos numeris ir siuþeto aprašymo eilës numeris versijoje. 34 A – 1.2.1.25. – 16 – 1 65* – 1.2.1.25. – 14 – 3 72* – 1.1.1.25. – 5 – 23 81 – 1.2.1.25. – 9 – 11 110* – 1.2.1.6. – 2 – 1 115 – 1.2.1.25. – 14 – 1 165 – 3.1.0.3. – 1 – 1 179 – 1.1.1.16. – 4 – 1 219 D* – 2.1.1.1. – 4 – 2 225 – 1.2.1.26. – 9 – 1 243 A* – 1.2.1.17. – 2 – 2 282 A* – 1.1.2.10. – 4 – 2 282 B* – 1.1.1.2. – 20 – 1 288 B* – 1.2.1.25. – 8 – 2 291* – 1.2.1.25. – 8 – 1 293 B* – 1.2.1.18. – 2 – 2 293 C* – 1.1.2.10. – 4 – 4 293 F* – 1.1.2.10. – 4 – 1 785 A – 1.1.1.2. – 1 – 1 845 – 1.1.1.1. – 3 – 5 1225 A – 1.1.1.2. – 21 – 4 1228 – 1.2.1.25. – 16 – 5 1238 – 1.2.1.25. – 9 – 12 1242 A – 1.2.1.25. – 9 – 1 1260 B* – 1.2.1.25. – 9 – 5 1262* – 1.2.1.26. – 6 – 4 1265* – 1.2.1.25. – 5 – 1276 – 1.2.1.25. – 9 – 8 1276* – 2.2.2.2. – 7 – 2 1282 – 1.2.1.8. – 2 – 1, 1.2.1.25. – 9 – 21 1288* – 1.2.1.25. – 18 – 3

604

1288 A – 1.2.1.25. – 21 – 1 1289 – 1.2.1.12. – 6 – 5 1292* – 1.2.1.25. – 10 – 8 1293* – 1.2.1.25. – 9 – 26 1293 B* – 1.2.1.25. – 9 – 6 1295 – 1.2.1.25. – 19 – 1 1311 – 1.2.1.25. – 11 – 4 1315 A* – 1.2.1.25. – 16 – 13 1317* – 1.1.1.2. – 4 –14, 1.2.1.25. – 16 – 3 1318 B – 1.2.1.25. – 21 – 3 1319 A* – 1.2.1.25. – 21 – 9 1319 B* – 1.2.1.25. – 11 – 6, 16 – 12 1319 G* – 1.2.1.25. – 16 – 4 1319 J* – 1.1.1.25. – 16 – 2 1327 A – 1.2.1.16. – 4 – 3, 4 1328 A* – 1.2.2.14. – 1 – 1 1331 A* – 1.2.1.25. – 17 – 2 1331 B* – 1.2.1.1. – 4 – 12 1334 – 1.2.1.25. – 10 – 18 1339 – 1.2.1.25. – 16 – 6 1339 D – 1.1.1.21. – 1 –1 1341 C – 1.1.1.27. – 3 – 11 1341 A* – 1.2.1.1. – 2 – 5 1346 A* – 2.2.1.1. – 1 – 1 1348 – 1.2.1.2. – 1 – 1 1349 D* – 1.2.2.18. – 4 – 3 1354 – 1.1.3.7. – 2 – 8 1355 B – 1.2.1.1. – 8 – 5 1355 C – 1.2.1.25. – 10 – 11 1362 A* – 1.1.1.2. – 4 – 23 1383 –1.2.1.25. – 9 – 9


Siužetai, esantys tarptautiniame kataloge

1424 – 1.1.1.27. – 2 – 15 1445* – 1.2.1.26. – 8 – 2 1447* – 1.2.1.25. – 9 – 32 1450 – 1.2.1.25. – 15 – 10 1457 – 1.1.3.7. – 2 – 7 1468* – 1.2.1.25. – 5 – 22 1476 – 4.1.0.1. – 1 – 2 1476 A – 1.1.2.10. – 5 – 1 1479* – 1.2.1.25. – 15 – 2 1485 A* – 1.1.1.17. – 3 – 5 1490* – 1.1.1.17. – 4 – 1 1516 C* – 1.2.2.10. – 9 – 5 1530* – 1.2.1.25. – 10 – 22 1542** – 1.2.1.27. – 12 – 4 1543 – 1.1.2.11. – 14 – 2 1544 A* – 1.1.1.2. – 13 –3 1555 A – 1.1.2.11. – 11 – 1 1561* – 1.2.1.17. – 8 – 2 1562 B – 1.2 1.25. – 10 – 7 1566** – 1.1.3.7. – 2 – 4 1567 B – 1.1.1.27. – 3 – 4 1567 C – 1.1.1.27. – 3 – 1 1568* – 2.1.1.1. – 5 – 1 1570* – 1.2.2.14. – 6 – 1 1572 H* – 1.2.1.2. – 1 – 4, 1.1.1.27. – 2 – 4 1585* – 1.1.1.12. – 5 – 3, 1.1.2.13. – 3 – 13 1588* – 1.1.1.27. – 2 – 14 1613 – 1.1.1.12. – 3 – 1 1624 C* – 1.1.1.16. – 3 – 1 1628 – 1.2.1.2. – 6 – 3 1630 B* – 1.2.1.2. – 3 –1 1634* – 1.1.1.2. – 13 – 6 1634 B* – 1.1.1.25. – 8 – 4 1645 B – 1.2.1.12. – 6 – 3 1688 – 1.2.1.1. – 13 – 16 1691 A – 1.2.1.1. – 8 – 1 1694 – 1.2.1.27. – 5 – 4

1695 – 1.2.1.26. – 4 – 1 1698 G – 1.2.2.14. – 1 – 2 1698 J – 1.2.2.14. – 1 – 2 1699 – 1.2.1.25. – 10 – 22 1699 A – 1.2.2.14. – 6 – 11 1699 B – 1.2.1.26. – 6 – 15 1700 – 1.2.2.14. – 5 – 4 1704* – 1.1.1.27. – 2 – 23 1705 B* – 1.1.1.2. – 4 – 14 1707* – 1.1.1.15. – 1 – 1 1718* – 1.1.1.16. – 3 – 4 1734* – 1.1.3.7. – 7 – 2 1738 B* – 1.1.1.22. – 11 – 1 1743* – 1.1.1.5. – 7 – 1 1785 B – 1.1.1.22. – 6 – 3 1800 – 1.2.1.2. – 1 – 5 1804 B – 1.1.1.27. – 2 – 5 1804 A – 1.1.1.27. – 1 – 4 1805 – 1.2.1.1. – 13 – 17 1806 B* – 1.2.1.17. – 2 – 9 1807 A* – 1.1.1.2. – 3 – 6 1810 A* – 3.2.0.10. – 9 – 4 1811 A – 2.1.2.2. – 6 – 1 1823 – 1.2.1.25. – 16 – 33 1825 C – 1.1.1.22. – 1 – 1 1826 – 1.1.1.12. – 8 – 4 1827 – 1.1.1.12. – 8 – 5 1827 A – 1.1.1.12. – 7 – 6 1829 – 2.1.2.5. – 2 – 1 1829 A* – 1.1.3.7. – 9 – 1 1832 D* – 3.1.0.2. – 4 – 7 1832 E*– 1.1.1.27. – 1 – 1 1832 F* – 3.1.0.2. – 4 – 3 1832 L* – 1.2.1.1. – 8 – 3 1833 B – 1.2.1.1. – 8 – 2 1833 E – 1.2.1.25. – 16 – 16 1834 – 1.1.1.27. – 6 – 4

605


LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAS, IV

1835 B* – 1.1.1.12. – 7 – 7 1836 B – 1.1.1.25. – 7 – 21 1837 – 1.2.1.12. – 8 – 1 1839 A – 1.2.1.12. – 9 – 1 1842 A* – 1.1.1.27. – 1 – 3 1842 C* – 1.1.3.7. – 2 – 2 1844 A – 1.1.1.25. –13 – 8 1847* – 1.2.1.22. – 7 – 5 1848 – 1.1.1.27. – 6 – 8

1849* – 1.2.1.8. – 2 – 2 1860 C – 1.1.1.27 – 6 – 47 1861 A – 1.1.1.25. – 6 – 15 1861** – 1.2.1.25. – 10 – 1 1862 A – 1.1.2.13. – 3 – 12 1865 – 1.1.1.1. – 4 – 1 1867 – 2.2.1.1. – 3 – 1 1950 – 1.1.1.25. – 14 – 12 2404 – 1.1.1.12. – 9 – 4

ORACIJOS 1824 – 5.1.6.

606


SUTRUMPINIMØ SÀRAŠAS

TEKSTØ ŠALTINIØ SUTRUMPINIMAI 00(00) – Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto Lietuviø tautosakos rankraštynas. I / II / III 00(00) – Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto Lietuviø tautosakos rankraštyno Lietuviø mokslo draugijos fondai. AED – Atbëga elnias devyniaragis: Roþës Sabaliauskienës tautosakos ir etnografijos rinktinë. Sudarë ir parengë Pranë Jokimaitienë ir Norbertas Vëlius. Vilnius: Vaga, 1986. Auš – Aušrinë. „Vilniaus rytojaus“ priedas vaikams. Vilnius, 1923–1937. Baèkauskas – Bačkauskas D. Kalendorys del Lietuvininkø Amerike ant 1890 meto. BKrT – Birþø krašto tautosaka, uþrašë J. Janonis ir M. Janonienë. Parengë Kostas Aleksynas. Vilnius: Vaga, 1982. BLKŠ – Jonas Balys. Lietuviø kalendorinës šventës. Vilnius: Mintis, 1993. BLLS – Lietuviø liaudies sakmës, 1. Parengë Jonas Balys. Kaunas, 1940. BLM – Litauishe Mundarten, gessamelt von A. Baranowski. Texte, Bd. 1. Leipzig, 1920. BLMS – Jonas Balys. Lietuviø mitologiškos sakmës. Nida. Nidos klubo leidinys Nr. 13, 1956. BLS – Lietuviø sàmojus. Liaudies anekdotai. Spaudai paruošë Jonas Balys. Kaunas, 1937. BsÁTR – Ávairi tautosaka iš rinkiniø, surinko Jonas Basanavièius. Parengë Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Ávadà ir paaiškinimus parašë Leonardas Sauka. Vilnius: LLTI, 2002. BsLPÁ – Lietuviškos pasakos ávairios, surinko Jonas Basanavièius, 1, Chicago, 1903; 3-as leid. Parengë Kostas Aleksynas. Ávadà parašë Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: LLTI, 1993. BsOPS – Oþkabaliø pasakos ir sakmës, surinko Jonas Basanavièius. Parengë

607


LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAS, IV

Kostas Aleksynas. Ávadà ir paaiškinimus parašë Leonardas Sauka. Vilnius: LLTI, 2001. CABR – Lietuvos mokslø akademijos Centrinës bibliotekos Rankrašèiø skyrius. Dbè – Dubièiai. Redakcinë kolegija, Vacys Milius (pirmininkas). Lietuvos kraštotyros draugija. Vilnius, 1989. DBLD – A. Doritsch. Beitrage zur litauischen Dialektologie. – Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft, Bd. 6. Tilsit, 1911. DGKpS – Elvyra Dulaitienė-Glemžaitė. Kupiškënø senovë. Etnografija ir tautosaka. Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1958. Dilgëlës – „Dilgëlës“. Literatûros, politikos, draugijos, mokslo, satyros ir juokø laikraštis. Pitsburgh (Pa), 1906–1916. DKL – Dangus, kunigai ir liaudis. Paruošë Kazys Grigas ir Stasys Skrodenis. Vilnius: Vaga, 1963. DPDI – Lietuviø liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais, surinko ir parengë Jurgis Dovydaitis. Vilnius: Vaga, 1987. DPM – S. Daukantas. Pasakos masiø. – Lietuviø tauta 4, 3. Vilnius, 1932. DSPSO – Pasakos. Sakmës. Oracijos, surinko Meèislovas Davainis-Silvestraitis. Paruošë Bronislava Kerbelytë ir Klimas Višèinis, red. Kostas Aleksynas. Vilnius: Vaga, 1973. Dvn – Dieveniškës. Lietuvos kraštotyros draugija. Vilnius, 1968. DÞT – Simonas Daukantas. Þemaièiø tautosaka, 2: Pasakos. Patarlës. Máslës. Parengë Kostas Aleksynas, Kazys Grigas, Leonardas Sauka, red. Kostas Aleksynas. Vilnius: Vaga, 1984. Garnys – „Garnys“. Pirmutinis kultûringas juokø ir satyros laikraštis. Kaunas, 1910–1914, 1924–1929. JR – Liudvikas Adomas Jucevičius. Raštai. Red. komisija: Jurgis Lebedys, Meilë Lukšienë, Zenonas Slaviûnas. Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1959. JrkLM – Litauische Märchen und Erzählungen, mitgeteilt von C. Jurkschat. Heidelberg, 1898. JSD – Lietuviø svotbinës dainos, uþrašytos Antano Juškos ir išleistos Jono Juškos, 2. Paruošë Antanas Mockus. Vilnius, 1955. Juokdarys – „Juokdarys“. Politikos ir satyros laikraštis. Leidëjas Liudvikas Jakavièius. Ryga, 1906–1907. Juokø kalendorius – Juokø kalendorius 1926 metams. Šiauliai, 1925. Juokø Mylëtojas – Humoras ir satyra, surinko Juokø Mylëtojas. Chicago, 1910. KLV – Litauische Volksmärchen, herausgegeben von Bronislava Kerbelytë. Berlin: Akademie-Verlag, 1978.

608


Sutrumpinimų sąrašas

KPBL – Jan Karłowicz. Podania i bajki ludowe, zebrane na Litwie. – Zbiór wiadomoúãi do antropoùogii krajowej, 11–12. Kraków, 1887. Kraštotyra – Kraštotyra, Vilnius, 1979–1991. Krþ – Kraþiai. Redaktoriø kolegija, Antanas Tyla (pirmininkas). Vilnius – Kaunas: XXI amþius, 1993. KtR – Mikalojus Katkus. Raštai. Paruošë A. Þirgulys. Vilnius, 1965. Laisvoji mintis – „Laisvoji mintis“. Mënesinis iliustruotas mokslo ir literatûros laikraštis. Chicago (Ill), 1910–1915. Lietuviø kalbos tarmës – Lietuviø kalbos tarmës. Chrestomatija. Sudarë Elena Grinaveckienë, Aldona Jonaitytë, Kazys Morkûnas ir kt. Vilnius: Mintis, 1970. Linksmas kalendorius – Linksmas kalendorius. Juoktis sveika. Kaunas, 1936– 1938, 1940. LKAR – Lietuviø kalbos instituto Lietuviø kalbos atlaso rankraštynas. LLA – Lietuviø liaudies anekdotai. Parengë Bronislava Kerbelytë ir Povilas Krikšèiûnas. Vilnius: LLTI, 1994. LLTIR – Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto rankraštynas. LP – Lietuviø pasakos. Vaikø rinkinys. Vilnius, 1905. LRD – Linelius roviau dainavau: Onos Bluzmienës tautosakos ir atsiminimø rinktinë. Sudarë ir parengë Bronë Stundþienë, Zofija Puteikienë, Kazimieras Garšva, Kazimieras Kalibatas. Vilnius: Vaga, 1990. LRš – Lietuviø rašytojø surinktos pasakos ir sakmës. Parengë Bronislava Kerbelytë, red. Kostas Aleksynas. Vilnius: Vaga, 1981. LTRn – Lietuviø tautosakos rinktinë. Paruošë Ambraziejus Jonynas, Kazys Grigas ir kt., red. Kostas Korsakas. Vilnius, 1954. LTt – Lietuviø tautosaka, 3, Pasakos. Paruošë Leonardas Sauka ir Adelë Seselskytë, red. Leonardas Sauka, vyr. red. Kostas Korsakas. Vilnius: Mintis, 1965; 4, Pasakos. Sakmës. Pasakojimai. Oracijos. Paruošë Leonardas Sauka, Adelë Seselskytë, Norbertas Vëlius, Klimas Višèinis, red. Leonardas Sauka, vyr. red. Kostas Korsakas. Vilnius: Mintis, 1967; 5, Smulkioji tautosaka. Þaidimai ir šokiai. Paruošë Kazys Grigas, vyr. red. Kostas Korsakas. Vilnius: Mintis, 1968. LVIA – Lietuvos valstybës istorijos archyvas. LÞ – Lietuvininkø þodis. Parengë Kazys Grigas, Zita Kelmickaitë, Bronislava Kerbelytë, Norbertas Vëlius. Kaunas: Litterae Universitatis, 1995. Makratas – Matas Makratas. Anekdotai. Kaunas, 1927. Margutis – „Margutis“. Muzikos, tautosakos, humoro þurnalas. Chicago (Ill), 1928–1965.

609


LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAS, IV

MKr – „Mûsø kraštas“. Lietuvos kraštotyros draugija. Vyr. red. Irena Seliukaitë. Vilnius, 1992–1994. Naujas elementorius – Naujas elementorius. Vaikams dovanëlë. Parašë A-iš-B [Antanas Krišèiukaitis]. Tilþë, 1907. NS – Lietuviø dainos ir giesmës šiaurrytinëje Lietuvoje, Dr. R. Niemi ir kun. A. Sabaliausko surinktos. Helsinkis – Ryga, 1912. Puskepuris – T. Puskepuris. Šposø aruodas. Kaunas, 1929. PÞA – Paparèiø ir Þasliø apylinkës. Lietuvos kraštotyros draugija. [Kaišiadorys], 1997. RA – Rietavo apylinkës. Spaudai parengë: Vytautas Bûda, Vacys Milius, Leonas Mulevièius, Roma Sabaliauskaitë, Irena Seliukaitë, Norbertas Vëlius. Kaunas: Lietuvos kraštotyros draugija, 1992. SchPP – Pasakos apie paukšèius. Þemaitische Tierfabeln, herausgegeben von Hugo Scheu und Alexander Kurschat. Heidelberg, 1912. SlMP – Maþi piemenëliai didi vargdienëliai. Paruošë Zenonas Slaviûnas. Vilnius, 1958. ŠLSP – Šiaurës Lietuvos sakmës ir pasakos. Parengë Norbertas Vëlius. Vilnius: Vaga, 1985. SlŠLP – Šiaurës Lietuvos pasakos, surinko Matas Slanèiauskas. Parengë Norbertas Vëlius ir Ada Seselskytë, red. Kostas Aleksynas. Vilnius: Vaga, 1974. SlŠLSA – Šiaurës Lietuvos sakmës ir anekdotai, surinko Matas Slanèiauskas. Parengë Norbertas Vëlius ir Ada Seselskytë, red. Kostas Aleksynas. Vilnius: Vaga, 1975. Smulkioji lietuviø tautosaka – Smulkioji lietuviø tautosaka XVII–XVIII a. Prieþodþiai, patarlës, máslës. Paruošë Jurgis Lebedys. Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1956. StÞ – Stebuklingas þodis. Lietuviø liaudies pasakos. Parengë Kostas Aleksynas, melodijas parengë Zofija Puteikienë. Kaunas: Šviesa, 1985. Sveikutis – Graþi juokø knygelë, surinko S. Sveikutis. Šiauliai, 1929. TD – Tautosakos darbai 3, 7. Kaunas, 1937, 1940. VKAÞ – Kaip atsirado þemë: Lietuviø etiologinës sakmës. Sudarë ir parengë Norbertas Vëlius. Vilnius: Vaga, 1986. VN – „Vakarinës naujienos“. Vilnius, 1990–1999. VPS – Nuo Punsko iki Seinø. Iš Juozo Vainos tautosakos rinkiniø, 2. Sudarë ir parengë Danutë Krištopaitë. Punsko „Aušros“ leidykla, 1998. VRLP – Velykø rytà lelija praþydo. Verbø sekmadienio, Velykø, Jurginiø paproèiai ir tautosaka. Parengë Nijolë Marcinkevièienë, Loreta Sungailienë,

610


Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas IV  

Bronislava Kerbelytë, - Šiuo tomu baigiami skelbti duomenys, kuriuos autorė sukaupė Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo kartotekoje...

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you