Page 1

2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis • Nr. 92 (9215) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Turime žinoti, kad Briuselis mūsų ašaromis netiki ir nepatikės, kol nepateiksime itin konkrečių ir į akis labai krentančių bei vakariečių sąžinę žeidžiančių argumentų.

2013-uosius Seimas paskelbė sveikatingumo metais, tačiau nepraėjus nė pusmečiui parlamentarai, svarstydami artėjančių metų biudžetą, sumažino sportui tenkančią finansinio pyrago dalį.

Apie tai – 4 p. 

Apie tai – 22 p. 

Kėdes paliks pilnomis kišenėmis

Seimo narių išeitinėms išmokoms reikės 2,9 mln. Lt, tačiau dar labiau biudžetą patuštins valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų kaita. fotodiena.lt nuotrauka

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas

Naujoji koalicija mažiausiai džiugina biudžetinių įstaigų ir valstybės kontroliuojamų įmonių vadovus. Vyriausybei priklauso apie 1 000 įstaigų ir organizacijų, tad tikėtina, kad svarbiausių iš jų vadovai neišvengiamai keisis.

Traukiasi savo noru Vyriausybei yra pavaldžios 14, ministerijoms – 98 įstaigos. Būtent pastarosiose numatomi pokyčiai pirmosios grandies vadovų gretose, nes šios įstaigos formuoja valsty­ bės politiką ir ją įgyvendina. Keisis ir valstybės įmonių (jų yra 100), ir valstybės kontroliuojamų akcinių

bendrovių (jų yra 60) vadovai. Ben­ dras įmonių, kuriose valstybė turi akcijų, skaičius yra apie 230. Kai kurių stambiausių akcinių bendrovių vadovai nelaukia, kol jiems bus parodytos durys. Pavyzdžiui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ge­ neralinis direktorius Eugenijus Gen­ tvilas paprašė atleisti jį iš darbo. „Ap­ sispręsti padėjo keletas priežasčių.

Formuojasi gana kreiva valdančioji koalicija, kuri man politiškai nepri­ imtina, čia gali kilti visiškas chaosas, kuris trukdytų rezultatyviai dirbti“, – per spaudos konferenciją pareiškė jis. Liberalų sąjūdžio atstovas E.Gent­ vi­las tikino paliekantis postą ir grįž­ tantis į Seimą. Ten jis pateko pagal sąrašą, pakilęs į trečiąją vietą. Įdo­ mu tai, kad E.Gentvilas siekė gauti 50 tūkst. Lt išeitinę išmoką už 5 mė­ nesius, bet Seimo nario apetitą suma­ žino Susisiekimo ministerija, pasiūliu­ si tik 37,7 tūkst. Lt už tris mėnesius.

Uosto kapitonui – solidi išmoka E.Gentvilas kritikavo nusistovėju­ sią praktiką, kad, keičiantis valdžioms, tenka trauktis ir stambiausių valstybės įmonių vadovams. „Tokie postai netu­ ri būti politizuoti. Deja, susiklostė to­ kia praktika“, – apgailestavo jis. Kad ir kaip būtų, ydinga praktika E.Gentvilui padėjo trejus metus tu­ rėti ramią užuovėją. Susisiekimo mi­ nisterija Andriaus Kubiliaus vyriau­ sybėje priklausė Liberalų sąjūdžiui, kuriam vadovauja Eligijus Masiulis. Būtent todėl 2009 m. E.Gentvilas pradėjo vadovauti Klaipėdos valsty­ biniam jūrų uostui, pakeitęs social­ demokratą Sigitą Dobilinską. Naujoji koalicija jau susiderėjo, kad socialdemokratams atiteks Su­ sisiekimo ministerija, todėl tikėtina, kad Jūrų uostui vėl vadovaus social­ demokratas. Nukelta į 2 p. 

Dujų terminalo mokestis pastūmės prie rusiškų trąšų Dėl dujų transportavimo, branginamo nuo kitų metų, pakilus „Achemos“ azotinių trąšų kainoms, mūsų žemdirbiams gali tekti daugiau prisidėti prie suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų. Vida Tavorienė VL žurnalistė

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų išlaidos patuštins dujų vartotojų kišenes. Dar didesnė našta gali užgulti žemdirbių, perkančių „Achemos“ azotines trąšas, pečius. Jonavoje įsikūrusi trąšų gamintoja perspėja, kad azotinės trąšos brangs arba gali būti sustabdyta jų gamyba.

• Rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė džiaugiasi, kad jai nereikia eiti į darbą. Sūpuodama ant rankų jau trečią savo atžalą, apie buitį ir rutiną ji kalba kaip apie vieną prasmingiausių dalykų moters gyvenime.

Šeštadienis, 13 p.  • Raseiniškis tautodailininkas Jonas Dzvėga jau ne pirmus metus darbuojasi Švedijoje. Jo sukurtos skulptūros puošia į Geteborgą vedančią autostradą.

Sodyba, 9 p.  • Neabejingi savo sveikatai smaližiai vietoj cukraus vartoja stevijas. Šį ypač naudingą augalą galima auginti ir namuose. Sodyba, 9 p.  • Dietos yra itin populiarios, tačiau mitybos sutrikimų turinčių ir širdies bei kraujagyslių ligomis sergančių žmonių katastrofiškai daugėja.

SVEIKATA, 23 p. 

Apribos konkurenciją „Achema“ skelbia, kad dėl finan­ savimo modelio, pasirinkto SGD terminalo statyboms, nuo 2013 m. už dujų transportavimą teks mokėti 3 kartus daugiau. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nu­ statė papildomą dedamąją prie gam­ tinių dujų perdavimo kainos viršuti­ nės ribos. Nukelta į 3 p. 

Šiandien skaitykite:

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis

(Užs. 566)


2

2012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Kėdes paliks pilnomis kišenėmis

svarbu VAE, nes ji pavaldi Ūkio ministerijai, kuri žadama socialdemokratams, be to, VAE likimas neaiškus.

 Atkelta iš 1 p.

Atsitvėrė tylos siena

Beje, S.Dobilinskui buvo išmokėta 39,1 tūkst. Lt išeitinė išmoka, o nuo 2008 m. gruodžio iki 2012 m. lapkričio Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste buvo atleisti iš viso 7 pirmosios grandies vadovai. Jiems išmokėta išeitinių išmokų už 246,6 tūkst. Lt. Didžiausia išeitinė išmoka (61,4 tūkst. Lt) per tą laiką buvo išmokėta uosto kapitonui Viktorui Lukoševičiui.

Neišvengs permainų Nerimo dienos atėjo ir Lietuvos pašto generalinei direktorei Linai Minderienei. Ši valstybės valdoma akcinė bendrovė taip pat yra Susisiekimo ministerijos žinioje. Pati L.Minderienė nesureikšmina galimo atleidimo. „Tik įmonės akcininkė – Susisiekimo ministerija – gali atsakyti, kaip galėtų keistis įmonės vadovai pradėjus dirbti naujam ministrui“, – diplomatiškai kalbėjo L.Minderienė. Ji pridūrė, kad visi darbuotojai, taip pat ir aukščiausiojo lygio vadovai, Lietuvos pašte atleidžiami pagal šalyje galiojančius įstatymus. Jei Lietuvos pašto akcininkė Susisiekimo ministerija norėtų atleisti generalinę direktorę, jai priklausytų 3 mėnesių išeitinė išmoka – apie 32 tūkst. Lt. Atleidžiamiems ministrams ne visada mokamos išeitinės išmokos.

Pavyzdžiui, susisiekimo ministras E.Masiulis tokios išmokos negaus: vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, išeitinė išmoka ministrui nepriklauso, jei jis paskiriamas naujos Vyriausybės nariu arba būna išrinktas į Seimą. O ūkio ministrui Rimantui Žyliui bus išmokėta išeitinė išmoka už 2 mėnesius – 17,5 tūkst. Lt. Kaip ir visiems darbuotojams, ministrams išmokama ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams – viceministrams, ministrų patarėjams ir ministrų atstovams spaudai – priklausys 1 mėnesio išeitinė išmoka. Tokių asmenų yra apie 100.

Parūpino postą Išeitinių išmokų vajus neaplenks ir premjero A.Kubiliaus patarėjų. Ministro Pirmininko tarnyboje šiuo metu dirba 18 politinio pasitikėjimo tarnautojų, užimtų pareigybių yra 17 (du premjero padėjėjai dirba po pusę etato). „Pasikeitus Vyriausybei, atleistiems iš pareigų Ministro Pirmininko tarnybos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme numatyta tvarka, praėjus mėnesiui nuo jų atleidimo iš pareigų dienos bus išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“, – „Valstiečių laikraštį“ informavo Ministro Pirmininko spaudos tarnyba.

Nė vienas buvusios valdančiosios partijos bendražygis nelieka nuskriaustas: jei negauna pinigų, parūpinamas naujas darbas. Petro Malūko nuotrauka

Jei iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradės eiti valstybės tarnautojo pareigas ar bus priimtas į kitą biudžetinę įstaigą arba valstybės kontroliuojamą įmonę, išeitinė išmoka bus mo-

kama tik už laikotarpį iki jo priėmimo į naujas pareigas. Pavyzdžiui, beveik 4 metus A.Kubiliaus dešinėje darbavęsis buvęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis neseniai buvo perkeltas į diplomatinę tarnybą ir šiuo metu dirba Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje. Vietoje išmokos jam buvo parūpintas darbas. Išeitinėmis išmokomis pasidžiaugs ir į naujos kadencijos Seimą neišrinkti parlamentarai. Seimo kanceliarija šioms išmokoms numatė skirti 2,9 mln. Lt. Didžiausią išmoką gaus Česlovas Juršėnas, atsisakęs kandidatuoti į Seimą. Iki šiol jis Seimo nariu dirbo net 7 kadencijas, todėl gaus per 40 tūkst. Lt išeitinę išmoką. Išeitines išmokas gaus ir Seimo narių padėjėjai, kurių yra apie 400. Jiems Seimo kanceliarija numatė skirti apie 1,1 mln. Lt.

Pašiltintos kėdės

(Užs. 605)

Labiausiai sunerimti turėtų su energetika susijusių įmonių vadovai. „Valstiečių laikraštis“ primena, kad 2009 m. kovą iš „Leo LT“ atsistatydinusiam valdybos pirmininkui Gintautui Mažeikai priklausė net 240 tūkst. Lt išeitinė išmoka, bet, kilus ažiotažui, jos atsisakė. Panašaus dydžio išmokos neatsisakė G.Mažeikos pirmtakas Rymantas Juozaitis. Ypač didelis skandalas kilo po to, kai už 5 mėnesių darbą „Leo LT“ valdyboje Sauliui Spėčiui ir Daliui Šulgai buvo skirtos po 180 tūkst. Lt išeitinės išmokos. Vėliau aiškinta, kad 6 mėnesių komensacijos buvo numatytos darbo sutartyse. Esą mainais už 6 mėnesių išmoką jie įsipareigojo pusmetį nedirbti panašaus darbo, t. y. nekonkuruoti energetikoje. Pasak Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinio direktoriaus Rimanto Vaitkaus, panašių punktų nėra tarp įmonės ir vadovų sudarytose darbo sutartyse. „Darbo sutartyse numatytos sąlygos yra konfidencialaus pobūdžio informacija, tačiau norėčiau paminėti, kad jokių specialių išeitinių sąlygų aukščiausiojo lygio vadovams nėra“, – aiškino R.Vaitkus. Visa tai

Naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos gyventojai nepritarė referendumu, todėl VAE gali būti visiškai likviduota, o išeitines išmokas gaus dešimtys darbuotojų. R.Vaitkaus atlyginimas – apie 20 tūkst. Lt. Jei jis būtų atleistas iš VAE vadovo pareigų, gautų apie 100 tūkst. Lt išeitinę išmoką. „VAE yra atsakinga ne tik už naujos atominės elektrinės projekto vystymą, bet ir už bendrovės dukterinių įmonių veiklos koordinavimą, tad jos veikla, visi darbai tęsiami, – sakė R.Vaitkus, vis dar tikintis likti poste. – Taigi, ir mano, kaip vadovo, pagrindinis uždavinys šiuo metu yra užtikrinti efektyvų įmonės darbą, o ne svarstyti apie galimą pasitraukimą. Juolab kad bendrovės vadovo paskyrimas ir atleidimas yra klausimai, kuriuos sprendžia įmonės valdyba.“ VAE valdyboje yra ne tik R.Vaitkus, bet ir politinio pasitikėjimo pareigūnai – Ūkio ministerijos viceministras Adomas Ąžuolas Audickas, Finansų ministerijos viceministras Aloyzas Vitkauskas bei A.Kubiliaus patarėjas Kęstutis Škiudas. Visi trys jie bus atšaukti iš valdybos, kai tik bus suformuota nauja Ūkio ministerijos vadovybė. Su vadovo kėde gali atsisveikinti ir AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, bet įmonės atstovai nekomentuoja galimų permainų. „Norėtume priminti, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos narys, kuriam taikomos griežtos informacijos atskleidimo ir sklaidos taisyklės“, – aiškino bendrovės Komunikacijos vadovė Indrė Milinienė.

Atsirūgsta teismuose Naujajai valdžiai sudėtingiausia bus atsikratyti tų įstaigų ir organizacijų vadovų, kurie nuo 2008 m. senosios valdžios buvo įdarbinti laikantis įstatymų, laimėję konkursus darbo vietoms užimti. Neabejotinai kai kurie atleistieji sieks grįžti į tarnybą per teismus. Taip socialinės apsaugos ir darbo ministro konservatoriaus Rimanto Jono Dagio 2009 m. kovą iš Darbo biržos vadovo pareigų atleistas Vidas Šlekaitis, institucijai vadovavęs net 18 metų, tik prieš metus teisme įrodė, jog buvo atleistas neteisėtai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu V.Šlekaičiui buvo priteista beveik trečdalio milijono litų kompensacija (283,5 tūkst. Lt) už „priverstinai nedirbtą laikotarpį“. Biudžetui atsirūgo ir Vidaus reikalų ministerijai vadovavusio Raimundo Palaičio veiksmai, kai jis neteisėtai atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotoją Vytautą Giržadą. Teismas buvusiam pareigūnui priteisė beveik 60 tūkst. Lt turtinės ir neturtinės žalos. R.Palaičio dėka valstybė turėjo išmokėti 208,5 tūkst. Lt žalą iš Valstybės tarnybos departamento vadovo pareigų atleistam Osvaldui Šarmavičiui. Dažnai į šiltas kėdes bandoma susodinti saviškius, reorganizuojant įstaigas, bet ir čia neretai prasilenkiama su teise. Taip pertvarkant Žuvininkystės tarnybą kai kurie atleisti darbuotojai jau laimėjo teismus ir prisiteisė maždaug 200 tūkst. Lt kompensacijas.


2012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

 Atkelta iš 1 p.

Dujų terminalo mokestis pastūmės prie rusiškų trąšų

Ji skirta SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 m. Šis mokestis bus 37,53 Lt už tūkst. kubinių metrų (be PVM). Papildomas mokestis SGD terminalo statybai trąšų gamintojams atsieis per 50 mln. Lt – ­kone pusę visų kitais metų tam tikslui iš vartotojų surinkti supla- Nuo vasaros trąšos pigo nuotų lėšų. 2013 m. Asta Ramaškevičienė, Žemės ūkio SGD terminalui iš informacijos ir kaimo verslo centro visų vartotojų keti- vyriausioji specialistė nama surinkti apie Šiemet pavasarį pasaulinėse rinkose 114 mln. Lt. „Ati- gana stipriai kilo trąšų kainos. Nuo tinkamai padidės gegužės pabaigos jos pradėjo mamūsų gamybos sa- žėti, o vasarą dar krito. Dabar vievikaina, todėl gali- nos iš svarbiausių azotinių trąšų – mybės konkuruoti karbamido – kaina, priklausomai pasaulinėse rinkose nuo gamintojų, svyruoja nuo 1 000 Azotinių trąšų savikainoje išlaidos gamtinėms dujoms sudaro net 80 proc., todėl brangstant dujoms, bus dar labiau apri- iki 1 300 Lt už toną. Pernai tokiu pa- brangsta ir trąšos, sudėtingiau konkuruoti užsienio rinkose. Petro Malūko nuotrauka čiu metu karbamidas buvo brangesbotos: juk jau dabar nis – jo kaina buvo iki 1 500 Lt už už gamtines dujas toną. Šiųmetį pavasarį karbamidas prastų azotinių Brangsta ir be priežasties Tačiau žemdirbiai atkreipia dėmokame vieną di- pabrango iki 2 000 Lt už toną. Tokios trąšų atvežama iš mesį, kad trąšos dažnai brangsta džiausių kainų pa- trąšų kainos yra uoste. Mažmeninė- Lenkijos“, – neJavų augintojai apgailestauja, kad nepriklausomai nuo energijos šaltisaulyje“, – tvirtino je rinkoje trąšos kur kas branges- rimastingo vietos nesusiklostė gera partnerystė su vietos nių kainų. Jų patirtis rodo, kad trąšų „Achemos“ komer- nės. Negalime nurodyti, kokios buvo trąšų gamintojų trąšų gamintojais. „Kai trąšų gamin- kainos priklauso ne tiek nuo gamycijos direktorius mūsų trąšų gamintojų kainų ten- tono per daug ne- tojams blogai, jie garsiai šaukia. O kai bos sąnaudų, kiek nuo rinkoje sudencijos, nes neturime duomenų. Tautvydas Misiūnas. sureikšmino žem- mums, ūkininkams, buvo labai sunkūs siklosčiusios padėties – pasiūlos ir Azotinių trąšų savikainoje išlaidos dirbiai. Pasak Anykščių rajono ūkinin- metai, ypač, regis, 2005-ieji, vietos trą- paklausos. gamtinėms dujoms – net 80 proc. kų sąjungos pirmininko Romualdo šų kainos buvo gerokai pakeltos, nors Anot „Achemos“ atstovų, 2012 m. Kubaičio, gerai, kad rinkoje galima priežasčių tam nebuvo. Tuomet trąšų Lietuvoje – savos taisyklės bendrovė už dujas mokėjo vidutiniš- rinktis, kitaip trąšų gamintojai nuo gamintojai nekalbėjo apie patriotizmą kai 39 proc. daugiau nei 2010-aisiais žemdirbių nudirtų paskutinį kailį: mat ir supratimą“, – prisiminė Šiaulių rajoAugalininkystės ūkių savininir 14 proc. daugiau nei 2011-aisiais. išlaidos trąšoms sudaro kone pusę au- no ūkininkas Raimundas Juknevičius. kai rudenį skuba įsigyti trąšų. Da„Suvartojamų dujų kiekis kinta galininkystės ūkių gamybos sąnaudų. Vis dėlto ūkininkai supranta bar, anot jų, trąšų kainos gana papriklausomai nuo gamybos apimčių. „Partneriai, kuriems parduodu azotinių trąšų gamintojų keliamą lankios. „Šiemet ir derlius geras, ir Pavyzdžiui, 2010 m., kai dėl didelių grūdus, siūlo rusišką salietrą – ji pi- aliarmą. „SGD terminalo statybų kainos geros. Galima buvo tikėtis, dujų kainų ir mažų trąšų kainų ne- gesnė ir ne prastesnė, todėl išsiverčiu finansavimas nenaudingas „Ache- kad trąšos gali drastiškai brangti – galėjome konkuruoti pasaulinėje rin- be šių vietinės gamybos trąšų“, – teigė mai“. Mūsų azotinių trąšų gaminto- pap­rastai trąšų ir kiti gamintojai bei koje, suvartojome 0,7 mlrd. kubinių anykštėnas. Tačiau ūkininkai sutinka, jams bus sunku konkuruoti su tais, tiekėjai išnaudoja tokias galimybes. metrų dujų. O šiemet, kaip ir pernai, kad, „Achemai“ pabranginus produk- kuriems energijos ištekliai atsieina Tačiau dabar trąšų galima įsigyti esant palankioms rinkos sąlygoms, ciją, trąšų kainodarą gali atitinkamai pigiau“, – pastebėjo Šiaulių krašto pernykščio rudens kainomis. Spasuvartosime apie 1,4 mlrd. kubinių pakoreguoti ir trąšų importuotojai. ūkininkų sąjungos vadovas. lį už toną salietros mokėjau 1 020 metrų dujų“, – aiškino T.Misiūnas.

Aktualijos

3

litų (be PVM), panašiai kaip ir pernai rudenį“, – sakė R.Juknevičius. Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistų, šių metų pavasarį pasaulinėse rinkose trąšų kainos gana stipriai kilo. Tačiau nuo gegužės trąšos pradėjo pigti, o vasarą jų kainos buvo gerokai smukusios. Artėjant rudeniui jos saikingai pakilo. Taip būna kasmet. Ar po pavasarinio brangimo trąšos tiek pigo ir Lietuvoje, trąšų rinkas tiriantys specialistai pasakyti negali. Anot jų, vietos trąšų gamintojai esą nelinkę dalytis tokia informacija. Tiek Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, tiek Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistai pastebi, kad tendencijos pasaulinėse trąšų rinkose ne visada atsispindi mūsų šalyje. Dėl mažos konkurencijos mūsų ūkininkams esą neretai tenka daugiau mokėti už trąšas. Vietos azotinių trąšų gamintojai džiaugiasi, kad pasaulinė trąšų rinka šiemet jiems buvo palanki – didelės grūdų kainos metų pradžioje skatino javų augintojus investuoti į trąšas. Taigi, trąšų paklausa ir kainos metų pradžioje buvo geros. Tikimasi, kad trąšų gamintojus palankios tendencijos džiugins iki kitų metų pavasarinio tręšimo pabaigos. „Šių metų vasaros pabaigoje įvertinus grūdų derlių Šiaurės pusrutulyje, tapo aišku, kad jis yra prastas. Dėl to pasaulinėse biržose grūdų kainos kilo į rekordines aukštumas. Tokios aukštos grūdų kainos skatina pasaulio ūkininkus investuoti į kitų metų derlių – pirkti trąšas. Visi veiksniai rodo, kad trąšų paklausa ir kainos iki 2013-ųjų birželio pasaulyje, ypač JAV ir Vakarų Europoje, kils“, – įsitikinęs „Achemos“ komercijos direktorius T.Misiūnas.

Nukentės vietos rinka Lietuvos azotinių trąšų gamintojai perspėja, kad dėl išaugusių gamybos sąnaudų produkcijos pabrangimą labiausiai gali pajusti vietos žemdirbiai. Bendrovė „Achema“ nurodo, kad vietos rinkoje parduodama apie 13 proc. pagamintos produkcijos, o daugiausia jos eksportuojama į Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Belgiją, Skandinavijos šalis, JAV ir kt. Vietos rinkoje bendrovė daugiau parduoda amonio salietros – 160 tūkst. tonų, arba bemaž trečdalį visų šių trąšų. „Achemos“ komercijos direktorius tvirtina, kad Lietuva yra viena mažiausiai pelningų bendrovės rinkų. Atmetus PVM skirtumus, čia azotinių trąšų kainos esą vienos mažiausių ES. Tokia rinkodara neva taikoma dėl mažesnių mūsų ūkininkų, gaunančių mažesnes tiesiogines išmokas, mokumo galimybių. „Tačiau gali būti, kad dėl SGD terminalo statybų išaugus mūsų produkcijos savikainai nebegalėsime Lietuvoje pardavinėti trąšų pigiau nei Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje. Todėl neišvengiamai turėsime arba mažinti Lietuvoje parduodamų trąšų dalį, arba didinti kainas“, – perspėjo T.Misiūnas. Trąšų gamintojai svarsto ir pesimistinį scenarijų: jei pasaulinės trąšų kainos taptų mažesnės už sąnaudas, trąšų gamyba gali būti sustabdyta.

Pirks rusišką salietrą „Jei Jonavos trąšų kainos kils, daugiau pirksime rusiškos salietros, ne-

(Užs. 580)


4

2012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Tikėjimas – atsiliepimas į Dievo meilę Homilija, pasakyta 2012 d. lapkričio 13 d. Šiluvoje

Apaštalo Pauliaus Laiške žydams randame sakinį: „Jis ( Jėzus) vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę“ (Žyd 9, 26). Pasakyta svarbi mūsų tikėjimo tiesa, kad Dievo Sūnus Jėzus Kristus įsikūnijo, tapo vienu iš mūsų ir iš meilės mums, žmonėms, paaukojo ant kryžiaus savo gyvybę, kad būtų sunaikintos mūsų nuodėmės. Kryžius primena žmogaus protu sunkiai suvokiamą Dievo meilę žmogui. Be šios Dievo Sūnaus kryžiaus aukos mes nebūtume išgelbėti, negalėtume kreiptis į Dievą, sakydami „Tėve mūsų“.

Dievo meilę pažinęs žmogus turi atsiliepti į Jėzaus meilės auką visu savo gyvenimu. Nuo šio atsiliepimo priklauso, koks yra mūsų tikėjimas. Apaštalas Paulius, patyręs Dievo gailestingumą, iš Bažnyčios persekiotojo tapo uoliausiu apaštalu, paaukojusiu už Kristų ir Bažnyčią savo gyvybę. Jis patyrė daugybę išbandymų ir persekiojimų. Laiške korintiečiams jis papasakoja apie savo vargus: „Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje. Nuo žydų gavau penkis kar-

tus po keturiasdešimt be vieno kirčio. Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje. Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuo-

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Kainos didėjimas keliais centais man visiškai nerūpi. Visada taupau elektrą, todėl tarifo didėjimas man neturės didelės įtakos. Elektros suvartoju daug, todėl jos kaina man itin aktuali. Vos suduriu galą su galu, dabar teks galvoti kaip prasimaitinti.

Šiandien

siai, o našlė įmetė skatiką – du smulkius pinigėlius. Pirmieji aukojo tai, kas atliko nuo jų gyvenimo, o našlė atidavė paskutinį skatiką, kuris jai pačiai buvo labai reikalingas. Kristus pagyrė ne gausiai aukojusius, bet našlę. Gerai įsidėmėkime šį atvejį. Meilė Dievui yra tikra tik tuomet, kai ji nestokoja didžiadvasiškumo. Jeigu mes Dievui atiduodame tik trupinius, kurie atlieka nuo mūsų gyvenimo stalo, tokia meilė yra labai menka. Dievo žodžio šviesoje yra galimybė pasitikrinti savo tikėjimą. Tai daryti reikia mums visiems – ir vyskupams, ir kunigams, ir Jėzų tikin-

Tikėjimo metai mums duoti pasitikrinti savo tikėjimą. Tikėti – tai ne vien pripažinti, kad yra Dievas, kad Kristus yra mūsų Gelbėtojas, kad Bažnyčia – tai gyvasis Kristus šiandien ir dabar.

Kitais metais gyventojams elektra vidutiniškai pabrangs iki 52 centų už kilovatvalandę. Kaip tai vertinate?

Jaunatis. Saulė teka 7.51, leidžiasi 16.16.

se, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą.“ Tačiau Paulius nesigaili patyręs tiek daug sunkumų, nes jį nešė Dievo meilė. Jis rašo: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? Ar priespauda? Ar persekiojimas? Ar badas? Ar nuogumas? Ar pavojus? Ar kalavijas?“ Parašyta: Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi pjautinomis

6 proc. 9 proc. 37 proc.

avimis. Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. Evangelijoje yra pasakojimas apie turtingus aukotojus ir beturtę našlę, kaip jie atsiliepė į Dievo meilę. Turtingi žmonės šventykloje aukojo gau-

Savaitės komentaras

Ar Briuselis patikės baltų ašaromis?

48 proc.

Rytoj

Poryt

Dieną: 0 +5°

Dieną: +3 +8°

Dieną: +1 +6°

Naktį: -2 +3°

Naktį: -2 +3°

Naktį: 0 +5°

Šeštadienį pragiedrulių bus gana nedaug, tačiau kritulių nesulauksime. Naktį vyraus silpnai teigiama, tikėtina, kad pietiniame ir pietrytiniame Lietuvos pakraštyje bus silpnai neigiama oro temperatūra. Matomumą mažins rūkai. Dieną bus vėsoka, didesnėje šalies dalyje bus 3–5, pajūryje bei piet­vakariniuose šils – 7 laipsnių šilumos. Pietinių krypčių vėjas bus vos juntamas. Be kritulių bus ir sekmadienį. Debesys sklaidysis labiau, tad naktį didesnėje šalies teritorijoje temperatūra kris kiek labiau – vos žemiau nulio laipsnių. Menks rūkų tikimybė. Dieną sulauksime daugiau saulės, oras spės sušilti iki 4–8 laipsnių. orai.lt, VL inf.

(Užs. 567)

tiems pasauliečiams. Kiekvienas gali apie save gerai mąstyti, kaip tai darė Rašto aiškintojai. Jiems atrodė, kad jie turi gerą tikėjimą ir padaro viską, ko iš jų reikalauja Įstatymas. Iš tikrųjų jie darė daug ką gero. Raš-

to aiškintojų trūkumas tas, kad jie labiausiai mylėjo patys save, o kitiems paberdavo tik tai, kas atlikdavo. Kiekvienam tinka pasitikrinti, ar nesame panašūs į fariziejus ir Rašto aiškintojus ir tik kritikuojame kitus, o patys stokojame meilės. Vargu ar galima kalbėti apie tikėjimą ir meilę Dievui, jei trūksta didžiadvasiškumo. Tik ten yra tik­ ras tikėjimas, kur daug meilės, o jos yra daug tik tuomet, kai neskaičiuojama, kai turima drąsos dalytis su kitais tuo, kas mums patiems yra reikalinga. Tikėjimo metai mums duoti pasitikrinti savo tikėjimą. Tikėti – tai ne vien pripažinti, kad yra Dievas, kad Kristus yra mūsų Gelbėtojas, kad Bažnyčia – tai gyvasis Kristus šiandien ir dabar. Tikėti – tai vykdyti Dievo meilės įsakymą: Kristaus veidą matyti kiekviename žmoguje. Mylėti Kristų reiškia mylėti ir jo įsteigtą Bažnyčią. Kas atmeta Kristaus Bažnyčią, atmeta ir jos Kūrėją Jėzų Kristų. Kiekvieną kartą atvykę į Šiluvą turime galimybę ne tik paprašyti Švč. Mergelės Marijos globos, bet ir pamąstyti, kiek jos gyvenime buvo meilės ir aukos.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas

Dėl 2014–2020 m. ES biudžeto Briuselyje verda aršūs mūšiai. Kol kas lieka nepakeistas Baltijos šalių ūkininkus piktinęs Europos Komisijos pasiūlymas iki 2020 m. skirtumą tarp dabartinių tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio sumažinti tik trečdaliu. Tikėkimės, kad kitą ketvirtadienį, eidami į posėdį, nors kai kurie Europos Vadovų Tarybos nariai atkreips dėmesį į sovietinės gamybos traktorių, labiau tinkamą ne išpuoselėtam ES sostinės centro grindiniui, bet Briuselio blusų turgui, kuriame pardavinėjamos ir tokios senienos. Vis dėlto šis vargo matęs traktoriukas atriedės nuo Talino. Vargu ar kuris nors Europos Parlamento ir Europos Komisijos narys mano, kad ES bendrojoje rinkoje galima išsilaikyti dirbant su tokia griuvena. Tačiau spėju, kad ne visi supras ir įvertins simbolinį baltų (nors estai – ne baltai, tačiau būtent taip Briuselyje vadinamos visų trijų Baltijos šalių gyventojai) protestą, todėl šalia sovietinio traktoriuko gal vertėtų privaryti šiuolaikinį modernų traktorių, kokį paprastai naudoja Vakarų Europos fermeriai. Taip būtų vaizdžiai parodyta dviejų greičių ES bendroji žemės ūkio politika. Toks palyginimas būtų labiau efektingas reikalaujant teisingos ir sąžiningos ES bendrosios žemės ūkio politikos ir

tiesioginių išmokų didinimo Baltijos šalių žemdirbiams. Ne pirmą kartą Baltijos šalių gyventojai organizuotai susirenka Briuselyje, tačiau kol kas jų kova labiau primena kovą su vėjo malūnais. Deja, ES bendroji žemės ūkio politika šiuo metu yra tikrai ne bendroji, nes trims Baltijos valstybėms tiesioginių išmokų skiriama net tris kartus mažiau nei senosioms ES narėms. Žinoma, mes, skirtingai nei Vakarų Europos šalių fermeriai, įpratę išgyventi ir gaudami tik tiek, kiek skiriama. Išgyventume ir be ES paramos, žinoma, jei ji nebūtų skiriama visų ES šalių ūkininkams. Štai tada, susilyginus konkurencijos sąlygoms, paaiškėtų, kurių šalių žemės ūkis yra iš tikrųjų gyvybingas, o kurių laikosi tik gaudamas paramą. Kokie baltų argumentai? Jie logiški. Net jeigu Europos Komisija aiškina, kad tokia paramos tvarka buvo numatyta stojant į ES, galima teigti, kad tada neteisinga reikalauti, kad Baltijos šalių ūkininkai laikytųsi vienodų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kitų reikalavimų. Tačiau nepervertinkime šios akcijos reikšmės ir svorio. Briuselio tarnautojai ir Europos Parlamento nariai įpratę matyti kur kas įspūdingesnių reginių. Pavyzdžiui, šių metų liepą prancūzai ir olandai Briuselyje išliejo tonas pieno ir apie tai, pateikę efektingų nuotraukų, pirmuosiuose puslapiuose rašė svarbiausi visų ES šalių laikraščiai. Prieš metus eismą Briuselio centre sustabdė šimtai ūkininkų traktorių. Štai ir verta pasvarstyti, ar kas nors pastebės tą vieną trijų valstybių vėliavomis ir plakatais apkaišiotą traktoriuką... Turime žinoti, kad Briuselis mūsų ašaromis netiki ir nepatikės, kol nepateiksime itin konkrečių ir labai į akis krentančių bei vakariečių sąžinę žeidžiančių argumentų. Jei nepavyks to pasiekti, traktoriukas „šmėkštelės“

tik antraeilėje ES spaudoje ir niekam nekils esminis klausimas, ko tie baltai nori. Kitaip prastų naujienų karavanas ir toliau žingsniuos tvirtai, nesulaukdamas net menkiausio pasipriešinimo, kaip nesulaukė beveik slapta priimta 2012 m. tiesioginių išmokų skaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Sugalvotas net esmę maskuojantis terminas „tiesioginių išmokų moduliavimas“, o iš tikrųjų – mažinimas. Tiesa, apie tokio pobūdžio planus šių metų pavasarį Kaune įvykusioje „AgroBalt“ parodoje surengtame forume prasitarė daugiau informacijos turėjęs Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministras. Bet svečias pabrėžė, kad nuoskaitas žadama taikyti tik turtingosioms ES narėms. Po ministro pasisakęs Europos Komisijos atstovas nekomentavo šios pastabos, todėl niekam net nekilo noras aptarti vokiečio pastebėjimą. Gal tik pagalvojo, kad tai – planas sutaupyti lėšų, kurias būtų galima skirti nuskriaustoms ES narėms. Ir štai prieš savaitę sulaukėme smūgio žemiau juostos – vadinamasis moduliavimas taikomas ir Lietuvos ūkininkams. Pagal jį subjektams, kurių bendra ES ir nacionalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas ir kitos paramos suma didesnė kaip 5 000 eurų (17 263 Lt), tą sumą viršijanti paramos suma mažinama 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką. Ši netikėta naujiena bus itin skaudi nuomojantiesiems žemės sklypus. Smogta ir stambiesiems ūkininkams, kurių išmokos didesnės kaip 300 tūkst. eurų (1 035 804 Lt), – jų finansavimas mažinamas dar 4 proc. Akivaizdu, kad nauja tvarka leis sutaupyti lėšų, tačiau neskatins gamybos. Taigi nauja tvarka mums nepalanki. Vakariečiai jau seniai pasiekė savo galimybių ribas, o jauni Baltijos šalių ūkiai dar galėtų augti. Ekspertai sako, kad lietuviai ieškos ir ras būdų, kaip įveikti naujus ES barjerus. Kaip? Teks smulkinti ūkius. Iš pradžių konsolidavome, o dabar smulkinsime. Prie tokių reformų mes jau esame pripratę.


2012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

Technika

Aplinkos tvarkymo darbams – mašina iš ateities

mis. Operatorius radijo bangomis gali valdyti „Robocut“, nuo jo nutolęs iki 150 m atstumu. „Robocut“ pajėgus susmulkinti iki 50 mm skersmens augalus. Dulkės ir kitos atliekos iš mašinos radiatoriaus ir ventiliavimo angų išvalomos taip pat nuotoliniu būdu. „SV Technika“ atstovai tikino, kad valdymo pultelį nesudėtingai perpras ir per keliolika minučių išmoks juo naudotis net vaikas. „Tokia technika yra išsigelbėjimas komunalininkams ir geležinkelininkams, kuriems tenka dirbti tokiose vietose, kur privažiuoti su kitokia šienavimo technika neįmanoma“, – aiškino „SV Technika“ komercijos direktorius Mindaugas Urmonas. Tokiais atvejais darbininkams tenka dirbti rankiniu būdu, apsiginklavus dalgiais ar žoliapjovėmis. O „Robocut“, kuris nuo „McConnel“ gamybos linijų nuriedėjo tik šiemet, dirba net 25 kartus našiau už žmogų. „Robocut“ sugebės dirbti ten, kur įprasta technika neprivažiuotų – po viadukais, tiltais, kanaluose ir melioracijos grioviuose, pakelėse, ir kur pristatyta daugybė kelio ženklų, atitvarų.

Vietoj 130 cm plaktukinės galvos galima montuoti šienapjovę, sniego pūstuvą, sniego stumdymo, kelmų frezavimo priedus ir kt.

Puiki priežiūra Smulkintuvus su strėle gaminanti britų kompanija „McConnel“ šioje srityje specializuojasi jau daugiau kaip 75 metus. Kompanijos specialistai nuolat tobulina produktus ir diegia į juos

5

išmaniąsias technologijas, kurios palengvina darbą. „Mes padedame dirbti ir uždirbti“, – „SV Technika“ šūkį per „Robocut“ pristatymą pakartojo įmonės komercijos direktorius M.Urmonas. Jis patikino, kad iš „SV Technikos“ bet kurį produktą įsigijusieji ne tik nenusivils, bet ir bus maloniai nustebinti techninės priežiūros specialistų. Lietuvoje žinoma, kad bendrovė turi vieną patikimiausių ir profesionaliausių komandų, užtikrinančių greitą ir patikimą garantinę bei pogarantinę mašinų techninę priežiūrą. Įmonė turi mobilias autoserviso brigadas keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Panevėžyje, Radviliškyje ir Joniškyje, todėl, kilus problemai, nė vienas klientas nebus paliktas bėdoje. Šalyje iš viso yra trys „SV Technikos“ pardavimų padaliniai – Kaune, Joniškyje ir Kėdainiuose.

Labai manevringas

Istorinės Kauno tvirtovės forto šlaitus šienavo „Robocut“ smulkintuvas, kurį tvirtovės statytojai būtų palaikę ateiviu iš kitos planetos. Gintautas Sakalauskas Žemės ūkio, miškų ir komunaline technika prekiaujanti bendrovė „SV Technika“, atstovaujanti vienai garsiausių pasaulyje Didžiosios Britanijos kompanijų „McConnel“, Lietuvos rinkai pristatė naujieną – iki šiol nematytą nuotoliniu būdu valdomą savaeigį smulkintuvą „Robocut“.

Valdomas nuotoliniu būdu „SV Technikos“ atstovai šią savaitę į Kauno pašonėje įsikūrusį istorinį IX fortą sukvietė kelininkus, komunalininkus, geležinkelininkus bei žemdirbius ir pademonstravo naujausius „McConnel“ gaminius.

Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Istorinį fortą juosia grioviai, kurių statūs šlaitai apžėlę krūmynais ir žole. Šlaitų neįmanoma tvarkyti su šienavimo technika, nes ji tiesiog nugarmėtų į 25–30 m gylio griovius. Tačiau „McConnel“ rado šios problemos sprendimą. Apie 1,2 t sveriantis smulkintuvas „Robocut“, valdomas nuotoliniu būdu, gali nušienauti net 55 laipsnių posvyrio šlaitus. Pasaulyje šiam sprendimui kol kas analogų nėra. Įprastomis žoliapjovėmis galima dirbti esant iki 40 laipsnių posvyriui.

Valdytų net vaikas Smulkintuvo „Robocut“ svorio centras yra palyginti žemai, tad jis gali darbuotis ekstremaliomis sąlygo-

„Robocut“ ypač praverstų geležinkelininkams. Mašina efektyviai galima dirbti prie geležinkelio bėgių, miškingose ir užžėlusiose teritorijose. Dviem baterijomis įkraunamas valdymo pultas gali veikti iki 20 valandų, tai yra net pustrečio karto ilgiau nei trunka darbo diena. Smulkintuve sumontuotas „Isuzu“ firmos 40 AG dyzelinis variklis, o degalų bake telpa 21 litras dyzelino. Variklis pagamintas specialiai taip, kad mašina galėtų dirbti esant dideliam nuolydžiui. Neįtikėtiną „Robocut“ manevringumą užtikrina vikšrai. Atsižvelgiant į dirvožemį ir lauko sąlygas, ant „Robocut“ važiuoklės galima montuoti ir guminius vikšrus, ir vikšrus su metaliniais dygliais, nes mašina skirta ne tik šienauti. Vietoj 130 cm plaktukinės galvos galima montuoti įvairius priedus, pradedant šienapjove, sniego pūstuvu ir baigiant sniego stumdymo bei kelmų frezavimo priedais. Viskas priklauso nuo kliento poreikių.

„McConnel“ gamina apie 30 modelių prie traktoriaus kabinamų augalų smulkintuvų. Vienas jų, galintis išsitiesti iki 7 metrų ir susmulkinti iki 50 mm storio krūmynus, taip pat buvo pademonstruotas IX forto prieigose.

Atsižvelgiant į dirvožemį ir lauko sąlygas, ant „Robocut“ važiuoklės galima montuoti ir guminius vikšrus, ir vikšrus su metaliniais dygliais.

Autoriaus nuotraukos (Užs. 604)

Paskelbta „Snoro“ ataskaita kreditoriams

fotodiena.lt nuotrauka

Kreditoriai gali susipažinti su banko „Snoras“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio ataskaita, kurioje aprašomas bankroto procesas nuo bankroto administratoriaus paskyrimo iki 2012 m. birželio 30 d. Ataskaitoje, be kita ko, pateikiama informacija apie finansus ir veiklą, smulkiau aprašoma, kokios pagrindinės turto klasės yra banko balanse. Nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. birželio 30 d. banko „Snoras“ turto balansą papildė 1,09 mlrd. Lt įplaukų. Dėl veiksmingo paskolų portfelio valdymo, 2012 m. birželio 30 d. duomenimis, įmokų už paskolas buvo surinkta 480 mln. Lt.

Apytikriai 135 tūkst. potencialiems „Snoro“ kreditoriams išsiųsti pranešimai ir pasiūlyta pateikti savo finansinius reikalavimus. Prižiūrint bankroto administratoriaus komandai, 180 banko darbuotojų peržiūrėjo apytiksliai 28 500 kreditorių finansinius reikalavimus, iš jų dauguma jau patvirtinti, pinigai išmokėti. Apie pirmą kreditorių susirinkimą buvo informuota apytikriai 24 500 kreditorių. Jo metu sudarytas veikiantis kreditorių komitetas. Siekiant užtikrinti, kad atgauto turto, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai, vertė būtų kuo didesnė, buvo įgyvendintos reikšmingos išlaidų taupymo priemonės.

Eltos inf. (Užs. 603)


6

2012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

Prieblandos

Įvykiai trumpai Sulaikyta antikvarinė knyga

Taupumas gali brangiai kainuoti Policija pataria

Muitinės departamento nuotrauka

Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai, tikrindami į JAV siunčiamas pašto siuntas, vienoje iš jų aptiko neįprastą siuntinį, kaip spėjama, XVI–XVII a. išleistą religinę knygą, kurios vertė gali būti ne viena dešimtis tūkstančių litų. Neįprasta, oda aptrauktais mediniais viršeliais ir galbūt ne vieną šimtmetį skaičiuojanti knyga netyčia buvo rasta Šiauliuose, AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje šių metų lapkričio 12 d. Pagal preliminarų specialistų vertinimą senoviniu slavų šriftu parašyta knyga gali būti pripažinta itin vertinama antikvarine vertybe. Knyga buvo siunčiama pažeidžiant teisės aktus, todėl pareigūnai ją sulaikė. Tikslesnis knygos išleidimo laikotarpis ir jos vertė paaiškės po Kultūros paveldo departamento specialistų vertinimo.

Aukas renkasi pagal vardus

fotodiena.lt nuotrauka

Per 9 šių metų mėnesius Kauno apskrityje užfiksuoti 654 sukčiavimų atvejai, o pernai per visus metus jų buvo 841. Tai rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys. Daugumą tokių sukčiavimų sudaro telefoninių sukčių atakos, kuriomis šiuo metu dažniausiai siekiama išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie elektroninio banko duomenis, praneša Kauno apskrities policija. „Sukčiai dažniausiai skambina į laidinius telefonus, kurių numerius randa telefonų knygose. Jose nusikaltėliai ieško vardų, kurie buvo populiarūs anksčiau, tikėdamiesi, kad Aldonos, Juzefos, Stanislavo, Boleslovo ar Broniaus vardus turintys žmonės bus vyresnio amžiaus ir juos apgauti bus lengviau“, – kalbėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas Donatas Karalukas. Anot jo, telefoniniai sukčiai – dažniausiai įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys asmenys. Daugiausia skambinama iš Marijampolės ir Alytaus, kartais – ir iš Kybartų. Nusikaltimus vykdo grupės, kurias sudaro 2–5 asmenys. Dažniausiai sukčiai skambina darbo metu, mėgstamiausias jų laikas – 9–11 val.

VL, Eltos inf.

Pasirinkę pigesnę automobilio apsaugos sistemą, jį apsaugosite tik simboliškai, nes ją vagys paprastai įveikia ir automobilį pavagia greičiau nei per minutę fotodiena.lt nuotrauka

Tadas Vasiliauskas „Šykštus moka...“ Kalbėdami apie automobilių apsaugos sistemas, šią patarlę galėtume užbaigti ir taip: „...dešimtis kartų daugiau“. Mašinų apsaugos specialistai, draudikai ir policijos pareigūnai vienbalsiai pataria negalvoti, kad esate gudriausi ir pigiai galite įsigyti kokybišką automobilio apsaugą.

Svarbu laikas Egzistuoja nuomonė, kad jokia apsauga negali išgelbėti transporto priemonės nuo ilgapirščių. Iš dalies su tuo sutinka ir automobilių apsaugos sistemų specialistas Karolis Savickas. Jo teigimu, svarbiausia šiuo atveju – suprasti, kad laikas nėra vagių sąjungininkas. „Kiek teko girdėti, sumanus vagis, sugaišęs pusę minutės ir nieko nepešęs, stengiasi kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos, kurioje bandė įsilaužti į mašiną. Tačiau jei automobilis tapo pagrindiniu vagių taikiniu ir visai operacijai buvo ruošiamasi, bet kuri mašina gali būti užtempta ant vadinamojo vežimėlio ir nuvežta su „rėkiančia“ apsaugos sistema į numatytą vietą, kur vagis ar jo bendrai gali dirbti be jokių trukdžių“, – vieną iš galimų scenarijų pateikė K.Savickas. Anot specialisto, transporto priemonių savininkai ypač daug dėmesio turėtų skirti apsaugos sistemų montavimo darbams ir tai atliekančių meistrų kompetencijai. Pasirinkę pigesnę automobilio apsaugos sistemą, jį apsaugosite tik simboliškai, nes vagys ją įveiks greičiau, nei spėsite išeiti į kiemą ar stovėjimo aikštelę, kad apžiūrėtumėte mašiną. „Technologijos iš tiesų tobulėja. Iš patirties galiu pasakyti, kad prabangaus BMW X6 markės automobilio užvedimas, jei jame sumontuota tik gamyklinė, standartinė apsauga, gali užtrukti iki vienos minutės, o kartais – ir dar greičiau. Skaitmeninio amžiaus technologijos tikrai pasiekia ir nusikalstamą pasaulį“, – pasakojo automobilių apsaugos sistemų specialistas K.Savickas. Lietuvių investavimo į mašinų apsaugos sistemas įpročius, pasak pašnekovo, itin sunku apibendrinti, tačiau, atsižvelgiant į vidutinį lietuvių automobilių amžių, dažniausiai montuojamos iki kelių šimtų litų kainuojančios signalizacijos.

„Vokiškiems automobiliams, pagamintiems iki 2003 m., tinka paprasta, tačiau gana patikima apsaugos sistema, kuri gali kainuoti 290 Lt, įskaitant ir visus montavimo darbus bei 2 metų garantiją. Tokia sistema gali tarnauti apie septynerius metus. Automobiliams, pagamintiems po 2003 m., patarčiau montuoti adaptyviąją skaitmeninę (CAN BUS tipo) apsaugos sistemą, kurios montavimas su garantija kainuoja apie 450 Lt. Tų automobilių savininkų, kurie nori mašiną apdrausti KASKO draudimu, draudikai reikalauja montuoti antrojo lygio apsaugos sistemą. Toks komplektas kainuoja 700–1 050 Lt“, – teigė pašnekovas.

Ilgapirščių tikslai įvairūs Anot Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininko Dariaus Zaso, mašinų vagių tikslai ir priemonės gali būti labai įvairūs. Kai kurie asmenys vogtais mažos vertės automobiliais naudojasi trumpalaikiams pasivažinėjimams arba kitiems nusikaltimams daryti, o paties vogto automobilio net nesistengia kaip nors keisti ar kitaip maskuoti. Dažniausiai pardavimui grobiami 4–10 metų senumo automobiliai, kurių identifikaciniai numeriai klastojami. Automobiliai su suklas-

Vagys nusitaikė į škodas „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šiemet iš draudimo įmonės klientų per 10 mėnesių ilgapirščiai pavogė 90 transporto priemonių už 1,7 mln. Lt. „Čia neįskaičiuoti tie automobiliai, kuriuos pavykos rasti ir grąžinti savininkams. Vertinant vagysčių apimtis matyti, kad jų skaičius, palyginti su 2011 m., išlieka stabilus, tiesa, pernai iš mūsų draudėjų vagims pavyko nugvelbti daugiau brangesnių automobilių, todėl pernai piniginiai nuostoliai buvo šiek tiek didesni“, – teigė G.Matiukas. Anot G.Matiuko, keleto metų senumo mašinos, remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, nėra pats populiariausias vagių grobis. Pašnekovo teigimu, nusikaltėlius dažnai atbaido modernios apsaugos sistemos, įmontuotos brangesnėse mašinose. Automobilius su 1-ojo apsaugos lygio signalizacija rasti pasiseka beveik visuomet, nes sekimo sistemos leidžia apsaugos įmonei visuomet matyti automobilio buvimo vietą. „Karščiausia vagysčių madų naujiena yra „Toyota“ markės (tiksliau, „Toyota Corolla“) automobiliai. Jų šiais metais pavogta jau du kartus daugiau nei pernai. Pernai stebėjome „Honda“, ypač CR-V modelio vagysčių gausėji-

 Laikykite savo automobilį saugomose aikštelėse.  Pasirūpinkite, kad patikimos įmonės meistrai jūsų automobilyje įrengtų modernią signalizaciją.  Pastatę automobilį, visuomet patikrinkite, ar veikia apsaugos sistema.  Jei apsaugos sistema nereaguoja į jūsų siųstuvo komandas ar reaguoja chaotiškai, „vėluodama“, nepalikite toje vietoje savo automobilio be priežiūros, nes vagys būtent tuo metu gali bandyti nukopijuoti signalizacijos išjungimo duomenis.  Apdrauskite savo automobilį nuo vagystės.  Niekada nepalikite atrakintų automobilio durų ar atidarytų langų bei stoglangio net tada, jei jį paliekate trumpam.  Jei laikote automobilį kieme, statykite jį gerai apšviestoje kiemo vietoje, arčiau savo buto langų, įsitikinkite, kad jį užrakinote, uždarėte langus ir stoglangį.  Net palikdami automobilį savo garaže, spynoje nepalikite užvedimo raktelių, įjunkite apsaugos signalizaciją. Nepamirškite užrakinti garažo.  Nepalikite jokių savo daiktų (ir nevertingų) automobilyje. Vagis negali žinoti, kad jūsų rankinėje ar švarko kišenėje nėra nieko vertingo. Jis laušis į automobilį. O jei vis dėl to paliekate, paslėpkite taip, kad nebūtų gerai matomi.  Policijos įstaigose pažymėkite automobilyje esančią muzikinę įrangą nuo vagystės. O jei ją išimate, pasiimkite ir išsineškite.  Pasikalbėkite su kaimynais apie automobilio saugumą. Paprašykite, kad, pamatę ką nors įtartinai vaikščiojantį apie jūsų automobilį, iš karto paskambintų jums arba praneštų policijai.  Vairuodami automobilį, saugokitės stabdančiųjų pakeleivines mašinas. Jei kas nors atsitiko kelyje, neatidarinėkite langelio ir nelipkite iš automobilio, kol neįsitikinsite, kokia iš tiesų situacija.

sius pastebime, kad detalių pavagiama mažiau, bet apie 15 proc. išaugo vidutinė tokių detalių vagysčių žala, šiuo metu ji yra 2 400 Lt, o tai reiškia, kad vagiamos vis brangesnės detalės“, – teigė G.Matiukas.

Policijos departamento duomenimis, 2012 m. (iki lapkričio mėnesio) užregistruotos 1 233 automobilių vagystės, per tą patį 2011 m. laikotarpį užregistruotos 1 248 mašinų vagystės. Šiais metais ištirtos 379 nusikalstamos veikos, tai yra 30,7 proc. totais dokumentais parduodami Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje ir kitose Rytų valstybėse. Šiuo metu iš Didžiosios Britanijos importuojama daug automobilių, naudojamų atsarginėms dalims, todėl Lietuvoje mažėja automobilių detalių vagysčių. Anot Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūno, apdraustų KASKO draudimu, lizingo ir nuomos bendrovių automobilių grobimai – taip pat populiarėjanti nusikalsti linkusių lietuvių vykdomų vagysčių rūšis. Tokio nusikaltimo schema paprasta: transporto priemonė dar iki pranešimo apie tariamą vagystę dažniausiai būna išvaroma ir parduodama į Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją.

mą“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius. Draudimo įmonės atstovas sako, kad dažniausiai vagiamos Lietuvoje itin populiarios, o kartais net „tautos automobiliais“ vadinamos, VW markės mašinos, vagis domina „Audi“, „Toyota“, „Honda“, „Mercedes Benz“ ir įvairūs BMW modeliai. Ypač budrūs turėtų būti „Škoda“ markės automobilių savininkai, nes, G.Matiuko teigimu, tos markės mašinų per devynis šių metų mėnesius buvo pavogta tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 2011 m. buvo itin suaktyvėję automobilių detalių vagys, šiais metais tokių vagysčių skaičius mažėja, tačiau džiaugtis kol kas anksti. „Šiemet per 8 mėne-

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad rasti automobilį, kuriame trūksta kurios nors detalės ar įrangos dalies, didžiausia tikimybė yra BMW markės mašinų savininkams. Vagys pasisavina šios markės automobilių apdailos juosteles, statymo įrangos jutiklius, veidrodėlius, rūko žibintus ir buferius. Jei vairuojate „Mercedes“ markės automobilį, greičiausiai galite netekti apdailos juostelių ir veidrodėlių. „Audi“ savininkams didesnė tikimybė netekti magnetolų, buferių, rūko žibintų ir ratų gaubtų. O iš VW markės automobilių detalių daugiausia pavagiama žibintų, magnetolų ir gaubtų. Navigacijos sistemos dažniausiai išplėšiamos iš „Lexus“ automobilių.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Lauros Sintijos ekstazė būties dugne

Padėk sau

Kuo čia dėta dvasia?

Vienai talentingiausių šių dienų rašytojų Laurai Sintijai Černiauskaitei pastarieji keleri metai buvo itin dosnūs įvertinimų ir premijų už literatūrinę veiklą. Dosnūs ir kitaip: prieš 10 mėnesių Laurai Sintijai ir jos vyrui, literatūrologui Regimantui Tamošaičiui, gimė sūnelis Simonas, trečiasis vaikas šeimoje. Jauna moteris juokauja, kad šiandien ji daugiau mama nei rašytoja, tačiau rutina jos neslegia..

Vis dažniau apie sveikatą kalbame būtuoju laiku, esame nusivylę oficialiąja medicina, tačiau rimtai susirgę esame priversti pasitikėti (keistai skamba, ar ne?) medikais… Jei šie nepadėjo, puolame į priešingą pusę – ieškome alternatyvių metodų. Aš viską išbandžiau, bet, laimei, jau sveikstu po sunkios ligos. Tačiau jaučiu, kad man padėjo ne medicina, ne egzotiniai metodai, o kažkas kita, ką sunku įvardyti: gal atgauta dvasios stiprybė? Kažkas man jos įkvėpė, ir liga ėmė trauktis... Kaip manote, kas man padėjo pasveikti?“ – teiraujasi Elena iš Mickūnų kaimo, Vilniaus r. Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Elvyra Žvirblienė

13 p.

14 p.

Sodyba Vietoj cukraus stevijos lapeliai

Medis lietuvio rankose atgyja ir svetur

Raseiniškis tautodailininkas Jonas Dzvėga jau ne pirmus metus darbuojasi Švedijoje. Jo sukurtos skulptūros puošia į Geteborgą vedančią autostradą.

Nijolė Petrošiūtė

9 p.

Dauguma mėgsta saldumynus ir renkasi cukrų, įvairius saldiklius, retkarčiais medų. O tai, kad cukrus ir saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas.

Vijolė Aguonaitė

9 p.

Sveikata Svajonė įveikti vėžį Kaina ir skonis svarbesni už sveikatą gali išsipildyti Ar pirktumėte vaistus žinodami, kad yra 95 proc. tikimybė, jog jie neveiks, ir net 80 proc. – kad dar ir pakenks jūsų sveikatai? Kvailas klausimas? Tačiau begalė žmonių visame pasaulyje laikosi dietų, kurių poveikis – kaip tik toks. 95 proc. dietos besilaikiusių žmonių numestas svoris per ketverius metus sugrįžta, o 70–80 proc. tampa didesnis, nei buvo prieš pradedant laikytis dietos. Nepaisant to, dietos yra itin populiarios, o valgymo sutrikimais ir širdies bei kraujagyslių ligomis sergančių žmonių katastrofiškai daugėja.

Lietuvos mokslininko atradimas ateityje gali padėti įveikti vėžį. Anot biochemiko Skirmanto Kriaučionio, nustačius, kokie pakitimai ląstelėse sukelia vėžinius susirgimus, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis buvo vienas iš trijų mokslininkų, už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus atsiėmusių Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. Biochemikas įvertintas už pasaulinės reikšmės atradimus DNR tyrimų srityje ir bendradarbiavimą su Lietuvos bio­technologais.

Eglė Valionienė

Rūta Kupetytė

23 p.

23 p.

Valstieciu laikrastis 2012 11 17  

Valstieciu laikrastis 2012 11 17

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you