Issuu on Google+

2013 m. sausio 19 d., šeštadienis • Nr. 5 (9230 ) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Mokslui dar nepavyko nustatyti, kokie paslaptingi procesai vyksta žmogaus galvoje, kai jis, uždirbdamas 3 tūkst. Lt, rizikuoja paimti paskolą namui statyti arba naujam automobiliui pirkti.

Nuo 1926 m. rengiama paroda „Žalioji savaitė“ yra viena seniausių ir populiariausių parodų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šiemet joje dalyvauja daugiau nei 67 šalys. Paroda vyksta sausio 18–27 d.

Apie tai – 4 p. 

Apie tai – 6 p. 

Žemės savininkų spąstai ūkininkams Žemės ūkio paskirties žemės įsigijusios, bet jos nedirbančios uždarosios akcinės bendrovės pradėjo šantažuoti iš jų žemę nuomojančius ūkininkus.

Šiandien skaitykite:

Albinas Čaplikas VL žurnalistas

Aukštaitijos rajonų ūkininkai apstulbo pastarosiomis savaitėmis iš nuomojamos žemės savininkų sulaukę naujų nuomos sutarčių, kuriose reikalaujama atsisakyti įstatymuose žemdirbiams taikomos pirmenybės. Ne visi pasirašė tokias sutartis, nes suprato pasekmes, tačiau į nepavydėtiną padėtį pateko ES paramą gavę ūkininkai, kurie įsipareigojo 5 metus nekeisti ūkininkavimo sąlygų. Kas žemdirbiams pagelbės? Kodėl tyli Žemės ūkio rūmai?

Žemgrobių klasta Per pastarąją savaitę „Valstiečių laikraštį“ pasiekė žemės nuomos sutarčių kopijos iš trijų rajonų. Su­ tarčių turinys šiek tiek skiriasi, bet yra daug sutapimų, kurių esmė vie­ noda – įpiršti ūkininkams nenau­ dingus įsipareigojimus. Štai kupiškėnas ūkininkas Zig­ mantas Aleksandravičius sakė: „Jei nebūčiau linksmai kvailystes ver­ tinantis žmogus, tai, gavęs tokią sutartį, būčiau patyręs infarktą. Suprantu, kad bylinėtis su tokio­ mis kompanijomis neturiu jokių galimybių, nes už jų nugarų stovi gerai mokami teisininkai. Tai fir­ mos, kurios anksčiau supirkinė­ jo žemės ūkio paskirties žemę, o dabar ieško būdų, kaip ūkininkus išnaudoti.“ Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nukelta į 2 p. 

Rajonų ligoninėms žada reanimaciją? Reformuotų rajonų ligoninių uždarytuose chirurgijos skyriuose gali vėl subarškėti chirurginiai instrumentai – kaimo ligoniams operuoti didmiesčiuose gali būti suformuotos mobiliosios gydytojų brigados. VL žurnalistė

Vietoj Norvegijos – Lietuvos kaimas

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pareiškė, kad paslaugos gali keliauti arčiau pacientų, o ne rajonuose gyvenantys pacientai – į rajonų centrus. Į rajonines ligonines investuota nemažai pinigų, sukurta puiki infrastruktūra, įrengtos šiuolaikiškos operacinės. Kai kuriems politikams ir medikams tokie ministro pažadai atrodo nerealūs.

„Ministras siūlo nedraskyti ra­ joninių ligoninių operacinių, o su­ kurti tokią sistemą, kad chirurgai iš didmiesčių galėtų atvykti į rajonus operuoti žmonių. Gal atsiras tokių, kurie važiuos ne į Norvegiją, o į Lie­ tuvos kaimus“, – sveikatos apsaugos ministro idėją palaikė Lietuvos savi­ valdybių asociacijos viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Nukelta į 3 p. 

Vida Tavorienė

Kauno ir Vilniaus ligoninėse netelpa ligoniai, sako, net vaikai koridoriuose suguldyti, o rajonų ligoninių operacinės tuščios. fotodiena.lt nuotrauka

• Anot dainininkės Evelinos Anusauskaitės, kuo žmogus daugiau geba padaryti pats, tuo labiau jis nepriklausomas. Kaip tik tokia ir yra Evelina.

Šeštadienis, 11 p.  • Nuo senų laikų debesylas žinomas kaip puikus vaistas nuo daugybės ligų. Jo šakniastiebiuose yra iki 3 proc. eterinio aliejaus, įvairių alkaloidų, inulino, vitaminų ir daugybė kitų naudingų medžiagų.

Sodyba, 7 p.  • Vos tik švysteli saulė, gėlininkai ir daržininkai ima varstyti sėklomis prekiaujančių parduotuvių duris. Šiuo metu dažnas teiraujasi petunijų, nes žino, kad anksčiau jų pasisėję anksčiau džiaugsis žiedų gausa. Sodyba, 7 p.  • Kai kuriose šalies ligoninėse jau ne vienus metus po švenčių pagausėja ligonių, todėl medikai įtaria, kad jie suserga tyčia.

Sveikata, 23 p. 

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis


2

2013 m. sausio 19 d. • Nr. 5 (9230) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Žemės savininkų spąstai ūkininkams

tokią sutartį labai rizikuojama, nes kiekvieną rytą gali pasiekti žinia apie nuomos kainos padidinimą. Pasak R.Kubaičio, ūkininkams reikia veikti vieningai – nepasirašyti diskriminuojančių sutarčių. „Vals­ tiečių laikraščio“ žiniomis, taip pernai atsitiko Šakių rajone, kur ūkininkai pasiekė pergalę – žemę nuomojančios bedrovės buvo pri­ verstos keisti sutarčių sąlygas. Deja, ne visur ūkininkai vieningi. Kita vertus, iniciatyvos turėtų imtis žemdirbių interesus ginan­ čios organizacijos. Kodėl tyli Žemės ūkio rūmų vadovai? Gal todėl, kad tada susilauktų mažiau žiniasklaidos dėmesio nei rengiant susitikimus su Prezidente? O gal tyli dėl kai kurių žemgrobių jiems daromos įtakos bei partijų, kurioms priklauso, interesų? Akivaizdu, kad spekuliantai laukia reakcijos. Jei jos nebus, tai panašaus pobūdžio sutartys išplis visoje šalyje.

Kartūs vaisiai

fotodiena.lt nuotrauka

Nepasiduokime spekuliantų spaudimui Saulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas

Tokias ūkininkus diskriminuojančias sąlygas sugalvojo uždarosios akcinės bendrovės, gal net už nešvarius pinigus supirkusios žemės ūkio paskirties žemę ir laukiančios termino, kai bus galima laisvai šią žemę parduoti užsieniečiams. Ūkininkams reikia veikti vieningai, jokiu būdu neprarasti pirmumo teisės įsigyti dirbamą žemę. Jokiu būdu negalima pasiduoti spekuliantų spaudimui. Štai prie Rumšiškių daug žemės yra įsigiję ar už skolas perėmę bankai. Galbūt kaip tik nenorėdami suteikti pirmenybę žemės naudotojams jie šios žemės niekam nenuomojo, tačiau pernai buvo priversti apleistą žemę prižiūrėti, turėjo išlaidų. Akivaizdu, kad jie irgi laukia 2014-ųjų, kai galės žemę parduoti užsieniečiams.

 Atkelta iš 1 p. Pasak Z.Aleksandravičiaus, pir­ miausia į akis krito pasiūlymas savo noru atsisakyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme ūkininkams numatytos pirmenybės. Sutartyje teigiama: „Nuomininkas, pasirašydamas šią sutartį, patvirtina, kad jis nesinaudos teisės aktų numa­ tyta pirmumo teise įsigyti parduoda­ mą žemės sklypą, t. y. ši sutartis yra ir nuomininko atsisakymas pirkti

žemės sklypą bet kokiomis parda­ vimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas atsisako pirkti že­ mės sklypą bet kokiomis pardavimo sąlygomis, nuomininkas patvirtina, kad jis atsisako gauti ir informaciją apie nuomotojo priimtus sprendimus parduoti žemės sklypą.“ Jei ūkininkas pasirašytų tokią su­ tartį, prarastų įstatyme numatytą pirmenybę į žemę. Tai – įžūlus ir begėdiškas reikalavimas, tačiau ne svarbiausias. O toliau dar gražiau.

Patirtų daug nuostolių Anykščių rajone ūkininkaujantis Romualdas Kubaitis prieš kelis mė­ nesius pratęsė sklypo nuomą, tačiau prieš kelias savaites savininkai at­ siuntė naują sutarties variantą. Pa­ aiškino, kad tai tėra formalumas, esą reikia sutartį patikslinti pagal kaž­ kokius naujus įstatymų reikalavi­ mus. Tačiau ūkininkas atidžiai per­ skaitė sutartį ir atsisakė ją pasirašyti. „Pagal naują sutartį nuomininkas atsakingas už viską. Tai – spąstai, į kuriuos patekęs gali patirti labai daug nuostolių“, – sakė R.Kubaitis. Z.Aleksandravičiui, R.Ku­bai­ čiui ir, tikėtina, dar keliems šim­ tams žemę nuomojančių ūkininkų, be kita ko, pranešta, kad žemės skly­ pus nuomojančios ir tikruosius že­ mės savininkus dažniausiai slepian­ čios uždarosios akcinės bendrovės pasilieka teisę iki dviejų kartų per metus keisti sklypo nuomos kainą, o jei nuomininkas nesutiktų, sutar­ tis būtų nutraukiama ir ūkininkas, kaip kaltininkas, turėtų sumokėti baudą iki metinės nuomos dydžio. „Ūkininkas tampa atsakingas už sklypo priežiūrą, sugedus meliora­ cijos įrenginiams tektų sumokėti už jų remontą, pasibaigus sutarčiai – su­

mokėti už biocheminius žemės ty­ rimus, o pablogėjus dirvožemio ko­ kybei – kompensuoti pasikeitimus. Tačiau sutartyje nenumatyta, kad ir nuomotojas turėtų kompensuoti ūki­ ninkui už investicijas gerinant skly­ po kokybę“, – pasakojo R.Kubaitis.

Kaip tokius žemės savininkų pa­ siūlymus vertina valstybės tarnau­ tojai ir mokslininkai? Ne visi ver­ tina taip noriai, kaip noriai gauna atlyginimus iš mokesčių mokėtojų kišenių, taigi ir iš ūkininkų. Štai Na­ cionalinės žemės tarnybos atstovai pavojaus šalies žemės ūkiui neįžvelgė ir tik primygtinai pareikalavus, ilgai delsę, atsiuntė formalų paaiškinimą, pacitavo visiems žinomą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą ir arogantiškai ūkininkams patarė dėl sutarčių teisėtumo kreiptis į teismą. Kitaip reagavo Aleksandro Stul­ ginskio universiteto Žemėtvarkos katedros prof. Pranas Aleknavičius, pataręs ūkininkams neatsisakyti įstatymo jiems suteiktos pirmeny­ bės. „Žemės ūkis yra specifinė šaka, todėl negalima kasmet perskaičiuoti žemės nuomos mokestį. Jei savinin­ kai nori fiksuoti dirvožemio kokybę,

Prof. Pranas Aleknavičius savo iniciatyva parengė žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutarties variantą, kuris nepažeistų žemdirbių interesų. Gal šia sutartimi pagaliau susidomės Žemės ūkio rūmų vadovai? Žemės savininkai panūdo keis­ ti žemės nuomos sutartis, nes artėja 2014 m. gegužės mėnuo, kai jie galės savo žemę parduoti užsieniečiams. Tačiau iki to laiko reikia suformuoti parduoti tinkamus sklypus. „Supran­ tu jų norą, tačiau kodėl turėtume nu­ kentėti mes, ūkininkai? Jie, ko gero, tikisi, kad nuomininkų lėšomis atliks ir geodezinius matavimus“, – spėlio­ jo R.Kubaitis.

Kodėl tyli savivalda Abu ūkininkai atsisakė uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlymų pasi­ rašyti naujas sutartis ir nutrauks su jomis ryšius. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, panašaus pobūdžio sutartis nuomininkams siūlė pasirašyti ir tuo pačiu adresu Vilniuje įregistruotos UAB „Ekotra“ bei UAB „Agrobitė“ ir kitos tikruosius savininkus slepian­ čios uždarosios akcinės bendrovės. Daugiausia tokių atvejų užfiksuota Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Kupiškio, Anykščių rajonuose, tačiau daugėja ir kituose rajonuose, kuriuose žemės yra įsigiję tokie savininkai. Pasirašius

savo lėšomis turi užsakyti Agroche­ minių tyrimų laboratorijos tyrimus nuomos pradžioje ir besibaigiant nuomai. Be to, galima svarstyti tik dėl dirvožemio kokybės kompensa­

Laukiame pasiūlymų iš Žemės ūkio rūmų Jonas Kondrotas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Vien dėl etikos žemės pardavimo atveju nuomininkai turėtų pirmiausia pasiūlyti pirkti žemę ją dirbantiems. Taip numatyta ir įstatymuose. Jei įstatyme atsirado plyšys, tai reikia svarstyti, gal patobulinti įstatymą. Tačiau aš pats negaliu imtis tokios iniciatyvos – reikia, kad aktyviau veiktų, pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmai. Gal jiems nepatiks mano pastaba, tačiau juk jie iš valstybės gauna finansavimą, tai ir turėtų aktyviai ginti žemdirbių teises, tai jų pareiga mums teikti pasiūlymus. Aš galiu pažadėti, kad tokius pasiūlymus mes tikrai atidžiai nagrinėtume.

vimo, bet negali būti net kalbos apie metų nuomos dydžio baudą“, – sakė prof. P.Aleknavičius. Dabar mes skiname žemės refor­ mos vaisius. Pasak profesoriaus, že­ mės reformos metu valstybė tik už­ tikrino, kad savininkai atgautų žemę, o visas kitas sąlygas paliko savieigai. Štai ir nutiko tokie dalykai. Senosio­ se ES valstybėse žemės ūkio paskir­ ties žemės galima įsigyti tik gavus leidimus, kuriuos suteikia valstybės sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į tai, kiek žemės pirkėjas investuos, ką veiks, ką sukurs. Lietuvoje, deja, spekuliacijomis žeme užsiimančių įmonių yra labai daug ir jų vis dau­ gėja. Ūkininkai su jomis nepajėgs konkuruoti. Registrų centro duome­ nimis, per metus iš rankų į rankas perleidžiama 140–160 tūkst. ha že­ mės ūkio paskirties žemės ir net 15– 20 proc. jos superka žemės nedirban­ tys asmenys. Tokie pirkėjai nuomo­ ja žemę, išnaudoja ūkininkus ir dar naudojasi ES parama. Prof. P.Aleknavičius atidžiai iš­ nagrinėjo kaip epidemija plintančių sutarčių turinį, padarė konkrečias išvadas ir iš esmės parengė žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuo­ mos sutarties variantą, kuris nepa­ žeistų žemdirbių interesų. Belieka žemdirbių interesus ginančioms or­ ganizacijoms siekti, kad toks varian­ tas būtų įteisintas. Gal šia sutarti­ mi pagaliau susidomės Žemės ūkio rūmų vadovai?

Ar reikia keisti Pilietybės įstatymą?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Reikia. Nereikia. Reikia įteisinti dvigubą pilietybę. Neturiu nuomonės

Priešpilnis. Saulė teka 8.29, leidžiasi 16.30.

Šiandien

34 proc. 25 proc. 32 proc. 9 proc.

Rytoj

Poryt

Dieną: -9 -14°

Dieną: -7 -12°

Dieną: -6 -11°

Naktį: -13 -18°

Naktį: -14 -19°

Naktį: -13 -18°

Šeštadienį debesų skraistė Lietuvoje dar labiau suplonės, Šiaurės Lietuvoje tikimasi ir pragiedrulių. Nesnigs. Bus tyku. Temperatūra naktį kris iki 13–18, kai kur šiaurinėje šalies dalyje – 22 laipsnių šalčio, dieną laikysis 9–14 laipsnių šaltis. Tykūs, šalti, besniegiai orai numatomi ir sekmadienį. Temperatūra naktį svyruos nuo 14 iki 19 laipsnių šalčio, vietomis gali siekti 20–23 laipsnius šalčio, dieną bus 7–12 laipsnių šalčio. Kitą savaitę pradėsime žiemiškais orais. Pirmadienio naktis bus rami, šals iki 13– 16 laipsnių. Dieną sinoptikai prognozuoja snygį, laikysis 7–8 laipsnių šaltukas. orai.lt, VL inf.


2013 m. sausio 19 d. • Nr. 5 (9230) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Rajonų ligoninėms žada reanimaciją?

Ligoninės, užuot gerinusios paslaugų teikimą, kovoja dėl pinigų, kuriuos skiria ligonių kasos.

V.P.Andriukaitis siūlo nenaikinti rajonų ligoninių operacinių, o sukurti tokią sistemą, kad chirurgai iš didmiesčių galėtų atvykti į rajonus operuoti žmonių.

 Atkelta iš 1 p. Jis įsitikinęs, kad reikia ieško­ ti būdų, kaip priartinti nuo kaimo žmonių nutolusias gydymo paslaugas. „Ar būtina važiuoti į Vilnių ope­ ruoti apendicitą, jei tai galima pa­ daryti bet kurioje rajono ligoninėje? Kauno, Vilniaus ligoninėse netelpa ligoniai, sako, net vaikai koridoriuose suguldyti, o rajonų ligoninių operaci­ nės tuščios. Be to, laikyti ligonį treti­ nio lygio gydymo įstaigose kainuoja tris kartus brangiau. Po operacijų li­ goniai gali būti gydomi rajonuose“, – kaimo gyventojams nepalankia ligo­ ninių reforma piktinosi B.Ropė. Lietuvos gydytojų vadovų są­ jungos prezidentas Stasys Gendvi­ lis mano, kad mobiliosios gydyto­ jų brigados galėtų atlikti daugiau planinių operacijų. „O kaip būtų su skubia chirurgine pagalba? Kita ver­ tus, reikia atsižvelgti ir į tai, kad pa­ cientams svarbus ne tik paslaugos artumas, bet ir teisė rinktis gydytoją, kuris operuotų“, – teigė Respubli­ kinės Kauno ligoninės generalinis direktorius S.Gendvilis. Susitikime su medikų bendruo­ menės atstovais sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad nacionalinėje sveikatos priežiūros įstaigų sistemo­

je vietos atsiras kiekvienai valstybinei gydymo įstaigai, o ligoninės turėtų ne konkuruoti, bet bendradarbiauti. V.P.Andriukaitis ketina suburti aukš­ čiausios kvalifikacijos specialistus į Strateginį reformos peržiūros biurą.

Ligonines slegia skolos Optimizuotų ligoninių vadovai perspėja, kad jei ir toliau mažės jų teikiamų paslaugų, galimybių gauti

riai, vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis. Jis aiškino, kad šių skyrių tei­ kiamos paslaugos daug brangesnės – juolab sumažinus gydymo paslaugų balo vertę (0,89 Lt). „Operacinių išlaikymas brangus, operacijų sąnaudos didelės. Todėl tos ligoninės, kurios neteikia šių paslaugų, turi mažiau sąnaudų, tai­ gi ir skolų“, – skaičiavo Joniškio li­ goninės vadovas. Tačiau Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas pa­ brėžė, kad ligoninių vadovams turi rūpėti ne tik sąnaudos ir išlaidos, bet ir pacientų lūkesčiai. „Regionų gyventojams parankiau, kai chirur­ ginė, reanimacinė pagalba sutei­ kiama jiems artimesnėje ligoninė­ je. Tad vargu ar galima sakyti, kad reforma pasiteisino. Pacientų vežio­ jimas į didesnius gydymo centrus atsieina brangiau, o ką jau kalbėti apie tai, kaip žmonėms nepatogu ir brangu lankyti ligonius“, – aiški­ no E.Baltakis.

Nepaisoma Konstitucijos V.P.Andriukaitis pareiškė, kad dabartinės sveikatos apsaugos siste­ mos spragų atsirado ėmus nepaisyti Konstitucijos nuostatos: „Įstatymas nustato piliečiams nemokamos me­ dicinos pagalbos valstybinėse gydy­ mo įstaigose teikimo tvarką.“

fotodiena.lt nuotraukos

Pasak S.Gendvilio, iki 0,89 lito sumažinus paslaugų balo vertę, per­ nai gydymo įstaigoms stigo lėšų, ypač rajonų ligoninėms – daugu­ ma jų metų gale turėjo skolų. Ta­ čiau išeitis buvo iš dalies rasta. „Už aštuonis praėjusių metų mėne­ sius balo vertė buvo padidinta iki 0,92 lito ir atitinkamos sumos grą­ žintos ligoninėms. Viliamės, kad ir paskutinių keturių mėnesių nuos­ toliams padengti taip pat bus rasta lėšų“, – teigė Lietuvos gydytojų va­ dovų sąjungos prezidentas. Už aštuonis praėjusių metų mė­ nesius iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto surinktų viršplaninių pajamų balo vertei pa­ didinti buvo skirta 56 mln. litų. Li­ kusiems keturiems mėnesiams rei­ kia 28 mln. litų. Pasak S.Gendvilio, norint visos šalies gydymo įstaigoms vienu centu padidinti gydymo pas­ laugų balo vertę, reikia 30 mln. litų.

Gydymo įstaigų vadovai tiki, kad šią pagrindinio šalies įstaty­ mo nuostatą įmanoma įgyvendinti tik atkūrus gydymo paslaugų įkai­ nio vertę iki lito, kaip ir buvo iki 2009 m. „Jei gydymo paslaugos bus ne­ mokamos, o balo vertė nebus padi­ dinta, asmens sveikatos priežiūros įstaigos neišvengiamai dirbs nuos­ tolingai“, – įsitikinęs E.Baltakis.

jei prireikia leisti vaistus, jam tenka važiuoti į centrinę polikliniką. Ma­ nome, kad privačios gydymo įstai­ gos turi teikti visas pirminio lygio paslaugas, – įstatymuose neturėtų būti spragų“, – samprotavo B.Ropė. Ignalinos rajono meras įsitikinęs, kad reikėtų keisti ir ligoninių finan­ savimo sistemą – kiekvienai jų nu­ statyti paslaugų paketą ir užtikrinti jų finansavimą. „Dabar ligoninės, užuot sutelku­ sios dėmesį į paslaugų teikimą, ko­ voja dėl pinigų, kuriuos skiria ligonių kasos. Jei suteikia daugiau paslaugų, nei planavo ligonių kasa, apmokėji­ mo negauna. Dėl to labai nukenčia rajonų ligoninės – kaimo gyventojai linkę gydytis žiemą, nes vasarą būna paskendę darbuose. Tad vasarą ligo­ ninėse suteikiama mažiau paslaugų, o žiemą jų suteikus daugiau, tenka kovoti dėl lėšų“, – aiškino B.Ropė. Ignalinos rajono mero manymu, ligoninės nukenčia ir dėl privačių antrinio lygio gydymo įstaigų. „Ne­ retai būna taip, kad tas pats gydy­ tojas pusė dienos dirba valstybinėje įstaigoje, kitą pusę – privačioje. Čia pacientą konsultuoja, o ligoninėje gydo. Taigi, ligoninės patiria nuos­ tolių, o privačios įstaigos kraunasi pelną“, – sakė B.Ropė. V.P.Andriukaitis Seimui teikė Sveikatos draudimo įstatymo patai­ sas, kuriomis remdamosi ligonių ka­ sos sudarytų sutartis su asmens svei­ katos priežiūros įstaigomis. Pagal naujas pataisose nurodytas sąlygas sutartys su brangius tyrimus ir pro­ cedūras teikiančiomis įstaigomis ga­ lėtų būti sudaromos tik tuomet, jei teritorinės ligonių kasos veiklos zo­ noje šių paslaugų vartojimo rodik­ lis (t. y. suteiktų paslaugų skaičius tūkstančiui gyventojų) būtų bent 10 proc. mažesnis nei šalies paslau­ gų vartojimo rodiklis. Tokioms pataisoms Seimas ne­ pritarė, o privačių gydymo įstaigų atstovai pareiškė, kad tai nukreipta prieš privačias klinikas.

Pažadai nerealūs Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Privačioms klinikoms grietinėlė? Rajonų gydymo įstaigų vadovai viliasi, kad naujasis sveikatos apsau­ gos ministras daugiau dėmesio skirs Lietuvos regionams. „Bent jau tarsis su mumis, ir įsakymai bei įstatymai nenukris kaip iš dangaus, kaip buvo iki šiol. V.P.Andriukaitis ir širdimi, ir protu yra medikas. Galima tikė­

Optimizuotų ligoninių vadovai perspėja, kad jei ir toliau mažės jų teikiamų paslaugų, galimybės gauti gydymą kaimo pacientams gali sumažėti iki grėsmingos ribos. Tų rajonų ligoninių, kuriose chirurgijos skyriai nebuvo uždaryti, vadovai teigia, kad jos laikosi dar prasčiau nei tos, kuriose operacinės liko tuščios. gydymą kaimo pacientams gali su­ mažėti iki grėsmingos ribos. Tų ra­ jonų ligoninių, kuriose chirurgijos skyriai nebuvo uždaryti, vadovai tei­ gia, kad jos laikosi dar prasčiau nei tos, kuriose operacinės liko tuščios. „Padėtis – ne kritinė, tačiau lai­ komės sunkokai. Metų rezultatas „su minusu“, – sakė Joniškio ligoninės, kurioje išliko chirurgijos ir reanima­ cijos bei intensyviosios terapijos sky­

3

tis, kad sveikatos apsaugos sistema bus sutvarkyta“, – teigė E.Baltakis. Kalbinti rajonų ligoninių ir sa­ vivaldybių vadovai sutiko, kad rei­ kėtų griežčiau reglamentuoti pri­ vačių klinikų steigimą. „Privačios klinikos siekia nugriebti grietinėlę, o valstybinėms gydymo įstaigoms paliekamos neparankios paslaugos. Tad atsitinka taip: kaimo gyventojas registruojasi privačioje klinikoje, o

Vyriausybės programoje yra du punktai, kurie sukėlė daug nuogąstavimų ir emocijų, ypač rajonų ligoninėms. Programoje numatyta, kad bus centralizuojamos brangios specializuotos paslaugos, o rajonų ligoninėms bus paliktos slaugos ir palaikomojo gydymo funkcijos. Rajonų ligoninės suprato, kad jos taps slaugos įstaigomis. Dabar ministras žada sukurti mobilias chirurgų brigadas, tačiau tokie pažadai yra nerealūs. Išlaikyti mažose ligoninėse operacinių struktūrą praktiškai neįmanoma. Juk chirurgijos skyrių ten nebeliko, nes žmonės patys važiuoja operuotis į didesnius centrus. Be to, ne mažiau svarbi tinkama ir saugi priežiūra po operacijų. Rajonų ligoninėse būtina išlaikyti paslaugas, kurių žmonėms labiausiai reikia, – psichikos sutrikimų, psichosomatinių ligų gydymą, terapiją, slaugą ir palaikomąjį gydymą. Ministras kelia aktualias sveikatos apsaugos sistemos problemas, tačiau siūlo neapgalvotos priemones joms įveikti.


4

2013 m. sausio 19 d. • Nr. 5 (9230) Valstiečių laikraštis

Komentarai

„Tu mano mylimasis Sūnus“

Jonas Krikštytojas kvietė žmones daryti atgailą ir pasiryžusius keistis krikštijo Jordano upėje. Vieną dieną prie Jordano atėjo Jėzus, kurio neslėgė net mažiausia nuodėmė, bet jis, priimdamas žmogiškąją prigimtį, trokšdamas mus išgelbėti, prisiėmė ir mūsų nuodėmes. Prisiėmė tam, kad, mirdamas ant kryžiaus, jas sunaikintų. Jėzų krikštijant, Šventoji Dvasia nusileidžia ant Jo, o balsas iš dangaus skelbia: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.“ Ant Golgotos Jėzus bus pakrikštytas kančios ugnimi, kuri sudegins mūsų nuodėmes, kad mes taip pat taptume mylimais dangaus Tėvo sūnumis ir dukromis. Krikšto metu iki galo atsiskleidžia Kristaus misija – išgelbėti pasaulį iš nuodėmės. Po Krikšto, vykdydamas šią misiją, Jėzus skelbs Gerąją naujieną, gydys ligonius, išlaisvins apsėstuosius. Jo misijos kulminacija bus mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas.

Krikštas mus taip pat kviečia į misiją – būti žmoniją gelbstinčio Kristaus žygio tęsėjais. Per Krikštą ir Sutvirtinimą Šventosios Dvasios patepimu mes gauname dvasinės jėgos atsispirti blogiui ir skleisti Kristaus šviesą. Mūsų tikėjimo kelionėje ir mūsų misijos metu dažnai tenka prisiimti ir ugnies krikštą, kai būname niekinami, o kartais net persekiojami. Okupacijos metų tremtys, partizanų žūtys, kalėjimai ir lageriai buvo mūsų ugnies krikštas. Sausio 13-osios aukos, Televizijos bokšto ir Aukščiausiosios Tarybos gynimas, rizikavimas net savo gyvybe taip pat buvo mūsų ugnies krikštas. Šiais Tikėjimo metais, apmąstydami Kristaus Krikštą, apmąstome savo ir Lietuvos Krikštą, kuris buvo užbaigtas prieš 600 metų, pakrikštijus Žemaitiją. 1987 m. Lietuva šventė Krikšto 600 metų jubiliejų. Anuomet Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila pats pasikrikštijo ir pradėjo Lietuvos Krikštą. Bet tada dėl nedėkingų istorinių aplinkybių, kurias nulėmė kryžiuočių antpuoliai, buvo pakrikštyta tik dalis Lietuvos. Kryžiuočiai buvo pasišovę jėga skelbti krikščionybę, bet žemaičiai atkakliai gynė savo laisvę, todėl vakarinė Lietuvos dalis dar 26 metus buvo likusi pagoniška. Susijungę ir sutvirtėję Kryžiuočių ir Livonijos ordinai bandė ir toliau jėga skleisti krikščionybę, bet Žalgirio mūšyje 1410 m. patyrė pralaimėjimą. Tik tada atsirado galimybė

žemaičiams normaliai priimti Krikštą. Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1413 m. pradėjo Žemaitijos Krikštą ir jį tęsė, plaukdami Dubysos upe aukštyn, pakeliui mokydami ir krikštydami žemaičius. Per šią kelionę buvo pakrikštyti tūkstančiai žmonių. Jogailos ir Vytauto paskatinta žemaičių didikų delegacija 1415 m. nukeliavo į Konstancą, kur vyko Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas. Ten jie perskaitė žemaičių skundą prieš Livonijos ir Kryžiuočių ordinus ir prašė Žemaitijoje įkurti vyskupiją. Jie pasakojo, kad kryžiuočiai nesirūpina Žemaičių Krikštu, žudo net pakrikštytuosius, nes jiems rūpi ne Krikštas, bet medžiaginės gėrybės; žemaičiai nori be prievartos, laisvai priimti Krikštą ir priklausyti Bažnyčiai. Delegatai prašė atsiųsti vyskupų, kad žmones mokytų, krikštytų ir įsteigtų vyskupiją. 1417 m. Konstanco Susirinkimo įgalioti Vilniaus vyskupas Petras ir Lvovo arkivyskupas Jonas atvyko į Žemaitiją, krikštijo žmones, įsteigė Žemaičių vyskupiją su centru dabartiniuose Varniuose ir konsekravo pirmąjį žemaičių vyskupą Motiejų, gerai mokantį jų kalbą. Apie savo misiją šie abu vyskupai rašė Konstanco Susirinkimui: „Viešpaties vardan ėjome ir iš džiaugsmo verkėme, tvirtu nusistatymu tikėdamiesi tiek daug tikėjimo pėdelių įnešti į Viešpaties svirną.“ Daug žmonių noriai prašė būti pakrikštyti.

Šiais metais, prisimindami Lietuvos Krikšto kelią, dėkojame Dievui už didžiuosius tautos sūnus Jogailą ir Vytautą, kurių pastangomis Lietuva tapo krikščioniška. Jei ne jų pastangos, Lietuvos likimas būtų likęs labai miglotas. Reikia tik dėkoti Dievui, kad Šventoji Dvasia įkvėpė Konstanco Susirinkimo tėvus pasmerkti ekstremistus ir įkurti Žemaičių vyskupiją. Lietuvos Krikšto istorija paliudija tiesą, kad ne kryžiuočiai pakrikštijo Lietuvą; priešingai – jų karo akcijos tik suvėlino ir apsunkino Lietuvos Krikštą. Kristaus Krikšto dieną, dėkodami Dievui už tuos, kurie pakrikštijo Lietuvą ir pašaukė ją į krikščioniškų Europos šalių šeimą, dėkokime Dievui ir už tuos žmones, kurių dėka kiekvienas iš mūsų asmeniškai gavome Krikšto malonę. Tai mūsų tėvai, Krikšto tėvai ir mus pakrikštiję kunigai. Jie visi atliko per Krikštą prisiimtą misiją – nešti Kristaus evangeliją. Kristaus Krikštas tepaskatina kiek­ vieną pamąstyti apie mūsų misiją, kuri buvo patikėta Krikšto metu. Ką mes šiandien galėtume padaryti, kad daugiau žmonių pažintų ir pamiltų Kristų? XIV–XV a. pagrindinė kliūtis priimti Krikštą buvo kryžiuočiai, o XXI a. kliūtys yra kitos, bet jos ne mažiau apsunkina žmonių kelią pas Dievą. Žmonės įtikinami, kad, be pramogų, alkoholio ir sekso, nieko daugiau nebereikia. Naujųjų laikų kryžiuočiai patys nežudo, tik sukuria sąlygas, kuriomis žmonės degraduotų ir tauta susinaikintų.

Savaitės komentaras

Finansinis išprusimas arba vergovė

Albinas Čaplikas VL žurnalistas

Gyventojų finansinis išprusimas, deja, yra labai žemo lygio. Pasak amerikiečių investuotojo, motyvacijos trenerio ir rašytojo Roberto Toru Kijosakio, dauguma žmonių, nors ir baigia universitetus, bet taip ir neišmoksta tvarkyti pinigų, todėl jie visą gyvenimą dirba ne sau, o kitiems. Taigi finansinis išprusimas yra labai svarbus. Pinigai gaunami ir išleidžiami. Jeigu sugebėsite suvokti, kaip reikia su jais elgtis, galėsite kurti savo finansinę gerovę. Taigi pasirinkimas nedidelis – būti pinigų šeimininku arba likti jų vergu. Galime pasiguosti, kad finansinio išprusimo trūksta ne tik Lietuvoje. Štai mūsų broliai estai neseniai atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad net 40 proc. tyrimo dalyvių nesugebėjo apskaičiuoti indėlių metinių palūkanų. Galima suprasti gyventojus, kai jie, apimti streso dėl tariamai įvykusios nelaimės, skuba pagelbėti artimiesiems ir taip nukenčia nuo vadinamųjų telefoninių sukčių, tačiau sunku suvokti, kaip gyventojai sukčiams padiktuoja savo prisijungimo prie bankų paslaugų internetu sistemos

duomenis. Juk tuos gyventojus jau turėtume laikyti nors šiek tiek finansiškai išprususiais – tikrai ne kiekvienas naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis. Deja, vien tik patiklūs SEB banko klientai pernai sukčiams savo noru atidavė beveik 428 tūkst. Lt. Beje, sukčiai nusitaikė į moteris – jos sudarė net 94 proc. apgautųjų. Be kita ko, sukčiai ne tik švarina debetinių ar kreditinių kortelių sąskaitas, bet dar ir suspėja nukentėjusiųjų vardu paimti greituosius kreditus, apie kuriuos apgautieji sužino tik tada, kai ateina laikas paskolas grąžinti ir pradeda greitai augti itin didelės palūkanos. Yra kelios tokio patiklumo priežastys. Absoliutus žioplumas, nuo kurio nėra vaistų, nebent hipnozė, o kita priežastis – gobšumas, nes tokius žmones sukčiams nesunku suvilioti paža-

moteris Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjais apsimetusiems sukčiams telefonu patikėjo ne tik asmeninius, bet ir darbovietės elektroninės bankininkystės duomenis. Akivaizdu, bet neįtikėtina – moteris tarsi užburta sukčiams padiktavo net keliolika 10 skaitmenų TAN kodų. Labai nekaltinkime buhalterės, juk pernai savo elektroninės bankininkystės kodus sukčiams telefonu padiktavo ir Seimo narė M.A.Pavilionienė – ji prarado 21 tūkst. Lt. Todėl net neverta šaipytis iš senučių, kurias apšvarina socialinėmis darbuotojomis prisistačiusios aferistės. Patiklumas, žioplumas, atsakomybės stoka. Tačiau kaip paaiškinti, kai protingas aukštąjį išsilavinimą turintis jaunas žmogus, per mėnesį uždirbantis 3 000 Lt, iš banko paima 300 000 Lt paskolą butui pirk-

Mokslui dar nepavyko nustatyti, kokie paslaptingi procesai vyksta žmogaus galvoje, kai jis, teuždirbdamas 3 000 Lt, rizikuoja paimti paskolą namui statyti arba naujam automobiliui pirkti. dant didelį atlygį. Sveiku protu sunku suprasti, kodėl žmogus sukčiams padiktuoja visus kortelėje įrašytus kodus. Absoliuti dauguma žmonių, susidūrusių su sukčiais, yra fiziniai asmenys, tačiau būna ir kitokių atvejų. Štai Ukmergės švietimo centras prarado beveik 41 tūkst. Lt. Kaip tai atsitiko? Net 33 metų buhalterės stažą turinti

ti? Kokie paslaptingi procesai vyksta jo galvoje? Arba kitas jaunas žmogus ima paskolą naujam automobiliui pirkti. Kam jam reikia naujo automobilio? Nuvykti į darbą ir iš jo sugrįžti, savaitgaliais nulėkti su draugais prie ežerų ar prie jūros. Taigi taip naudojamas automobilis naujų pajamų nesukurs. Maža

to, dėl jo bus nenumatytų išlaidų, juk bankas pareikalaus automobilį apdrausti nuo vagysčių ir nelaimių. Ar tokiems tikslams paskolas imantys žmonės pagalvoja, kad gali netikėtai prarasti darbą? Nepagalvoja, nes jie dar nebuvo jo praradę ir nežino, kad tokie dalykai beveik visada įvyksta netikėtai. Jie dar tiki bankininkų kalbomis, kad saugiai galima jaustis banko sąskaitoje turint pusės metų atlyginimo dydžio sumą. Kiti ir tiek neturi, nes naiviai mano, kad tokios atsargos yra tikra kvailystė, pinigų užšaldymas. O ką jau kalbėti apie tolimą ateitį – investavimą būsimai senatvei. Neverta, juk senatve pasirūpins negalinti bankrutuoti „Sodra“. Juk tik kvailiai nesiskolina, o taupo ir investuoja. Tokie žmonės nuoširdžiai galvoja, kad reikia gyventi dabartimi, o ateitis ateis pati. Todėl jeigu už gerą darbą tokiems padidina atlyginimą, tai jie netaupo, bet svarsto, kaip greičiau tuos pinigus išleisti. Šie žmonės niekada nepagalvos, kad ne tik jiems finansinio mąstymo reikia mokytis visą gyvenimą, bet ir savo vaikus reikia mokyti nuo jaunų dienų. Nuo ko pradėti? Pavyzdžiui, nuo savo asmeninio biudžeto sudarymo pagal Anthony’o Robbinso formulę: 10+10+10+70. Jeigu vaikas kažkaip gavo 100 Lt, tai pamokykite jį 10 proc. sumos skirti pagalbai kitiems, 10 proc. palikti savo finansiniam saugumui – iš pradžių taupyti, o paskui didesnę sumą investuoti, dar 10 proc. palikti galimiems nelaimingiems atsitikimams ir tik likusią 70 proc. sumą protingai išleisti.

Naudingas bendradarbiavimas Šią savaitę Seimo plenariniame posėdyje buvo skaitomas Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas ,,Sveikas senėjimas – nauji iššūkiai Lietuvai“. Šis pranešimas – jau 14-asis, jame pateikti svarbiausi Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, jų pokyčių priežastys, išanalizuota senstančios visuomenės įtaka jų raidai. Ypač daug dėmesio pranešime skirta sveiko ir aktyvaus senėjimo aktualijoms. Pranešimą skaitęs Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius pabrėžė, kad žmogaus sveikatai ir gyvenimo pilnatvei įtakos turi daug veiksnių, tačiau iš jų tik 10 proc. lemia medicinos pagalba, 20 proc. – aplinka, 20 proc. – genetika ir net 50 proc. – sveika gyvensena. Pasak J.Pundziaus, sveika gyvensena labiausiai priklauso nuo paties žmogaus, tačiau ir tam būtina sudaryti palankias sąlygas. Analizuodamas aktualiausias problemas, prof. J.Pundzius pabrėžė, kad geri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklos rezultatai ir efektyvi maisto saugos užtikrinimo sistema Lietuvoje leidžia užtikrinti, kad mūsų vartotojus pasiektų saugūs maisto produktai. Tai skatina valstybės institucijas, specialistus ir visuomenę popliarinti sveiką gyvenseną. „Sveikai gyventi yra labai pigu – reikia tik atsisakyti automobilio, kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, mažiau valgyti ir maitintis sveikais produktais. Sveikų produktų pirkinių krepšelis gali būti net keletą kartų pigesnis nei dabar mūsų žmonių pasirenkamas standartinis maisto produktų pirkinių krepšelis“, – sakė profesorius. Jo teigimu, suderintos mitybos ir sveikos gyvensenos prob­lemų sprendimas turėtų rūpėti visoms valstybės institucijoms ir visuomeninėms organizacijoms. VMVT dar 2011 m. su Nacionaline sveikatos taryba pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo ne tik užtikrinti, kad vartotojams būtų tiekiamas tik saugus ir kokybiškas maistas, bet ir skleisti moksliškai pagrįstą informaciją apie maisto įtaką sveikatai ir prisidėti prie bendros sveikos mitybos kultūros ugdymo šalyje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar 2011 m. su Nacionaline sveikatos taryba pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo ne tik užtikrinti, kad vartotojams būtų tiekiamas tik saugus ir kokybiškas maistas, bet ir skleisti moksliškai pagrįstą informaciją apie maisto įtaką sveikatai ir prisidėti prie bendros sveikos mitybos kultūros ugdymo šalyje. Todėl tarnybos specialistai nuolat rengia ir įgyvendina sveiką gyvenseną skatinančias švietėjiškas programas. Pavyzdžiui, sukurta interaktyvus žaidimas–testas moksleiviams „Kaip sveikai maitintis“, sėkmingai įgyvendinama druskos suvartojimo mažinimo programa, daug dėmesio skiriama sveikos gyvensenos principų propagavimui, maisto pramonė skatinama gaminti vartotojų sveikatai palankesnius produktus. Šį rudenį VMVT pakvietė medikus, visuomenės sveikatos specialistus, maisto pramonės ir vartotojų organizacijų atstovus pasidalinti savo žiniomis, mintimis ir pasiūlymais, kaip keisti visuomenės požiūrį į maistą ir mitybą, VMVT organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto, link sveikos mitybos“.

VMVT, VL inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Padėk sau

Nepriklausoma, bet kupina meilės Atleisti nereiškia pamiršti Anot dainininkės Evelinos Anusauskaitės, kuo žmogus daugiau sugeba padaryti pats, tuo labiau jis nepriklausomas. Kaip tik tokia ir yra Evelina. Nepaprastai darbšti jauna mergina yra stebėtinai daug pasiekusi, pelniusi itin garbingų tarptautinių apdovanojimų. Kai kas būtinai prikiš, kad be mamos Jurgos Anusauskienės Evelina – nė žingsnio. Tačiau juk ne mama už ją dainuoja! .

„Išsiskyriau su vyru po 15 bendro gyvenimo metų, per kuriuos buvo visko, bet kentėjau, nes mylėjau jį ir vaikus. O dabar jis, akims atsivėrus, vėl grįžta ir prašo atleisti, pamiršti visa tai... Bet negaliu to padaryti: negi atleisti reiškia pamiršti?“ – abejoja šiaulietė Janina.

Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Lina Abromavičienė

12 p.

11 p.

Sodyba Naujai atrastas augalas

Švarūs namai ne tik gražesni

Debesylo preparatai naudojami kvėpavimo takų ir virškinimo trakto, odos ligoms, diabetui gydyti. Anksčiau jis augintas vien kaip vaistažolė. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais gėlininkai jį atrado dar kartą – šįsyk kaip dekoratyvų augalą.

Namuose, kuriuose sveika gyventi, ideali švara nebūtina.

Giedrius Rumė

7 p.

7 p.

Sveikata Nebijokime valgyti „Mano šeimoje visi žino, su kuo gyvena, ir nori nenori laikosi tam tikrų maitinimosi taisyklių“, – sako medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė Edita Gavelienė. .

Muziejus po vandeniu pilnas gyvybės Jau pernai mokslininkai paskelbė liūdną žinią: per mažiau nei trisdešimt metų Didysis barjerinis koralų rifas, besidriekiantis prie Australijos krantų, neteko pusės koralų kolonijos. Tačiau milijonus metų gyvavusį povandeninį pasaulį, kuris nūnai tapo toks trapus dėl žmonių veiklos, išgelbėti gali... menas.

Elvyra Žvirblienė

23 p.

23 p.


Valstieciu laikrastis 2013 01 19