Page 1

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Nr. 77 (9200)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Kaina 1,89 Lt

Vėl pasigirdo gąsdinimų dėl antrosios krizės bangos tikimybės. Vieni ekonomistai tikina, kad šiuo metu Lietuva net geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei prieš ketverius metus, o kiti dabartinę padėtį vertina pernelyg optimistiškai.

Kasmet Varėnoje šurmuliuojanti Grybų šventė šiemet bus išskirtinė. Varėnos miestas mini 150 metų jubiliejų. Tad rugsėjo 29 dieną septynioliktoji Grybų šventė bus skirta šiai sukakčiai paminėti.

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 6 p. f

Kooperacijai skirti europiniai milijonai aplenkė Lietuvą Kaimynai latviai ir lenkai europinės paramos milijonus skyrė gamintojų grupėms stiprinti, kad šios atsvertų prekybininkų ir perdirbėjų galią, o mūsų ūkininkai vejasi nuvažiavusį traukinį.

Šiandien skaitykite: • Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai vartotojams ėmė tiekti ne tik sodo gėrybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Netrukus Lietuvoje veiks pirmoji įteisinta gamintojų grupė – šiltnamių kooperatyvas „Agrolit“. Tačiau šiemet šiltnaminių daržovių augintojai tesulauks trupinių iš gamintojų grupėms skirtos paramos.

Latviai įšoko į paramos traukinį

Naujai įsikūrusios Lietuvos gamintojų grupės galėjo gauti net iki 75 proc. paramos – 50 proc. ES lėšų ir iki 25 proc. nacionalinio biudžeto finansavimą, tačiau dirbdami kiekvienas sau negavo nieko. Raimundo Šuikos nuotrauka

Agresyviai rinkodarai odarai klientas tarsi višta šta Rūta Klišytė

Latvijoje į tokias organizacijas susibūrę daržininkai ir sodininkai jau investavo dešimtis milijonų litų. O Lenkijoje gamintojų grupių prisisteigė tiek, kad Briuselis pristigo lėšų susikooperavusių lenkų planams įgyvendinti. „Anksčiau didžiavomės savo šiltnamine ir lauko daržininkyste, o dabar mus aplenkė latviai. Jie įkūrė gamintojų grupes ir, pasinaudoję joms numatyta parama, investavo į sandėliavimo, produkcijos paruošimo įrangą bei technologijas.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p. f • Pasaulyje kilo didelis skandalas dėl maisto saugumo. Žiniasklaidai tapo žinomi slapto tyrimo su žiurkėmis rezultatai – graužikai buvo šeriami amerikietiškais genetiškai modifikuotais „Monsanto“ firmos kukurūzais.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 8 p. f

• Žemaitijoje augusiai Adai Germanavičienei nerūpestingas dienas mena keistas popieriaus kvapas. Paauglystėje ji nesiskirdavo su knyNukelta į 2 p. f gomis, kurias skaitydavo net mėnulio šviesoje, o prieš dvidešimt metų ėmėsi naujos veiklos – karpinių.

Nelaiko verslo sąžiningu

VL žurnalistė

Lietuvos verslo konfederacijos iniciatyva Vilniuje buvo surengta konferencija „Rinkodara ir įstatymas: ne viskas, kas efektyvu, yra teisėta!“ Šauktukas padėtas ne šiaip sau: šios srities problemos turi rūpėti ne tik prekybininkams ir teisininkams. Rinkodaros efektyvumą kiekvienas iš mūsų pajunta per savo kišenę, o ar dėl to nukenčia mūsų žmogiškas orumas ar vartotojo teisės, nustatyti kartais keblu.

Pirkėjas Lietuvoje nūnai gundomas tarsi šventas Antanas dykumoje: iš visų pusių jį atakuoja gundanti reklama, nuolaidos, akcijos, lojalumo programos, staigmenos, dovanos... Gundymai klientus pasiekia ir mobiliuoju telefonu, vadybininko gyvo balso ir žinučių pavidalu bet kuriuo dienos metu, tad, siekdamas apsisaugoti nuo pagundų, turi ne tik nekišti nosies į parduotuvę, nenaršyti internete, bet ir išjungti mobilųjį telefoną. Nukelta į 3 p. f

MOTERS PASAULIS, 17 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Bičių avilys

Jeigu klientas reklamoje išvadinamas višta, nustatyti, ar tai žeidžia jo garbę ir orumą, gali tik teismas. VL archyvo nuotrauka


2

2012 m. rugsėjo 26 d. • Nr. 77 (9200) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Kooperacijai skirti europiniai milijonai aplenkė Lietuvą

Europos Sąjungos šalyse vaisių ir daržovių sektoriuje veikiantį gamintojų grupių modelį dabar bandoma pritaikyti ir pieno ūkyje. Tai pieno gamintojams suteiktų galimybę išsikovoti stipresnes derybines galias parduodant pieną. Petro Malūko nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. O mes nesugebame susivienyti – dirbame atskirai, todėl ir tokios paramos siekti negalėjome“, – dėl prarastų galimybių nusivylimo neslėpė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras. Gamintojų grupės galėjo gauti net iki 75 proc. paramos – 50 proc. ES lėšų ir iki 25 proc. nacionalinių biudžetų finansavimą. „Per ilgai mąstėme ir į šį traukinį nespėjome – dabar rėmimas sumažintas. Jis priklausys nuo gamintojų organizacijų apyvartos“, – apgailestavo jis. Lietuvos žemdirbiams susivienyti į stiprias organizacijas, kurios galėtų pasiūlyti didelius produkcijos kiekius ne tik vietos, bet ir eksporto rinkoms ir būti atsvara prekybininkų bei perdirbėjų galiai, gana sunku. Šiltnaminių daržovių augintojus sparčiai steigti kooperatyvą ir jį įteisinti kaip gamintojų grupę paskatino „agurkų“ krizę Europoje sukėlęs E.coli infekcijos protrūkis. Todėl ES šalių daržovių augintojų patirtiems nuostoliams atlyginti buvo skirta apie 200 mln. eurų. Lietuva, viena iš nedaugelio ES šalių, šių kompensacijų negavo, nes esą išmokos skirtos gamintojų grupėms, kurių mūsų šalyje nebuvo.

Priešpilnis. Saulė teka 7.11, leidžiasi 19.09.

Šiandien

Gamintojų grupės – atsvara prekybininkams Gamintojų grupės vaisių ir daržovių sektoriuje remiamos, kad sudarytų atsvarą stambėjantiems prekybos tinklams. ES senbuvėse šalyse yra stiprios gamintojų organizacijos. Štai Olandijoje, Danijoje dauguma vaisių ir daržovių parduodama sutelktai, o jų augintojai gauna paramą investicijoms ir savo pozicijoms rinkoje stiprinti. „Prognozuojama, kad netolimoje ateityje ES liks kokių 10 prekybos tinklų. Vadinasi, turi stambėti ir gamintojų organizacijos. Skatinamos ir tarpvalstybinės gamintojų organizacijos, pavyzdžiui, galėtų jungtis latviai, lietuviai ir kt.“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos katedros lektorius Vytautas Vaznonis.

išlikti rinkoje. Naujosioms šalims narėms buvo siūloma į kaimo plėtros programas įtraukti gamintojų grupėms remti skirtą priemonę. Mūsų šalyje tokių grupių nebuvo, tad nereikėjo ir paramos“, – aiškino V.Vaznonis.

Stambiųjų daržininkų laisvė apgaulinga LDAA vadovė Zofija Cironkienė įsitikinusi, kad kooperuotis reikia ir stambiesiems, ir smulkiesiems augintojams. „Stambieji daržininkai nenori prarasti laisvės, jie turi savo rinkas, jų produkcija kokybiška ir paklausi. Tačiau tokia laisvė apgaulinga, nes, derėdamiesi su prekybininkais, jie konkuruoja tarpusavyje ir produkciją parduoda pigiau nei galėtų“, – dėstė ji. Anot Z.Cironkienės, daržovių auginto-

vietos rinką. Perspektyvos liūdnos vidutinio dydžio daržininkams. Jų produkcijos kiekiai prekybininkams gali būti per maži, o vietos turgavietėms – per dideli. Vienintelė išeitis – kooperuotis“, – įsitikinusi daržovių augintojus vienijančios asociacijos vadovė. Pasak jos, stambieji daržininkai turėtų būti suinteresuoti vienytis su smulkesniais augintojais pirmiausia dėl galimybės prekybininkams pasiūlyti didesnį produkcijos asortimentą. Be to, prekiniai ūkiai galėtų visu pajėgumu išnaudoti modernias daržovių prekinio paruošimo linijas.

Sodininkų kalbos bevaisės Ne vienus metus apie vienijimąsi į gamintojų grupę kalba sodininkai, tačiau jų, kaip ir daržininkų, kal-

„Stambieji daržininkai nenori prarasti laisvės, jie turi savo rinkas, jų produkcija kokybiška ir paklausi. Tačiau tokia laisvė apgaulinga, nes, derėdamiesi su prekybininkais, jie konkuruoja tarpusavyje ir produkciją parduoda pigiau nei galėtų“, – dėstė LDAA vadovė Zofija Cironkienė. Tačiau burtis į gamintojų grupes Lietuvoje stipriai pavėluota. „Kaimynai latviai ir lenkai nuėjo toliau. O mūsų žemdirbiai, ypač smulkieji, nepasinaudojo galimybėmis išlaikyti gamybą ir

Rytoj

Poryt

Dieną: +17 +22o

Dieną: +12 +17o

Dieną: +13 +18o

Naktį: +7 +12o

Naktį: +7 +12o

Naktį: +2 +7o

Šiandien lietaus jau nenumatoma, pūs šiltas pietryčių, pietų vėjas. Naktį ir rytą vietomis suboluos rūkas. Žemiausia oro temperatūra naktį numatoma 7–12 laipsnių šilumos, aukščiausia dieną – 17–22 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį lietaus taip pat nenumatoma. Pūs vidutinio stiprumo pietų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 10–15, dieną pakils iki beveik vasariškų 19–24 laipsnių šilumos. Penktadienį priartės ciklonas. Pradedant vakarų rajonais palis, galima ir perkūnija. Vėjas pasisuks iš pietvakarių. Oro temperatūra naktį numatoma 9–14, aukščiausia dieną – 18–23 laipsniai šilumos. Savaitgalį slėgis vėl ims kilti, orai pasitaisys.

orai.lt, VL inf.

jams būtina telktis ir dėl eksporto galimybių į Rusijos rinką. „Mūsų daržovių kokybė patraukli rusams, tačiau stambesniems pirkėjams pavienių ūkininkų siūlomi kiekiai per menki. Daugiau naudos būtų, jei augintojai gebėtų susikooperuoti ir pasiūlyti didesnius kiekius“, – vienytis į gamintojų grupes kvietė ji. V.Kvedaras pastebėjo, jog šiemet daržininkai jaučia dar didesnį rusų susidomėjimą lietuviškomis daržovėmis. „Dar nebuvo, kad tokiu metu sulauktume tiek skambučių iš Rusijos. Atrodo, kad vienas kitas tūkstantis tonų iš stambaus ūkio yra daug. Tačiau tokiai rinkai reikia kur kas didesnių kiekių“, – kooperacijos svarbą pabrėžė ir LDAA valdybos pirmininkas. Z.Cironkienė įsitikinusi, kad ūkininkams susivienijus būtų išgelbėti smulkesni augintojai, ypač vidutiniokai. „Ateityje išliks tik prekiniai ir šeimos ūkiai, kurie bus orientuoti į

bos bevaisės. „Dideli sodininkystės ūkiai be vargo parduoda produkciją, tačiau susikooperavus būtų galima padidinti pajamas. Derėdamiesi su pavieniais sodininkais, prekybos tinklai numuša kainas. Susivienyti verta ir dėl paramos“, – teigė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys. Skirtingai nei daržovių augintojai, mūsų profesionalūs sodininkai Lietuvoje neužpildo net pusės desertinių obuolių paklausos. Todėl stumdytis rinkoje jiems netenka. „Ne vienoje ES senbuvėje šalyje 80–90 proc. sodininkų priklauso gamintojų grupėms ir produkciją parduoda kartu. Tik, kitaip nei Lietuvoje, jų sodai nedideli – 2–10 ha. Štai viename Austrijos regione gamintojų grupė jungia ne vieną tūkstantį augintojų, kurie išaugina apie 30 tūkst. tonų produkcijos. Nuskintus obuolius jie veža tiesiai į bendras saugyklas“, – aiškino D.Kviklys.

Apribojo paramą Vidmantas Ašmonas, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas

Po 2013 m. parama gamintojų grupėms nebus teikiama. Bus gamintojų organizacijų, kurioms parama bus skiriama nuo jų apyvartos. Didelėms gamintojų organizacijoms, kokios yra Olandijoje, Danijoje ir kitur, tai bus nemažos lėšos. Gamintojų grupių kūrimasis skatintas ES narėse naujokėse. Pastaraisiais metais tam reikia labai daug lėšų, todėl Europos Komisija įvedė apribojimus. Anksčiau jų nebuvo – kiek prašydavo, tiek paramos ir gaudavo. 2012–2013 m. visų ES šalių gamintojų grupėms remti buvo skirta 60 mln. eurų, tačiau jau šiemet pateiktos paraiškos visoms numatytoms lėšoms. Ypač daug paramos prašo lenkai. Mažesnę nei planavo paramą gaus ir vienintelis mūsų kooperatyvas „Agrolit“.

Briuselis sumažino investicijas Vilius Jundulas, šiltnaminių daržovių augintojų kooperatyvo „Agrolit“ vadovas Mūsų kooperatyvas dar neįteisintas kaip gamintojų grupė, tačiau netrukus tai įvyks. Šiemet Briuselis uždėjo lubas gamintojų grupių paramai, todėl buvo pakoreguotos ir mūsų planuotos investicijos. Parama sumažinta. Svarstant apie mūsų įsteigto kooperatyvo naudą reikėtų palaukti bent sezono pabaigos. Šiemet šiltnaminių daržovių kainos buvo aukštesnės, tačiau išvadas geriau daryti po dvejų ar trejų metų.

Pieno gamintojai daug tikisi ES vaisių ir daržovių sektoriuje veikiantį gamintojų grupių modelį dabar bandoma pritaikyti ir pieno ūkyje. Lietuvos pieno gamintojai iš to daug tikisi. „Per krizę maisto tiekimo grandinėje itin dominavo perdirbėjai ir prekybininkai. Todėl nuspręsta suteikti daugiau derybinių galių ūkininkams“, – teigė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas. Briuselyje pakeistos reglamento nuostatos dėl sutartinių santykių pieno sektoriuje. Pakeitimai sudaro sąlygas pripažinti pieno gamintojų organizacijas bei jų asociacijas, kurioms suteikiamos išimtinės teisės derantis su pieno supirkėjais ir perdirbėjais. „Atsiranda rimta galimybė išsikovoti stipresnes derybines galias parduodant pieną. Ar pavyks ją išnaudoti, parodys laikas. Tačiau gamintojų organizacijos būtų tokia jėga, su kuria pieno perdirbėjai privalėtų skaitytis“, – įsitikinęs B.Markauskas. Reglamente numatyta, kad maksimalus pieno kiekis, dėl kurio gali derėtis pieno gamintojų organizacijos ar jų asociacijos, negali būti didesnis nei 33 proc. šalyje arba ne didesnis nei 3,5 proc. visoje ES parduodamo pieno.


2012 m. rugsėjo 26 d. • Nr. 77 (9200) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Agresyviai rinkodarai klientas tarsi višta e Atkelta iš 1 p. Paslaugų pardavėjų klientų viliojimo metodai kartais primena šantažą arba mafijos „pasiūlymą, kurio negali atsisakyti“. Kad bėdų su rinkodara ir reklama Lietuvoje yra, rodo ir apklausos. Agentūros užsakymu „Nova media“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo metu paaiškėjo, kad net 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog verslas šalyje nesąžiningas. Tiesa, manančiųjų priešingai šiek tiek (4 proc.) padaugėjo. Advokatų kontoros LAWIN teisininkas Edvinas Meškys mano, kad nepasitikėti verslu Lietuvos žmones verčia nepakankamai išsamus jų informavimas, vartotojo teisių nežinojimas: „Jei žmogus yra prastai informuotas, o pats nesidomi savo teisėmis, jam lengviausia įtarti sukčiavimą ar klastą. Iš nežinojimo ir kyla nepasitikėjimas verslu.“ Tačiau teisininkai pritaria, kad problemų šioje srityje daugėja: tai rodo sudėtingėjančios bylos, iškeltos dėl klaidinančios reklamos, augantis bylų dėl lyginamosios reklamos skaičius, o pirmosios baudos už nepageidaujamus elektroninius laiškus ir skambučius rodo, jog padėtis rinkodaroje stebima, pažeidėjai gali būti nubausti. Tačiau šie savo ruožtu skundžiasi nenuspėjamai griežtu reklamos draudimų taikymu, ypač alkoholiui, maistui, tabakui ir lošimams. Remiantis spaudoje pateiktais 2012 m. Eurobarometro duomenis, Lietuvos vartotojų, susidūrusių su klaidinančia reklama, skaičius 2008– 2011 m. išaugo nuo 24 proc. iki 35 proc. Vartotojų, susidūrusių su nesąžininga komercine veikla, skaičius taip pat padidėjo – nuo 20 proc. iki 30 proc. Piliečių bei ūkio subjektų skundus tiria net 7 įstaigos. Anot vienos iš jų atstovo Mareko Močiulskio, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktoriaus, daugiausia skundų gavo ir tyrimų atliko Konkurencijos taryba. Daugiausia skundų gauta dėl nesąžiningos komercinės veiklos – 62 proc., dėl nepageidaujamos reklamos taip pat palyginti nemažai – 18 proc. Skundai, beje, nėra tušti. Pasak M.Močiulskio, šių metų pirmą pusmetį ištyrus 320 su reklama susijusių skundų, nustatyti 62 pažeidimai, taigi beveik 20 proc. tirtų atvejų kertasi su teise. Skundų analizė parodė, kad daugėja pažeidimų dėl nepageidaujamos reklamos, auga įstatymo, reglamentuojančio reklamos etiškumą, pažeidimų skaičius, daugėja reklamos atpažįstamumo pažeidimų. Konkurencijos taryba konstatavo, kad reklamos davėjas dažnai pažeidžia ir reklamos išsamumo kriterijų: neatskleidžia papildomų mokesčių, nenurodo visų akcijos sąlygų.

Paskutinio išpardavimo pinklės Nurodydamas aktualias kainas, reklamos davėjas privalo užtikrinti, kad reklamos skleidimo metu būtų pateiktas objektyvus jo ir konkurentų analogiškų prekių kainų palyginimas. Tačiau prekyboje yra painiau. „Paskutinis išpardavimas avalynės parduotuvėse! Papildoma 20 proc. nuolaida“, – regite gundantį užrašą. Pulsite pirkti, nes pigiau nerasite? Tačiau tikroji situacija, kaip buvo

Pirkėjas gundomas išpardavimais, akcijomis, nuolaidomis, tačiau tas, kas tikisi čia pigiai pirkti, gali būti suklaidintas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

nustatyta konkrečiu ištirtu atveju, buvo tokia: avalynės parduotuvė išpardavė prekes, išpardavimui pasibaigus kainos buvo pakeltos, o po dviejų dienų pritaikyta nuolaida jau nuo padidintų prekių kainų. Teismas tokią kainodarą traktavo kaip nesąžiningą komercinę veiklą, o tam konstatuoti pakako aplinkybės, kad nuolaida buvo taikoma nuo kainos, kuri buvo jau pakelta. O štai kitas nesąžiningo gundymo atvejis. Tarkime, pritrūkote pinigų tiems neva pigiems batams įsigyti ir nusprendėte pasinaudoti greitąja vartojimo paskola. „Bigbank – greičiausias kelias iki pinigų“, – skaitote užrašą. Greitis – svarbu, juk „išpardavimas su nuolaida“ gali pasibaigti, tad „Bigbank“ atrodo tinkamiausias pasirinkimas. Tačiau Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, šiuo atveju įžvelgė klaidinimą. Palyginus šio įmonės paslaugų suteikimo trukmę ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus nustatyta, jog vartojimo paskolų ši įmonė nesuteikia greičiau nei konkurentės. Pamokėlė paslaugų teikėjams ir prekybininkams: lygindami savo ir konkurentų prekes ar paslaugas, privalote nurodyti objektyvius palyginimo kriterijus ir nemenkinti konkurentų.

Nuomonės ir orumo kainos

pažeidimą bei pritaikius sankciją, t. y. paskyrus pažeidėjui piniginę baudą, efektas nebūtinai pasiekiamas. „Agresyvi rinkodara neabejotinai duoda naudos jos skleidėjui, ir jeigu ši yra didesnė už gautą baudą, jis neatsisako agresyvių metodų paskaičiavęs, kad tai jam apsimoka. Taigi piliečio nuomonės kainą bei baudos už jos neteisėtą ėmimą dydį žinome, o kiek kainuotų žmogaus orumas ir kokia būtų bauda už jo pažeminimą? „Tik beždžionė (višta) atsisakytų tokio pasiūlymo“, – tokiais tekstais, papildytais lesinėjančios vištos ir besivaipančios beždžionės vaizdais, Lietuvos gyventojai buvo gundomi įsivesti „Mezono“ internetą. Galbūt reklamos kūrėjai mano, kad tai labai šmaikštu, tačiau eilinis pilietis pasijuto nekaip. Logiška manyti, kad jei netapai „Mezono“ klientu, vadinasi, esi višta arba beždžionė. O gal įsižeidėme be reikalo? Anot teisininko Edvino Meškio, Lietuvoje draudžiama bet kokia reklama, jei ji žemina žmogaus garbę ir orumą. „Tačiau turi būti ištirta, ar „višta“, „beždžionė“ ar kitas panašus epitetas mūsų visuomenėje laikomas įžeidžiančiu, antra, ar asmuo gali jį pritaikyti sau. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar pažeisti žmogaus

garbė ir orumas, sprendžia teismas, – aiškino pašnekovas. – Nesvarbu, kieno tas skundas – vartotojo ar konkurento: abiem atvejais į tai žvelgiama ne kaip į piktybinį skundimą ar mėginimą sudoroti konkurentą, o kaip į siekį, kad visi ūkio subjektai veiktų vienodomis teisėmis konkurencinėje rinkoje.“

Griežta priežiūra ir savireguliacija Gal griežtai reguliuojamuose rinkodaros sektoriuose viskas aiškiau nei ten, kur argumentuojama tokiu neapibrėžtu dalyku kaip žmogaus orumas? Griežta reguliacija taikoma maisto, alkoholio ir tabako produktų, farmacijos, lošimo sektoriams. Justas Margenis patvirtino, kad reklamos priežiūros institucijos ir čia randa pažeidimų. Dažniausi yra šie: maisto reklama, kurioje maisto produktams priskiriamos gydomosios savybės, vaistinių preparatų reklama, neobjektyviai apibūdinanti vaistinio preparato savybes ar skatinanti neracionalų jo vartojimą, tabako gaminių reklama prekybos vietose pateikiant draudžiamą vaizdinę ar grafinę informaciją, alkoholio reklama, susiejanti alkoholio vartojimą su fizinės ir psichinės būklės pagerėjimu... Liaudiškai šnekant,

mus bando prakišti maistą už vaistą arba įtikinti, kad alkoholis yra mūsų brolis, o vaistai visada turi būti šalia. Tačiau net perkant elementarų maistą kyla problemų. Į „Valstiečių laikraštį“ paskambinusi kaunietė pirkėja piktinosi, kad pakuotų maisto prekių – pieno, kefyro, grietinės, varškės sūrelių, kruopų – svoris nepastebimai kinta. „Neseniai pirkau 1 l pieno ar 35 g sūrelį, o dabar net nustėrau apsižiūrėjusi: už tą pačią kainą gavau tik 0,8 l pieno ir 20 g sūrelį! Iš akies ar „iš rankos“ svorio nustatyti neįmanoma, o jo užrašo reikia paieškoti“, – piktinosi moteris. Ar tai nėra nesąžininga komercinė veikla? Anot Edvino Meškio, vienareikšmiškai atsakyti sunku. „Formaliai žvelgiant, maisto gamintojas turi teisę mažinti maisto kiekį ar svorį pakuotėje, tačiau privalo aiškiai, įskaitomai nurodyti visa tai ant pakuotės. Reglamentuojami net tokie dalykai kaip šrifto dydis, jo ir fono spalvų kontrastas, garantija, kad užrašas neištrinamas. Kita vertus, tai galima laikyti maisto gamintojo gudravimu, kuris vargu ar būtų teisiškai įvertintas kaip klaidinantis pirkėją“, – aiškino teisininkas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius M.Močiulskis konferencijoje svarstė reklamos savireguliacijos klausimą: ar verta ja kliautis ir kiek? Reklamos savireguliacija – tai reklamos verslo dalyvių pastangos patiems save prižiūrėti. Į šią priežiūrą įtraukiamos visos suinteresuotos šalys: reklamdaviai, žiniasklaida, reklamos agentūros ir visuomenė. Visi dalyviai susitaria dėl bendrų veiklos standartų, priemonių ir būdų, kuriais užtikrinamas tų standartų laikymasis. Kad ir sunkiai pasiekiama, savireguliacija, anot pranešėjo, turi daug privalumų: mažina valstybės administracinę naštą bei taupo lėšas, laiką kuriant ir taikant taisykles, jų besilaikančios šalys sykiu demonstruoja savo požiūrį, nuostatas bei vertybes, o svarbiausia – užtikrinamas šalių pasitikėjimas viena kita, skatinama sąžininga konkurencija. Taigi tenka pripažinti, kad įstatymai pateikia tik abstrakčias taisykles, kurias teismas ir institucijos neretai interpretuoja skirtingai. Anot prof. Valentino Mikelėno, kurio žodžiai buvo pacituoti konferencijoje, kiekvienos situacijos neįmanoma sureguliuoti teisės normomis, taigi dera nustatyti bendruosius principus, visa kita sureguliuos gyvenimas.

Ar prisimenate neseną plačiai nuskambėjusį įžūlaus sukčiavimo atvejį, kai gyventojai, pareiškę nuomonę apie būsto renovaciją, privalėjo už ją dar ir susimokėti? Priminsiu: vieną gražią dieną kai kurie vilniečiai pašto dėžutėse rado raštą, vizualiai primenantį oficialų valstybinės institucijos dokumentą, kuriame buvo raginama „nedelsiant“ SMS žinute pasisakyti dėl dalyvavimo būsto atnaujinimo programoje. Dauguma ir puolė tai daryti nesužinoję žinutės kainos, kuri buvo nurodyta mikroskopiniu šriftu rašto apačioje: 5 Lt 88 ct be PVM! Šis „verslo planas“ akylų piliečių dėka neliko nepastebėtas, gudrią „informacinę apklausą“ organizavusiai bendrovei buvo skirta 15 500 Lt bauda. Tačiau LAWIN teisininkas E.Meškys pastebi, kad net nustačius (Užs. 497)


4

2012 m. rugsėjo 26 d. • Nr. 77 (9200) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Ekonomistai susiginčijo dėl krizės tikimybės Vienas ekonomistas skambina pavojaus varpais, o kitas ragina užsikimšti ausis, nes gyventojai neįgijo imuniteto gąsdinimams.

Ant politinių svarstyklių

Ar jau metas seimūnams didintis atlyginimus? Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo ilgai kovojusios profesinės sąjungos rugpjūtį iš valdžios sulaukė malonės – tautai numesti papildomi 50 Lt. Tačiau valdžia nuo kitų metų sausio 1-osios pasilepins gerokai didesniu priedu – Seimo narių atlyginimai didės maždaug 2 tūkst. Lt. Dabar Seimo narių parlamentinei veiklai kiekvieną mėnesį skiriama 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma – apie 2 150 Lt. Nuo 2013-ųjų sausio 1-osios parlamentarų piniginių tūris didės iki 1,7 VMDU (daugiau kaip 3 650 Lt). Seimo Pirmininko reprezentacinis fondas didės nuo 1 iki 3 VMDU dydžio (6 450 Lt), jo pavaduotojams skiriamos lėšos reprezentacijai – nuo 0,5 (maždaug 1 075 Lt) iki 1 VMDU dydžio. Ar tokiu „kukliu“ atlyginimų kėlimu Seimo nariai bando solidarizuotis su krizės išvargintais tautiečiais?

Ekonomistų nuomonės, ar Lietuva pasirengusi naujai krizės bangai, jei ji kiltų, gana skirtingos. fotodiena.lt nuotrauka

Linas Sėlis Vėl pasigirdo gąsdinimų dėl antros krizės bangos tikimybės ir pasiruošimo jai. Kas paskatino šias diskusijas? Vieni ekonomistai tikina, kad šiuo metu Lietuva net geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse, o kiti sako, jog kai kurie politikai ir Vyriausybė dabartinę padėtį vertina pernelyg optimistiškai.

Pasaulis ir Lietuva Po ilgokos pertraukos į viešąją erdvę grįžęs ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis ragina ruoštis blogiausiam scenarijui ir mano, kad yra maždaug 50 proc. tikimybė, jog kitąmet JAV ir ES patirs recesiją. Pasak profesoriaus R.Rudzkio, kažkodėl nekreipiama dėmesio į ateinančias neramias žinias iš JAV, Kinijos ir ES. „Jei pasaulis kris į recesiją, tai labai didelių sunkumų patirs ir Rusija, kuri yra viena iš didžiausių mūsų eksporto rinkų. Taigi krizė neišvengiamai skaudžiai paliestų ir Lietuvą“, – perspėjo R.Rudzkis. „Negalime atmesti galimybės, kad 2013 m. pasaulio ekonomiką sukaustys vienas ar keli iš daugelio rizikos veiksnių – euro zonos skilinėjimas, fiskalinė krizė JAV, kariniai veiksniai Artimuosiuose Rytuose ar kitame pasaulio regione. Tačiau Lietuvos valstybė, įmonės ir gyventojai šiandien yra daug geriau pasiruošę išoriniams šokams, o papildomų „pasiruošimo“ priemonių taikymas be pagrindo slopintų ekonomikos ir šalies gyventojų gerovės augimą“, – atkirto kolegai „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Rožiniai akiniai ar imuniteto trūkumas R.Rudzkiui nerimą kelia tai, kad tiek dabartinės Vyriausybės atstovai, tiek analitikai dabar Lietuvos ateitį mato pro rožinius akinius. „Pabrėžiama, kad ekonomika vystosi gerai, iš krizės išėjome, augame kone sparčiausiai Europoje, tuoj atsigaus vartojimas, taigi jokių bėdų nenumatoma. Tikrai yra ne taip“, – praė-

jusią savaitę spaudos konferencijoje kalbėjo R.Rudzkis. O „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis susidariusią padėtį vertina optimistiškiau ir net tvirtina, kad raginimai ruoštis antrai krizės bangai yra žalingi. Jo nuomone, raginimas ruoštis krizei yra didžiausias koziris, leidžiantis verslui nedidinti darbo užmokesčio. Gyventojų ruošimasis reikštų dar didesnį jų taupymą, o ne vartojimą, ir tai slopintų vidaus paklausą bei naujų darbo vietų kūrimą.

sį lygį. Net euro zonos ekonomikai žengiant į recesiją fiksuojami nauji Lietuvos pramonės augimo rekordai: rugpjūčio mėnesį apdirbamosios gamybos metinis augimas buvo 11,3 proc. ir buvo vienas sparčiausių ES.“ Jis tikino, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas antrą šių metų ketvirtį viršijo importą, o užsienio prekybos perteklius siekė net 0,9 proc. BVP ir buvo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo. Palyginkime – 2008 m. pirmą ketvirtį užsienio prekybos deficitas buvo 20 proc. BVP.

Įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra dešimtadaliu mažesni, nei buvo prieš ketverius metus, ir yra mažiausi ES. Tai reiškia, kad kilus sunkumų gyventojai ir įmonės būtų daug mažiau pažeidžiami finansinių srautų svyravimo. „Savaiminio išsipildymo krizės yra ekonomistams žinomas reiškinys – tai nuosmukis, kurį sukelia neigiami lūkesčiai, net jei nėra objektyvių jo priežasčių. Tokio pobūdžio nuosmukiui imuniteto neturime, todėl nepagrįstus gąsdinimus reikėtų vertinti itin skeptiškai. Pašalinus neracionalias baimes, Lietuvos ekonomika kitais metais gali paaugti bent 4 proc., ne mažiau galėtų padidėti ir atlyginimai“, – tikino N.Mačiulis.

Euro zona smunka, o Lietuva kyla „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne kosmetiniai, o esminiai gerąja prasme. Jo nuomone, bent penki svarbūs veiksniai rodo, kad net susiklosčius itin nepalankioms aplinkybėms pasaulio ekonomikoje 2009 m. masto nuosmukis Lietuvoje nepasikartotų. N.Mačiulis pabrėžė, kad įmonių konkurencingumas per ketverius metus labai išaugo: „Eurostato duomenimis, Lietuva per šį laikotarpį beveik šeštadaliu pagerino produktyvumo ir darbo sąnaudų santykį. To pasekmė yra ir itin greitai augančios realios eksporto apimtys, kurios jau 14,7 proc. viršija prieš krizę buvu-

Gyventojų skolos sumažėjo „Be to, įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra ne tik dešimtadaliu mažesni, nei buvo prieš ketverius metus, bet ir yra mažiausi ES. Tai reiškia, kad kilus sunkumų gyventojai ir įmonės būtų daug mažiau pažeidžiami finansinių srautų svyravimo, be to, tai sukuria didesnes augimo galimybes ateityje, ko sunkiai gali tikėtis dauguma Europos šalių“, – sakė N.Mačiulis. Lygindamas šiandieną su 2008-aisiais, R.Rudzkis pripažino, kad ir įmonės, ir gyventojai šiandien mažiau įsiskolinę. „Tačiau pažiūrėkime į valdžios sektorių: prieš praėjusią krizę valdžios sektoriaus skola buvo 17,3 mlrd. Lt, o šiuo metu yra jau 46 mlrd. Lt“, – sakė R.Rudzkis ir tikino, kad dėl šios priežasties verta pasvarstyti, ar Lietuva pasirengusi naujai krizės bangai, jei ji kiltų. Profesorius pridūrė: „Nors ūkis auga, realus darbo užmokestis dar krinta – darbo užmokesčio augimas nekompensuoja kainų kilimo. Taip pat bloga situacija su investicijomis – jų lygis išlieka žemas. Vienintelis iki šiol puikus rodiklis – eksportas. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kai kurie politikai ir analitikai nusiteikę teigiamai.“

Turi išlikti tokie patys Algirdas Butkevičius, Seimo narys

Kai vis dar nesame išbridę iš krizės, Seimo nariams didinti algų tikrai nereikėtų. Lietuvoje yra daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos. Reikia galvoti, kaip mažinti skurdą, o ne erzinti visuomenę didinamais atlygiais ir taip gerai uždirbantiems Seimo nariams. Be to, MMA nuo rugpjūčio pakilo vos 50 Lt. Nemanau, kad Seimo nariams kelti atlyginimus net 2 000 Lt būtų sąžininga visų kitų tautiečių atžvilgiu. Kai kurios politinės jėgos sako, kad MMA padidintų bene dvigubai. Tokius pareiškimus vertinu kaip populizmą ir melą. Taip šneka finansų neišmanantys politikai, kurie apgaudinėja ir taip vilioja rinkėjus. Mes (socialdemokratai) esame pasiruošę MMA didinti iki 1 000 Lt. Tai protinga riba, kuri reikalinga dirbantiesiems ir neskaudi darbdaviams. Jei laimėsime rinkimus, inicijuosime pasiūlymą, kuriuo tvirtai pasisakysime už tai, kad atlyginimai nuo 2013 m. Seimo nariams nei didėtų, nei mažėtų – išliktų tokie patys.

Pirmiausia turi didėti MMA Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys

Lietuva, kaip ES šalis, pagal pagrindinius socialinius rodiklius yra sąrašo gale. Skurdas, neteisybė, socialinė atskirtis, žeminimas – nuolatiniai daugumos Lietuvos žmonių palydovai. Kiekvieną dieną valdantieji – konservatoriai, įvairūs liberalai, „valinskiečiai“ – kalba apie valstybės biudžetą, jo svarbą, tačiau žmogui svarbiausias jo šeimos biudžetas! Iš jo perkama brangstanti duona, pienas, maitinami vaikai. Valstybė nustato sąlygas, kaip mes turime gyventi, ir tos sąlygos Lietuvos žmonių jau seniai netenkina. Mūsų partija sako – pirmiausia privalu padidinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Turime konkretų, skaičiavimais paremtą skaičių: MMA turi būti ne mažesnis nei 1 509 Lt! Mes kalbame ne apie atlyginimų mažinimą, bet apie besąlygišką jų didinimą, kad bet kuris žmogus Lietuvoje nesijaustų trečiarūšis, kad jo atlyginimas už darbą atitiktų ES vidurkį. Politikų atlyginimai turi būti tokie, kaip ir paprasto žmogaus, o jie turi būti didinami, kaip ir visiems, atsiradus

Nutarimo projektas dėl „Snoro“ komisijos išvadų atidėtas Seimas iki kito plenarinio posėdžio, kuris numatytas šiandien po pietų, atidėjo nutarimo projekto dėl „Snoro“ komisijos išvadų svarstymą. Tai pasiūlė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Seime svarstomas nutarimo projektas yra lakoniškas, nes jame numatyta „nagrinėti Komisijos narių grupės išvadų projektą Seimo plenariniame posėdyje“. Rugsėjo 18 d. audringai diskutavęs Seimas po pateikimo pritarė to-

kiam komisijos pirmininko Valentino Mazuronio pateiktam nutarimo projektui. Šių metų gegužės pabaigoje V.Mazuronis parlamentarų grupės vardu įregistravo „Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo Laikinosios komisijos išvadas. Tačiau jos į Seimo plenarinį posėdį dar nepateko. Valdančiųjų atstovai tvirtina, kad parlamentarų grupės nuomonė negali būti laikoma išvadomis. Jų teigimu, komisijos darbo rezultato nėra, nes nėra baigiamojo dokumento. Komisijoje dirbo 12 Seimo narių pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą. Eltos inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Lietuviškos sultys pasiekia Angliją

Genetiškai modifikuoti kukurūzai – siaubingas nuodas

Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai vartotojams ėmė tiekti ne tik sodo gėrybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu. .

Pasaulyje kilo skandalas dėl maisto saugumo. Žiniasklaidai tapo žinomi slapto tyrimo su žiurkėmis rezultatai – graužikai buvo šeriami amerikietiškais genetiškai modifikuotais firmos „Monsanto“ kukurūzais. Žiurkėms užaugo piktybiniai navikai sulig stalo teniso kamuoliuku, skelbia „Reuters“.

Vida Tavorienė

balsas.lt inf.

7 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Magiška popieriaus galia

Pomidorai apsaugos ne tik širdį

Daugeliui mūsų vaikystėje maloniausias buvo saldainių ar šviežiai iškeptų saldžių bandelių kvapas. O Žemaitijoje augusiai Adai Germanavičienei nerūpestingas dienas mena keistas popieriaus kvapas. Paauglystėje ji nesiskirdavo su knygomis, kurias skaitydavo net mėnulio šviesoje, o prieš dvidešimt metų ėmėsi naujos veiklos – karpinių.

Daugelį patiekalų gardiname pomidorais, tačiau retai susimąstome apie jų vertę. Šios daržovės ne tik skanios ir naudingos organizmui, bet ir papuošia valgį, juolab kad jų formų bei spalvų įvairovė šiandien tokia didžiulė.

Eglė Valionienė

18 psl.

17 psl.

Tėviškės šviesa „Verdenės“ šviesa ateičiai Rugsėjo 14 d. Vilniaus r. Paberžės vidurinė mokykla šventė 20-ies metų įkūrimo šventę. Bernardas Šaknys

Sportas

Naujasis LKL sezonas žada pateikti nemažai staigmenų Šiandien rungtynėmis tarp Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų Kauno „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Palangos“ klubo prasideda naujas jubiliejinis LKL sezonas, kuris turėtų būti tikrai intriguojantis. Marius Eidukonis

13 psl.

12 psl.

Valstieciu laikrastis 2012 09 26  

Valstieciu laikrastis 2012 09 26

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you