Page 1

2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienis

Nr. 93 (9216)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Nuo naujųjų metų Lietuvos bankas greitųjų kreditų bendrovėms taikys atsakingo skolinimo taisykles ir mėgins apriboti laukinio kapitalizmo laikus primenančių paslaugų teikimą.

Apie tai – 13 p. 

Panaikintos kvotos sujauks rinkas Lietuvos pieno gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams nerimą kelia Briuselio pažadai apie pieno upes ir cukraus krantus.

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas

Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos. Jau kalbama ir apie cukraus kvotų atsisakymą. Lietuvos ūkininkai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad atsisakyti kvotų, nesuvienodinus tiesioginių išmokų, būtų pražūtinga šalies žemės ūkiui.

Žemės ūkio ministerija pie­ no gamybos kvotų atsisakymą nuo 2015 m. balandžio 1 d. vadina ne­ išvengiamybe, todėl pieno gamin­ tojams jau dabar reikia ruoštis dar­ bui naujomis rinkos sąlygomis ir planuoti investicijas. Kvotos metai trunka nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. Per šį laikotarpį tvarkoma parduodamo, ūkyje su­ vartojamo bei superkamo pieno ir jo produktų apskaita. Už „virškvotinį“ mokestį kitų šalių pieno gaminto­ jai moka baudas, siekiančias 0,96 Lt už kg, tačiau Lietuva iki 2015 m. ne­ viršys savo nacionalinės kvotos. Vien todėl situacija nėra dramatiška. Lietuva iki šiol niekada neviršijo jai nustatytos nacionalinės kvotos: 2010– 2011 kvotos metais pardavimo per­ dirbti kvota buvo įvykdyta 77 proc., o 2011–2012 kvotos metais – 79 proc. Pardavimo tiesiogiai vartoti kvo­ ta įvykdyta atitinkamai 58 proc. ir 54 proc. Pieno gamintojams kur kas didesnį nerimą kelia tai, kad pieno perprodukcija gali smogti ir taip žemoms pieno supirkimo kai­ noms. Panaši situacija bręsta ir cuk­ raus pramonėje. Nukelta į 2 p. 

Sotesnė senatvė panaši į utopiją Ekspertai sako, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis yra per didelė našta valstybei ir abejotina nauda nedaug uždirbantiems žmonėms.

Kadenciją baigęs Seimas spėjo patvirtinti prieš aštuonerius metus palaimintos pensijų reformos pakeitimus. Su privačiais antrosios pakopos pensijų fondais sutartis sudarę gyventojai pagaliau turės galimybę pasirinkti:

Šiandien skaitykite: • Į Ispaniją išvežtam veršeliui įtarus mėlynojo liežuvio virusą, laikinai sustabdytas galvijų eksportas.

ES siekia skatinti gamybą

VL fotomontažas

VL žurnalistė

Kaina 1,89 Lt

Mažytis Alantos miestelis – puikus pavyzdys, kaip iš senos gyvenvietės, turinčios tik bažnyčią, seną dvarą ir mokyklą, gali rastis pulsuojantis kultūros židinys.

Apie tai – 4 p. 

Vida Tavorienė

• Žemdirbiai Seimo Kaimo reikalų komitetui negaili kritikos, tačiau viliasi, kad ateityje šis komitetas vengs tuščio politikavimo ir labiau vertins jų pasiūlymus. Ūkininkų žinios, 8 p.  • Du vaikučius auginantys vilniečiai Ž. ir L. Mikšiai įsitikinę: pasakas jiems prieš miegą galima sekti ne tik iš knygų, bet ir originaliais dailininkų pieštais paveikslėliais. Pora ryžosi pradėti verslą, kurio idėja tvirtai tiki.

moters pasaulis, 15 p.  • Turbūt jokiu kitu metų laiku taip gausiai nevartojame imbiero. Šis Azijos tautų virtuvių prieskonis ne tik suteikia patiekalams ypatingo skonio, bet ir itin veiksmingai saugo nuo peršalimo ligų, jas gydo.

moters pasaulis, 16 p. 

Šeštadienį VL su priedais:

toliau dalyvauti privačioje pensijų kaupimo sistemoje ar grįžti į „Sodrą“. O tuos, kurie apsispręs savarankiškai mokėti papildomą įmoką į pensijų fondus, valstybė žada paremti skatinamosiomis įmokomis. Naujoji valdžia ketina grįžti prie pensijų reformos. Nukelta į 3 p. 

Ūkininkų žinios, 7 p. 

Šeštadienis Sodyba Bičių avilys

Daugeliui senjorų pensijos vos užtenka sudurti galą su galu. fotodiena.lt nuotrauka


2

2012 m. lapkričio 21 d. • Nr. 93 (9216) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Panaikintos kvotos sujauks rinkas

Ūkininkams vertėtų stiprinti savo įtaką Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius

Kalbant apie pieno kvotų sistemos panaikinimą nuo 2015 m. balandžio 1 d., reikia paminėti, kad daugelyje ES šalių pieno gamyba yra žemiau nustatytos pieno gamybos kvotos. Šiuo metu pieno gamybos augimas daugiau pastebimas naujosiose ES šalyse, o senosiose netgi mažėja. Taigi ir panaikinus pieno kvotas ES šalyse neturėtų labai išaugti pagaminamo pieno kiekis, o pieno supirkimo kainos labiau priklauso nuo rinkos sąlygų. Lietuva daugiau kaip 50 proc. supirkto pieno įvairių produktų pavidalu eksportuoja į kitas šalis. Taigi mūsų šalies pieno sektorius yra labai priklausomas nuo pasaulinės pieno rinkos situacijos. Kalbant apie pieno supirkimo kainų dydį tikimės, kad šalies ūkininkai pasinaudos naujuoju teisės aktu – vadinamuoju ES pieno paketu (2012 m. kovo 14 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 261/2012). Jis suteikia galimybę pieno gamintojams telktis į gamintojų organizacijas bei jų asociacijas ir taip stiprinti savo derybų galias siekiant palankesnių pieno supirkimo sąlygų (taip pat ir dėl supirkimo kainų). O pieno kvotų panaikinimas neturės įtakos tiesioginėms išmokoms.

 Atkelta iš 1 p. ES biurokratai siūlo panaikinti cukraus gamybos kvotų sistemą nuo 2015 m. spalio 1 d. Tiesa, cukraus paklausa pasaulinėje rinkoje vis didėja, todėl ūkininkams nederėtų nerimauti dėl supirkimo kainų.

Įžvelgia naudą ir naujas grėsmes Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis tikino, kad smūgis cukraus pramonei nebūtų toks stiprus kaip pieno sektoriui. „Lietuva dėl cuk­raus kvotų jau išgyveno nemalonų laikotarpį, kai stojimo į ES metu buvo imta do-

Pieno gamintojai labiausiai bijo, kad dėl perprodukcijos pieno supirkimo kaiKlaudijaus Driskiaus nuotrauka nos dar labiau kris.

mėn ne faktiškai pagaminamas cukraus kiekis, o tik „A“ kvotos dydis. Dabar gerai tik tai, kad pasaulinėje rinkoje yra susidaręs cukraus stygius, todėl jo realizacija nėra problemiška. Žemdirbiams auginti cukrinius runkelius apsimoka“, – sakė J.Kraujelis. Žemės ūkio bendrovėse cukrinių runkelių auginimo pelningumas 2011 m. buvo 23,9 proc. (be tiesioginės išmokos už pasėlių plotą). Vis dėlto J.Kraujelis įžvelgė tam tikrų grėsmių, jei cukraus paklausa imtų mažėti. „Mūsų gamybos apimtys, palyginti su kitomis šalimis, yra mažos, mes esame priklausomi nuo bendros situacijos cukraus rinkoje, o ji bet kada gali tapti mums nepalanki. Todėl Lietuva pateikė siūlymus Europos Komisijai iki 2020 m. cukraus kvotų nenaikinti“, – pridūrė jis. Tai būtina dar ir todėl, kad ūkiai daug investavo į techniką ir technologijas, o du veikiantys cukraus fabrikai iš esmės atnaujino įrengimus, kurie dar nėra atsipirkę. Baltijos agroverslo instituto projektų vadovė Vitalija Zumerienė pabrėžė, kad dėl cukraus kvotų sistemos naikinimo vis dar vyksta diskusijos, randama argumentų „už“ ir „prieš“. „Lietuvos cukraus gamintojai siekia nukelti kvotų naikinimo terminą bent iki 2020 m., – aiškino ji. – Panaikintos kvotos turės didelę įtaką žaliavos supirkimo kainoms, nes kartu su jomis bus panaikinta ir minimali cukrinių runkelių supirkimo kaina. Sumažėjusios žaliavos supirkimo kainos nebeužtikrintų ūkininkams iki šiol garantuotų pajamų.“ Tačiau žaliavos atpigimas, pasak V.Zumerienės, turėtų įtakos gatavos produkcijos kainai, t. y. sumažėjus runkelių kainai turėtų mažėti ir cukraus kaina. „Kita vertus, išaugus cukraus gamybai, Lietuvos gamintojai, palyginti su kitų ES šalių gamintojais, gali likti nekonkurencingi ir tai būtų rimta grėsmė tiek cukrinių runkelių augintojams, tiek perdirbėjams“, – tikino ji.

Pasisako už lygiavertę konkurenciją Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas tikino, kad galutinis sprendimas kvotų klausimu kol kas nepriimtas ir dėl jo intensyviai deramasi su ES bei jos narėmis. „Deramės, kad kvotos nebūtų panaikintos, nes jei taip įvyktų, būtų išties blogai“, – sakė jis. Didžiausia problema, anot jo, yra tai, kad, pavyzdžiui, cukraus sektoriuje, kai atsirado kvotos, nemažai valstybių pasinaudojo didžiulėmis kompensacijomis, skirtomis cukraus fabrikams uždaryti. Lietuva savo cukraus fabrikų neuždarė, tęsė investicijas, o fabrikus uždariusios šalys (kaip antai, Lat­vija, Estija) pasinaudojo galimybe ir susižėrė milžiniškus pinigus. „Tai dabar bus taip, kad dideles išmokas gavusios šalys, jei kvotos bus panaikintos, turės kur kas geresnes startines pozicijas už tas valstybes, kurios siekė išsaugoti cukraus pramonę. Žmonės investavo daug

skolintų lėšų ir dabar konkuruos su tais, kurie jokių kreditų neėmė, bet gavo didelę paspirtį pradėti verslą iš naujo, o sykiu įgijo konkurencinį pranašumą“, – aiškino J.Talmantas. Beje, nuo 2014 m. sausio 1 d. atskiros tiesioginės išmokos už cukrų nebus mokamos (tai nesusiję su kvotos naikinimu), tačiau bus ir toliau mokamos tiesioginės išmokos už plotus. Jei bus atsisakyta cukraus gamybos kvotų, cukrinių runkelių supirkimo kainos nebus reguliuojamos, tai yra veiks rinkos kainos. Panaši situacija, LŪS pirmininko žodžiais, susidarė ir pieno ūkio sektoriuje. „Senųjų ES valstybių narių ūkininkai gauna gerokai didesnes tiesiogines išmokas už lietuvius, latvius ar estus. Šią nelygybę iš dalies kompensavo pieno kvotos ir, jei kvotų sistema bus panaikinta, mes, palyginti su senųjų ES šalių ūkininkais, turėtume apgailėtinas konkurencines sąlygas“, – akcentavo J.Talmantas. LŪS pirmininko nuomone, apie pieno kvotų panaikinimą negali būti kalbos tol, kol nebus suvienodintos tiesioginės išmokos. Rytų ir Vidurio Europos ūkininkai turi gauti tokio pat dydžio tiesiogines išmokas, kaip ir Vakarų Europos. Priešingu atveju Lietuvos žemės ūkis žlugs.

Išmokos skirtos kainoms palaikyti ES pasiūlymuose dėl pieno kvotų vis garsiau skamba siūlymas, kad panaikinus pieno kvotų sistemą turi būti ir visiškai atsisakyta tiesioginių išmokų. Jei taip nutiktų ir už laikomas karves nebūtų gaunamos tiesioginės išmokos, Lietuva, pasak LŪS pirmininko J.Talmanto, ne tik nepralaimėtų, bet ir išloštų. „Tada mes, Lietuvos ūkininkai, Europai parodytume, ką galime“, – šalies žemdirbių pajėgumu neabejojo jis. Tačiau šį veiksmą, pašnekovo teigimu, neabejotinai lydėtų ir maisto produktų kainų augimas. „Tiesioginės išmokos skiriamos ne ūkininkui, o tam, kad jis palaikytų mažesnes produkcijos kainas. Jei tiesioginių išmokų neliks, duona vartotojams kainuos ne 4, o 6–8 Lt. Brangs visi žemės ūkio produktai“, – įsitikinęs

Teks prisitaikyti prie naujų sąlygų Algimantas Paspirgėlis, AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos pirkimų direktorius

Lietuvoje 2010–2011 m. pieno kvota buvo įvykdyta 77 proc. Atsižvelgiant į prognozuojamą pieno gamybos augimą, kvotos viršijimas ir baudos už kvotos viršijimą Lietuvai šiais ir kitais kvotos metais negresia. O Latvijoje tikimasi pieno gamybos kvotų viršijimo ir sankcijų už tai jau šiais 2012–2013 kvotos metais, o tai gali pristabdyti pieno ūkio vystymąsi kaimyninėje šalyje. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad panaikinus ES pieno gamybos kvotų sistemą per penkerius metus žaliavinio pieno gamyba padidės 55– 60 proc., tačiau dėl rinkos savireguliacijos tokio augimo realiai sunku tikėtis. Aišku, kad, augant pieno gamybai, pranašumą įgis ūkiai ir įmonės, kurių gamybos savikaina mažiausia ir kurių produkcija yra konkurencingiausia. Tačiau Lietuvos pieno perdirbimo pramonė šiuo metu yra pajėgi perdirbti visą kasmetį pieno gamybos prieaugį. Ko reikėtų tikėtis po kvotų panaikinimo panaikinus tiesioginių išmokų mokėjimą žemdirbiams, turėtų atsakyti ES politiką žemės ūkio srityje įgyvendinantys politikai. Tiek žemės ūkio, tiek perdirbimo verslui teks prisitaikyti prie priimtų sprendimų ir dirbti susiformavusios rinkos sąlygomis.

J.Talmantas. Su LŪS pirmininko pozicija iš dalies sutinka ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas. „Tiesioginės išmokos, nors ir išmokamos ūkininkams, iš esmės skirtos vartotojams: jos padengia dalį gamybos išlaidų, kad vartotojai galėtų įpirkti maisto produktus. Kyla klausimas, ar panaikinus išmokas maistas netaps neįperkamas. Todėl visiškai atsisakyti išmokų mes nesiūlome“, – pabrėžė ŽŪR vadovas A.Stančikas. Pašnekovas savo poziciją grindė tuo, kad ES turi įgyvendinti teisingą bendrąją žemės ūkio politiką, kuriant vienodas ir sąžiningas konkurencijos sąlygas. „Jei išmokos bus panaikintos visiems ir visur, kaip tuomet vartotojams bus kompensuotas maisto kainų augimas?“ – retoriškai klausė A.Stančikas.

2 000

1 500

76 %

1 000

79 %

82 %

84 %

83 % 76 %

77 %

79 %

50 %

500

0

1 647,0

1 646,9

1 704,8

1 704,8

1 738,9

1 756,3

1 773,9

1 791,6

1 809,5

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Lietuvai nustatyta bendroji nacionalinė pieno kvota (tūkst. t) Lietuvai nustatytos bendrosios nacionalinės pieno kvotos vykdymas (tūkst. t) Šaltinis – žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras


2012 m. lapkričio 21 d. • Nr. 93 (9216) Valstiečių laikraštis

Aktualijos galimybių patiems dirbantiesiems papildomai iš savo atlyginimo padi­ dinti įmokas į fondus. Tai turėtų pa­ skatinti pasidomėti pensijų kaupimo fondų veikla ir įsipareigojimais savo klientams. „Tada žmonės gal susirū­ pins, kokias pasirašė sutartis, ar fon­ dai jiems ką nors įsipareigojo, ar tik gauna iš „Sodros“ pinigų ir nuperka vertybinių popierių. Fondams reikės duoti konkrečius pažadus“, – teigė R.Lazutka. Jis pabrėžė, kad papras­ tiems gyventojams perprasti finan­ sų rinkos subtilybes gana nelengva. Todėl valstybės pareiga – pasirūpin­ ti, kad profesionalūs rinkos žaidėjai jų žaidimų taisyklių neišmanančių žmonių nevedžiotų už nosies.

 Atkelta iš 1 p. Galės grįžti į „Sodrą“ Vilniaus universiteto (VU) sociali­ nės politikos profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pabrėžė, kad Lietuvo­ je patvirtinta pensijų kaupimo sistema iš esmės palanki fondų valdytojams, bet ne gyventojams ir valstybei, o Sei­ mo priimti pataisymai nereikšmingi. „Kai profesionalai žaidžia prieš ne­ profesionalus, tada žaidžiama į vienus vartus. Valstybė turėtų pasirūpinti, kad taip nebūtų“, – pensijų reformos esmę atskleidė VU profesorius. Pakoregavus Pensijų sistemos re­ formos ir Pensijų kaupimo įstatymus nuo 2014 m. pradžios dirbantieji į pasirinktus pensijų fondus galės mo­ kėti papildomą 1 proc. pajamų dy­

Skatinamas privatus kaupimas Audrius Bitinas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras

Lietuvoje pradedama pensijų reforma leis sukaupti didesnes senatvės pensijas. Svarbiausi šios reformos tikslai – skatinti žmones dalį pensijos aktyviau kaupti pensijų fonduose ir sumažinti administravimo mokesčius. Tai leis sparčiau nei iki šiol sukaupti didesnę pensiją kaupiant privačiai. Šie pokyčiai aktualūs tik būsimiems pensijų sistemos dalyviams. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir vertinant ilgėjančią žmonių gyvenimo trukmę, šios naujovės žmonėms užtikrins stabilias ir didesnes pensijas. Visoje Europoje vis daugiau dėmesio skiriama socialinių sistemų pertvarkai. Vienas populiariausių sprendimų – skatinti papildomai kaupti pensiją. Lietuvoje pensijų reforma būtina – nieko nedarant arba einant kitokiu keliu pensijos būtų mažos. Labai tikiuosi, kad nauja valdžia sėkmingai pradėtos reformos nestabdys. Be to, dalį pensijos aktyviau kaupiant antrosios pakopos pensijų fonduose mažiau tikėtina, kad pensijos sumažės, nes dalyvavimas privačiame kaupime yra labai svarbi sudedamoji visos pensijų sistemos dalis.

džio kaupiamąją įmoką. Tada valsty­ bė skirs skatinamąją įmoką – 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 m. ir dirbančiojo, ir valsty­ bės įmokų dydžiai turėtų būti 2 proc. Gyventojai nuo kitų metų balan­ džio iki rugsėjo turės apsispręsti, ar pa­ sirinks tokį modelį, ar grįš į „Sodrą“. Apie tai reikės raštu informuoti pen­

fotodiena.lt nuotrauka

tys gyventojai rems turtingesnius, kad šie ateityje gautų didesnes pensijas. Manau, kad mažai uždirbantieji pa­ sitrauks iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, nes ten dalyvauti nenaudin­ ga. Vadinasi, iš visų bendrai suneš­ tų pinigų bus skatinami turtingesni, kurie savarankiškai draustis gali ir be valstybės paramos“, – aiškino A.Sysas. Seimo narys tikino, kad pats grįš į „Sodrą“, nes dalyvavimas privačia­ me pensijų kaupimo fonde apčiuo­ piamos naudos jam nedavė. „Mano alga didesnė už vidutinį šalies atly­ ginimą, tačiau daugiau neuždirbau senatvei. Tad ką kalbėti apie mažai

R.Lazutka mano, kad masiško grįžimo į „Sodrą“ gali ir nebūti, nes apie ją nuolat skleidžiamos prastos žinios – esą ji gali bankrutuoti, nemokėti pensijų ir pan. sijų kaupimo bendrovę. Jei dirbantieji raštu nepatvirtins savo apsisprendimo, automatiškai liks dabartinėje sistemo­ je: toliau galės kaupti pensiją ir „So­ droje“, ir antrosios pakopos fonduose. Seimas taip pat nusprendė nuo kitų metų pradžios 1 proc. – nuo 1,5 iki 2,5 proc. – padidinti „Sod­ ros“ įmokų dydžius į pensijų fondus. 2014 m. pensijų įmokos dydis bus 2 proc. dalyvio pajamų. Nuo pensi­ jų reformos pradžios 2004 m. šios įmokos augo ir 2007-aisiais pasiekė 5,5 proc. Prasidėjus krizei jos buvo sumažintos.

Per didelė našta valstybei Seimo narys Algirdas Sysas sakė, kad patvirtinti pensijų kaupimo sis­ temos pakeitimai pernelyg brangiai atsieis mūsų valstybės ir „Sodros“ biu­ džetams. „Kitais metais iki 2,5 proc. padidinus įmokas į pensijų fondus, iš „Sodros“ biudžeto teks pervesti apie 460 mln. Lt. O 2014 m. pradėjus veikti schemai 2+1+1 (į pensijų fon­ dus papildomai pervedant po 1 proc. įmokų iš dirbančiojo pajamų ir vals­ tybės biudžeto – aut. past.), lėšų po­ reikis išaugs per 700 mln. Lt. Turint omenyje, kad „Sodros“ biudžeto de­ ficitas – apie 10 mlrd. Lt, o valstybės skola – apie 50 mlrd. Lt, tai bus didelė našta“, – teigė A.Sysas. Anot parlamentaro, reforma vyk­ doma skurdinant dabartinius pensi­ ninkus, nes jiems augant infliacijai jau ketverius metus nedidinamos pensi­ jos. „Be to, iš valstybės biudžeto ski­ riant skatinamąsias įmokas į pensijų fondus, mažesnes pajamas gaunan­

uždirbančiuosius – iš privačiuose fonduose sukauptų lėšų jų senatvė nebus sotesnė“, – įsitikinęs A.Sysas.

Kaip išbristi iš balos? Pasak R.Lazutkos, tokia pen­ sijų reforma, kuri Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos bei Loty­ nų Amerikos šalims buvo primes­ ta, brangiai kainuoja biudžetams, o jos nauda žmonėms yra abejotina. Dabar esą ieškoma būdų, kaip iš tos balos išbristi kuo mažesnėmis są­ naudomis. Valstybės pradeda atsi­ tokėti ir mažina „Sodros“ įmokas į pensijų fondus. „Tai padarė Latvija, Lenkija, nors pastarojoje buvo iš­ vengta didelės krizės. Vengrija na­ cionalizavo pensijų kaupimo sis­ temą ir grįžo prie buvusios. Visos šalys, pradėjusios tokias reformas, turi sunkumų. Įsipareigojimai bū­ simiems ir dabartiniams pensinin­ kams tapo dviguba našta biudže­ tams“, – aiškino ekonomistas. VU profesorius palankiai vertina Seimo priimtą sprendimą suteikti Jaunatis. Saulė teka 7.59, leidžiasi 16.10.

Šiandien

trečdalio sutartis su fondais sudariu­ sių gyventojų sąskaitų yra neaktyvios dėl nedarbo, emigracijos, nelegalaus darbo. Lėšos būsimai pensijai kau­ piamos 30-yje pensijų fondų, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdy­ mo įmonės, kitos – gyvybės draudi­ mo bendrovės.

Išlaisvina iš „baudžiavos“ Povilas Gylys, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius

Vakaruose pensijomis rūpinasi ir darbdaviai

Reforma vykdoma skurdinant dabartinius pensininkus, nes augant infliacijai jau ketverius metus nedidinamos pensijos.

Sotesnės senatvės dar teks palaukti

3

R.Lazutka mano, kad masiško grįžimo į „Sodrą“ gali ir nebūti, nes apie ją nuolat skleidžiamos prastos žinios – esą ji gali bankrutuoti, ne­ mokėti pensijų ir pan. „Taip, „Sod­ ra“ turi sunkumų, tačiau valstybės kol kas nėra sugalvojusios nieko geresnio už valstybinio socialinio draudimo sistemą. O ką gyvento­ jams žada fondai?! Jei privatus pen­ sijų kaupimas būtų išsigelbėjimas, Vokietijoje, Austrijoje ar Švedijo­ je tokia sistema dominuotų. Tačiau taip nėra“, – dėstė ekonomistas. Kitokia yra vakariečių praktika. Pa­ sak VU profesoriaus, Vakarų Europos šalyse valstybinės pensijų sistemos lė­ šomis privačios bendrovės nefinan­ suojamos. Čia prie senatvės pensijų kaupimo daug prisideda darbdaviai, siekiantys darbuotojų lojalumo. Pensi­ jos kaupiamos kolektyviai – per darbo kolektyvus, profesines organizacijas. Darbdaviai neretai patys įkuria tokius fondus, kurių tikslas – ne pelnas, o su­ kaupta senatvės pensija darbuotojams. „Darbdaviai įneša savo pinigus, todėl yra suinteresuoti, kad pensijų kaupimo bendrovės veiktų efekty­ viai ir neštų naudą darbuotojams. Pasamdyti specialistai derasi su fon­ dų valdytojais dėl investavimo, dėl administravimo mokesčių ir pan. Profesionalai kalba su profesiona­ lais, o dauguma mūsų dirbančiųjų, sudariusių sutartis su fondais, – kaip akli viščiukai“, – aiškino R.Lazutka. BNS užsakymu rinkos tyrimų ben­ drovės „Rait“ atliktos apklausos duo­ menimis, į „Sodrą“ grįžtų 10 proc. privačiame pensijų kaupime dalyvau­ jančių gyventojų. 35 proc. antrosios pa­ kopos pensijų fondų dalyvių dar nėra apsisprendę, ar norėtų pasinaudoti to­ kia galimybe, 22 proc. apklaustųjų tvir­ tino, kad apie tai nieko negirdėjo, todėl ir nesvarstė tokios galimybės. Antrosios pakopos pensijų fon­ dus yra pasirinkę per milijoną šalies gyventojų. Šiuo metu antrosios pa­ kopos pensijų fondų sukaupto turto vertė – apie 5 mlrd. Lt. Lietuvos in­ vesticijų ir pensijų fondo asociacijos duomenimis, pastaraisiais metais iki

Rytoj

Poryt

Dieną: +2 +7o

Dieną: 0 +5o

Dieną: +2 +6o

Naktį: -2 +3o

Naktį: -3 +2o

Naktį: -2 +3o

Šiandien orus lems virš Rytų Europos stiprėjantis anticiklonas. Žymesnių kritulių nenumatoma. Naktimis daug kur, dienomis vietomis bus rūkas. Vėjas pūs iš pietų, jo greitis bus 3–8 m/s. Temperatūra naktimis bus nuo 3 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio, dienomis – 2–7 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį ir penktadienį anticiklono įtaka kiek sumažės. Kai kur numatomi nedideli krituliai, rūkas. Rytais galima silpna lijundra. Temperatūra naktimis daug kur svyruos apie nulį arba bus kiek žemesnė, dienomis pakils iki 1–6 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

Pagaliau gyventojams, anksčiau pasirinkusiems pensijų kaupimo fondus, leista išsilaisvinti iš „baudžiavos“. Buvo sukurtas modelis, kai pinigai iš valstybės iždo lengvai patenka į privačią kišenę, o pasitraukti iš tokios sistemos galimybių nenumatyta. Manau, kad reikia atskirti „Sodrą“ ir pensijų fondus. Mokesčių mokėtojų pinigai negali būti nukreipiami į privačias bendroves, nes jie skirti viešajam interesui tenkinti. Kitas dalykas – mūsų visuomenė labai mažai informuota, kaip veikia pensijų kaupimo fondai. Štai Čilėje, kurios privatizuota pensijų kaupimo sistema mūsų šalyje buvo pristatoma kaip sektinas pavyzdys, gyventojai jau gali įvertinti pensijų reformos pasekmes. Praėjus maždaug 25 m., privačius fondus pasirinkusių žmonių, gavusių mažas ir vidutines pajamas, pensijos mažesnės nei likusių valstybinėje pensijų sistemoje. Ar mūsų gyventojai žino, kiek lėšų sukaupė fonduose, kaip pastaraisiais metais krito vertybinių popierių kursai? Kodėl Lietuvoje nei bankų ekspertai, nei laisvosios rinkos propaguotojai nekalba apie tai, kad Vakarų Europoje darbdaviai rūpinasi savo darbuotojų senatve ir dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje?

Mažos įmokos, maža ir nauda Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Pakoregavus pensijų kaupimo sistemą, iš esmės nieko nepasikeis. Kalbant apie valstybės žadamą skatinamąją įmoką tiems, kurie patys iš savo algos pridės papildomą 1 proc. į fondus, reikėtų pabrėžti, kad toks modelis bus naudingas mažesnę nei vidutinę algą šalyje gaunantiems žmonėms. Jiems iš biudžeto skiriama įmoka būtų didesnė, nei patys susimokėtų. Bet mažiau uždirbantieji, neradę tam lėšų, gali nesinaudoti šia galimybe. Priekaištai dėl mažai fonduose sukauptų lėšų yra nepagrįsti. Jei nustatyti maži pervedimai į fondus, mažai ir sukaupta. Reikėtų bent 8 ar 10 proc. įmokų, kad būsimos pensijos siektų 70–80 proc. buvusio uždarbio. Mažai uždirbantiems žmonėms, kuriems nedaug liko iki pensinio amžiaus, naudos bus mažai ir iš „Sodros“, ir iš fondų. Tačiau jei visi vėl bus suvaryti į „Sodrą“, valstybė nespręs pagrindinės problemos, dėl kurios ir buvo pradėta reforma, – „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, palyginti su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.


4

2012 m. lapkričio 21 d. • Nr. 93 (9216) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Artėja laukinio kapitalizmo pabaiga Nuo naujųjų metų Lietuvos bankas (LB) greitųjų kreditų bendrovėms taikys atsakingo skolinimo taisykles ir mėgins apriboti laukinio kapitalizmo laikus primenančių paslaugų teikimą. Greitųjų kreditų bendrovės siūlymus vertina nevienareikšmiškai.

skolinimu, atsakė, kad tai palies aso­ ciacijos bendroves, tačiau labai nežy­ miai. „Būdavo tokių reklamų, kurio­ se siūloma 25 Lt dovanėlė už pirmą kreditą ir panašių dalykų, – pripažino P.Gerulis. – Tačiau mūsų įmonės turi per 350 tūkst. klientų, ir manau, kad sugriežtinimas ar reklamos dalykų pakeitimai didelės įtakos nepadarys.“

Ant politinių svarstyklių

Kokie bus valdančiosios koalicijos santykiai su šalies Prezidente? Spauda ir televizija mirga nuo pranešimų apie gana įtemptus Prezidentės Dalios Grybauskaitės santykius su valdančiąja koalicija, tiksliau, su viena jos partnerių. Kai kurie šalies teisininkai teigia, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, todėl Prezidentė negali Seimui nurodyti, kokią valdančiąją koaliciją sudaryti.

Perlenkė lazdą

Greitųjų kreditų bendrovių tvirtinimu, nauji, griežtesni reikalavimai ar reklamos dalykų pakeitimai didelės įtakos jų veiklos rezultatams neturės.

Petro Malūko nuotrauka

Paulius Grinkevičius Pagal naujuosius LB nuostatus kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos negalės sudaryti daugiau kaip 40 proc. nuolatinių asmens pajamų. Be to, kreditų teikėjai privalės visada vertinti klientų pajamas ir jau turimus įsipareigojimus. Iki šiol, LB duomenimis, penktadalis greitųjų kreditų bendrovių net netikrindavo, ar klientas turi pajamų. Taip pat ketinama siūlyti pataisas ir Vartojimo kredito įstatymu uždrausti siūlyti naudą, tiesiogiai nesusijusią su skolinimusi, pavyzdžiui, pasiskolinusiems siūlyti nemokamą picą, dovanų kuponus ir panašių dalykų.

tai neaptarnauja. L.Valickas taip pat aiškino, kad nelogiškas atrodo ir LB sprendimas taikyti vienodus princi­ pus visiems vartojimo kreditų rinkos dalyviams: esą greitųjų kreditų ben­ drovės rizikuoja savo pajamomis, o bankai – skolintomis, todėl reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą ir bankams bei greitųjų kreditų bendrovėms tai­ kyti skirtingus reikalavimus. „Bankas teikia paskolas iš indėli­ ninkų lėšų, o greitųjų kreditų įmonės teikia paskolas iš savo lėšų, tad jei banko apetitą reikia riboti dirbtinai, kad jis neiššvaistytų indėlininkų lėšų, mūsų įmonių apetitą riboja jų pačių galimybės tinkamai įvertinti moku­ mą“, – sakė L.Valickas. Paklaustas, kaip vertina, kad norima uždrausti

Asociacijos „Už sąžiningą banki­ ninkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio nuomone, ligšiolines greitųjų kredi­ tų bendrovių palūkanas, kurios kar­ tais būdavo iki 160 proc., lemdavo tik greitųjų kreditų bendrovių godu­ mas: esą greitųjų kreditų bendrovės gerokai perlenkė lazdą ir dirbo lau­ kinio kapitalizmo sąlygomis, todėl LB žingsnis reikalingas ir sveikinti­ nas. Tiesa, pašnekovas atkreipė dė­ mesį, kad LB vis dėlto neturėtų per­ sistengti griežtindamas reikalavimus smulkioms institucijoms. „Norėčiau, kad pavyktų išvengti perdėto reguliavimo, kad neatsitik­ tų taip, jog ribodami smulkiuosius finansų rinkos dalyvius padėsime stambiesiems, kurie ir taip mono­ polizavę rinką. Aš siūlau ieškoti pu­ siausvyros“, – pasakojo K.Kupšys. Pašnekovas taip pat aiškino, kad ne mažiau svarbus žingsnis yra ir siūlymai keisti greitųjų kreditų rek­ lamas – esą agresyvi greitųjų kreditų reklama daugiausia orientuota į fi­ nansinių audrų nepatyrusį jaunimą,

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio nuomone, ligšiolines greitųjų kreditų bendrovių palūkanas, kurios kartais būdavo iki 160 proc., lemdavo tik greitųjų kreditų bendrovių godumas. Siūlo skirtingus reikalavimus Lietuvos smulkiųjų vartojimo kre­ ditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas skep­ tiškai atsiliepė apie naujuosius reika­ lavimus ir pasakojo, kad LB atliktas tyrimas stokoja duomenų bei išsames­ nės analizės: esą LB skelbiama infor­ macija, kad viena iš dešimties bendro­ vių iki šiol laikėsi atsakingo skolinimo nuostatų, nėra tiksli, nes į tyrimą pa­ kliuvo vos viena iš trylikos LSVKA bendrovių. „Tik viena mūsų įmonė sulaukė tikrintojų. Tikrinant nustatyta netikslumų, bet jie buvo operatyviai iš­ taisyti, – kalbėjo pašnekovas. – Sakyti, kad mūsų asociacijos vienijamos įmo­ nės nevertina mokumo arba nesivado­ vauja atsakingo skolinimo principais, būtų labai netikslu.“ Pasak L.Valicko, nustačius ribą, kai kredito palūkanų grąžina­ ma suma negalės būti daugiau nei 40 proc. kliento nuolatinių pajamų, nukentės mažiausiai pajamų gaunan­ tys gyventojai, kurių bankas papras­

reklamuoti su skolinimusi nesusi­ jusias paslaugas, pašnekovas tikino tokiam sprendimui neprieštaraujan­ tis, jei išties tai turi įtakos klientams.

Didelės įtakos nepadarys Kitos greitųjų kreditų bendroves vienijančios organizacijos – Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociaci­ jos (LVLKA) – direktorius Pranciš­ kus Gerulis aiškino, kad nauji reika­ lavimai jo organizacijos bendrovių nepalies – esą visos trys jo organiza­ cijos įmonės („General financing“, „Microcredit“ ir „Credit 24“) jau iki šiol taikė atsakingo skolinimo nuos­ tatus. „Mes dirbame tokiomis pačio­ mis sąlygomis kaip ir bankų sekto­ rius, – kalbėjo P.Gerulis. – LVLKA yra įstojusi į Europos finansinių aso­ ciacijų susivienijimą, iš jų gauname visas europines direktyvas ir mes, ga­ lima sakyti, visą laikotarpį jau vykdo­ me atsakingo skolinimo praktiką.“ Paklaustas apie siūlomas pataisas, kurioms įsigaliojus būtų uždrausta greitųjų kreditų bendrovių reklamose siūlyti naudą, tiesiogiai nesusijusią su

o tai lėmė, kad pradėjome ugdyti ne­ atsakingai besiskolinančią kartą. LB duomenimis, 36 proc. greitųjų kredi­ tų bendrovių klientai – jaunimas iki 25 metų, jaunimo pradelstų sutarčių taip pat daugiausia.

Ketina suvaldyti LB specialistų teigimu, dabar grei­ tųjų kreditų bendrovės nesivadovauja atsakingo skolinimo principais, o su­ teiktų kreditų skaičius nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. sausio išaugo 83 proc., todėl imamasi priemonių šiai rinkai suvaldyti. Paklausti, ar rei­ kia papildomos segmentacijos var­ tojimo kreditus teikiančioms ins­ titucijoms, pavyzdžiui, bankams ir smulkiųjų kreditų bendrovėms, LB specialistai sakė, kad nereikia: „Ban­ kai konservatyviau vertina savo sko­ lininkus. Turėdami mažesnės rizikos klientą, jam gali pasiūlyti mažesnes palūkanas, tai ir daro: pasiskolinti banke yra 9 kartus pigiau nei greitųjų vartojimo kreditų bendrovėje. Taigi papildomi metinių palūkanų riboji­ mai kredito įstaigoms nereikalingi.

Koalicijoje nori matyti konservatorius

Konfrontacija niekam nenaudinga

Mindaugas Kluonis, politologas, buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas

Valentinas Mazuronis, Seimo narys

Vertinant Prezidentės reakciją į valdančiosios koalicijos formavimą, atrodo, kad Prezidentė pasirinko konfrontavimo taktiką, siekdama valstybės valdyme neleisti dalyvauti Darbo partijai ir pakeisti ją konser­ vatoriais. Tai apsunkins Preziden­ tės bendradarbiavimą su dabarti­ ne Seimo dauguma ir gali lemti Prezidentės izoliaciją, kai susifor­ mavusi dauguma tiesiog ją igno­ ruos. Tokioje opozicijoje 1997 m. buvo Prezidentas Algirdas My­ kolas Brazauskas, kai rinkimus laimėjo konservatoriai. Tačiau, priešingai nei A.M.Brazauskas, D.Grybauskaitė, tikėtina, neliks nuošalyje ir gali bandyti blokuo­ ti Vyriausybės darbą nuolatos kri­ tikuodama ministrus, vilkindama jų skyrimą. Taip ji sieks sumažin­ ti Vyriausybės populiarumą ir, po Prezidento rinkimų 2014 m. birže­ lį Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, derėtis dėl ministrų postų skyrimo, suformuoti naują Vyriausybę be Darbo partijos, bet su konservato­ riais. Labai tikėtina, kad vildamasi konservatorių ir liberalų paramos rinkimuose, Prezidentė veiks kaip opozicijos agentė ir sieks blokuo­ ti bei kritikuos valdančiosios dau­ gumos sprendimus, o valdančioji dauguma turės ieškoti būdų, kaip atsakyti į Prezidentės kritiką ir ją neutralizuoti. Paprastai opozicijo­ je esantis valstybės vadovas pusiau prezidentinėse šalyse nusileidžia dėl politinio stabilumo. Priešingu atveju formuojasi politinė krizė. Tikėtina, kad siekdama savų tikslų D.Grybauskaitė Vyriausybės krizės ne vengs, o ją skatins. Tokiu atve­ ju politinių paliaubų tikėtis sunku.

Prezidentė yra išsakiusi nuo­ monę apie kelis vienos iš val­ dančiosios koalicijos partijų narius, kurie dabar yra teisinio proceso dalyviai, ir ši Preziden­ tės nuomonė gerbtina. Tačiau gerbtina ir tai, kad susikūrus šiai koalicijai šiandien Prezi­ dentė, atėjusi į Seimą, dekretu pateikė savo siūlomą kandidatą į premjero postą. Taigi tiek Pre­ zidentė, tiek naujoji dauguma, net ir turėdamos abejonių, dir­ ba konstruktyviai ir pragmatiš­ kai. Tikiuosi, dirbs taip ir toliau laikydamosi įstatymų: premje­ ras pagal įstatymų normas teiks kandidatus į ministrų postus, rengs Vyriausybės programą, ją derins su Prezidente. Lietuvos Konstitucija Prezidentei sutei­ kia pakankamai svarų vaidme­ nį parenkant kandidatus į mi­ nistrų postus, tačiau neabejoju, kad sutarimas bus rastas. Taip, girdėjome įvairių interpretacijų, nerimsta politologų diskusijos, bet juk taip ir turėtų būti demo­ kratinėje valstybėje. Pabandykime atsakyti į re­ torinį klausimą: kam būtų nau­ dinga Prezidentės ir koalicijos konfrontacija? Prezidentei ti­ krai nenaudinga, nes šalies va­ dovė suinteresuota, kad Vy­ riausybė kuo greičiau pradėtų darbą, valdančiajai koalicijai taip pat nenaudinga: ši susifor­ mavo greitai, pademonstravo vieningumą, jau turi savo pro­ gramą. Lietuvos piliečiams – taip pat jokios naudos. O visi kiti, kuriems tai – tik proga pa­ burbėti ir sukelti vėją, netrukus bus priversti nurimti.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Galvijų eksportui laikinai užvėrė vartus

Sklaidosi iliuzijos apie Kaimo reikalų komiteto įtaką

Į Ispaniją išvežtam veršeliui įtarus mėlynojo liežuvio virusą, laikinai sustabdytas galvijų eksportas iš Lietuvos.

TŽemdirbiai Seimo Kaimo reikalų komitetui negaili kritikos, tačiau viliasi, kad ateityje šis komitetas išvengs tuščio politikavimo ir labiau vertins jų pasiūlymus. Albinas Čaplikas

Vida Tavorienė

7 psl.

8 psl.

Moters pasaulis Pasaką pataluose seka paveikslėliai Gyvenimą pasaldinkite šokoladu Du vaikučius auginantys vilniečiai Žilvinas ir Laurentina Mikšiai įsitikinę, kad apatiniai ir miego drabužėliai vaikams yra itin svarbūs. Nepabūgusi jauniems verslininkams nepalankios mokesčių sistemos ir sunkios ekonominės padėties, pora ryžosi pradėti verslą, kurio idėja tvirtai tiki.

Ir patyrusios šeimininkės, ir tos, kurios virtuvėje stengiasi būti kuo rečiau, gamindamos siekia sutaupyti laiko ir energijos. Pateikiame patarimų, kaip virtuvėje neužtrukti, gaminti kuo skaniau ir akimirksniu ištaisyti kulinarines klaidas.

Eglė Valionienė

16 psl.

15 psl. Mūsų miesteliai

Sportas

Kuklioji Alanta – kultūros Meka Lietuviai kels dykumų dulkes Kuo gali būti patrauklus mažytis miestelis keliolika kilometrų nuo Molėtų, kurį ramiausiai pravažiuotum, jei ne baltų jo bažnyčios bokštų smailės? Alanta – puikus pavyzdys, kaip iš senos gyvenvietės, turinčios tik bažnyčią, seną dvarą ir mokyklą, gali rastis gyvas, pulsuojantis kultūros židinys.

Beveik aštuoni tūkstančiai kilometrų, svilinantis karštis, dykumų smėlis ir nė gyvos dvasios aplinkui – tai Dakaro ralio peizažas, į kurį šiemet įsilies ir trys lenktynininkai iš Lietuvos.

Marius Eidukonis

Rūta Klišytė

13 psl.

14 psl.

Valstieciu laikrastis 2012 11 21  

Valstieciu laikrastis 2012 11 21

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you