Page 1

2012 m. spalio 20 d., šeštadienis • Nr. 84 (9207) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Būsimajai Vyriausybei teks pasirinkti, ar valstybei apsimoka žūtbūt siekti biudžeto pertekliaus 2015-aisiais, bet prarasti dar 25–30 tūkstančių darbingų piliečių.

Lietuva – geriausiai miškus saugojanti valstybė pasaulyje. Tokį įvertinimą mūsų šaliai suteikė Jungtinių Amerikos Valstijų Jeilio universiteto mokslininkai, paskelbę kasmetinį aplinkos gerovės indeksą.

Apie tai – 10 p. f

Apie tai – 24 p. f

Senka maisto aruodai Pavyzdiniu Lietuvos ekonomikos augimu žavimasi, tačiau nemaža dalis mūsų šalies piliečių skursta, o kaime galo su galu nesuduria kas trečias.

Šiandien skaitykite:

Rūta Klišytė VL žurnalistė

Dauguma kaimo gyventojų paramą gauna ne tik pinigais, bet ir maistu. Tačiau ES galingiesiems maisto bankų klientai nerūpi: nuo 2014 m. parama šioms organizacijoms gali būti nutraukta.

• Ugnę Skonsmanaitę vos ne kasdien matome ekrane, bet duodančią interviu – gana retai. Ši žaviai besišypsanti, Klaipėdoje užaugusi mergina nemėgsta šnekėti apie save: jai labiau patinka, kai apie ją kalba darbai.

Iš skurdo neišbrenda

Maisto banko daviniuose nėra prabangos produktų, bet atsidūrusiems už skurdos ribos gelbsti ir pakelis kruopų. Petro Malūko nuotrauka

Vis garsiau kalbama apie antros finansinės krizės bangos grėsmę, kuri gali ne tik paplauti nestabilią ES ekonomiką, bet ir tapti tikra pražūtimi 18 milijonų jos piliečių: tiek jų nesuduria galo su galu. Krizės banga gali užlieti ir nemažą dalį Lietuvos gyventojų: už skurdo ribos mūsų šalyje yra 14,7 proc. miesto ir 30,7 proc. kaimo gyventojų. Palyginti su 2010 m., mieste skurstančiųjų sumažėjo 1,5 proc., o kaime padaugėjo 2,3 proc. Tačiau Europos Komisija yra linkusi manyti, kad tokių piliečių rėmimas maistu – kiekvienos šalies vidaus reikalas, ir nuo 2014 m. siūlo smarkiai apkarpyti arba visiškai nutraukti paramą maistu, kuri vykdoma per „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims“ programą. Ji glaudžiai susieta su Bendrąja žemės ūkio politika: ES ūkininkų pagaminta perteklinė žemės ūkio produkcija superkama ir tampa intervencinėmis atsargomis, paskui jiperdirbama ir kasmet išdalijama socialiai remtiniems asmenims. Mūsų šalyje tuo rūpinasi Lietuvos „Caritas“, Raudonojo Kryžiaus draugija ir Maisto bankas. Nukelta į 2 p. f

Galvijo kilmė: rastas kopūstuose? Akivaizdu, bet neįtikėtina – valstybinėse registravimo sistemose galima užtikti veislinių galvijų, kurie neturi nei tėvo, nei motinos. Albinas Čaplikas VL žurnalistas

Perkant ir parduodant veislinius galvijus ar veislinę medžiagą, labai svarbu turėti patikimus duomenis apie galvijų kilmę. Šią informaciją kaupianti valstybės įmonė tikina tai daranti profesionaliai ir remiasi

ES ekspertų pagyrimais. O galvijų veislininkystes užsiimančių asociacijų vadovai sako, kad veikianti registravimo sistema dažnai stringa, duomenys netikslūs, daroma daug klaidų, todėl galvijų augintojai patiria daug nuostolių, o valstybė gali sulaukti baudų. Nukelta į 3 p. f

ŠEŠTADIENIS, 11 p. f • Prekiaujantieji televizoriais trina rankas. Baigiantis analoginės televizijos transliacijoms, ne vienas seną kineskopinį televizorių keičia nauju.

SODYBA, 7 p. f • Vieni pirmųjų rudenį lapus numeta kininiai citrinvyčiai. Iš Tolimųjų Rytų į mūsų kraštą atkeliavusį augalą galima pamatyti dažnoje sodyboje. Ypač jis krinta į akis, kai plikas šakas papuošia raudonų uogų kekės.

SODYBA, 7 p. f • Augantys alkoholio vartojimo mastai verčia ne juokais susirūpinti. Nuo svaigiųjų gėrimų vartojimo sukeltų ligų miršta vis daugiau žmonių.

SVEIKATA, 25 p. f

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis

(Užs. 566)


2

2012 m. spalio 20 d. • Nr. 84 (9207) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Senka maisto aruodai

ir Žemės ūkio ministerija: ji patvirtina maisto kvotas, su ja derinamas maisto asortimentas, kuriame turi vyrauti ūkininkų užauginti žaliavinė produkcija, o jai perdirbti skelbiamas konkursas gamintojams. „Štai šiemet pirmąkart gavome aliejaus, kurio tiekėjas – „Obelių aliejus“. Vienintelis produktas, likęs intervencinių maisto atsargų sandėliuose, buvo pieno miltai, todėl šiemet turėjome kondensuoto pieno, visus kitus produktus pirkome, – aiškino pašnekovė. – Labiausiai mums padeda ūkininkai, auginantys daržoves, o obuolių šiemet gauname tikrai sočiai.“ Koks maisto banko virtuvės meniu? Šį mėnesį numatoma išdalyti kvietinius miltus, makaronus, greito paruošimo makaronus, trijų grūdų kruopas, rapsų aliejų, cukrų. Spalio mėnesį vienam asmeniui skiriamų maisto produktų vertė yra apie 17 Lt. Sakysite, suma labai menka? Galbūt, tačiau Lietuvoje yra taip vargstančių, kuriems ir litas – pinigas, o kruopų pakelis – gera paspirtis.

Maisto banko darbuotojai ir savanoriai įsitikinę, kad jų triūsas prasmingas, tačiau Europos Sąjungos galingieji Maisto banko archyvo nuotrauka mano, kad šios paramos maistu finansuoti nebūtina.

e Atkelta iš 1 p. Miglota maisto bankų ateitis Lietuvoje Maisto bankas tvarkosi pavyzdingai: nuo 2007 m. jam vadovaujanti Deimantė Žebrauskaitė pate-

Paramos gavėjų lūkesčiai ne visada pamatuoti Artūras Urbonavičius, „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims

Maisto banke dirba savanoriai be jokio atlygio, nuoširdžiai norėdami padėti skurstantiesiems, todėl labai apmaudu dėl kai kurių paramą gaunančių nedėkingumo, kurį atskleidė mūsų kompanijos tyrimas. Išaiškėjo, kad paramos gavėjų lūkesčiai kartais prasilenkia su tikrove: susidaro įspūdis, kad parama jiems privaloma, jie pageidautų ypatingesnių, brangesnių produktų – cukraus, kavos ir šokolado. Tačiau savanorystė Lietuvoje yra dar naujas, augantis ir sveikintinas reiškinys: džiugu, kad Maisto bankas į ją įtraukia vis daugiau žmonių, ir „Nilsen“ šį tyrimą jam atliko nemokamai. Paramos davėjai, gavėjai ir visa visuomenė turėtų vadovautis geranoriškumo ir tarpusavio supratimo principais.

ko į geriausių 2009 m. vadovų penketuką, pernai jai buvo patikėta surengti pirmą Rytų Europoje maisto bankų forumą. Tačiau jauna veikli moteris patvirtino, kad maisto bankų ateitis nuo 2014 m. labai miglota. „2013 m. ES paramą gausime, ir tokio pat dydžio, o dėl 2014 m. paramos Europos Komisija susirinks dar kartą, gruodžio mėnesį visų šalių maisto bankų vadovai suvažiuos į Briuselį ieškoti išeities. Šiaip ar taip intervencinių maisto atsargų sandėliai, iš kurių sėmėme, šiuo metu yra tušti ir, atrodo, tušti stovės dar 10 metų, nes ūkininkų užaugintos produkcijos kaina tokia, kad ES jau nepajėgi jos supirkti, – aiškino D.Žebrauskaitė. – Teks nuspręsti, kaip tokiu atveju elgtis: vėl skirti finansavimą šaliai, kad ši supirktų produktus skurstantiesiems, kaip buvo padaryta 2009 m. Tačiau dabar tam prieštarauja, pavyzdžiui, Vokietija, teigianti, kad savo skurstančiaisiais turėtų pasirūpinti pačios valstybės narės. Tačiau mes, maisto bankų vadovai, manome kitaip: esame europiečiai, turime būti solidarūs, juk Nobelio taikos premiją ir gavome už tai, ji mus dar labiau įpareigoja. Vokietija išgali pati pasirūpinti savo piliečiais, bet kitoms šalims tai ne pagal jėgas.“ Europos maisto bankų federacija išplatino kreipimąsi, kuriame Senojo žemyno galinguosius ragina nenutraukti paramos maistu. Šiai programai siūloma kiekvienais metais skirti 335 mln. eurų – gerokai mažiau, nei iki

šiol (kasmet jai tekdavo po pusę milijardo eurų). „Ši suma yra lašas vandenyne, palyginti su ES biudžetu arba su išlaidomis komerciniams bankams gelbėtis“, – kandžiai pažymi Europos maisto bankų federacijos vadovė Isabel Jonet. Išties bankas bankui nelygu: kas tos varguolių kruopos, palyginti su turtingųjų milijonais! Nesvarbu, regis, tapo ir tai, kad pagalbos maistu programa bene vienintelė palaiko visuomenės solidarumą, užtikrina glaudesnius ryšius su skurde atsidūrusiais piliečiais.

Kaimas paramos sulaukia mažiau Nors kaimas skursta labiau, didesnė paramos maistu dalis atitenka miestų gyventojams. Tą pripažino ir D.Žebrauskaitė. To priežastis – ribotas jos vadovaujamo maisto banko pajėgumas. „Veikiame jau 340 Lietuvos miestų ir miestelių, bet pasiekti visų kaimo žmonių kol kas negalime. Geriau yra ten, kur aktyvūs seniūnai ir kaimų bendruomenės, per jas mūsų parama pasiekia skurstančiuosius. Taip yra Panevėžio ir Raseinių regionuose“, – pasakojo D.Žebrauskaitė. Anot jos, jeigu šeimos pajamos vienam nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų, šiuo metu t. y. 525 Lt, kiekvienas šios šeimos narys gali būti įtrauktas į paramos gavėjų sąrašus. Vadovė supažindino ir su maisto banko virtuve, kurioje dalyvauja

Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima Tačiau apklausa, kurią maisto bankui nemokamai atliko rinkodaros, informacijos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Nielsen“, veikianti daugiau nei 100 pasaulio šalių, verčia tuo suabejoti. Tyrimu buvo siekta išsiaiškinti Maisto banko klientų pasitikėjimo lygį, vartojimo įpročius ir nerimą keliančius veiksnius. Išvados gana netikėtos: nors Maisto banko veikla apskritai vertinama teigiamai, beveik trečdalis šios paramos gavėjų ją laikė vidutiniška, o priekabiausi buvo vyriškos lyties ir vyresnio amžiaus žmonės. Apklaustieji sutiko, kad ši parama padeda, bet reikėtų atidžiau žiūrėti, kam ji teikiama. Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad dauguma paramą gauna be reikalo, o 14 proc. paramos gavėjų teigė galintys išsiversti ir be jos, 18 proc. paramą laikė nereikšminga, per maža. Kritiškiausiai apie paramą atsiliepė galintieji išgyventi be jos: jie nesutiko, kad Maisto banko dalijami produktai yra kokybiški ir reikalingi, o gaunama parama vertinama. Jų manymu, paramą žmonės panaudoja netinkamai – išmeta, atiduoda kitiems, išveža į kaimą sušerti gyvuliams ir pan. „Nelsen“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius sutiko, kad tyrimo rezultatai gali nemaloniai stebinti, tačiau primena, kad į Maisto banko klientus buvo pažvelgta per nešališ-

Kaip manote, ar naujasis LR Seimas bus pajėgus spręsti jūsų problemas? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Ne. Politikams po rinkimų žmonės neberūpi. Pažadų yra daugiau nei realių galimybių ir noro. Blogiau jau vis tiek negali būti. Būsimieji seimūnai tikrai imsis spręsti piliečių problemas.

Jaunatis. Saulė teka 7.56, leidžiasi 18.10.

Šiandien

Rytoj

46 proc. 34 proc. 14 proc. 6 proc.

Poryt

Dieną: +12 +17°

Dieną: +11 +16°

Dieną: +10 +15°

Naktį: +5 +10°

Naktį: +5 +10°

Naktį: +3 +8°

Šiandien lietaus taip pat nenumatoma, toliau pūs truputį silpnesnis pietų vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 5–10, dieną 12–17 laipsnių šilumos. Sekmadienį ramūs ir be lietaus orai tęsis. Pūs nestiprus pietvakarių, pietų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 5–10, pajūryje apie 13, dieną laukiama 11– 16 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje orai ims keistis. Vėjas pasisuks iš šiaurės, oro temperatūra ims kristi. Dar smarkesni orų pokyčiai, krituliai ir smarkesnis vėjas šalį pasieks antroje savaitės pusėje. orai.lt, VL inf. (Užs. 567)

Pinigų ES iššvaistoma kur kas daugiau Šarūnas Birutis, buvęs euroderybininkas

Pinginės pašalpos skurstantiesiems – ne visada išeitis, už jas dažnai perkamas ne maistas, o alaus bambaliai, taigi palaikoma girtuoklystė. Parama maistu yra gana sena tradicija, kurią Europa perėmė iš Amerikos ir jau apie 30 metų sėkmingai vykdo pagal išbandytas schemas. Siūlymas nutraukti šią paramą ar ją sumažinti, man regis, labai abejotinas: yra šalių narių, kuriose pragyvenimo minimumas vis dėlto neleidžia žmogui sudurti galo su galu. Nėra kalbos, kad maisto bankams skiriamos lėšos ES biudžete – tik lašas jūroje. Ne tiek čia išvaistoma pinigų, o kokios sumos skiriamos didžiulėms algoms, komandiruotėms, prabangiems viešbučiams. Ir intervenciniai aruodai nebūtų tušti, tiesiog problema ta, kad ES politika neskatina užauginti ir gaminti daugiau.

ką prizmę, be jokių skrupulų. O juk nedėkingumas, kaip ir neatlygintinas dosnumas, yra žmogiški bruožai: visada bus nepatenkintų labdara, net ir dovanotu aukso puodu, bus ir besitaikančiųjų įkąsti į maitinančią ranką. Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė įsitikinusi, kad skurstantiesiems paramos maistu labai reikia, o ją gaunantieji yra dėkingi. „Gal ji ir nepakankama, bet žmonėms juk nuo to nėra blogiau. Kaimų bendruomenių pirmininkai, aktyvas patys išvežioja ir išdalija maisto produktus, kitaip ši pagalba nebūtų tokia efektyvi. Tai ir proga aplankyti remiamas šeimas, pamatyti tikrąją padėtį, palaikyti glaudesnį ryšį: štai pas vienus gimė dar vienas mažylis, trūksta drabužėlių. Tai yra apčiuopiama, konkreti kaimo bendruomenės veikla, ne tik šventes rengti. O pasitaikančio nedėkingumo nesureikšminame: visokių žmonių yra. Vaisingai bendradarbiaujame su „Iki“ parduotuvių tinklu ir tikimės, kad rudeninė labdaros akcija pavyks.“

Dirba, bet skursta D.Žebrauskaitei didžiausią nerimą kelia ne nepatenkintieji parama, bet tai, kad dauguma paramos maistu gavėjų – ne vieniši žmonės, o šeimos su vaikais. „Neramina, kad tradicinė lietuviška šeima su dviem vaikais, net jei abu tėvai dirba, nesuduria galo su galu, o juk tokių neapkaltinsi nei tinginyste, nei girtuoklyste. Skursta ir gausios šeimos, o labiausiai – vienišos mamos: išsiskirti Lietuvoje reiškia pasmerkti save ir vaikus skurdui. Vadinamųjų nemokančiųjų gyventi, kurie erzina mokančiuosiuss, vis dėlto yra mažuma, daugiau matome tokių, kuriems tiesiog nepasisekė gyvenime. Remdami vaikų dienos centrus stengiamės, kad juos lankantys vaikai, bendraudami su mūsų savanoriais, pamatytų: galima gyventi ir kitaip, nei įprasta jų šeimoje, o dešra neauga ant medžių. Taigi yra žmonių, kuriuos parama maistu prikelia iš skurdo dugno. Savo svetainėje paskelbėme laišką mokytojos, kuri, vyrui žuvus, liko su trimis vaikais. Ji dėkoja už visus metus jai teiktą mūsų paramą, nes tai padėjo sutaupyti pinigų sūnaus abituriento išleistuvių kostiumui.“


2012 m. spalio 20 d. • Nr. 84 (9207) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Galvijo kilmė: rastas kopūstuose? e Atkelta iš 1 p.

duomenų ir nebūna. Dažnai nenurodoma importuotų galvijų kilmė. Tačiau kai duomenys pateikiami, mes įrašome, bet patys duomenų neklastojame“, – tikino D.Beinorienė. Be to, departamento direktorė užuolankomis paminėjo dar vieną priežastį: „Neatmetu galimybės, kad duomenys nepateikiami dėl finansinių dalykų.“

Apie klaidas, kurių neturėtų būti Jeigu ūkininkas nusprendė parduoti augintą veislinį galviją, pavyzdžiui, jį eksportuoti, tai viena iš asociacijų (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų ar bet kuri kita), remdamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) valdomų Galvijų veislininkystės informacinės sistemos (GVIS) ir Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo sistemos (UGRIS) duomenimis, savininkui parašo galvijo kilmės pažymėjimą. Tačiau, pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktoriaus Edvardo Gedgaudo, tai padaryti ne taip paprasta. „Ne kartą pasitaikė atvejų, kai šiose sistemose registruoti galvijai kažkokiu būdu praranda duomenis, o kartais pateikiami net klaidinantys duomenys – gal kito, o gal neegzistuojančio galvijo“, – tvirtino E.Gedgaudas. ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė kategoriškai neigė įtarimus: „Tokių dalykų negali būti ir to nėra. Jeigu sistemoje galvijo kilmė nurodyta, tai ji yra teisinga ir kitos kilmės negali būti.“ Pasiaiškinkime, kaip yra iš tikrųjų.

Pradingo galvijų kilmė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius ant stalo kloja atspausdintus lapus: „Štai buliai Takas ir Šamas (Lietuvos šėmieji galvijai). Jie naudojami sėklinimui, tačiau, remiantis ŽŪIKVC sistemų duomenimis, jie tarsi neturi nei motinos,

Suklysti galėjo ir specialistai Sigitas Puodžiukas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinis direktorius

Gal ir yra netikslumų, tačiau apie konkrečius atvejus norėčiau sužinoti iš asociacijų. Neatmetu galimybių, kad suklydo mūsų darbuotojai, gal tai – techninės klaidos, o gal asociacijų nenoras tinkamai ir laiku įvesti duomenis. Štai kartais mus kritikuoja, kad naudojame dvi sistemas – GVIS ir UGRIS. Pirmoji – labai sena gyvulių veislininkystės sistema, o antroji pradėta kurti 1999 m., kai ruošėmės stoti į ES. Iš pradžių jos veikė atskirai, bet laikui bėgant patys pastebėjome, kad informacija vienoje ir kitoje sistemoje skiriasi. Todėl nusprendėme suvienodinti informaciją, dvi sistemas integruoti. Tačiau kol kas veikia abi. Štai praėjusiais metais ES ekspertai pripažino, kad UGRIS atitinka ES reglamentus, ir suteikė kokybės sertifikatą. Taigi Lietuva – šešta iš ES valstybių, kuri įgijo tokią teisę, tad ūkininkai turi galimybę veisline medžiaga prekiauti visose šalyse.

Niekas nenori pirkti katės maiše

Nėra įrodymų, kad duomenų sistemoje klaidos būtų daromos piktybiškai, tačiau galvijų savininkai dėl jų vis dažniau patiria nuostolių. Petro Malūko nuotrauka

nei tėvo. Juk taip negali būti. Iš kur jie atsirado? Gal juos rado kopūstuose ir parašė, kad tai Lietuvos šėmieji galvijai?“ Juokai menki, nes šių galvijų spermą įmonė eksportuoja į kitas šalis, tad asociacija turi parašyti kilmės pažymėjimą. Tad ką rašyti? „Taip ir turėtume parašyti: be motinos ir be tėvo, nes oficialiai jų nėra, o mes negalime išsigalvoti“, – sakė E.Gedgaudas. Gal tai tik keli atvejai, gal tarnautojai suklydo? „Klaidų yra daug. Atsitiktinai pasirinkau tris iš užsienio įvežtus galvijus ir radau tris klaidas. Štai 2006 m. įvežtas holšteinų veislės galvijas pagal kilmę turi tėvą, tačiau neturi motinos. Kreipiausi į Vokietijos tarnybas ir vokiečiai atsiuntė šio gyvulio kilmės pažymėjimą. Taigi ŽŪIKVC informacija buvo klaidinga, paaiškėjo, kad buvo įvežtas visai kitas bulius. Kitas galvijas buvo įvežtas iš Danijos, kuri tikrai preciziškai tvarko dokumentus, o štai Lietuvos sistemose įrašytas tik tėvo vardas. Trūksta duomenų ir apie iš Švedijos įvežtus gyvulius – nenurodytas motinos produktyvumas, taigi ji nekontroliuojama. Kaip nustatyti tokio gyvulio vertę?“ – pasakojo apie pastebėtus netikslumus E.Gedgaudas.

siranda naujų klaidų“, – atrėžė E.Gedgaudas.

Taigi duomenys apie galvijų kilmę turėtų būti, tačiau akivaizdu, kad neretai jų nebūna. Be to, kartais skiriasi to paties galvijo duomenys UGRIS ir GVIS sistemose, o to neturėtų būti, nes šios sistemos, kaip teigia D.Beinorienė, integruotos. „Mes, asociacijos, negalime atsakyti už valstybės įmonės daromas klaidas. Jau daug metų raginame suderinti abiejų sistemų duomenis, gal net užtektų vienos sistemos“, – sakė E.Gedgaudas. Kokie nuostoliai dėl tokių klaidų? Akivaizdu, kad galvijo pirkėjas nori žinoti kuo daugiau apie perkamą galviją, juk niekas nenori pirkti katės maiše. Galvijai, kurių dokumentai yra tvarkingi, paprastai kainuoja gerokai brangiau. Kokia išeitis?

Pirkėjas nori žinoti kuo daugiau apie perkamą galviją, juk niekas nenori pirkti katės maiše, todėl galvijai, kurių dokumentai yra tvarkingi, kainuoja gerokai brangiau. „Gali būti nurodyti ne visi kilmės duomenys. Pavyzdžiui, jeigu kontroliuojamos karvės kontrolė buvo nutraukta ir karvė buvo sukergta su kaimyno buliumi, ji atsivedė prieauglį, tai iš kur mes galime žinoti, kas to palikuonio tėvas? Juk mums nepranešė. Bausti? Prie kiekvieno ūkininko kontrolieriaus nepastatysi. Todėl

„ŽŪIKVC yra valstybės įmonė. Jeigu ji būtų nors iš dalies pavaldi asociacijoms, mes galėtume kontroliuoti jos darbo kokybę ir biudžetą, griežčiau reikalauti, kad duomenų sistemos būtų kokybiškos. Dabar asociacijos niekaip šios įmonės negali paveikti“, – teigė E.Gedgaudas.

3

Yra ir kitokių nuomonių. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius užsiminė apie šios asociacijos bandymą naudotis Bavarijos informacijos sistemos paslaugomis. Vokiečiai dirba kruopščiai, be to, ir duomenų turi gerokai daugiau nei ŽŪIKVC. Reikėtų įvertinti ir dar vieną galimybę. „Dėl klaidinančių duomenų valstybė gali labai skaudžiai nukentėti. Juk suklaidintas galvijo pirkėjas gali kreiptis į teismą ir reikalauti padengti galimus nuostolius, be to, valstybei grėstų nemenka bauda ir būtų prarastas pasitikėjimas“, – tvirtino E.Gedgaudas.

Kaltininkus reikia nubausti Gintaras Kascėnas, Lietuvos ir Vokietijos veislininkystės įmonės UAB „Litgenas“ generalinis direktorius

Kas turės atsakyti, jeigu asociacijos narys pareikš pretenzijas, kad ji neįrašo visų kilmės duomenų? Štai jeigu sėklintojai per 7 dienas neįveda informacijos apie sėklinimą, tai Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba tokį žmogų baudžia negailestingai. O kai duomenys nepatenka į kilmės pažymėjimus, tyla. Kodėl taikomi dvigubi standartai? Žinau apie keistą atvejį, kai GVIS nenurodytas nei gyvulio tėvas, nei motina, tačiau teigiama, kad jis yra 100 proc. Lietuvos juodmargis. Pasidomėjau, suradau informaciją apie to gyvulio sėklinimus ir paaiškėjo, kad jis turi tik 3,125 proc. Lietuvos juodmargio, o kitos dalys holšteinų, vokiečių juodmargių ir kt. Kodėl taip yra? Todėl, kad kažkas neatlieka savo darbo. Štai žmonės kontroliavo, mokėjo mokesčius, kad valdininkai tvarkytų duomenis, tačiau rezultatai tokie. Kažkas yra kaltas. Kas? Gal atėjo laikas nustatyti kaltininkus ir juos nubausti?

Abipusiai kaltinimai „Tokių problemų, apie kokias kalba E.Gedgaudas, šiuo metu negali būti. Klaidų gali būti tik tarp duomenų, kurie buvo įrašyti iki integracijos, t. y. iki 1999 m.“, – neigė kaltinimus D.Beinorienė. Pasak E.Gedgaudo, tai yra ŽŪIKVC tarnautojų klaidos. Ar jos piktybinės? Nėra įrodymų, kad tai būtų daroma piktybiškai, tačiau galvijų savininkai dėl klaidų patiria nuostolių. E.Beinorienė sakė, kad kalti ir ūkininkai bei asociacijos. Pastebėjus netikslumų, reikia apie juos pranešti, ir duomenys bus patikslinti bei papildyti. „Kai mes klaidas nurodome, jos pataisomos, tačiau nuolat at(Užs. 547)


4

2012 m. spalio 20 d. • Nr. 84 (9207) Valstiečių laikraštis

Rinkimai

Mielieji!!! ,,Dievas padeda prašančiam Leiskite padėkoti jums už Darbo partijos palaikymą rinkimuose. Jūsų palaikymas suteikė mums daugiau pasitikėjimo savimi ir verčia prisiimti dar didesnę atsakomybę jums vykdant mūsų programą. Aš džiaugiuosi, kad jūs nepritarėte tam, kad dabartinė Vyriausybė ir toliau žlugdytų valstybę. Tikrai taip, mes visi kartu turime stabdyti valstybės stūmimą į visišką prasiskolinimo duobę. Mes kartu su jumis turime pakloti kitą pagrindą valstybės ateičiai, t.y. ateities kartoms ir mūsų vaikams. Mes neturime teisės kabinti tokios didžiulės valstybės skolos ant mūsų visų vaikų pečių, tiesiog neturime tam moralinės teisės. Mes negalime leisti puotauti valdžiai maro metu, skolą turės atidavinėti NE JŲ, o mūsų visų vaikai. Valstybės valdymui reikalingi žmonės praktikai, o ne diletantai, kurie vis dar vadovaujasi senais vadovėliais ir nemato, neanalizuoja, kaip gyvena dabartinis pasaulis. Lietuva jau neturi nei resursų, nei laiko eksperimentams, tautiečiai palieka savo Tėvynę, ir tai yra geriausias įrodymas, kad mūsų valstybėje kažkas yra negerai. Blogiausia, kad valdžia to tiesiog nesupranta, užtaisyta tiksinti emigracijos bomba, kuri ateityje netgi labai skaudžiai sprogs. Ekonomikoje veikia rinkos dėsniai, net paprastas žmogus juos supranta. Atėjęs apsipirkti ir ant prekystalio pamatęs du tokius pačius produktus – vieną atvežtą iš užsienio ir pigesnį, o kitą pagamintą Lietuvoje ir brangesnį, žmogus pirks tą, kuris bus pigesnis. Ir tai natūralu, bet mūsų dabartinė valdžia galvoja kitaip, ji mano, kad mūsų žmonės pirks brangesnį produktą, todėl, kad mūsų „protinga“ valdžia pa-

prašančiojo rankomis“

Petro Malūko nuotrauka

didino mokesčius ir pabrangino analogišką lietuvišką produktą. Dėl to lietuviška prekė sunkiai parduodama, verslininkai negali sumokėti atlyginimų darbuotojams, galiausiai lietuviška įmonė tiesiog bankrutuoja, o žmonėms belieka emigruoti. Bet pasakykite, kodėl investuotojas ar bet koks žmogus, sugalvojęs užsiimti verslu, turi investuoti į gamybą, užstatyti savo šeimos turtą, kad gautų kreditą, rizikuoti, priimti į darbą žmones ir prisiimti už juos atsakomybę, kurti darbo vietas, rizikuodamas bankrutuoti ir prarasti savo šeimos turtą, o uždarbis bus lygus tik 0 arba 1–2 proc., kai bankai ar finansinės institucijos už tuos pačius pinigus moka 4,5–5 proc. palūkanas tam pačiam verslininkui už jo pinigus, tačiau jam

nereikia rizikuoti, atlikti jokių papildomų darbų ir prisiimti atsakomybės už žmonių įdarbinimą. Atsakymas vienas – aišku, kad verslininkas neinvestuos, vadinasi, nebus kuriamos darbo vietos, o ekonomika ir toliau merdės, žmonės emigruos, nes jie paprasčiausiai nori valgyti. Todėl šiandien bankų depozituose – paprastų žmonių ir verslininkų sąskaitose yra daugiau nei 43 milijardai litų neišnaudotų pinigų, jų tiesiog neapsimoka investuoti, nes bankas moka daugiau nei žmogus gali uždirbti investuodamas ir susidurdamas su didžiule rizika bankrutuoti ir viską prarasti, – tokias sąlygas sukūrė mūsų valdžia. Nors užtektų tik ketvirtadalio tų pinigų, kad tradicinis verslas sukurtų 200 tūkst. papildomų darbo vietų.

Todėl man malonu, kad žmonės išgirdo DP pasiūlymą sukurti konkurencingą verslo aplinką tam, kad mūsų prekės taptų pigesnės nei atvežtinės, kad būtų perkama daugiau vietos gamintojų prekių. Tada būtų poreikis daugiau gaminti, o tam prireiktų daugiau darbuotojų, vadinasi, būtų kuriama daugiau darbo vietų, dėl to didėtų mokesčių mokėtojų skaičius ir valstybės biudžetas ne tik nenukentėtų, bet ir ateityje surinktų daugiau lėšų. Visi mes žinome, kad iš dangaus nieko nekrinta, iš dangaus galime gauti tik palaiminimą, ir tai jau yra labai daug, bet vis tiek gaminti, kurti, auginti turėsime patys. Kaip sakoma, „Dievas padeda prašančiam prašančiojo rankomis“. Tik tada turėsime daugiau pajamų, resursų ir galima bus užtikrinti kokybišką švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę politiką, motinystės ir gimstamumo politiką ir t.t. Dėl to mažės nedarbas, emigracija, žmonės pradės grįžti į Tėvynę, o svarbiausia tai, kad jie grįš pas savo šeimas, vaikus, tėvus. Psichologinė atmosfera mūsų šalyje tikrai pagerės. Padidėjus atlyginimams, žmogui bus didesnė garbė gauti uždirbtus pinigus, o ne prašyti išmaldos ir dėkoti valdžiai, lyg tai būtų jos pinigai, o iš tiesų, paimtas kreditas, iš kurio krapštytis turės JŪSŲ vaikai. O šios ketverių metų valdžios pasekmes mums ir mūsų vaikams teks srėbti ne mažiau nei 30 metų, kad būtų grįžta į tą finansinių įsipareigojimų padėtį, kuri buvo prieš ketverius metus. Ir tai įvyks tik su sąlyga, kad ekonomika augs ne mažiau nei 4–5 proc. kasmet ir mes daugiau nebelįsime į skolas. Bet, deja, mes vis dar nesukūrėme tiek, kad galėtume gyventi už savus sukurtus resursus, mes dar lendame į skolas. Džiaugiuosi, kad būtent DP, išanalizavusi visą situaciją, sukūrė programą, kuri remiasi tokiu pagrindu ir numato sukurti Lietuvoje konkurencingą, generuojančią ekonomiką. Reziumuodamas norėčiau pasakyti tai, ką jūs ir taip supratote, – ne valdžia kuria darbo vietas, o verslas. Verslas ir žmonės kurs tik tuo atveju, jei jiems tai

bus naudinga, o nauda būna tada, kai yra grąža, o grąža gali būti tada, kai pagaminama produkcija ne guli sandėlyje, o parduodama, o prekė būna parduodama tada, kai ji yra konkurencinga, arba, liaudiškai tariant, pigesnė. Ir būtent tada į gamyklą grįžta pinigai, žmonėms sumokami atlyginimai ir uždirbamas pelnas, modernizuojamos gamyklos ir tada įmonės nebankrutuoja, valstybė iš to gauna naudos ir užtikrina socialines garantijas, švietimą, sveikatos apsaugą, viešąją tvarka ir TIK TADA žmonės neemigruoja. Galbūt jūsų apygardose bus kandidatas gražesnis, net protingesnis, bet mums reikalingas jūsų balsas, jei jūs už tokią ekonomiką ir valstybės valdymą. Nepasiduokite provokacijai dėl galimų balsų pirkimo, visos partijos padarė vienokių ar kitokių pažeidimų, bet kitų partijų pažeidimai nenagrinėjami. Tai yra baimė, kad jos bus nustumtos nuo valdžios ir patrauktos atsakomybėn dėl savo nusikaltimų. Jiems tai mirties ir gyvybės klausimas, tad kviečiu jus palaikyti DP kandidatus ir antrajame rinkimų ture, kuris įvyks spalio 28 dieną. Neleiskite, kad už jus vėl išrinktų konservatorius ir Lietuva būtų pasmerkta toliau skolintis, o mūsų šalies ekonomika merdėtų. Jei rinkimuose dalyvaus mažai žmonių, tai suteiks galimybę konservatoriams balsuoti patiems už save ir tokiu būdu likti valdžioje. Kviečiu padėti kartu įgyvendinti DP programą, sukurti darbo vietas ir užtikrinti didesnį minimalų atlyginimą jau nuo kitų metų sausio iki 1 100–1 200 litų ir metų pabaigoje siekti 1 509 litų. Dar kartą dėkoju už palaikymą pirmajame rinkimų ture, labai prašau padėti visiems suteikti viltį turėti kitokią Lietuvą – civilizuotą, teisinę, demokratinę, turtingą valstybę. Valstybę, kur gerbiamos žmogaus teisės, valstybę, kurioje malonu gyventi šalies gyventojams, valstybę, į kurią norėtų sugrįžti išvažiavę žmonės ir pasakyti, kad niekur nėra geriau, nei čia, Lietuvoje.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas Politinė reklama bus apmokėta iš Darbo partijos rinkiminės kampanijos sąskaitos (Užs. 571)

Verslas

Įvertinti geriausi pasaulio verslininkai Seule (Pietų Korėja) įteikti pasaulio verslo apdovanojimai „Stevie® Awards“. Pirmą kartą apdovanojimų istorijoje ant scenos pakilo ir Lietuvos atstovai – UAB „Irdaiva“ buvo įvertinta aukso apdovanojimu kategorijoje „Metų įmonė – medžiagos ir statyba“ už pasiekimus statybų sektoriuje. Statybų bendrovės „Irdaiva“ direktorius Irmantas Kubilius teigė, kad šis apdovanojimas yra unikalus. „Tarp nugalėtojų atskirose kategorijose – JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Danijos, Indijos įmonės, – sakė „Irdaivos“ direktorius. – Esame vienintelė Lietuvos įmonė, šiais metais įvertinta „Stevie® Awards“ aukso apdovanojimu.

Atsidūrėme viename sąraše kartu su garsiomis visame pasaulyje kompanijomis, gavusiomis apdovanojimus kitose kategorijose.“ Geriausia metų kompanija automobilizmo ir transporto kategorijoje buvo pripažinta japonų „Mitsubishi Motors Corporation“, kompiuterinės technikos – „Lenovo Group“ (Hongkongas), programinės įrangos – „SAP AG“ (Vokietija), plataus vartojimo prekių – „Unilever“ (Didžioji Britanija), transporto – „Delta Air Lines“ ( JAV), klientų aptarnavimo – „FedEx“ ( JAV) ir kitos. „Patekti į tokią kompaniją su lietuviška vėliava – geras jausmas, – sakė I.Kubilius. – Džiaugiamės galėdami siekti ne tik geriausių rezultatų, bet ir garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.“

Apdovanojimuose dalyvavo daugiau kaip 3 200 pretendentų iš 50 valstybių. Kompanijos varžėsi 41 kategorijoje – nuo socialinės atsakomybės, įvairių paslaugų sektorių iki maisto produktų gamybos, automobilizmo pramonės, finansų, naudingųjų iškasenų išgavimo ir metų novatoriškiausios įmonės, metų vadovo, metų geriausio naujo produkto ir kt. „Stevie® Awards“ nugalėtojus rinko komisija, sudaryta iš daugiau nei 200 įmonių vadovų visame pasaulyje. „Stevie® Awards“ – visame pasaulyje žinomi tarptautiniai verslo apdovanojimai, savotiškas verslo pasaulio Oskaras, rengiami jau devintus metus iš eilės. Prasidėję kaip „Amerikos verslo apdovanojimai“

Prestižinį apdovanojimą Seule atsiėmė „Irdaivos” direktorius Irmantas Kubilius (kairėje) ir direktoriaus pavaduotojas Giedrius Menžinskas. UAB „Irdaiva“ nuotrauka

2002-aisiais, jau kitais metais apdovanojimai tapo tarptautiniai – „The International Business Awards“, o

nuo 2006-ųjų apdovanojimai gavo „Stevie“ pavadinimą. VL inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Intuicijos vedamas lyrikas Ugnę Skonsmanaitę vos ne kasdien matome ekrane, bet duodančią interviu – gana retai. Ši žaviai besišypsanti Klaipėdoje užaugusi mergina nemėgsta šnekėti apie save: jai labiau patinka, kai apie ją kalba darbai.

Irena Kamičaitienė

11 p.

Sodyba Namų „altorius“ gali būti ir už širmos Prekiaujantieji televizoriais trina rankas. Baigiantis analoginės televizijos transliacijoms, ne vienas seną kineskopinį televizorių keičia nauju.

Rapolas Tamošiūnas

Kelios uogos – ir nuovargio kaip nebūta Vieni pirmųjų rudenį lapus numeta kininiai citrinvyčiai. Iš Tolimųjų Rytų į mūsų kraštą atkeliavusį augalą galima pamatyti dažnoje sodyboje. Ypač jis krinta į akis, kai plikas šakas papuošia raudonų uogų kekės. Nijolė Baronienė

7 p.

7 p.

Sveikata Nesibaigiančios pagirios veda į prarają

Bakterijoms priešnuodžių mažėja

Augantys alkoholio vartojimo mastai verčia ne juokais susirūpinti. Nuo svaigiųjų gėrimų vartojimo sukeltų ligų miršta vis daugiau žmonių. Eglė Valionienė

25 p.

Šiuo metu daug kalbama ir rašoma apie bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams – pagal svarbą jis net prilyginamas AIDS ar pandeminiam gripui ir dažnai laikomas viena didžiausių ateities visuomenės sveikatos grėsmių. Nėra tokios bakterijos, kuri nesugebėtų tapti atspari vienai ar kelioms antibiotikų grupėms. Irena Klimienė

25 p.

Valstieciu laikrastis 2012 10 20  

Valstieciu laikrastis 2012 10 20