Issuu on Google+

2012 m. spalio 27 d., šeštadienis • Nr. 86 (9209) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Valdžia ketina liberalizuoti darbo santykius ir tam siūlo naujas Darbo kodekso pataisas, kurios neva skatins naujų darbo vietų kūrimą, mažins nedarbą, modernizuos darbo rinką. Tačiau dirbančiųjų dalia tik pasunkės.

Žemės ūkio technika ir padargais prekiaujanti AB „Lytagra“ sulaukė neeilinių svečių. Kaune viešėjo vieno solidžiausių pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojų JCB atstovai.

Apie tai – 6 p. f

Apie tai – 9 p. f

Lietuvos laukuose sutiksėjo GMO bomba Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą?

riami, kol kas atsakymo nemačiau. Toks tyrimas užtrunka“, – tvirtino VAT direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis. „Tyrimo duomenų apie bendrovės įsivežtą sėklą kol kas neturime. Dar nenustatyta, kaip atsirado genetiškai modifikuotų rapsų. Gal pateko iš kaimyninio lauko, o gal ūkininkas turėjo kitos sėklos likučių“, – sakė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Pasak A.Basiulio, jei po šių tyrimų nepaaiškės, kaip genetiškai modifikuoti rapsai pateko į Lietuvą, bus tyrinėjama teritorija 5 km spinduliu aplink lauką. Tam prireiks nemažai lėšų, nes vienas mėginys kainuoja apie 600 Lt.

Šiandien skaitykite: • Net ir nenorėdamas užsikreti Astos Stašaitytės-Masalskienės gera nuotaika bei optimizmu. Asta – viena iš tų, kurie turi įgimtą gebėjimą džiaugtis viskuo.

ŠEŠTADIENIS, 15 p. f • Puoselėjantieji augalus žino, kad visada gali rinktis, kuriuos iš jų įsileisti į savo namų kiemą.

Šunis karia ant ūkininkų

Genetiškai pakeistų rapsų auginimas Europos Sąjungoje draudžiamas, todėl GM pėdsakai, aptikti Lietuvos laukuose išaugintuose rapsuose, neabejotinai yra sensacija. Petro Malūko nuotrauka

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės. GMO stebėseną Lietuvoje vykdančios institucijos pripažįsta, kad kontrolė yra per menka.

Kaltininkų dar nenustatė Pirmą kartą Lietuvos laukuose išaugintose kultūrose aptikta genetinės modifikacijos (GM) pėdsakų. Jų rasta šalies šiaurinėje dalyje išaugintų rapsų derliaus mėginyje. Šiemet rugsėjo–spalio mėnesiais Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) specialistai paėmė 25 mėginius GM nustatyti. Mėginiai tirti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizi-

kos vertinimo institute. Daugiausia mėginių paimta Šiaurės Lietuvoje, viename jų aptikta genetiškai modifikuoto rapso GT73. VAT specialistai tvirtina, kad kol kas nenustatyta, kaip Lietuvos laukuose atsirado GM rapsai. Žiniasklaidos priemonėse buvo pranešta, kad ūkininkas, kurio laukuose išaugintuose rapsuose rasta GM pėdsakų, sėklą pirko iš žinomos firmos. Šios bendrovės atstovai „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad atlikus tyrimus jų įvežtoje sėkloje GM nerasta. „Mes importuojame ir parduodame gerai žinomų gamintojų sertifikuotą sėklą, kuri yra tikrinama. Be to, ūkininkas iš mūsų jos pirko labai nedaug – du sėjos vienetus. To nebūtų pakakę apsėti tą rapsų lauką“, – sakė šalies žemdirbiams žinomos bendrovės atstovas. Tačiau nei VAT, nei Aplinkos ministerijos (AM) atstovai aiškiai nepatvirtino, kad importuotojų sėkla buvo be GM likučių.

„Nustačius šį faktą buvo paimti papildomi mėginiai iš ūkininko ir sėklos tiekėjo. Tie mėginiai yra ti-

Neatmetama galimybė, kad genetiškai modifikuotų rapsų sėkla į šalį galėjo patekti daug anksčiau ir tik dabar buvo aptikta. Jei ūkininkai esą anksčiau kur nors įsigijo pigesnės sėklos, dabar gaudyk vėją laukuose. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas nuogąstauja, kad visi šunys bus sukarti ant ūkininkų. „Ūkininkai sėklą perka iš firmų, patys jos neįsiveža. Tačiau gali atsitikti taip, kad atsakomybė teks jiems. Tokie faktai rodo, kad stinga tvarkos, nors šalyje yra 150 kontroliuojančių įstaigų. Žemdirbiai moka selekcinį mokestį, o įvežama sėkla prastai tikrinama“, – apgailestavo A.Vasiliauskas. Nukelta į 4 p. f

SODYBA, 11 p. f • Bitininkais tampama įvairiai, dažniausiai – perimant žinias, patirtį ir bityną iš tėvų ar senelių. Ne vienas žinomas bičiulis prisipažino, kad svajojo apie šią romantišką ir iš pažiūros lengvą profesiją.

BIČIŲ AVILYS, 23 p. f

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis Tėviškės šviesa

Rytoj, lapkričio 28 d., pasuksime laikrodžių rodykles valandą atgal ir taip pereisime prie žiemos laiko.

(Užs. 566)


4

2012 m. spalio 27 d. • Nr. 86 (9209) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Lietuvos laukuose sutiksėjo GMO bomba

Šiemet Lietuvoje prikulta apie 600 tūkst. tonų rapsų, o dėl GMO juose atlikta tik 25 tyrimai. Tai tėra lašas jūroje. GMO stebėseną riboja lėšų stygius. Petro Malūko nuotrauka

GMO džinas paleistas Antanas Svirskis, profesorius selekcininkas

To ir buvo galima tikėtis – GMO džinas paleistas iš butelio. ES tam sudaro palankią aplinką – štai jei produkte GMO yra iki 0,9 proc., net nereikia žymėti. Prieš porą mėnesių genetiškai modifikuotų rapsų buvo aptikta Šveicarijoje, dabar – mūsų šalyje. Manau, kad tie tyrimai – tik ledkalnio viršūnė. Įprasti rapsai jau yra tarsi piktžolės – vis sudygsta iš pabirų. Jei pasklis genetiškai pakeisti rapsai, nepraeis 10 metų, ir jie karaliaus visuose laukuose. Genetiškai modifikuoti rapsai yra atsparūs populiariajam chemikalui – raundapui. Kas atsakys, ar Lietuvoje nėra auginamos įvairios genetiškai modifikuotos kultūros – kukurūzai, cukriniai runkeliai, daržovės? Būtina imtis griežčiausių priemonių – uždrausti ne tik auginti genetiškai pakeistas kultūras, bet ir įvežti maisto produktus, pašarus, kuriuose yra GMO.

e Atkelta iš 1 p. Sertifikuotos sėklos importuotojai tvirtino, kad Šiaurės Lietuvoje yra paplitusi nelegaliai įvežta sėkla. LŪS Pakruojo rajono skyriaus vadovą piktina ūkininkams metami priekaištai dėl nesertifikuotos sėklos naudojimo. „Kas gali kasmet įpirkti sertifikuotą sėklą, kai ji gal šešis kartus brangesnė. Kodėl taip užkeltos kainos?! Rinkodaroje – netvarka, o valstybė nesikiša. Todėl žemdirbiai linkę naudoti savo ūkyje išaugintą sėklą“, – rėžė ūkininkas.

Kontrolė menka Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai sutinka, kad reikėtų plačiau tikrinti auginamas kultūras ir sėklą, tačiau galimybės tą daryti ribotos. GMO tyrimai yra brangūs, o juos gali atlikti vienintelė šalyje akredituota laboratorija Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. „Kiek AM skiria lėšų, tiek galime paimti mėginių. Rudenį galėjome paimti 25 mėginius, pavasarį tyrėme žinomų firmų importuojamą sėklą. Jei turėtume daugiau lėšų,

imtume daugiau mėginių“, – aiškino A.Basiulis. Šiemet Lietuvoje prikulta apie 600 tūkst. tonų rapsų, tad keliasdešimt mėginių tėra lašas jūroje. „Nėra ko slėpti – 45 mėginiai per metus yra labai mažas kiekis, tačiau stebėseną riboja lėšų stygius. GMO – šiandien opi problema, o ateityje bus dar opesnė. Kol nebus suintensyvinta kontrolė, tikslios situacijos nežinosime. Nustačius tokių atvejų, kontrolę būtina stiprinti“, – pareiškė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius. Gal esant tokiai kontrolei, Lietuvos laukuose jau plinta genetiškai modifikuoti augalai? „Negalime suvaldyti tabako, alkoholio kontrabandos, o suvaldyti ir nustatyti GMO kur kas sudėtingiau“, – tvirtino L.Budrys. GMO stebėsena Lietuvoje vykdoma 8 metus. Anot AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus, GMO kontrolė turėtų tapti prioritetine – laboratoriją reikėtų aprūpinti nauja aparatūra, sustiprinti kontrolės pajėgumą ir pan.

Draudžia auginti GMO stebėseną vykdančių institucijų atstovai ramina, kad aptiktas labai nedidelis genetiškai mo-

difikuotų rapsų kiekis – vos 0,03 proc. ES leidžiama net neinformuoti vartotojo, jei maisto produktuose GMO yra mažiau nei 0,9 proc. „Lietuvoje, kaip ir visoje ES, neuždrausta prekiauti maisto produktais ir pašarais, kuriuose yra GMO. Taigi aptiktas toks nedidelis kiekis genetiškai modifikuotų rapsų – jokia sensacija“, – samprotavo VAT direktoriaus pavaduotojas. Sensacija ta, kad GM pėdsakų aptikta Lietuvos laukuose išaugintuose rapsuose. Genetiškai modifikuotas rapsas GT73 yra įtrauktas į Europos Sąjungos genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų registrą, kuriame nurodyti rinkoje leidžiami genetiškai modifikuoti augalai ir tiksli jų naudojimo sritis. Tačiau genetiškai pakeistus rapsus auginti ES draudžiama. „Dabar didelis rūpestis, kokios gali būti pasekmės aplinkai. Rapsas – kryžmažiedis augalas, todėl jis gali susikryžminti su piktžolėmis ir jos taps atsparios chemikalams. Tada jau neišvengtume didelių bėdų“, – aiškino L.Budrys. ES leista auginti dvi genetiškai modifikuotas kultūras – kukurūzus ir krakmolingąsias bulves ‘Amflora’. Lietuvoje nebuvo išduotas nė vienas leidimas auginti šias kultūras.

Patenka per pašarus Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncerno“ grupės prezidentas

GMO kuriančios Amerikos kompanijos žūtbūt nori įsitvirtinti Europoje. Visuomenė turi suprasti, kas už to slypi. GMO labai sparčiai skverbiantis į mūsų gyvenimą, gyventojams turi būti suteikta teisė rinktis. ES valdžia labai keistai elgiasi su savo gyventojais – vartotojai nori žinoti, ką jie valgo, tačiau sprendimas dėl privalomo žymėjimo, kokiais pašarais buvo šerti gyvuliai bei lesinti paukščiai, nebuvo priimtas. Taigi dabar visi vartojame pieną, mėsą, kiaušinius, į kuriuos GMO patenka per pašarus ir lesalus – juose yra genetiškai modifikuotų sojų. Kad į Lietuvą masiškai įvežamos genetiškai modifikuotos sojos, sužinojome, kai atsirado reikalavimas tai nurodyti etiketėse. Mes savo ūkiuose atsisakėme tokių sojų. Jei būtų sumažintas PVM vietoje pagamintiems produktams, kuriuose nėra GMO, ir daugiau šalies ūkininkų atsisakytų genetiškai modifikuotų pašarų.

Prognozuojamas kiaulienos ir pieno produktų kainų augimas. Kaip keisis kasdienis jūsų racionas? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Teks atsisakyti mėsos ir pieno produktų. Stengsiuosi šiuos produktus pakeisti kažkuo kitu. Manau, kad ir be šių produktų galiu išsiversti. Sveikai maitintis bus tik lengviau.

Priešpilnis. Saulė teka 8.10, leidžiasi 17.55.

Šiandien

Rytoj

34 proc. 23 proc. 16 proc. 27 proc.

Poryt

Dieną: -1 +4°

Dieną: -1 +4°

Dieną: -2 +3°

Naktį: -3 +2°

Naktį: -4 +1°

Naktį: -4 +1°

Savaitgalį orai mažai keisis. Šeštadienį vietomis iškris negausūs krituliai, sekmadienį iš vakarų priartės kitas gausesniais krituliais nešinas ciklonas. Orai išliks gana šalti, naktimis vyraus neigama oro temperatūra, dienomis bus 0–5 laipsnių šilumos. orai.lt, VL inf. (Užs. 567)

Žemės ūkio rūmų Tarptautinių ryšių komiteto kreipimasis

VL archyvo nuotrauka

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą žemės hektarą Europos Sąjungoje, tačiau bendroje Europos Sąjungos ir kaimynini ų šalių rinkoje jie turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančiais šalių senbuvių ūkininkais. Baltijos šalių žemdirbių organizacijos aktyviai kovoja, kad tiesioginės išmokos būtų teisingos ir siektų Europos Sąjungos vidurkį. Jau buvo surengtos kelios protesto akcijos Briuselyje – tai puikus būdas atkreipti Europos visuomenės ir Briuselio biurokratų dėmesį į mūsų problemas ir drauge veiksmingas derybinis koziris mūsų valdžios institucijoms, kurios derėsis dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos. Protesto akcijų metu Baltijos šalių žemdirbių atstovams jau pavyko išsakyti savo poziciją Europos komisarui žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Dacianui Ciolosui, užsitikrinti Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo paramą. Šiuo metu planuojama dar viena protesto akcija. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai pasipiktinimą neteisinga ir nesąžininga Europos Sąjungos žemės ūkio politika ketina išreikšti šių metų lapkričio 22 d. Briuselyje, posėdžiaujant Europos Sąjungos Vadovų Tarybai. Kad įvyktų ši ir galbūt kitos protesto akcijos, reikalingas aktyvus Lietuvos žemdirbiškos visuomenės dalyvavimas ir fi nansinis palaikymas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Tarptautinių ryšių komitetas kreipiasi į Lietuvos ūkininkus, žemės ūkio įmones, žemės ūkio verslo atstovus ir visus, kurie neabejingi: padėkime šiai akcijai įvykti, būkime solidarūs, aktyviai siekime savo tikslų. Šiam tikslui atidaryta sąskaita banke. Sąskaitos numeris: LT 327300010002266564. Jūsų paramos laukiame iki š.m. lapkričio 15 d. Iš anksto dėkojame už jūsų paramą, kuri leis Lietuvos žemdirbiams nuvykti į Europos Sąjungos sostinę Briuselį ir išreikšti tvirtą savo poziciją – norime oriai gyventi teisingoje Europoje.


6 Bažnyčios pasiuntinybė Komentarai

Vieną metų sekmadienį ypač meldžiamės už misijas – už vyskupus, kunigus, vienuolius ir pasauliečius, kurie tarnauja, nešdami Evangeliją jos nepažįstantiems žmonėms. Kalbėdami apie misijas, dažniausiai turime mintyje tolimus kraštus Azijos ir Afrikos žemynuose ar tolimojoje Okeanijoje. Tačiau šiandien misijos yra visa Europa, taip pat ir Lietuva, nes žmonių, girdėjusių apie Jėzų Kristų, bet jo visiškai nepažįstančių, yra labai daug. Bažnyčia iš paties Viešpaties yra gavusi pavedimą skelbti Evangeliją viso pasaulio žmonėms. Prisikėlęs ir mokiniams pasirodęs Jėzus paliepė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Šiuo metu pasau-

lyje yra per milijardą katalikų ir dar pusė milijardo kitų krikščionių. Tai daug, bet kartu ir mažai, nes pasaulyje gyvena apie 7 milijardus žmonių. Nuo pirmųjų Sekminių Bažnyčią jos pasiuntinybės keliais veda Šventoji Dvasia. Ji yra pagrindinis Petro laivo vairininkas, o žmonės, kad ir kaip būtų svarbūs, ar popiežius, ar su juo vienybėje esantys vyskupai, yra tik trapūs įrankiai Dievo rankose. Kadangi Bažnyčia tęsia paties Kristaus pasiuntinybę, ji „turi žengti tuo pačiu keliu, kuriuo žengė ir jis, – neturto, klusnumo, tarnavimo ir savęs aukojimo net iki mirties, iš kurios jis prisikėlė kaip nugalėtojas, keliu (Vatikano II Susirinkimo Dekretas dėl Bažnyčios misijinės veiklos Ad gentes, 5). Tačiau Bažnyčia, vykdydama savo pasiuntinybę, dažnai patiria, kad jos skelbiamas mokslas ir Evangelijos skelbėjų silpnumas labai skiriasi. Bažnyčia ne tik puošiasi šventaisiais ir kankiniais, bet ir atgailauja už tuos savo narius, kurie dėl žmogiškojo silpnumo neišsilaiko savo tarnystės aukštumoje. Todėl Bažnyčiai nuolat reikia atsinaujinimo, kad vėl iš naujo eitų „siauruoju kryžiaus keliu“. Šie Tikėjimo metai skirti Bažnyčiai, drauge ir kiekvienam iš mūsų, atsinaujinti, o tai įvyksta, kai augame meilėje.

Bažnyčia keliauja kartu su visais žmonėmis – Kristų tikinčiais ir Jo netikinčiais – ir turi dalytis su visais ta pačia žemiškąja dalia, tačiau niekuomet negali užmiršti, kad „yra tartum tos bendruomenės raugas, tartum jos siela“. Būdama pasaulyje, Bažnyčia negali taikytis prie pasaulio madų, ko dažnai iš jos norima, bet turi nuolat bandyti pripildyti aplinką Evangelijos dvasios. Bažnyčiai reikia labai daug kantrybės, nes ji dažnai susiduria su žmonių priešiškumu. Pagonišką arba sekuliarią kultūrą persunkti Kristaus meilės dvasia yra labai sunku, todėl ne kartą Bažnyčios pastangos patiria nesėkmių ir tik palengva veikia žmones, patraukdamos juos į Kristaus bendruomenę. Bažnyčios misijai labai daug sunkumų sukelia vienybės stoka. Jau apaštalo Pauliaus laiškuose randame priminimų apie buvusius susiskaldymus ano meto Bažnyčioje. Jėzus Kristus kaip matomą vienybės ženklą paliko šv. Petro tarnystę, o drauge ir tarnystę vyskupų, esančių vienybėje su Petru bei jo įpėdiniais. Tačiau visuomet atsiranda tikinčiųjų ir net kunigų, kurie mano, kad pasitarnaus Kristaus misijai be vienybės su savo vyskupais. Kartais net labai geri ti-

2012 m. spalio 27 d. • Nr. 86 (9209) Valstiečių laikraštis

kinčių pasauliečių ir kunigų ketinimai, jei jie nesilaiko meilės ir vienybės, užuot atnešę palaimingų vaisių, sukelia tik sumaištį, kuri daug kam sukliudo ateiti į Bažnyčią. Misijų sekmadienį labai aktualu pamąstyti apie misijas Lietuvoje. Nors, naujausiais statistikos duomenimis, Lietuvoje 77 proc. gyventojų save laiko katalikais, kiek jų yra iš tiesų, žino tik vienas Dievas. Dažnas reiškinys, kai krikščioniškojo tikėjimo tiesos yra susipynusios su rytietiškų religijų mokymais ar prietarais. Tikėjimo metais siekiama atnaujinti tarp žmonių katalikų tikėjimą, kad jis būtų apvalytas nuo visokiausių šių dienų prietarų. Daug kam atrodo, kad Evangelijos skelbimas yra išimtinai vyskupų ir kunigų reikalas, o pasauliečiai katalikai turi tik įpareigojimą gyventi pagal tikėjimą. Tai didelė klaida. Visi Bažnyčios nariai – dvasininkai ir pasauliečiai – turi būti Evangelijos nešėjai ir liudytojai. Šventasis Tėvas Benediktas XVI skelbia: „Tikėjimas yra dovana, dovanota tam, kad ja dalytumės; yra duotas talentas, kuris turi nešti vaisių; yra šviesa, kuri neturi būti slepiama, tačiau turi apšviesti visus namus. Yra svarbiausia dovana mūsų gyvenime ir negalime jos pasilaikyti tik sau.“

Savaitės komentaras

Ar įmanoma liberalizuoti darbo džiungles?

Rūta Klišytė Spalio 25-ąją – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20-mečio proga – mano bičiulė, buvusi kolegė, išėjo išdarbo. Savo noru. Likus porai savaičių iki 50 metų jubiliejaus... Ne, jokio geresnio darbo pasiūlymo ji nebuvo gavusi, į užsienį emigruoti nė negalvojo: ši moteris myli Lietuvą ir nori triūsti jos labui. Ją atleido „šalių susitarimu“, tad padorios išeitinės pašalpos, už kurią galėtų kiek laiko pramisti, ji negavo. Bičiulė išėjo iš darbo, nes paskutinius metus ten ji buvo metodiškai ujama, žeminama, įžeidinėjama. Jos viršininkas netikėtai suabejojo net jos kompetencija, nors šiame bare moteris sėkmingai darbavosi 25 metus ir buvo ne kartą skatinta bei apdovanota. Bet taip jau sutapo, kad šios darbo vietos labai prisireikė viršininko draugei, tad patys suprantate – laimėjo draugystė. Tokiu atveju lietuviai vartoja frazę „išspirti iš darbo“. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus palieka darbovietę keturiomis: ne, tėškęs pareiškimą, jis išeina stačias, nutaisęs orų veidą, net surengia kolegoms vakarėlį išėjimo proga, nors paskui gulasi į ligoninę gydytis širdies. Lietuviai nemėgsta aukų, gulinčiuosius apeina nemušdami, bet susiraukę, o štai budelius gerbia, jiems ranką paduoda. Kaip jau minėjau, draugė buvo lyg tyčia išspirta Konstitucijos dieną, kurios 48 straipsnis skamba taip: „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti

darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.“ Kolegės darbo sąlygos toli gražu nebuvo sveikos ir saugios, apmokėjimas – neteisingas, o socialinė apsauga reiškė, kad netrukus ji taps Darbo biržos kliente ir garantuos šiai „šieno ravėjimą“. Nežinau, kaip dar kitaip galima pavadinti šios įstaigos veiklą, kurią pačiai metus teko stebėti iš arti. Su tokia pat nauda gali registruotis ir policijos komisariate: Darbo birža man tol nesėkmingai ieškojo darbo, kol galop pati, o stebukle, jį radau. Kai kurių profesijų atstovams rasti darbą – tai tas pats, kas viduržiemy ieškoti žibučių miške.

resnis specialistas, o tas, kurio dantys aštresni! Nelyg džiunglėse: sveika konkurencija čia nekvepia... Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad 40 proc. gydytojų ir 27 proc. mokytojų darbe patiria pažeminimą: tai, pasirodo, populiariausias šalyje psichologinio smurtavimo būdas. O kitas tyrimas atskleidė, kad dauguma Lietuvos įmonių vadovų šios problemos nė nepastebi. Europoje psichologiniam smurtui darbe valdyti metamos didelės pajėgos. Higienos instituto tyrėja doc. Birutė Pajarskienė įsitikinusi: politinių sprendimų, kurie įpareigotų darbdavius pripažinti problemą ir imtis veiksmų, nepakanka. Taip pat, anot

padėtis dar labiau nepablogės? Projektas grąžintas pataisyti, bet liberalizavimo idėjos neatsisakyta. Žinoma, lietuviams būta ir blogiau. Amerikiečių rašytojas Eptonas Sinkleris žymiojoje novelėje „Džiunglės“ aprašo lietuvių emigrantų darbo patirtį Čikagoje praėjusio amžiaus pradžioje. Šiandien ypač šiurpina viena detalė: slidinėdamas skerdykloje ant krauju srūvančių grindų, darbininkas netyčia įsmukdavo į mėsmalės katilą ir virsdavo žmogienos faršu, o darbdavys jo nė neieškodavo. Savotiškas pasišalinimas iš darbo santykių, ar ne? Būtent šis žurnalistinis E.Sinklerio tyrimas tapo akstinu kurtis įstaigoms, kurios šiandien vadinasi Darbo inspekcijomis.

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad 40 proc. gydytojų ir 27 proc. mokytojų darbe patiria pažeminimą: tai, pasirodo, populiariausias šalyje psichologinio smurtavimo būdas. O kitas tyrimas atskleidė, kad dauguma Lietuvos įmonių vadovų šios problemos nė nepastebi. Bijau, mano bičiulės laukia toks pat miškas viduržiemy, nes perkvalifikuoti 50-ies sulaukusią aukštos kvalifikacijos specialistę, turinčią 25 metų darbo stažą, tarkime, kirpėja, net „šieno ravėtojams“ ranka nekyla. Ar šios moters atvejis – reta išimtis? Būkite ramūs: tokiu civilizuotu būdu brangintiną darbą Lietuvoje palikti įprasta. Galop turi dar pats įsispirti į užpakalį: darbas – brangenybė, bet sveikata – brangesnė! O būdų, kaip tam darbuotoją paskatinti, randama įvairių. Kitas mano kolega išėjo iš darbo („savo noru“, žinoma) po kovos, kokios vyksta tarp plėšrūnų patinų rujos metu. Mat jo viršininkė į tas pačias pareigas priėmė savą žmogų su mintele „pasiliksiu stipriausią“, ir kolegos, užgniaužę kvapą, stebėjo supjudytųjų grumtynes... Kaip manote, kas išliko? Atspėjote: ne ge-

jos, vargu ar „gerosios praktikos“ pavyzdžiai gali būti pritaikomi Lietuvoje „dėl lietuvių istorinės patirties nulemto kultūrinio savitumo, susiformavusių socialinių stereotipų, vertybių sistemos ir elgesio normų“. Tačiau mūsų Vyriausybė palaiko šį „kultūrinį savitumą ir elgesio normas“. Ji ketina liberalizuoti darbo santykius ir tam siūlo naujas Darbo kodekso pataisas, kurios neva skatins naujų darbo vietų kūrimą, mažins nedarbą, modernizuos darbo rinką ir pan. Sveikintina? Be abejonių. Tačiau konkrečiai siūloma štai kas: trumpinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus, mokėti menkesnes išeitines išmokas, lengviau atleisti mažamečių tėvus... Laimei, tai užkliuvo profesinėms sąjungoms: ar tik darbuotojai nebus dar labiau išnaudojami, ar jų

Tačiau kotletą iš žmogaus galima padaryti ir šiandien Lietuvoje, šiuolaikiškoje švarioje įstaigoje, psichologinio teroro būdu. Tik lietuviai tai vadina „sumalti į miltus“: ir jokia Darbo inspekcija neras galų! Ar ketinimas „liberalizuoti darbo santykius“ nėra panašus į liberalizmo idėjos diegimą džiunglėse? Laisvę liūtams! Siūlyčiau nesivarginti su Darbo kodeksu, o tiesiog keisti mūsų Konstitucijos 48 straipsnį: „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą, jei tik išsikovoja šią teisę nagais, ragais ir dantimis...“ O socialinė apsauga tokiam piliečiui reikalinga lyg šuniui penkta koja. Nedarbas jam negresia: darbo vietą jis išsigrauš dantimis!

Brangs dujos

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Net jei neturite dujinės viryklės, bet gyvenate daugiabutyje, jau nuo kitų metų krapštysite piniginę ir mokėsite už būsimą suskystintų gamtinių dujų terminalą. Dabartinė valdančioji dauguma ir anksčiau neslėpė, kad pinigų naujam terminalui Klaipėdoje sumes visi Lietuvos gyventojai. Vakar pradėjo aiškėti naujo mokesčio už terminalą mokėjimo tvarka. Brangs ne tik dujos, bet ir centralizuotai tiekiama šiluma, o greičiausiai – ir daugelis prekių, mat dujas naudojančios verslo įmonės privalės papildomai pakloti dešimtis milijonų litų. Papildomai už kiekvieną kubinį metrą suvartotų dujų vartotojai turės pakloti beveik 4 ct. Gyventojų sąskaitos už šildymą turėtų ūgtelėti maždaug 5–7 proc. Taip užvakar skubėjo pagąsdinti šilumos tiekėjai. Atsižvelgdama į Energetikos ministerijos užmojus gamtinių dujų perdavimo tarifą Kainų komisija padidino beveik du kartus. Pagrindinė priežastis – mokestinis priedas terminalo statybai Klaipėdoje. Smarkiai branginamas dujų transportavimas kirs stambiausiai vartotojai – Jonavos trąšų gamyklai „Achema“. Ji perka daugiau nei trečdalį visų Lietuvos importuojamų dujų. Papildomas apmokestinimas šios įmonės išlaidas padidins nuo 24 iki 76 mln. Lt. „Tarifas mums padidėja tris kartus, nes valstybė nori investicijas surinkti per dvejus metus, o ne pasiskolinti ir išdalyti per trisdešimt metų“, – kalbėjo gamyklos teisininkas Rytis Budrius. „Achema“ valdžiai siūlė paskolinti lėšų terminalo statybai, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Stambiausią dujų vartotoją ypač piktina valdžios numatyta prievolė pirkti 25 proc. dujų iš būsimo terminalo. „Achemos“ vadovai įsitikinę, kad tai pažeidžia konkurencijos teisę ir laisvosios rinkos principus, todėl su skundu kreipėsi į Europos Komisiją. Briuselis rimtai susidomėjo šia prievole, pradėjo tyrimą ir Energetikos ministerijai jau atsiuntė klausimų sąrašą. Eltos inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Norėčiau prisijaukinti ramybę Net ir nenorėdamas užsikreti Astos Stašaitytės-Masalskienės gera nuotaika bei optimizmu. O tada ir lietinga rudens diena pasirodo ne tokia niūri. Asta – viena tų, kurie turi įgimtą gebėjimą džiaugtis viskuo: savais namais, šeima, nuostabiais kolegomis, nauja laida, tingiais sekmadieniais, kelionėmis, pavykusiais lietiniais ir net... rutina.

Elvyra Žvirblienė

15 p.

Sodyba Širdį pavergė klevai Puoselėjantieji augalus žino, jog visada gali rinktis, kuriuos iš jų įsileisti į savo namų kiemą. Vieniems augalai – tik aplinkos fonas, kitiems – saviraiškos galimybė.

Vilioja legendomis apipinti šaltiniai Prie stebuklingais vadinamų, ypatingų galių turinčių šaltinių skuba ir sveiki, ir ligoti. Visi žino, kad stebuklus daro ne bet koks vanduo. Nijolė Petrošiūtė

Nijolė Baronienė

11 p.

11 p.

Bičių avilys Psichologę užbūrė magiškas bičių pasaulis

Išsukti medų lengviau nei parduoti

Bitininkais tampama įvairiai, dažniausiai – perimant žinias, patirtį ir bityną iš tėvų ar senelių. Ne vienas žinomas bičiulis prisipažino, kad svajojo apie romantišką ir lengvą profesiją, todėl stojo į Mičiurino technikumą studijuoti bitininkystės.

Šalies bitininkai gali pasidžiaugti neprastais šių metų rezultatais. Tiesa, ne visuose Lietuvos regionuose bičiulių augintinės darbavosi sėkmingai, tačiau visiškai be medaus likusių bitininkų šiais metais nėra. Rapolas Tamošiūnas

Nijolė Baronienė

23 p.

23 p.


Valstieciu laikrastis 2012 10 27