Issuu on Google+

2012 m. gruodžio 1 d., šeštadienis • Nr. 96 (9219) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Du Lietuvos oreiviai V.Sama­ rinas ir A.Simonavičiūtė sieks pagerinti skrydžio karšto oro balionu nuotolio ir trukmės rekordus. Į Lietuvą jau atkeliavo didžiausias Baltijos šalyse oro balionas.

Šiaulių oro uostas kadaise turėjo geležinkelio atšaką. Bet prieš devynerius metus miesto valdžia nusprendė ją išardyti. Bėgiai buvo supjaustyti ir parduoti kaip metalo laužas. Dabar šią atšaką siekiama atstatyti.

Apie tai – 21 p. 

Apie tai – 27 p. 

Nueinančios valdžios antausis Prieš pasitraukdami „diržų veržimo“ politika pagarsėję dešinieji spėjo iš peties dar kartą smogti gyventojams – nuo kitų metų sausio 1 d. elektros kainos išaugs apie 13 proc.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pritarė valdžios sprendimams ir įmonės „Lesto“ pasiūlymui branginti elektros energiją. Elektra buitiniams vartotojams brangs 5–7 centais už kilovatvalandę (kWh) – tai priklausys nuo suvartojamos elektros kiekio ir pasirinkto plano. Energetikos ekspertai tvirtina, kad priežasčių tiek daug branginti elektrą nėra.

Kerštas rinkėjams?

Jau greitai vartotojai, mokėdami už elektrą, turės paremti ne tik jungties su Švedija ir gamtinių dujų terminalo statybas, bet ir būsimos atominės jėgainės projektą. Taigi, mokestis už elektrą gali dar labiau išaugti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pranešama, kad elektra daugiausia brangsta dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio – jis išaugo kone dvigubai. 2013 m. VIAP kaina bus 10,49 cento už kWh, šiemet buvo 7,04 cento už kWh. Laikinasis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad elektros vartotojams plačiau pinigines teks atverti dėl intensyvesnės žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje. „Kaip ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, atsisakiusioje ar stabdančioje branduolinės energetikos naudojimą ir plečiančioje vėjo jėgainių naudojimą, žalioji energetika tampa brangesne alternatyva, ką paminėjo visi ekspertai“, – teigė nueinančios Vyriausybės vadovas. Nukelta į 2 p. 

Smurtas ir patyčios neišnyks netyčia Neatsakingai susuktas filmukas apie muštynes arba patyčias internetu išplinta lyg virusas ir gali ilgam traumuoti jį mačiusį vaiką.

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas

Patyčios ir smurtas Lietuvos mokyklose, palyginti su kitų pasaulio valstybių mokyk­ lomis, tebėra viena didžiausių problemų. Kova su šiuo nemaloniu vaikams reiškiniu kol kas neduoda apčiuopamų rezultatų, bet vaikų teisių gynėjai rankų nenuleidžia.

„Youtube“ tinkle – du vaizdo įrašai

Petro Malūko nuotrauka

Maždaug prieš mėnesį vaizdo įrašų keitimosi svetainėje „Youtube“ vienas Kauno rajono mokslei-

vis įkėlė du mobiliojo ryšio telefonu nufilmuotus vaizdo įrašus, iš kurių galima spręsti, kad maždaug 12–13 m. berniukai konfliktuoja su bendraklasiu, akivaizdžiai tapusiu patyčių objektu. Pirmasis vaizdo įrašas, pavadintas „mustynes“, „Youtube“ tinkle pasirodė spalio 23 d. Jame matyti, kaip klasėje auką iš pradžių puola iš pažiūros fiziškai silpnesnis Rytis (vardas pakeistas), o filmuojantysis jį ragina: „Ryti, varyk, varyk, varyk. Į snukį, į snukį.“ Kitas berniukas sako: „Nepasiduok, Ryti, nepasiduok.“ „Operatorius“ džiūgauja: „Į šikną, te.“ Nukelta į 3 p. 

Šiandien skaitykite: • Rūta Ščiogolovaitė muzikinės karjeros pradžioje buvo praminta liūdnaake princese. Dabar ji – pripažinta scenos karalienė, o jos akyse džiaugsmo daugiau nei liūdesio.

Šeštadienis, 11 p.  • Arboristai pirmiausia įvertina medžių sveikatos būklę, paskui geni ir formuoja jų lajas, pjauna pavojingose vietose augančius ir sergančius medžius.

Sodyba, 7 p.  • Kai gamta apsivelka margą rudens rūbą, pamtome augalus, kurių anksčiau net nepastebėdavome: spalvomis akį džiugina viržiai ir erikos. Sodyba, 7 p.  • Gruodžio 1-oji – pasaulinė kovos su AIDS diena. Dar nėra vaistų, kuriais galima ją išgydyti. Tiesa, mokslininkai jau sukūrė keletą imuninę sistemą stiprinančių preparatų, kurie padeda kovoti su ŽIV ir taip pailginti gyvenimą.

Sveikata, 23 p. 

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis


2

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Šildo Elektrėnų ežerą

Aiškinama, kad elektra daugiausia brangsta dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio – jis išaugo kone dvigubai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nueinančios valdžios antausis Skaičiuos iš naujo

 Atkelta iš 1 p.

Birutė Vėsaitė, Seimo narė

Toks A.Kubiliaus pareiškimas itin papiktino atsinaujinančių ištek­ lių energijos gamintojus. Kai ku­ rie jų įžvelgia, kad elektrą gerokai branginti užsimoję kadenciją bai­ giantys dešinieji taip išreiškė ne­ pasitenkinimą referendume piliečių pareikšta valia dėl naujos atominės elektrinės statybos: nepritarėte ato­ minei energetikai – mokėkite bran­ giau už žaliąją energiją. „Tai – melas ir spekuliacijos, – tiesiai rėžė Lietuvos vėjo elektri­ nių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys. – Daugiau nei pusė VIAP biudžeto skiriama elektri­ nei Elektrėnuose remti, o energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių palaikyti tenka tik 20 proc. Lietu­ vos elektrinėje elektros kilovatva­ landė pagaminama už maždaug 42 centus, o vėjo jėgainėse – už ma­

Manau, kad naujoji Vyriausybė imsis iš naujo skaičiuoti, ar reikėjo tiek branginti elektrą. Didelių paskatų, kodėl turėtų tiek išaugti VIAP mokestis, kol kas nematome. Laukiame „Lietuvos energijos“ paaiškinimo, nes apie pusė VIAP biudžeto teks Lietuvos elektrinei. Čia gali būti rezervų šiam mokesčiui sumažinti. Reikėtų pastebėti, kad saulės jėgainių gaminamai elektrai iš VIAP biudžeto atiteks tik 7 mln. litų.

Ar naujasis Vyriausybės vadovas A.Butkevičius, jūsų manymu, yra tinkamas šioms pareigoms? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Taip. Tai pavyzdingas ir patyręs politikas. Būtų sunku surasti tinkamesnį kandidatą. Jam trūksta ryžto ir principingo požiūrio. Ne. A.Butkevičius bus nesavarankiškas ir netvirtas vadovas.

Pilnatis. Saulė teka 8.16, leidžiasi 15.59.

Šiandien

45 proc. 18 proc. 16 proc. 21 proc.

Rytoj

Poryt

Dieną: -2 +3°

Dieną: -2 +3°

Dieną: -3 +2°

Naktį: -2 +3°

Naktį: -1 -6°

Naktį: 0 -5°

Šeštadienį vis dar jausime ciklono įtaką. Toliau veržiantis šaltesniam orui, daugelyje rajonų laukiama trumpalaikės šlapdribos bei sniego. Tiek naktį, tiek dieną Lietuvoje temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Galimas plikledis. Pūs vidutinio stiprumo pietvakarių vėjas. Tolstant ciklonui, sekmadienį pamažu trauksis ir krituliai, visgi kai kur, didesnė tikimybė vakariniuose rajonuose, dar trumpai pasnigs. Bus slidu. Pūs vos juntamas vėjas. Atsiras daugiau pragiedrulių, tad naktis bus kur kas šaltesnė: spustelės 2–7 laipsnių šaltukas, pajūryje išsilaikys silpnai teigiama temperatūra. Dieną bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. orai.lt, VL inf.

žiau nei 28 centus.“ Anot jo, vėjo ir saulės pagaminama energija yra pati pigiausia, nes nėra kuro deda­ mosios. Tik 12 metų tokia energi­ ja remiama, kad grįžtų investici­ jos. Vėliau vartotojai turėtų pajusti

šo kiaulę rinkimų laimėtojams“, – samprotavo energetikos ekspertas. Anot jo, iš VIAP biudžeto palaiko­ ma atsinaujinančių šaltinių energe­ tika, saugumas, tačiau vartotojai ne­ turėtų remti elektrinių.

Buvusiam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriui V.Jankauskui toks elektros pabranginimas panašus į politinį kerštą naujai išrinktiesiems. efektyvumą. „Nesuprantama, kodėl laikinasis premjeras akcentavo ža­ liąją energetiką. VIAP kainoje tai sudaro nedidelę dalį – 1,7 cento“, – pečiais gūžčiojo energetikos eks­ pertas Vidmantas Jankauskas. VKEKK duomenimis, daugiau nei pusė VIAP mokesčio teks gam­ tines dujas naudojančiai Lietuvos elektrinei Elektrėnuose remti – iš 2013 m. surinktų 964 mln. litų jai teks daugiau nei 512 mln. litų. Apie 200 mln. litų bus paremti žaliosios energijos gamintojai. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lė­ šos taip pat skiriamos termofika­ cinėms elektrinėms, strateginiams objektams, susijusiems su energe­ tinio saugumo didinimu, remti ir kt.

Naujai valdžiai pakišo kiaulę? Buvusiam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriui V.Jankauskui toks elektros pabrangi­ nimas panašus į politinį kerštą nau­ jai išrinktiesiems. „Toks elektros pa­ brangimas – netikėtas ir nelauktas. Priežasčių tam nebuvo. Tad galima įtarti, kad nueinanti valdžia paki­

Vis dėlto V.Jankauskas sutiko, kad Lietuvos elektrinę išlaikyti reikia kaip elektros gamybos rezervą avari­ jų metu. Tačiau tam esą pakaktų ma­ žesnės elektros gamybos ir mažiau lėšų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Dia­ na Korsakaitė pripažino, kad elektros kainą galima būtų sumažinti, tačiau tik 1–1,5 cento už kilovatvalandę. „Komisija turėjo išsakyti ryž­ tingesnę poziciją. Sako, kad nieko nepadarysi – Vyriausybė taip nu­ sprendė. Bet reguliuotojas turėtų remtis tarptautiniais principais ir į elektros kainą neįtraukti būsimų statybų išlaidų. Dabar vartotojai moka už dar nenutiestą jungtį su Švedija, kaip ir už būsimą gamti­ nių dujų terminalą. Elektros jung­ ties statyboms subyra 85 mln. litų. Ji labai svarbi ir reikalinga, tačiau sprendimas iš anksto rinkti žmo­ nių pinigus būsimoms statyboms prieštarauja ekonominei logikai“, – dėstė buvęs VKEKK pirmininkas. Pasak V.Jankausko, VIAP biu­ džeto struktūroje numatyta eilutė ir atominės elektrinės statyboms. Taigi pasiruošta, kad vartotojai, mokėdami už elektrą, paremtų būsimą atominę jėgainę. O buvo aiškinama, kad gy­ ventojams tai nieko nekainuos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociaci­ ja (LŠTA) Vyriausybei teikė pasiūly­ mą dalį elektros gamybos iš Lietuvos elektrinės perkelti į didžiųjų mies­ tų termofikacines elektrines. Tai esą leistų gyventojams sumažinti šilu­ mos kainas iki 4 centų už kilovatva­ landę. „Tai didžiulis rezervas sutaupyti, nes kogeneracijos režimu dirbančiose elektrinėse gaminama ir elektra, ir ši­ luma, kuri šildo miestus. O Lietuvos elektrinė, naudodama brangias gamti­ nes dujas, gamina elektrą ir šildo Elek­ trėnų ežero vandenį“, – teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas. Anot jo, brangiai elektros ener­ giją gaminančiai Lietuvos elektri­ nei, kuriai paskirta bemaž 1,6 mlrd. kilovatvalandžių kvota, pakaktų ir 600 mln. kWh, o milijardą kilo­ vatvalandžių galima būtų perkel­ ti į termofikacines elektrines. Joms 2013 m. teko 800 mln. kWh kvota, nors jose galima pagaminti 2 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. „Jei daugiau elektros gamy­ bos būtų perkelta į termofikacines elektrines, elektros kainos nereikėtų tiek didinti, arba būtų galima 4 cen­ tais už kWh sumažinti visos šalies gyventojams centralizuotai tiekia­ mos šilumos kainą. Pastaroji mūsų žmonėms yra aktualesnė. Tačiau nuspręsti, elektros ar šilumos kai­ nas reikėtų mažinti, – Vyriausybės prioritetas“, – aiškino V.Stasiūnas. V.Jankauskas pabrėžė, kad koge­ neracinių elektrinių statybas, kaip ir biokuro panaudojimo plėtrą, skatina naujausios Europos Komisijos priim­ tos direktyvos. Vis dėlto ir Lietuvos kogeneracinių elektrinių gaminama elektros energija negali konkuruoti su dabar importuojama elektros ener­ gija. Skaičiuojama, kad kitais metais elektros importuotojams gali atitekti 160 mln. litų. Nuo kitų metų ir dide­ lės, ir mažos įmonės elektrą privalės pirkti laisvojoje rinkoje. Kitais metais daugiausia teks mokėti vartotojams, kurie naudo­ jasi dviejų laiko zonų skaitikliais ir turi elektrines virykles: dieninis ta­ rifas jiems didės 6,9 cento – iki 54,5 cento, o naktinis – iki 41,3 cento už kWh (5,3 cento daugiau nei dabar). Vienos laiko zonos standartinis tari­ fas bus 51,9 cento – 5,9 cento dau­ giau nei šiemet, o vartotojams, turin­ tiems elektrines virykles, – 50,5 cento (6,3 cento daugiau nei dabar). Dviejų zonų tarifais už elektrą mokantiems vartotojams dieninis tarifas išaugs iki 56,1 cento (6,4 cento daugiau nei da­ bar), naktinis – 42,2 cento (5 cento daugiau nei dabar).

VIAP mokestis pernelyg didelis

Kęstutis Daukšys, Seimo narys

VIAP mokestį greičiausiai galima būtų sumažinti pertvarkius elektros pirkimus ir elektros gamybą Lietuvos elektrinėje. Iki 10,49 cento už kWh pakilęs VIAP mokestis – pernelyg didelis, palyginti su elektros gamybos kaina. Toks elektros pabrangimas atsilieps gyventojų kišenei ir verslo konkurencingumui.


3

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Smurtas ir patyčios neišnyks netyčia

Kartais pakanka vieno negražaus komentaro

 Atkelta iš 1 p. Kai muštynes inicijavusieji pamatė, kad auka sugebėjo apsiginti nuo Ry­ čio, vienas iš iniciatorių suėmė aukos rankas iš nugaros ir vėliau, suėmęs už kaklo, parvertė ją ant žemės. Tada ant aukos šoko dviese. Užpultasis pasi­ muistęs atsistojo, o užpuolikai nuri­ mo. Prievartą patyręs vaikas apsiverkė po „operatoriaus“ žodžių: „Tik neap­ siverk, gerai.“ Šiaip ne taip apsigynęs vaikas skriaudikams per ašaras ištarė: „Eikit, asilai jūs.“ Filmavęs vaikas juo­ kėsi: „Žliumbia, a.“ Vaizdo įrašas tru­ ko šiek tiek ilgiau nei minutę. Kitas vaizdo įrašas, pavadintas „Klases mustynes Nr. 2“, buvo įkel­ tas po dviejų dienų – spalio 25 d. Jo trukmė – vos 32 sekundės. Vaizdo įraše vėl tas pats Rytis provokuoja­ mas muštis su auka, bet berniukas vėl kiek netikėtai sugeba apsiginti ir parverčia skriaudiką ant žemės. Šis, pakilęs ir susiėmęs iš skausmo šoną, dingsta mokyklose koridoriuje. „Tu žėk, pydere, kur užtaikei jam“, – pik­ tinosi „operatorius“.

Atsakingos žinybos reagavo žaibiškai Pastaraisiais metais valstybės ins­ titucijų ir visuomenės pastangomis pavyko gerokai sumažinti inter­ nete platinamų patyčių vaizdo įra­ šų, tačiau jų vis pasirodo. „Valstiečių laik­raštis“ apie naujus vaizdo įrašus informavo vaiko teisių apsaugos tar­ nybas bei Švietimo ir mokslo minis­ teriją (ŠMM). „Nedelsiant kreipė­ mės į policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį, prašydami išsiaiš­ kinti filmuotoje medžiagoje mato­ mų nepilnamečių asmenų tapatybę bei įvertinti šioje medžiagoje mato­ mą incidentą“, – patikino vaiko tei­ sių apsaugos kontrolieriaus patarėja patikino Ieva Kromelytė. ŠMM specialistai apie įkeltus vaizdus informavo Policijos depar­ tamentą. Į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elek­ troninėje erdvėje tyrimo valdybą ir Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pra­ šydama skubiai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečių smurto pa­ naudojimo kitų nepilnamečių atžvil­ giu ir informuoti apie jo rezultatus. „Valstiečių laikraščiui“ aiškinantis „operatoriaus“ tapatybę, aiškėja, kad jis yra iš tvarkingos šeimos, o berniu­ ko laisvalaikis, sprendžiant iš „Face­ book“ tinkle įkeltų nuotraukų, labai įvairus. Nors įrašo autorius nepilna­ metis, „Facebook“ tinkle jis prisistato jau suaugusiu.

Valstybės institucijų ir visuomenės pastangomis pavyko gerokai sumažinti internete platinamų patyčių vaizdo įrašų, tačiau jų vis pasirodo.

Gedimino Stanišausko nuotraukos

Abiturientę įmetė į atliekų konteinerį Rimantė, šiemet baigusi vieną Kauno mokyklą Savo mokykloje nemačiau, kad kas iš aukštesnių klasių vaikinų nors muštųsi. Dažniausiai mušdavosi 5–10 klasių moksleiviai. Būdavo, kad vaikinai apsižodžiuodavo, o jei reikalas būdavo rimtesnis, iškart eidavo muštis. Pilėnų mokykloje viena abiturientė buvo įmesta į atliekų konteinerį, nes ji kažką prisimelavo. Kas dėl patyčių, tai jų visada bus, o kad jų yra, normalu. Žinoma, patyčių nepateisinu. Ir visose mokyklose, matyt, bandoma išspręsti tą patyčių klausimą, bet jos niekur nedingsta, o tik aprimsta. Ar iš manęs tyčiojosi kas nors? Ne, nes būtų gavę per galvą. Prisimenu, mokiausi Eigulių mokykloje, tai buvo tokios panos, kurios kabinėdavosi. Sakydavo „Kur einat, žiurkės?“, tai aš su drauge joms atsakydavom tuo pačiu ir dar pridėdavome „viršaus“. Vėliau jos kažkaip pačios atsikabino. O ką daryti, jei iš tavęs tyčiojamasi? Reikia eiti pas mokytoją ir sakyti, o ne tylėti ir leisti, kad toliau būtų tyčiojamasi.

Patyčias patiria kas ketvirtas moksleivis Specialiosios pedagogikos ir psi­ chologijos centro psichologė Renata Mazūrienė teigė, kad naujų smurto scenų pateikimas viešojoje erdvėje – tai elektroninės patyčios, darančios vaikams ne menkesnę žalą nei smur­

tas. „Nubausti patyčių kaltininkus, jų tėvus nepakanka, – sakė psichologė. – Būtina nuolat sistemingai dirbti klasė­ se – mokyti vaikus atpažinti patyčias, aiškinti jiems, kaip elgtis, kaip ben­ drauti, kai tyčiojamasi, ir pan.“ ŠMM remia mokyklose vykdo­ mas patyčių prevencijos programas „Olweus“, „Second Step“, „Zipio draugai“. Pavyzdžiui, „Olweus“ paty­ čių prevencijos programą vykdančiose Lietuvos mokyklose patyčių lygio ty­ rimas atliekamas kasmet. Šio tyrimo (2011 m. jame dalyvavo 124 mokyklos) duomenimis, patyčias patiria (ar patyrė) 24,7 proc. apklaustų moksleivių. Atsižvelgiant į tyrimų duomenis ir į tai, kad šalies mokyklose mokosi apie 370 tūkst. vaikų, galima spėti, jog patyčias patyrė apie 90 tūkst. vaikų. Tiek tarp berniukų, tiek tarp mergai­ čių Lietuvoje labiausiai paplitusios žo­ dinės patyčios. Su santykiais susijusių patyčių (atstūmimo, apkalbų, mela­ gingų gandų) objektais dažniau tam­ pa mergaitės, tačiau tokio pobūdžio patyčias patiria ir berniukai. Berniukai dažniau nei mergaitės tampa fizinių patyčių aukomis. Beveik du trečdaliai patyčias patiriančių mergaičių teigia, kad iš jų tyčiojasi bendraklasiai. „Reaguoti į patyčias ir jas stabdy­ ti, neleisti joms atsirasti – suaugusių­ jų pareiga ir atsakomybė, todėl svar­ bus mokyklų bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Peda­ gogine psichologine tarnyba, polici­ ja ir, žinoma, su tėvais“, – neabejojo R.Mazūrienė. „Olweus“ patyčių pre­ vencijos programą vykdančiose mo­ kyklose per 18 programos vykdymo mėnesių patyčių sumažėjo viduti­ niškai 20 proc. Ypač svarbu tai, kad mažėja ilgalaikes (trunkančias metus ir ilgiau) patyčias patiriančių vaikų.

Health Behaviour in School-aged Children – HBSC), kurią koordinuoja Pa­ saulinė sveikatos organizacija. Lietuvoje pagal šią programą at­ liktos penkios mokinių apklausos – 1994 m., 1998 m., 2002 m., 2006 m. ir 2010 m. Tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kurio lyginamojoje analizėje (iš 40 šalių) teigiama, kad Lietuva pagal patyčias patyrusių mokinių skaičių užima be­ veik paskutinę vietą tarp mergaičių (26,5 proc.) ir yra vos antra nuo galo tarp berniukų (27,97 proc.). Tiesa, šie duomenys gana seni – 2005–2006 m. Tikėtina, kad per tą laiką situacija šiek tiek pagerėjo. Šiuo metu patyčių pasitaiko vi­ sose klasėse ir visose amžiaus grupė­ se. „Olweus“ (2–10 klasių mokinių) tyrimo duomenys rodo, kad patyčių padaugėjo 5–7 klasėse. Vaiko tei­ sių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje 2011 m. nustatyta 16 atvejų, kai vaiko atžvilgiu mokykloje buvo panaudotas fizinis ar psichologinis smurtas. Nuo šių metų pradžios inspektoriai jau iš­ siaiškino 5 naujus tokius atvejus. „Kiekvienu tokiu atveju, bendra­ darbiaujant su atitinkamomis mokyk­ lomis, savivaldybėje esančiais vaiko teisių apsaugos skyriais ar pedagogi­ nėmis psichologinėmis tarnybomis, buvo tiriamos vaikų konfliktų prie­ žastys, sprendžiama, kaip organizuo­ ti ir teikti pagalbą, stebimas tolesnis vaikų elgesys“, – patikino vaiko tei­ sių apsaugos kontrolieriaus patarėja I.Kromelytė.

Pagalba telefonu ir internetu Kaip rodo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patirtis, smur­ tą patyręs vaikas jaučiasi nedrąsus, ne­ ryžtingas, patiria pažeminimą ir bejė­ giškumą, vis rečiau laisvai išsako savo nuomonę. „Vaikai, kenčiantys nuo pa­ tyčių ir smurto, jaučiasi liūdni, išgy­ vena nerimą ir baimę, pradeda vengti mokyklos, todėl tikėtis, kad pasekmės jiems nebus labai skaudžios, galima tik tada, jei juos palaikys šeima, pedago­ gai, jei jie turės socialinių įgūdžių“, – pasakojo I.Kromelytė. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad smurto auka reikėtų laikyti ne tik smur­ tą patyrusį vaiką, bet ir vaiką smurtau­ toją, nesvarbu, kokią smurto formą jis naudoja. O smurtauja jis todėl, kad jam

Marina Mažionienė, VšĮ „Vaikų linija“ psichologė

Pagal mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių patyčių problemą Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Patyčių apraiškų galime matyti tiek realiame gyvenime, tiek elektroninėje erdvėje. Greitas informacijos plitimas lyg atkartoja patyčių situaciją, kas labai žeidžia patyčias patiriantįjį ir gali versti dar ir dar kartą išgyventi baimę, gėdą bei kitus neigiamus jausmus. Pakanka vieno negražaus komentaro elektroninėje erdvėje ir patyčios gali tęstis mokykloje, kieme bei kitose vietose. Pastaraisiais metais Lietuvoje siekiama sumažinti patyčių paplitimą. Jau kelerius metus Lietuvoje įgyvendinamos efektyvios smurto, agresyvaus elgesio ir patyčių tarp vaikų prevencinės programos. Pagalbos tarnyba vaikams ir paaug­ liams „Vaikų linija“ aktyviai prisideda prie patyčių prevencijos Lietuvoje.

laiku nebuvo suteikta socialinė, peda­ goginė ir psichologinė pagalba. Specialistai pirmiausia kaltina šei­ mą, o tik vėliau – mokyklą. Ekspertai įspėja, kad fizinis smurtas dažniausiai kyla tarp berniukų, o tarp mergaičių labiau paplitusios patyčios. Tyrimai atskleidė, kad ne kiekvienas vaikas išdrįsta ateiti pas auklėtoją, mokyk­ los socialinį pedagogą ar kitą suau­ gusįjį ir papasakoti apie jį slegiančias prob­lemas, todėl mokykloms reko­ menduojama skatinti klasės vadovus (auk­lėtojus) atidžiau stebėti auklėja­ mos klasės mokinių elgesį, savo inici­ atyva domėtis vaikų savijauta. Viešoji įstaiga „Vaikų linija“ teikia psichologinę pagalbą vaikams. „Vai­ kų linijos“ konsultantai jau yra atsi­ liepę į beveik 900 tūkst. vaikų skam­ bučių ir atsakę į tūkstančius laiškų, kuriuose prašyta paramos. Vien 2011 m. vaikai ir paaugliai į „Vaikų liniją“ bandė prisiskambinti 4,2 mln. kartų, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdo­ je budintys konsultantai galėjo atsi­ liepti tik į 140 tūkst. skambučių – tik į kas 33-ią vaikų skambutį. Į tarnybą galima kreiptis nemokamu telefono numeriu 116 111.

Apgailėtina statistika

(Užs. 609)

Nors Lietuvoje veikia įvairios pa­ tyčių ir smurto mokyklose mažinimo programos, mūsų šalis vis dar apgailė­ tinai atrodo pasaulyje. Pavyzdžiui, pa­ tyčių paplitimas Lietuvoje tiriamas ir pagal Tarptautinę mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimų programą (angl.

(Ka. 106)


4

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Gyvenimas laukimu

Liturginiai metai prasideda adventu, ir sekmadienį atverčiame pirmąjį jų puslapį. Keturias savaites prieš šv. Kalėdas esame kviečiami rengtis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo šventei. Esame kviečiami mąstyti ne apie pirkinius, kalėdines dovanas, eglutes ar pramogas, bet irtis į gelmę – geriau suvokti, ką reiškia kiekvienam iš mūsų Kristaus atėjimas į žemę. Adventas – tai Dievo duotas metas labiau atsigręžti į Kristų. Adventas skelbia džiugią naujieną, apie kurią apaštalas Paulius kalba: „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui, kad atpirktų esančius Įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume vaikystę“ (Gal 4, 4–5). Džiugios naujienos esmė – mes

esame iš blogio vergijos išgelbėti žmonės, esame Dievo vaikai. Žmonės dažnai džiaugiasi ir didžiuojasi suradę archyvuose, kad tolimi jų protėviai buvo bajorai ar kunigaikščiai. Tačiau adventas mums atneša nepaprastą žinią: mes esame Dievo vaikai ir dangaus karalystės paveldėtojai. Per Jėzų Kristų mes esame gavę brangiausią dovaną – amžinojo gyvenimo viltį. Todėl šia viltimi turi būti nušviestas visas mūsų gyvenimas: mūsų svajonės, planai ir darbai. Jeigu tikinčio kataliko ar bet kurio krikščionio gyvenime šios vilties nesimatytų, tai liudytų, jog jis Jėzaus nepažino. Jėzų Kristų pažinę žmonės privalo būti pilni meilės, noro daryti pažangą ir siekti šventumo. Apaštalas Paulius apie tai rašo: „Broliai! Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems <...>, kad jūsų širdys būtų tvirtos ir nepeiktino šventumo. <...>Darykite vis daugiau pažangos!“ (1 Tes 3, 12–13; 4, 1). Adventas įsakmiai kviečia pasitikrinti, ar atsiliepiame į Dievo meilę, išlietą mums per Jėzaus įsikūnijimą, ypač per jo mirtį už

mūsų nuodėmes. Pasitikrinti, ar mes gyvename viltimi, kad paskutinį žodį tars ne blogis, ne nuodėmė, bet Kristus. Kad mes neapsiprastume su kvietimu siekti šventumo, kuris yra ne kas kita, kaip gyvenimas Dievo meilės šviesoje, pirmąjį advento se-

nėtojai, bet prie šios datos mes nenumaldomai artėjame. Jėzus, pasakodamas apie laikų pabaigą, nekvietė gyventi baimėje. Jis kalbėjo: „Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Lk 21, 28). Kol gyvename žemėje, mes būtume nerealūs svajotojai, jei tikėtumės gyventi tik šviečiant saulei. Tokias utopijas kūrė komunizmo agitatoriai, teigdami, kad ateis lai-

Žmonės nusivylę, nes negali gyventi taip, kaip norėtų. Dažnai tie norai yra nerealūs, nes norima mažai dirbti ir daug turėti. Retas suvokia, kad ne dideli pinigai padaro žmogų laimingą, o tarnavimas, savęs dovanojimas kitiems. kmadienį Dievo žodis mums primena apie Jėzaus pasirodymą laikų pabaigoje. „Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus jūros šniokštimo. <...> Dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe“ (Lk 21, 25–26). To neįvyks šių metų gruodžio mėnesį prieš Kalėdas, kaip kalba kai kurie majų kalendoriaus tyri-

kas, kai dirbsime pagal išgales, o gausime atlygio tiek, kiek norėsime. Tikrovėje kasdien patiriame sunkumų ir esame gundomi blogį įsileisti į savo širdį. Nepaisydami sunkumų, mes esame pilni vilties ir džiaugsmo, nes žinome Kristaus pažadą likti su mumis iki pasaulio pabaigos. Ypač sunkumų ir kančios metu svarbu prisiminti Jėzaus raginimą: „Atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.“

Deja, šiandien nuolat matome žmonių, nesugebančių pakelti galvos. Žiniasklaida nuolat transliuoja žinią apie gyvenimu nusivylusius žmones. Jie nusivylę, nes negali gyventi taip, kaip norėtų. Dažnai tie norai yra nerealūs, nes norima mažai dirbti ir daug turėti. Retas suvokia, kad ne dideli pinigai padaro žmogų laimingą, o tarnavimas, savęs dovanojimas kitiems. Viltį ir gyvenimo džiaugsmą gali dovanoti tik Dievas. Dėl to Jėzus persergėjo nepasinerti į kasdienybę, kad mūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo gardžių valgių, svaigalų ir kasdienių rūpesčių (plg. Lk 21, 34). Šie dalykai neša ne džiaugsmą, bet vergystę. Adventas yra laukimo metas. Žmonės nuolat ko nors laukia: atostogų, malonių susitikimų, sėkmės darbe etc. Deja, šie laukimai ne kartą apvilia. Neapvilia tik Viešpaties laukimas. Todėl tikinčio žmogaus gyvenimas privalo skleistis laukimo ir vilties ženkle. Patiriamas blogis yra laikinas ir ne jis tars paskutinį žodį. Jį tars Žmogaus Sūnus, jeigu būsime į jį atsigręžę. Todėl per adventą bandykime kasdien atsigręžti į jį, prisiliesti prie jo, klausantis jo Žodžio ir maitinantis jo eucharistiniu Kūnu.

Savaitės komentaras

Būti ar nebūti paaugliui Lietuvoje

Rūta Klišytė VL žurnalistė

Žygiuodama į darbą vienu iš sostinės tiltų, vis pagalvoju, kad nelaimė ir laimė visada greta. Šalia gausybės aprūdijusių spynų ant tilto turėklų – metalinė lentelė su užrašu „Tu mums rūpi“ ir visą parą teikiamos psichologinės pagalbos telefonais. Taigi vieni šiuo tiltu džiugiai neša savo laimę ar yra jos nešami, kiti persisveria per turėklus, sugniuždyti gyvenimo naštos... Gal ne vieno tokio gyvybę išgelbėjo ta maža lentelė? Nesitikėkite. Šie paguodos žodžiai galimiems savižudžiams – apgaulė: skambinant vakare ar naktį ši psichologinės pagalbos linija bus užimta. Vargu ar prisiskambinsite, nes finansavimas tokioms įstaigoms nurėžtas. Šalies gerovę įprasta apibūdinti BVP (bendrojo vidaus produkto) dalimi, tenkančia vienam jos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis nūnai šiek tiek ūgtelėjo ir siekia 62 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Politikai nepamiršta to pabrėžti. O aš manau, kad šalies gerovę tiksliau atspindi kitas rodiklis – savižudybių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis yra 34, o ES vidurkis – tik 10,3. Paprastai šnekant, šiemet Lietuvoje jau nu-

sižudė 550 žmonių. Pusė vidutinio Lietuvos miestelio gyventojų. Net ekonomikos guru Gitanas Nausėda, šiaip kalbantis vien apie pinigus, neseniai įspėjo, kad BVP teatspindi materialinę šalies gerovę, ir tai tik iš dalies, bei užsiminė apie kažkokią kitą gerovę, gal dvasinę. Tik kaip ją pamatuoti? Sakysite, kad pamiršote, su kuo ji valgoma? Mes, suaugusieji, kasdien sukame galvas, kaip pramisti susimokėjus mokesčius, o dvasios reikalus esame apleidę. Tačiau tarp mūsų yra tokių, kurie į juos reaguoja labai jautriai ir priima juos labai asmeniškai. Tai paaugliai. Šiame amžiuje neteisybė žeidžia fiziškai, o nuo suaugusiųjų melo išberia smarkiau nei nuo vitaminų stygiaus. Lietuvoje savižudybė yra pagrindinė paauglių mirčių priežastis. Per-

vienintelės pažeidžiamos jo kūno vietos. Mūsų tauta yra pažeidžiama per nusivylusį jauną žmogų – ir pažeidžiama mirtinai. Žinoma, nesame vien oru gyvi. Materija – svarbu, manome, kad ji dar svarbesnė mūsų vaikams, tad plūkiamės, kad tik jiems nieko netrūktų. Materialinės gerovės svarbą tarsi liudija kažkada atsipūtusios, gyvenimo džiaugsmo kupinos Graikijos pavyzdys. Prieš ekonominę krizę ši šalis didžiavosi mažiausiu savižudybių skaičiumi ES – tik 3 atvejai 100 tūkst. graikų, o pernai jų nusižudė dvigubai daugiau. Tačiau Paulius Skruibis, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas, neįžvelgia tiesioginio ryšio tarp ekonomikos smukimo ir išaugusio savižudybių skaičiaus.

ko išmaniojo telefono. Štai Rusijoje, augant pragyvenimo lygiui, suaugusiųjų savižudybių sumažėjo, tačiau ne jaunimo. Šie metai rusams buvo ypač sunkūs – per šalį nusiritusi jaunų žmonių savižudybių banga buvo beveik devynių balų stiprumo. Pats prezidentas Dmitrijus Medvedevas parodė visiškai nemeškišką jautrumą. Prie Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos nūnai jau veikia specialus departamentas. Tiesa, jis nežino, ko griebtis, ir tik analizuoja padėtį. O ji, anot Jungtinių Tautų Vaikų fondo, tragiška: paauglių savižudybių skaičiumi Rusija nusileidžia tik Kazachstanui ir Baltarusijai. Kasmet pasaulyje 100 tūkst. paauglių tenka 7 savižudybės, Rusijoje – net 22. Taigi su Rusija mus vis dar sieja ne tik nafta ir dujos, su ja, deja, esame susiję ir dvasios dalykais. Ir

Anot Sauliaus Šaltenio, paauglystė – tai toks metas, kai trūksta vitaminų ir norisi nusišauti. Tačiau šis noras slepia didžiulį troškimą gyventi kitokiame nei tėvų pasaulyje, gyventi kitaip – oriai, dorai, teisingai, nevergaujant dėl sotesnio kąsnio. nai Lietuvoje nusižudė 20 vaikų ir jaunuolių iki 19 metų. Šis mėnuo Lietuvai buvo tragiškas: dvi šilališkės mergaitės pasirinko tą pačią šaką, vaikinas Kretingoje atsigulė ant bėgių, sostinėje du jaunuoliai nušoko nuo daugiaaukščio stogo. Sakysite, vėl viešai apžiūrai iškišu tą mūsų Achilo kulną? Gana, garsėjame kaip savižudžių tauta! Tačiau slėpdami šią savo bėdą nuo savęs liksime pažeidžiami, niekada neišgysime. Nemirtingumu apdovanotą Achilą giltinė pagavo už to nelemto kulno,

Jis priklauso nuo to, kaip žmonės reaguoja į materialinius sunkumus, bei nuo valstybės dėmesio ir pagalbos jiems. Visiškai sutinku ir manau, kad paauglių savižudybių skaičius tiesiogiai priklauso nuo nevilties lygio visuomenėje. Ar už jį nėra atsakinga ir valstybė? O mūsiškė atima paskutinę viltį ant ribos būti – nebūti atsidūrusiam paaugliui sulaukti pagalbos – pasikalbėti bent mobiliuoju telefonu su tuo, kuriam jis rūpi. Beje, nė vienas paauglys nenusižudė dėl to, kad tėvai jam nenupir-

pakaks spekuliuoti Pilėnais: mūsų paauglių savižudybės neturi nieko bendra su anuomet baltų tautose paplitusiu ritualinės savižudybės papročiu „verčiau dausos nei vergija“. Mūsų paauglių sprendimas nebūti, man atrodo, veikiau yra susijęs su Hamleto laikų Danijos karalyste. Ar Lietuva dabar nepanaši į Šekspyro aprašytą Daniją, kurioje klestėjo niekšybė, išdavystė, apgaulė? Štai paauglio rašinio laisva tema apie šią Šekspyro tragediją ištrauka (kalba netaisyta): „Hamletas nebegali matyti žiaurų neteisingą pasau-

lį, todėl mirti jam nebaisu. Ir kam gyventi jei visos jam skiepytos vertybės yra išniekintos? Kad net Ofelija nusižudė pamaniusi, kad jis jos nemyli? Bet Hamletas turi kardą ir gali kautis iki paskutinio kraujo lašo...“ O šiuolaikinis paauglys, ginkluotas vien mobiliuoju telefonu? Pakeldamas ranką prieš save jis tegali surinkti pagalbos linijos telefono numerį ir išgirsti pypt pypt. Valstybės dėdėms rūpi rimtesni reikalai nei kažkieno menka gyvybė ir gęstanti viltis! Psichologas, į kurį apeliuojama tokiu atveju, yra tiktai iešmininkas, kuriam perkeliama valstybės atsakomybė, užkraunama pareiga sustabdyti katastrofą, nugesinti jaunimo neviltį. Visiems derėtų suvokti, kad paauglys, net turėdamas pasą kišenėje, yra dar vaikas, kuris tik mėgina tapti suaugusiuoju. Jis dar vaikiškai nepakantus, jam būdingas infantilus suvokimas, kad pasaulis sukasi tik aplink jį. Keldamas prieš save ranką jis nesusimąsto, kad susinaikins. Taip mėgina protestuoti. Jis baudžia mus ir šį pasaulį, atimdamas iš jo save. Anot rašytojo Sauliaus Šaltenio, paauglystė – tai toks metas, kai trūksta vitaminų ir norisi nusišauti. Tačiau šis noras slepia didžiulį troškimą gyventi kitokiame nei tėvų pasaulyje, gyventi kitaip – oriai, dorai, teisingai, nevergaujant dėl sotesnio kąsnio. Solidi bendrovė „The Economist Intelligence Unit“ atliko tarptautinį tyrimą, ieškodama atsakymo į labai paprastą klausimą: kuriose šalyse kitais metais bus geriausia gyventi ir gimdyti vaikus? Taip, jūsų nuojauta teisinga: Lietuva atsidūrė sąrašo gale, jai skirta 57 vieta. Mūsų šalis nepritaikyta gyventi ne tik senukams, bet ir vaikams. Todėl prašau nukabinti nuo tiltų klaidinančias lenteles arba parašyti joje tiesą: „Tu rūpi draugams, artimiesiems – tik ne valstybei.“


6

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Prieblandos

Lenkų šventenybę išniekino neohitlerininkai Teisėsaugai pavyko sulaikyti penkis neformalios radikalios organizacijos narius, įtariamus prieš kelias dienas – lapkričio 24-ąją – išniekinusius Jozefo Pilsudskio kapavietę Vilniuje, Rasų kapinių panteone. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus aps. VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vilniaus aps. VPK Viešosios policijos valdybos mobilios kuopos pareigūnais lapkričio 28 d. atliko kratas gyvenamosiose patalpose ir sulaikė penkis skustagalvius: J.M. (gim. 1992 m.), N.J. (gim.1991 m.), E.B. (gim. 1992 m.), R.J. (gim. 1993 m.) ir M.P. (gim. 1985 m.). Per kratas paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai. Iš aptiktos medžiagos nesunku įsitikinti, kad skustagalviai garbino A.Hitlerį ir Vokietijos reichą. Įtariamieji sulaikyti 48 valandoms, atliekamos apklausos ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, sprendžiamas klausimas dėl kardomųjų priemonių skyrimo.

balsas.lt, VL inf.

Petro Malūko nuotrauka

Prezidentą padavė į teismą Arūnas Daugėla VL žurnalistas

Seimo narė Dangutė Mikutienė padavė į teismą kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų, siekdama paneigti jo knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraštis“ pateiktas mintis, ir pateikė 200 tūkst. litų ieškinį.

Gariūnuose sulaikyti ir Kinijos piliečiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir prokuratūros pareigūnai išaiškino 13-os asmenų nusikalstamą grupuotę, kaip įtariama, vykdžiusią prekybą be apskaitos dokumentų Gariūnų turgavietėje, Vilniuje. Antradienį ir trečiadienį buvo sulaikyta 13 įtariamųjų, kuriems pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Du iš sulaikytųjų yra Kinijos piliečiai, informavo FNTT.

Pasiryžusi siekti tiesos

Pasipiktino rinkėjai Prezidentas savo knygos 376ame puslapyje rašė: „Darbo partijos žaidimai vis labiau primena penktosios kolonos veiksmus. Jos frakcijos Seime nariai nuvyko į Maskvą pas Viktorą Uspaskichą ir išsijuosę dergė Lietuvą. Tuo ypač pasižymėjo europarlamentarė Ona Juknevičienė. Nedaug atsiliko ir Loreta Graužinienė su Dangute Mikutiene“. D.Mikutienės teigimu, frazė „išsijuosę dergė Lietuvą“ žeidžia jos garbę ir orumą. „Prezidento V.Adamkaus teiginys man sukėlė šoką, – sakė ji „Valstiečių laikraščiui“. – Jis turėjo galimybę šiuos faktus (ne tik apie mane, bet ir apie mano kolegas) patikrinti ir įsitikinti, kad nė vienas iš minimų asmenų taip nesielgė“. Ji teigė sulaukusi priekaištų iš gyventojų, skambučių su kaltinimais, kad pažeidė Konstituciją, sulaužė Lietuvai duotą priesaiką, kad ji esanti neverta Seimo nario mandato ir kt. 2007 m. Seimo „darbiečių“ frakcijos nariai vyko į Rusijos sostinę susitikti su V.Uspaskichu. Tuo metu Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad jie viešai kaltino Lietuvos teisėsaugą ketinimais susidoroti su jų vadovu. Pavyzdžiui, D.Mikutienė žiniasklaidai teigė įtarianti, jog „Lietuvos teisėsaugos pareigūnais prisistatę banditai“, prisi-

Per sulaikymo operaciją įtariamųjų gyvenamosiose ir darbo vietose buvo atlikta daugiau kaip 30 kratų, kurių metu rasti ir išimti suklastoti dviejų Lietuvoje registruotų įmonių apskaitos dokumentai, daugiau kaip 50 tūkst. Lt įvairia valiuta, kiti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai. Gariūnų turgavietės Vilniuje prekiautojus pareigūnai krėtė ir lapkričio pradžioje. Tada dėl prekybos be apskaitos dokumentų

Gariūnų turguje neretai prekiaujama ir klastotėmis. Martyno Vidzbelio nuotrauka

skambučio ir pokalbio. Tikėjausi rasti kompromisą ir labai to troškau“, – prisipažino ji. Tačiau Prezidentas su D.Mi­ku­ tie­ne bendrauti atsisakė. Seimo narė gavo laišką, iš kurio tapo aišku, kad niekas nieko net nesiruošia paneigti, nes tai buvusi tik Prezidento nuomonė. Nors aiškiai matyti, kad pateikta ne nuomonė, o faktai.

Seimo narės D.Mikutienės tvirtino, kad prieš įstatymą – visi lygūs.

Petro Malūko nuotrauka

dengę Lietuvos vardu, norėjo pagrobti V.Uspaskichą ir išvežti iš Maskvos. „Jie tai padarė galimai papirkę Maskvos žemesnio rango pareigūnus, net neinformavę apie savo veiksmus Rusijos generalinės prokuratūros. Ir kur jie norėjo jį vežti? Į Lietuvą? Ar pakeliui suvesti sąskaitas?“ – tuomet žiniasklaidai yra sakiusi D.Mikutienė.

Tikėjosi rasti kompromisą V.Adamkus savo dienoraštyje pasipiktino tokiais Seimo narės pareiškimais apie Lietuvos teisėsaugininkus, nuogąstavo, kad tai taps buvo sulaikyta 18 asmenų grupuotė, jiems buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Per kratas rasti ir paimti suklastoti dviejų Lietuvoje registruotų įmonių apskaitos dokumentai, „juodoji buhalterija“, daugiau kaip 600 tūkst. Lt įvairia valiuta, kiti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai. Dar viena prekiautojų grupuotė Gariūnuose buvo sulaikyta pernai spalį. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius sakė, kad Gariūnai – mokesčių slėpikų, klastotojų ir sukčių židinys: „Beveik nusikaltėlių lizdas, tačiau to patvirtinti ar paneigti negaliu.“ Pasak jo, gavus informacijos, kad ten ir toliau slepiami mokesčiai, prekiaujama suklastotomis prekėmis ir sukčiaujama, nuo pirmadienio sulaikomi įtariamieji, atliekamos kratos: „Dviem paroms jau sulaikyta beveik 20 asmenų. Įtariamųjų ratas didėja.“ Per kratas pareigūnai aptiko įvairių dokumentų su suklastotais parašais ir antspaudais, suklastotų prekių, grynųjų pinigų. Konfiskuoti kasos aparatai ir kompiuteriai, paimta nemažai finansinės dokumentacijos. Tarp sulaikytųjų – du Kinijos piliečiai, kurie, kaip įtariama, tiekė klastotes. balsas.lt inf.

Rusijos propagandos ginklu. Tačiau tikrovėje tai netapo jokiu propagandos įrankiu, nes D.Mikutienės tuo metu Maskvoje nebuvo. „Pernai gruodį pasiryžau kreiptis į Prezidentą su laišku, kuriame pateikiau įrodymus – paso kopiją, kad niekur nebuvau išvykusi, ir pažymą iš ligoninės, nes tuo laikotarpiu slaugiau mamą po sunkios operacijos, ir kad apie mane parašyta netiesa, bei prašiau rasti galimybę paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Kadangi santykiai su Prezidentu V.Adamkumi visada buvo labai geri ir nuoširdūs, širdyje tikėjausi, kad sulauksiu jo

Moralinę žalą D.Mikutienė apskaičiavo pagal knygos tiražą, už kiekvieną egzempliorių po penkis litus. Jos teigimu, gauti pinigai būtų skirti labdaros paramos fondui. „Atsakovai, susipažinę su ieškiniu, matyt, suprato, kad procesas bus rimtas, todėl pasiūlė taikos sutartį, – pasakojo D.Mikutienė. – Sutikome ir paprašėme viešo paneigimo bei vieno simbolinio lito už knygą moralinei žalai atlyginti. Tačiau atsakovai pavilkino procesą ir atsisakė.“ Į teismą Seimo narė kreipėsi 2012 m. pavasarį, bet žiniasklaidos neinformavo. Procesą žiniasklaida paviešino tik po pirmo teismo posėdžio. Iš kelių V.Adamkaus dienoraščio įraše minimų „darbiečių“ vienintelė D.Mikutienė kreipėsi į teismą, reikalaudama paneigti knygoje išsakytą teiginį ir priteisti jai neturtinę žalą. Kitas teismo posėdis numatytas 2013 m. sausį. Teismas dėl įvairių priežasčių keliems mėnesiams buvo nukėlęs ieškinio nagrinėjimą. „Man garbė ir orumas, žmonių suteiktas pasitikėjimas – svarbiausios vertybės, kurias įgijau per savo ilgametę politinę karjerą. Niekada nežeminau kitų, neleisiu žeminti ir savęs, šmeižti ar kaip nors kitaip nepagarbiai elgtis. Demokratinėje valstybėje prieš įstatymą visi lygūs, Prezidentas taip pat. Iki šiol jį gerbiau ir mylėjau, dabar, deja, tik gerbiu“, – sakė D.Mikutienė.

Parodytos kalėjimo durys

fotodiena.lt nuotrauka

Prokurorams nepavyko įrodyti, kad buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Juozas Edvardas Petraitis į užsienį išgabeno vertingą skulptūrą, bet jis nuteistas dėl suklastoto vekselio. Australijos lietuvis (53 m.) J.E.Petraitis po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio tikino patyręs nuoskaudą dėl to, kad teismas labiau tikėjo ne jo, o dano Anderso Bjerggaardo teiginiais. Už tai,

kad J.E.Petraitis antstoliams pateikė suklastotą vekselį ir nurodė iš A.Bjerggaardo išieškoti 1,8 mln. Lt, teismas jam skyrė 6,5 tūkst. Lt baudą ir pusantrų metų nelaisvės. Šis dokumentas pasirašytas 2004-aisiais, kai abu verslininkai dar buvo geri draugai. Teismas nerado jokių įrodymų, kad A.Bjerggaardas tuo metu buvo skolingas J.E.Petraičiui. Byloje teigiama, kad A.Bjerggaardas pasirašė tuščiuose popieriaus lapuose, o tekstą sukūrė J.E.Petraitis. Pluoštą tokių popieriaus lapų buvęs kandidatas į prezidentus bandė išmesti pro savo namų langą kratos metu. Tikslios vekselio surašymo aplinkybės teisme taip ir nepaaiškėjo. Teismas nerado įrodymų ir dėl galimos kontrabandos. Nors liudytojai patvirtino, kad J.E.Petraitis 2000-aisiais iš nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus artimųjų įsigijo jo kolekcijai priklausiusią XVI a. medinę antikvarinę skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“, liko neišaiškinta, ar J.E.Petraitis buvo tikrasis skulptūros pirkėjas. Mat skulptūra iškeliavo į Švediją ir Daniją. Dėl ketvirčiu milijono litų įvertintos skulptūros Kultūros ministerija J.E.Petraičiui buvo pareiškusi ieškinį, bet neįrodžius kaltės jis atmestas. balsas.lt, VL inf.


Priedas apie aplinkos tvarkymą, augalus, jaukius namus

2012 m. gruodžio 1 d. Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Sodyba

Aukštuminės arboristikos meistrai gelbėja medžius Lilija Valatkienė

„Medžius genėti moka visi, kas namuose turi pjūklus, – ironizuoja arboristas Renaldas Žilinskas. – Pakelkite akis ir pažiūrėkite, kokie suluošinti medžiai styro sodybose ir miestų parkuose. Kantrūs jie. Ir pasipriešinti nemoka.“

Medis išsigydo pats Sodybose dažnai tenka matyti, kaip genimos šakos, stambesnės žaizdos už­ tepamos sodo tepalu ar uždažomos aliejiniais dažais. „Jokiu būdu negali­ ma užtepti medžio žaizdos“, – aiški­ no Marijampolės mažosios bendrijos „Arbovita“ steigėjai Renaldas Žilins­ kas ir Airidas Puskunigis. Pasak spe­ cialistų, medis moka išsigydyti pats. Moksliškai įrodyta, kad jis turi uni­ kalią apsaugos sistemą. Užtepę žaiz­ dą, padarome jam meškos paslaugą. O jau apie drevės ar žaizdų plomba­ vimą, betonavimą negali būti nė kal­ bos. Taip pasielgę priartiname medžio mirtį. Nugenėjus medį, akimirksniu į žaizdą patenka bakterijų. Juk kenkėjų, infekcinių ligų sukėlėjų ore – devynios galybės. Užtepus šakas tepalu ar užbe­ tonavus drevę, bakterijoms sudaromos idealios sąlygos daugintis ir klestėti. Medis negali apauginti audiniu su­

Aukštalipiai iš Marijampolės Airidas Puskunigis ir Renaldas Žilinskas po vieną nedirba.

žeistos vietos. Į kalių įsimeta puvinys, ant kamieno ima augti grybai, medis skursta ir miršta lėta mirtimi. Renaldui ir Airidui tenka ne tik genėti medžius, formuoti lają, bet ir šviesti žmones, aiškinti tai, kas nau­ dojant tokią sanitarinę apsaugą sodi­ ninkystėje, miškininkystėje, parkinin­ kystėje, kraštovaizdžio architektūroje daugiau nei 50 pastarųjų metų su­ naikinta.

Retos profesijos paklausa auga Renaldas Žilinskas paaiškino, kad Lietuvos arboristikos centras susi­ kūrė vos prieš dvejus metus. Jo dėka kviečiami arboristikos profesiona­ lai iš Latvijos, Čekijos, kurie rengia specialistus Lietuvoje. Tačiau to ne­ pakanka. Norint toliau gilinti žinias, reikia praktikos su profesionalais. O

Autorės nuotrauka

tai galima įgyti tik dirbant kartu su jais profesinėse stažuotėse. „Man arboristikos teko mokytis Latvijoje. Mūsų kaimynai pasižymi aukštesne medžių genėjimo kultū­ ra, labiau saugo ekologinę įvairo­ vę, imlesni naujovėms. Latvijos ir Lenkijos miestuose jau seniai me­ džius prižiūri arboristai“, – aiškino R.Žilinskas. Nukelta į 8 p. 

Paprasti šilumos taupymo būdai Gediminas Šilanskas Energetikos specialistas

Prasidėjus šildymo sezonui, ne vienas stveriasi už galvos pamatęs, kiek tenka pakloti už malonumą gyventi šiltai. Specialistai tikina, kad šildymo išlaidas sumažinti nesudėtinga, tai nieko nekainuoja arba kainuoja nedaug. UAB „Miesto renovacija“ specia­ listai pateikė 10 paprastų patarimų, kuriais norint pasinaudoti nereikia daug investicijų. Juos turi atsiminti kiekvienas, kuriam rūpi, kad šildy­ mo išlaidos būtų mažesnės. 1. Atlaisvinkite priėjimą prie šildymo prietaisų. Dažnai šildymo prietaisai namuose būna užstatyti baldais, uždengti sto­ romis užuolaidomis ar kitais daiktais. Taip sumažinama oro cirkuliacija prie šildymo prietaisų ir šildoma neefekty­ viai. Jeigu šildymo prietaisai nesiderina prie jūsų būsto interjero, baldus persta­ tykite tik per šildymo sezoną. Investici­ ja: 0 Lt. Energijos taupymas: iki 5 proc. Nukelta į 9 p. 

VL archyvo nuotrauka

Šilinis viržis – ne tik rudens puošmena

Kai gamta apsivelka margą rudens rūbą, pasimato augalai, kurių anksčiau net nepastebėdavome: galime gėrėtis išryškėjusiomis viržių ir erikų spalvomis. Rapolas Tamošiūnas Šiuo metų laiku užsukę pas kolekcininkus ar apsilankę augalų prekybos aikštelėse susigundo ir parsineša namo vieną kitą erikinių šeimos augalą.

Niekada neišsiskleidžiantys žiedai Vaikštinėjant po smėlingus, sausus miškus, lankantis retuose pušynuose, aukštapelkėse, durpy­ nuose, pamiškėse ir tyrulinėse pie­

Vazonėlis su šiliniu viržiu ir žiemą atrodys puošniai.

VL archyvo nuotrauka

vose, negalima nepastebėti popu­ liarių erikinių šeimos laukinių ir puošnių augalų – viržių. Jų būna įvairių veislių, skirtingų spalvų ir dydžių. Dekoratyvūs ne tik vir­ žių žiedai, bet ir lapija. Ji gali būti nuo šviesiai žalios iki tamsiai pil­ kos spalvos. Lietuvoje viržiai ir erikos žydi nuo liepos iki lapkričio. Norintie­ ji sukurti ryškias kompozicijas gali rinktis rausvai, baltai, raudonai, vio­ letine spalva žydinčius augalus. Kai kurių viržių žiedynai – ypatingi, nes

jų žiediniai pumpurai iki galo ne­ išsiskleidžia, visada lieka pumpurų stadijos. Todėl šie augalai labai ilgai išlaiko žiedų spalvą, ištveria sausras, šalnas ir vėjus. Kai vėjas nuplėšia paskutinius medžių lapus, dar ga­ lima jais papuošti palanges, terasas, balkonus. Vilniaus universiteto (VU) Bo­ tanikos sodo dendrologė Vitalija Pribušauskaitė sakė, kad beveik visi erikinių šeimos augalai auga rūgš­ čiuose dirvožemiuose. „Erikinių šeimai priklauso daug augalų, ta­

čiau želdiniuose dažniausiai galima pamatyti tik populiariausių rūšių erikinių augalų. Patarčiau rinktis ir mažiau žinomus. VU Botanikos sode Kairėnuose yra surinkta di­ delė erikinių šeimos augalų kolek­ cija: įvairūs rododendrai (jų kolek­ cijoje daugiausia), erikos ir viržiai, kalmijos ir pieriai bei reti augalai – ­virženės, kasiopės, balžuvos, siet­ minai ir kt. Tad kviečiu atvažiuoti ir pamatyti, kaip jie atrodo“, – ra­ gino pašnekovė. Nukelta į 9 p. 


8 Aukštuminės arboristikos meistrai gelbėja medžius

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Sodyba

Medžio viršūnė, kurioje dirba arboristas R.Žilinskas, siekia dviejų aukštų namo kaminą.

Įkaltais pleištais reguliuojama medžio kritimo kryptis.

Nupjovus obelį aiškiai matyti, kad ji buvo paveikta puvinio.

Silpnus medžius apninka ligos, kenkėjai, ima augti grybai.

 Atkelta iš 7 p.

vis dar prižiūri komunalininkai ar gatvių remonto įmonės, ir svarbiausias čia – atlygio už medžio „priežiūrą“ dydis, o ne medis. Medžių priežiūrą arboris­ tams dažniau patiki sodybų šeiminin­ kai, privačių miškų savininkai, kuriems rūpi, kad medis būtų estetiškai išvaiz­ dus ir, svarbiausia, sveikas, jie formuo­ ja miestų ir miestelių parkus, rūpinasi kraštovaizdžio architektūra. Seniausias Vilniaus ąžuolas Sereikiškių parke taip pat neseniai sulaukė Lietuvos arboris­ tikos centro specialistų, taip pat ir Ai­ rido Puskunigio, pagalbos.

pažeidimų požymiai: lapų, šakų ir kamienų nekrozės, lapų dechro­

Airidas Puskunigis ketverius metus arboristikos mokėsi Airijo­ je. „Mokėsi – ne tas žodis. Dirbau juodai, kad įgyčiau tokią aukštą kva­ lifikaciją“, – prisiminė Airidas me­ džiuose praleistus ištisus mėnesius. Užtat dabar šiems vyriškiams Lie­ tuvoje, galima sakyti, nėra lygių. Beveik nėra. Be Renaldo ir Airido, mūsų šalyje dirba dar penki aukštuminės arboris­ tikos specialistai. Ši labai reta profesija pastaruoju metu tampa vis populiares­ nė. Kvalifikuotų specialistų manymu, taip yra todėl, kad keičiasi medžių prie­ žiūros samprata, žmonės vis labiau tam­ pa ekologiškai atsakingi, nors dar dau­ gumoje savivaldybių norą turėti gražų miestą užgožia verslo interesai. Medžius

Mums rašo

Naudoja alpinistų techniką Pirma medžių reakcija į jiems netinkamas sąlygas – fiziologinių

Mielos, bet landžios ir nepageidaujamos

Gamtoje kiaunės neturi priešų.

Prieš kelerius metus įsigijome sodybą. Manėme, kad laikysime triušių, vištų, žąsų, kitų paukščių, ta­ čiau mūsų planus sugriovė kiaunės. Nemačiusiam sunku įsivaizduoti,

macija ir defliacija, šakų džiūvimas, skurdus viso medžio augimas. Ne­ tinkamų sąlygų susilpninti medžiai tampa neatsparūs infekcinių ligų sukėlėjams ir kenkėjams. Miestų želdinių sveikatingumas priklauso ir nuo jų rūšinės sudėties. Arboristai konsultuoja ir kaip tinka­ mai pasirinkti medelių rūšį ir juos so­ dinti tam tikrose erdvėse. Dauguma medžių, augančių Lietuvos miestų ir miestelių centrinėse dalyse, prie gat­ vių, sodinti prieš 60–80 metų. So­ dybose pasodinti medeliai bėgant metams užauga labai dideli ir kelia grėsmę gyvenamiesiems namams bei ūkiniams pastatams. Sodinant juos niekas nepagalvojo, kad po pusės am­ žiaus praūšiantis škvalas gali padaryti tiek žalos ir atnešti nelaimę. Beveik visuose parkuose ir soduose medžiai buvo sodinami per tankiai, tad arbo­ ristams lyg ir būtų darbo iki soties, tačiau pirmiausia turi pasikeisti savi­ valdybėse sėdinčių klerkų supratimas. Arboristai gali padėti išvengti skaudžių škvalo padarinių, tinka­ mai išgenėję lają ar specialiais lynais surišę šakas. Tai sumažins medžio išvirtimo ar lūžimo pavojų, o jei su­ rišta šaka ir nuluš, tai ji liks kyboti prie kamieno. „Medžius galima genėti ištisus me­ tus, išskyrus dvi savaites, kai skleidžia­ si jų lapai, ir dvi savaites, kai jie meta lapus. Tada vyksta tam tikri chemi­ niai procesai. Na, aišku, ir užėjus di­ deliems šalčiams“, – dėstė R.Žilinskas. Arboristai pirmiausia įvertina medžių sveikatos būklę, paskui geni ir formuo­ ja jų lajas, pjauna pavojingose vietose augančius ir sergančius medžius. Lai­ pioti medžio laja ir rankiniu pjūkleliu, o kartais – ir grandininiu pjūklu genėti

VL archyvo nuotrauka

kaip jos tarsi katės karstosi stogais, drasko gėles ir kitus augalus. Labai skaudu buvo, kai vieną rytą iš pul­ kelio jaunų vištaičių radome tik ke­ lias. Iš pradžių bandėme šiuos, regis,

Per kelias minutes nupjaunama sena, ligota trešnė. Lilijos Valatkienės nuotraukos

mielus išvaizdžius žvėrelius nuodyti žiurkių nuodais. Padėjo tik kokiam mėnesiui. Pastebėjome, kad kiau­ nės neėda apnuodyto masalo. Ne vieno klausėme patarimų, kaip at­ sikratyti šių švelniakailių žvėrelių. Kažkas pasakojo, kad jie bijo šunų. Deja, mūsų vilkšuniai, pamatę kiau­ nes, tik skalija visą naktį, o jos sma­ giai laksto stogais, nekreipdamos į šunis jokio dėmesio. Bandėme gau­ dyti ir spąstais. Tačiau mūsų šeimo­ je neatsirado norinčiųjų pribaigti į juos pakliuvusių kiaunių. Taigi, teko prašyti pagalbos kaimynystėje gyve­ nančio medžiotojo. Tik po to, kai jis kelias naktis pasėdėjo pasaloje ir nušovė patinėlį, patelę ir porą jau­ niklių, atsikratėme kiaunių. Bet ne­ žinia, ar ilgam: mat miškas yra ne­ toliese ir, suprantama, mūsų sodyba šiuos žvėrelius vilioja. Tikimės, kad aidėję šūviai jiems buvo rimtas per­ spėjimas, jog įsikurti pas žmones il­ gam neverta. Raimonda ir Jonas

Selemonas Paltanavičius Gamtininkas Lietuvoje gyvena dviejų rūšių kiaunės: miškinės ir akmeninės. Pastarosios mėgsta įsikurti ten, kur gyvena žmones. Akmeninės kiaunės, kaip ir jų giminaitės miškinės, yra judrūs, landūs, atkaklūs žvėreliai. Per naktį jos gali nukeliauti kelis kilometrus, pakeliui įlipdamos į kiekvieną medį, apšniukštinėdamos kiekvieną drevę ar inkilą. Įsikūrusios sodyboje, jos elgiasi panašiai. Nėra nė vienos kertelės, kurios nepatikrintų šis landus žvėrelis. Vasaros gale jos mielai vaišinasi viskuo, ką randa sode, ypač mėgsta slyvas ir obuolius. Bitininkai žino, kad kiaunės gali net avilius išplėšti. Kita vertus, jei sodyboje apsigyveno kiaunės, žinokite, kad neliks nė vienos žiurkės ar pelytės. Jei kiaunės užsuka į balandinę, užvaldytos medžioklės instinkto jos išpjauna visus paukščius. Kaipgi atsikratyti šių iš pirmo žvilgsnio mielų gyvūnėlių? Medžioklės įstatyme teigiama, kad kiaunes ir šeškus savo valdose gali naikinti visi. Medžioklės taisyklėse nu-

Patarimai Formavimo ir genėjimo laikas Šį rudenį dėl gausaus obuolių derliaus išlūžinėjo obelų šakos, tad sodininkai turėjo jas genėti. Obelys – kantrūs medžiai. Jas galima genėti ir formuoti įvairiu metų laiku, atsižvelgiant į vaismedžių amžių, augimo stiprumą ir ištvermingumą žiemą. Yra trys svarbiausi obelų genėjimo ir formavimo laikotarpiai. Pirmasis laikotarpis – ramybės metas ir vegetacijos pradžia, t. y. žiema ir pavasaris iki obelų žydėjimo pabaigos. Antrasis laikotarpis – intensyvus augimas vasaros pradžioje ir viduryje. Trečiasis laikotarpis – rugpjūtis ir rugsėjis, tai yra 3–4 savaitės iki obuolių skynimo.

Lenk medį, kol jaunas Per daug vešliai augantys vaismedžiai menkiau dera, o per gausiai derantys prasčiau auga, pramečiuoja. Genint galima pašalinti daug trūkumų. Dažniausiai tenka riboti vaismedžių augimą, nes aukštesnius kaip 3,5–4 m medžius sunku prižiūrėti. Jei obelys sodinamos eilėmis, tarpueiliai turi būti ne mažesni kaip 2 m. Vaismedžių genėjimas veiksmingas, jei genima taisyklingai. Todėl genėtojas turi gerai žinoti svarbiausias genėjimo taisykles, pagrindines vaismedžių dalis, jų paskirtį. Jauni vaismedžiai genimi, kad užaugtų norimos formos tvirtas vainikas, galintis išlaikyti gausų vaisių derlių ir neišlūžtų šakos, užėjus vėtroms, liūtims. Tinkamai formuojant jaunus vaismedžius, galima paankstinti jų derėjimo pradžią, pagausinti pirmąjį derlių ir ilgai džiaugtis sveiku sodu.

medžius – labai sudėtingas darbas, rei­ kalaujantis ne tik drąsos, judesių koor­ dinacijos, sumanumo, bet ir išmanymo. „Medžio lajai formuoti, koreguo­ ti, surišti mes naudojame profesio­ nalią alpinistų ir arboristų techniką. Jos privalumai didžiuliai, nes nerei­ kalingas kilnojamasis bokštelis. Be to, bokštelis ne visur gali privažiuoti, o ir kainuoja nemenkus pinigus. Jo­ kiu būdu į gyvą medį negalima lip­ ti naudojant arboristų nages – vadi­ namuosius dyglius. Kitaip medis bus pasmerktas žūti. Nagės naudojamos, kai medį ketinama visiškai pašalinti“, –­ aiškino R.Žilinskas. Visą reikiamą įrangą arboristai įsigyja Vokietijoje. Benzininiais pjūklais, specialiais se­ katoriais prekiaujama jau ir Lietuvoje.

rodyta, kad galima naudoti medžiok­ lės parduotuvėse parduodamus sertifikuotus spąstus ir šaudyti: svarbiausia, kad gyvūnas nesikankintų, todėl naudoti savadarbius spąstus, į kuriuos patekusios kiaunės sužalojamos, bet neiškart žūva, griežtai draudžiama. Tarpukario Lietuvoje kiaunių kailis buvo vertinamas, už jį buvo galima gauti nemenkus pinigus, tačiau ir tada kiaunių populiacijos sumažinti nepavyko. Dabar kasmet sumedžiojama apie 1 000 kiaunių. Tai labai nedaug. Kiaunių, kaip ir lapių bei vilkų, gamtoje niekas nemedžioja. Kasmet vienoje kiaunės vadoje būna iki penkių jauniklių. Šie plėšrūs žvėreliai naikina visų paukščių jauniklius. Ypač nuo jų kenčia inkiluose perinčios pelėdos. Tad jei pavyko nušauti ar spąstais pagauti kelias sodyboje įsikūrusiais kiaunes, galite tik pasidžiaugti. O jei nenorite, kad vietoje išnaikintų žvėrelių atsirastų kitų, spąstus su masalu padėkite nuo miško pusės, palei ūkinio pastato sienas. Bėgdamos pasieniui ir ieškodamos, pro kur įlįsti į vidų, užuodusios masalą, jos būtinai susigundys jo paragauti, ypač jei tai bus kiaušinis, mėsos ar žuvies gabaliukas.


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Šilinis viržis – ne tik rudens puošmena  Atkelta iš 7 p. Reikia derinti Pasak jos, vien tik erikų gentyje yra nepaprastai daug rūšių. Didelė jų dalis natūraliai auga Afrikoje. „Įsigyjant augalus iš pre-

kybininkų reikia būti atidiems, nes iš kitų žemynų atvežtieji neaugs lauke. Kiti gi puikiai tinka mūsų klimatui. Pirmosios pražysta pavasarinės erikos. Jų žiedai išsiskleidžia vos nutirpus sniegui ir gausiai žydi kovo–balandžio mėnesį. Erikų yra daug rūšių, beje, jos pakankamai atsparios. Yra ir įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Tai –­ tyrulinės erikos. Jos žydi vasaros viduryje. Tie, kam pavyksta suderinti kelias erikų ir viržių rūšis, gali gėrėtis jų žiedais nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens“, – pasakojo mokslininkė. Puoselėjantieji augalus turėtų žinoti, kad kai kurie viržiai ir erikos gali apšalti ar nušalti, kitiems dėl pavasario tempera-

Sodyba Šilinis viržis (Calluna vulgaris) kai kur vadinamas raganos šluota (vok. Besenheide). Lotyniškas jo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio kallyno, kuris reiškia „valau, šluoju“. Šiliniai viržiai yra 20–70 cm aukščio visžaliai krūmokšniai. Stiebai labai šakoti. Stipriai šaknijasi dirvožemio paviršiuje. Lapai smulkūs, linijiški, prie stiebo prisisegę keturiomis eilėmis, dengia aukščiau esančių lapų apatinę dalį. Žiedai šviesiai violetiniai, rausvai violetiniai, retai – balti, ūglių viršūnėse susispietę kekėmis. Vaisius – daugiasėklė dėžutė. Šilinių viržių žiedai išskiria daug nektaro ir todėl yra svarbūs vėlyvajam medunešiui. Iš 1 ha viržyno bitės surenka iki 200 kg nektaro. Viržių medus gana tamsus, kartoko skonio, lėtai kristalizuojasi. Šakelių su lapais nuoviru galima audinius ir siūlus dažyti geltonai. Viržių šakelės buvo naudojamos pynimui, jomis būdavo kemšami čiužiniai.

tūros svyravimų sutrūkinėja žievė, todėl augalai, ypač jauni, gali žūti. Viržiai ir erikos sodinami į atviras saulėtas vietas.

Kompaktiška šaknų sistema Viržius ir erikas mėgsta floristai. Šie augalai itin vertinami dėl to, kad sudžiūvę beveik nepakeičia spalvos. Net tada, kai augalas žūsta, sunku tai pastebėti, nes jo išvaizda beveik nepasikeičia. Kita vertus, toks augalo kantrumas – ne į gera, nes, manydami, kad jis visiškai nereiklus, augalų mėgėjai pamiršta tinkamai juo pasirūpinti. Rūgšti durpinė žemė, saulėta vieta,

Viržius ir erikas mėgsta floristai. Jie itin vertinami dėl to, kad sudžiūvę beveik nepakeičia spalvos.

VL archyvo nuotraukos

Paprasti šilumos taupymo būdai  Atkelta iš 7 p. 2. Išvalykite šildymo prietaisus. Valyti šildymo prietaisus reikia ne tik tam, kad pagerėtų šilumos atidavimas, bet ir tam, kad išvengtumėte kenksmingų medžiagų. Jos išsiskiria prasidėjus šildymo sezonui, kai dulkės ant šildymo prietaisų sienelių pradeda kaisti. Investicija: 0 Lt. 3. Pasirūpinkite pasyviąja energija. Dieną užuolaidas ar žaliuzes laikykite atskleistas, taip gausite „nemokamos“ saulės šilumos. Naktį užtraukę užuolaidas ar žaliuzes sumažinsite šilumos išspinduliavimą pro langus (tik neuždenkite šildymo prietaisų!). Investicija: 0 Lt. Energijos taupymas: iki 5 proc. 4. Stebėkite ir skaičiuokite. Dažnas šilumos vartotojas neseka savo būste suvartojamos energijos kiekio. Pradėkite stebėti. Palyginkite suvartojamos energijos kiekį (ne kainą!) su suvartotu praėjusiais metais, mėnesį, savaites. Analizuokite priežastis, dėl ko jis padidėjo ar sumažėjo. Darykite išvadas ir imkitės veiksmų! Investicija: 0 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc. 5. Sumažinkite šilumos nuostolius. Jei gyvenate senos statybos būste, už šildymo

prietaisų įsirenkite šilumą atspindinčius ekranus. Tokia priemonė kambaryje gali pakelti temperatūrą nuo vieno iki pusantro laipsnio. Tai padės sutaupyti dalį šilumos, išspinduliuojamos į išorinę sieną. Investicija: nuo 50 Lt. Energijos taupymas: iki 5 proc. 6. Taupykite karštą vandenį. Maudantis duše per 5 minutes sunaudojama iki 100 litrų vandens. Įsigykite vandenį taupančią dušo galvutę. Ji padės sutaupyti iki 50 proc. vandens, tad ir karštam vandeniui paruošti reikės mažiau energijos. Investicija: nuo 20 Lt. Energijos taupymas: iki 50 proc. 7. Taupykite naktį. Jeigu ant šildymo prietaisų yra termostatiniai ventiliai, nelaikykite pastovios temperatūros visą parą. Daugelis žmonių naktį geriau išsimiega, kai temperatūra patalpoje yra 2–4 laipsniais žemesnė. Taip pat nebūtina 21 °C temperatūra namuose savaitgalį, jeigu esate išvykę. Temperatūrą reguliuoti galima ir namo šilumos punkte. Temperatūrą sumažinus naktį 2–4 °C galima sutaupyti nuo 5 iki 10 proc. šilumos energijos. Verta įsigyti programuojamus termostatinius ventilius. Investicija: 100–400 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc. 8. S u re g u li u o k i t e ter­m ostatinius ventilius arba galvutes.

Termostatinės galvutės būna dviejų tipų – reaguojančios į pratekančio vandens arba aplinkos temperatūrą. Galvutės sureguliuotos tinkamai tuomet, kai, patalpos vidaus temperatūrai pasiekus nustatytą lygį, šildymo prietaisai yra drungni. Jeigu kambaryje temperatūra staiga pakilo aukščiau nustatytos (pvz., gaminamas maistas, patalpoje yra daugiau žmonių), šildymo prietaisai turi būti šalti. Ir atvirkščiai – išvėdinus kambarį ir temperatūrai nukritus žemiau nustatytos, šildymo prietaisai turi įkaisti. Sureguliuoti termostatinius ventilius pakanka vieną kartą. Investicija: 0 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc.

Radiatorius gali būti ir ne po palange.

pakankamai minkšto vandens (tačiau svarbu išvengti jo pertekliaus) – ir šie augalai dar ilgai džiugins žvilgsnį. V.Pribušauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad visi erikiniai turi gana kompaktišką paviršinę šaknų sistemą su gausybe smulkių šaknelių. Erikas ir viržius reikia sodinti į lengvą, purų, humusingą, turtingą organinių medžiagų dirvožemį. Į kompostinę žemę įterpiama tik šiek tiek rūgščių durpių, nes šiems augalams nereikia itin rūgštaus dirvožemio. Pasodintus augalus, ypač rudenį, galima mulčiuoti durpėmis ar pušų spygliais, žieve. Šiliniai viržiai – labai seniai liaudies medicinoje naudojami vaistiniai augalai. Dažniausiai šių augalų preparatais gydomos įvairios inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ligos, nes žolėje yra 0,3–0,4 proc. arbutino. Viržių antpilas skatina šlapimo skyrimąsi ir turi antiseptinių savybių. Šilinių viržių žolės dedama į vaistažolių mišinius, skirtus šlapimo nelaikymui gydyti. Žydinčių ūglių antpilas taip pat turi sutraukiamųjų savybių, skatina prakaito skyrimąsi, valo organizmą, palengvina atsikosėjimą, veikia kaip švelnūs raminamieji ir sutraukia kraujagysles. Nuoviro geriama peršalus ir kosint, sergant podagra. Šilinių viržių preparatai valo organizmą, todėl jie vartojami persirgus užkrečiamosiomis ligomis, po apsinuodijimų. Iš džiovintos, o paskui išmirkytos viržių žolės gaminamas skystas tepalas, kuriuo gydomas reumatas ir artritas, o šutekliai dedami ant sumuštų vietų, išnirusių sąnarių, nušalusios odos, vočių.

9. UŽS a n da ri n k i t e langus. Sureguliuokite langų bei durų varčias, pakeiskite senas nesandarias tarpines naujomis. Geriausias būdas nustatyti, kur nesandaru, – atlikti termovizinį tyrimą. Užsandarinus plyšius galima sutaupyti iki 10 proc. šilumos energijos. Nepamirškite vėdinti patalpų! Patariama geriau vėdinti trumpai atidarant kelis langus ir padarant skersvėjį, nei ilgiau laikant vieną pravirą langą. Taip pat galima įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Investicija (termovizinis tyrimas): nuo 200 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc. 10. Prižiūrėkite savo šilumos katilą. Jį būtina prižiūrėti nuolat. Investicija: 100–200 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc.

VL archyvo nuotrauka

9

Nelaimė aplenkia atsargius Gaisras – skaudžiausias įvykis, nuo kurio labiausiai nukenčia gyventojų turtas. Draudimo bendrovė BTA pasidomėjo, kokias apsaugos nuo ugnies priemones savo būste įsirengia klientai, siekdami išvengti galimo gaisro arba bent sumažinti galimą tokios nelaimės riziką.

VL archyvo nuotrauka

BTA specialistų teigimu, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, draudžiamuose butuose net 1,5 karto rečiau įrengiama priešgaisrinė signalizacija. „Akivaizdu, kad tik retas buto daugiabučiame name savininkas, nesvarbu, gyvenantis didmiestyje ar mažesniame miestelyje, įsirengia priešgaisrinę signalizaciją ar įsigyja kitokių gaisro prevencijai skirtų priemonių. Vos 1 proc. butų savininkų bute įsirengia priešgaisrinę signalizaciją, o gesintuvų gyventojai namuose išvis neturi. Noriu pabrėžti, kad dėl gyventojų tankumo daugiabučių namų butuose gaisro kilimo tikimybė visada išlieka ypač didelė“, – teigė draudimo bendrovės BTA Turto draudimo vadovaujančioji specialistė Dalia Strazdienė. Specialistė atkreipė dėmesį, kad individualių namų savininkai labiau rūpinasi priešgaisrinės signalizacijos įsirengimu – tokių klientų šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo 1,5 karto, o palyginti su 2010 m. – beveik 2,5 karto. Individualių namų savininkai labiau brangina savo turtą, nes priešgaisrinę signalizaciją namuose įsirengia net 8 kartus dažniau nei butų savininkai. „Dažniausiai gaisrų kyla dėl žmogaus veiksmų ir neatsargaus elgesio su ugnimi. Nors BTA fiksuoja, kad išmokos dažniau išmokamos už ugnies padarytus nuostolius gyvenamuosiuose namuose, tačiau negalime teigti, kad gyvenamoji vieta lemia gaisro kilimo priežastį. Pavyzdžiui, prisimenu atvejus, kai, namuose romantiškai leidžiant laiką žvakių šviesoje, nuo žvakės užsidegė užuolaida arba kai, gaminant maistą, užsidegė aliejus bei apdegė virtuvė ir koridorius“, – pasakojo D.Strazdienė. Gyventojai būsto saugumu vengia pasirūpinti dėl labai įvairių priežasčių. Apsaugos tarnybos UAB „Apsaugos komanda“ komercijos direktorius Vytautas Naras sakė, kad dažniausiai žmonės nusiperka jau įrengtą butą ir, nenorėdami gadinti interjero, priešgaisrinės saugos įrengimą atideda vėlesniam laikui. „Kiti mano, kad tai labai brangi paslauga, tačiau iš tiesų gaisro detektorių galima įsigyti ir už 25 Lt. Pastebėjau, kad apie priešgaisrinę signalizaciją, kaip būtinybę, visada mąsto žmonės, kurie stato nebe pirmą namą arba įsigyja nebe pirmą butą ir jį įsirengia nuo nulio“, – sakė pašnekovas. Pasak apsaugos tarnybos specia­ listo, vėlyvą rudenį, ypač žiemą, kai užsikemša šildymo katilai, dažnai tenka važiuoti į įvykio vietą. V.Naras teigė, kad per metus išgelbsti apie 20 būstų. Kilus gaisrui, paprastai iškviečiama priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir nuostolių būna gerokai mažiau. Šiais metais draudimo bendrovė BTA jau užregistravo 18 smulkesnių ir stambesnių su ugnimi susijusių atvejų, kai nukentėjo gyventojų turtas.

balsas.lt inf.


10

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Sodyba Juos verta auginti

Pataria specialistas

Kaip susikurti erdvius Ciklameną primenanti dvylikadeivė ir jaukius namus Vijolė Aguonaitė

Interjero detalės atspindi vidinį žmogaus pasaulį.

Vijolė Aguonaitė Dažnas svajoja susikurti jaukius namus, tačiau sėkmingai įgyvendinti sumanymus pavyksta tik klausantiems specia­ listų patarimų. Jaukaus interjero subtilybes išmananti interjero dizaino centro „Artis“ vadovė Živilė Šedvydienė tikino, kad viena iš svarbiausių originalaus interjero dalių – erdvė. Vieniems norisi erdvių namų, kiti smagiai jaučiasi įsikūrę nedideliame kambaryje, kur viskas po ranka. „Patalpos erdvę lemia lubų aukštis ir langų dydis, tačiau norint ją galima sumažinti ar padidinti. Stiklinės ar iš kitos medžiagos pagamintos pertvaros ir tinkamas apšvietimas gali iš esmės pakeisti būsto vaizdą. Slankiojančiomis pertvaromis būsto erdvę galima keisti pagal poreikius“, – sakė pašnekovė. Erdvės pojūtis, pasak jos, keisis ir kita spalva nudažius lubas. Jei lubos ir grindys yra tokios pat spalvos visame name ar bute, tuomet nelabai svarbu, kas yra šalia: svetainė, miegamasis ar virtuvė. Vizualiai susidaro įspūdis, tarsi tai viena didelė patalpa. Pro langus sklindanti šviesa ir vaizdas už jų praplečia erdvę. Todėl projektuodami naujus namus architektai

VL archyvo nuotrauka

klientams siūlo dalį sienų montuoti iš stiklo paketų. Jei įsigijote senesnės statybos namą ar butą, vizualiai erdvę galima padidinti reikiamose vietose pastačius šviestuvus, įrengus apšvietimą lubose. Kuo daugiau bus skirtingų šviesos šaltinių, tuo didesnė atrodys erdvė. „Jaukumo namams suteikia smulkūs interjero elementai, kuriuos reikia sudėlioti tinkamose vietose. Puikiai atrodo sienų nišas puošiančios mielos smulkmenos, iš kelionių parsivežti suvenyrai“, – aiškino Ž.Šedvydienė. Jai antrino restauratorė, interjero dizainerė Jurgita Oertelienė. „Mielą namų aplinką galima sukurti sumeistravus ar įsigijus netradicinę drabužių kabyklą ar pastatomą šviestuvą, tinkamoje vietoje pastačius žvakių rinkinį arba miniatiūrinę statulėlę. Malonias smulkmenas renkamės pagal savo skonį, jos atspindi mūsų vidinį pasaulį“, – pasakojo interjero dizainerė. Netradiciniam interjerui, anot jos, netikėtumo ir žavesio suteikia pasirinktas originalios formos baldas ar aksesuaras. J.Oertelienė patarė rinktis vieno stiliaus baldus, atkreipti dėmesį į jų spalvas ir medžiagas, iš kurių yra pagaminti. Anot specialistės, interjeras pirmiausia vertinamas pagal tai, ar dera pavieniai elementai, ar kompozicija yra vientisa ir ar juntama harmonija.

Senieji sąvartynai nebeterš aplinkos Pagaliau baigtas dvejus metus trukęs Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių rajonų savivaldybėse vykdytas gamtosaugos projektas „Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“. Buvo uždaryti visi penki seni regiono komunalinių atliekų sąvartynai: Smukučių, Skirsnemunės, Šidagių,

Paneročio ir Plaušvarių, uždaryti bei rekultivuoti 53 šiukšlynai. Projekto įgyvendinimo vertė – daugiau kaip 13 mln. Lt. Buvo nukasti sąvartynų šlaitai ir suformuoti uždari atliekų kaupai su keliais šimtais tūkstančių kubinių metrų atliekų, kurios buvo at-

Nesutvarkyti sąvartynai daro neigiamą poveikį gamtai ir žmonių sveikatai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pasak dr. Danutės Dainauskaitės, dvylikadeivė (Dodecatheon L.) – gėlių kolekcijų puošmena. „Ciklamenus primenantys jos žiedai sužavi ne vieną. Tad ne vienam kyla noras įsigyti šį augalą“, – sakė mokslininkė. Dvylikadeivė – raktažolinių šeimos daugiametis šakniastiebinis žolinis augalas, paplitęs Šiaurės Amerikos rytinėje ir vakarinėje dalyse. Gentyje yra 30 rūšių. „Lietuvoje introdukuotos rūšys auginamos tik botanikos soduose ir kai kuriose sodybose. Vienos rūšys žydi gegužės, kitos – birželio–liepos mėnesiais. Užsienyje auginamos kitokių rūšių, veislių ir hibridų dvylikadeivės žydi kreminės, alyvinės ir baltos spalvos žiedais“, – pasakojo dr. D.Dainauskaitė. Ji dvylikadeives pataria sodinti nesaulėtoje vietoje purioje ir humusingoje žemėje. „Anksti pavasarį šios gėlės mėgsta gana drėgną, o vasarą ir žiemą – sausą dirvą. Persodinant svarbu stengtis nepažeisti šaknų.

Šios įdomios ir kol kas retos mūsų krašto gėlės dauginamos sėklomis ir dalijant kerus anksti pavasarį. VL archyvo nuotraukos

Gėlynuose sodinama grupėmis po keliasdešimt augalų. Per dvejus trejus metus kerai suželia, išauga daug žiedynstiebių ir pradeda gausiai žydėti“, – pasakojo mokslininkė. Šios įdomios ir kol kas retos mūsų krašto gėlės dauginamos sėklomis ir dalijant kerus anksti pavasarį. Geriausiai sudygsta ką tik surinktos sėklos. Sėjama vasario–kovo arba gegužės mėnesiais į vazonėlius

Ne veltui, dėl įspūdingų žiedų, ši gėlė pavadinta dvylikadeive.

vežtos iš šiukšlynų ir paskleistos pusės metro sluoksniu. Sąvartynai padengti specialiais nepralaidžiais mišraus ir augalinio grunto sluoksniais bei skalda. Atliekų kaupuose pakloti geosintetinio molio įklotai puikiai apsaugo aplinką nuo teršalų, todėl senieji sąvartynai nebeterš aplinkos. Įrengtos sąvartynų dujų nukenksminimo sistemos, sutvarkytos ir apsėtos žole jų teritorijos. Visas sutvarkytų sklypų plotas yra daugiau kaip 72 ha. „Džiaugiamės, kad mūsų įmonė sėkmingai užbaigė Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėse reikšmingus tvarkymo darbus“, – teigė generalinio darbų rangovo UAB „LitCon“ direktorius Linas Piliponis. „Nesutvarkyti sąvartynai daro neigiamą poveikį gamtai ir žmonių sveikatai. Šie šiukšlių kalnai dvokia, nuodingos medžiagos, teršalai patenka į orą ir vandenį. Esame patenkinti, kad uždaryti sąvartynai ir šiukšlynai pagerins kraštovaizdį bei ekologinę padėtį Tauragės regione“, – sakė jis. Pasak L.Piliponio, šiemet UAB „LitCon“ įgyvendins daugiau nei 30 statybos ir inžinerinių darbų projektų. Bendrovė tvarko viešosios ir pramoninės paskirties statinius, gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijų projektavimo ir statybos bei kultūros paveldo objektus. Šiuo metu bendrovėje dirba 130 darbuotojų. VL inf.

ar dėžutes, vėliau išpikuojama. „Augalai sunkiai pakelia persodinimą – nelengvai prigyja, todėl perkami ir parduodami kerai su visu šaknynu arba pasodinti vazonėlyje. Labai svarbu tai, kad dvylikadeivės atsparios ligoms ir kenkėjams. Šios gėlės išties labai įdomios, o tokios formos žiedais retas augalas pasipuošia. Beje, jos tinka ir puokštėms“, – pabrėžė pašnekovė. Tikroji dvylikadeivė (Dodecatheon meadia L.) paplitusi rytinėje JAV dalyje. Auga drėgnuose miškuose, prerijose. Europoje pradėta auginti nuo 1700 m. Užauga iki 45–85 cm aukščio. Lapai pailgai ovalūs, odiški, ilgi, pamatinėje stiebo dalyje sudaro skrotelę. Iš pamatinių lapų išauga 5–10 belapių žiedynkočių, kurių viršūnėje susiformuoja skėčio formos žiedynas iš 10–25 žiedų. Žiedai rožiniai (prie žiedkočio – balti), 2 cm skersmens. Dvylikadeivė žydi gegužės–birželio mėn. apie 29 dienas. Sėklos prinoksta liepos mėnesį. Paskui augalas nuvysta. Žiemai nereikia pridengti.

Komunaliniai mokesčiai tik augs

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Darius Kriukas UAB „Viena sąskaita“ valdybos narys

Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik penkis kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 proc., o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 proc. Tai parodė bendrovės „Viena sąskaita“ indeksas, kuris apskaičiuojamas analizuojant gyventojų sąskaitas. „Vienos sąskaitos“ duomenimis, 2010 m. I ketvirtį gyventojai komunaliniams mokesčiams išleido daugiau kaip 31 proc. visų savo pajamų, o 2012 m. I ketvirtį – daugiau kaip 38 proc. Prognozuojama, kad 2013 m. išlaidoms už komunalines paslau-

gas vidutines pajamas gaunantis gyventojas turės skirti daugiau negu 42 proc. atlyginimo. Palyginus 2010 m. ir 2012 m. I ketvirčius, galima teigti, kad vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje padidėjo 78 Lt (nuo 1583,9 Lt iki 1661,9 Lt), tačiau vidutinės namų ūkio išlaidos tuo pačiu laikotarpiu pakilo 135,8 Lt (nuo 499,2 Lt iki 635 Lt). Komunalinių išlaidų statistika sudaroma skaičiuojant mokesčius už šildymą, elektrą, vandenį, dujas, internetą, mobilųjį ryšį, kabelinę televiziją, namo administravimą ir šiukšlių išvežimą. „Indeksą sudarėme naudodamiesi per kelerius metus sukaupta „Vienos sąskaitos“ duomenų baze ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Kone vieninteliai šalyje galime matyti, kiek lėšų namų ūkiai skiria komunaliniams mokesčiams, nusprendėme šiuos duomenis susisteminti ir pateikti visiems gyventojams aktualiais pjūviais. Taip jie gali palyginti savo komunalines išlaidas su šalies vidurkiu“, – teigė bendrovės „Viena sąskaita“ valdybos narys Darius Kriukas.

(Ka. 10)


PRIEDAS APIE GYVENIMO BŪDĄ IR LAISVALAIKĮ

Šeštadienis

2012 m. gruodžio 1 d. Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Jautri, stipri ir mėgstanti dalytis gas, kiną, oro balionus, susitikimus su draugais. Patinka gaminti, užsiimti rankdarbiais. Jei turėčiau galimybę ir kažkas pridėtų dar bent 12 paros valandų, manau, tikrai rasčiau ne vieną sritį, kuri man būtų įdomi ir į kurią turbūt norėčiau rimčiau pasigilinti.

Elvyra Žvirblienė Ši moteris muzikinės karjeros pradžioje buvo praminta liūdnaake princese. Dabar ji – pripažinta scenos karalienė, o jos akyse džiaugsmo daugiau nei liūdesio. Mat Rūta Ščiogolovaitė dainuoja tai, ką nori dainuoti, daro tai, ką nori daryti, ir mažoje savo šalyje jaučiasi reikalinga bei turtinga: lai kiti verkia, kad rinka čia ankšta ir pinigai menki! Negana to, intensyvų koncertinį gyvenimą ji geba suderinti su mokslais (gavo klasikinio dainavimo bakalauro diplomą) ir motinyste (augina sūnų Adomą). Ko gi joje daugiau – mėlyno kraujo ar kieto charakterio? Tepasako pati Rūta, kuri netgi žino, kaip įgyvendinti savo svajones.

Na, o jūsų asmeninis gyvenimas? Kiek tiesos kalbose apie Rūtos sužadėtuves su paslaptinguoju Rolandu? Savo širdies reikalus saugau po devyniais užraktais (juokiasi).

Rūtos saldainiai Ar galiu paklausti, iki kada slėpsite savo sužadėtinį? Nieko neslepiu. Tiesiog pasilieku teisę į privatų gyvenimą. Beje, niekam dar nepatvirtinau spaudoje sklandančių gandų. Tik turėjau galimybę išbandyti savo draugę, kuri, kaip spėju, gandus nuneša iki spaudos. Bet aš pati atsisakau tiek neigti, tiek tvirtinti gandus apie savo širdies reikalus, noriu juos pasilikti sau.

Po devyniais užraktais Kuo labiau slepiamas asmeninis gyvenimas, tuo labiau intriguoja... Gali būti, bet tas laikas, kai apie mano gyvenimą buvo žinoma daug, baigėsi jau prieš daugelį metų. Nemėgstu dalytis smulkmenomis ir būti narstoma po kaulelį. Galėčiau kalbėti daug ir įvairiais klausimais, duoti išsamų interviu žurnalistams, tik nepasakodama asmeninio gyvenimo detalių, bet, paradoksalu, tokių interviu niekam nereikia. Na, o trumpai mano asmeninis gyvenimas šiuo metu galėtų būti apibūdintas taip: auginu sūnų, dirbu televizijos projekte. Šią vasarą Muzikos ir teatro akademijoje atsiėmėte dar vieną diplomą – klasikinio dainavimo bakalauro. Ar tai jau paskutinės jūsų studijos?

Net ir tapusi scenos karaliene, Rūta vis dar turi svajonių ir netgi žino, kaip jas įgyvendinti.

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Visų didžiausi gyvenimo pasiekimai ir nusivylimai prasideda nuo svajonių. Kaip manote, ar

„Norėčiau išmokti žiūrėti į gyvenimo audras kaip į būtiną gyvenimo prieskonį“ – sakė Rūta. Ne, dar studijuoju, dabar jau pirmame Muzikos akademijos magistrantūros kurse, ir labai laukiu kiek­vienos dainavimo paskaitos, todėl negaliu net pagalvoti apie likusias... Pavargau studijuoti. Dabar tiesiog noriu dainuoti – be referatų, egzaminų, konspektų...

jums sekasi įgyvendinti muzikinės veiklos, asmeninio gyvenimo svajones? Viskas priklauso nuo požiūrio. Esu optimistė ir manau, kad man labai pasisekė, kad tokioje mažoje rinkoje, kokia yra Lietuvoje, galiu

koncertuoti su gyva grupe ir atlikti muziką, kuri man patinka, nepataikaudama masėms. Labai tai vertinu. O kuo galiu skųstis asmeniniame gyvenime? Džiaugiuosi savo amžiumi, turiu galimybę ir mokytis, ir tęsti karjerą, ir auginti nuostabiausią vaiką pasaulyje, esu finansiškai nepriklausoma... Laiminga moteris. Ar šiuo metu turite laiko gyventi? Sūnus, mokslai, koncertai... Dar sutikote dalyvauti televizijos projekte „X faktorius“. Ar nebuvo gaila laiko?

Sutikote dirbti žurnaliste. Ar jums negaila laiko (šypsosi)? Juk tai mano darbas. Džiaugiuosi, kad jis susijęs su dviem didžiausiomis mano gyvenimo aistromis, kurių viena yra muzika, o kita – vaidyba. Nieko neaukoju: laiko sūnui, miegui ir maistui lieka. Kol kas viską puikiai suderinu. O kiek laisvo laiko lieka jums pačiai? Aišku, laiko viskam neužtenka. Pramogoms tikrai jo beveik nelieka, bet, kai tik galiu, būtinai apsilankau baseine. O šiaip mėgstu teatrą, kny-

Kuo toliau, tuo uždaresnė ir atsargesnė tampate. Galbūt yra tik vienetai žmonių, kuriais pasitikite, su kuriais galite pasidalyti džiaugsmu ir liūdesiu? Net ir atsargumas nepadeda: dar visai neseniai mano mamai šoką įvarė vienas spaudoje pasirodęs straipsnis. Ir net ne straipsnis, o informacija, atskirta nuo konteksto, aišku, savirek­lamai. Kita vertus, suprantu, kad turiu dėl viso to kaltinti tik save. Kokia vis dėlto kartais būnu naivi, pasitikėdama kolegomis. Jau seniai turėjau įsikalti į galvą, kad nereikia tikėtis, jog kažkas priims mane kaip kolegę, moterį – ne tik kaip darbo objektą, bet kokiomis priemonėmis garsinantį naują televizijos projektą. Pati gal ir nekreipčiau dėmesio, bet mano artimieji vis dar to neišmoksta: juk vyresnioji karta užaugo galvodama, „ką žmonės pasakys“, ir juos skandalų pilnas pramogų pasaulis vis dar skaudina. Na, o draugų turiu tikrai daug, ir tikrų... Juos visus labai myliu, vertinu. Esu jiems labai dėkinga. Nukelta į 12 p. 

Eteris

Jau ketvirtį amželio kiekvieną rytelį Lapkričio pabaigoje 25-ąjį gimtadienį švęsianti LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“ – viena seniausių Lietuvoje. Ji nusileidžia tik veteranei „Panoramai“, pasirodžiusiai dar 1970-aisiais. Tiesa, populiarios laidos pavadinimas šiemet buvo pakeistas pridėjus žodį „Lietuva“. Tačiau prodiuseris Modestas Naudžius tikina, kad laidai senas pavadinimas grąžintas prisiminus tai, kas ilgą laiką buvo pasimiršę. Prieš 25-erius metus žurnalistas Vytautas Kvietkauskas, pirmasis „Labo ryto“ vedėjas ir vienas iš tuometės „Panoramos“ vadovų, viešėdamas JAV, susižavė-

jo laida „Good Morning, America“ ir pasiūlė sukurti panašią. Pasak V.Kvietkausko, „Labas rytas, Lietuva!“ jau turėjo išeiti į eterį, tačiau paskutinę minutę nuspręsta atsisakyti pavadinime žodžio „Lietuva“. „Buvo 1987-ieji, tada gyvenome „vieningų respublikų“ laikais, ir taip išskirti Lietuvą kai kuriems vadovams pasirodė nederama“, – prisiminė V.Kvietkauskas. 25-erių metų sukaktį švenčianti laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas ryte svarbiausia: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausio-

mis temomis. „Laikas bėga, o laidos kūrėjų tikslai išlieka tie patys: pažadinti, pranešti, pradžiuginti“, – laidos prasmingumu neabejojo M.Naudžius. Taigi nuo pirmojo „Labo ryto“ pasirodymo eteryje 1987 m. lapkričio 30 d. su vedėju V.Kvietkausku šią laidą vedė kone pusšimtis žurnalistų, šiandien garsių Lietuvos žmonių. Šiandien „Labas rytas, Lietuva!“ žiūrovams taria Ignas Krupavičius ir Eglė Daugėlaitė, pakeitusi į stažuotę Strasbūre išvykusią Godą Pečiulytę. Smagus sutapimas: laida ir jos vedėja Eglė yra bendraamažės! VL inf.

„Labas rytas, Lietuva!“ vedėjai I.Krupavičius ir E.Daugėlaitė įprato keltis su pirmaisiais gaidžiais. LRT nuotrauka


12

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis

Jautri, stipri ir mėgstanti dalytis  Atkelta iš 11 p. Turbūt kalbėjote apie informaciją su antrašte „Rūta: man striptizas – kaip saldainis“. Na, bet sutikite, kad gana dažnai prie žinomų ir garsių žmonių mėgsta šlietis tie, kurie svajoja pasišildyti jų šlovės atokaitoje. Todėl tie žinomi žmonės dažnai teturi vos vieną kitą draugą. Galbūt, bet to beveik niekada nejaučiu, nes ir patys žmonės, kurie susipažįsta su manimi ne darbo aplinkoje, gana greitai supranta, kad nė vienas nedraugaus su manimi kaip su žmogumi, apie kurį rašoma, kuris matomas. Taip ir atsisijoja mano tikrieji draugai nuo netikrųjų, greitai ir natūraliai. Rūta, ar teisingai supratau, kad jums sunku meluoti? Labai nemėgstu meluoti. Nesakau, kad niekada nemeluoju, geriau nutyliu. Apskritai esu tas žmogus, kuriam norisi viskuo dalytis: emocijomis, jausmais, daiktais, dėmesiu. Todėl ir džiaugiuosi: ačiū Dievui, kad turiu nuostabių draugų, su kuriais galiu dalytis.

Tai – gyvenimas Esate gyvenimo jau mėtyta ir vėtyta. Ko išmokė gyvenimo dramos? Galbūt jums tai net neatrodo kaip dramos, o tiesiog „Just life“. Taip pavadintas naujausias jūsų albumas lietuviškai – „Tai gyvenimas“.

Vaikas auga, vienus rūpesčius keičia kiti... Niekada nejaučiau, kad su Adomu turėjau kažkokių rūpesčių. O gal jau ir pamiršau. O Adomo tėtis? Kiek jam svarbu, kuo ir kaip gyvena jo sūnus? Apie Adomo tėvą privalau kalbėti gerai arba nieko. Dėl Adomo.

LTV 50-mečio koncerte mūsų scenos princesė dainavo su legendiniu britu Chrisu Normanu. Martyno Vidzbelio nuotrauka

mių, menkų dalykų, dėl kurių net neverta eikvoti energijos. Todėl noriu išmokti ir mokausi į viską žiūrėti paprasčiau. Manote, kad esate stiprus žmogus? Manau, kad esu apgaulingas mišinys: jautri ir stipri. Jei būčiau tik jautri, jau ne kartą būčiau palūžusi.

Rūta mėgsta humoro jausmą turinčius žmones, tačiau jai nepatinka, kai juoku dangstomas bandymas pasišaipyti. Atsakymas į šį klausimą viename interviu netilptų (juokiasi). Bet jūs gerai pastebėjote: norėčiau išmokti būtent taip ir žiūrėti į gyvenimo audras bei sunkumus – kaip į būtiną gyvenimo prieskonį. Ar tiesa, kad gyvenimo smūgius ir patirtį priimame jau kitaip – lengviau, išmintingiau? Ne visada. Kartais taip įprantu gintis, paleidusi visus savo spyglius į darbą, kad nepastebiu netikrų grės-

atvažiuoja ir pabūna su Adomu, arba aš jį nuvežu, bet prieš išsiskirdama su sūnumi verčiuosi per galvą, kad mūsų išsiskyrimas būtų kuo trumpesnis. Ir makiažą prieš koncertą darausi močiutės namuose, kad su vaiku ilgiau pabūčiau. O padainavusi kuo greičiau lekiu namo. Va, tokia esu nenormali.

Jei būtų galimybė, ar išmestumėte iš gyvenimo kurį nors buvusį etapą kaip nereikalingą? Taip, aišku. Ir detalių nemažai išmesčiau, pradedant ne taip ir netinkamu metu pasakytu žodžiu, baigiant ne tuo pasirinkimu. Bet aš tikrai dėl to nesuku galvos, nes taip galima ir ligą įsivaryti. Apskritai manau, kad gyvenime yra daug dalykų, kuriuos privalu patirti. Kai atsigręžiu atgal, matau, kad tikrai buvo tokių momentų, kai norėjosi kažko išvengti. Ne-

pavyko – tarsi kažkieno ranka buvo būtent taip surašyta, taip sudėliota. Taigi dabar belieka priimti tai, kas buvo. Todėl nei graužiuosi, nei jaudinuosi, tiesiog suvokiu, kad jei galėčiau dar kartą rinktis, pasirinkčiau kitaip. Jūsų skyrybos su Elvinu tebėra apgaubtos paslaptimi. Kodėl išsiskyrė keliai dviejų artimų sielų, net nespėjusių iki galo susieiti? Ką reiškia „iki galo?“ Mūsų galas ir buvo beveik dveji metai, bet tai ir turi būti žinoma tik mums, o visiems kitiems – paslaptis! Nebijote įsileisti į širdį ir gyvenimą naujo žmogaus, nebaisu nudegti dar kartą? Manęs nebaugina galimybė likti vienai, nes gyvenimas labai turtingas ir be šeiminių saitų su vyru. Sakydama „turtingas“, aišku, ne pinigus turiu galvoje. Kita vertus, tai nereiškia, kad spjaunu į santuoką. Kad ir kokia būtų mano asmeninė patirtis ir asmeninė praktika, vis dar tikiu meile, šeima ir netgi kai kuriais vyrais (juokiasi). Esate sakiusi, kad susitikimai ir išsiskyrimai padėjo jums pažin-

ti vyrus tokius, kokie jie yra. Ar tikrai manote, kad jau pažįstate žmones? Manau, kad pažįstu geriau nei anksčiau. Bet tai nei padeda, nei trukdo. Ar jau žinote, koks turėtų būti tas žmogus, su kuriuo galėtumėte pradėti kurti kažką bendra? Mano gyvenime pirmenybė tenka mano sūnui ir jo interesams. Jis – mano akių šviesa. Ką jums davė motinystė? Aš labai atsidavusi mama. Žinau, kad kai kurios moterys geba apriboti savo motinystę. Truputį net pavydžiu joms, nes kalbu apie talentą, apie būtinybę išreikšti save per tai, kas duota ir ko negalima savyje užgožti. Žiūriu, kaip kitos motinos apsisprendžia per daug nesisieloti dėl ne iki galo atliktų motinystės pareigų, ir galvoju, kad man šitaip neišeitų. Netgi turėdama galimybę daugiau laiko skirti asmeniniam gyvenimui, ja nepasinaudoju. Esu šiek tiek išprotėjusi mama, net dviejų dienų be Adomo neištveriu. Ką ten dviejų – pusdienį sunku ištverti! Kai koncertuoju, dažniausiai Adomą palieku pas močiutę: arba ji

Sakoma, kad ir blogiausia istorija turi gerų puslapių. Ką dažniau prisimenate gyvenime – gera ar bloga? Ar ilgai nešiojatės širdyje nuoskaudas, pyktį? Negaliu ilgai pykti, tačiau nesugebu ir pamiršti išdavysčių. Šiaip esu optimistė, visur įžvelgiu šviesiąją pusę. Dar tikite meile – didele, tikra, gražia, švaria? Tikiu. Didele, gražia meile tarp tikrų, gražių, švarių žmonių. Kaip manote, ar sunku šalia jūsų esantiems draugams, mylimiesiems, artimiesiems? Manau, kad neturėtų būti sunku. Mėgstu klausytis, rūpintis, rodyti dėmesį. Vienas iš mano trūkumų – kai sunku, turiu atsitraukti, pabūti viena. Nemėgstu apkrauti savo išgyvenimais kitų. Mano draugai tai žino ir nepyksta, jei dingstu porai savaičių. Jie jau įpratę, kad turiu pirmiausia pati išsilaižyti žaizdą. Gal mokate ir pati iš savęs pasijuokti? Manau, kad moku ir net mėgstu. Taip pat mėgstu humoro jausmą turinčius žmones. Tik nepatinka, kai juoku dangstomas bandymas iš kažko pasišaipyti. Humoras ir pašaipa – du skirtingi dalykai. O kokiomis svajonėmis šiandien gyvenate jūs, kaip moteris, kaip muzikantė? Svajonių tikrai turiu. Ir netgi žinau, kaip jas įgyvendinti!

Padėk sau

Vienintelis vaistas – kantrybė „Mano kaimynai, vyras ir žmona – pavyzdinga pora. Jie išgyveno iki sidabrinių vestuvių, bet po to netikėtai išsiskyrė. Panašu, kad vyras pasuko kairėn. Sakytum, pamišo, susidėjo su kažkokia jauna padraika... Negi nėra vaistų nuo tokių dalykų?“ – teiraujasi vilnietė Antanina Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Pavyzdingos poros, gerbiama Antanina, taip pat patiria išbandymų, ir neretai šie būna pavyzdingai sunkūs. Nesupratau tik, nuo ko pageidautumėte vaistų – kad vyrams nemagėtų kairėn sukti ar kad žmonos dėl to jų nepaliktų? Šiaip ar taip, tokia katastrofa gali ištikti ir darnią porą, petys petin praėjusią ugnį, vandenį ir vario triūbas, o lygioje gražioje vietoje ėmusią ir suklupusią. Bet ta vieta lygi tik iš šono, pro kaimyno langą žiūrint: po ramiu, sustyguotu poros gyvenimu gali netikėtai atsverti įgriuva, kai vienas iš sutuoktinių patiria asmeninę krizę.

Tai išties panašu į laikiną pamišimą – ne į netyčinį vairo pasukimą kairėn, o į šuolį stačia galva į aistros jūrą. Netikėta meilė žmogų užklumpa ne tada, kai jis netyčia sutinka „nuostabiausią pasaulyje žmogų“ (nuostabūs žmonės, sutikite, nesitrins aplink šeimą), o kai išgyvena asmeninę krizę. Nuo šios neapsaugoti net ir gražiai sugyvenantys sutuoktiniai: tokiu atveju žmogus tarsi tampa svetimas pats sau, taip pat ir artimam žmogui. Krizę išgyvenančio žmogaus širdis tarsi praranda imunitetą, ir ją gali sužeisti trečia ar trečias, pasipainiojęs tuo sudėtingu metu. Į šio

ar šios glėbį jis puola ne tik staigiuose gyvenimo posūkiuose, t. y. praradęs darbą, sunkiai susirgęs, mirus tėvams ar vaikams palikus namus: į meilužio glėbį stumtelėti gali ir santuokinio ryšio įtampa arba nuobodulys. Paradoksalu, bet šios agresyvios formos neištikimybė gerokai dažniau supurto geras patvarias santuokas nei nevykusias, nes darnūs santykiai reikalauja iš poros daugiau dvasinių jėgų, o šios ima ir išsenka... Laikinam pamišimui neatsparios abi lytys, tačiau solidūs vedę vyrai dėl jaunos meilužės kartais visiškai pameta galvą tiesiogine prasme ir tik atsikvošėję suvokia, kaip sužeidė artimus žmones. Koks vaistais išgelbėtų buvusią darnią santuoką? Deja, tokių nėra. Nebent kantrybė, nors šis vaistas labai labai kartus, o jo veikimas lėtas. Tačiau būtent kantrybė tokioje

Pavyzdingos poros taip pat patiria išbandymų, ir neretai šie būna pavyzdingai sunkūs. Martyno Vidzbelio nuotrauka

situacijoje be išeities suteikia vilties. Pamišimas dėl meilės nesitęsia itin ilgai, taigi labai svarbu išlaukti, nesielgti beatodairiškai. Jei tas sutuoktinis, kuris dar išsaugojo blaivų protą

ir jausmus kitam, apsišarvuos pavyzdinga kantrybe, jam gali pavykti išsaugoti šeimą. Žinoma, ši nebus tokia, kokia buvo: randuota, mažiau pavyzdinga, bet dar tvirtesnė.


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis

„Gintaro kelias“ sostinės rotušėje

Fotografija iš parodos.

Vilniaus rotušėje pristatyta fotografijų paroda „Gintaro kelias Baltija–Kaspija“. Joje – daugiau nei 40 įspūdingų nuotraukų iš ekspedicijos „Amber Route BC“, kurios metu lietuvių keliautojai ieškojo gintaro kelio ženklų Gruzijoje, Azerbaidžane, Irane ir Turkijoje. Nuotraukose įamžintos beveik mė-

Organizatorių nuotrauka

nesį trukusios kelionės akimirkos: susitikimai su nuoširdžiais šių šalių žmonėmis, egzotiška gamta. Į parodos atidarymą atvyko žinomi mokslo, meno žmonės, užsienio valstybių diplomatai, verslininkai ir ekspedicijos dalyviai. Buvo parodytas ir pirmasis dokumentinis filmas

apie egzotiškąjį Iraną. Renginio metu buvo galima susipažinti su unikaliais gintaro dirbiniais, o furšete – paragauti gintaro užpiltinės. „Džiaugiamės, kad paroda susilaukė tokio didelio dėmesio. Vis dėlto gintaras yra mūsų šalies auksas, o jo istorines sąsajas su Šilko keliu mums pavyko įrodyti ekspedicijos metu“, – sakė prodiuseris Alkas Paltarokas. Paroda „Gintaro kelias Baltija–Kaspija“ Vilniaus rotušėje veiks iki gruodžio mėnesio, vėliau įspūdingos nuotraukos keliaus po įvairias Lietuvos parodų ekspozicijas ir užsienio šalis. „Gerai žinome, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė siekė Juodąją jūrą. Tačiau prekybos galybė siekė dar toliau – Kaspiją“, – pastebėjo parodos iniciatorius ir fotografijų autorius Rokas Volungevičius. 2013 m. planuojamas antrasis ekspedicijos „Amber Route BC“ etapas – lietuviai upėmis nuo Baltijos iki Juodosios jūros laivais plauks senovės pirklių keliu. VL inf.

Lietuvės spektaklis sužavėjo lenkus Torunėje lapkričio 23–25 d. įvykusiame Vieno aktoriaus teat­ ro festivalyje Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės Birutės Mar spektaklis „Antigonė“ žiuri buvo pripažintas geriausiu festivalio spektakliu ir apdovanotas pag­rindiniu Lenkijos teatro sąjungos įsteigtu prizu. B.Mar taip pat buvo įteiktas specialus pagrindinio festivalio organizatoriaus – Vieno aktoriaus asociacijos – prizas „Už aktorinį meistriškumą“. Šiųmečiame festi-

valyje aktorė sulaukė daug gražių pripažinimo žodžių iš tokių žymių lenkų aktorių kaip Olgierdo Lukaszewicziaus ir Krzysztofo Grabowskio. Festivalio metu gausiai į Torunės „Baj Pomorski“ teatrą susirinkusiems žiūrovams B.Mar taip pat pristatė Liucijos Armonaitės parašytą ir Vroclavo Vieno aktoriaus asociacijos lenkų, anglų ir lietuvių kalbomis išleistą knygelę „Birutė Mar. Be kaukės“ bei suvaidino ištraukas iš žymiausių savo monospektalių. VL inf.

Rytų horoskopas kitai savaitei

g

a

h

b

Ožiaragiai turės puikią progą labai greitai išspręsti visas senas problemas, kurių jie atkakliai vengė. Tik pasirinkite tinkamą momentą. Astrologas pataria nesivelti į konfliktus, taikiai šalinti prieštaravimus arba atidėti ginčų sprendimą ateičiai. Vandeniai neturėtų daug dėmesio skirti smulkmenoms. Be to, jūsų norą visur suspėti bus sunku įgyvendinti, nes katastrofiškai stigs laiko. Todėl pasirinkite tai, kas svarbiausia, o visa kita galite drąsiai patikėti savo pavaldiniams, jei jų turite. Finansinė jūsų padėtis stabili, o netrukus galite gauti darbo užmokesčio priedą.

i

Žuvys neturėtų pasitikėti pirmu sutiktu žmogumi, pagaliau ir patikimiems partneriams nevertėtų atskleisti visų savo planų. Kritiškai vertinkite gaunamus pasiūlymus ir informaciją, apsvarstykite kiekvieną smulkmeną, ir tada jūsų pastangos bus sėkmingos. Jus deramai įvertins tiek kolegos, tiek vyresnybė.

^

Avinams dabartinės aplinkybės gali atrodyti pernelyg prieštaringos, tad jie nerizikuos priimti rimtų sprendimų. Ir be reikalo. Ateinančiomis dienomis turėsite puikią progą kardinaliai ir konstruktyviai pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Svarbiausia – nepraleisti tinkamo momento.

Trečioji knyga apie Viešintų kraštą

Vėžiai ras diplomatiškus visų problemų sprendimus, ir tai neliks nepastebėta jų vyresnybės, kuri paprašys imtis sunkiausio iš projektų. Sėkmingai jį įgyvendinę turėsite puikią galimybę palypėti karjeros laiptais, pasiekti naujus profesinės veiklos tikslus, pagerinti savo materialinę padėtį. Liūtai turės progą pasiekti geriausių rezultatų visose savo veiklos srityse. Nebijokite prisiimti papildomų įsipareigojimų. Jums pavyks sėkmingai atlikti visas užduotis, o tai teigiamai atsilieps jūsų karjerai. Kita savaitė bus ypač sėkminga kūrybinių profesijų atstovams.

c

Mergelėms ateinanti savaitė daugeliu požiūrių bus labai palanki. Bus proga užmegzti naudingų ryšių ir perspektyvių pažinčių. Gausite įdomių dalykinių pasiūlymų. Artimi žmonės tikrai rems visus jūsų sumanymus ir iniciatyvas, skatins kopti karjeros laiptais.

d

Svarstyklės pasieks svarių rezultatų, tvarkydamos reikalus ir įgyvendindamos projektus. Savaitė bus labai palanki aktyviai veiklai švietimo srityje, kur jūsų iniciatyvos gali būti įgyvendintos. Ypač daug dėmesio skirkite bendravimui su artimais žmonėmis, venkite konfliktų su jais.

_

e

`

f

Jaučiai pirmiausia turėtų stiprinti santykius šeimoje. Metas pamiršti abipuses nuoskaudas ir atsisakyti nepagrįstų kaltinimų. Santykių su partneriu krizė jau beveik baigėsi, tad pasistenkite nepradėti jos iš naujo. Ateinančią savaitę šiek tiek pagerės jūsų materialinė padėtis.

Valstybvino akademinio dramos teatro archyvo nuotrauka

13

Dvyniams bus sunku nuspręsti, kas dabar svarbiausia, bet tai padaryti vis dėlto reikėtų, kitaip veltui sugaišite daug laiko. Kitą savaitę jums nepavyks pabūti vieniems, jausite padidėjusį aplinkinių žmonių dėmesį, nes būsite tiesiog nepakeičiami. Tai pakels jūsų nuotaiką.

Skorpionų laukia gana rami savaitė. Planus pamažu įgyvendinsite, visus ankstesnius konfliktus pagaliau pavyks sureguliuoti. Negaiškite brangaus laiko, skirkite jo profesinei kvalifikacijai kelti. Jūsų dalykiniai susitikimai baigsis sėkmingai. Tačiau galvokite ne tik apie šiandieną, bet ir apie artimiausią ateitį. Šauliai artimiausią savaitę gaus lėšų, kurios leis pasiekti užsibrėžtą tikslą. Atkaklumas jums dabar nepakenks, priešingai, jis padės įgyvendinti sumanymus, užtikrins teigiamus pokyčius jūsų gyvenime. Artimiems žmonėms padedant galėsite patenkinti savo kūrybines ir profesines ambicijas.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Šiemet rugsėjį pasirodžiusi Panevėžyje gyvenančio Tautvilio Užos knyga „Talentingieji viešintiškiai“ – jau trečiasis šio autoriaus kraštotyros darbas apie Anykščių rajono Viešintų kraštą ir jo žmones. Knygoje sudėti talentingųjų viešintiškių darbai, aprašytas jų gyvenimas. Leidinyje, kuriame yra bemaž tūkstantis nuotraukų (dauguma jų – autoriaus), galima pasigrožėti darbščių moterų sudėtingiausių raštų lovatiesėmis, rankšluosčiais bei kitais audiniais, mezginiais, siuviniais, nėriniais, tapybos, keramikos darbais. Tarp jų – ir rašytojos, švietėjos, aktyvios knygnešių talkininkės Liudvikos Didžiulienės-Žmonos rankdarbiai, tautodailininkės Aldonos Mockuvienės tautinės juostos. Knygos viršelį puošia autoriaus mamos Emilijos Užienės austo kilimo fragmentas. Leidinyje ne mažiau ir vyriškos kūrybos: skulptoriaus Liongino Virbicko, medžio drožėjo Povilo Bugailiškio, kitų tautodailininkų darbų. Čia prisimintas Viešintų kraštotyrininkas, fotografas Povilas Jurkštas, palikęs tūkstančius surinktų etnografinių senienų. Kaip rašo kraštotyrininką pristačiusi kupiškėnė mokytoja Eugenija Sokienė, T.Uža, kaip „deimančiukų“ ieškotojas, atvėrė viešintiškių kraičių skrynias, ati-

(Užs. 621)

Naujausių „Alma littera“ knygų lentyna Lorna Byrne Angelai man glosto plaukus

Išleidęs trečiąją knygą apie Viešintų kraštą ir jo žmones, T.Uža sako, kad taip atiduoda duoklę tėviškei. Tautvilio Užos asmeninio albumo nuotrauka

darė kalvių, medžio drožėjų dirbtuvių duris ir pasakė: „Grožėkitės! Gėrėkitės! Tai – mūsų moterų rankdarbiai. Tai – mūsų vyrų metalo dirbiniai, medžio drožiniai. Štai kokias moteris ir vyrus gimdo Viešintų žemė!“ T.Uža dirbo inžinieriumi mechaniku, tačiau daugelį metų nesiskyrė su fotoaparatu, domėjosi kraštotyra. Prieš dvejus metus išleido kraštotyros knygą „Iš širdies – viešintiškiai“, kurioje – žmonių pasakojimai apie praeitį, papročius, šventes, buitį, pokario, kolūkinių laikų bei dabarties aprašymai. 2008 m. autorius ne tik Viešintų krašto žmonių, bet ir kitur gyvenančių kraštiečių gražiausių sodybų vaizdus sudėjo į fotografijų albumą „Viešintiškių pražydinta žemė“. „Mes, praėjusio šimtmečio

vaikai, gimtajam kraštui turime atiduoti dvasinę skolą. Trokštame, kad nors maža Viešintų krašto kaimų bei atskirų šeimų istorijų dalis taptų gimtinės atminimo ženklu ateities kartoms. Troškimas nepamiršti praeities rodo mūsų pastovumą, pagarbą istorijai“, – sakė Viešintų metraštininkas. Atsidavęs kraštotyrininkas knygų apie gimtąjį kraštą leidybai paaukojo už paveldėtą žemę gautas pajamas. Ne vieno Viešintų krašto gyventojo biografiją knygose aprašęs T.Uža nuosekliai domisi savo giminės istorija, organizuoja giminių susitikimus. Jis yra surinkęs septynių kartų tėvo giminės ir šešių kartų iš Kupiškio krašto kilusios mamos giminės duomenis genealoginiam medžiui. Vyras pildo ir uošvio giminės genealoginį medį.

Tai moters ir jos angelų istorija. Kartais jaučiamės išvaryti iš rojaus, bet esame priversti gyventi, kartais neturėdami vilties ir pažado, kad bus lengviau. Tačiau net gūdžiausią naktį, kai sieloje suvirpa nerimo šešėlis ir bijome pažvelgti tamsai į akis, joje budi angelas sargas, nematomas, šviesus, artimas. Ši knyga – tai šių dienų airių mistikės, pasižyminčios senovės šventųjų galiomis, autobiografija. Vaikystėje Lorna buvo laikoma neįprastu vaiku. Ji negalėjo sutelkti dėmesio į aplinką, tačiau regėjo angelus ir dvasias. Lornai jautriai ir švelniai pasakojant savo gyvenimo istoriją, skaitytojas drauge su ja sutinka dvasių pasaulio būtybes, daugiausia įvairius stulbinamo grožio angelus, taip pat ir mirusiųjų dvasias. Visi jie – Lornos mokytojai ir palydo-

vai. Ši įstabi knyga – tai moters, reginčios daugiau negu kiti, liudijimas; kvietimas atverti širdį ir pajusti tuos, kurie budi šalia.

Loreta Šomkienė Riešinės Originalumu stebinantys merginos ir vaikinai, orios žavingos damos ir netgi mados vėjų besivaikantys vyriškiai jau spėjo susižavėti šiuo aprangos aksesuaru. Kruopščioji meistrė Loreta dovanoja netikėtas 25 riešinių idėjas visų skonių žmonėms. Ryškioms asmenybėms – sodrioji Afrika, kuklioms – subtilioji Japonija, o džentelmenams – angliški rombeliai. Riešinės pražysta saulėgrąžomis ir našlaitėmis, apsiveja rudeninėmis vynuogių kekėmis ir, suprantama, mirga tautiniais raštais. Ir netgi mažieji nustebs dovanų gavę spalvotą ar džinsinę puošmeną. Siūlų kamuoliukas, virbalai, spalvoti karoliukai + kantrybė = mielas jaukus daikčiukas.


14

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis

Kryžiažodis

Anupro Dirvelės nuotykiai Rimanto Dovydėno piešiniai, Stasio Varnecko žodžiai

Šiaušia vėjas smilgų guotą, Merkia lietūs arimus. Ech, kad taip anticikloną Kas atsiųstų į namus.

Ir aukštyn – į debesynus – Onė pakelia akis. Gal iš jų koksai šventasis Ją netyčia pamatys.

Paprašys, kad į rarotus Ją lydėtų ramuma, Kad ligi šventų Kalėdų Nesikandžiotų žiema...

O Anupras nuo skiedryno Šneka Onei pamažu: – Kai gerus batus turėsi, Bus ir advente gražu.

Anekdotai JJJ Kalbasi du vyrai: – Mano žmona labai mėgsta gyvūnus, o ypač kates ir šunis! – O manoji – vegetarė... JJJ Sėdi du žydai tualete: – Kaip tu galvoji, čia protinis ar fizinis darbas? – Jeigu tai būtų fizinis, aš pasamdyčiau žmogų... JJJ Žmona vyrui sako: – Gal žinai, ką turėčiau daryti, kad įsidarbinčiau ministerijoje? – Ministerijoje? Tu ką – išprotėjai? – Ar tai būtina sąlyga?

(Užs. 622)

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija Atsakymai – skai­čiais pažymė­ tuose langeliuose. Juos rasite gruodžio 8 d. numeryje.

Pašilių naujienos

Kryžiažodžio, išspausdinto lapkričio 24 d., atsakymai Vertikaliai: Paravanas. Mi. Kibinas. Rokas. Mėlis. TT. Lažas. Gitara. Et. Tys. Polis. As. Lotas. Namis. ES. Kotas. Pakasa. Takas. „Rover“. Sūris. Karalius. Ostas. Karaganda. Apsas. Kirasa. Sės. Horizontaliai: Piratas. Op. Ožys. SSS. Kas. Tūta. Abas. Karas. Lokis. Potas. NT. Gotas. Ki. Milas. Kar. Skėtis. Rara. Ilas. Poras. Bir. Navaga. Misa. Akela. Marins. Kateris. Udė. STT. Saksas. Pažymėtuose langeliuose: Linksmybės.

Sodžiaus reitingai Stasys Varneckas Kaime nėra nei reitingavimo aparatų, nei mokytų to darbo specialistų. Čia žmogaus kokybė dažniausiai nustatoma iš akies. O jei taip nepavyksta, tenka su tuo žmogumi pūdą druskos valgyti. Ir tada jau visa teisybė nušvinta, anot Juozo Baltušio. Be to, kaimas – tai tokia geografinė platuma ir ilguma, kur viskas kaip ant delno. Žodžiu, reitinguoti kaime irgi galima. Pašilių reitingų viršūnėje, be abejo, – sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis. Jis kartais pasibara, kartais paglosto, pagiria. Dažnai ir patarimą duoda. Štai pamatęs, kaip vienkiemio ūkininkas Vacys vargsta su savo juodmargėmis, pastovėjo ant ežios, pažiūrėjo ir pasakė: – Nesiženijęs nebūsi... Vacys iš tiesų suskato ieškoti melžėjos ir būtų susiradęs, jei ne tas gvėra Anskaitis: – Apsiženijęs pražūsi... Banaičio reitingas tąsyk nenukentėjo. Visomis penkiomis pakopomis žemiau už jį stovi buvęs ve-

terinaras Tadas, garbingas sodietis Marmokas, bibliotekininkė Vanda. Daugelis kitų sodiečių, palypėję reitingo laipteliais, vos vos tebestovi ant pažliugusios rudenio žemelės. Bobulė Agota į jokius kaimo reitingus nepretenduoja, nes netrukus ji tikisi pakilti taip aukštai, kad net Banaitis nepasieks. Mat zakristijonas Matas, suvalgęs Cibės sūrį, pasakė: – Tau, bobule, nėra ko nerimauti. Aš skambinsiu tol, kol tavo dūšelė pakils virš visų reitingų. Pašilių senbuviai, žinoma, seniai reitinguoti. Pakanka tik retkarčiais pakoreguoti jų eilę. Jei kuris daržą apleidžia, šuns neprisiriša ar dar kai ko nepadaro. Daugiausia dėmesio skiriama atvykėliams – jie išnarstomi po kauliuką. Štai ne per seniausiai, kai saulė vakaro dešimtą dar kybodavo virš alksnyno, Pašiliuose iš kažkur pasirodė apyjaunė mergužėlė. Na, gal kokių penkiasdešimties. Vikri, judri blondinė. Lipšni – nors prie žaizdos lipdyk. Ir mandagi moka būti.

Rimanto Dovydėno piešinys

– Laba dienelė, močiute, – sveikina ji bobulę Agotą, tempiančią iš parduotuvės nelengvą krepšį. – Būkime pažįstamos – mano vardas Šapokliak. Panelė Šapokliak. Gal padėti? Bobulei Agotai net širdis apsalo: net Banaitis toks galantiškas nebūna!

Diduma sodžiaus džiaugėsi naująja gyventoja net ir kilogramo druskos nesuvartoję. Tik ūkininkas Jeronimas panelės Šapokliak nešlovino ir sakė, kad tokias paukštytes jis ir be plunksnų pažįsta. Labiausiai panelės Šapokliak reitingas suvešėjo, kai pražydo bulvės.

– Mačiau, jūsų bulves koloradai apniko, – pareiškė ji Marmokui ir Bindokui. – Galėčiau išserbentauti. Apsidžiaugė kaimynai – vis mažiau to kenkėjo liks. Ir decio sutaupys. Praėjo kelios dienos, savaitė. Visas sodžius linksmas, tik Jeronimas vaikšto galvą susiėmęs: – Bidoną decio ištaškiau, o koloradų vis daugyn ir daugyn. Gal pasikarti? Kartis Jeronimas vis neskubėjo. Jis tik ėmė guostis savo keturkojui draugui Muchtarui: – Ką daryti, Muchtarai? Muchtaras nieko konkretaus neatsakė. Tik amtelėjo sykį kitą ir nubėgo palaukėn. Pačiam vidurnakty, kai Jeronimas pagaliau užsnūdo, pasigirdo garsus lojimas. „Tai ne iš gero“, – iškart sumetė vaikinas ir šoko pro duris. Nubėga – ogi panelė Šapok­ liak guli vagoj, Muchtaras jai dantis rodo, o iš apvirtusio kibiro į visas puses skuba išalkę koloradai. Lygiai tokie patys, kokie veisiasi Marmoko darže. Po to nuotykio panelė Šapokliak iš kaimo dingo. Sako, apsistojo Vilniuje. Reitingus, girdėti, turi gerus.


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

TV programa

Gruodžio 1, šeštadienis

LTV2 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 10.30 10.50

„Aviukas Šonas“

Radži ieško žmonos

Beatos virtuvė

„Jūrų velniai“

6.00 Šventadienio mintys (k.) 6.30 Duokim garo! (k.) 8.30 Gimtoji žemė 9.00 „Nuotykiai elfų šalyje“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite 11.00 Durys atsidaro 11.30 Septynios Kauno dienos 12.00 Sąžinės balsas 12.30 Dokumentinis f. „Attenborough kelionė” 13.30 Geriausi neįgalieji metų sportininkai 2012 14.30 Geriausios dainos iš Jūratės Miliauskaitės koncerto „Stiklo siena” 15.30 Pasaulio panorama 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą) 16.10 Sveikinimų koncertas 18.30 „Šarpas“ (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.00 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka 23.00 Trileris „Lemtingas kelias“ (N-14)

6.30 „Didysis filmukų šou“ 6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“ 7.20 „Nenuorama Džiunė Ly” 7.45 „Antinas Gudruolis“ 8.10 „Zigis ir Ryklys“ 8.30 „Ogis ir tarakonai“ 9.00 Apie ūkį ir bites 9.30 Girių horizontai 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo komedija „Geras vyrukas” (N-7) 11.45 Komedija „Dvylika kėdžių” (k.) 15.05 „Talismanas“ (N-7) 16.55 Nuo... Iki (k.) 17.50 Pasaulis X (k.) (N-7) 18.45 Žinios 19.00 Radži ieško žmonos 21.00 Superkinas. Komedija „Įbroliai” (N-14) 23.15 Komedija „Apgautasis” (N-7) 0.55 Siaubo trileris „Praleistas skambutis” (N-14)

6.45 Teleparduotuvė 7.00 „Mažieji išdykėliai“ 7.30 „Beibleidai. Metalo meistrai“ 8.00 „Monsunas“ (N-7) 8.30 „Moderni šeima“ (N-7) 9.00 Gyvenimas yra gražus (N-7) 9.30 Mamyčių klubas 10.00 Svajonių sodai 11.00 Komedija „Dvynių nuotykiai” 12.40 Filmas šeimai „Sekretoriatas” (N-7) 15.00 Komedija „Išdykėlis Danstonas” (N-7) 16.40 „Kastlas“ (N-7) 17.40 Beatos virtuvė 18.45 Žinios 19.00 Šok su manimi 2012 22.30 Kas? Kur? Kada? 23.35 Kriminalinis trileris „Karo dievas” (N-14) 1.50 Veiksmo filmas „Geležinis žmogus” (N-14)

6.30 Televitrina 7.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.) (N-7) 8.00 Savaitės kriminalai 8.30 „Auksarankiai“ (k.) (N-7) 9.00 Autofanai 9.30 Statybų TV 10.00 Šeštadienio rytas 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 12.00 Žmogus prieš gamtą. Aliaska (N-7) 13.00 Galiūnų čempionų lygos etapas Bulgarijoje 14.00 Koncertas „Ne gyvenimas, o pasaka!” (1 d.) (k.) 16.00 Prajuokink mane (k.) (N-7) 17.00 Pragaro virtuvė (k.) (N-7) 18.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (N-7) 19.00 „Svotai“ (N-7) 20.00 Žinios 20.20 „Jūrų velniai“ (N-7) 21.20 Mano herojus. Veiksmo filmas „Peržengta riba“ (N-14) 23.10 Aštrus kinas. Veiksmo filmas „Hanibalas“ (S) 1.40 Bamba (S)

Žinios savaitgaliais – 0.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 7.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00

5.05 5.45 6.05 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 11.30 12.10

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Rytas su muzika Gamta – visų namai Spaudos apžvalga Ryto garsai Kultūros savaitė Sveikata Dovanoju tau savo pasaulį Sudie, XX amžiau

13.00 15.03 15.28 16.03 16.30 17.03

Lietuvos diena Atrask Lietuvą Baladės Kaip žmonės gyvena Laida rusų kalba Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena 18.10 Sveikinimų ratas 19.03 Auksinės kolekcijos

20.03 Vaikų radijo teatras. A.Matučio pasaka-legenda „Žilvinėlis“ (I d.) 20.28 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Fetas 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Gruodžio 2, sekmadienis

„Talismanas“

Keturkojis šou

Ekstrasensai detektyvai

6.00 Klausimėlis.lt 6.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.) 7.15 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.) 8.30 Kaimo akademija 9.00 „Odisėjo klajonės“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Gustavo enciklopedija 10.30 Brolių Grimų pasakos. „Batuotas katinas” 11.45 X tarptautinis cirko festivalis „Circo Massimo” 12.30 Pasaulio dokumentika. „Planeta Žemė“ 13.30 „Puaro“ (N-7) 15.30 Šventadienio mintys 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą) 16.10 Popietė su Algimantu Čekuoliu 16.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” 17.45 Keliai. Mašinos. Žmonės 18.15 Klausimėlis.lt 18.30 Stilius. Gyvenimas 19.30 Bėdų turgus 20.30 Panorama 20.45 Savaitė 21.15 „Šerlokas” (N-7) 23.15 Dokumentinis f. „Attenborough kelionė”

6.30 „Didysis filmukų šou“ 6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“ 7.20 „Nenuorama Džiunė Ly” 7.45 „Antinas Gudruolis“ 8.10 „Zigis ir Ryklys“ 8.35 „Ogis ir tarakonai“ 9.00 Sveikatos ABC 9.30 Pasaulio virtuvė 10.00 KINO PUSRYČIAI. Fantastinis nuotykių filmas „Marsas atakuoja“ 12.10 Melodrama „Medisono grafystės tiltai“ (N-7) 15.00 „Talismanas“ (N-7) 17.00 Ne vienas kelyje 17.45 Teleloto 18.45 Žinios 19.00 „Alfa“ savaitė 19.30 Kviečiu šokti. Pažadinta aistra 22.50 Melodrama „Prisimink mane“ (N-14) 1.05 Farai (k.) (N-14)

6.45 Teleparduotuvė 7.00 „Mažieji išdykėliai“ 7.30 „Beibleidai. Metalo meistrai“ 8.00 „Monsunas“ 8.30 „Moderni šeima“ (N-7) 9.00 Sveikas žmogus 10.00 Keturkojis šou 11.00 Komedija „Nepaprasti Šarpėjos nuotykiai“ 12.55 Komedija „Rembo sūnus” 14.50 Drama „Globa“ (N-7) 16.40 „Kastlas“ (N-7) 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios 19.00 Savaitės komentarai 19.30 X faktorius 21.10 Veiksmo trileris „Gimęs lenktyniauti“ (N-7) 23.15 Romantinė komedija „Vaiduoklių miestas“ (N-7) 1.20 Komedija „Van Vailderis. Pirmi metai koledže“ (N-7)

6.00 Gyvenimas kupinas džiaugsmo 6.30 Televitrina 7.00 Užkalnio 5 (k.) 8.00 Tauro ragas (N-7) 8.30 Sveikatos kodas 9.30 Autopilotas 10.00 Sekmadienio rytas 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 12.00 PLĖŠRŪNAI. „Jaguaro medžioklė” (N-7) 13.00 Nacionalinė loterija „10 milijonų“ 14.00 Sveikinimai (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654) 16.00 „Milijonieriai“ (k.) 16.30 Komikų klubas (k.) 17.00 Taip. Ne (k.) 18.00 Ekstrasensai detektyvai (N-7) 19.00 Gyvenimo spalvos 20.00 Žinios 20.20 MEILĖS ISTORIJOS. Rosamunde Pilcher. „Emilija Richards: Naujoji Zelandija visiems laikams“ (N-7) 22.20 Trileris „Dviguba tapatybė” (N-14) 0.05 „Mentai” (N-7). 1.05 Bamba (S)

5.05 5.45 6.05 8.03 9.03 10.03

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Rytas su muzika Ryto garsų savaitė Muzikinė kelionė Tetos Betos viktorina

15.28 16.30 17.03 17.30 18.10 19.03 20.03

Gera girdėti Laida rusų kalba Literatūros akiračiai Atsiliepk dainoj Laisvai! Vudstoko vaikai Vaikų radijo teatras A.Matučio pasaka-legenda „Žilvinėlis“ (II d.)

12.30 13.00 13.30 14.00 14.55 15.20 16.20

16.55 17.45 18.30 19.50

21.30 23.00 23.40

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.45 „Blogiau nebūna” 8.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai 10.30 „Dirbantys gyvūnai“ 11.30 „Gyvūnijos pasaulyje“ 12.00 Mano virtuvė 13.00 Nuotykių komedija „Briusterio milijonai” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 Pasivaikščiojimai su Oskaru Koršunovu

LTV2

Gustavo enciklopedija

11.03 Muzika Tau 12.10 Lietuvos diena 13.03 Radijo teatras. D.Gancevskaitė. „Trys vizitai“ 13.35 Retro 14.03 Septynios sporto dienos 14.28 Gera girdėti 15.03 Sankryža (k.)

11.40

Trembita Vilniaus albumas Rusų gatvė Menora Vilniaus sąsiuvinis Krikščionio žodis. Laida rusų kalba Šventadienio mintys Miesto kodas Mokyklos langas Sakralinės muzikos festivalis. Koncertuoja kamerinis choras „Voskresinnia” (Ukraina) Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” Etnokutūros ratas. XIX a. tautodailininkas Christijanas Barčas (k.) Keliaukim! „Po Meksikos saule. Paslaptinga dykynė“ (k.) „Idiotas“ (k.) Negali būti „Kodėl skurdas? Duokite mums pinigų” Parodos „Petras Rauduvė. Grafika. 1932–1993 m. kūryba” atidarymas Lietuvos dailės muziejuje (k.) Lietuvių dokumentikos meistrai. Edmundas Zubavičius Laiko portretai. Aktorė Nelė Savičenko Muzika gyvai. Imanto Armono jubiliejinis koncertas „Fratres” Aktorės Reginos Varnaitės jubiliejinis vakaras Kauno dramos teatre. A.Keturakis. „Amerika pirtyje” Rudens ekspromtas. Vakaras, skirtas profesorei Irenai Vaišytei Panorama Linas Adomaitis. 15 metų scenoje

20.27 20.45 21.03 22.07 23.48

Autorinė daina Mažoji studija. Dievo žodis (k.) Laida jaunimui „Nežinau“ Žvaigždės žiūri į žemę Vidurnakčio lyrika. V.Šlaitas 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

8.00 Lietuvos dainų šventė 9.20 „Vilniaus knygų mugė 2012“. Dailės albumo „Aloyzas Stasiulevičius. Vilnius piešiniuose“ (sudarė Aušra Poškutė) pristatymas 10.15 Grynas gyvenimas 11.00 Nojus ir Kasparas 11.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai 12.45 Būtovės slėpiniai 13.30 Mūsų miesteliai. Rumšiškės (1 d.) (k.) 14.20 Laiko ženklai. Reformacija ir humanizmas 15.15 „Šarpas“ (N-7) 17.00 „Jono Griciaus monologai“ (rež. T.Donela) (k.) 18.00 Amžininkai. Lietuvos partizanai 18.50 XVII tarptautinis džiazo festivalis „Birštonas 2012“ 20.00 Durys atsidaro 20.30 Posūkiai su V.Gerulaičiu (k.) 21.00 „Po Meksikos saule“ 21.30 Lietuvių kinas trumpai. „Šokantis kirminas“ (rež. I.Jonynas) (k.) (N-7) 22.00 Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš” 23.00 Panorama (k.) 23.15 Trileris „Lemtingas kelias“ (N-14)

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.45 „Blogiau nebūna” 8.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai 10.30 „Dirbantys gyvūnai“ 11.30 „Gyvūnijos pasaulyje“ 12.00 Mano virtuvė 13.00 Nuotykių filmas „Bethovenas IV“ 14.50 „Zigis ir Ryklys“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.) (N-7) 16.00 Nuotakos siaubūnės (N-7) 17.00 Geriausias Britanijos kirpėjas (N-7) 18.00 „Marijos širdis“ 19.00 „Įvykis“ (N-7) 20.00 „Farų šeima“ (N-7) 21.00 SEKMADIENIO ROMANTIKA. Iš U.Danielos kolekcijos. „Žavi vienuolė“ (N-7)

16.00 Nuotakos siaubūnės (N-7) 17.00 Geriausias Britanijos kirpėjas 18.00 „Marijos širdis” 19.00 „Įvykis“ (N-7) 20.00 „Farų šeima“ (N-7) 21.00 Komedija „Malonus miestelis“ (N-7) 23.25 Dešimčia metų jaunesni (N-7) 0.25 „Nuotakos siaubūnės” (k.)

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00 0.00 0.55 1.45

Teleparduotuvė Vienam gale kablys Universitetai.lt Aukščiausia pavara „Lūpdažių džiunglės“ Adrenalinas Džeimio Oliverio Kalėdos Džeimio Oliverio patiekalai per pusvalandį Jokių kliūčių! (N-7) Aukščiausia pavara „Aiškiaregys“ (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Ekspedicija į Arktį (N-7) Romantinė komedija „Gražuolė ir pabaisa” (N-7) „Herojai“ (N-14) Mistinė drama „Krintantis dangus” (N-14) „Vartai” (N-14) „Išvaduotojas“ (N-14) „Herojai“ (N-14) „Aiškiaregys“ (N-7)

Lietuvos ryto TV 7.34 7.50 8.30 9.00 9.30 9.40 10.00 10.35 11.35 12.10 12.50 13.50 16.00 16.05 17.00 17.05 18.00 18.20 19.05 21.00 21.30

TV parduotuvė Reporteris „Dičkis šuo Klifordas“ „Padūkėlis Eliotas“ „Oskaro oazė“ Mokausi gaminti Padėkime augti Gimnazistai Pradėk nuo savęs Reporteris Skonio reikalas Dokumentinis f. „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (1, 2) (N-7) Žinios. Orai Super L.T. Žinios Gyvenimo būdas Žinios Griūk negyvas (N-7) „Komisaras Megrė“ (N-7) Reporteris Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas“

22.50 Pasivaikščiojimai su profesoriumi Gintautu Mažeikiu (k.) 23.20 „Didžiojo sprogimo teorija“ (N-7) 23.50 „Nuotakos siaubūnės“ (k.) (N-7) 0.50 Geriausias Britanijos kirpėjas (N-7)

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.05 21.00 22.00 23.00 0.00 0.55 1.45

Teleparduotuvė Tavo augintinis Vienam gale kablys Ekspedicija į Arktį (N-7) Džeimio Oliverio kulinarinės kelionės Adrenalinas Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai Nenugalimas banzukė (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Ledo kelias (N-7) „Naša Raša“ (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Ekspedicija į Arktį (N-7) Drama „Skrydis 93“ „Klyvlendo šou“ (N-7) „Krintantis dangus“ „Vartai“ „Išvaduotojas“ (N-14) „Herojai “ (N-14) „Vartai“ (N-14)

Lietuvos ryto TV 7.44 8.00 8.30 9.00 9.30 9.40 10.00 10.30 11.00 11.35 12.10 12.40 13.40 14.55 16.00 16.15

18.00

TV parduotuvė Reporteris „Dičkis šuo Klifordas“ „Padūkėlis Eliotas“ „Oskaro oazė“ Mokausi gaminti Namų daktaras Teritorija Šiandien kimba Mūsų miškai Reporteris Rossas Kempas. Gaujos (N-7) Dokumentinis f. „Mėnulio galia“ (N-7) Dokumentinis f. „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7) Žinios VTB Jungtinė lyga. Kauno „Žalgiris“ (Lietuva)– Nimburko ČEZ (Čekija). Transliacija iš Kauno VTB Jungtinė lyga. Klaipėdos „Neptūnas“ (Lietuva)–Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos

15

23.40 Detektyvas „Šerlokas Holmsas. Įvykis prie Viktorijos krioklio”

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.30 7.55 8.10 9.00 9.15 9.35 10.25 11.00 11.25 13.00 13.25 16.00 16.10 16.50 20.00 20.30 22.55 0.45 1.45

Naujienos Animacinis serialas Vaikų klubas Gudruolės ir gudruoliai Naujienos Ganytojo žodis Skanėstas Metas pietauti Naujienos „Naikinamoji galia” Naujienos „Naikinamoji galia” Naujienos „Naikinamoji galia” „Porcelianinės vestuvės” Laikas Ekstrasensų mūšis Šįvakar su A.Malachovu Kas? Kur? Kada? Vaidybinis f. „Kol šėlsta svajonė”

Sport1 10.00 Televitrina 11.00 ŽINIOS + 11.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF– Kauno „Žalgiris” 13.00 Sporto metraštis 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Zgoželeco „Turow” 15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris”– Maskvos CSKA 16.45 Sporto metraštis 16.55 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF– „Minsk”. Tiesioginė transliacija 18.50 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki”–Talino „Kalev” 20.35 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš”–Sankt Peterburgo „Spartak” 22.20 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod”– Klaipėdos „Neptūnas”

20.00 21.00 21.20 22.20

„Profas“ (N-7) Žinios 24/7 Rossas Kempas. Gaujos (N-7) 23.25 „Komisaras Megrė” (N-7)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.10 7.45 8.10 8.20 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 11.45 12.20 13.55 15.55 17.05 18.20 20.00 21.20 23.20 1.00 1.55

Naujienos Animacinis serialas Vaikų klubas Laida kariams Naujienos Metas pietauti Kol visi namie Naujienos Padriki užrašai „Fazenda“ Žmogus ir įstatymas Komedija „Baltos rasos“ Gyvenamoji aplinka Paslaptingi pasaulio pabaigos ženklai Didžiosios lenktynės Laikas Šlovės minutė Jubiliejinis Eugenijaus Pliušenko koncertas Pozneris Vaidybinis f. „Baladė apie narsųjį riterį Aivenhą“

Sport1 9.00 Televitrina 10.00 Krepšinio pasaulyje 10.30 VTB Jungtinė lyga. Maskvos srities „Chimki“– Talino „Kalev“ 12.15 Sporto metraštis 12.25 Futbolo dievai. Bobby Charltonas 12.55 VTB Jungtinė lyga. „Astana“–Sankt Peterburgo „Spartak“. Tiesioginė transliacija 14.45 Sportas LT. Jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionatas 15.54 Sporto metraštis 15.55 VTB jungtinė lyga. Kauno „Žalgiris“– „Nymburk“. Tiesioginė transliacijaa 17.55 VTB Jungtinė lyga. Klaipėdos „Neptūnas“– Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. Tiesioginė transliacija 19.50 Jungtinė lyga. Rygos VEF–„Minsk“ 21.45 Sporto metraštis 22.00 Krepšinio pasaulyje 22.30 Sportas LT. Pasaulio sambo čempionatas


16

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

TV programa Gruodžio 3, pirmadienis

LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30 12.50 13.00 14.35 15.15

„Kobra 11”

Būk mano meile!

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11” (k.) (N-7) 10.00 Pinigų karta (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando užuovėja“ 16.00 „Kobra 11“ (N-7) 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7) 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.55 Labdaros akcija „Aš esu”. Tiesioginė transliacija 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Labdaros akcija „Aš esu”. Tiesioginė transliacija 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Labdaros akcija „Aš esu”. Tiesioginė transliacija 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ 23.25 Vakaro žinios 23.40 Pasaulio dokumentika. „Planeta Žemė“ (k.) 0.40 Viena byla dviem (k.)

6.20 „Agentas Šunytis“ 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ 7.20 „Madagaskaro pingvinai“ 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Būk mano meile! 10.40 Fantastinis nuotykių filmas „Marsas atakuoja” (k.) (N-7) 12.40 Kitas! 13.10 „iKarli“ 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.19 KK2 (N-7) 19.55 Nuo... Iki 20.55 Karamelinės naujienos (N-7) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva 22.35 „Specialioji Los Andželo policija“ (N-7) 23.35 „Nikita“ ( N-7) 0.30 „V.Vizitas“ (N-7) 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7)

Žinios šiokiadieniais – 0.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9 .30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30,

5.05 5.45 6.05 6.30 10.05 10.31 11.03 12.10

15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00 Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai Spaudos puslapiai Laida „112“ Aktualijų studija Muzikinis vidudienis

„Naisių vasara“

6.30 6.45 7.15 8.00 9.00 10.00 11.00 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.10 17.10 18.10 18.45 19.20 20.00 20.30 21.00 21.35 22.00 23.00 0.00 1.00 1.50

13.00 15.05 16.03 16.30 17.07 18.10 18.30 19.03 20.03

Teleparduotuvė „Simpsonai” (N-7) Nauja diena „Nusivylusios namų šeimininkės“ (N-7) „Meilės sūkuryje” „Naisių vasara“ (N-7) Nuotykių komedija „Naktis muziejuje” (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai „Juodoji skylė“ „Drakonų medžiotojai“ „Skunk Fu“ „Ančiukas Donaldas ir draugai“ „Simpsonai“ (N-7) „Meilės prieglobstis“ (N-7) „Drąsi meilė“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) TV3 žinios Prieš srovę ( N-7) Gyvenimas yra gražus Be komentarų (N-7) „Moterys meluoja geriau“ (N-7) TV3 vakaro žinios „Nusivylusios namų šeimininkės“ (N-7) „CSI Majamis“ (N-7) „Amerikietiška siaubo istorija“ (S) „Lėlių namai“ (N-14) „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (N-14) Lietuvos diena Namai namučiai Atsiliepk dainoj Laida rusų kalba Antra pavara Dienos tema Gera girdėti Sveikinimų ratas Vakaro pasaka. T.Pratchett. Knygos „Skrybėlė, pilna dangaus“ ištrauka

Užkalnio 5

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas” (k.) (N-7) 8.00 Savaitės kriminalai (N-7) 8.30 „Auksarankiai“ (k.) 9.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) 10.00 „Alibi” (N-7) 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 12.00 „Svotai“ (k.) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 14.00 „Liejyklos gatvė“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Kalbame ir rodome (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7) 19.25 „Milijonieriai“ 20.00 Žinios 20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) 21.25 Užkalnio 5 (N-7) 22.25 „Gyvi numirėliai“ (N-14) 23.25 Ekstrasensai detektyvai (N-7) 0.25 „Liejyklos gatvė” (k.) (N-7) 1.25 Bamba (S) 20.20 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. H.Radauskas 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Gruodžio 4, antradienis

„Rojus Lietuvoj“

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 14.40 15.00 16.00 17.00 18.15 18.50 19.45 20.25 20.30 21.15 21.45 22.00 22.05 22.45

23.25 23.40 0.10 0.40

5.05 5.15 5.45 6.05 6.30 10.05

Labas rytas, Lietuva „Kobra 11“ (N-7) Bėdų turgus (k.) Aktualijų studija Laba diena, Lietuva Žinios „Hartlando užuovėja“ (N-7) „Kobra 11“ (N-7) „Viena byla dviem“ (N-7) Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) „Prisikėlęs faras“ (N-7) „Rojus Lietuvoj“ Loterija „Perlas“ Panorama Stilius. Jausmai Pinigų karta Loterija „Perlas“ Pinigų karta „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys” Vakaro žinios „Rojus Lietuvoj“ (k.) Keliai. Mašinos. Žmonės (k.) „Viena byla dviem” (k.) (N-7) Spaudos apžvalga Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai Spaudos puslapiai

„Tomas ir Džeris“

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris“ 7.20 „Keista šeimynėlė“ 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Melodrama „Medisono grafystės tiltai” (k.) (N-7) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.19 KK2 (N-7) 19.55 Pasaulis X (N-7) 20.55 Karamelinės naujienos (N-7) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7) 22.35 Komedija „Romo dienoraštis” (N-14) 2010 m. 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-14) 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.07

Laida „112“ Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Litas prie lito Duetai Laida rusų kalba Antra pavara

„Simpsonai”

6.30 6.45 7.15 8.00 9.00 10.00 11.00 11.30 12.00 12.30 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.10 17.10 18.10 18.45 19.20 20.30 21.00 21.35 22.00 23.10 0.10 1.05 1.556

Teleparduotuvė Simpsonai (N-7) Nauja diena „Nusivylusios namų šeimininkės“ (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) Gyvenimas yra gražus (N-7) Patys pačiausi Stebuklų šalis (N-7) Kodėl? (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai „Juodoji skylė“ „Drakonų medžiotojai“ „Skunk Fu“ „Ančiukas Donaldas ir draugai“ „Simpsonai“ (N-7) „Meilės prieglobstis“ (N-7) „Drąsi meilė“ (N-7) „Naisių vasara“ TV3 žinios Pilis (N-7) Be komentarų (N-7) „Moterys meluoja geriau“ (N-7) TV3 vakaro žinios „Tėvynė“ (N-14) „CSI kriminalistai“ (N-7) „Amerikietiška siaubo istorija“ (S) „Lėlių namai“ (N-14) „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (N-14)

18.10 Dienos tema 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija 19.03 Sveikinimų ratas 20.03 Vakaro pasaka. T.Pratchett. Knygos „Skrybėlė, pilna dangaus“ ištrauka 20.20 Gamta – visų namai (k.)

17.45 18.00 18.30 19.20 19.45 21.10 21.45 22.30 0.00 0.45 1.30

Gustavo enciklopedija Keliaukime po Lietuvą Labas rytas, Lietuva (k.) Rimanto Armono jubiliejinis koncertas „Fratres” (k.) Prisiminkime. Pianistas R.Kontrimas „Puaro“ (N-7) Arti toli (k.) Laba diena, Lietuva (k.) Kultūrų kryžkelė. Trembita Septynios Kauno dienos Mūsų miesteliai. Rumšiškės (2 d.) Kine kaip kine Drama „Mainai” Poezijos spektaklis „Mano meilė stikliniais kaliošais” Veidai. „Monologai apie Joną Gricių” „Šerlokas” (N-7) Panorama Pinigų karta Muzikos pasaulio žvaigždės

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Mano draugė beždžionėlė” 8.15 „Betmeno nuotykiai” 8.40 „Džekio Čano nuotykiai” 9.05 „Supermeno nuotykiai” 9.30 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 „San Francisko raganos I” 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“ (N-7) 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7) 14.00 „Meilės miestas“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7) 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Didžiojo sprogimo teorija“ (N-7) 17.30 „Auklė” 18.00 „Purpurinis deimantas“ (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis 19.00 Langai III (N-14) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7)

LTV2

„Milijonieriai”

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas” (k.) (N-7) 8.00 Tauro ragas (N-7) 8.30 „Milijonieriai” (k.) 9.00 „Ekstrasensai detektyvai“ (N-7) 10.00 „Alibi. Raudonoji orchidėja“ (N-7) 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 12.00 „Mentai“ (k.) (N-7) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 14.00 „Liejyklos gatvė“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Kalbame ir rodome (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7) 19.25 Atsargiai – moterys! 20.00 Žinios 20.25 Prajuokink mane 21.25 Pragaro virtuvė 22.25 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14) 23.25 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (N-7) 0.25 „Liejyklos gatvė” (N-7) 1.25 Bamba (S) 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. P.Panavas 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

8.00 Tele bim-bam 8.30 Miesto kodas (k.) 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Maironio 150-ųjų gimimo metinių iškilmingas vakaras-minėjimas Kauno valstybiniame dramos teatre (k.) 12.55 Parodos „Petras Rauduvė. Grafika. 1932–1993 m. kūryba” atidarymas Lietuvos dailės muziejuje (k.) 13.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.) 14.00 Mūsų miesteliai. Rumšiškės (2 d.) 14.50 Septynios Kauno dienos 15.15 Laba diena, Lietuva (k.) 17.45 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas 18.00 Gimtoji žemė 18.30 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” 19.15 Gintarinės batutos meistrai. Gintaras Rinkevičius 20.50 Tapatybės labirintai 21.25 Dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas 22.50 Prisiminkime. Pianistas R.Kontrimas 23.00 Pasaulio dokumentika. „Proto šturmas“ 0.00 Panorama (k.) 0.45 Dailės albumo „Aloyzas Stasiulevičius. Vilnius piešiniuose” pristatymas (k.) 1.35 Muzikos pasaulio žvaigždės

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Mano draugė beždžionėlė” 8.15 „Betmeno nuotykiai“ 8.40 „Džekio Čano nuotykiai“ 9.05 „Supermeno nuotykiai“ 9.30 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 „San Francisko raganos I” 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“ 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7) 14.00 „Meilės miestas“ (N-7) 15.00 Teleparduotuvė

21.00 NemaRUS kinas. Romantinė komedija „Mylima mechaniko Gavrilovo moteris“ (N-7) 22.35 „Užribis” (N-7) 23.35 „Pasitikėk manim” (N-7) 0.35 Sveikatos ABC (k.) 1.05 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.00 0.55 1.20 2.10

Teleparduotuvė Tavo augintinis Išlikimas (N-7) „Robinzonas Kruzas“ (N-7) „Aferistas“ (N-7) „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) Džeimio Oliverio Kalėdos Teleparduotuvė Išlikimas (N-7) „Vampyrų žudikė“ „Robinzonas Kruzas“ (N-7) „Aferistas“ (N-7) „CSI kriminalistai“ (N-7) „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) „6 kadrai” (N-7) Siaubo filmas „Baubas 3” (S) „Klyvlendo šou” (N-7) „CSI kriminalistai” (N-7) „Krintantis dangus” (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.30 7.55 7.55 9.15 10.15 10.55 12.00 13.00 13.20 14.00 15.00 15.10 15.45 16.00 16.10 17.00 17.30

19.20

Ryto reporteris Aš ir vanduo Ryto reporteris (tęs.) Super L.T. (N-7) Pradėk nuo savęs 24/7 Lietuvos diena Mokausi gaminti TV parduotuvė Skonio reikalas Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) Rossas Kempas. Gaujos (N-7) Žinios Rossas Kempas. Gaujos (N-7) (tęs.) Žinios VTB Jungtinė lyga. Maskvos srities „Chimki” (Rusija)– Vilniaus „Lietuvos rytas” (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Maskvos srities Griūk negyvas! (N-7)

15.30 „Drakonų kova Z“ 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Didžiojo sprogimo teorija“ (N-7) 17.30 „Auklė” 18.00 „Purpurinis deimantas” 19.00 Langai III (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7) 21.00 Nuotykių filmas „Skorpionų karalius 2“ (N-7) 23.10 „Užribis“ (N-7) 0.10 „Pasitikėk manim“ (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.00 23.40 0.15 1.10 1.20 2.20

Teleparduotuvė Tavo augintinis Išlikimas (N-7) „Robinzonas Kruzas“ (N-7) „Aferistas“ (N-7) „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) „Rezidentai” Teleparduotuvė Išlikimas (N-7) „Vampyrų žudikė“ „Robinzonas Kruzas“ (N-7) „Aferistas“ (N-7) „CSI kriminalistai“ (N-7) „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) UEFA Čempionų lygos rungtynės. „Real Madrid CF”–„AFC Ajax. Tiesioginė transliacija Siaubo filmas „Baubas 3” (S) „6 kadrai” (N-7) „CSI kriminalistai” (N-7) UEFA Čempionų lygos apžvalga. „Naša Raša” (N-7) „Krintantis dangus” (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 9.15 10.15 10.55 12.00 13.00 13.20 14.00 15.00 15.10 15.45 16.00 16.10

TV parduotuvė Ryto reporteris Skonio reikalas Šiandien kimba „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7) Lietuvos diena Mokausi gaminti TV parduotuvė Gyvenimo būdas Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) Dokumentinis f. „Boni ir Klaidas“ (N-7) Žinios „Boni ir Klaidas“ (tęs.)

19.45 Dokumentinis f. „Boni ir Klaidas” (N-7) 21.00 Reporteris 21.55 Lietuva tiesiogiai 22.30 Gyvenimo būdas 23.35 Reporteris 0.30 Pašėlę TV pokštai (N-7) 1.00 „Griūk negyvas!” (N-7)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 9.00 10.00 10.25 12.00 12.25 13.00 13.20 14.00 14.55 16.00 16.55 17.55 18.50 20.00 21.20 23.35 0.40 0.55

Labas rytas Gyventi sveikai Naujienos D.Doncovos laida Kitos naujienos Kontrolinis pirkimas Naujienos Metas pietauti „Nelygios vedybos” Mados nuosprendis Naujienos Eduardas Artemjevas Suprasti. Atleisti Susituokime Laikas. Lietuvos „Laikas” „Drakono sindromas” Vakarinis Urgantas Naujienos Vaidybinis f. „Kai išsisklaido rūkas”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”– Kauno „Žalgiris” 14.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF–„Minsk” 16.30 Sporto metraštis 16.40 Sportas LT. Pasaulio sambo čempionatas 17.40 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki” - Vilniaus „Lietuvos rytas”. Transliacija iš Chimkų (pertraukoje – ŽINIOS+). 19.30 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow”– „Donetsk”. Vaizdo įrašas (pertraukoje – ŽINIOS +) 21.20 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris”– „Nymburk” 23.00 ŽINIOS + 23.15 Krepšinio pasaulyje 17.00 17.20 18.00 18.45 19.45 21.00 21.55 22.30 23.35 0.30 1.00

Žinios Lietuva tiesiogiai Žinios Negaliu tylėti „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“ (N-7) Reporteris Lietuva tiesiogiai Negaliu tylėti Reporteris Pašėlę TV pokštai Griūk negyvas!

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 9.00 10.00 10.25 12.00 12.25 13.00 13.20 14.00 14.55 16.00 16.55 17.35 18.50 20.00 21.20 23.45 0.00 0.45 1.00

Labas rytas Gyventi sveikai Naujienos D.Doncovos laida Kitos naujienos Kontrolinis pirkimas Naujienos Metas pietauti „Nelygios vedybos” Mados nuosprendis Naujienos Suprasti. Atleisti Susituokime Tegul kalba Laikas. Lietuvos „Laikas“ „Drakono sindromas“ Lietuvos „Laikas“ Vakarinis Urgantas Naujienos Vaidybinis f. „Juodųjų Strazdų paslaptis”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS + 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Astana”–Sankt Peterburgo „Spartak” 15.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Kauno „Žalgiris” 16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Zgoželeco „Turow” 18.30 Sportas LT. Penktasis Lietuvos Kendo čempionatas 19.00 ŽINIOS + 19.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas”–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban” 21.00 ŽINIOS + 21.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki”–Vilniaus „Lietuvos rytas” 23.00 ŽINIOS + 23.15 Krepšinio pasaulyje


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

TV programa

Gruodžio 5, trečiadienis

„Prisikėlęs faras“

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 14.40 15.00 16.00 17.00 18.15

18.50 19.45 20.25 20.30 21.15 22.00 22.05 22.45

23.25 23.40 0.10 5.05 5.15 5.45 6.05 6.30

Labas rytas, Lietuva „Kobra 11“ (N-7) „Prisikėlęs faras“ Aktualijų studija Laba diena, Lietuva Žinios „Hartlando užuovėja“ „Kobra 11“ (N-7) „Viena byla dviem“ (N-7) Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) „Prisikėlęs faras“ (N-7) „Rojus Lietuvoj“ Loterija „Perlas“ Panorama Stilius. Veidai Loterija „Perlas“ Teisė žinoti „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ Vakaro žinios „Rojus Lietuvoj“ Stilius. Jausmai (k.) Spaudos apžvalga Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai

„Volkeris, Teksaso reindžeris“

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris“ 7.20 „Keista šeimynėlė“ 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.40 „Specialioji Los Andželo policija” (k.) (N-7) 11.40 „Nikita” (k.) (N-7) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli” 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.19 KK2 (N-7) 19.55 Diagnozė. Seimas 20.55 Karamelinės naujienos (N-7) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7) 22.35 Vakaro seansas. Melodrama „Kloja” (N-14) 0.30 „V.Vizitas“ (N-7) 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7) 10.05 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Spaudos puslapiai Laida „112“ Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Tarp Rytų ir Vakarų Žinių amžius Laida rusų kalba

Be komentarų

6.30 6.45 7.15 8.00 9.00 10.00 11.00 12.00 13.00 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.10 17.10 18.10 18.45 19.20 20.00 20.30 21.00 21.35 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 2.00

Teleparduotuvė „Simpsonai” (N-7) Nauja diena „Nusivylusios namų šeimininkės“ (N-14) „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) Beatos virtuvė Ką manai? Akistata „Juodoji skylė“ „Drakonų medžiotojai“ „Skunk Fu“ „Ančiukas Donaldas ir draugai“ „Simpsonai“ (N-7) „Meilės prieglobstis“ (N-7) „Drąsi meilė“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) TV3 žinios Akistata „Motina ir sūnus“ (N-7) Be komentarų (N-7) „Moterys meluoja geriau“ (N-7) TV3 vakaro žinios Vikingų loto „Daktaras Hausas” (N-7) „CSI Niujorkas“ (N-7) „Amerikietiška siaubo istorija“ (S) „Lėlių namai“ (N-14) „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (N-14)

17.07 18.10 18.30 19.03 20.03

Antra pavara Dienos tema Gera girdėti Sveikinimų ratas Vakaro pasaka. T.Pratchett. Knygos „Skrybėlė, pilna dangaus“ ištrauka 20.20 Žinių amžius (k.)

LTV2

Kalbame ir rodome

6.30 Televitrina 7.00 Kalbame ir rodome (N-7) 8.00 Užkalnio 5 (N-7) (k.) 9.00 Prajuokink mane (N-7) (k.) 10.00 „Svotai” (k.) (N-7) 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 12.00 „Jūrų velniai“ (k.) (N-7) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) 14.00 „Liejyklos gatvė“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Kalbame ir rodome (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7) 19.25 Auksarankiai (N-7) 20.00 Žinios 20.25 Taip. Ne 21.25 Sąmokslo teorija (N-7) 22.25 „Mentai“ (N-7) 23.25 „Jūrų velniai“ (k.) (N-7) 0.25 „Liejyklos gatvė” (k.) (N-7) 1.25 Bamba (S) 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Kairys 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Gruodžio 6, ketvirtadienis

Stilius. Veidai

Dviračio šou

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11“ (N-7) 10.00 „Prisikėlęs faras“ (N-7) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando užuovėja“ 16.00 „Kobra” (N-7) 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7) 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7) 19.45 „Rojus Lietuvoj“ 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Tautos aikštė. Nacionaliniai debatai 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Tautos aikštė 23.25 Vakaro žinios 23.40 „Rojus Lietuvoj” (k.) 0.10 Stilius. Veidai (k.) 0.40 „Viena byla dviem” (k.) (N-7)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ 7.20 „Keista šeimynėlė“ 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.40 Valanda su Rūta (k.) 12.10 Karamelinės naujienos (k.) (N-7) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.19 KK2 (N-7) 19.55 Valanda su Rūta 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7) 22.35 „Visa menanti” (N-7) 23.35 „Agentai“ (N-7) 0.30 „V.Vizitas“ (N-7) 1.25 Sveikatos ABC (k.)

5.05 5.15 5.45 6.05 6.30

Spaudos apžvalga Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai

10.05 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 15.30

Spaudos puslapiai Laida „112“ Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Sveikata (k.) Atsiliepk dainoj

„Meilės prieglobstis“

6.30 6.45 7.15 8.00 9.00 10.00 11.00 12.40 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.10 17.10 18.10 18.45 19.20 20.00 20.30 21.00 21.35 22.00 23.00 0.00 1.00 1.50 16.30 17.07 18.10 18.30 19.03 20.03

Teleparduotuvė „Simpsonai” (N-7) Nauja diena „Nusivylusios namų šeimininkės“ (N-14) „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) X faktorius „Motina ir sūnus” (N-7) Nuodėmių dešimtukas (N-7) „Juodoji skylė“ (N-7) „Drakonų medžiotojai“ „Skunk Fu“ „Ančiukas Donaldas ir draugai“ „Simpsonai“ (N-7) „Meilės prieglobstis“ (N-7) „Drąsi meilė“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) TV3 žinios Nuodėmių dešimtukas (N-7) Patys pačiausi (N-7) Be komentarų (N-7) „Moterys meluoja geriau“ (N-7) TV3 vakaro žinios „Kobra 11” (N-7) „Kaulai“ (N-7) „Amerikietiška siaubo istorija“ (S) „Lėlių namai“ (N-14) „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (N-14) Laida rusų kalba Antra pavara Dienos tema Gera girdėti Sveikinimų ratas Lietuviškų pasakų pynė. Skaito V.Rumšas

8.00 „Odisėjo klajonės“ 8.30 Gimtoji žemė 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Gintarinės batutos meistrai. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu (k.) 13.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.) 14.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” 14.45 Tapatybės labirintai (k.) 15.15 Laba diena, Lietuva (k.) 17.45 Rusų gatvė 18.00 Etnokutūros ratas. Apie skudučius 18.30 Pinigų karta 19.15 Emigrantai 19.50 Vienas eilėraštis 20.00 Tikro garso konkursas „Lapės pop–in–rock 2011/2012” 20.50 Jono Meko filmų retrospektyva 22.35 Elito kinas. Animacinis filmas „Iliuzionistas” (N-7) 0.00 Panorama 0.45 Lietuvos šokių dešimtukas 1.45 Muzikos pasaulio žvaigždės

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Mano draugė beždžionėlė” 8.15 „Betmeno nuotykiai” 8.40 „Džekio Čano nuotykiai“ 9.05 „Supermeno nuotykiai“ 9.30 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 „San Francisko raganos I” (N-7) 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7) 14.00 „Meilės miestas“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7) 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Didžiojo sprogimo teorija” (N-7) 17.30 „Auklė“ 18.00 „Purpurinis deimantas” 19.00 Langai III (N-7)

LTV2

Kalbame ir rodome

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas” (k.) (N-7) 8.00 „Lietuvos žinių tyrimas” (N-7) 9.00 Taip. Ne (k.) 10.00 Žmogus prieš gamtą. Ramiojo vandenyno sala (k.) (N-7) 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 12.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (k.) (N-7) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 14.00 „Liejyklos gatvė“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Kalbame ir rodome (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7) 19.25 Karštas vakaras (N-7) 20.00 Žinios 20.25 Visų žvaigždžių koncertas „Ne gyvenimas, o pasaka!” (2 d.) 22.25 Kriminalinė drama „Londono bulvaras“ (N-14) 0.30 „Liejyklos gatvė” (N-7) (k.) 1.10 Bamba (S) 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 0.00

Literatūros akiračiai (k.) Mažoji studija. Dievo žodis (k.) Aktualijų studija (k.) Žvaigždės žiūri į žemę Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis LR himnas Nakties programa

8.00 Gustavo enciklopedija 8.30 Etnokultūros ratas. Apie skudučius (k.) 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Kine kaip kine 11.55 Drama „Mainai” (N-7) 13.25 Mokyklos langas (k.) 13.50 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.) 14.25 Amžininkai. Ideologijos eksportas 15.15 Laba diena, Lietuva (k.) 17.45 Menora 18.00 Dokumentinis f. „Visos mintys iš vienos galvos” 18.30 Grynas gyvenimas 19.15 Dokumentinis serialas „Kodėl egzistuoja skurdas?” 20.10 Laida apie LNOBT spektaklį Ž.Offenbacho „Hofmano istorijos” 20.50 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu 21.25 Lietuvių kinas trumpai. „Mano tėvas” (N-7) 21.50 Prisiminkime. „Armonikos” ansamblis 22.00 „Iššūkis žvaigždėms” 23.00 Lietuvių dokumentikos meistrai. Edmundas Zubavičius 0.00 Panorama (k.) 0.45 J.Meko kūrybos retrospektyva (k.)

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Mano draugė beždžionėlė” 8.15 „Betmeno nuotykia“ 8.40 „Džekio Čano nuotykiai“ 9.05 „Supermeno nuotykiai“ (N-7) 9.30 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 „San Francisko raganos I“ (N-7) 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“ 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7) 14.00 „Meilės miestas“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7) 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Didžiojo sprogimo teorija” 17.30 „Auklė” 18.00 „Purpurinis deimantas“ 19.00 Langai III (N-7)

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7) 21.00 Veiksmo filmas „Prezidento sprendimas” (N-7) 23.35 „Skaičiai“ 0.35 „Pasitikėk manim” (k.)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.40 0.45 1.15 2.05

Teleparduotuvė Adrenalinas Išlikimas (N-7) „Robinzonas Kruzas“ (N-7) „Aferistas“ (N-7) „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) Teleparduotuvė Išlikimas (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ (N-7) „Robinzonas Kruzas“ (N-7) „Aferistas“ (N-14) „CSI kriminalistai“ (N-7) „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) UEFA Čempionų lygos rungtynės. „FC Barcelona”– „SL Benfica. Tiesioginė transliacija Europos pokerio turas (S) „6 kadrai” „CSI kriminalistai“ (N-7) Ekspedicija į Arktį (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė 6.30 Ryto reporteris 9.15 Lotynų Amerikos muzikos Grammy apdovanojimai 2012 12.00 Lietuvos diena 13.00 „Padūkėlis Eliotas“ 13.20 TV parduotuvė 14.00 Negaliu tylėti 15.00 Žinios. Orai 15.10 Pašėlę TV pokštai (N-7) 15.45 Dokumentinis f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį” (N-7) 16.00 Žinios 16.10 „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“ (tęs.) 17.00 Žinios. Orai 17.20 Lietuva tiesiogiai 18.00 Žinios 18.45 Negaliu tylėti

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” (N-7) 21.00 „Donos Leon detektyvai. Acqua Alta” 22.50 „Begėdis” (N-7) 23.50 „Gynėjai” (N-7) 0.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.50 0.40 1.30

Teleparduotuvė Vienam gale kablys Išlikimas (N-7) „Robinzonas Kruzas“ (N-7) „Aferistas“ (N-7) „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) Teleparduotuvė Išlikimas (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ (N-7) „Robinzonas Kruzas“ (N-7) „Aferistas“ (N-14) „CSI kriminalistai“ (N-7) „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) Drama „Įvartis 2. Svajonės išsipildymas“ (N-7) CSI kriminalistai (N-7) Ledo kelias (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis” (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 9.15 10.15 10.55

12.00 13.00 13.20 14.00 15.00 15.10 15.45 16.00 16.10 17.00 17.20 18.00 18.45 19.45

TV parduotuvė Ryto reporteris Gimnazistai Šiandien kimba Dokumentinis f. „M. Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį” (N-7) Lietuvos diena „Padūkėlis Eliotas” TV parduotuvė Negaliu tylėti Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) Dokumentinis f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių” Žinios „Kaip bitlai sudrebino Kremlių” (tęs.) Žinios Lietuva tiesiogiai Žinios Super L.T. (N-7) Dokumentinis f. „Kas nužudė Staliną?“ (N-7)

17

19.45 „Kaip bitlai sudrebino Kremlių” (N-7) 21.00 Reporteris 21.55 Lietuva tiesiogiai 22.30 Negaliu tylėti 23.35 Reporteris 0.30 Pašėlę TV pokštai (N-7) 1.00 Griūk negyvas!

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 9.00 10.00 10.25 12.00 12.25 13.00 13.20 14.00 14.55 16.00 16.55 17.35 18.50 20.00 21.20 23.40 23.55 0.40 0.55

Labas rytas Gyventi sveikai Naujienos D.Doncovos laida Kitos naujienos Kontrolinis pirkimas Naujienos Metas pietauti „Nelygios vedybos“ Mados nuosprendis Naujienos Suprasti. Atleisti Susituokime Tegul kalba Laikas. Lietuvos „Laikas“ „Drakono sindromas“ Lietuvos „Laikas“ Vakarinis Urgantas Naujienos Vaidybinis f. „Kiniškas servizas”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS + 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris”– „Nymburk” 15.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”– Kauno „Žalgiris” 16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki”–Vilniaus „Lietuvos rytas” 18.30 Futbolo dievai. Zico 19.00 ŽINIOS + 19.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow”–„Donetsk” 21.00 ŽINIOS + 21.15 Automoto 21.45 Sportas LT. Jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionatas 22.45 Sporto metraštis 23.00 ŽINIOS + 23.15 Krepšinio pasaulyje

21.00 21.55 22.30 23.35 0.30 1.00

Reporteris Lietuva tiesiogiai Super L.T. (N-7) Reporteris Pašėlę TV pokštai (N-7) Griūk negyvas! (N-7)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 9.00 10.00 10.25 12.00 12.25 13.00 13.20 14.00 14.55 16.00 16.55 17.30 18.50 20.00 21.20 23.50 0.10 0.55 1.10 1.25

Labas rytas Gyventi sveikai Naujienos D.Doncovos laida Kitos naujienos Kontrolinis pirkimas Naujienos Metas pietauti „Nelygios vedybos“ Mados nuosprendis Naujienos Suprasti. Atleisti Susituokime Tegul kalba Laikas. Lietuvos „Laikas“ „Drakono sindromas“ Lietuvos „Laikas” Vakarinis Urgantas Naujienos Žvaigždėlaivis Vaidybinis f. „Nužudyti artistą”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS + 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF– „Minsk” 15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Astana”–Sankt Peterburgo „Spartak” 16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas”–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban” 18.30 Sportas LT. Kauno dviračių maratonas 2012 19.00 ŽINIOS + 19.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris”– „Nymburk” 21.00 ŽINIOS + 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės”–Kauno „Žalgris” 21.00 ŽINIOS + 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės”– Kauno „Žalgris” 23.00 ŽINIOS + 23.15 Futbolo dievai. Bobby Charlton


18

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

TV programa Gruodžio 7, penktadienis

Labas rytas, Lietuva

„iKarli“

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11” (k.) (N-7) 10.00 „Prisikėlęs faras“ (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando užuovėja“ 16.00 „Kobra 11“ (N-7) 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7) 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Duokim garo! 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Detektyvas „Visi prieš vieną” (N-7)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ 7.20 „Keista šeimynėlė“ (k.) 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.45 Radži ieško žmonos (k.) (N-7) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Keista šeimynėlė“ 14.15 „Tomas ir Džeris“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 „Būk mano meile!“ 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.19 Nuotykių komedija „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją” 21.20 Farai (N-14) 22.20 Penktadienio bomba. Veiksmo filmas „Į saulę” (N-14) 0.25 Veiksmo trileris „Bebaimis vairuotojas Dekeris“ (N-14)

5.05 5.15 5.45 6.05 6.30 10.05

Spaudos apžvalga Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai Spaudos puslapiai

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.07

Sankryža Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Auksinės kolekcijos Gyvoji istorija Laida rusų kalba Antra pavara

TV3 žinios

6.30 6.45 7.15 8.00 9.00 10.00 11.00 14.40 15.10 15.40 16.10 17.10 18.10 18.45 19.20 21.30 0.00

1.55

Teleparduotuvė „Simpsonai” (N-7) Nauja diena „Nusivylusios namų šeimininkės“ „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) Šok su manimi 2012 „Skunk Fu“ (N-7) „Ančiukas Donaldas ir draugai“ „Simpsonai“ (N-7) „Meilės prieglobstis“ „Drąsi meilė“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) TV3 žinios Nuotykių komedija „Naktis muziejuje 2” (N-7) Veiksmo filmas „Geležinis žmogus 2” (N-14) Veiksmo komedija „Neperšaunamas vienuolis“ (N-7) „Kaulai” (N-7)

18.10 18.30 19.03 20.03

Dienos tema Gera girdėti Sveikinimų ratas Vakaro pasaka. D.Bisset. „Liūdna linksma žuvelė“, „Didžiulė Banga ir Mažiukė Bangelė“ 20.20 Gyvoji istorija (k.)

LTV2

Komikų klubas

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas” (k.) (N-7) 8.00 Prajuokink mane (k.) (N-7) 9.00 „Gyvenimo spalvos“ 10.00 Amerikos talentai VI 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k.) 12.00 Ekstrasensai detektyvai (k.) (N-7) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 14.00 „Liejyklos gatvė“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Kalbame ir rodome (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7) 19.25 Komikų klubas (N-7) 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai (N-7) 21.00 Rusų kinas. Romantinė komedija, „Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” (N-7) 22.50 Amerikietiškos imtynės (N-14) 23.50 Galiūnų čempionų lygos etapas Bulgarijoje (k.) 0.50 „Liejyklos gatvė” (k.) 1.50 „Bamba“ (S) 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Gustaitis 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Gruodžio 8, šeštadienis

Durys atsidaro

Girių horizontai

6.00 Šventadienio mintys (k.) 6.30 Duokim garo! (k.) 8.30 Gimtoji žemė 9.00 „Aivenhas“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite 11.00 Durys atsidaro 11.30 Septynios Kauno dienos 12.00 Sąžinės balsas 12.30 Dokumentinis f. „Žmogaus sąmonės gelmėse” 13.30 Juokis. Humoro šventė 15.30 Pasaulio panorama 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą) 16.10 Sveikinimų koncertas 18.20 „Šarpas“ (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.00 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka 23.00 Drama „Vanduo“ (N-14)

6.30 „Didysis filmukų šou“ 6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“ 7.20 „Nenuorama Džiunė Ly” 7.45 „Antinas Gudruolis“ 8.10 „Zigis ir Ryklys“ 8.35 „Ogis ir tarakonai“ 9.00 Apie ūkį ir bites 9.30 Girių horizontai 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių filmas šeimai „Mano monstriukas ir aš” (N-7) 12.05 Nuotykių komedija „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją” (k.) 14.00 KK2 (k.) (N-7) 15.00 „Talismanas“ (N-7) 16.55 Nuo... Iki (k.) 17.55 Pasaulis X (k.) (N-7) 18.45 Žinios 19.00 Radži ieško žmonos (N-7) 21.00 Superkinas. Kriminalinė komedija „Nuotykiai su Diku ir Džeine” (N-7) 23.00 Komedija „Pusiau profai” (N-14) 0.50 Siaubo trileris „Šalininkai” (N-14)

5.05 5.45 6.05 6.30 7.05 7.30

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Rytas su muzika Gamta – visų namai Spaudos apžvalga Ryto garsai

9.03 11.03 11.30 12.10 13.00 15.03 15.28 16.03

Kultūros savaitė Sveikata Dovanoju tau savo pasaulį Sudie, XX amžiau Lietuvos diena Atrask Lietuvą Baladės Kaip žmonės gyvena

„Moderni šeima“

6.45 Teleparduotuvė 7.00 „Mažieji išdykėliai“ 7.30 „Beibleidai. Metalo meistrai“ 8.00 „Monsunas“ (N-7) 8.30 „Moderni šeima“ (N-7) 9.00 Gyvenimas yra gražus (N-7) 9.30 Mamyčių klubas 10.00 Svajonių sodai 11.00 Filmas šeimai „Limonadinė burna” 13.15 Romantinė komedija „Nuotaka ir prietarai” (N-7) 15.35 „Kobra 11” (N-7) 16.40 „Kastlas“ (N-7) 17.40 Beatos virtuvė 18.45 Žinios 19.00 Šok su manimi 2012 22.30 Kas? Kur? Kada? 23.35 Mistinis trileris „39-oji byla” (N-14) 1.55 „Geležinis žmogus” (N-14) 16.30 Laida rusų kalba 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena 18.10 Sveikinimų ratas 19.03 Auksinės kolekcijos 20.03 Vaikų radijo teatras. A.Matučio pasaka-legenda „Žilvinėlis“ (I d.)

8.00 „Nuotykiai elfų šalyje“ 8.30 Kaimo akademija 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Lietuvos šokių dešimtukas (k.) 12.30 Koncertas „Iššūkis žvaigždėms” (k.) 13.30 Kūrybos metas. Teatras po katastrofos. Režisieriaus Roberto Sturua portretas 14.00 Grynas gyvenimas 14.45 Durys atsidaro 15.15 Laba diena, Lietuva (k.) 17.45 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis 18.00 Keliaukim! 18.30 LNOBT spektaklis. J.Offenbacho opera „Hofmano istorijos” 20.50 Arti toli 21.25 Kapitonų mūšis 22.00 „Idiotas” (N-7) 23.00 Džiazo vakaras 0.00 Panorama (k.) 0.45 Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš”

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Mano draugė beždžionėlė“ 8.15 „Betmeno nuotykiai“ 8.40 „Džekio Čano nuotykiai“ 9.05 „Supermeno nuotykiai“ (N-7) 9.30 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 „San Francisko raganos I” (N-7) 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 „Širdies balsas“ 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7) 14.00 „Meilės miestas“ 15.00 Teleparduotuvė 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7) 16.30 Juokingiausi netyčiukai 17.00 „Didžiojo sprogimo teorija“ (N-7) 17.30 „Auklė” 18.00 „Purpurinis deimantas“ (N-7) 19.00 Langai III (N-14) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. „Tagartas XXI“ (N-14)

LTV2 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 10.30 10.50

Šeštadienio rytas

11.40

6.30 Televitrina 7.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.) (N-7) 8.00 Savaitės kriminalai 8.30 Duok labas 9.00 Autofanai 9.30 Statybų TV 10.00 Šeštadienio rytas 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 12.00 Žmogus prieš gamtą. Laukinė Montana (N-7) 13.00 Galiūnų čempionų lygos etapas Bulgarijoje 14.00 Koncertas „Ne gyvenimas, o pasaka!” (2 d.) (k.) 16.00 Prajuokink mane (k.) (N-7) 17.00 Pragaro virtuvė (k.) (N-7) 18.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (N-7) 19.00 „Svotai“ (N-7) 20.00 Žinios 20.20 „Jūrų velniai“ (N-7) 21.20 Mano herojus. Veiksmo filmas „Žudymo menas“ (N-14) 23.05 Aštrus kinas. Siaubo filmas „Kraujo burtininkas“ (S) 0.55 Bamba (S)

12.30

20.28 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Fetas 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

13.00 13.30 14.00 14.55 15.20 16.15 16.50 17.00 18.00

18.30 20.05 21.30 22.20 23.00 23.30

Trembita Vilniaus albumas Rusų gatvė Menora Vilniaus sąsiuvinis Kelias Šventadienio mintys Miesto kodas Mokyklos langas Tikro garso konkursas „Lapės pop-in-rock 2011/2012” (k.) Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” Etnokutūros ratas. Apie skudučius (k.) Keliaukim! „Po Meksikos saule. Paslaptinga dykynė“ (k.) „Idiotas“ (k.) Negali būti „Kodėl egzistuoja skurdas?” Poezijos spektaklis „Mano meilė stikliniais kaliošais” (k.) Prisiminkime. Šoka R.Krugiškytė ir J.Katakinas Lietuvių dokumentikos meistrai. Edmundas Zubavičius Kūrybos metas. Teatras po katastrofos. Režisieriaus Roberto Sturua portretas (k.) Muzika gyvai. Kinijos liaudies instrumentų virtuozai TV teatro klasika. E.Olbis. „Zooparke” LRT Opus Ore. Grupės „Fusedmarc” koncertas Laida apie LNOBT spektaklį Ž. Offenbacho „Hofmano istorijos” Panorama LNOBT spektaklis. J.Offenbacho opera „Hofmano istorijos”

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.45 „Blogiau nebūna” 8.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai 10.30 „Dirbantys gyvūnai“ 11.30 „Gyvūnijos pasaulyje“ 12.00 Mano virtuvė 13.00 Fantastinis nuotykių filmas „Raganos” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 Pasivaikščiojimai su pianistu Edvinu Minkštimu

22.35 Biografinė drama „Česo įrašai” ir kadilakai” (N14) 0.40 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai 10.00 Išlikimas (N-7) 11.00 „Robinzonas Kruzas“ (N-7) 12.00 „Aferistas“ (N-7) 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“ 14.00 „Rezidentai“ (N-7) 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Išlikimas (N-7) 16.00 „Vampyrų žudikė“ (N-7) 17.00 „Robinzonas Kruzas“ (N-7) 18.00 „Aferistas“ (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“ (N-7) 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“ (N-7) 21.00 „Herojai“ (N-14) 22.00 „Krintantis dangus” (N-14) 23.00 „Vartai” (N-14) 23.55 Eurolygos rungtynės. Milano „AE7 Emporio Armani”–Kauno „Žalgiris”. Vaizdo įrašas 1.45 „Išvaduotojas” (N-14) 2.35 „CSI Niujorkas“ (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 9.15 10.15 10.55 12.00 13.00 13.20 14.00 15.00 15.10 15.45 16.00 16.10 17.00 17.20 18.00 18.35 21.00 21.40

TV parduotuvė Ryto reporteris Negaliu tylėti Padėkime augti Dokumentinis f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“ Lietuvos diena „Padūkėlis Eliotas“ TV parduotuvė Super L.T. (N-7) Žinios. Orai Pašėlę TV pokštai (N-7) Dokumentinis f. „Kas nužudė Staliną?“ (N-7) Žinios „Kas nužudė Staliną?“ (tęs.) Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) Žinios „Pagrindinis įtariamasis“ (N-7) Reporteris Vertas kinas. Drama „Geras” (N-14)

16.00 Nuotakos siaubūnės (N-7) 17.00 Geriausias Britanijos kirpėjas 18.00 „Marijos širdis” 19.00 „Įvykis“ (N-7) 20.00 „Farų šeima“ (N-7) 21.00 Nuotykių filmas „Džeru deimantas“ (N-7) 22.45 Dešimčia metų jaunesni (N-7) 23.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai 0.25 „Nuotakos siaubūnės” (k.)

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.10 19.10 21.00 22.00 23.00 0.00 0.55 1.45

Teleparduotuvė Vienam gale kablys Universitetai.lt Aukščiausia pavara „Lūpdažių džiunglės“ Adrenalinas Džeimio Oliverio Kalėdos Džeimio Oliverio kulinarinės kelionės Jokių kliūčių! (N-7) Aukščiausia pavara „Aiškiaregys“ (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Ekspedicija į Arktį (N-7) Romantinė komedija „Jokio supratimo” (N-7) „Herojai“ (N-14) „Krintantis dangus” (N-14) „Vartai” (N-14) „Išvaduotojas“ (N-14) „Herojai“ (N-14) „Naša Raša“ (N-7)

Lietuvos ryto TV 7.34 7.50 8.30 9.30 9.40 10.00 10.35 11.10 12.10 12.50 13.50 14.55 16.00 16.05 17.00 17.15

TV parduotuvė Reporteris Gimnazistai „Oskaro oazė“ Mokausi gaminti Padėkime augti Pradėk nuo savęs Skonio reikalas Reporteris Gyvenimo būdas Dokumentinis f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“ Dokumentinis f. „Kas nužudė Staliną?” (N-7) Žinios. Orai Super L.T. (N-7) Žinios LKL čempionatas. Pasvalio „Pieno žvaigždės”–Kėdainių „Nevėžis”. Tiesioginė transliacija iš Pasvalio

23.50 „Rossas Kempas. Gaujos“ (N-7) 0.50 Teritorija

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 9.00 10.00 10.25 12.00 12.25 13.00 13.20 14.00 14.55 16.00 16.55 17.30 18.50 20.00 21.20 22.25

Labas rytas Gyventi sveikai Naujienos D.Doncovos laida Kitos naujienos Kontrolinis pirkimas Naujienos Metas pietauti „Naikinamoji galia“ Mados nuosprendis Naujienos Suprasti. Atleisti Lauk manęs Tegul kalba Laikas. Lietuvos „Laikas“ Stebuklų laukas Vaidybinis f. „Neištikimybė” 0.25 Vakarinis Urgantas 1.10 Vaidybinis f. „Maskva netiki ašaromis”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS + 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas”– Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban” 15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris”–„Nymburk” 16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF–„Minsk” 18.30 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Renault Cup 2012” 19.00 ŽINIOS + 19.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Zgoželeco „Turow” 21.00 ŽINIOS + 21.15 Sporto metraštis 21.25 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow”–„Donetsk” 23.00 ŽINIOS + 23.15 Krepšinio pasaulyje 19.05 „Komisaras Megrė“ (N-7) 21.00 Reporteris 21.30 „Inspektorius Luisas“ (N-14) 23.40 Mados ir grožio šėlsmas „Victoria’s Secret 2012” 0.45 Dokumentinis f. „Pigių pirkinių era”

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.30 7.55 8.10 9.00 9.15 9.35 10.25 11.00 11.25 13.00 13.20 16.00 16.10 16.50 20.00 20.30 23.25 1.05 2.05

Naujienos Animacinis serialas Vaikų klubas Gudruolės ir gudruoliai Naujienos Ganytojo žodis Skanėstas Metas pietauti Naujienos „Naikinamoji galia” Naujienos „Naikinamoji galia” Naujienos „Naikinamoji galia” „Porcelianinės vestuvės” Laikas Ekstrasensų mūšis Šįvakar su A.Malachovu Kas? Kur? Kada? Vaidybinis f. „Savo noru”

Sport1 10.00 Televitrina 11.00 ŽINIOS + 11.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Astana”–Sankt Peterburgo „Spartak” 13.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow”–„Donetsk” 14.45 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Kauno „Žalgiris” 16.30 Sporto metraštis 16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas”–Kauno „Žalgiris”. 18.30 Automoto 18.55 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Talino „Kalev”– Samaros „Krasnyje Krylja”. Tiesioginė transliacija. 20.45 Lietuvos krepšinio lyga. „Prienai”–„Neptūnas”. 22.20 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki”–Vilniaus „Lietuvos rytas”

Už galimus televizijos ir radijo programų pakeitimus redakcija neatsako.


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Kelionės

19

Į Egiptą – pasikrauti saulės energijos Tam dabar itin palankus metas. Ištrūkę iš tamsaus ir niūraus rudens gniaužtų, saulėtoje žemėje atgaivinsite ne tik kūną, bet ir sielą. Be to, gausite tiek energijos, kad jos užteks be vargo ilgai žiemai ištverti. Meilė Taraškevičienė VL žurnalistė, specialiai iš Šarm aš Šeicho

Nesuklysite savo atostogų organizatoriumi pasirinkę „Tez Tour“ kelionių agentūrą. Ji jau lapkričio pradžioje, atslūgus alinantiems karščiams, suteikia puikią progą paviešėti garsiausiuose Egipto kurortuose. Šiuo metu verta nuvykti į vieną iš nuostabiausių poilsiui vietų Šarm aš Šeichą.

Miestas turistams

Skrydis neprailgsta Į šį kurortą iš Vilniaus oro uos­ to pakilęs lėktuvas poilsiautojus nu­ skraidina truputį ilgiau nei per ketu­ rias valandas. Per tiek laiko įveikiamas 3 300 km atstumas. Kelionė neprailgs­ ta. Sunku net patikėti, kad ryte išvykus iš Lietuvos jau po pietų galima mė­ gautis Raudonosios jūros vandenimis. Laiko juosta nesiskiria, tad laik­ rodžio rodiklių sukti nereikia. La­ biausiai kurį laiką glumina saulės šviesos perteklius, šilto vėjo gūsiai ir neįprasti akiai reginiai. Kelionės į Egiptą pradedamos organizuoti lap­ kritį, kai čia šiek tiek atvėsta ir die­ nomis paprastai būna 29–30 laipsnių temperatūra. Mums, šiauriečiams, ir toks karštis turėtų būti sunkiai pake­ liamas, tačiau taip atrodo tik tol, kol neišsineri iš šiltesnių drabužių ir ne­ pakeiti jų lengvais vasariniais. Kelionės organizatorius pagal kiek­vieno kliento pageidavimus iš anksto būna užsakęs viešbutį, tad su­

Turguose derantis gana nebrangiai galima įsigyti egiptietiškų suvenyrų.

tvarkius atvykimo į svečią šalį forma­ lumus, iš oro uosto „Tez Tour“ mikro­ autobusais vykstama į jį. Registracija ir įkurtuvės ilgai netrunka. Kiekvie­ nas Šarm aš Šeicho viešbutis (iš viso šiame kurorte yra daugiau kaip 320 viešbučių) savo gyventojams ant ran­ kos riešo uždeda atitinkamos spalvos sunkiai nuimamą apyrankę. Ji svečiui suteikia iškirtinai daug teisių: ne tik

Saulės čia niekada nebūna per mažai.

Turistus vilioja kvapą gniaužiantis kanjono tarpeklis.

tris kartus per dieną sočiai pavalgyti, bet ir kada tik panorėjus pasimėgauti daugelio viešbučio teritorijoje esančių barų nemokamais gėrimais, užkan­ džiais. Be to, turint šią apyrankę, vieš­ bučiui priklausančiame paplūdimyje galima gauti didžiulį rankšluostį. Tad lietuviams, besiruošiantiems keliauti į Egiptą, neturėtų kilti klausimas, ar būtina į lagaminą dėtis rankšluostį.

Leidžiantis lėktuvui Egipto žemę galima stebėti iš paukščio skrydžio. Tenka pripažinti, kad iš pirmo žvilgsnio ji neatrodo itin patrauk­ liai. Kur tik akys užmato, tarsi be jo­ kios gyvybės stūkso pilkšvi kalnai ir kalvos, kaip gyvatės tarp jų rangosi daugybė kelių kelelių. Galima net įžiūrėti, kaip paskui važiuojančius automobilius kyla dulkių debesys. Tačiau ne visada pirmas įspūdis būna teisingas. Visiškai priešingas vaiz­ das atsiveria išvydus Raudonąją jūrą. Tarsi užburia safyro spalvos vanduo, balta puta pasidabinusios nedidelės ramiai į krantą besiritančios bange­ lės, galybė laivų laivelių įlankose bei įlankėlėse, žalumos oazės pakrantėse. Šarm aš Šeichas – vienas jauniau­ sių Egipto kurortų. Gidai pasakojo, kad jame nėra nė vieno vietinio gy­ ventojo. Visi šiame kurorte dirbantieji yra atvykėliai iš kitų miestų. Į poilsiui ir pramogoms skirtą miestą atvyksta svečių iš įvairiausių pasaulio valstybių,

Beduinų vaikai drąsiai pozuoja svetimšaliams.

Verta praleisti dieną jūroje – gaivus oras, nardymas ir gražūs vaizdai tiesiog užburia.

Autorės nuotraukos

bet daugiausiai iš Italijos, Rusijos, Vo­ kietijos, Anglijos ir JAV. Čia galima be vargo susikalbėti rusiškai ir angliškai. Turizmui plėtoti statytame mies­ te itin daug įvairiausių atsipalaiduoti skirtų reginių bei renginių, pramogų, kitų akiai ir širdžiai mielų dalykų. Nenustygstantiems vienoje vietoje siūlomos įvairios ekskursijos, pasiva­ žinėjimas keturračiais dykumoje, pa­ žintis su dykumų gyventojais bedui­ nais, jodinėjimas viena svarbiausių jų transporto priemonių – vienkupriais kupranugariais. Naujausias pasiū­ lymas – išvyka į Prarastąją žemę ir prieš 40 mln. metų susiformavusio kanjono lankymas.

Gelmės užburia Šarm aš Šeichas – nardytojų ro­ jus, nes Raudonoji jūra – didelis akvariumas, gausus įvairių gyvių. Paprastai kelionių agentūra vienai dienai grupelei norinčiųjų užsako laivą, kuriuo plaukiama į Tiranos salą. Vietoje, kurioje numatyta iš­ mesti inkarą, kartu su vadovu būre­ lis smalsuolių su specialiais akiniais ir kvėpuoti skirtais vamzdeliais bei plaukmenimis gali leistis stebėti ko­ ralų rifų ir jūros gyventojų. Dar pa­ keliui į salą su jais supažindina gi­ das, įspėja, kurių reikėtų pasisaugoti. Pirmą kartą leidžiantis į povande­ ninę kelionę apima nerimas, tačiau vos tik panėrus galvą į vandenį jis dingsta. Iš arti stebint jūros gyvūni­ ją apima sunkiai nusakomas jausmas. Povandeninis pasaulis užburia, nori­ si nerti gilyn, liesti rankomis beveik pro nosį praplaukiančias žuvis. Jų čia galybė – mažų ir didelių, spalvingų, dryžuotų ir dygliuotų, plaukiančių pro šalį dideliais būriais ar giliai jū­ ros dugne besiirstančių. Raudonojoje jūroje gyvena ir gerai vaikams žino­ mo filmuko herojus žuviukas Nemo. Labai įspūdingi ir koralų rifai. Pastaruoju metu, pasak gido, jų ma­ žėja, todėl jiems išsaugoti skiriama daug dėmesio. Keliautojams geriau jų nelupti, nes iš šalies kaip trofėjų vis tiek išsivežti nepavyks. Koralus namo vežtis draudžiama, todėl jei oro uosto darbuotojai jų aptinka ba­ gaže, tiesiog atima.


20

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Sportas

Mažos šalies didžiulė padangė Du Lietuvos oreiviai Vytautas Samarinas ir Agnė Simonavičiūtė sieks pagerinti skrydžio karšto oro balionu nuotolio ir trukmės rekordus. Į Lietuvą jau atkeliavo didžiausias Baltijos šalyse oro balionas.

Vytautas Samarinas sako, kad jei reikėtų rinktis – vieninteliu skrydžiu pasiektas pasaulio rekordas ar daugybė skrydžių su keleiviais ir kuklus rekordas, jis pasirinktų antrąjį variantą. Asmeninio archyvo nuotrauka

Marius Eidukonis VL žurnalistas

Iš sostinės pakilę oreiviai tikisi per keliolika valandų įveikti apie 700 kilometrų atstumą. Dabar ofi­ cialūs skrydžio oro balionu nuotolio ir trukmės rekordai taip pat priklau­ so V.Samarinui. Jis kartu su alpinistu Vladu Vitkausku 2007 m. kovo 7-ąją oro balionu per 9 val. ir 21 min. įvei­ kė 334 kilometrų atstumą. Apie re­ kordo troškimą, oreivius žavinčią nežinią ir prasidedantį pasiruošimą skrydžiui pasakojo „Valstiečių laik­ raščio“ kalbintas V.SAMARINAS. Kaip kilo mintis siekti tokio rekordo? Savo veikloje visi užsibrėžiame tiks­ lų, kuriuos norime pasiekti. Tai jau bus nebe pirmas mano siekiamas rekor­ das. Su „Kauno grūdų“ balionu prieš penkerius metus pasiekiau Lietuvos skrydžio oro balionu nuotolio ir truk­ mės rekordą, o dabar, atsiradus ir nau­ jam didžiausiam Lietuvoje kada nors buvusiam balionui, galimybės leidžia pasiekti daugiau nei anksčiau. Siek­ dami rekordo su Vladu Vitkausku 2007-aisiais, išnaudojome savo techni­ kos galimybes, o dabar su nauju balio­ nu noras pagerinti rekordą vėl atsirado, tik gaila, kad per praėjusį laiką jokie oreiviai mūsų rekordo nepagerino.

Kuo ypatingas naujasis balionas? Nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse nebuvo tokio orlaivio. Beveik 9 tūkst. kubinių metrų balionas gali pakelti 16 žmonių. Prakalbote apie kurą. Kiek jo reikės? Prieš keletą savaičių atlikome skaičiavimus kompiuteriu. Mums prireiks maždaug 1 500 litrų kuro. Labai svarbu, kad jo būtų optima­ lus kiekis ir netektų per anksti nusi­ leisti. Beje, kuo didesnis oro baliono svoris, tuo didesnės kuro sąnaudos. Skrydžiui pasirinkote rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį. Kodėl? Oro baliono keliamoji galia pri­ klauso nuo temperatūros. Kuo šal­ čiau, tuo daugiau balionas gali pa­ kelti, tačiau kai šalta, oro masės būna daug nestabilesnės, o neretai oras būna ir netinkamas skristi. Pažvelkite dabar į dangų – jau tris keturias sa­ vaites dėl miglos ir prasto matomu­ mo balionai į šalies padangę nekyla. Galėtume skristi pavasarį, tačiau tam pasiruošti reikia laiko. Bandy­ sime gauti leidimus skristi per Bal­ tarusiją. Tikimės juos turėti balan­ džio mėnesį. Netruks ateiti ir vasara, tačiau tada kils problemų dėl karš­ čio. Temperatūra neretai būna ir 30

laipsnių šilumos. Tada labai suma­ žėja keliamoji baliono galia, todėl geriausias laikas skrydžiui – ruduo. Rugsėjį balionų skraido daugiausia. Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pra­ džia bus tinkamiausia skrydžiui ir todėl, kad dienos dar nebus labai sutrumpėjusios. Reikia turėti ome­ nyje, kad mes ore praleisime kelio­ lika valandų, nes norėsime išnau­ doti šviesų paros metą. Tikriausiai pakilsime, kai dar bus tamsu, o nu­ sileisime kartu su saulėlydžiu. Skris­ ti oro balionu tamsiu paros metu mums draudžiama. Yra kelios skry­ džių naktį išimtys, tačiau nusileidi­ mas vis tiek turi būti planuojamas šviesiu paros metu. Kur nupūs vėjas, niekada neaišku? Skrydį su balionu suplanuoti yra labai sunku. Bet kada gali pasi­ keisti vėjo kryptis ir greitis. Dėl šių veiksnių atstumo ir greičio rekor­ dai skrendant oro balionu yra la­ bai sunkai pasiekiami. Netikėtumas skrendant oro balionu visada išlie­ ka. Todėl mes ir norime gauti leidi­ mą skristi virš Baltarusijos teritori­ jos. Jei neturėsime leidimo, o vėjas papūs mums nepalankia kryptimi, būsime priversti leistis. Tada mūsų noras pasiekti rekordą gali nueiti šuniui ant uodegos.

Šis skrydis nebus eilinis ne vien tik dėl ypatingo baliono? Skristi planuojame didesniame aukštyje nei skrisdami su keleiviais. Paprastai su žmonėmis skrendame maždaug kilometro aukštyje, o siek­ dami rekordo tikriausiai pakilsime į 2–3 kilometrų aukštį. Ten pasto­ vesni orai, lengviau prognozuoja­ ma vėjo kryptis ir greitis. Tokiame aukštyje vyrauja šiaurės, šiaurės va­ karų vėjai, todėl kyla grėsmė pažeis­ ti kaimyninės šalies oro erdvę. Atrodo, kad pasirengimas skrydžiui ne mažiau sudėtingesnis nei pats skrydis? Svarbiausi sprendimai skrendant balionu – pasirinkti skrydžio laiką ir vietą – visada priimami iš anksto, dar tik planuojant maršrutą. Tai­ gi didžiausi iššūkiai – dar žemėje, prieš skrydį. Pats skrydis yra daug lengvesnė dalis. Bet gal tik man taip atrodo... Skrydžiai yra mano gyve­ nimas. Vasarą aš skraidau kiekvie­ ną dieną. Manęs skrydis negąsdina tiek, kiek pats pasiruošimas. Reikia išlaukti ir pakilti laiku. Ar lietuviški rekordai oro balionu buvo pasiekti įprastiniais orlaiviais? Taip. Pirmąjį rekordą mes pa­ siekėme neplanuotai. Svarbiausias tikslas buvo paminėti Lietuvos ne­ priklausomybės dieną. Skrydis buvo labai sėkmingas – perskridome visą šalį, nuskridome į Latviją ir šis mūsų skrydis tapo Lietuvos rekordu. Gy­ vename nedidelėje šalyje ir negalime sau leisti pasisiūti baliono tik tam, kad pasiektume rekordą. Galų gale tai atrodytų kaip tuštybė. Mane la­ biausiai džiugina, kad pramoginiai skrydžiai naujuoju balionu bus pi­ gesni. Man smagu žinoti, kad žmo­ gus, kuris anksčiau negalėjo išpildyti savo svajonės skristi balionu, nes tai nėra pigi pramoga, dabar galės ją įgy­ vendinti. Gamtos grožis, nesvarbu, ar skrendi keturviečiu, ar šešiolikviečiu balionu, nesikeičia, o kiekvienas pi­ lotas galėtų pasakyti, kad Lietuva iš paukščio skrydžio yra labai graži. Ar tik nenorite pasakyti, kad rekordas nėra pats svarbiausias tikslas? Pats rekordas, kaip profesionalui ir žmogui, kuriam oreivystė – visas gyve­ nimas, aišku, yra svarbus, bet jei man reikėtų rinktis – vieninteliu skrydžiu pasiektas pasaulio rekordas ar daugy­ bė skrydžių su keleiviais ir kuklus re­ kordas, aš pasirinkčiau antrąjį variantą.

21

Žinių sprintas Patvirtino trenerį

Vilniuje vykusiame Lietuvos dviračių sporto federacijos vykdomojo komiteto posėdyje šalies moterų dviračių plento rinktinės vyriausiuoju treneriu naujajam ketverių metų olimpiniam ciklui oficialiai patvirtintas Valerijus Konovalovas. Treneris jau vadovavo šalies rinktinei šių metų rugsėjį Olandijoje vykusiame pasaulio dviračių plento čempionate. Vyrų plento rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas toliau eis Artūras Kasputis, o prie šalies treko rinktinės vairo lieka Antanas Jakimavičius. 2013 m. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Utrechte Lietuvos plento dviratininkėms vadovaus Kęstutis Česaitis, o dviratininkams – Artūras Šiugždinis.

Geriausia tenisininkė

Geriausia 2012 m. tenisininke išrinkta amerikietė Serena Williams. Ji nugalėjo Moterų teniso asociacijos surengtuose rinkimuose, kuriuose balsavo žiniasklaidos atstovai. S.Williams šių rinkimų laureate tapo ir 2002, 2008 bei 2009 m. 31-erių tenisininkė, pasaulio reitinge užimanti trečiąją vietą, šiemet laimėjo Vimbldono turnyrą, atvirąjį JAV čempionatą ir WTA čempio­natą bei iškovojo du Londono olimpinių žaidynių aukso medalius.

Septintasis pralaimėjimas Lietuvos krepšinio vicečempionė Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda patyrė septintąją nesėkmę Eurolygos varžybose. Sostinės ekipa aštuntajame ture D grupėje svečiuose minimaliu skirtumu 74:75 nusileido Belgrado „Partizan“ krepšininkams. Likus žaisti 6 sekundėms, „Lietuvos rytą“ išvesti į priekį galėjo gynėjas Renaldas Seibutis, tačiau jo dvitaškis metimas buvo netaiklus. Pirmajame rate vilniečiai Belgrado ekipą įveikė 69:61. Kitas Eurolygos rungtynes „Lietuvos rytas“ žais gruodžio 7 d. namuose su Bambergo „Brose Baskets“ krepšininkais.

Rankininkių nesėkmė Lietuvos moterų rankinio rinktinė penktosiose 2013 m. pasaulio čempionato atrankos varžybų trečiosios grupės rungtynėse Kauno sporto halėje 26:47 nusileido Baltarusijos rankininkėms ir patyrė penktąją nesėkmę. Mūsų šalies komandai šešis įvarčius pelnė Diana Šatkauskaitė, penkis – Daiva Būtėnaitė. Ketvirtąją pergalę iškovojusiai Baltarusijos ekipai šešis įvarčius pelnė Alesia Kurenkova. Paskutines šių varžybų rungtynes Lietuvos rinktinė šiandien žais svečiuose su Italijos komanda. Planetos pirmenybės vyks 2013 m. gruodžio 7–22 d. Serbijoje. Siekdami rekordo, oreiviai ketina pakilti į 2–3 kilometrų aukštį. Tai du kartus aukščiau negu atliekant įprastinį skrydį.

Petro Malūko nuotrauka

VL inf., EPA-Eltos nuotraukos


22

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

ES parama

Nuodingus stogus padės išguiti parama Nijolė Petrošiūtė

tuotoją, kuris parengė visus reikalavimus atitinkantį stogo dangos keitimo projektą. R.Toleikienei nemaloniausias rūpestis keičiant sodo dangą taip pat buvo senos stogo dangos utilizavimas, kainavęs didelius pinigus.

VL žurnalistė

Žmonės su nerimu ilgai dairėsi į savo irstančius namų stogus, kol sulaukė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ paramos. Pagal ją stogams keisti buvo numatyta 60 mln. Lt.

Puošiasi ir Kunigiškiai Asbestinių stogų dangos keitimo programos lėšos pasiekia ir kaimų bendruomenes. Sparčiai keičiami stogai ir Kunigiškiuose (Tauragės r.). Pirmas naujas skardinis stogas šiame kaime papuošė Danutės Stonienės gyvenamąjį namą, statytą dar užpraeito šimt­ mečio pabaigoje. Nauja gražia danga užklotas Kunigiškių bendruomenės kultūros namų stogas. Smagu akį paganyti į Zitos Berneckienės ir Irtmonų iš gretimo Aneliškės kaimo namų stogus. Puikiai atrodo naujieji pastatai Stragutės kaime. Gražėja ir pati Tauragė, nes jos gyventojai taip pat pasinaudojo parama stogams keisti.

Pagalba pačiu laiku Lietuvoje nuo 2005 metų uždrausta naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius. Tačiau šis draudimas tada galėjo turėti įtakos tik naujoms statyboms, o senieji sovietmečio statiniai vis dar kėlė pavojų žmonių sveikatai. Ir kuo toliau, tuo labiau, nes yrančių stogų pavojingų asbestinių skaidulų tik daugėjo. Todėl 2008 metų Vyriausybė patvirtino asbesto šalinimo programą, kurios tikslas – pamažu ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius gaminius, kuriuose yra asbesto. Rajonų savivaldybėms patvirtinus paramos asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų programą, buvo atlikta asbesto turinčių gaminių inventorizacija. Paaiškėjo, kad asbesto turinčių gaminių yra stulbinamai daug. Antai vien Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje atlikus asbesto turinčių gaminių inventorizaciją nustatyta, kad tokių gaminių yra per 2 mln. tonų. Žmonės, sužinoję apie Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ paramą, sukruto teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pagal šios programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ numatyta 10 tūkst. Lt kompensacija stogų dangos išlaidoms padengti – didelė paspirtis kaimo žmogui, nes kad tokią sumą sukrapštytum, reikia daug pienelio primelžti ar ne vieną hektarą žemės javais apsėti. Pirmenybė buvo numatyta dar nepasinaudojusiems jokia parama kaimo plėtrai, daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms, leidžiančioms vaikus į kaimo mokyklas, bent pastaruosius dvejus metus ne tik gyvenantiems, bet ir dirbantiems asmenims bei sugrįžusiems iš emigracijos. Išnagrinėjus Nacionalinei mokėjimo agentūrai suplaukusias paraiškas, galima daryti išvadą, kad populiariausi yra 100– 200 kv. metrų ploto stogai. Paramos dydis apskaičiuojamas pagal stogo plotą ir pasirinktą dangą, tad vidutiniška kompensacijos suma tokiam stogui pakeisti yra apie 6 tūkst. Lt.

Geriausia rekomendacija – teigiami pavyzdžiai

Elvyra Milmantienė džiaugiasi pakeitusi 30 metų senumo stogą.

„Šilo karčema“ archyvo nuotrauka

Sujudo švėkšniškiai Daug gražių žodžių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ gali pasakyti Šilutės rajono Švėkšnos gyventojai. Elvyra Milmantienė iš Pievų gatvės gyvena beveik prieš tris dešimtmečius statytame tėvų name. Jų namas – labai gražioje vietoje, aplink namą plyti vietinių žmonių vadinamas Klebono laukas. Tačiau vaizdą gadino senas šiferio stogas – jis ne tik atrodė nykiai, per jį jau sunkėsi lietaus ir polydžio vanduo. Tad moteris nusprendė, kad stogą būtina keisti. Namiškiams pasisiūlė pagelbėti Airijoje triūsianti Elvyros dukra. Tačiau belaukiant pavasario, kai bus galima pradėti stogo keitimo darbus, žiniasklaidoje sumirgėjo informacija apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Tad beliko parengti projektą, sudaryti sąmatą ir Nacio­nalinei mokėjimo agentūrai pateikti paraišką. Pirminiais skaičiavimais, stogo keitimas turėjo kainuoti 12,5 tūkst. Lt. Pasirodė daugoka. Todėl namo šeimininkė nusprendė paieškoti pigesnės stogo dangos, žinodama, kad šiuo metu tokių prekių pasiūla yra gan didelė. Paaiškėjo, kad pigesnės dangos nė nereikia toli ieškoti, moteris jos rado netoli nuo Švėkšnos esančioje Kvėdarnoje. Ir stogdengių kitur nebeieškojo, o pasikvietė vietinius

Švėkšnos meistrus, kurių darbų kokybė jau buvo deramai įvertinta. Pati geriausia rekomendacija – kai darbas meistrą giria. Tik štai su senosios dangos utilizavimu būta sunkumų. Mat vienas iš paramos reikalavimų – senąją dangą atiduoti į specialųjį sąvartyną ir turėti tai įrodantį dokumentą. O sąvartynas nulupo be gailesčio. Tačiau dabar jau nieko nebepadarysi. Svarbu, kad namas moja nauja gražia kepure, o dar ir 4135 litus paramos išmokėjo. Kelmės rajono žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus atkreipė dėmesį, kad utilizavimo išlaidų kompensavimas taip pat yra numatytas paramos taisyklėse. Tačiau ne visi dalyvavusieji programoje atkreipė dėmesį į tai, kad, norint gauti kompensaciją, reikia atsiskaityti tik pavedimais. Tad nemaža dalis už asbestinio šiferio utilizavimą buvo atsiskaitę grynaisiais ir taip prarado teisę į šių išlaidų kompensaciją.

Smetonos laikų namas Švėkšniškės Ramutės Toleikienės namas Žemaičių gatvėje buvo statytas dar 1925 metais. Jo stogas taip pat ėmė leisti vandenį, todėl moteris, vos išgirdusi apie Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ iškart apsisprendė pasinaudoti galimybe pakeisti sukiužusią savo namo stogo dangą. Moteris pati parašė paraišką paramai gauti, pasisamdė projek-

Žemės ūkio ministerija inicijavo Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ vertinimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar sklandžiai vyksta veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimas. Buvo apklausta 874 asmenys, jau pasinaudoję ar tyrimo metu besinaudojantys parama, teikiama asbestinių stogų dangoms keisti. Tyrimo metu buvo teirautasi, iš kur jie sužinojo apie paramą asbestinių stogų dangoms keisti. Didžioji dalis kalbintųjų (83,8 proc.) nurodė, kad jie apie paramą sužinojo iš žiniasklaidos. 18,4 proc. respondentų teigė šią informaciją gavę iš savo rajonų žemės ūkio skyrių. Dešimtadalis (10,1 proc.) pasekė kaimynų, pažįstamų žmonių pavyzdžiu. 5,9 proc. apklaustųjų šią informaciją gavo iš savo kaimų bendruomenių.

Gaišaties nebuvo Atliktas tyrimas parodė, kad reikalavimai, keliami norintiesiems gauti paramą, nebuvo sudėtingi, nes daugiau nei pusė apklaustųjų (53,8 proc.) nurodė, jog su paraiška susijusius dokumentus jie tvarkė patys, o dar 13,3 proc. apklaustųjų padėjo šeimos nariai, giminaičiai. Taigi, daugiau kaip 67 proc. paraiškos teikėjų biurokratinius formalumus, kaip dažnai yra vadinami paramos reikalavimai, įveikė savomis jėgomis. 15,7 proc. apklaustųjų

dokumentus paraiškoms paruošti padėjo žemės ūkio skyrių specialistai, t. y. ši parama žmonėms nekainavo. Ir tik 7,1 proc. dalyvavusiųjų tyrime nurodė, kad jie samdė privačius konsultantus su paraiška susijusiems dokumentams tvarkyti. Daugiau nei du penktadaliai teigė dokumentus susitvarkę per 1–3 dienas, o kiti tai padarė per savaitę. Ir praktiškai visi pripažino, kad paraiškos buvo įvertintos per taisyklėse numatytus terminus ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojų darbą vertinant paraiškas vertino teigiamai. Kone visi apklaustieji ( 96,8 proc.) nurodė, kad jų paraiškos buvo įvertintos per priemonės taisyklėse numatytus terminus, o vieni didžiausių sunkumų paraiškų teikėjams buvo senosios asbestinės stogų dangos tvarkymas ir utilizavimas. Sąvartynai, įvertinę, kad niekur žmogeliai nesidės, vis tiek turės pateikti dokumentus apie senosios dangos utilizavimą, iki beprotybės sukėlė kainas. Ir tik vėliau, kilus pasipiktinimo bangai, jie utilizavimo kainas pradėjo mažinti. O ir pačių sąvartynų, galinčių verstis tokia veikla, buvo per mažai, todėl žmonėms teko šiferio duženas vežioti iš vieno sąvartyno į kitą, kol atsikratė kenksmingo krovinio.

Patartų ir kaimynams Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei du trečdaliai (69,9 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje rekomenduotų kaimynams pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ ir tik 6,9 proc. respondentų to daryti nerekomenduotų. Kodėl vertėtų ir kaimynams pasekti pasinaudojusiųjų pavyzdžiu? Ogi todėl, kad paramos lėšomis apmokama pusė sumos, kad asbestinius stogus vis tiek reikia keisti, nes jie kenksmingi sveikatai. Be to, seni stogai yra sukiužę ir nebeatlieka savo funkcijos. Svarbu ir estetinis vaizdas. Kelmės rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas J.Rimkus mano, kad pirmi parama ir pasinaudojo tie, kurie jau buvo apsisprendę keisti senąsias stogų dangas. Būtų parama, ar jos nebūtų, dauguma žmonių stogus vis tiek būtų keitę, o kad parama it mana iš dangaus nukrito, tai yra tiesiog puiku, nes pinigėliai, ypač kaimo žmogui, tikrai nesimėto. „Tačiau naujais stogais džiaugtųsi kur kas daugiau gyventojų, jei paramą jie būtų gavę dar nepradėję keisti stogų“, – įsitikinęs J.Rimkus.

(Užs. 504)


PRIEDAS APIE LIGAS, JŲ GYDYMĄ IR MEDICINOS NAUJOVES

2012 m. gruodžio 1 d. Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Gyvo maisto stebuklai

Trumpai Naujas meningokokinės infekcijos atvejis

Lilija Valatkienė „Maisto parduotuvėse maisto nėra“, – sako garsiausi Lietuvos žaliavalgiai Viktoras ir Olga Dzindzeletos. Jie ragina susimąstyti prieš dedant kąsnį į burną ir primena, kad prekybos centruose iš gausybės siūlomų maisto produktų žaliavalgiams tinka vos 2 proc.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šių metų lapkričio 26 d. į Respublikinę Panevėžio ligoninę buvo atvežtas meningokokine infekcija sergantis trečiaklasis Panevėžio rajono gyventojas. Ligonis vėmė, skundėsi galvos skausmu, aukšta temperatūra (40 °C), apžiūros metu buvo pastebėti meningokokinei infekcijai būdingi bėrimai pilvo, šlaunų ir pažastų srityse. Centro specialistai apie meningokokinės infekcijos atvejį ir būtinas profilaktines priemones informavo vaikų ugdymo įstaigas, kuriose mokosi ligonis ir jo broliai bei seserys. Septyniems šeimos nariams gydytojai paskyrė chemoprofilaktiką. Šių metų sausį–spalį Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 3 meningokokinės infekcijos atvejai Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonuose.

Kada gyvas maistas, kitaip dar vadinamas žaliu maistu, atkeliavo į Lietuvą? Viktoras. Jis niekada ir nebuvo iškeliavęs. Gyvo maisto pradininke pasaulyje laikoma lietuvių kilmės amerikietė daktarė Ann Wigmore. Savo biografijoje ji mini močiutę, kuri įvairiomis žolelėmis ir kitomis natūraliomis priemonėmis vaikystėje ją ištraukė iš ligos gniaužtų. A.Wigmore pirmoji ėmėsi tyrinėti gyvo maisto teikiamą naudą. Ji įkūrė sveikatingumo mokyklėlę, o vėliau – ir Hipokrato institutą. Kalifornijoje būti žaliavalgiu nesudėtinga. O kaip jam išgyventi žiemą Lietuvoje? Kaip jūs maitinatės? Viktoras. Jau penkerius metus esame žaliavalgiai ir išgyvenimu nebesirūpiname. Pirmą žiemą buvo kiek sunkiau, nes buvome pradžiamoksliai. Pasikeitus mitybai, organizme įvyko lūžis, tad rūpėjo, ką valgysime šaltuoju metų laiku. Teko atsisakyti mėgstamiausių jūros gėrybių patiekalų, kvapių kepsnių, burnoje tirpstančių tortų. Reikėjo išmokti mąstyti kitaip. Olga. Namuose iki šiol saugome storiausią segtuvą su receptais, kuriuos parsiveždavome iš įvairiausių kelionių. Prie kiekvieno jų parašyta „skanu“ ar „labai skanu“. Siekėme išbandyti kuo daugiau naujų receptų. Pradžia buvo sunki, bet kai dingo priklausomybė nuo patiekalų, viskas stojo į vietas. Dabar pakanka

Pakeitę mitybos įpročius, Viktoras ir Olga Dzindzeletos pasijuto sveikesni, numetė svorio, tapo energingesni.

Autorės nuotrauka

vakare suvalgyti vieną avokadą su žalumynais. Kas paskatino tapti žaliavalgiais: antsvoris, ligos ar sprendimas gyventi sveikai? Olga. Prievartos nebuvo. Prieš penkerius metus, naršydama internete, susidomėjau žaliavalgių įrašais. Perskaičiau, kad gyvas žmogus turi valgyti gyvą maistą, ir nusprendžiau paragauti jo. Tiesa, pereinamuoju laikotarpiu šeimai gaminau tradicinį maistą. Viktoras. Iš pradžių buvome vegetarai ir jau kurį laiką nevalgėme mėsos, žuvies. Be to, pamėgome

jogą. Ne veltui juokaujama, kad ne užsiimantieji joga atsisako mėsos, o mėsa atsisako tų žmonių. Vėliau ėmėme domėtis ir žaliavalgyste. Olga pradėjo pirmoji, aš prisijungiau po pusantro mėnesio, tačiau tik su sąlyga, kad retkarčiais galėsiu paragauti vyno. Sergu gastritu, nuo šešiolikos metų kamuoja rėmuo. Be to, buvo padidėjęs kraujospūdis, buvau alergiškas. Nepadėjo jokie daktarai, vaistai ar dietos. Nusprendžiau išbandyti žaliavalgystę. Perskaičiau knygą apie natūralią mitybą ir sužinojau, kokių produktų žmogus neturėtų valgyti nuo gimimo. Buvo įdomu išbandy-

ti, ar žaliavalgystė padės išsigydyti ligas, kurios ėmė kamuoti dar studijuojant Novosibirsko institute. Jūs kilę iš Sibiro. Kada grįžote į Lietuvą? Olga. Aš augau Kirgizijoje. Baigusi mokyklą įstojau į Novosibirsko institutą, ten ir susipažinome su Viktoru. Viktoras. O aš – Sibiro vaikas, iš Irkutsko srities. Mano tėvai buvo tremtiniai. Į Lietuvą grįžome prieš 12 metų. Šeimą sukūrėme Novosibirske, ten gimė ir mūsų vaikai. Nukelta į 24 p. 

AIDS mįslių įminti nepavyksta Eglė Valionienė VL žurnalistė

Gruodžio 1-oji – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kai buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, kuriais galima ją išgydyti. Tiesa, mokslininkai jau sukūrė keletą imuninę sistemą stiprinančių preparatų, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip pailginti gyvenimą. Kova jau duoda vaisių. UNAIDS duomenimis, nuo 2005 m. iki 2011 m. naujai užsikrėtusiųjų sumažėjo net 50 proc., o nuo AIDS mirė 25 proc. žmonių mažiau. Yra įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas. Pagal labiausiai paplitusią versiją Afrikoje gyvenantys žmonės gėrė beždžionių kraują ir taip užsikrėtė virusu, kurio nešiotojos buvo beždžionės. Šis vi-

rusas vėliau mutavo į ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2, paplitęs Europoje. Vienas nuo kito jie skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip ŽIV-1. Virusas pažeidžia imuninę sistemą ir per kelerius metus sukelia AIDS. Infekuotieji miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus. ŽIV plinta trimis būdais: per lytinius santykius, per kraują, iš motinos vaikui (nėštumo, gimdymo metu, maitinant krūtimi). Kitaip tariant, reikia stengtis, kad į organizmą nepatektų jokie biologiniai kito žmogaus skysčiai – kraujas, sperma, makšties išskyros. Tačiau jokiais kitais būdais šis pavojingas ir paslaptingas virusas neplinta. Juo neužsikrėsite nei per orą, nei per vandenį ar maistą. ŽIV

Uždraudė realizuoti dribsnius

VL archyvo nuotrauka

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad dėl per didelio kumarino kiekio uždrausta realizuoti Lietuvoje pagamintus dribsnius „Oho“. Kumarinas yra kvapioji medžiaga, kuri kaupiasi cinamono prieskoniuose. Net ir nedideli jo kiekiai gali pažeisti žmonių kepenis. Cinamonas – prieskonis, gaunamas iš to paties pavadinimo medžių vidinės žievės. Jis naudojamas saldžių ir pikantiškų patiekalų gamyboje. „Oho“ dribsniuose buvo rasta 34,9 mg/kg kumarino, kai pagal galiojančius teisės aktus didžiausias leidžiamas šios medžiagos kiekis maisto produktuose yra 20 mg/kg. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia gyventojų dėmesį, kad, ruošiantis Kalėdoms, reikėtų saikingai valgyti maisto produktus, kuriuose gausu cinamono.

Neparduos vaikams

2011 m. pasaulyje buvo 34,2 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV.

VL archyvo nuotrauka

virusu neužkrečiama kosint, čiaudint ar bučiuojantis. Per sergančiojo prakaitą ir ašaras, kitaip nei

per minėtus skysčius, virusas nepersiduoda. Nukelta į 25 p. 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė, kad Lietuvoje vaikams nebūtų parduodami energiniai gėrimai, o jų reklama vaikų renginiuose bei žiniasklaidoje būtų uždrausta. Pagal Maisto įstatymo pataisų projektą energinius gėrimus būtų draudžiama parduoti asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Šių gėrimų pardavėjai turėtų teisę iš energinius gėrimus perkančio asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Komitetas siūlo, kad energinių gėrimų pardavimo nepilnamečiams draudimas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.

VL inf.


24

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Sveikata

2013-ieji skirti sveikatingumui Eglė Valionienė VL žurnalistė

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Sveikatingumo metais. Tai paskelbė Seimas, reaguodamas į Jungtinių Tautų bei Pasaulio sveikatos organizacijos raginimą daugiau dėmesio skirti ligų, kurios atsiranda dėl netinkamo žmonių gyvenimo būdo, prevencijai. Nevyriausybinės organizacijos taip pat aktyviai siekia pakeisti atsakingų institucijų požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą – nuo brangiai kainuojančio pasekmių likvidavimo ir ligų gydymo žvilgsnį nukreipti į sveikatingumą bei ligų prevenciją. Anot visuomenės veikėjo Juozo Dapšausko, jau 20 metų Lietuvoje kalbama apie tai, kad sveikatingumo ir sveikatos klausimai valstybėje turi būti prioritetiniai. Gydymui skiriami milijardai litų, o Vyriausybės kartu su NVO parengtai Sveikatingumo metų programai įgyvendinti finansavimas nenumatytas. Ar tai tėra atsitiktinumas? „Jau daug metų stebiu priešpriešą tarp sveikatingumo ir farmacijos valdomo gydymo protegavimo. Pirmiausia noriu paneigti kai kuriuos mitus, beje, ir sąmoningai sukurtus, kad svei-

J.Dapšauskas įsitikinęs, kad tik išmokę gyventi sveikai išvengsime ligų ir vaistų.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Sveikai gyvenančių žmonių sparčiai daugėja: vieni grūdinasi lediniame vandenyje, kiti keičia mitybos įpročius.

Petro Malūko nuotrauka

kuoliai yra nusistatę prieš gydytojus ar net visą moderniąją mediciną, prieš vaistininkus, farmacijos mokslą. Taip tikrai nėra. Lietuvos sveikuolių sąjunga nuo jos įsikūrimo pradžios labai sėkmingai ir glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos gydytojų sąjunga“, – kalbėjo J.Dapšauskas. Jis pabrėžė, kad neretai mokslininkai ir medikai darbuojasi, kad reklamuotų vaistus, o ne skatintų sveikiau gyventi. Be to, J.Dapšauskas mano, kad sveikatos

apsauga „iškrypusi“. „Sveikatos apsaugos sistemą galima pavaizduoti kaip visiems gerai žinomą mitybos piramidę. Prireiks daug metų, kol iškrypusi vadinamosios sveikatos apsaugos sistemos prioritetų piramidė atsistos į vietą. Daugiausia dėmesio ir finansų turi būti skiriama sėkmingam sveikos gyvensenos ugdymui, kuo natūralesnėms, šalutinio poveikio neturinčioms medicinos priemonėms ir medicinai, skirtai ūmiems susirgimams, kai

kitos paprastesnės ir pigesnės priemonės nebeveikia. Beje, šiandien piramidė stovi aukštyn pagrindu. Todėl ir galutinius sveikatos rodiklius turime tokius, kokius turime“, – mano J.Dapšauskas. Kiekvienais metais apie 100 mln. litų yra išleidžiama vien vaistams nuo kraujo spaudimo kompensuoti. Jau per šių metų pirmą pusmetį tam išleista beveik 70 mln., o cukriniam diabetui gydyti – 44,8 mln. litų. Per visus metus

vaistams kompensuoti skirta apie 650 mln. litų. „Lietuvoje gydytojų, tenkančių tam tikram gyventojų skaičiui, yra vos ne dvigubai daugiau nei Lenkijoje. Ar esame dvigubai sveikesni už kaimynus?“ – ironiškai klausė aktyvus visuomenės veikėjas. Jis gerai prisimena dar prieš dešimtmetį Seime Pasaulio banko atstovės išsakytą mintį, kad 1 doleris, skiriamas sveikatingumui, sutaupo 24 dolerius, kurių nebereikia skirti gydymui. „Tik 10 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo medicinos, o daugiausia – nuo jo gyvenimo būdo. Atrodytų, aišku, ką reikėtų daryti toliau, tačiau tik trypčiojame vietoje. Sveikatingumo metų paskelbimas – graži permainų pradžia“, – teigė J.Dapšauskas.

Gyvo maisto stebuklai  Atkelta iš 23 p. Pirmą kartą į Lietuvą atvažiavome 1986-aisiais. Tėvas, palaidojęs mamą, jau buvo grįžęs iš tremties į Kauną. Nepatikėsite, bet čia mes patyrėme tikrą kultūrinį šoką. Skirtumai atrodė neįtikėtini: valgykloje gali gauti peilį, šakutę, maistas čia valgomas drąsiai, nebijant suviduriuoti, transportas važinėja pagal tvarkaraštį ir t. t. Ar žaliavalgystė padėjo pagerinti sveikatą? Viktoras. Jau po dviejų savaičių išnyko visi skrandžio skausmai. Nukrito ir svoris. Kostiumai tapo dviem dydžiais per dideli. Žmonių reakcija buvo įvairi, kai kurie draugai net manė, kad mums protas pasimaišė. Tačiau gera savijauta buvo svarbiausias rodiklis, kad elgiamės teisingai.

žiuojame slidinėti. Sportuojame aktyviau nei mūsų 25-mečiai vaikai. Svarbu, kad energiją gauname iš kur kas mažesnio kiekio maisto, bet kokybiško. Olga. Ir miegas susitvarkė. Atsimenu, anksčiau nuo kiekvieno garso krūptelėdavome. Paskui nemiga kankindavo visą naktį. Dabar vos atsigulę į lovą panyrame į sapnus. Miegas tapo kokybiškesnis, tad pakanka pamiegoti 6 valandas. Nuo sveiko maisto ir galva prašviesėjo, nebepatiriame streso, viską priimame natūraliai, tapome ramesni, atlaidesni, mūsų nebeveikia agresija. Ar tiesa, kad žaliavalgių kvapo ir skonio receptoriai tampa itin jautrūs? Viktoras. Skonis ir uoslė tarytum atrado kitą pasaulį. Pradėjus maitintis gyvu maistu, tie pokyčiai buvo labai

Negi kūno higienai užtenka vien vandens? Olga. Taip. Net ir po bėgiojimo ar slidinėjimo užtenka paprasto dušo. Tačiau žaliavalgiai naudojamų kosmetikos priemonių atsisako tarsi savaime. Tiesiog imi suprasti, kad jų nebereikia. Koks yra žaliavalgių maistas? Olga. Daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, daigai, medus, datulės. Maisto parduotuvėse maisto nėra. Lentynose – vien pakuotės su „E“ ženkliukais. Iš didžiuosiuose prekybos centruose siūlomų maisto produktų mums tinka iki 2 proc. Tačiau iš tų 2 proc. galima pagaminti daugybę skanėstų. Iš riešutų spaudžiame nuostabiai skanų sūrį, plakame kokteilius su bananais, gaminame saldumynus su medumi. Tereikia turėti fantazijos.

„Per 2–3 mėnesius numečiau 16 kg. Draugai klausinėjo, ar nesergu. Oda išsausėjo, atsirado daug raukšlių, tačiau vėliau ji vėl tapo elastinga“, – apie organizme vykusius pokyčius pasakojo O.Dzindzeleta. Olga. Per 2–3 mėnesius numečiau 16 kg. Draugai klausinėjo, ar nesergu. Iš pradžių organizmas intensyviai valėsi nuo šlakų. Oda išsausėjo, atsirado daug raukšlių, tačiau vėliau ji vėl tapo elastinga. Ar nepritrūkstate energijos? Viktoras. Olga sukasi kaip vijurkas, žalio maisto restorane dirba be išeiginių, po 12–14 valandų. Sakoma, jei nenori dirbti 8 valandas kaip samdomas darbuotojas, tai dirbsi sau 14 ir daugiau valandų. Man energijos taip pat nestinga. Daug sportuojame: bėgiojame, va-

ryškūs, o dabar viskas stabilizavosi. Receptoriai tapo tokie jautrūs, kad organizmas nenori prisileisti jokios chemijos, todėl net burnos higienai naudojame gintaro miltelius, jūros druską, arbatmedžio aliejų, o ne dantų pastą. Olga. Nebegaliu pakęsti jokio kremo ar kvepalų. Visi nenatūralūs kvapai tapo labai atgrasūs. Jau trejus metus nebenaudojame klasikinio kvapnaus muilo. Plaukus plauname natūraliu bekvapiu afrikietišku muilu. Kūno muilu seniai nebeprausiame, tačiau tam nebėra jokio poreikio – kūnas tapo švarus.

Ką šiandien valgėte? Viktoras. Pusryčiams – melioną ir du bananus. Dieną gėriau želmenų, granatų sulčių, žolelių arbatos, mėgavausi saulėgrąžų daigais. Vakarienei valgysime avokadą, ridikėlių daigų, gersime citrinų sulčių. Reikalingą skysčio kiekį gauname su daržovėmis, tad nesilaikome nurodymų per dieną išgerti 2 litrus vandens. Ar pastaraisiais metais esate sirgę peršalimo ligomis? Olga. Aš apsidžiaugiu, kai užgula sloga. Ji – ne liga. Kai pakyla tempe-

Daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, daigai, medus – svarbiausi žaliavalgių maisto produktai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

ratūra, niekada „netrukdau“ organizmui su ja galynėtis. Tada patartina nevalgyti, gerti daugiau skysčių, valyti organizmą ir leisti jam pailsėti, išsigulėti, ilgiau pamiegoti. Reikia padėti savo organizmui. Ar kartais kyla noras šaltą žiemos dieną sukirsti kepsnį arba didž­kukulių? Olga. Žinoma. Jei 40 metų gyveni vieną gyvenimą, tai, tapęs žaliavalgiu, per dieną įpročių nepakeisi. Man ilgai norėjosi keptų bulvių. Mat bulvė Kirgizijoje buvo tikras delikatesas. Iš vaikystės prisimenu kalnus įvairiausių vaisių ir daržovių, tačiau keptos bulvės būdavo tikras skanėstas. Matyt todėl, kad jos ten neauga. Kai anūkui verdu grikių košę, paragauju šaukštelį kitą. Kirgizijoje grikiai taip pat buvo deficitas. Pamenu, vaikystėje mane sergančią mama maitino grikiais. Buvo taip skanu, jog atrodė,

kad nuo jų ir pasveikau. Nieko blogo žaliavalgiui ir dabar grikių paragauti. Tai – grūdai, tik negyvi. Atidarėte gyvo maisto restoraną, bet žmonių čia – vienas kitas. Kas tai – verslas dėl verslo? Juk reikia išgyventi? Viktoras. Nėra čia didelio verslo, bet išgyventi galima. Pamenu, vos atidarius restoraną, atėjo vienas labai garsus ir turtingas verslininkas. Paragavo mūsų patiekalų, paskui pasikvietė Olgą ir paklausė: „Ir tu nori iš viso šito praturtėti?“ Praturtėti mes nenorime, suprantame, kad iš tokio verslo pralobti nėra jokių galimybių. Todėl kai kurie šeimos nariai turi ir kitų darbų. Olga. Save vadiname misionieriais. Norime, kad žmonės pamatytų, jog galima ne tik kitaip maitintis, bet ir kitaip gyventi.


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Ryklių kremzlės paslaptys Vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiajam, ir jo artimiesiems. Tačiau vieniems pavyksta sustabdyti ligos progresavimą ar pasveikti, o kitiems – ne. Kodėl taip yra? Kaip elgtis sužinojus, kad tavo gyvenimo palydovas – vėžys? Jei gydytojai jį ir pašalino, kaip sumažinti tikimybę, kad ši liga grįš? Tokios mintys kamuoja ne vieną sergantįjį onkologine liga. Sakoma, kad ligos eigą lemia ir individualios organizmo savybės bei teigiamas nusiteikimas. Tačiau vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakanka. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris nuosekliai gydosi ir visapusiškai stiprina organizmą. Prieš daugiau nei trejus metus Z.Mačiulienei buvo nustatytas skydliaukės vėžys. Vilniaus universiteto Onkologijos institute ji buvo gydyta radioaktyviuoju jodu. Tas dienas moteriai iki šiol sunku prisiminti. Po tris dienas trukusio intensyvaus gydymo ji dar kelias dienas negalėjo būti arti kitų žmonių, dvi savaites privalėjo laikytis atokiau nuo mažų vaikų, nes vis dar skleidė radiaciją. Tačiau dar daugiau laiko prireikė, kol Z.Mačiulienė atgavo jėgas – juk agresyviai gydant vėžį buvo sunaikintos ne tik piktybinės, bet ir sveikos ląstelės. Farmacininke dirbanti Z.Mačiulienės dukra visomis jėgomis bandė padėti cheminio gydymo nualintai mamai, ieškojo įvairių organizmo stiprinimo būdų bei priemonių. Besidomėdama ji rado

Klausiate – atsakome Šarminimo poveikis neįrodytas

„Įsigijau koralinio kalcio ir jį vartoju, nes jis neva šarmina organizmą, padeda šalinti susikaupusius šlakus ir gerina viso organizmo būklę. Ar koralinį kalcį vartoti tikrai sveika? Kiek ilgai be pertraukos galima jį gerti? Galbūt yra pigesnių produktų, kurie panašiai veiktų organizmą?“ – klausia Tina K. iš Klaipėdos. Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova. Jei žmogaus organizmas sveikas (gerai veikia kepenys ir inkstai), valyti iš jo šlakų ar kitų medžiagų nereikia, nes jis pats išsivalo. Šarminimo teorija nėra moksliškai patvirtinta. Užtikrinti adekvatų kūno pH galima valgant pakankamą kiekį įvairių daržovių ir vaisių. Koralinis kalcis gali būti vartojimas kaip kalcio papildas, bet yra ir pigesnių kalcio papildų.

vlmedicina.lt inf., VL archyvo nuotrauka

Gydytoja D.Skorupskienė tiki teigiamu ryklių kremzlių ekstrakto poveikiu.

Algimanto Barzdžiaus nuotrauka

nemažai informacijos apie ryklių kremzlių tyrimus, kurie atskleidė, kad ryklių kremzlėse yra medžiagų, slopinančių naujų kraujagyslių vystymąsi. Be jų auglys negali toliau augti. Pasitarusi su kolegomis, Z.Mačiulienės dukra pasiūlė mamai pavartoti skysto ryklių kremzlių ekstrakto. Po kelių savaičių Z.Mačiulienė pastebėjo, kad jos miegas tapo ramus, atsirado daugiau jėgų, pagerėjo bendra savijauta. „Nustojo tinti rankos ir kojos, nejaučiu jokių nemalonių pojūčių. Daugiau nieko nevartojau, todėl manau, jog tai galėjo būti ryklių kremzlių ekstrakto poveikis“, – sakė moteris. Neseniai Z.Mačiulienę pradžiugino ir Onkologijos institute jai atliktų tyrimų rezultatai: gydytojai patikino, kad nėra jokių piktybinės ligos požymių. Vilnietė Danguolė (44 m.) svajoja išgirsti žinią apie atsitraukusią

ligą. Moteris neseniai baigė gydytis nuo praėjusį vasarį diagnozuoto krūties vėžio. Kol Danguolė laukė operacijos, vaistininke dirbanti brolio žmona rekomendavo jai pavartoti ryklių kremzlių ekstrakto, nes jis palaiko organizmo stiprumą ligos gydymo laikotarpiu. Operacijos metu moteriai buvo pašalintos abi krūtys. Vienoje buvo susiformavę trys, kitoje – net penki ligos židiniai. Be onkologų paskirtų vaistinių preparatų, ji kartkartėmis vartodavo ir ryklių kremzlių ekstraktą, žinoma, prieš tai pasitarusi su gydytoju. Danguolė nustebo, kad po chemoterapijos procedūrų kraujo rodikliai greitai tapdavo normalūs, be to, ėmė lengviau judėti rankos ir kojos, o sąnariai nustojo traškėti. Moteris tiki, kad sunkaus gydymo metu stiprybės jos organizmui suteikė būtent ryklių kremzlių ekstraktas.

Klaipėdietės Zinos (60 m.) krūtyje buvo rastas darinys, ateityje galintis tapti piktybiniu. Moteris dar labiau sunerimo, kai akyje pastebėjo apgamą, taip pat galintį virsti piktybiniu. Viena pažįstama moteris, kuri anksčiau taip pat sirgo vėžiu, jai patarė pavartoti skysto ryklių kremzlių ekstrakto. Zina pasitikėjo moters rekomendacija. „Tyrimų dar neatlikau, tačiau jaučiu, kad bendra savijauta pagerėjo. Nebejaučiu nugaros skausmų, o kojos tapo lengvesnės, – pasakojo klaipėdietė, kuri tikisi niekada neišgirsti vėžio diagnozės. „Geriant skystąjį ryklių kremzlių ekstraktą, įmanoma palaikyti gerą paciento savijautą ir gyvenimo kokybę net sunkiuoju ligos laikotarpiu“, – patikino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė Dalia Skorupskienė. Gydytojos praktikoje buvo nemažai pacientų, sirgusių trečiosios stadijos vėžiu, kurie sėkmingai vartojo ryklių kremzlių

25

ekstraktą. Spindulinis bei chemoterapinis gydymas jiems sukeldavo mažiau nepageidaujamų reiškinių. Ligoniai rečiau skųsdavosi prasta savijauta, patirdavo mažiau komplikacijų. „Keliems mano pacientams buvo nustatytas ketvirtosios stadijos vėžys. Jie iki šiol gyvena. Tai – labai gera žinia“, – teigė gydytoja D.Skorupskienė. Mokslininkai puoselėja viltis, kad biologiškai aktyvios medžiagos, kurių yra ryklių organizmuose, gali praversti vėžiu sergantiesiems. „Manau, kad nereikėtų to vadinti stebuklu, tačiau mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad įmanoma pasiekti gerų rezultatų“, – tikino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė Dalia Skorupskienė. Lietuvoje skystojo ryklių kremzlių ekstrakto galima įsigyti „AngioCell Plus“ pavadinimu. Daugiau informacijos – interneto svetainėje www.esamesveiki.lt ir vaistinėse.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje parduodamą skystąjį ryklių kremzlių ekstraktą

„AngioCell Plus” – www.esamesveiki.lt (Užs. 623)

AIDS mįslių įminti nepavyksta  Atkelta iš 23 p.

Drąsiai galima naudotis ir bendrais tualetais, voniomis, saunomis, baseinais, indais. ŽIV viruso neplatina ir kraują siurbiantys vabzdžiai. Pasaulyje aktyviai veikia įvairios šio viruso prevencijos sistemos. Vienose šalyse su ŽIV susijusios problemos sprendžiamos valstybės lygiu, kitose (pavyzdžiui, Lietuvoje) tuo užsiima tik savanoriai. Anksčiau veikė vadinamieji „žemo slenksčio kabinetai“, kuriuose narkotikų vartotojai galėjo gauti naujų švirkštų, o šiandien tokių kabinetų beveik neliko, mat buvo nutrauktas finansavimas. Padėti neužsikrėsti ŽIV stengiasi tik pavienės organizacijos, tačiau tai labiau panašu į kovą su vėjo malūnais. Statistikos duomenimis, Rytų Europos šalyse naujai užsikrėtusiųjų šiuo virusu ir dėl to mirusių žmonių yra labai daug.

ŽIV testą rekomenduojama atlikti, jei:

Nors mokslininkai ir medikai intensyviai bando sukurti vaistus nuo AIDS, kol kas jų pastangos bevaisės. Martyno Vidzbelio nuotrauka

ŽIV ir AIDS skaičiais

Lietuvoje

Pasaulyje

 Pirmasis AIDS atvejis nustatytas 1988 m.  Iš viso iki 2012 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 1 900 ŽIV atvejų (1 573 vyrai ir 327 moterys).  2011 m. 80,7 proc. (134) naujai užsikrėtusiųjų ŽIV buvo vyrai, 19,3 proc. (32) – moterys.  Didžiausią užsikrėtusiųjų ŽIV dalį (42,2 proc.) sudaro 30–34 metų, 35–39 metų žmonės.  2011 m., palyginti su 2010 m., sergamumas ŽIV padidėjo.  51,8 proc. žmonių ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 18,7 proc. – heteroseksualių santykių metu, 4,2 proc. – homoseksualių santykių metu, 1 – perinatalinis (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo atvejis, 24,7 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas.

 2011 m. ŽIV užsikrėtė 2,5 mln. žmonių. Užsikrėtusiųjų ŽIV skaičius dabar yra mažiausias nuo epidemijos piko 1997-aisiais. Naujų ŽIV infekcijų smarkiai sumažėjo dėl vis lengviau prieinamų antiretrovirusinių preparatų (ART), mažinančių užsikrėtimo riziką.  2011 m. pasaulyje buvo 34,2 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV.  2011 m. nuo AIDS mirė 1,7 mln. žmonių. 2005-aisiais nuo šios ligos mirė 2,3 mln. pasaulio gyventojų.  Pasaulyje gyvena 3,4 mln. vaikų, užsikrėtusių ŽIV.  Maždaug 7 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių negauna vaistų.

 turėjote lytinių santykių su: užkrėtusiu ŽIV ar atsitiktiniu lytiniu partneriu, tos pačios lyties ar švirkščiamuosius narkotikus vartojančiu asmeniu, su daug lytinių partnerių turėjusiu asmeniu;  vartojote ar vartojate švirkščiamuosius narkotikus;  sergate sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline;  esate patyrę lytinę prievartą;  esate nėščia;  sergate užsitęsusia ar besikartojančia pneumonija, bronchitu;  sergate virusiniu hepatitu C (esate užsikrėtę nuo 12 iki 30 m.);  sergate onkologinėmis ligomis, tuberkulioze;  viduriuojate ilgiau kaip 1 mėn., krinta svoris (daugiau kaip 10 proc.);  nuolat ar nenuolat karščiuojate ilgiau kaip 1 mėn.;  sergate lytinių organų kandidoze (ilgiau kaip 1 mėn.), burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;  opos burnoje ir genitalijose neišnyksta ilgiau kaip 1 mėn.;  sergate, o įprastinis gydymas dėl nežinomų priežasčių neveiksmingas;  jūsų bendras kraujo tyrimas rodo, kad kraujo nusėdimas yra didesnis nei 65 mm/h;  įsidūrėte kito asmens naudota adata.


26

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Gamtos vaistinėlė

Tai įdomu

Paprastasis amalas – onkologinėms ligoms gydyti Danutė Kunčienė „Žolinčių akademijos“ žolininkė

Paprastasis amalas dar vadinamas laumės šluota, prilypu, amolu, tirkšliu, raganlizdžiu, šventmedžiu, kryžmedžiu, paukštklijų medžiu. Rutulio formos parazitas auga ant ąžuolų, tuopų, kėnių ir obelų, kartais ir ant liepų bei gluosnių. Augalas yra labai išsišakojęs. Žiemą jo lapai sodriai žali, o vasarą – gelsvi. Tarp lapų tūno baltos it perlai uogos, jas

sutraiškius, išsiskiria lipnus skystis ir nutįsta ilgi siūlai. Lipnias nuodingas uogas lesa paukščiai ir nesuvirškintas palieka ant šakų. Paprastasis amalas gydomųjų galių turi nuo spalio pradžios iki gruodžio bei kovo ir balandžio mėnesiais. Jei kovą dėl šalčių pavasaris vėluoja, amalas gydo tik balandį ir gegužės pradžioje. Seniau amalas laikytas stebuklingu. Keltų

Seniau amalas buvo vadinamas stebuklu, panacėja nuo visų ligų.

VL archyvo nuotraukos

šventikai jį vadino šventu augalu, turinčiu daug gydomųjų galių, pa-

nacėja nuo visų ligų. Paslaptingas, ne žemės maitinamas ir be sėklų išaugantis augalas žaliuoja per šalnas ir šalčius. Seniau buvo tikima, kad į medį, ant kurio auga amalas, niekada netrenkia žaibas. Rudenį amalas krauna žiedus, iš kurių pamažu susiformuoja uogos. Jas labai mėgsta strazdai, jomis per spiginančius šalčius smaguriauja ir paukščiai keliauninkai. Pastaruoju metu amalai vartojami vėžiui gydyti ir profilaktiškai nuo onkologinių ligų.

„Žarnotyra“, „žarnolandukas“ ar „dudeliavimas“?

Tai, kad lietuviai – kūrybiška tauta, patvirtino konkursas, kurio metu gyventojų buvo prašoma sukurti lietuvišką atitikmenį žodžiui „ezofagogastroduodenofibroskopija“. Šiuo ilgu pavadinimu vadinamas skrandžio tyrimas zondu. Jis dar vadinamas tarptautiniu atitikmeniu „gastroskopija“, tačiau lietuviško žodžio apibūdinti šiai procedūrai nėra. Ilgas ir sunkiai ištariamas žodis „ezofagogastroduodenofibroskopija“ reiškia nemalonią procedūrą – skrandžio tyrimą zondu. Jei pacientas dažnai kenčia nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, šios procedūros neišvengs. Studentų farmacininkų draugija viešu kreipimusi mokytojų paprašė atkreipti dėmesį, jog žodis „ezofagogastroduodenofibroskopuojamas“ yra ilgesnis nei visiems gerai žinomas žodis „nebeprisikiškiakopūsteliaudamas“. Jie kreipėsi ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją klausdami, ar žodis „ezofagogastroduodenofibroskopija“ turi lietuvišką atitikmenį. Paaiškėjo, jog atitikmens nėra. Todėl buvo paskelbtas konkursas naujam lietuviškam atitikmeniui sukurti. Per dieną pasipylė gausybė įvairių pasiūlymų. Interneto vartotojai procedūros pavadinimą siūlė keisti „stemplės ir skrandžio lankyna“, „dudeliavimu“, „žarnreindžeriu“, „žarnolanduku“ ir kt. Tačiau nugalėjo žodis „žarnotyra“. Už jį balsavo 52 proc. gyventojų, „dudeliavimas“ patiko 21 proc., „žarnreindžeris“ – 18 proc., o „žarnolandukas“ – 9 proc. gyventojų. Iš viso balsavime už tinkamiausią atitikmenį dalyvavo 3,8 tūkst. internautų. Geriausiu atitikmeniu pripažinto žodžio kūrėjai Neringai Čergelytei buvo įteiktas garbės diplomas. Naujasis žodis bus pasiūlytas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir gydytojams.

Sugrįžta pamirštos ligos

Dėl šilto oro audrų, atogrąžų šalių migrantų ir apkarpytų sveikatos biudžetų į Europą sugrįžta kadaise išvytos vabzdžių platinamos ligos. Šiuo metu Portugalijos Madeiros saloje fiksuojamas ilgalaikis Dengė karštligės protrūkis, kuris yra pirmasis Europoje nuo pat praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio. Ši liga diagnozuota jau 1600 salos gyventojų. O Graikija praėjusių metų gegužę perspėjo, kad apkarpius lėšas visuomenės sveikatos reikmėms gali sumažėti maliarijos kontrolė. Nuo 1990 m. Graikijai sėkmingai pavykdavo pažaboti pavienius maliarijos protrūkius, tačiau 2011 m. maliarijos atvejų padaugėjo iki 20-ies, o šiais metais buvo užregistruoti 8 šios ligos atvejai. Visuomenės sveikatos agentūros pažymi, kad sveikatos apsaugos ir stebėjimo sritims nereikėtų mažinti finansavimo, kitaip maliarija gali plačiai paplisti.

VL inf., VL archyvo nuotraukos (Užs. 624)


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

27

Kelyje

Papildomos pajamos skrieja pro šalį Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė

Praeitą savaitę Šiauliuose lankėsi Vyriausybės sudaryta darbo grupė, rengianti pasiūlymus dėl Lietuvos transporto ir logistikos įmonių panaudojimo tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijoms, skirtoms ne karinių krovinių tranzitui per Lietuvą į Afganistaną ir iš jo gabenti. Kad norai virstų realybe, pirmiausiai reikia nutiesti beveik 7 km (6,9 km) geležinkelio atšaką, kurią Šiaulių valdžia mažiau nei prieš dešimt­ metį išardė.

Griauti proto nereikia Didžiausias Baltijos šalyse Šiaulių oro uostas kadaise turėjo ir geležinkelio atšaką. Bet prieš devynerius metus miesto valdžia nusprendė, kad ją reikia išardyti, neva bėgiai pernelyg susidėvėję, o jų remontas per brangiai kainuotų. Taip 2003 m. Šiaulių miesto taryba ir nubalsavo, neįsiklausydama į specialistus, kurie teigė, kad tokie ardymo iniciatorių argumentai nieko verti, kad susidėvi tik vidinė bėgių pusė, tad problemą galima išspręsti sukeičiant bėgius – kairįjį su dešiniuoju. Bent jau laikinai, kol biudžeto kišenės tuščios. Miesto tarybos sprendimu buvo paskelbtas geležinkelio pardavimo konkursas (nors tarybos sprendime kalbama tik apie išardymą – aut. past.), o jį laimėjusi bendrovė, kuri į savivaldybės sąskaitą pervedė 250 tūkst. Lt, ne tik susirinko bėgius, bet ir išėmė pabėgius bei išlygino geležinkelio susikirtimus su keliais. Bėgiai buvo supjaustyti gabalais ir kaip metalo laužas parduoti į užsienį.

Išardyti ir parduoti geležinkelį buvo kur kas paprasčiau nei dabar naują nutiesti.

jungtų viešąjį logistikos centrą su geležinkeliu, kuriuo NATO atskraidintus krovinius iš Šiaulių oro uosto būtų galima nugabenti iki Klaipėdos jūrų uosto. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas taip trumpai apibūdino šią situaciją: darbo grupė turi įtikinti NATO, kad krovinius geriausia gabenti per Lietuvą, o Šiauliai turi įtikinti darbo grupę, jog tam labiausiai tinka Šiauliai. Šiauliams ant kulnų lipa ir Palangos oro uostas, kuris, nors ir neturi tokio gero nusileidimo tako, kaip Šiaulių, ir net visai neturi geležinkelio, yra prie pat Klaipėdos jūrų uosto.

Įtikinėjimo menas

Regi naudą

Darbo grupės, kuriai vadovauja užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, svarbiausias rūpestis – kaip atstatyti su Šiaulių valdžios palaiminimu išardytą 6,9 km geležinkelio atšaką. Ji su-

Šiaulių oro uosto vadovas Romas Mikšys mano, kad jei per šį oro uostą būtų gabenami NATO kroviniai, Šiauliai gautų ne tik ekonominę naudą. Šiuo metu per Šiaulių oro uostą yra gabenami tik NATO Lie-

tuvos misijos kroviniai, o šiauliškiai svaigsta, kad, nutiesus geležinkelio atšaką, atsirastų galimybė gabenti ir kitų NATO šalių, tokių kaip JAV, misijų krovinius. Be to, netrukus iš Afganistano pradės kraustytis savo misiją pabaigusios NATO pajėgos. Pasak mero J.Sartausko, jei kroviniai būtų pradėti gabenti per Šiaulių oro uostą, prireiktų pasaulinio operatoriaus, kuris valdytų ir Šiaulių pramoninį parką, logistikos centrą. Trumpiau sakant, Šiaulių oro uostas išplauktų į pasaulinius vandenis. Darbo grupės vizitui į Šiaulius vadovavusi Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė taip pat mano, kad NATO krovinių tranzitas per Lietuvą būtų labai reikšmingas mūsų šaliai. Kroviniai tranzitu į Afganistaną keliauja per Klaipėdos jūrų uostą nuo 2010 m., tad įtraukus didžiausią šalies oro uostą į bendrą

Petro Malūko nuotrauka

transporto tinklą būtų panaudotos visos Lietuvos transporto rūšys. „Jeigu Lietuvai pavyktų įsitvirtinti naujame oro, sausumos ir jūrų transporto koridoriuje, gabenant NATO krovinius, vėliau galėtume dalyvauti prekybos projektuose su Azija, paimant ne tik NATO, bet ir civilinius krovinius iš Azijos šalių“, – sakė G.Grigaitytė.

Ilgai iešmą bedrožiant Tačiau kol lietuvaičiai skaičiavo pelną pagal formulę „kas būtų, jeigu būtų“, NATO savo kroviniams iš Afganistano gabenti pasirinko Rygos oro uostą, šalia kurio yra ir jūrų uostas. Nuo šių metų kovo Rygos oro uoste kasdien leidžiasi po du didžiulius lainerius su JAV armijos kroviniais, o už vieną krovininio lėktuvo aptarnavimą oro uostas gauna 20–30 tūkst. Lt pajamų. Rygos oro uosto krovinių apyvarta šiemet iš-

augo tris kartus. O šiauliečiai net į pagrindinį geležinkelį vedančią atšaką išardė. Ir netgi tada, kai horizonte jau sušmėžavo NATO su savo Afganistano kroviniais, atstatyti atšakos neskubėjo. Tiesa, strateginiame Šiaulių miesto plane buvo numatyta, kad 6,9 km geležinkelio vėžė bus atstatyta 2010–2011 m., bet, kaip ir visada, svarbiems darbams pritrūko pinigų. Dabar Šiaulių valdžios atstovai tvirtina, kad šią atšaką planuoja tiesti kartu su logistikos centru. Susisiekimo ministerija iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tam jau yra skyrusi 50 mln. Lt. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybė nesukrapšto 15 proc. savo dalies, nors ji jau yra parengusi logistikos centro ir trūkstamos geležinkelio atšakos techninius projektus bei leidimus statybai. Be to, ar šių dviejų objektų – geležinkelio atšakos ir logistikos centro – sujungimas nesulauks pasipriešinimo, nes logistikos centro projektas jau išgarsėjo skandalais, o pasak Šiaulių miesto tarybos nario Artūro Visocko, yra nelegalus, nes Susisiekimo ministerija nedavė savivaldybei įgaliojimo jį vykdyti. Mero J.Sartausko manymu, yra ir kitas variantas – atšaką galėtų nutiesti valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.

Apaugo įtarimais Ilgai tūpčiojant vietoje ir nesiryžtant tiesti atšakos, delsimas apaugo įtarimais, kad dalis savivaldybės atstovų galbūt sąmoningai nenorėjo, kad atšaka būtų nutiesta 2010–2011 m. Savivaldybės opozicionieriai jau traukia dokumentus, kuriuose neva krašto apsaugos pareigūnai teigia, jog, sunaikinusi geležinkelio privažiavimą prie strateginės reikšmės karinio objekto ir civilinio oro uosto, Šiaulių miesto savivaldybė ignoravo visuomenės interesus ir padarė žalą valstybei, kad Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos pareigūnai atšakos pardavimą pavadino neteisėtu.

Naujesni automobiliai Į gatves išriedės taupieji autobusai nebe tokie patikimi Nemažai automobilininkų mano, kad naujausi automobiliai nėra tokie patikimi, kaip prieš dešimtmetį gamintieji mažiau pretenzingi ir paprastesni. Šią nuomonę patvirtino Vokietijos automobilių techninės kontrolės sąjungos (VdTUV) atliktas tyrimas.

Panevėžio gatvėmis jau rieda 6 vieninteliai Lietuvoje hibridiniai miesto autobusai – juos įsigijo Panevėžio autobusų parkas. Artimiausiu metu Panevėžyje pradės važinėti dar 9 modernūs suspaustomis gamtinėmis dujomis varomi autobusai. Iš viso miesto gatvėmis riedės 15 šiuolaikinių ir taupiųjų miesto autobusų.

VdTUV ataskaita buvo parengta išanalizavus beveik 7 mln. Vokietijoje eksploatuojamų lengvųjų automobilių techninių apžiūrų ir remonto istorijų duomenis. Vokiečių VdTUV studijos duomenimis, iš naujųjų automobilių nepatikimiausias – „Kia Carnival“: 25,1 proc. šių automobilių sugedo per 2–3 metų. O tai trečdaliu daugiau gedimų nei „Toyota Carina“ automobiliuose per 11 metų. Per 11 metų „Mercedes-Benz“ automobiliuose gedimų užfiksuota net tris kartus mažiau – 7,8 proc. Žinoma, tai skirtingų klasių ir kainų grupių automobiliai, tačiau

Bendra Panevėžio autobusų parko naujų autobusų vertė – 15 mln. Lt, tačiau įmonei jie kainuos mažiau nei 3 mln. Lt, nes kita sumos dalis apmokama laimėtų projektų lėšomis. Dar praėjusiais metais dėl augančios Panevėžio savivaldybės skolos įmonei gresiantis nemokumas galėjo sutrukdyti sėkmingai pasinaudoti bendruoju ES struktūrinių fondų finansavimu. Problema buvo išspręsta pasinaudojus Ūkio banko finansiniu pasiūlymu. Pasak Panevėžio autobusų parko generalinio direktoriaus Rimanto Petukausko, naujieji dyzelinu ir

Automobiliai gaminami vis prastesnės kokybės. Martyno Vidzbelio nuotrauka

ši situacija vaizdžiai iliustruoja naujausias tendencijas. VdTUV tyrimas patvirtino, kad šiuolaikiniai automobiliai nebe tokie patikimi. Šiais laikais sugenda 18,2 proc. naujų automobilių (dar su garantine priežiūra), o 1996 m. sugedo 11,6 proc. balsas.lt inf.

Ekonomiški autobusai „Solaris Urbino 12 Hybrid“ važinėja jau ir Lietuvoje.

eurotransportmagazine.com nuotrauka

elektra varomi autobusai „Solaris Urbino 12 Hybrid“ Lietuvoje yra naujiena, tačiau jų naudą jau spėjo įvertinti ir keleiviai, ir miesto autobusų parkas. „Galima vardyti daugybę naujųjų autobusų privalumų: jie modernūs, patogūs, saugūs, gražūs, tačiau

svarbiausia – labai ekonomiški ir tausojantys aplinką. Palyginti su kitais miesto autobusais, šie sunaudoja ketvirtadaliu mažiau degalų“, – sakė Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius. Eltos ir VL inf.


28

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Užsienyje

Katalonijos siekiai pykdo Madridą eurų (apie 55 mlrd. Lt) per metus. Madridas šio skaičiaus nepripažįsta.

Turi ir skolų

Pramoninio ir ekonomiškai svarbaus Ispanijos Katalonijos regiono vyriausybės rinkimuose triumfavo nacionalistų partijos.

EPA-Eltos nuotraukos

Katalonijos partijos, pasisakančios už referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, praėjusį sekmadienį sulaukė tvirto rinkėjų palaikymo, tačiau jie nubaudė šio turtingo regiono lyderį Arturą Masą, priversdami jį dalytis valdžia. Katalonijos regio­ no rinkėjai daugiausia balsavo už nacionalistų partijas, taip sukeldami Madrido įniršį.

Laimėjo, bet mandatų gaus mažiau Vietos valdžios rinkimų rezultatai gali lemti Katalonijos susipriešinimą su Ispanijos centrine vyriausybe, jau įtūžusia dėl A.Maso pastangų užsitik­ rinti didesnę autonomiją tuo metu, kai Ispanija stengiasi išvengti būtiny­ bės prašyti finansinės pagalbos iš kai­ mynių ES. Tačiau kol kas neaišku, ar A.Masas imsis ryžtingų veiksmų po to, kai jo palaikymas sumažėjo varžo­ vų partijų sąskaita. Tos partijos taip pat pasisako už referendumą, tačiau pritaria ne visiems regiono preziden­ to politiniams tikslams. Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad Centro kairysis konver­ gencijos ir sąjungos aljansas (CiU), kuriam vadovauja A.Masas, laimėjo rinkimus, tačiau vietos parlamente jo mandatų skaičius sumažės nuo 62 iki 50. O kairioji nacionalistinė Katalonijos partija ERC savo vietų skaičių padidino nuo 10 iki 21. Nors A.Masas, kuris paskelbė rinkimus dvejais metais anksčiau nei planuota, kai Madridas atmetė jo reikalavimą suteikti regiono valdžiai daugiau fiskalinių galių, patyrė že­

minančią nesėkmę, rinkimai suteikė politinėms jėgoms, pasisakančioms už Katalonijos suverenumą, tvirtą daugumą 135 vietų parlamente. „Suverenumo palaikymas vis tiek sustiprėjo, nes ERC laimėjo nepap­

M.Rajoy’aus, referendumas dėl suvere­ numo prieštarautų šalies konstitucijai ir pakenktų visiems ispanams, kurie jau dabar yra prislėgti recesijos ir didesnio nei 25 proc. nedarbo. Katalonija, kurios istorijai – dau­

„Norėčiau, kad prezidentas A.Masas nebūtų nuolankus Madri­ dui. Ispanai turi mums grąžinti pini­ gus, kuriuos yra skolingi, o mes pri­ valome surengti referendumą, – sakė rinkimuose balsavęs 38 m. šaltkalvis Gerardas Ruizas. – Turime nesustoti, jei norime būti nepriklausoma tauta.“ Verslo mokyklos IESE ekono­ misto Pedro Nueno nuomone, rin­ kimų rezultatai rodo, kad žmonės įpykę, nes nė vienas politikas ne­ pateikė aiškaus plano, kaip spręsti rimtas mūsų šalies problemas: sko­ las, nedarbą, finansus. Jei referendumas dėl nepriklauso­ mybės būtų surengtas dabar, 46 proc. katalonų balsuotų už ir 42 proc. – prieš, rodo dienraščio „El Pais“ atliktas tyri­ mas. Dabar Katalonija, kurioje yra 7,5 mln. gyventojų, sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), jos eksportas sudaro ketvirtadalį šalies eksporto. Beje, Kata­ lonija turi vieną iš pajėgiausių pasaulyje futbolo komandų – „Barcelona FC“.

Įvykiai trumpai Padėtis Graikijoje gerėja. Po to, kai ES ir TVF susitarė skirti Graikijai naują finansinę paramą, grėsmė dėl šalies bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos susilpnėjo, rašoma reitingų agentūros „Fitch“ pareiškime. „Šis susitarimas teigiamai paveiks Graikiją ir kitas euro zonos valstybes. Tikimasi, kad Graikijos valstybės skola pagaliau taps stabili, nors į svarbiausius klausimus vis dar neatsakyta“, – teigiama pranešime. Analitikai tikisi, kad labiausiai nuo krizės nukentėjusios šalies skola iki 2020 m. sumažės iki 124 proc. BVP. Dabar ji yra per 170 proc. Kinija plės atominę energetiką. Iki 2015 m. Kinijoje veiks 41 branduolinis reaktorius, o bendrasis atominių jėgainių pajėgumas bus 42 gigavatai. Šalies dalis pasaulinėje atominėje energetikoje išaugs iki 10 proc. Šiuo metu Kinijoje veikia 6 atominės jėgainės su 15 branduolinių reaktorių. Jose pagaminama tik 1,8 proc. visos elektros šalyje, o šių atominių jėgainių dalis pasaulinėje atominėje energetikoje kol kas neviršija 3,5 proc. Artimiausiais metais bus statoma dar apie 20 naujų atominių jėgainių. Įdomu tai, kad Kinijos priklausomybė nuo naftos importo išaugo iki 55 proc.

Dabar Katalonija, kurioje yra 7,5 mln. gyventojų, sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos BVP, jos eksportas sudaro ketvirtadalį šalies eksporto, tačiau ji turi 44 mlrd. eurų (152 mlrd. Lt) skolų, kurios sudaro penktadalį jos BVP. rastą galią“, – ispanų žiniasklaidai sakė A.Maso šalininkas, 58 metų Jordis Fiolas. O 32 metų teisininkė Laia Bartomeus sakė, kad „žmonės iš tikrųjų labiau norėjo už suverenu­ mą pasisakančios daugumos negu vienos ar kitos partijos pergalės“.

Nuoskaudos neduoda ramybės Socialistai, kurie šalyje yra pagrin­ dinė opozicijos partija, Katalonijoje liko treti, o jų turimų mandatų skai­ čius sumažėjo nuo 28 iki 20. O Is­ panijos premjero Mariano Rajoy’aus vadovaujama Liaudies partija regio­ no parlamente užsitikrino 19 vietų. Vis dėlto Ispanijos skilimo pers­ pektyva nustelbė debatus dėl didelio Katalonijos biudžeto deficito, griežto taupymo priemonių, nedarbo ir rece­ sijos. Šiame regione buvo iškeltos rau­ donai ir geltonai dryžuotos Kataloni­ jos vėliavos, taip pat neprik­lausomybės judėjimo vėliavos, papildytos mėlynu trikampiu ir balta žvaigždė. Nepaisant kataloniečių užsidegimo, atrodo, kad Katalonijos nepriklauso­ mybė išlieka tolima perspektyva. Pasak

Sirijoje į mirtį siunčiami ir vaikai

Per naujausius sprogimus žuvo mažiausiai 54 damaskai. EPA-Eltos nuotrauka

giau nei tūkstantmetis, labai didžiuo­ jasi savo kalba ir kultūra. Valdant dik­ tatoriui generolui Franciscui Francui, kuris mirė 1975 m., katalonų kultū­ ra ir kalba buvo slopinama. Dėl to katalonai jaučia istorinę nuoskaudą. Negana to, A.Masas, kaip ir daugu­ ma katalonų, kaltina Madridą, kad iš Katalonijos surenkama daugiau mo­ kesčių, negu vėliau grąžinama, ir tei­ gia, kad šis skirtumas yra net 16 mlrd.

Kita vertus, Katalonija turi 44 mlrd. eurų (152 mlrd. Lt) skolų, kurios sudaro penktadalį jos BVP, o anksčiau (šiais metais) regiono val­ džia buvo priversta paprašyti dau­ giau nei 5 mlrd. eurų, kad įvykdytų finansinius įsipareigojimus. Pagal BBC, Eltos, typicallyspanish.com inf. parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius

Kairiųjų partija ERC džiaugiasi rinkimuose iškovota antra vieta.

Sirijos opozicija įtraukia vaikus į kovą, pažeisdama JT Konvenciją. Be to, pasak užsienio žiniasklaidos, arabų šalys nusiuntė kariauti į Siriją tūkstančius kalinių Kaip teigiama praėjusį ketvirtadie­ nį paskelbtame tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ (HWR) pranešime, į karines operacijas daugiausia įtraukia­ mi 14–16 metų paaugliai. Jie atlieka kurjerių funkcijas, gabena ginklus ir šaudmenis, puldinėja kontrolės postus. Patys paaugliai HWR ekspertams pasakojo, kad sukilėliai juos moko naudotis ginklais ir šaudyti. Anot pranešimo autorių, pagal tarptauti­

nius įstatymus, asmenų, kuriems dar nesukako 18 metų, įtraukimas į kovos veiksmus yra karinis nusikaltimas. „Visas mūsų dėmesys sutelktas į Sirijos opoziciją: ar ji įstengs įrodyti, kad saugo vaikus nuo bombų ir kulkų, o ne stumia juos į mirtiną pavojų“, – pareiškė HRW atstovė Priyanka Mo­ taparthy. Kitas Vakarų šalių įvardytas nusikaltimas yra kalinių panaudojimas kare. Persijos įlankos zonos arabų šalys nusiuntė kariauti į Siriją apie 3 700 ka­ linių, nuteistų mirties bausme, kad jie „išpirktų savo kaltę“. Tai interviu Ira­ no naujienų agentūrai „Fars“ pareiškė Irako agentūros „Al Nakheel“ vadovas Muhammadas Ali al Hakimas.

eideard.com nuotrauka

Pokyčiai karinėje vadovybėje. Pietų Korėjos pareigūnai praėjusį ketvirtadienį pranešė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jongunas paskyrė generolą Kim Kyoksiką, kuris, kaip manoma, vadovavo išpuoliui prieš Pietų Korėją, naujuoju šalies ginkluotųjų pajėgų ministru. Pchenjanas apie posto paskyrimą oficialiai nepaskelbė. K.Kyok-sikas vadovavo Šiaurės Korėjos kariuomenės korpusui, kuris 2010 m. bombardavo Pietų Korėjai priklausančią salą. Per ataką žuvo keturi žmonės, ir tai buvo pirmasis puolimas civilių teritorijoje po 1950–1953 m. Korėjos karo. Pietų ir Šiaurės Korėjos formaliai tebekariauja, nes konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi. K.Kyok-sikas taip pat dirbo ryšių su Sirija tarnybos karininku. Sirija – viena iš nedaugelio diplomatiškai izoliuotos Šiaurės Korėjos sąjungininkių.

Pagal Eltos, „Fitch“ ir newsru.com inf. parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius

Jis teigė, kad kai kurios Persijos įlan­ kos zonos šalys – Saudo Arabija, Ku­ veitas ir Kataras – paleido iki 4 tūkst. kalinių, nuteistų mirties bausme, pasiū­ liusios jiems „išpirkti kaltę“ teroro ak­ tais Sirijoje. „Al Nakheel“ direktorius pridūrė, kad salafitams atstovaujantis Kuveito parlamento deputatas Walidas Tabatabai apsiėmė padengti visas išlai­ das, susijusias su šio plano įvykdymu. Ginkluotas konfliktas Sirijoje tarp vyriausybės pajėgų ir opozicijos nesiliauja nuo praėjusių metų kovo. Įvairiais duomenimis, per šį laiką šalyje žuvo 20–30 tūkst. žmonių. Pagal Eltos ir IRIB inf. parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

Žodžiai nepaguos, nenuramins, gal tik tyliai primins, kad kartu esame liūdesio valandą. Dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Agrochemijos skyriaus vedėją Algimantą Strukčinską. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai.

29

Parduodu T-25 traktoriaus gerą variklį ir galinio tilto šonines pavaras, pusrėmį. Skambinti tel. 8 603 39 868. (SM. 700)

Parduodu vienfazius ir trifazius grūdų malūnus. Galiu atvežti. Skambinti tel.: 8 620 78 048, 8 685 76 177. (SM. 706)

Parduodu T-150K traktorius (3 vnt.), naują T-150K padangą, frezavimo stakles, DON, MAZ, MTZ, FORŠTRIT-517 variklius dalimis, T-150K traktorių hidraulinius vairus. Skambinti tel. 8 614 01 994. (SM. 709)

Parduodu grūdų valomąją ARFA, vienos vagos bulvių sodinamąją (tinka prie traktoriaus). Skambinti tel. 8 682 21 507, Trakai. (SM. 710)

Parduodu MTZ-82UK (1992 m., kaina 18 800 Lt). Skambinti tel. 8 603 74 080. (An. 46)

(Užs. 325)

PARDUODA Transportą, žemės ūkio techniką Javų kombainą MASEY FERGUSON-86 (1978 m., 2,5 m), traktorius DAVID BROWN (su frontaliniu krautuvu), JOHN DEERE-3130 (1976 m.), bulvių kombainus ANNA, GRIME, bulvių kasamąsias (1 ir 2 vagų), sėjamąsias NORSTED (2,5 m, su trąšomis), SAKSONIJA (3 m), AMAZONE, grūdų pūtiką, ryšulinį presą SIMPA. Skambinti tel. 8 612 25 150. (Aln. 121)

(Užs. 397)

GRŪDAI: Superkame grūdus ir rapsus.

Parduodu traktorius T-25, MTZ-82, JUMZ6L, sodinamąsias, kasamąsias, kombainus, šienapjoves, grėblius, presus, rinktuvus, ritinių nešiotuvą, plūgus, kultivatorius, lėkštes, frezą (1,65 m), mėšlo kratytuvus (4 t), malūną, MTZ-82 dalimis ir kt. Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025. (Aln. 122)

Parduodu grūdų sėjamąją SZ-3,6, JUMZ greiferinius kaušus, plūgą OVERUM (3 vagų), mėšlo kratytuvą (6 t). Vežu krovinius. Skambinti tel. 8 612 50 454. (M)

Galime išsivežti patys. Tel.: 8 650 97301 (Žemaitija) 8 650 19864 (Vidurio Lietuva), 8 685 15598 (Šiaurės Lietuva), 8 655 055 43 (Suvalkija, Dzūkija) El. paštas: grudai@imlitex.lt

Parduodu traktorinę vienaašę priekabą (2,5 t, kaina 2 200 Lt), traktorinę priekabą (4 t, kaina 2 200 Lt). Skambinti tel. 8 608 51 875. (Ka. 274)

(Ka. 117)

(Užs. 539)

Parduodu traktorių T-25 (kaina 6 000 Lt), sodinamąją (kaina 1 000 Lt), lėkštes (2 m, kaina 2 600 Lt). Skambinti tel. 8 612 57 648.

Parduoda javų kombainus CLAAS DOMINATOR-108, -105, -85, JOHN DEERE-1177, -1075, -955, -952, NEW HOLLAND-TF44, -8070, -8030, DRONNINGBORG-8000, -1900, -1650, SAMPO-690, -360, VOLVO-1150, -830, -800, MASSEY FERGUSON-206, LAVERDA-M72, traktorius JOHN DEERE-6800, -4640, -4040, -4255, -3640, -3130, -2130, CASEMX170, -7110, -785, -685, -W20B (frontalinis krautuvas), MASSEY FERGUSON-8160, -3690, -3645, VALMET-8300, plūgus (paprasti ir vartomieji, 2–10 korp.), KVERNELAND, OVERUM, kultivatorius, diskinius skutikus, žemės tankinimo volus, lyginimo lentas, frezas, sėjamąsias VADERSTAD, NORDSTEN, TUME (2,5– 6 m), purkštuvus HARDI, trąšų barstytuvus AMAZONE, BOGBALLE, srutvežius, mėšlo kratytuvus, ritininius ir ryšulinius presus, vyniotuvus, šienapjoves (1,6–3,2 m), mulčiuotuvas, vartytuvus, sniego peilius, sraigtinius grūdų transporterius. Prekyba išsimokėtinai, lizingas, pristatymas. Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (atsarginės dalys). Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 519 116 (8–17 val.), 8 699 30 380 (technika), 8 681 33 309 (atsarginės dalys). www.agrotaka.lt.

Vilnos karšykla – verpykla teikia šias paslaugas: • vilnos karšimo, knatavimo bei verpimo, • siūlų dvejinimo, • daro vilnos užpildus antklodėms bei čiužiniams, • įvairiais kiekiais superka plautą vilną. Vilna turi būti plauta ir sausa, svoris ne mažiau 10 kg. Kaina sutartinė. Plungės r. Narvaišių kaimas. Kontaktiniai telefonai: 8 626 90 076, 8 620 72 219. (Užs. 615)

 PGM ratų dvigubinimo sistemos.  Siauri ratai tarpueilių dirbimui.  Ratlankiai.  Padangos: žemės ūkio, miško, golfo laukų, komunalinei ir industrinei technikai.  Originalios dalys „Perkins“ varikliams.

www.pgmtechnika.lt

UAB PGM technika. Plento g. 6, Užliedžiai, Kauno r, LT-46333, tel.: 8 656 82777, 8 683 24140, 8 607 77723 (Šiaurės Lietuva), faks.: +370 37 215101 el. paštas: info@pgmtechnika.lt

(Ka. 7)

Parduodame melžimo aparatus (naujus ir naudotus), jų detales. Taisome. Skambinti tel.: 8 685 26 204, 8 639 07 345. (Tcp.)

Parduodu traktorių BELARUS-820 (2006 m., su turbina, dviejų varomų tiltų, dirbęs 1 950 val., techniškai tvarkingas, aušinimo skystis, nauji akumuliatoriai, kaina 35 500 Lt). Skambinti tel. 8 676 16 344.

Parduodu vyniotuvą KVERNELAND-7512 (plėvelės plotis 0,75 m, iš šono paima ir gale pastato, yra skaičiuotuvas). Skambinti tel. 8 699 53 268, Ukmergė.

(SM. 704)

Parduodame traktorius iš Vakarų Europos: MTZ-1025, -952, -920, -820, -82UK, -80UK, -550, -52, -50, -820 (su krautuvais), frontalinius krautuvus prie MTZ. Galime atvežti. Skambinti tel.: 8 608 77 432, 8 699 29 621.

(SM. 705)

DĖMESIO!

(P. p)

(Aln. 123)

Parduodu traktorių BELARUS-1025.3 (2007 m., 110 AG, su turbina, aušintuvu, balkiniu tiltu, motobloku, pakaitinimo žvakės, dirbęs tik 1 400 val., kaina 49 900 Lt). Skambinti tel. 8 605 09 343.

(Užs. 36)

(Užs. 593)

(An. 44)

(Ka. 216)

Parduoda naujas lenkiškas rotacines šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bulviasodes (kaina 1 500 Lt), barstytuvus (kaina 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 650 Lt). Pristato nemokamai. Skambinti tel. 8 688 79 036. (K. 65)

(Užs. 325)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkštes, kultivatorius, plūgus, barstytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomąsias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutvežius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dalgines ir rotacines žoliapjoves, žolės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vyniotuvus, mėšlo kratytuvus, špagatą, elektrinius piemenis, atsargines dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028.

(Užs. 5)

(Ka. 212)

(P. p)

Parduodu vokišką srutvežį (5 000 l), vartomą plūgą KVERNELAND (4 korpusų su apsauga), trąšų barstytuvą AMAZONE, kultivatorių su voliukais (3–3,6 m), purkštuvą RAU, suvirinimo aparatą KEMP, oro kompresorių. Skambinti tel. 8 656 19 852. (M. 710)

(Užs. 325)

(Užs. 325)


30

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

(Užs. 325)

PARDUODA Transportą, žemės ūkio techniką 920 (su turbina), MTZ-952 (balkinis tiltas), MTZ-820 (su krautuvu, geros būklės), MTZ-82UK, MTZ-80 variklį, greičio dėžę, tarpinę, MTZ daržinius ratus, MTZ priekinį varomą tiltą, priekabą (8 t). Skambinti tel. 8 699 48 991. (P.p)

Parduodu buldozerio DT-75 peilį, reversą, vikš­ rus, vežimėlius, žvaigždes, kitas dalis, ALTAI variklio dalis. Skambinti tel. 8 617 07 304.

Dėmesio! Prekiaujame žemės ūkio technika: kombainais CLAAS DOMINATOR, COMMANDOR, LEXION ir jų dalimis, DRONNINGBORG, MASSEY FERGUSON, rap­ sapjovėmis, šienapjovėmis, žolės smul­ kintuvais TAARUP, CLAAS JAGUAR vy­ niotuvais, vartytuvais, rinktuvais, prie­ kabomis, presais, sėjamosiomis VADERSTAD, NORDSTEN, STEGSTED, tręš­tu­vais, purkštuvais, plūgais, tankinimo vo­lais, skutikliais; traktoriais: FENDT, JOHN DEERE, CASE, JCB, te­le­sko­pi­ niais krautuvais, eks­ka­va­toriais. Tie­­kiame naujas ir naudotas at­sar­gines dalis. Skambinti tel.: 8 687 96 308, 8 614 51 015. www.agrolasmuo.lt. (P. p)

(P.p)

Parduodame naujas ir naudotas rotaci­ nes šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bul­viasodes (kaina 1 300 Lt), barstytuvus (kai­na 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 450 Lt). Pristatome nemokamai. Skambinti tel. 8 631 98 633.

Parduodu našų grūdų malūną. Galiu atvežti. Skambinti tel. 8 682 35 734. (Uk. 233)

Augalus

(Ka. 189)

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkštuvus HARDI (600–2 500 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZONE, šieno presus (ritininius ir ryšulinius), žolės smulkintuvus, kultivatorius, volus-tankintuvus, lėkštes, srutvežį (6,5 t), ekologines akėčias, traktorius: CASE-5150 (su krautuvu), JOHN DEERE-3040, FIAT-115, -140, javų kombainus: DRONNINGBORG-3000, -4500, -7000, JOHN DEERE- 952, CLAAS DOMINATOR-76, -78, -85, -98, -108, VOLVO-800, -830, -1110, -1130, LAVERDA-3650, -3790, kombainus (dalimis): DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -86, -106, -108, NEW HOLLAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO, SAMPO-600, -690. Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt (P.p)

Pigiai  – įvairią suvirinimo įrangą KEMP, SVARK, TIG, INVERT ir kt. (superka, keičia, konsultuoja, atvyksta). www.kempai.visiems.lt Skambinti tel.: 8 657 88 851, 8 602 66 666. (P.p)

(SM. 703)

PERKA

(K. 59)

Gyvulius Parduodu margus ponių veislės kume­ liukus. Skambinti tel. 8 685 36 379. (M.)

Įvairūs Parduodu 800 vnt. supresuotų šiaudų ritinius (kaina 25 Lt už vnt.). Skambinti tel. 8 655 32 612, Raseiniai. (P.p)

Parduodu didelius tentus (kaina 8 Lt už m2). Skambinti tel. 8 612 59 657

(Ka. 256)

Parduoda šiaudus ir šienainį ritiniuose. Atveža. Skambinti tel. 8 698 32 261. (Pa. 253)

inkubatoriai! Žieminis automatinių inkubatorių išpar­da­ vimas! Telpa 63 vištų arba 42 žąsų, arba 143 put­pe­lių kiau­šiniai. Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kai­na 450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą. Skambinti tel. 8 674 20 669. (P. p.)

Nekilnojamąjį turtą

Transportą, žemės ūkio techniką

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, mo­­ka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756.

Perku KAMAZ savivartę priekabą (UNIVERSAL, 10-12 t), traktorių T-150 (gali būti nevažiuojantis). Skambinti tel.: 8 698 29 019, 8 656 1 292. Perku MTZ markės traktorius, DON kom­bai­ nus, priekabas (4, 6 t), rusiškas grūdų sėja­ mąsias, detales ir kitą žemės ūkio techniką. Skambinti tel. 8 648 71 469.

(P.p)

Parduodu 1 kambario butą Kėdainiuose, Gegučių g. (2 aukštas, plastikiniai langai, dvigubos durys, baldai, graži vieta, netoli yra parkas, mokykla, darželis, parduotuvė, viešojo transporto stotelė, kaina 32 000 Lt). Skambinti tel. 8 650 45 470. (P.p)

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM. Sveria. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 656 30 208.

Perka priekabą 2-PTS-6 (siūlyti įvairius variantus). Skambinti tel. 8 680 50 067.

(Ka. 275)

Perku javų kombainą FORTSCHRITT E-514. Skambinti tel. 8 620 88 084. (SM. 702)

Brangiai superkame automobilius (gali būti nevažiuojantys). Atsiskaitome iš karto, sutvarkome dokumentus. Skambinti tel. 8 673 13 773. (Vln. 95)

Superkame įvairios būklės automobilius. Su­ tvar­kome dokumentus. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 611 33 626. (Vln. 27)

SUPERKAME AUTOMOBILIUS (1970–2011 m.) Gali būti su defektais, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 675 71 801. Perku rusiškų lengvųjų ir krovininių automobilių detales. Skambinti tel.: 8 698 36 995, (8 5) 269 9519. (Vln. 41)

Ūkininkas perka: MTZ markės traktorių, plū­gą KVERNELAND arba OVERUM, savi­ var­tę priekabą, T-40AM. Skambinti tel. 8 612 72 617. (Ka. 249)

Perku šieno presą KIRGISTAN, šie­napjovę ir smulkintuvą FORTSCHRITT. Skambinti tel. 8 683 52 144. (Ka. 203)

Brangiai superkame automobilius (gali būti su defektu). Tvarkome doku­men­tus. Atsiskai­ tome iš karto. Skambinti tel. 8 604 71 716. (Vln. 25)

Gyvulius Perka įvairaus įmitimo arklius (galimas keitimas). Skambinti tel. 8 611 16 161.

(Ka. 33)

Superkame geromis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ kainomis galvijus (ir mažo įmitimo) Kauno apskrityje. Skambinti tel. 8 616 43 646. (Ka. 255)

(Užs. 587)

(Pa. 24)

(Pa. 182)

Traktorinę vienašę savivartę priekabą, traktorių T-25. Skambinti tel. 8 673 10 530.

(Užs. 612)

Brangiai įmonė  – karves, bulius, telyčias. Sve­­ria, moka priedus. Skambinti tel. 8 615 28 106.

Galvijus. Sveria, moka už gyvąjį svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965.

(Vb)

Naujos sunkiosios diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7, grūdų beica­vimo mašinos, šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, dalginių šienapjovių KSF atsarginės dalys. Remontuojame ir balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus. Parduodame naudotus vamzdžius Ø425, Ø325, Ø220, Ø170. Skambinti tel. 8 687 15 183.

(Pa. 23)

(SM. 701)

(Vln. 32)

Parduodu 2 kambarių būtą Vilniuje, Santariškių g. (2007 m. statybos, įrengtas, 1 aukštas iš 3, 35 m2, kaina 191 000 Lt). Skambinti tel. 8 644 34 333.

Įmonė nuolat superka įvairaus įmitimo arklius, pasiima savo transportu, moka PVM. Skambinti tel.: (8 440) 73 535, 8 686 40 593. (P.p)

(Ka. 277)

Parduodu didelį kiekį raudonųjų burokėlių. Skambinti tel. 8 610 44 655.

(K. 53)

Parduodame naujus ir naudotus žolės smulkintuvus, šienapjoves, grėbliusvartytuvus, šieno rinktuvus, traktorius T- 25, mėšlo kratytuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkštines akėčias, bulviasodes, bulviakases, bulvių kombainus ANNA, rūšiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome. Skambinti tel. 8 682 94 733.

(Užs. 355)

Skubiai parduodu fermas. Skambinti tel. 8 686 79 659.

(Užs. 111)

Šilavoto ŽŪB superka avižas. Kreiptis tel. 8 699 13 500. (Ka. 273)

Perku statų mišką su žeme arba išsikirsti. Skambinti tel. 8 698 70 918.

(Vr.)

(Ka. 243)

Įmonė perka arklius ir jų prieauglį. Galimas keitimas į jaunus arklius ar kumelaites. Skambinti tel. 8 699 08 840.

Įmonė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę, mišką (su žeme ir išsikirsti) Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo r. Skambinti tel.: 8 698 32 456, 8 612 26 219.

(P.p)

Augalus

(Pa. 232)

Perka grikius, žirnius, garstyčias, kviečius. Pasiima savo transportu, atsiskaito vietoje. Skambinti tel. 8 696 999 69.

Brangiai perkame mišką. Pigiai rengiame miškotvarkos projektus. Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683. (Pa. 247)

(Pa. 255)

UAB „Javai EU“ perka grūdines, aliejines kultūras. Išsiveža. Skambinti tel. 8 638 71 971.

Įmonė perka žemės ūkio paskirties žemę. Skambinti tel.: (8 45) 430 952, 8 612 27 207, 8 687 27 185. (Pa. 252)

(Pa. 259)

Superkame grikius ir garstyčias. Pasiimame savo transportu, atsiskaitome vietoje. Skambinti tel. 8 690 25 615. (SM. 707)

Superkame grikius, garstyčias. Pasiimame patys, atsiskaitome vietoje. Skambinti tel. 8 653 49 779, Valdas. (SM. 708)

S.Krivicko įmonė FASMA perka miežius, kviečius, maistinius žirnius. Skambinti tel. 8 656 08 520, Radviliškis. (P. p)

Perka miežius (salyklinius ir pašarinius), kviečius (maistinius ir pašarinius), grikius, žirnius, lubinus, pupas. Skambinti tel.: 8 606 11 508, 8 683 48 679. (Pa. 241)

Nekilnojamąjį turtą Perkame žemės ūkio paskirties žemę Šakių rajone ir 20 km atstumu nuo rajono ribos. Skambinti tel. 8 698 82 196 (P.p)

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje (ne­brandų, malkinį, rąstus). Rengiame pro­ jek­tus. Skambinti tel. 8 677 42 222. (P.p)

Perkame ir išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (ne mažiau kaip 10 ha). Už 1 ha nuomą mokame 250 Lt. Skambinti tel. 8 612 22 908. (P.p)

Visoje Lietuvoje brangiai perkame mišką su žeme (arba išsikirsti), žemes, pievas. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 676 41 155. (P. p)

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Skambinti tel.: 8 636 66 666, 8 646 66 666. (P. p)

Stambi kompanija perka įvairią ūkio paskirties žemę. Skambinti tel.: 8 633 33 333, 8 644 44 444. (P. p)

Įvairūs Įmonė perka miškus, biržes išsikirsti, atlieka kirtimo ir traukimo darbus, perka rąstus, popiermedį, kitą medieną. El. paštas e.bunsauskas@gmail.com Skambinti tel. 8 698 06 554. (Pl. 25)

UAB „Expomet“ perka spalvotųjų ir juodųjų metalų laužą. Dirbame ir šeštadieniais. Išsivežame. Savanorių pr. 174 A, Vilnius, skambinti tel.: (8 5) 267 2536, 8 676 00 777. Kalvarijų g. 125 („Sigmos“ teritorija), Vilnius, skambinti tel. 8 655 99 001. Pelėsos g. 1/2, Vilnius, skambinti tel. 8 645 88 626. Aušros g. 14, Rudamina, skambinti tel. 8 645 88 772. Laisvės pr. 60, Vilnius (Spaudos rūmų vidinis kiemas), skambinti tel. 8 645 88 262. (Vln. 45)


2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

31 (Užs. 592)

(Užs. 325)

UAB „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija (Užs. 41)

PASLAUGOS

PRANEŠIMAI

Iš įmonių ir ūkininkų surenkame, nemokamai išvežame didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę. Išrašome atliekų deklaracijas. Tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914.

Informuojame, kad 2012 m. gruodžio 14 d. 10.30 val. Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., bus atliekami žemės sklypo (kad. Nr. 4137/0200:1105), priklausančio Valentinai Tarasevič, kadastriniai matavimai. Prašome gretimų sklypų (kad. Nr. 4137/0200:1202; 4134/0200:1254) paveldėtojus atvykti į žemės sklypą ir dalyvauti paženklinant bendrą žemės sklypų ribą. Žemės sklypo kadastrinius matavimus vykdys Svetlana Valentinovičė, adresas: Fabijoniškių g. 75104, Vilnius, tel. 8 616 02 605, el. paštas svetlana.suboc@gmail.com.

(P. p)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. Atvyksta į namus. Padeda įsigyti medienos. Parduoda pjautą statybinę medieną. Priima užsakymus. Skambinti tel. 8 687 30 551. (K. 74)

Privatūs globos namai „Senjorų Vila“ Garliavoje, Žalioji g. 19 B tęsia priėmimą ilgalaikei globai, slaugai, gyventi pastoviai, medikų priežiūroje. Senjorai, padarę įnašus globos namams pinigais ar savo asmeniniu turtu, priimami ir su nedidelėmis pensijomis gyventi pastoviai. Skambinti tel. 8 652 93 000, (8 37) 552 258. (Ka. 270)

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS.Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, priežiūra. Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt. (Ka.222)

Gaminame įvairias plienines stogų, sienų dangas, tvorų elementus. www.plieniniaistogai.lt Skambinti tel. 8 698 14 485.

(P.p)

Informuojame, kad 2012 12 10, 14 val. bus atliekami žemės sklypo (kad. Nr. 7950/0006:0398), esančio Bakaloriškių k., Onuškio sen., Trakų r., ženklinimo darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo (kad. Nr.7950/0006:0368) savininkus paveldėtojus. Rengėjas – UAB „Matavimo studija“. Jei negalėsite atvykti, prašome iki 2011 12 07 raštu informuoti rengėją. Tel. (8 5) 277 7778, el. paštas a.bagdonas@matavimostudija.lt.

Parduodu kratytuvą ROU-6, T-16 priekinį tiltą, šonines pavaras, fermą Utenos r. Skambinti tel. 8 675 03 249.

Viskas iš metalo: šarvuotos durys, tvoros, grotos, vartai, garažo vartai ir kt. Garantija. Skambinti tel.: 8 686 59 806, 8 659 77 771.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Mokame iki 30 000 Lt už ha. Atsiskaitome iš karto. Teikiame miško ruošos, traukimo ir miškovežio paslaugas. Vežame nestandartinę, didelių gabaritų techniką. Darome miškotvarkos projektus. Skambinti tel. 8 687 77 425.

Projektuojame įvairius statinius, ūkininko sodybas, rengiame detaliuosius planus. Namas – 3 000 Lt (kaina su statybos leidimu). Skambinti tel. 8 677 27 472. (Vln. 4)

Gamina, montuoja įdėklus, pristatomus apšiltintus kaminus. Valo kaminus. Naudoja 0,5–0,8 mm skardą. Skambinti tel.: 8 617 62 969, 8 694 01 529. (Pa. 101)

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. EKOvata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Skambinti tel. 8 689 68 528.

(P.p)

Reikalingi melžėja ir darbininkas dirbti prie gyvulių. Apgyvendiname. Tel. 8 609 67 152. (P.p)

Pieno ūkyje Kelmės r. reikalingi: traktorininkas-šėrikas, pageidautina mokantis melžti karves. Geros sąlygos, darbas legalus. Skambinti tel. 8 652 47 721. (P.p)

SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI

 Darome miškotvarkos projektus  Rėžiame biržes  Konsultuojame miško savininkus Kreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787, El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt (Užs. 6)

SIŪLO MOKYTIS

(Užs. 397)

Visoje šalyje organizuojami masažuotojų kursai turintiems medicininį išsilavinimą ir neturintiems jo. Skambinti tel.: (8 5) 262 7069, 8 699 99 772. (Vln. 17)

SVEIKATA Gydytoja V.Jonson gydo stuburą, sąnarius, nervų sistemą, antsvorį (rezultatas 98 proc.). Gedimino pr. 46, Vilnius. Tel. 8 624 27 829. (Vln. 61)

Šičko metodas – beveik 100% blaivumo ir nerūkymo. Metodas negydomasis. Tel. 8 608 14 853. www.alkoholizmui.net

ĮVAIRŪS (Ud. 34)

STATYBOS PASLAUGOS

Pieno ūkyje reikalingi melžėja, šėrikas ir ūkio darbininkas. Apgyvendiname, visos socialinės garantijos. Tel. 8 682 49 787.

(Vln. 96)

(Pa. 222)

(Vln. 18)

PERKAME MIŠKĄ

(Užs. 5)

(P.p)

Išsinuomosiu žemės ūkio paskirties žemę Dzūkijoje, kaina nuo 150 iki 300 Lt už ha. Skambinti tel. 8 615 72 008. (P.p)

SIŪLO DARBĄ Priemiestiniam ūkiui reikalingas traktorininkas, kuris būtų dirbęs žemės ūkyje. Skambinti tel. 8 670 05 080. (Ka. 276)

Reikalingas žmogus prižiūrėti sodybą, kuris mokėtų dirbti sodybos darbus. Skambinti tel. 8 685 84 748. (P.p)

(Vr. 54)

(Užs. 604)

(Vln. 64)

PAŽINTYS 39 m. meilus išsituokęs nevaikštantis kaunietis laukia nerūkančios lieknos antrosios pusės – slaugės iki 45 metų. Išlaikytų. Neaiškiai kalbu. SMS tel. 8 604 21 603. (Ka. 34)

(Užs. 577)

Esu 39 m. 175 cm ūgio tamsiaplaukis, paprastas, nuoširdus, žalingų įpročių neturintis, materialiai apsirūpinęs, gyvenantis nuosavame name, didelių mokslų nebaigęs vaikinas. Ieškau paprastos, žalingų įpročių neturinčios merginos sukurti šeimą. SMS tel. 8 670 72 615.

(Užs. 1)

(P.p)

(Užs. 325)

Nuolat SUPERKAME GRŪDUS Kviečiai Ekstra Kviečiai I kl. Kviečiai II kl. Kviečiai pašariniai III kl. Kviečiai pašariniai IV kl. (kritimo sk. min. 160 s.)

Gruodis

Sausis

900 890 880 855 810

905 895 890 860 815

Kviečiai pašariniai IV kl. 720 Visos kainos nurodytos su pristatymu į AB „Amilina“ elevatorius Panevėžyje (Janonio g. 12) ir Pasvalyje (Geležinkeliečių g. 9).

725

Papildomos informacijos prašome teirautis mūsų grūdų supirkimo skyriuose telefonais: Panevėžyje: 8 (45) 463360, mob. 8 (687) 75000; 8 (650) 67052, Pasvalyje: 8 (451) 34070, mob. 8 (687) 97416. Pagal atskirą susitarimą, įmonė atsiskaito per 5 darbo dienas. (Užs. 104)

INTERNETINIS PORTALAS Vismantas Žuklevičius (v.zuklevicius@gmail.com)

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Meilė Taraškevičienė, 8 652 64 143, meile.taraskeviciene@valstietis.lt Nijolė Baronienė, 8 685 17 139 SODYBA, BIČIŲ AVILYS

Rūta Klišytė, 8 655 74 588 ŠEŠTADIENIS, KOMENTARAI

Bernardas Šaknys, 8 681 40 839 TĖVIŠKĖS ŠVIESA

Vismantas Žuklevičius, 8 655 74 599 UŽSIENYJE

Meilė Taraškevičienė, 8 652 64 143 ŪKININKŲ ŽINIOS

Marius Eidukonis, 8 640 25 652 SPORTAS, KELYJE

Eglė Valionienė, 8 612 65 540 MOTERS PASAULIS, SVEIKATA

Arūnas Daugėla, 8 685 69 523 AKTUALIJOS, PRIEBLANDOS

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS: Albinas Čaplikas, 8 655 74 524; Gediminas Stanišauskas, 8 640 19 043 PANEVĖŽYS: Vida Tavorienė, 8 615 75 183 KELMĖ: Nijolė Petrošiūtė, (8 427) 56 797 UKMERGĖ: Jolita Žurauskienė, 8 640 30 767

SKELBIMAI PRIIMAMI: VILNIUJE: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 00 70, 8 650 87 818. Faks. (8 5) 242 12 81. (skelbimai@valstietis.lt), Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmai, 12 aukštas), kab. 1211. Tel./faksas (8 5) 242 80 65 (slavija777@gmail.com), darbo laikas I, III, V nuo 9.30 iki 18.00 val. KAUNE: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (janina.miseviciene@krastospauda.lt). REKLAMA, (8 5) 203 10 23 (reklama@valstietis.lt) PRENUMERATA IR PLATINIMAS, (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 26 209 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; Užs. Nr. 1223.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Administratorė, Fondas „Kaimo vaikai“

GENERALINĖ DIREKTORĖ Liudmila Rybnikova

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3,LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, 8 650 87 818, faksas (8 5) 242 12 81. El. paštas redakcija@valstietis.lt

(8 5) 210 01 10, 8 650 87 818


32

2012 m. gruodžio 1 d. • Nr. 96 (9219) Valstiečių laikraštis

Pasaulis per savaitę

Nepatenkinti valdžia

Apipurškė Europos Parlamentą pienu Pieno produktus gaminantys ūkininkai keliais šimtais traktorių išriedėjo į Briuselio gatves ir apipurškė Europos Parlamento pastatą pienu. Ūkininkai protestuoja prieš žemas supirkimo kainas ir neadekvačias pieno produkcijos kvotas. Belgijoje litras pieno superkamas už 0,26 euro, o jį pagaminti atsieina 0,4 euro. Dėl to nedideli ūkiai atsidūrė ties bankroto riba. Analogiškos ūkininkų protesto akcijos buvo rengiamos ir anksčiau.

Iki šiol didžiausioje nuo Hosnio Mubarako nuvertimo demonstracijoje Kaire dalyvavo per 300 tūkst. žmonių. Demonstrantai skandavo prieš prezidentą Mohammedą Mursį nukreiptus šūkius. Tarp protestuotojų buvo aukštų opozicijos atstovų, taip pat aktorių, advokatų ir žurnalistų. Mitingai prieš prieštaringai vertinamą M.Mursio dekretą, kuriuo išplečiamos jo galios, vyko ir kituose miestuose. M.Mursis, nepaisydamas opozicijos ir teisininkų pasipriešinimo, neketina keisti savo pozicijos.

Protestuoja mokytojai

Slovakijos mokytojai pirmą kartą pradėjo neribotą streiką. Anot žiniasklaidos, visoje šalyje nedirba dauguma mokyklų. Tūkstančiai mokytojų dalyvavo mitinguose visuose didžiuosiuose miestuose. Profesinė mokytojų sąjunga OZPSaV taip protestuoja prieš mažas algas. Vidutinis mėnesinis mokytojų atlyginimas šalyje yra 600–700 eurų.

Skydas Černobylio elektrinei

Išaugo pardavimai

Paruošta pirma skliautinės struktūros dalis, kuria bus uždengtas sprogęs Černobylio branduolinės elektrinės reaktorius. Šis skydas yra didelis žingsnis siekiant likviduoti 1986 m. įvykusios branduolinės katastrofos padarinius. Užbaigus konstrukcijos statybą ji bus perkelta ant pažeisto reaktoriaus. Tada bus pradėti reaktoriaus ardymo darbai ir radioaktyviųjų medžiagų šalinimas.

JAV pirkėjai Padėkos dienai išleido gerokai daugiau pinigų nei pernai. Nuo praėjusio ketvirtadienio iki sekmadienio JAV parduotuvėse ir interneto svetainėse apsilankė 247 mln. žmonių, kurie išleido 59 mlrd. JAV dolerių, arba 13 proc. daugiau nei pernai. Vidutinis pirkėjas savaitgalį išleido 423 JAV dolerius.

Potvyniai Didžiojoje Britanijoje

Smarkūs potvyniai Anglijos pietvakariuose jau nusinešė trijų žmonių gyvybes. Po liūčių užtvindytos vietovės Devone, Somersete ir Kornvalyje. Daugelyje vietų uždaryti keliai ir greitkeliai, buvo nutrūkęs traukinių eismas. Aplinkos tarnybos duomenimis, iš viso apsemta 816 namų.

(Užs. 600)

Pagal VL, naujienų tarnybų Elta, AFP, „Reuters“, „FoxNews“, BBC ir „RIA Novosti“ informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis


Valstieciu laikrastis 2012 12 01