Page 1

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Nr. 83 (9206)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Autoservisų meistrai vieningai teigia, kad aklai pirkti naudotą automobilį ir pasitikėti saldžiai kalbančiais pardavėjais jokiais būdais negalima.

Kaina 1,89 Lt

Nuo spalio penkioliktosios visi medžiotojai gali organizuoti medžiokles su varovais, kuriose jau galima medžioti briedžius, tauriuosius elnius, danielius, šernų pateles ir jauniklius, tačiau dėl vykstančių teisminių ginčų sustabdyta vilkų medžioklė.

Apie tai – 7 p. f

Apie tai – 14 p. f

Po pirmojo rinkimų rato opozicija švenčia pergalę Naujoji koalicija Seime sieks užsitikrinti ne mažiau kaip 80–90 parlamentarų daugumą, bet politinis žemėlapis galutinai bus sudarytas spalio 28-ąją.

VL žurnalistas

Susitarimas jau pirmąją naktį

Petro Malūko nuotrauka

• Šių metų daržovių derlius gausus, todėl pardavimo kainos – tokios pat, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai tvirtino, kad žmonės perka mažiau daržovių, bet dažniau.

Gediminas Stanišauskas Seimo pirmasis rinkimų turas kitos kadencijos parlamente pranašauja šiuo metu opozicinių partijų, jau užsitikrinusių mažiausiai 61 mandatą, koaliciją. Nors galutiniai rezultatai paaiškės po antrojo rinkimų turo, „Valstiečių laikraštis“ pamėgino pažvelgti į jau lipdomą koaliciją.

Rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, dalyvavo 52,82 proc. rinkėjų – iš viso 1 mln. 356 tūkst. 930 balso teisę turinčių piliečių. 2008 m. rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis – 48,6 proc.

Šiandien skaitykite:

Po sekmadienį vykusių Seimo rinkimų pirmojo turo daugiau nei pusė parlamentarų mandatų jau išdalyta. Daugiamandatėje apygardoje triumfavo opozicinės Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Joms atiteko atitinkamai 17 ir 15 mandatų. Trečioje vietoje likusi Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) įgijo 14,84 proc. rinkėjų pasitikėjimą, todėl konservatoriai naujame Seime turės mažiausiai 13 atstovų. Po 7 Seimo narius parlamente turės Liberalų sąjūdis ir „Drąsos kelias“. Nukelta į 2 p. f

Žemdirbiams – šaltas dušas

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f • Žemės ūkio verslas vilioja ne vieną, ypač kai pamatoma, kokia sėkmė lydi nuosekliai šioje srityje dirbančius ūkininkus. Itin patraukli šiuo metu atrodo avininkystė.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f • A.Prokofjevaitei-Naruševičienei žmonės sunešė savo santaupas, tačiau ypatingų burtininkės galių taip ir nepajuto. Kas ji – išradinga būrėja ar aferistė? MOTERS PASAULIS, 15 p. f • Pažvelgus į šeimas akivaizdu, kad vaikų konfliktų dėl amžiaus skirtumo tikrai neįmanoma išvengti. Nebent galima pasistengti, kad jų būtų kuo mažiau.

Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Vida Tavorienė VL žurnalistė

Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams. Nukelta į 3 p. f

MOTERS PASAULIS, 15 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Sveikata

Kitąmet ūkininkams, kurių laukai yra arčiau miestų, teks plačiau atverti pinigines.

Petro Malūko nuotrauka


2

2012 m. spalio 17 d. • Nr. 83 (9206) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Po pirmojo rinkimų rato opozicija švenčia pergalę

Spalio 28 d. net devyniose dvikovose politines ietis sukryžiuos TS-LKD ir „Drąsos kelio“ kandidatai. Septynios šių partijų varžytuvės vyks Kaune, kur vyrauja konservatyvusis elektoratas.

e Atkelta iš 1 p. Šeši mandatai atiteko „Tvarkos ir teisingumo“ partijai, penki – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA). Po pirmojo turo paaiškėjo, kad trys kandidatai – Virginija Baltraitienė (Darbo partija), Algirdas Butkevičius (LSDP) ir Leonard Talmont (LLRA) vienmandatėje apygardoje surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų, todėl jau užsitikrino vietas Seime. „Mūsų rinkimų štabas dirba nuo pat rinkimų nakties ir jau ruošiasi antrajam turui“, – sakė Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys. Į antrąjį rinkimų turą pateko 36 Darbo partijos kandidatai. Jame taip pat varžysis 35 konservatoriai ir 28 socialdemokratai. Kitų partijų atstovų antrajame ture bus gerokai mažiau. Dar rinkimų naktį Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas ir LSDP vadovas A.Butkevičius paskelbė apie pradėtą lipdyti koaliciją, prie kurios galbūt prisijungs dar viena partija.

Bendradarbiavimą vertina įvairiai Net jei antrasis rinkimų turas vėl bus sėkmingas opozicijai, kai kurie

V.Gapšys: „Koalicija bus tvari“

Petro Malūko nuotraukos

politologas Lauras Bielinis. Tačiau jam prieštaravo Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius. „Pirmas dalykas, Darbo partija ir socialdemokratai jau buvo koalicijoje ir žino vieni kitų stiprybes bei silpnybes. Jie gali vienas kitą prognozuoti, beje, Darbo partija jau nebėra naujokė, kokia buvo per 2004 m. Seimo rinkimus“, – aiškino jis. Politologo

tarpusavyje varžysis jų kandidatai. „Greičiausiai bus laikomasi skaidrios politinės kovos, vengiant pažeisti etiką“, – neabejojo A.Krupavičius.

Planuojama apie 80–90 mandatų Minimalią daugumą Seime opozicinės partijos gali užsitikrinti po an-

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis įsitikinęs, jog koalicijos „3+1“ ateitį lems jos darbas. „Jei tikslus pavyks įgyvendinti, jei gyvenimas Lietuvoje gerės, koalicija dirbs ilgai, bet jei tikslų pasiekti nepavyktų, koalicija silpnės“, – sakė V.Mazuronis. politologai abejoja Darbo partijos, LSDP ir „tvarkiečių“ galimos koalicijos „3+1“ tvarumu. „Ši koalicija bus probleminė, nes turės daryti nuolaidas vieni kitiems“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

minimalios daugumos (71 mandato) koalicijai trūksta vos dešimties. Šias Seimo narių vietas koalicija mėgins iškovoti likusiose 27 kovose, kuriose dalyvaus jų atstovai, varžydamiesi su konservatoriais, Liberalų sąjūdžiu ar kitomis partijomis. Dauguma šių dvikovų vyks provincijoje, todėl opozicijos atstovai gali užsitikrinti stabilią 78–80 Seimo daugumą. „Privalome turėti ne mažiau kaip 80 mandatų, kad koalicija galėtų stabiliai dirbti, vien todėl, manau, koalicijos formatas „3+1“ yra neišvengiamas“, – sakė Lietuvos socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. „3+1“ koalicija Seime turėtų apie 90 mandatų. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis įsitikinęs, jog koalicijos „3+1“ ateitį lems jos darbas. „Jei tikslus pavyks įgyvendinti, jei gyvenimas Lietuvoje gerės, koalicija dirbs ilgai, bet jei tikslų pasiekti nepavyktų, koalicija silpnės“, – sakė V.Mazuronis. Jis pripažino, kad postus ir pareigybes koalicija dalysis proporciniu principu – pagal tai, kiek koalicijos partneriai turės mandatų Seime.

nuomone, būsimi koalicijos partneriai yra patyrę ir šalto, ir karšto, todėl aštresnius kampus pavyks nugludinti. Pasak A.Krupavičiaus, net ir antrajame rinkimų ture šios trys partijos netrukdys viena kitai, jei šiame ture

trojo rinkimų rato. Prie jau turimų 40 mandatų neišvengiamai reikia pridėti mažiausiai 21. Tiek tarpusavio dvikovų antrajame ture įvyks tarp LSDP, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų. Tai reiškia, kad iki

Vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys tikino, kad iš antrojo rinkimų turo partija tikisi ne mažesnės sėkmės nei pirmajame rate. „Turime vienmandatėse apygardose kandidatuojančiųjų, realiai pretenduojančių laimėti, kurie jau ne pirmą kadenciją dirba Seime. Gali nustebinti ir tie, kurie apskritai pirmą kartą pateko į antrąjį ratą“, – kalbėjo V.Gapšys. Sudėjusi pirmajame rate iškovotus mandatus, naujajame Seime Darbo partija tikisi turėti maždaug 30 atstovų. Paklaustas, kaip bus konkuruojama vienmandatėse apygardose su koaliciniais partneriais jau įvardytais socialdemokratais ir „tvarkiečiais“, V.Gapšys tikino, jog ten, kur „socdemai“ ir „tvarkiečiai“ kovos su kitų partijų kandidatais, bus stengiamasi užtikrinti palaikymą. „Kalbantieji, jog būsima LSDP, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos koalicija nebus tvari, galiu jus nuraminti. Ji bus tvari. Kur jūs girdėjote, kad dar rinkimams nepasibaigus politinės jėgos būtų faktiškai susitarusios dėl darbo ateityje, o mes visi tokį norą išreiškėme jau pirmąją naktį?!“ – pabrėžė Darbo partijos pirmininko pavaduotojas V.Gapšys.

Kaune laukiama mūšio Antrajame ture ekspertai įžvelgia nemažai įdomių dvikovų tarp kandidatų, išsidalinsiančių likusius 68 mandatus. Spalio 28 d. net devyniose dvikovose politines ietis sukryžiuos TS-LKD ir „Drąsos kelio“ kandidatai. Septynios šių partijų varžytuvės vyks Kaune, kur vyrauja konservatyvusis elektoratas. „Didelių pergalių „Drąsos keliui“ Kaune neskirčiau, nes kitų partijų simpatikai, nusivylę pirmojo turo rezultatais, antra-

jame ture paprastai renkasi labiau patyrusius politikus, bet, žinoma, galime sulaukti ir netikėtumų“, – svarstė A.Krupavičius. O L.Bielinis įsitikinęs, kad ir kiek mandatų laimėtų „Drąsos kelias“, ilgainiui jis išsivaikščios. „Dalis prisišlies prie TS-LKD, kita dalis – prie kitų partijų“, – politinę „Drąsos kelio“ mirtį prognozavo jis. Jam antrino ir A.Krupavičius, teigdamas, jog „Drąsos kelias“, kaip politinis darinys, iširs po trijų–šešių mėnesių. Kitos įdomios dvikovos vyks tarp rinkimų sunkiasvorių. Net 10 dvikovų antrajame ture vyks tarp „darbiečių“ ir konservatorių. Būsimi koalicijos partneriai socialdemokratai ir Darbo partijos kandidatai jėgas išmėgins net 16 akistatų, o konservatoriai ir socialdemokratai santykius aiškinsis šešiose apygardose. „Nors kiekviena apygarda yra savita, vis dėlto manau, kad, pavyzdžiui, Darbo partija turi beveik tiek pat galimybių, kaip ir socialdemokratai bei konservatoriai“, – tikino KTU Sociologijos katedros profesorius A.Krupavičius. Pašnekovo teigimu, 2004 m. Darbo partija buvo visiškai nauja, todėl vienmandatėse apygardose neturėjo daug galimybių laimėti. „Dabar situacija yra visiškai kitokia. Dauguma kandidatų žinomi vietos rinkėjams, tad patirties ir žinomumo veiksniai labai svarbūs“, – neabejojo jis. Šiuose Seimo rinkimuose dalyvavo iš viso 1,33 mln. rinkėjų (apie 52,7 proc.).

Galimi įvairūs variantai Vladimiras Laučius, politikos apžvalgininkas

Pirmojo rinkimų turo rezultatus buvo galima prognozuoti. Neįvyko nieko tokio, ko nelaukėme, o į Seimą patekusios partijos jau gali džiaugtis. Darbo partija yra ant bangos. Lietuvos lenkų rinkimų akcija pagaliau įveikė anksčiau jai užkeiktą 5 proc. barjerą. Socialdemokratai, palyginti su ankstesniais rinkimais, gavo 100 tūkst. balsų daugiau, o konservatoriai triuškinamai nepralaimėjo, atsižvelgiant į tai, kad 4 metus dirbo sudėtingomis sąlygomis. Fantastišku rezultatu laikau ir Liberalų sąjūdžio sėkmę. Gal tik „Tvarkos ir teisingumo“ partijos rezultatą vertinčiau 50 ir 50, o iš jų nemažą dalį balsų pasiėmė Darbo partija ir „Drąsos kelias“. Kas dėl koalicijos (LSDP, „Tvarkos ir teisingumas“ ir Darbo partija) tvarumo, tai ji tvari turi lygiai tiek pat galimybių išlikti, kiek ir po kiek laiko iširti. Palaukime antrojo turo rezultatų, nes galimi įvairūs variantai. Gali būti, jog V.Uspaskichas ir TS-LKD lyderis A.Kubilius susitars dėl kitokios koalicijos. Tiesiog kol kas nė vienas iš jų nenori viešai kalbėti apie bendradarbiavimą, nes tokio bendradarbiavimo nesuprastų jų rinkėjai: antrajame ture jie gali nubausti partiją. Galiausiai net jei dabar tokia koalicija neįmanoma, ji gali susiburti po metų ar dvejų. Prisiminkime, kad formaliai vis dar gyvuojanti A.Kubiliaus palaikoma dauguma kvietė Darbo partiją prisijungti prie koalicijos, bet tada V.Uspaskichas atsisakė.


2012 m. spalio 17 d. • Nr. 83 (9206) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Žemdirbiams – šaltas dušas Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Atsisuka kitu lazdos galu Žemdirbiai ragino Žemės ūkio ministeriją apleistų žemių savininkus ir žemės spekuliantus tramdyti didesniais mokesčiais. Tačiau pakeistas Žemės mokesčio įstatymas jau gręžiasi prieš juos pačius – ypač tuos, kurie ūkininkauja prie didžiųjų Lietuvos miestų. „Ūkininkai dar laukuose: vieni kasa cukrinius runkelius, kiti aria, treti baigia ganiavą, todėl neįsigilino į savivaldybių priimtus sprendimus ir žemės verčių žemėlapius. Gali būti, kad ne vieno laukia šaltas dušas“, – nauja žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka susirūpinęs kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Vytautas Augustanavičius. 2011 m. pabaigoje pakeitus Žemės mokesčio įstatymą įteisinta nauja že-

„Mes, ūkininkai, siekėme, kad apleistų žemių savininkai būtų sutramdyti, o žemė būtų naudojama pagal paskirtį. Tačiau Seimas, tobulindamas šį įstatymą, išsprendė ir kitą problemą – sudarė savivaldybėms sąlygas papildyti savo biudžetus. Dėl to nukentės ir žemdirbiai“, – įsitikinęs Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius. Finansų ministerijos skaičiavimais, savivaldybės iš žemės mokesčio per metus surenka apie 52 mln. Lt pajamų, o pritaikius maksimalų tarifą į jų biudžetus įplauktų iki 1 mlrd. Lt.

Savivaldybės kelia mokesčius Kai kurios rajonų savivaldybės jau patvirtino didesnius žemės mokesčius 2013 metams. Štai Panevėžio rajone už žemės ūkio paskirties žemę vietoje buvusio 1,5 proc.

daugiausia lems žemės rinkos vertė. „Jei naujoji valdžia nepakeis Žemės mokesčio įstatymo, kitais metais žemės mokestis tikrai bus didesnis. Tačiau tai labiau lems ne savivaldybių tarybų sprendimai, o įteisinta nauja žemės apmokestinimo tvarka pagal vidutinę žemės rinkos vertę“, – aiškino Panevėžio rajono tarybos narys. Labai nedaug – iki 1,6 proc. ir 1,7 proc. – žemės mokestį už žemės ūkio paskirties žemę padidino Kėdainių ir Marijampolės rajonų savivaldybės. Už nenaudojamas ir apleistas žemes ir čia bus pritaikytas 4 proc. mokestis. Žemdirbiams nedidinti žemės mokesčio žada Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Stengsimės išlaikyti iki šiol buvusį 1,5 proc. mokestį žemės ūkio paskirties žemei, tačiau apleistus laukus apmokestinsime maksimaliai“, – sakė V.Makūnas. Aplink Kauną plytin-

Dirbamą žemę apmokestinant pagal rinkos vertę labiausiai nukentės arti didžiųjų miestų ūkininkaujantys žemdirbiai. Kai kurie iš jų nuogąstauja, kad bus priverstinai nustumti nuo žemės. mės mokesčio apskaičiavimo tvarka – iki šiol buvusį mokestį nuo žemės našumo pakeitė apmokestinimas pagal rinkos vertę. Įstatyme įtvirtintas 0,01– 4 proc. mokesčio tarifas, kurį konkrečiai nustatys rajonų savivaldybių tarybos. Iki šiol buvo taikytas 1,5 proc. žemės mokestis, kuris skaičiuojamas pagal žemės derlingumą ir galimybes pagaminti produkciją, arba kitaip vadinamą nominaliąją žemės vertę.

žemės mokesčio tarifo nustatytas 2,4 proc. tarifas. Nenaudojami žemės sklypai bus apmokestinti maksimaliu 4 proc. tarifu. Žemės ūkio paskirties žemei paliktas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas. Jis netaikomas apleistoms žemėms. Panevėžio rajono tarybos narys ūkininkas Antanas Zopelis tikino, kad dėl padidinto tarifo žemės mokestis stipriai neišaugs. Anot jo, kainą

tys apleisti sklypai labiausiai krito į akį žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui. „Bandome valdyti tą procesą, seniūnai ar kiti savivaldybės įpareigoti asmenys gali surašyti administracinių pažeidimų protokolus ir skirti baudas, tačiau apleistų žemių pakanka, jų šeimininkai keičiasi, todėl sunku juos rasti“, – aiškino Kauno rajono meras.

Akis bado įstatymo spragos Jaunatis. Saulė teka 7.50, leidžiasi 18.17.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +10 +12o

Dieną: +11 +16o

Dieną: +12 +17

Naktį: +6 +11o

Naktį: +6 +11o

Naktį: +6 +11o

o

Šiandien daugelyje rajonų palis, o gausesnis lietus pasirodys rytų rajonuose. Pūs vidutinio stiprumo, besikeičiančios krypties vėjas. Oro temperatūra naktį bus 6–11, dieną laukiama 10–15 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį lietaus jau nebenumatoma, pro debesis vis drąsiau pasirodys saulė. Tik naktį bei rytą tvyros rūkas. Pūs silpnas pietų vėjas. Oro temperatūra naktį vėl bus 6–11, tačiau dieną jau sušils iki 11–16 laipsnių šilumos. Penktadienį lietaus tikimybė išliks nedidelė, tik pietryčių vėjas pūs vis stipriau. Naktį kai kur suboluos rūkas. Oro temperatūra naktį numatoma 6–11, dieną jau laukiama 12–17 laipsnių šilumos. Savaitgalyje orai mažai keisis. Ties vidurio bei Rytų Europa nusidrieks aukšto slėgio juosta, žymesnio lietaus turėtų nebūti. Toliau išliks vidutiniškai šilta. Labai tikėtina, kad ši vėlyva bobų vasara tęsis ir kitos savaitės pradžios.

orai.lt, VL inf.

Apleistų žemių apmokestinimui pagal naują tvarką pritarusi Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlė nustatyti dirbamos žemės mokesčio „lubas“ – 50 Lt už hektarą ir pakeisti žemės vertės nustatymo metodiką labiau atsižvelgiant į žemės našumą. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta – žemė apmokestinta pagal vidutinę rinkos vertę. Be to, žemės ūkio paskirties žemės mokesčio „lubos“ išaugo dvigubai – iki 100 Lt už hektarą. „Įstatymas netobulas, jį reikia taisyti. Tam buvo sudaryta darbo grupė, tačiau ji, regis, dar net nebuvo susirinkusi. Rudenį jau turėjo būti aišku, kaip veiks įstatymas, bet įstatymo

įgyvendinamųjų teisės aktų nėra“, – nusivylimo neslėpė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas. Žemės apmokestinimui pagal rinkos vertę nepritarė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Pasak žemės ūkio bendrovėms atstovaujančios organizacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, žemės ūkio paskirties žemės negalima prilyginti kitam nekilnojamajam turtui, nes jos paskirtis – gaminti žemės ūkio produkciją. „Žemės kokybė, derlingumas, o ne išpūsti sandoriai turėtų lemti jos vertę. Juolab kad Lietuva turi unikalią galimybę tuo remtis, nes atliekami dirvožemio tyrimai“, – teigė J.Kraujelis.

Iškraipo konkurenciją Dirbamą žemę apmokestinant pagal rinkos vertę labiausiai nukentės arti didžiųjų miestų ūkininkaujantys žemdirbiai. Kai kurie jų nuogąstauja, kad bus priverstinai nustumti nuo žemės. „Kitais metais Šiaulių rajone didelio žemės mokesčio šoko nebus – tose vietose, kur žemės rinkos vertė didesnė, mokestis turėtų padidėti apie 15 proc. O kaip bus ateityje? Kas užtikrins, kad nebus antrosios krizės bangos, o savivaldybės nepasinaudos galimybe už dirbamos žemės hektarą nustatyti maksimalų mokestį – 100 Lt. Tada tai jau stipriai kirstų per žemdirbių kišenę“, – tvirtino šalia Šiaulių miesto ūkininkaujantis R.Juknevičius. V.Augustanavičius neabejojo, kad kitąmet ūkininkams, kurių laukai yra arčiau miestų, teks plačiau atverti pinigines. „Priemiestiniams ūkiams bus blogai. Ten, kur žemės hektaro vertė – 10, 15 ar net 20 tūkst. Lt, užguls nelengva žemės mokesčio našta. Jei pakiltų iki 70 Lt už hektarą, tai būtų apie penktadalį tiesioginių išmokų. Valstybė rado būdą, kaip iš žemdirbių atimti dalį subsidijų“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas. R.Juknevičius pabrėžė, kad pagal rinkos vertę nustatomas žemės mokestis iškraipys konkurencines sąlygas to paties ar įvairių rajonų ūkininkams. „Mano ūkis nuo Šiaulių miesto nutolęs vos 3 km. Pridėjus dar 3 km gilyn į rajoną žemės rinkos vertė keičiasi dešimtimis kartų. Tad kaip ūkininkams konkuruoti, jei žemės našumas yra toks pat, pa-

Gąsdina didesni mokesčiai ir sankcijos Gintaras Nagulevičius, Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovas

Žemdirbiai iš dalies yra apsaugoti nuo didelio žemės mokesčio šuolio – jiems pritaikytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis. Tokių lengvatų neturi mieste žemių turintys savininkai. Bandome derėtis su didžiųjų miestų savivaldybėmis, tačiau mūsų atstovų į darbo grupes, kurios planuoja būsimus žemės mokesčius, niekas nekviečia. Gerai, kad bijodami didesnių mokesčių žmonės suskubo tvarkyti rajonuose esančius apleistus laukus. Tačiau nėra konkrečių įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie reglamentuotų apleistos žemės nustatymo tvarką. Nuogąstaujama, kad tuo gali pasinaudoti miestų savivaldybės ir pritaikyti sankcijas neįtikusiems verslininkams.

jamos iš ūkio – panašios, o žemės mokestis skiriasi?“ – Žemės mokesčio įstatymo spragomis susirūpinęs kalbėjo R.Juknevičius. Jis taip pat pritarė, kad nauja žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka, leidžianti savivaldai nustatyti skirtingus dirbamos žemės mokesčius, gali sudaryti nelygias konkurencines sąlygas ir įvairių rajonų ūkininkams. Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, diferencijuotas žemės mokestis gali būti „neteisingas“ ir kai kuriems savininkams, kurie sklypų nenaudoja pagal paskirtį. „Žmonėms yra grąžinta žemė, kur stūkso kolūkių fermų, šiltnamių ar kitų gamybinių pastatų griuvėsiai. Savininkams atitekę ir užmirkę plotai, kur sugedę melioracijos įrenginiai. Neteisinga būtų tokius gyventojus bausti dideliais mokesčiais“, – samprotavo R.Juknevičius. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, praėjusiais metais vidutinė žemės ūkio paskirties žemės hektaro vidutinė kaina įvairiuose regionuose buvo 2,9–8,5 tūkst. Lt.


4

2012 m. spalio 17 d. • Nr. 83 (9206) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Referendumas išmatuos Seimo narių kultūrą

Ant politinių svarstyklių

Kada Lietuva įsives eurą? Estai eurą jau turi, kaimynai latviai jį ketina įsivesti 2014-aisiais, o lenkai Europos bendros valiutos sukūrimą pavadino klaida. Lietuvos ekonomistai ne tokie drąsūs kaip broliai latviai ir mano, mūsų šalis eurą įsivesti galėtų 2016–2017 m. Norint prisijungti prie euro zonos, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų, t. y. ir toliau mažinti biudžeto deficitą bei išlaidas ir daug rimčiau nei dabar valdžios institucijoms kovoti su infliacija.

Lietuva gali tapti autsaidere

Pirmiausia reikia gaivinti ekonomiką

Iš 52,4 proc. rinkėjų, dalyvavusių referendume, 62,7 proc. pasisakė prieš atominės elektrinės statybas Lietuvoje. Petro Malūko nuotraukos

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų partijos pirmininkas

Marius Eidukonis

Daliai euro zonos narių euras yra greitesnio ekonomikos augimo rodiklis, tačiau sprendimas stoti į ją yra labai rimtas. Kaip ir visos euro zonos valstybės, Lietuva bei Latvija neturi galimybių nuolat atitikti Mastrichto kriterijų. Per pastaruosius 13 metų tarp Baltijos šalių ilgiausiai vadinamąjį infliacijos kriterijų atitiko Lietuva. Tai truko beveik 5,5 metų. Lietuva du sykius buvo patekusi tarp trijų mažiausią infliaciją turinčių ES valstybių. Po kartą per minėtą laikotarpį tai padaryti pavyko latviams ir estams. Latvija rodo neabejotinai didesnį ryžtą prisijungti prie euro zonos 2014 m. negu Lietuva. Viešos diskusijos šioje šalyje kur kas garsesnės nei pas mus. Latvija Mastrichto kriterijus sėkmingai įveikia ir vargu ar persigalvotų siekti euro. Norint keisti valiutą, Lietuvai būtina kryptingai siekti kriterijų atitikimo, antraip šalis rizikuoja atitikti Mastrichto reikalavimus nebent 2015 m. ir tapti investicinio žemėlapio autsaidere.

Prisijungimas prie bendros valiutos 2014 m. yra nerealus ir turėtų įvykti metais ar dvejais vėliau. Socialdemokratai tęs atsakingą fiskalinę politiką. Ir toliau sieksime kitų metų biudžeto deficitą sumažinti bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kodėl dabar turėtume skubėti mokėti už graikų gelbėjimą, kai jau nuo 2004 m. buvo akivaizdu, jog Graikija turi imtis priemonių, kad išvengtų bankroto? Lietuva neis Graikijos, Italijos ar Portugalijos keliu. Dėl šalies biudžeto nebus revoliucijų. Euro įvedimas tėra laiko klausimas, tačiau Lietuvai prie euro zonos prisijungti derėtų tik tada, kai baigsis krizė Pietų Europos valstybėse. Mes pirmiausia turime pasiekti 2 proc. fiskalinio deficito ribą ir galvoti apie ekonomikos gaivinimą, o paskui – apie euro įvedimą. Mūsų litas faktiškai yra kaip euras stabilumo požiūriu. Žinoma, prisijungimas prie euro zonos suteikia privalumų pritraukiant investicijų bei skolinantis užsienio rinkose.

VL žurnalistas

Seimas, nusprendęs pasikonsultuoti su tauta dėl branduolinės Lietuvos ateities ir pasiteiravęs piliečių, ar jie pritaria branduolinės jėgainės statyboms, pamiršo, kad prašyti tautos patarimo jau vėlu – Atominės elektrinės įstatymas priimtas dar 2007-aisiais.

Rinkimų reveransas Konstitucinių teisių gynimo agentūros (KTGA) direktorius Liudvikas Ragauskis, komentuodamas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 8 skirsnį, teigė, jog jame nėra nurodyta, kad patariamojo (konsultacinio) referendumo rezultatas yra privalomas įstatymų leidėjui. „Konsultacinis referendumas – tautos valios išraiška, o referendumo rezultato įtaka įstatymo leidėjo priimamiems sprendimams yra politinės kultūros išraiška“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė L.Ragauskis.

2 dalimi, „kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka“, o Seimui reikia priimti sprendimą, kokios galėtų būti šio referendumo pasekmės. Pašnekovas pripažino, kad konsultacinis referendumas buvo surengtas atvirkščia tvarka. „Logiška būtų, jei patariamasis referendumas būtų rengiamas prieš priimant sprendimą ir jo rezultatai apsvarstomi parlamente. O dabar viskas daroma atvirkščiai – sprendimas statyti atominę elektrinę Seime jau priimtas, o tautos nuomonės atsiklausiama tik dabar. Tai pavyzdys, kaip įstatymo leidėjas įgyvendina mūsų konstitucinę teisę, bet kaip realizuoti tą teisę, neaišku, nes realiai mes negalime jos įgyvendinti“, – apie referendumo paradoksą kalbėjo L.Ragauskis.

Po referendumo susiklostė apatinė konstitucinė situacija – tauta išsakė savo nuomonę, tačiau Seimas ją gali tiesiog turėti omenyje ir į ją nereaguoti. Pašnekovo nuomone, šiuo referendumu politikai siekė gauti papildomų balsų rinkimuose, nes, jeigu jis būtų organizuotas, norint parodyti politinę atsakomybę, tą reikėjo daryti dar 2007-aisiais, kai buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas. „Dabar, kai Seimas paklausė tautos nuomonės, lyg ir būtų logiška, kad, sužinojęs referendumo rezultatus, turėtų priimti vienokius ar kitokius sprendimus, bet parlamentas yra laisvas apsispręsti. Seimo nario, kuris turi laisvą mandatą, negali priversti priimti įstatymą, be to, konsultacinis referendumas neturi jokių teisinių galių“, – sakė L.Ragauskis. Pokalbininko teigimu, dabar susiklosto apatinė konstitucinė situacija – tauta išsakė savo nuomonę, tačiau Seimas ją gali tiesiog turėti omenyje ir į ją nereaguoti. „Tauta gali turėti vieną nuomonę, o Seimas – kitą“, – situaciją komentavo KTGA direktorius. L.Ragauskis tikino, kad, remiantis Referendumo įstatymo 8 straipsnio

Bus sunku ignoruoti Neigiama Lietuvos gyventojų nuomonė dėl atominės jėgainės statybų pasiekė ir kaimynų ausis. Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad priešiška lietuvių nuomonė apsunkins šio projekto įgyvendinimą, net jei konsultacinio referendumo rezultatai nėra teisiškai įpareigojantys. Jis pabrėžė, kad bet kuriai valstybei bus sunku ignoruoti šio referendumo rezultatus. Žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys teigė, kad šis referendumas yra itin svarbus istorinis faktas, kai pirmą kartą taip tvirtai išsakyta tautos nuomonė. „Žinoma, dabar iš aukščiausių valstybės politikų lūpų pasigirsta įvairiausių manipuliacijų, susijusių su referendumo rezultatais, tačiau į tautos nuomonę turi būti atsižvelgta“, – mintis dėstė L.Balsys. Pasak jo, politikų aiškinimai, kad referendumas neatspindi tikrovės, nes esą prieš atominę elektrinę pa-

sisakė tik trečdalis šalies gyventojų (referendume dalyvavo 52,4 proc. rinkėjų, prieš pasisakė 62,7 proc.), yra tik išsisukinėjimai. Kartais susidaro įspūdis, jog gyvename ne teisinėje valstybėje, o tokioje, kur įstatymai interpretuojami taip, kaip širdis geidžia. Jeigu Referendumo įstatyme parašyta, kad referendumas laikomas įvykusiu, kai ateina daugiau kaip 50 procentų rinkėjo teisę turinčių piliečių ir aiškiai pasako savo nuomonę, tai yra tautos valia. Tai tas pats, kaip reikalauti užginčyti prezidento rinkimų rezultatus, kurie būna labai panašūs.

Nestinga interpretacijų Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tvirtino, kad bus laikomasi tos pozicijos, kurią išsakė gyventojai: „Dabar pasigirsta labai daug interpretacijų. Mes esame už atominę energetiką, tačiau prieš šį konkretų projektą, ir manau, kad netikslinga būtų šiuo metu statyti bet kokią atominę elektrinę, nes dabar mes pasisakome už alternatyvią energetiką. Reikia greičiau įgyvendinti projektus, kurie ragina pereiti prie kuo didesnio biokuro naudojimo, šilumos ūkį reikia pertvarkyti į termofikacines elektrines, kurios naudoja iki 30 proc. mažiau dujų ir kartu gamina ir šilumą, ir elektrą. Dabar sutartyje numatyta, kad parengiamieji atominės elektrinės statybos darbai vyksta iki 2015-ųjų. Taigi galutinio susitarimo, kad bus statoma ta elektrinė, dar nėra. Be to, mes neturime susitarimo su Latvija ir Estija. Jeigu regioniniai partneriai nedalyvaus, tai Lietuvai toks projektas galėtų būti pražūtingas. Tuomet taptume priklausomi finansiškai, o tai daug baisiau negu būti priklausomiems energetiškai.“ Lietuvos Seimas žmonių verdiktą turės apsvarstyti ir sprendimą priimti iki lapkričio antros pusės. Sprendimą dėl referendumo gali priimti ir naujas Seimas, kuris į pirmą posėdį prezidento kvietimu paprastai renkasi ne vėliau kaip praėjus 15 dienų po rinkimų. Antras rinkimų turas vyks spalio 28 dieną, o VRK rinkimų rezultatus tvirtins po savaitės.

Universitetai neįvertina darbo rinkos pokyčių „Turimi ištekliai būtų panaudoti efektyviau, jeigu universitetai vertintų darbo rinkos pokyčius ir mokslo studijų pasiekimus, sudarytų studijų programų rengimo ir atnaujinimo planus, atsižvelgdami į finansavimo galimybes“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Audito metu nustatyta, kad universitetai nesistemingai planuoja studijų programų rengimą ir atnaujinimą. Kai kurios studijų programos rengiamos nepakankamai pagrindus poreikį ir neturint reikiamų išteklių programos tikslams įgyvendinti, t. y. studijų programoms vykdyti ne visada pakanka turimo reikiamos kvalifikacijos pedagoginio ir mokslinio personalo, ne visada yra pakankama materialinė bazė, universitetai ne visada užtikrina, kad studentams būtų lengvai prieinama studijų programoms reikalinga literatūra ir mokymo priemonės. Auditoriai nustatė, kad rengiant studijų programas studentai ir socia-

liniai partneriai – būsimieji darbdaviai – dažnai dalyvauja tik formaliai. Tai patvirtina dauguma apklaustų studentų atstovybių, kurios teigė neturinčios motyvacijos išreikšti savo nuomonę. Tik mažiau negu pusė audituotų universitetų yra reglamentavę darbdavių įtraukimą į studijų programų rengimo procesą. Audito ataskaitoje taip pat nurodyta, kad aukštosioms mokykloms sudarytos sąlygos trejus metus vykdyti studijų programas, nepašalinus išorinio vertinimo metu ekspertų nurodytų trūkumų. Audito metu taip pat nustatyta, kad nė vienas iš trylikos audituotų valstybinių universitetų, kuriuose studijuoja 94 proc. visų universitetuose studijuojančių studentų, neskelbia visos teisės aktų reglamentuojamos skelbti informacijos apie studijų programas, įsivertinimo rezultatus, suinteresuotų šalių nuomonės apie studijų kokybę, absolventų įsidarbinimą po studijų ir pan. Eltos inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Šviežioms daržo gėrybėms ištikimų pirkėjų netrūksta Šių metų daržovių derlius gausus, todėl pardavimo kainos – tokios pat, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės perka mažiau daržovių, bet dažniau.

Ypatingos avys garsina Inturkę Žemės ūkio verslas vilioja ne vieną, ypač kai pamatoma, kokia sėkmė lydi nuosekliai šioje srityje dirbančius ūkininkus. Itin patraukli šiuo metu atrodo avininkystė. Nijolė Baronienė

Jolita Žurauskienė

9 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Apsišaukėlės užburti

Konfliktai šeimoje dėl vaikų amžiaus skirtumo neišvengiami

Išradinga būrėja ar aferistė? Tokios kalbos prasidėjo, kai Kaune ėmė vienytis žymiai aiškiaregei Alai Prokofjevaitei-Naruševičienei savo santaupas sunešę, tačiau ypatingų burtininkės galių taip ir nepajutę žmonės.

Iki šiol neaišku, koks vaikų amžiaus skirtumas geriausias. Vienoms šeimoms atrodo geriau, kai vaikai – pametinukai: jų žaidimai, interesai yra bendri, o tėvai gali vienu ypu išvargti visus jų auginimo vargus. Na, o kitiems ir septynerių metų vaikų amžiaus skirtumas atrodo per mažas.

Dailius Dargis

Dailius Dargis

15 psl.

15 psl.

Medžioklė

Prieblandos

Žmonos lavoną vežė per pusę Europos

29-erių lietuvės Vitalijos Baliutavičienės kūną lenkų pareigūnai aptiko dar prieš metus, tačiau moters tapatybė buvo nustatyta tik po penkių mėnesių, kai į Lenkijos pareigūnus kreipėsi lietuvės dingimą tiriantys kolegos iš Jungtinės Karalystės. Dėl moters pagrobimo ir nužudymo kaltinimai pateikti 46 metų jos buvusiam vyrui Rimui Venclovui. Londone, centriniame kriminaliniame Old Beilio teisme, aiškėja naujos sukrečiančios 11-mečio berniuko mamos pagrobimo ir nužudymo detalės.

Prasidėjo medžioklės su varovais sezonas Nuo spalio penkioliktosios visi medžiotojai gali organizuoti medžiokles su varovais, kuriose jau galima medžioti briedžius, tauriuosius elnius, danielius, šernų pateles ir jauniklius, tačiau dėl vykstančių teisminių ginčų sustabdyta vilkų medžioklė. Marius Eidukonis

Giedrė Poteliūnaitė

6 psl.

14 psl.

Valstieciu laikrastis 2012 10 17  

Valstieciu laikrastis 2012 10 17

Advertisement