Issuu on Google+

2012 m. liepos 21 d., šeštadienis • Nr. 58 (9181) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Tibete, anot Jurgos Ivanauskaitės, gyvena vienuoliai, kuriems baisiausia karminė lemtis – atgimti Lietuvoje. Visiems akivaizdu, jog šie plikagalviai maldylos mantriniai bijo ne ko kito, o mūsų valdžios sukurtos sistemos.

Ukmergės moksleiviai šią vasarą galėjo likti be darbo – rajono darbo birža jau kelerius metus vykdomai moksleivių užimtumo programai neatrado lėšų, tačiau sukilus finansinių išteklių atsirado.

Apie tai – 4 p. f

„Ragai ir kanopos“ supirkinėja žemę Žemės įsigijimą galinčių kontroliuoti įstatymų projektai stringa, o ūkininkai vis dažniau pralaimi žemę superkančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms.

Apie tai – 22 p. f

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kova Lietuvoje dėl žemės ūkio paskirties žemės vyksta lyg kokioje pilkojoje zonoje, kurioje galimai plaunami nešvarūs pinigai. Vyriausybė pakėlė rankas pripažindama, kad šiuo metu nėra galimybių sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad fizinis ar juridinis asmuo neįsigytų žemės sklypo, viršijančio maksimalų leistiną.

Įtartino švarumo investicijos

Petro Malūko nuotrauka

Rinkoje vis dažniau susiduriame su žemės ūkio paskirties žemę superkančiomis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurios primena romane „Aukso veršis“ aprašytą bendrovę „Ragai ir kanopos“. Tokios bendrovės paprastai neturi nei žemės ūkio technikos, nei žemės ūkio specialistų, nei planų pirkti gyvulius ar grūdus būsimai sėjai. Ką turi? Stalą, kėdę, samdomą uždarosios akcinės bendrovės direktorių, neretai valdantį kelias ar net keliolika tokių bendrovių, vieną ar kelis darbuotojus ir, žinoma, pinigų žemės ūkio paskirties žemei pirkti. Nemažų pinigų. Skaičiavimai paprasti – kadangi viena tokia bendrovė šiuo metu negali įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės, tai, tarkime, už 499 ha sumoka apie 4,5 mln. Lt. Žinoma, žemė gali būti ir pigesnė. Tačiau niekas negali pasakyti, kiek šalyje veikia tokių uždarųjų akcinių bendrovių, todėl niekas ir negali tiksliai suskaičiuoti, kiek investuota kartais abejotino švarumo pinigėlių. Nukelta į 2 p. f

Šiandien skaitykite: • Vos scenoje pasirodo Aistė Pilvelytė, iš anksto pradedi džiaugtis, nes žinai: tai bus rimta, nauja ir geriau nei buvo.

ŠEŠTADIENIS, 11 p. f • Riešės gyvenvietėje įsikūrę Vilija ir Jonas Filipovičiai pakvietė užsukti į svečius ir įsitikinti, kad šiltnamyje galima auginti ne tik šiltnamines daržoves.

SODYBA, 7 p. f • Dabar statomos pavėsinės nė iš tolo neprimena kadaise didžiuliuose dvarų parkuose stovėjusių lengvų vasaros pastatėlių.

SODYBA, 7 p. f • Vasarą nerekomenduojamos kai kurios gydomosios ir kosmetinės procedūros, dėl ultravioletinių spindulių poveikio nesaugus sveikatai gali tapti ir kai kurių vaistų vartojimas.

Katastrofiškai mažėja mokinių Dauguma mokyklų naujus mokslo metus pradės ištuštėjusiomis klasėmis, nes tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus.

SVEIKATA, 23 p. f

Trečiadienį VL su priedais: Gediminas Stanišauskas

Išvažiuoja užsidirbti

Ūkininkų žinios Moters pasaulis Tėviškės šviesa

VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emigracija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais. Kitais duomenimis, mokyklose bus net iki 30 tūkst. mokinių mažiau nei pernai. Nukelta į 3 p. f

Švietimo ir mokslo ministerija negali paaiškinti, kodėl bendras mokinių fotodiena.lt nuotrauka skaičius mokyklose sumažės dešimtimis tūkstančių.


2

2012 m. liepos 21 d. • Nr. 58 (9181) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

„Ragai ir kanopos“ supirkinėja žemę siimti žemės ūkiu, o aš nenorėjau prarasti kvalifikacijos abejotino švarumo versle. Kaip sakoma, už nugaros pajutau Valstybinės mokesčių inspekcijos ir specialiųjų struktūrų pareigūnų kvėpavimą. Laiku pasitraukiau“, – prisimena dabar žemės ūkio technika prekiaujančioje įmonėje skyriaus vedėju dirbantis Vidmantas.

Įstatymai stringa prie visų valdžių

Aktyviai žemės paskirties žemę visoje Lietuvoje supirkinėja keliolika uždarųjų akcinių bendrovių, turinčių kaip du vandens lašai panašius pavadinimus. fotodiena.lt nuotrauka

Suinteresuotų institucijų nuomonė Mindaugas Kuklierius, Lietuvos žemės ūkio viceministras

ŽŪM teikė įstatymų papildymus, tačiau, suinteresuotų institucijų nuomone, šiuo metu nėra galimybės sukurti kontrolės mechanizmo, užtikrinančio, kad asmuo neįgytų papildomo žemės ploto (viršijančio maksimalų leistiną) kaip juridinio asmens dalyvis, nes akcijų, pajų ir panašaus pobūdžio nuosavybės perleidimo sutartys neregistruojamos. Dėl to nėra galimybių patikrinti, kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais ar kt. disponuoja konkretus asmuo konkrečiu momentu.

Tikisi prokuratūros ir VMI pagalbos Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas

Manau, kad parengtus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrolės įstatymų projektus stabdo pinigingos suinteresuotos jėgos, jos labai bijo viešumos. Kas gali paneigti galimybę, kad taip investuojami nešvarūs pinigai, kurie bus išplauti vėliau pardavus žemes užsieniečiams. Mes turime nemažai informacijos apie tokių uždarųjų akcinių bendrovių veiklą ir tikimės sulaukti prokuratūros bei Vastybinės mokesčių inspekcijos pagalbos. Jeigu gyvename teisinėje valstybėje, tai į mūsų iniciatyvą turi būti atsižvelgta.

e Atkelta iš 1 p. Kuo pagrįsti tokie įtarimai? Pasvarstykime. Į šią sritį investuoti pinigai greičiau atsipirktų žemę tik nuomojant. Tarkime, jeigu nuomos kaina siekia 150–200 Lt/ha, tai minėta investicija atsipirktų per 45–60 metų. Tačiau tai yra puiki galimybė išplauti nešvarius pinigus. Kaip yra iš tikrųjų?

Direktorius vienas, o bendrovių – daug Paskambinome skelbime dėl žemės ūkio paskirties žemės supirkimo nurodytu telefonu ir pataikėme kaip pirštu į akį. Skambinome į UAB „Arklas“, o atsiliepė tas pats vyras, kuris, žinojome, vadovauja UAB „Baltijos žemė“. Tačiau pokalbis su direktoriumi Mindaugu Kiaupa buvo trumpas – vos išgirdęs klausimus ir sužinojęs, su kuo kalba, direktorius labai supyko, pakėlė balsą ir, nepaaiškinęs tokio nepasitenkinimo priežasties, padėjo ragelį. Tokia reakcija kiekvienam žurnalistui sukelia įtarimų ir paskatina panaršyti giliau. Paaiškėjo, kad tas pats vyras vadovauja ar vadovavo ne tik paminėtoms dviem bendrovėms, bet ir „Baltijos agro“, „Baltijos artojas“, „Resource development group“, o gal ir dar kelioms, tuo pačiu adresu registruotoms bendrovėms. Į mūsų akiratį patekusios aštuonios bendrovės registruotos keliose vietose Vilniuje bei Ignalinoje. Netrukus paaiškėjo, kad su kai kuriomis paminėtomis ir ne tik paminėtomis bendrovėmis dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo bei nuomojimo susidūrė ir ūkininkas biržietis Henrikas Bertulis.

Ūkininkas patyrė spaudimą Grūdų augintojas H.Bertulis gerai žinomas šalyje. Patyręs ūki-

ninkas norėtų padidinti ūkį, tačiau trūksta žemės. Ūkininkas nemažai žemės nuomoja ir dar nuomotų, tačiau vieną dieną kelią ūkininkui pastojo M.Kiaupa. Žinoma, ne jis asmeniškai, nes šis vyras, tikėtina, yra tik samdomas darbuotojas ir vykdo savininkų valią. Tačiau H.Bertulis iš jo sužinojo, kad jo, kaip žemės nuo-

darys. Direktorius žiūrėjo į mane ir šypsojosi. Paklauskite, gal jums pasakys, kaip jie ketina tai padaryti?“ – prašė H.Bertulis. Tačiau mūsų klausimas paskendo tyloje – direktorius M.Kiaupa nenorėjo apie tai kalbėti. Dabar ūkininkas svarsto, ar nevertėtų dėl šio atvejo kreiptis į prokuratūrą.

Spekuliantų žeme aktyvumas – vieša paslaptis, tačiau valdžios rankos surištos, kaip manoma, dėl įtakingos lobistų įtakos. motojo, turinčio pirmenybę įsigyti žemės iš savininkų, pastangos yra pasmerktos. „Už 40 ha savininkams pasiūliau tikrai didelę 9500 Lt/ha kainą, nors šalia esančios žemės kaina tesiekė 6000 Lt/ha. Tačiau uždaroji akcinė bendrovė pasiūlė dar daugiau. Vėliau man buvo pasakyta – kiek aš besiūlyčiau, jie pasiūlys daugiau. Esą bendrovės savininkams šis plotas patikęs, o jie pinigų turi, todėl aš neturiu jokių galimybių konkuruoti. Taip mano pirmumo teisė neteko jokios prasmės“, – pasakoja H.Bertulis. Nors žemės nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2020-ųjų, mokant 150 Lt/ha per metus, tačiau naujieji savininkai iš ūkininko pradėjo reikalauti 300–400 Lt/ha nuomos mokesčio. Ūkininkas kategoriškai atsisakė tiek mokėti ir pažadėjo apie šią istoriją paskelbti viešai. Tada naujieji savininkai nusileido ir paliko galioti ankstesnę nuomos kainą, tiesa, neužmiršdami priminti, kad ši nuolaida yra laikina. „Gal aš ne taip supratau, tačiau užuolankomis man buvo priminta, kad naujieji savininkai turi ne tik pinigų, jie suras ir būdų, kaip nutraukti galiojančią žemės nuomos sutartį. Paklausiau, kaip jie tai pa-

Buvęs direktorius atvertė kortas Ne tik Biržų, bet ir aplinkiniuose rajonuose aktyviai žemės paskirties žemę supirkinėjo ar dar tebesupirkinėja „Resource development group“, „Arklas“, „Baltijos žemė“, „Baltijos agroservisas“, „Baltijos artojas“, „Baltijos agro“, „Baltijos planas“ ir dar keliolika uždarųjų akcinių bendrovių, turinčių kaip du vandens lašai panašius pavadinimus. Galima numanyti, kad kai kurioms iš jų diriguoja viena ranka – nors bandoma mėtyti pėdas, tačiau nesugebama net parinkti skirtingų pavadinimų. Mums pavyko prakalbinti vienos tokios uždarosios akcinės bendrovės jau buvusį direktorių. Taigi eksdirektorius Vidmantas prieš trejus metus baigė dabartinį Aleksandro Stulginskio universitetą ir gavo pasiūlymą vadovauti iš pradžių vienai, o paskui – dar dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms. „Jiems reikėjo agronomo, turinčio diplomą, nors mano, kaip specialisto,žinių taip ir neprireikė. Padėjau supirkinėti žemes, maniau, dirbsiu pagal specialybę, tačiau greitai supratau, kad esu tik marionetė jų rankose. Jie net neketino už-

Kokia išeitis? Juk tai, ką parašėme, – vieša paslaptis, apie kurią gerai žino Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė, Seimo Kaimo reikalų komitetas. Žino, bet įstatymai stringa. Kiekviena valdžia bando rengti projektus, tačiau jie ir pasilieka projektais. Štai 2008-ųjų pradžioje dar ankstesnės valdžios vadovaujama Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo parengusi įstatymo projektą, kuriame buvo numatyta įtvirtinti nuostatas, pagal kurias fizinis asmuo bei jo įsteigti ar kitaip su juo susiję kiti juridiniai asmenys būtų laikomi vienu subjektu. Tokiu atveju asmuo negalėtų steigti dešimčių uždarųjų akcinių bendrovių ir taip įsigyti neribotų žemės plotų. Tačiau tada pasipriešino Teisingumo ir Ūkio ministerijos. Dabartinės valdžios ŽŪM parengė įstatymo projektą, kuriame nurodytos pirmenybės teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau ir šio projekto svarstymą Vyriausybė atidėjo neribotam terminui ir kyla abejonių, ar iki rinkimų į Seimą prie jo bus sugrįžta. „Mane apstulbino Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai, kurie paskutiniame darbo grupės posėdyje be užuolankų pasiūlė, kad bet koks žmogus turėtų teisę nusipirkti hektarą žemės ūkio paskirties žemės“, – pasakoja žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas. Kokios pasekmės? Vieną mėnesį toks žmogus nusipirktų hektarą, o po mėnesio pasinaudotų pirmenybe nusipirkti jau besiribojantį, pavyzdžiui, 50 ha sklypą ir taip padidinti plotą iki maksimalios ribos.

Svarbu, kiek sukūrė darbo vietų Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

Būtų klaidinga panaikinti visus žemės įsigijimo apribojimus, nes pinigingieji supirktų pusę šalies. Turėtų būti nustatyti konkretūs kriterijai. Pirmiausia, kiek bendrovė ar ūkininkas duoda naudos visuomenei, žmonėms, t.y. kiek sukūrė darbo vietų. Tada atsirastų nesunkiai kontroliuojamų dydžių. Juk tai skatina ir ES, pavyzdžiui, ketinama riboti išmokas įvertinant, kiek juridinis ar fizinis asmuo sumokėjo atlyginimų su visais mokesčiais.


2012 m. liepos 21 d. • Nr. 58 (9181) Valstiečių laikraštis

Sutaupytų pinigų nemato

Katastrofiškai mažėja mokinių Petro Malūko nuotrauka

Daugiau problemų kils universitetams Jonas Liesys, Seimo narys

Puikiai žinau mokyklinę sistemą, nes joje pedagogu dirbau nuo 1970-ųjų. Šiandien vykstantį procesą atspindi ne tik emigracija. Mažėja gimstamumas. Daug pasako faktas, kad per keliolika pastarųjų metų buvo uždaryta labai daug darželių, nes jie tiesiog nesurinkdavo vaikų. Ypač prasta situacija kaimuose. Juk juose neliko kolūkių, kurių daug buvo sovietmečiu. Jauni žmonės dabar siekia ištrūkti iš kaimo, todėl paskui darželius seka mokyklų užpildymo problema. Suprantu pedagogus, kai jie priekaištauja valdžiai dėl mokyklų reformos, tačiau jų priekaištus laikau siekiu išsaugoti sau darbo vietas, o ne objektyvia realybe. Kiekviena mokykla norėtų išsaugoti ankstesnį statusą, bet kaip jūs įsivaizduojate vidurinę mokyklą su 60 mokinių? Ji negali būti vidurinė. Bauginimai, kad prastės mokymo kokybė, irgi nepagrįsti. Juk valstybinių egzaminų rezultatai parodė labai gerą Lietuvos mokyklos darbo kokybę, o mokyklas baigę abiturientai nesunkiai įstoja į aukštąsias mokyklas užsienyje. Tad didesnių problemų ateityje įžvelgčiau Lietuvos universitetams, kurie dėl mažėjančio mokinių skaičiaus vargu ar surinks reikiamą studentų skaičių.

e Atkelta iš 1 p. Tai maždaug tiek vaikų, kiek gyventojų turi trys Prienų miesteliai. Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio įsitikinimu, prastėjančią situaciją nulėmė demografiniai pokyčiai. „Pirmokų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose labai priklauso nuo gimstamumo Lietuvoje prieš 7 metus, o jis nuo 1999 m. iki 2002 metų mažėjo vidutiniškai po 2 tūkst. vaikų per metus. Tai ir atitinkamai pirmokų 2006– 2009 metais mažėjo panašiai – apie 2 tūkst. kasmet“, – aiškino V.Bacys. 2012 metų rugsėjo 1 d. į bendrojo ugdymo mokyklas turėtų ateiti apie 27 tūkst. pirmokų, arba beveik tiek pat kiek ir 2011–2012 mokslo metais.

Vis dėlto ŠMM neturi paaiškinimo, kodėl bendras mokinių skaičius sumažės dešimtimis tūkstančių. Šalies mokyklose rudenį mokslus krims iš viso apie 370 tūkst. vaikų. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas tikina, esą mokyklų lankomumas sumažėjo dėl nemokšiškos švietimo politikos, kurią įgyvendina ministerija. „Viskas daroma tam, kad būtų kuo blogiau, kad kuo mažiau moksleivių būtų išsimokslinę. Netgi sakyčiau, kad patys moksleiviai skatinami emigruoti“, – teigė E.Jesinas. Dalis jaunimo mokymąsi esą laiko niekam nereikalingu dalyku, todėl neretai jau 11-oje klasėje meta mokslus ir išvažiuoja į užsienį paskui savo tėvus uždarbiauti. Ši tendencija pastebima ir kaime, ir mieste.

Ministerija šantažuoja savivaldybes Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas E.Jesinas ypač nemokšišką ŠMM politiką pastebi pertvarkant ugdymo įstaigų tinklą kaimo vietovėse. Kaime didžiausią rūpestį kelia tai, kad ministerija, pasitelkdama netgi šantažą, verčia savivaldybes keisti mokyklų statusą. „Pavyzdžiui, rajonuose vidurinės mokyklos masiškai tampa pagrindinėmis, o pagrindinės – progimnazijomis. Vien dėl tos reformos mokyklos kasmet netenka 100– 150 tūkst. litų“, – aiškino E. Jesinas. Vidurinėse mokyklose ugdomi mokiniai nuo 1 iki 12 klasių, pagrindinėse – nuo 1 iki 10 klasių, o progimnazijose – nuo 1 iki 8 klasių. „Vien todėl nereikia stebėtis, kad mokyklose mažėja mokinių. Vaikai jau ankstyvame amžiuje mokomi būti emigrantais, neprisirišti prie draugų ir vietovės, todėl ir tėvai dabar siekia, kad vaikai kuo anksčiau pakeistų mokyklą“, – tikino E.Jesinas. Tos mokyklos, kurios priešinasi reformai, pasak E.Jesino, sulaukia spaudimo iš ministerijos. „Juk būtent ministerija, o ne savivaldybės (kaip mokyklų steigėjos) valdo Europos Sąjungos paramos lėšas mokykloms, jų sporto bazėms modernizuoti ir kitokiai gerovei sukurti. Jei nepakeisi statuso, negausi ES pinigų“, – sakė

3

Aktualijos

E.Jesinas. Šalyje iš viso yra 1 278 mokyklos.

Kritikuoja beatodairišką taupymą Dėl žemesnio mokyklos statuso ir mokinių skaičiaus ugdymo įstaigoms mažėja ir vadinamasis mokinio krepšelis (MK). Nors viceministras V.Bacys „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad mokinio krepšelio dydžio šiemet keisti nenumatoma ir jis išliks 3 774 Lt, iš šio skaičiaus E.Jesinas tik pasijuokė. „Nė viena mokykla negauna deklaruojamo MK dydžio, o jis didžiausias buvo 2009 m., kai pedagogai

Lopo biudžeto skyles Vydas Gedvilas, Seimo narys

Švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys atmeta Žemaitijos pedagogų priekaištus. „Negali taip būti, kad, mažėjant mokinių skaičiui, didėtų mokinio krepšelis. Galiausiai, ne mes (ministerija), o Seimas perskirsto biudžeto pinigus“, – teigė V.Bacys. Pašnekovas akcentavo, kad MK krepšelio dydis priklauso nuo sutartinio mokinių apskaičiavimo koeficiento. Jis taikomas atsižvelgiant į mokinių skaičių mokykloje. „Yra rajonuose mokyklų, kur mokinio krepšelio dydis siekia net 7000–9000 Lt. Mieste jis gali siekti iki 2 tūkst. Lt. Kuo mažesnė mokykla, tuo didesnis mokinio krepšelis ir atvirkščiai – kuo mokinių daugiau, tuo krepšelis atitinkamai mažesnis“, – aiškino V. Bacys. Viceministras taip pat pabrėžė, kad sutaupytais pinigais negalima didinti finansavimo mokykloms. „Lietuva apsisprendė neviršyti 2 proc. biudžeto deficito. Pinigų reikia ir socialinei paramai, ir pensijoms. Nors esu švietimo darbuotojas, būtų keista, jei sutaupytų pinigų neskirtume savo seneliams, kuriems pagalba galbūt reikalingesnė“, – sakė V.Bacys.

Įžvelgiu dvi pagrindines priežastis, kodėl tuštėja mokyklos – gimstamumo mažėjimas ir dideli emigracijos tempai. Tėvai dabar dažniau išsiveža į užsienį ir vaikus, nes nemato ateities Lietuvoje ir jos nesieja su tėvyne. Vadinasi, žmonės nesijaučia čia gerai. Globalizacijos procesai irgi daro tam tikrą neigiamą įtaką. Šiuo atveju, net atsižvelgdama į mažėjantį mokinių skaičių, Švietimo ir mokslo ministerija neturėtų mažinti finansavimo mokykloms. Juk kuo daugiau skirsime lėšų švietimui, tuo mokymas bus kokybiškesnis ir padidės gyventojų noras pasilikti Lietuvoje su visa šeima. Sutaupytus pinigus reikėtų skirti pedagogų socialinei apsaugai gerinti. Man be galo imponuoja Lenkijoje sukurta sistema, kai mokytojai po 5 metų sunkaus darbo gali išeiti metams kūrybinių atostogų, o kaimo mokykloje dirbantis žmogus kaimyninėje šalyje gauna ne tik nemokamą gyvenamąjį plotą, bet dar ir 25 arus žemės. Deja, pas mus „sutaupytais“ pinigais Vyriausybė lopo biudžeto skyles, tačiau nuo to kenčia visa švietimo sistema.

Valdžia pradėjo „dingusiųjų“ paieškas Be tuštėjančių mokyklų, ruduo pasižymės ir „dingusių“ vaikų paieškomis. Seime jau verda diskusijos, kad „nerandama“ 13 tūkst. moksleivių, kurie tarsi yra įtraukti į Mokinių registrą, bet mokyklų nelankė. Specialios darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad 2011–2012 mokslo metais nesimokė beveik 13,5 tūkst. vaikų (nuo 7 iki 16 metų).

Šiuos vaikus į mokyklas sugrąžinti bus siekiama grasinant tėvams nutraukti socialinės paramos teikimą. Tikimasi, kad tai bus veiksminga priemonė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, nemokamas maitinimas ir parama mokinio

Be tuštėjančių mokyklų ruduo pasižymės ir „dingusių“ vaikų paieškomis. Seime jau verda diskusijos, kad „nerandama“ 13 tūkst. moksleivių, kurie tarsi yra įtraukti į Mokinių registrą, bet mokyklų nelankė. surengė masinį streiką. Tada MK buvo padidintas iki 3 774 litų“, – prisiminė E.Jesinas. Pašnekovas sakė, kad ministerija siekia kuo daugiau sutaupyti MK lėšų. Taip vien šiemet ŠMM sutaupė 78 mln. Lt, kuriuos savivaldybės buvo priverstos grąžinti kaip nepanaudotas lėšas į biudžetą. „Kodėl šių pinigų ministerija nepaliko savivaldybėms, kad būtų galima pagerinti mokymo kokybę?“ – retoriškai klausė E.Jesinas. Pavyzdžiui, mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui MK numatyta tik 10,4 Lt, kai perskirsčius sutaupytus pinigus ekskursijoms ir kitoms reikmėms suma galėjo didėti 20 kartų. Daugiau lėšų buvo galima perskirstyti ir knygoms įsigyti. E.Jesiną piktina, kad ŠMM meluoja netgi pedagogų atlyginimų klausimu. „Valstiečių laikraščiui“ viceministras aiškino, kad mokytojų darbo užmokesčio vidurkis iki mokesčių siekia beveik 2 700 Lt, bet, E.Jesino duomenimis, vidurinės kategorijos mokytojas už 18 pamokų per savaitę „ant popieriaus“ tegauna 1 900 Lt. „Kaimo vietovėje pedagogo alga siekia tik 1 200 Lt. Į rankas gaudamas 900 Lt, mokytojas priverstas važiuoti dirbti į kitas mokyklas, kad prie algos prisidurtų šiek tiek daugiau“, – aiškino E. Jesinas.

„Paramą gaunantys asmenys ir jų vaikai paprastai yra žinomi ir nėra dingusiųjų (nelankančiųjų) kategorijoje, – teigia viceministras V.Bacys. – Nesimokantiems būtina teikti švietimo ir kitą pagalbą bei naudoti įvairias priemones, kad vaikas lankytų mokyklą.“

Jaunatis. Saulė teka 5.11, leidžiasi 21.38.

Šiandien

reikmenims įsigyti kasmet skiriama apie 140 tūkst. moksleivių. Ji priklauso tuo atveju, jei vieno šeimos nario pajamos neviršyja 525 Lt per mėnesį. Kartu SADM primena, kad tėvai dėl nemokamo vaikų maitinimo ir kitos pagalbos į savivaldybes gali kreiptis nuo liepos 1 dienos.

Rytoj

Poryt

Dieną: +15 +20°

Dieną: +17 +22°

Dieną: +15 +20°

Naktį: +9 +14°

Naktį: +7 +12°

Naktį: +10 +15°

Šiandien daugelyje rajonų trumpai palis, vietomis gali sugriaudėti perkūnija. Pūs jau ne toks stiprus pietvakarių, vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį numatoma 9–14, aukščiausia dieną – 15–20 laipsnių šilumos. Sekmadienį trumpi lietūs pasirodys tik vietomis, galima perkūnija. Pūs silpnas vakarų vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį – 7–12, aukščiausia dieną – 17–22 laipsniai šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje slėgis pakils, lietūs liausis, ims pūsti daug šiltesnis pietų vėjas. Nors naktys dar išliks vėsokos, oro temperatūra dienomis jau bus vasariškai šilta, o savaitės viduryje gali užplūsti ir karščio banga. orai.lt, VL inf.

Kaip vertinate rudenį kartu su Seimo rinkimais vyksiantį referendumą dėl naujos AE statybos? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Pinigai į balą. Patariamasis referendumas neturi jokios realios prasmės. Konsultuotis su tauta politikai nori tik dėl savo reitingų. Gerai, kad norima išklausyti Lietuvos piliečių nuomonę. Neturiu nuomonės šiuo klausimu.

44 proc. 26 proc. 29 proc. 1 proc.


4 Dangaus Tėvo reikalai

2012 m. liepos 21 d. • Nr. 58 (9181) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Viename Evangelijos sakinyje – „Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų“ – pasakyta labai daug apie Šventąją Šeimą. Įstatymas reikalavo, kad suaugusieji izraelitai per Velykas aplankytų Jeruzalės šventovę, todėl Šventoji Šeima šventai to laikėsi. Velykų piligrimai ilgą kelią nueidavo pėsčiomis. Šeimos palikdavo visus darbus, rūpesčius ir laiką paskirdavo Dievui. Velykų šventimas izraelitams primindavo, kaip juos, keliaujančius iš Egipto į Pažadėtąją žemę, globojo Dievo ranka. Pati piligrimystė į Jeruzalę, kur buvo saugoma Sandoros skrynia, reiškė dėkingumą Dievui ir pasiryžimą laikytis Jo įstatymo. Jeigu mes, Dievo išvesti iš sovietinės nelaisvės namų ir atvesti į laisvę panašiai kaip Šventoji Šeima, kasmet atliktume dvasinę piligrimystę – geras uždaras rekolekcijas, dėkodami Dievui už Krikšto malonę ir pasiryždami laikytis dangiškojo Tėvo valios, daug kas mūsų gyvenime keistųsi į gera.

Kai gimdytojai surado šventykloje likusį vaikelį ir jam papriekaištavo, kad su skausmu jo ieškojo, Jėzus atsakė: „Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ Atrodo, kasdienė buitis su nesibaigiančiais rūpesčiais buvo kiek pritemdžiusi Apreiškimo žinią, todėl Jėzus priminė, kad dangaus Tėvo reikalų neužmiršo, jie nuolat jam rūpi. Kiekvienas iš mūsų turime aibes reikalų, planų ir net bėdų. Tačiau mūsų gyvenimo kelionėje visuomet yra ir dangaus Tėvo reikalai, planai mūsų atžvilgiu. Dievui mes – nei padangių paukšteliai, nei girių žvėreliai, bet esame protingos, nemarią sielą turinčios asmenybės. Dievas, duodamas mums gyvybę, duoda ir užduotį praeiti žemę mylint ir darant gera. Praeiti žemę ne kreivais, bet tiesiais keliais. Evangelistas Lukas po įvykio Jeruzalės šventykloje pastebi, kad vaikelis Jėzus buvo klusnus savo gimdytojams ir augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse. Dievo Sūnus klausė savo žemiškųjų tėvų, o mes, žmonės, dažnai svarstome, ar verta klausyti Dievo. Net kelis kartus evangelistas Lukas pabrėžia, kad motina Marija visus tuos įvykius laikė savo širdyje. Ką tai reiškia? Šis svarstymas „savo širdyje“ buvo Marijos malda – mąs-

tymas, o drauge ir džiaugsmas suvokiant, kad ji yra visiškoje Dievo artumoje. Kunigas gali išgyventi panašų džiaugsmą, kai po konsekracijos suvokia esąs tikroje Dievo artumoje. Panašiai gali džiūgauti kiekvienas Mišių dalyvis, ypač priimantis šventąją Eucharistiją. Šie ir ateinantys metai Lietuvos žmonėms taip pat primins Jėzaus atradimą per Lietuvos Krikštą. Šiais metais minime Lietuvos Krikšto pradžios 625 metų jubiliejų. Nepalankios istorijos aplinkybės lėmė, kad Žemaitija dar 26 metus laukė savo Krikšto dienos ir tai minės kitąmet. Lietuvos Krikštas kviečia mus įsigilinti į Krikšto metu gaunamą Dievo malonę. Krikšto vanduo nuplauna nuodėmes ir seną, nuodėmingą žmogų pakeičia nauju, tiesiog sudievintu žmogumi, turinčiu teisę kreiptis į Dievą vadinant jį Tėvu – „Abba“. Tačiau ši teisė skiria ir pareigą būti vertam dangaus Tėvo. Todėl ne tik dabar, XXI amžiuje, prieš suaugusiųjų Krikštą bei Sutvirtinimą vykdoma katechezė, tai buvo daroma ir XV amžiaus pradžioje, o prieš Krikštą žemaičiai kelerius metus buvo mokomi apie Jėzų Kristų ir tik paskui krikštijami. Šiandien yra žmonių, kurie nori Krikštą ir kitus sakramentus priimti be jokio pasirengimo, panašiai kaip

parduotuvėje žmogus renkasi jam reikalingą daiktą ir jį nusiperka. Tikriausiai Lietuvoje nerastume kunigo, kuris nebūtų susidūręs su tokio religinio neraštingumo problema. Todėl labai norėčiau paraginti visais galimais būdais užpildyti šias tikėjimo spragas. Mes galime įsigyti Šventąjį Raštą ir Katalikų Bažnyčios Katekizmą. Yra išleistas labai geras katekizmas jauniems žmonėms YouCat. Yra daug religinių knygų, žurnalų, radijo laidų, gvildenančių tikėjimo klausimus. Jeigu žmonės bent trečdalį laiko, kurį praleidžia, žiūrėdami morališkai netinkamas TV programas, paskirtų gerai religinei literatūrai, nesunkiai užpildytų tikėjimo spragas. Šiuo metu Lietuvoje daug kur parapijose yra vykdomos įvairiausios sielovados programos, skirtos mūsų tikėjimui pagilinti. Viena iš tokių programų – Alfa kursai. Uolūs kunigai turėtų savo parapijose organizuoti ir Alfa, ir kitokius kursus, keliančius tikinčiųjų sąmoningumą. Tikėjimas tik tuomet tampa stipriu pamatu ir ant jo galima kurti tiek asmeninį, tiek šeimos, tiek valstybės gyvenimą, kai jis būna apvalytas nuo visokiausių prietarų, kai Dievas priimamas kaip Draugas, kaip Tėvas, su kuriuo norima eiti per gyvenimą.

Prezidentas turi būti renkamas ne iš vieno kandidato

fotodiena.lt nuotrauka

Vilniaus meras ir partijos „Taip“ lyderis Artūras Zuokas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pakvietė ieškoti alternatyvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir pažadėjo padėti tam kandidatui, kurį išrinktų visuomenė.

Savaitės komentaras

Politikos šermenys, arba Kodėl tibetiečiai nenori atgimti Lietuvoje Simonas Norbutas Kartą draugas paklausė, ar aš matąs bent vieną gerą dalyką mūsų šalyje. Paklausė suirzęs, mat jam, kaip ir daugumai kitų, tenka kęsti nepakenčiamą mano pesimizmą. Po ilgokos pauzės aš atsakiau, kad, žinoma, vieną gerą dalyką aš įžvelgiąs. Koks jis, na, koks jis, trynė draugas rankas, akivaizdžiai nekantraudamas ir jau šypsodamasis – nujausdamas savo, optimisto, pergalę. Ši šalis ideali vieta... bepročiams, atsakiau aš ir, kaip nujaučiate, tuo ne tik pribaigiau draugo tikėjimą manimi, bet ir mūsų draugystę. Tuomet mano draugas buvo, beje, ką tik įstojęs į vieną iš gerai žinomų populistinių partijų: idėjiškai – toks entuziastingas new world order‘is, pagal statusą – eilinis klapčiukas pilkoje partijos masėje. Dabar mano drg. yra ( J)aunasis (S)Partietis – demagogiško Jėzaus Kristaus ir per galvas karjerą darančio spartiečio hibridas. Aš – autsaideris cinikas, lojantis ant pro šalį einančio galingųjų karavano. Drg. Jėzus Spartietis padarė stulbinamą karjerą. Aš – amžinas lūzeris ir dar amžinesnis studentas (čia vienas ir tas pat). Aš dar mokykloje pradėjau jaus-

ti gyvenimo beprasmybę – mokyklos teatro būrelyje demonstravau groteskiško ir absurdiško pasaulio saltomortale. Mano draugas jau tuomet žinojo pasaulį esant kupiną prasmės, t.y. pinigų, ir dalijosi su manimi svajonėmis patekti ten, kur jie ant medžių auga – į Seimą. O kai aš pamėginau apeliuoti į jo politologinę sąžinę – juk politika, drauge mielas, yra tarnavimas visų bendram interesui, jis man atkirto kaip senas realpolitik vilkas – mano tėvas savivaldybėje prie valdžios, o ten, patikėk, toookios!!! babkės sukasi. Tad valdžia ir yra ne kas kita, kaip būdas tas babkes paimti. Beje, teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad žodžio babkės tuometis mano draugas nevartojo. Jis buvo gerai išauklėtas: mokėjo anglų kalbą, naudotis wordu, exeliu, taip pat kultūringai lankstytis ir dar kultūringiau šypsotis. Pirmieji keturi gebėjimai jam labai pravertė įtikinant kolegas, kad jo biurokratinė kraujo linija siekia Jėzaus šeimą, o paskutinysis gebėjimas – kerinti frankenšteino šypsena – pravertė įtikinant savo dangiškąja kilme ir rinkėjus. Kad būtumėt matę, kaip didingai jo dantys švietė rinkiminiame plakate, – tikra Arkikatedros kolonada. Taigi sėdžiu Delfyje ir stebiu Orakulų šalies beprotystę – artėja rinkimai į Seimą, artėja Spalio 14oji. Kaip ir kiekvienas metais, kaip ir prieš kiekvieną apokalipsę, visi, kas tik gali, buria iš kavos tirščių, o garbingesni – ir iš socialinio pragaro

garų. Pirmieji, ramiai gurkšnodami kavutę, murma dviprasmiškas politines programas, o antrieji – dramatiškai gestikuliuoja, pranašaudami šaliai karą, marą ir skėrių (t. y. pedofilų) antplūdį. Pirmieji – kavutės gurkšnotojai – regi šalį kaip nuoseklų sociopolitinį procesą (kur viskas nuolat tik geryn!), kurį išmintingai valdo. Antrieji – dramatiškieji šamanai, piktų dvasių vaikytojai – nesustodami klykauja aikštėse ir regi šalį vien kaip revoliucinį kūną (kuriame viskas tik blogyn!). Jie intensyviai mojuoja aštriais it skalpeliai plakatais ir gieda himnus Didžiajam Chirurgui – Teisybės Mesijui, kuris, anot jų, netrukus ateis ir išoperuos korupcijos bei pedofilijos auglį, kurio metastazės, anot jų, apraizgė jau kone visus šalies organus. Pirmieji šamanai mesijai yra politinė dauguma. Antrieji šamanai mesijai yra politinė mažuma. Pirmieji – nuosaikūs, persismelkę klasikine ramybe: mėgsta gardžias krevetes, šampaną ir kaitintis Marakešo, Dubajaus ir Hurgados termose. Antrieji – aršūs ir isteriški: mėgsta imituoti badą ir kaitintis dirbtinėje sensacijų blyksčių šviesoje. Bet abi šios politinės grupės turi vieną bendrą savybę – jos veržiasi valdžion genamos labai jau banalių demonų – Galios ir Pinigų. Demonų, dažnai susiliejančių į vieną vidinės imperijos dvigalvį erelį, mėgstantį suktis lizdus išorinėje imperijoje: prabangiose pilaitėse prie aptvertų ežerų ir Šveicarijos bankų seifuose.

Kaip matote, politinis peizažas gana racionalus ir tvirtas, apsukraus ir nutukusio amatininko nutapytas. Bet, kaip ir visi šarlatanai, šis politdemiurgas moka apsimesti mesijumi ir spinduliuoti didinga retorika, o jei prireikia – demonstruoti politkankinystės stigmas. Šiuos sluoksnius užtepus vienas ant kito – idealus dadaistinės politbeprotybės koliažas. Tokią beprotybę, kaip ir kitas būties chaoso apraiškas, norisi nukenksminti juoduoju humoru ar bent jau pseudomitologiniu absentu. Trokšti, kad realybė (taip minia linkusi vadinti beprotybę) imtųsi kergtis ne pagal etikos, o pagal pornoestetikos dėsnius. Tai kas vienija Lietuvos politiką? O kas vienija likusį pasaulį – žinoma, kad Tibetas, Šekspyras ir Cartoon Network. Šventoji trejybė postmoderno danguje. Tibete, anot Jurgos Ivanauskaitės, gyvena vienuoliai, kuriems baisiausia karminė lemtis – atgimti Lietuvoje. Visiems akivaizdu, jog šie plikagalviai maldylos mantriniai bijo ne ko kito, o mūsų valdžios sukurtos sistemos, kuri, sekant „Tibeto mirusiųjų knyga“, yra ne kas kita, o bardo – būsena tarp mirties ir atgimimo. Tibetiečių krašte išsilaisvinimas iš iliuzijų ir atgimimas paprastai trunka 49 dienas, o Lietuvoje ši kankinanti būsena tęsiasi net 20 metų ir, kas žino, kiek dar truks. Šis faktas nepaprastai baugina vienuolius. Ir ne veltui. Juk kas po mirties norės į mirtį – sustingti it vabzdžiams homo sovieticus gintare?..

Savo kandidatūros per Prezidento rinkimus jis kelti nežada. A.Zuokas spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė, kad imtis ieškoti alternatyvos Prezidentei D.Grybauskaitei jį paskatino pastarosios pasisakymai. „Prezidentė pareiškė, kad ji už savo žodžius ir veiksmus visuomenei neprivalo atsiskaityti. <...> Mane, kaip liberalą, tai labai suneramino. Nesutinku, kad būtų renkamasi iš vieno kandidato“, – kalbėjo A.Zuokas. Vilniaus meras patikino nebijąs, kad, metus iššūkį, jį ištiks Vygaudo Ušacko ar Arūno Valinsko, kurie prarado atitinkamai ministro ir Seimo vadovo postus, likimas, kai pastarieji išdrįso viešai nesutikti su D.Grybauskaitės nuomone. „Ne vienas žmogus manęs šito klausė. Tai, kad šis klausimas kyla, kad žmonės gali bijoti, jog su jais bus susidorota dėl politinės intencijos, rodo, kad demokratijai Lietuvoje yra iškilusi grėsmė“, – sakė jis. Prezidentės politikavimo stilių A.Zuokas palygino su Rusijos ar Baltarusijos šalių vadovų metodika. „Jeigu aukščiausi valstybės vadovai laiko save neklystančiais ir nejaučia pareigos atsiskaityti visuomenei, tai man, kaip liberaliam asmeniui, primena įvykius, kurie vyksta šalia mūsų – kaimyninėse valstybėse. Tikrai, žiūrėdami į jos reitingus šiandien, populiarumą visuomenėje, kai kas tikriausiai mano, kad kitų Prezidento rinkimų tiesiog nereikės“, – kalbėjo A.Zuokas. Jis priminė, kad yra organizavęs sėkmingą Prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampaniją ir siūlė savo, kaip politikos vadybininko, paslaugas tam kandidatui, kurį „išrinks visuomenė“. balsas.lt


2012 m. liepos 21 d. • Nr. 58 (9181) Valstiečių laikraštis

ES parama

Kuriama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa

Ūkininkai, kaimo gyventojai ir visi suinteresuotieji raginami aktyviai domėtis būsimojo finansinio laikotarpio paramos galimybėmis ir dalykiškai diskutuoti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ieva Rupšytė Šiuo metu yra rengiamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų politikos (toliau – KPP) gairės. Naujojo programavimo laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros politikos gairių rengimo darbo grupė žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu buvo sudaryta 2011 m. birželio 23 d. Ši darbo grupė parengė Lietuvos kaimo plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, suformulavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų laikotarpio politikos tikslus ir uždavinius, parengė veiksmų planą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programavimo dokumentui rengti.

Lietuvos kaimo plėtros tikslas Žemės ūkio ministras K.Starkevičius pabrėžia, kad bendrasis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos tikslas – kurti gyvybingą kaimą, skatinant ekonomikos augimą, didinant žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą, tausiai naudojant gamtos išteklius bei sprendžiant klimato kaitos keliamas problemas, sukuriant galimybių gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, užtikrinti darnią teritorinę plėtrą. „Mūsų kaimo plėtros politika yra orientuota didinti žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą, klimato politikos tiks-

lų siekimą bei darnią teritorinę kaimo vietovių plėtrą. Pastaroji apima tiek alternatyvų verslą, tiek bendruomeninę socialinę kaimo vietovių plėtrą“, – pažymi ministras. Naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Kaimo plėtros programa nebus atskira, ją reikės kurti kartu su Bendruoju strateginiu dokumentu (BSD), atspindinčiu strategijos „Europa 2020“ ir Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ tikslus. KPP turės būti suderinta su kitomis ES politikomis (sanglaudos, žuvininkystės ir kt.).

1. Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse. 2. Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą. 3. Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje. 4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas. 5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kie-

Bendrasis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos tikslas – kurti gyvybingą kaimą, skatinant ekonomikos augimą, didinant žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą, tausiai naudojant gamtos išteklius bei sprendžiant klimato kaitos keliamas problemas. ES kaimo plėtros politikos prioritetai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė supažindina su Europos Sąjungos (ES) Kaimo plėtros politikos reglamento projektu. Direktorė pažymi, jog ES KPP tikslai iš esmės nesiskiria nuo 2007– 2013 m. KPP tikslų, tačiau atsiranda naujas aspektas – klimato politikos tikslų siekimas, kuris akcentuojamas visame reglamento projekte. ES 2014–2020 m. numato šešis KPP prioritetus:

kio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. 6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Išsamiau aptariant KPP prioritetus akcentuota, kam bus skiriama daugiausia dėmesio. Pirmuoju prioritetu daugiausia dėmesio bus skiriama skatinti inovacijų ir žinių bazės plėtrą kaimo vietovėse; stiprinti ryšius tarp žemės ūkio, miškininkystės technologijų ir mokslinių tyrimų bei inovacijų taikymo praktikoje; skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį mokymą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį suteikta garantijų už 39 mln. litų Per pirmąjį šių metų pusmetį Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – Bendrovė) kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 65 mln. Lt kreditų suteikė 182 garantijas už 39 mln. Lt. Bendra šiems ūkio subjektams suteiktų garantijų suma jau siekia 1,02 mlrd. Lt – tai sudarė sąlygas iš kredito įstaigų pasiskolinti beveik 1,7 mlrd. Lt. Visos garantijos šiais metais suteiktos už žemdirbiams, smulkiesiems ir vidutiniams kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus kreditus. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra šiais metais iš kredito įstaigų nesiskolino.

Antrasis prioritetas – visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumo ir ūkių perspektyvumo didinimas, atkreipiant dėmesį į: ūkių, kurie susiduria su didelėmis struktūrinėmis problemomis (visų pirma ūkių, kurių dalyvavimas rinkoje mažas), tam tikrų sektorių į rinką orientuotų ūkių ir ūkių, kuriems reikalingas žemės ūkio veiklos įvairinimas, restruktūrizavimo palengvinimą, taip pat kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje palengvinimą. Trečiuoju prioritetu numatyta skatinti maisto grandinės organiza-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Iš viso nuo Bendrovės veiklos pradžios (1998 m.) jau suteiktos 4 047 garantijos už 2,3 mlrd. Lt, iš jų už žemdirbių, kaimo verslininkų bei žemės ūkio produktų perdirbėjų paimtus kreditus – 3 991 garantija už 1,02 mlrd. Lt, už Lietuvos žemės ūkio ir

maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros kreditus – 56 garantijos už 1,3 mlrd. Lt. Bendrovė bendradarbiauja su visais Lietuvoje veikiančiais bankais ir kredito unijomis. Per 2012 m. 6 mėn. daugiausia kreditų su garantija išdavė Medici-

vimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje, daugiausia dėmesio skiriant: geresniam pirminės produkcijos gamintojų integravimui į maisto grandinę, taikant kokybės schemas, populiarinant gamintoją vietos rinkose ir trumpose tiekimo grandinėse, gamintojų grupėse ir tarpšakinėse organizacijose, taip pat ūkių rizikos valdymo rėmimui.

5

Ketvirtasis prioritetas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant: biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių būklei; vandentvarkos gerinimui; dirvožemio valdymo gerinimui. Penktasis prioritetas – skatinti efektyvų išteklių naudojimą, remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio sutelkiant ties: vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimu; energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumo didinimu; atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimu bioekonomikos tikslais; žemės ūkyje išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimu; anglies dioksido sekvestracijos (apribojimo) žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimu. Šeštasis prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, mažinti skurdą, skatinti ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, siekiant: įvairinti veiklą, lengvinti naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimą; skatinti vietos plėtrą kaimo vietovėse; plėsti prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų, gerinti jų kokybę ir skatinti jų naudojimą kaimo vietovėse. Žemės ūkio ministras K.Starkevičius pabrėžia, jog „šis dokumentas dar kinta, todėl tikimės, kad tie klausimai, kurie mums yra ypač aktualūs, bent iš dalies atsispindės reglamente“. Ministras kviečia ūkininkus, kaimo gyventojus ir visus suinteresuotuosius aktyviai domėtis būsimojo finansinio laikotarpio paramos galimybėmis kaimo plėtrai ir dalykiškai diskutuoti, kad kuriant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą būtų pasirinktos tikslingiausios priemonės ir jų įgyvendinimo aspektai.

(Užs. 386)

nos bankas (23 proc. visų garantijų), SEB bankas (18 proc.) ir kredito unijos (16 proc.). Medicinos banko bei kredito unijų suteikti kreditai yra nedideli, skirti nedideliems ūkiams finansuoti, tačiau ir pagal suteiktų kreditų sumą daugiausia kreditų išdavė Medicinos bankas (22 proc. visų kreditų). Ypač aktyviai šiuo metu žemės ūkį finansuoja kredito unijos. Jos per ataskaitinį laikotarpį suteikė 18 proc. garantuotų kreditų. Šį pusmetį suteikta pirma garantija AB bankui „Finasta“. Bendrovė teikia garantijas už imamus investicinius kreditus ir kreditus, skirtus trumpalaikiam turtui įsigyti. 2012 m. pirmąjį pusmetį 85 proc. visų suteiktų garantijų buvo suteikta investicinių kreditų grąžinimui užtikrinti. 2012 m. Bendrovė toliau aktyviai prisideda prie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšų panaudojimo. Kreditų gavėjams, įgyvendinantiems investicinius projektus pagal šios programos priemones, per šiuos metus suteiktos 78 garantijos už

23 mln. Lt sudaro 60 proc. visų šiais metais suteiktų garantijų sumos. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindiniai Bendrovės klientai lieka ūkininkai, kurie sudarė daugiau kaip 80 proc. visų klientų. Už ūkininkų imamus kreditus suteikta 24,3 mln. Lt garantijų, arba 63 proc. visų per ataskaitinį laikotarpį suteiktų garantijų. Buvo finansuojamos tradicinės žemės ūkio šakos – augalininkystė (37 proc. visų garantijų) bei gyvulininkystė (27 proc.). Nemažėja garantijų, suteiktų alternatyviems verslams kaime plėtoti – smulkieji verslininkai plėtoja biokuro gamybos verslą, stato saulės energijos jėgaines, modernizuoja mėsos cechus, teikia agroserviso, medienos apdirbimo paslaugas. 2012 m. beveik visų šalies rajonų žemdirbiai ir kaimo verslininkai aktyviai naudojosi skolintomis kredito įstaigų lėšomis. Tradiciškai daugiausia skolinosi derlingose žemėse dirbantys žemdirbiai – Kauno bei Panevėžio apskričių žemdirbiams suteikta 37 proc. visų suteiktų garantijų. ŽŪM inf.


6

2012 m. liepos 21 d. • Nr. 58 (9181) Valstiečių laikraštis

Žemės ūkis

Inhibitoriais užterštas pienas nesuperkamas

„Valstiečių laikraščio“ skaitytojas nori sužinoti apie inhibitorines medžiagas, kuriomis būna užterštas pienas. Jis klausia, kaip šių medžiagų atsiranda piene, kaip pieno gamintojai apie jas sužino ir kas už tai gresia? Atsako VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis. Inhibitoriai – medžiagos, kurios stabdo bakterijų dauginimąsi. Tai antibiotikai, įvairios konservavimo (formalinas, amoniakas, vandenilio peroksidas, vario sulfatas ir kt.), dezinfekavimo (chlorkalkės, chloraminas, natrio hipochloritas ir kt.) cheminės medžiagos. Inhibitorių piene atsiranda, jeigu melžiamos karvės šeriamos supelijusiais, mikotoksinais užterštais pašarais, kombinuotaisiais pašarais ar papildais, skirtais penimiems gyvuliams. Karvių negalima ganyti netoliese tręštų arba kitaip cheminiais preparatais apdorotų pasėlių. Inhibitorinių medžiagų gali atsirasti ir dėl biologinių veiksnių. Tai medžiagų apykaitos sutriki-

mų ligos, kurios daugeliu atveju gali tapti kitų karvių ligų priežastimis. Šiuo požiūriu labai svarbus pieno riebalų ir baltymų santykis (riebalų ir baltymų proc.). Jeigu gautas santykis yra mažesnis už 1, galima įtarti, kad karvės serga acidoze. Kai pieno riebalų ir baltymų santykis yra 1,5 ar didesnis, galima spėti, kad karvės serga ketoze. Mastitu sergančių karvių pieno biocheminės savybės pasikeičia. Dėl smarkaus uždegimo pieno pH nuo 6,6 padidėja iki 7. Didėjant SLS piene, apie 10 proc. sumažėja laktozės. Dėl to sutrinka osmosinė pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad ji būtų išlaikyta, natrio ir chlorido jonai patenka iš kraujo į pie-

ną. Jų kiekis gali padidėti dešimtis kartų, lyginant su normaliu lygiu, o kalcio, fosforo, magnio ir kalio kiekis labai sumažėja. Trūkstant kalcio ir fosforo bei pasikeitus jų santykiui, pienas sunkiai sutraukinamas. Dėl laktozės trūkumo ir pakitusios druskų pusiausvyros, sumažėja pieno atsparumas karščiui, pablogėja jo organoleptinės savybės. Dėl tešmens uždegimo piene padaugėja fermentų, padidėja biocheminis jų aktyvumas. Uždegimų metu organizmas išsiskiria uždegimo mediatorius – endotoksinus ir histaminą. Laboratorija, nustačiusi, kad piene yra inhibitorinių medžiagų, per dvi valandas po mėginio tyrimo elektroniniu būdu arba SMS žinutėmis informuoja supirkėją, kuris gautą informaciją registruoja ir praneša gamintojui bei nutraukia supirkimą. Priemones, taikomas dėl inhibitorinių medžiagų piene, reglamentuoja LR žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Pieno supirkimo taisyklės. Nutraukus pieno supirkimą dėl inhibitorinių medžiagų, nuo pieno supirkimo nutraukimo iki paskutinio neigiamo tyrimo (kai inhibitorinių medžiagų nebuvo rasta), bet ne ilgiau kaip 15 dienų, gamin-

Visiškai naujas saugaus tvarto dizainas

Farmers Weekly nuotrauka

Ne vienam ūkininkui yra tekę šokti iš aptvaro ar kitaip gelbėtis nuo įsiutusio gyvulio. Kad būtų galima išvengti panašių atsitikimų, ūkininkai iš Jungtinės Karalystės sukūrė naują tvarto dizainą. Vienas toks atsitikimas įstrigo Alison Eggert-Hobbs atmintyje ir paskatino imtis pokyčių savo ūkyje, netoli Heivards Hite, Vakarų Sasekse. Alison prisimena, kaip prieš 30 metų jos tėvo vos neužmušė bulius, ir priduria, kad saugumas yra svarbiau už viską. „Jeigu aš noriu padėti karvei veršiuotis, o ji mane puola – privalau turėti galimybę pabėgti“, – įsitikinusi ūkininkė. Saugumas buvo tik vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgdami ūkio šeimininkai nusprendė pastatyti pirmą 45 m skersmens statinį savo 100 mišrūnių (pieno ir simentalių veislės galvijų) karvių ir 200 gyvulių pakaitinei bandai. Pastatas jau baigiamas. Jame yra

Pagrindiniai techniniai tvarto duomenys: • dvigubai didesnis už originalų RH30, tad telpa dvigubai daugiau galvijų; • skersmuo – 45 m, perimetras – 144 m, vidinis plotas – 1 500 kv. m; • talpa – daugiau kaip 300 mėsinių galvijų (500 kg svorio) ir 180 melžiamų karvių; • palapinės tipo stogas pagamintas iš itin elastingo PVC padengto poliesterio; • stogas surenkamas vienoje vietoje ant žemės ir hidrauliniu būdu saugiai pakeliamas aukštyn; • atviri šonai ir oro cirkuliacijos anga centre; • aplink centrinę priežiūros zoną išdėstyti septyni aptvarai su įėjimu į kiekvieną; • tarpai pasitraukti žmonėms ties kiekvienu aptvaru.

centrinė priežiūros sistema ir aptvaras gyvulių grupei, į kurį galima patekti iš visų septynių aptvarų. Kiekvienas aptvaras suprojektuotas taip, kad išlaikytų 18 000 kg, tai yra 30–50 gyvulių, atsižvelgiant į jų svorį. Per oficialų naujojo modelio pristatymą ūkio šeimininkai teigė, kad jie nusprendė investuoti į šį tvartą dėl mažesnių darbo sąnaudų, geresnių gyvulių laikymo sąlygų ir darbo našumo. Vietoje keturių gyvulius galės prižiūrėti vienas arba du žmonės. Nau-

dinga yra „saugioji zona“. Įrengtas specialus aptvaras gyvuliams atskirti, jei reikia parduoti ar žymėti ausis. Samdyti darbininkus šalies pietvakariuose ne tik brangu, bet ir sunku. Tikimasi, kad šiam tvartui prižiūrėti reikės tik 35 proc. darbo jėgos, palyginti su tradiciniu. Pastačius naują tvartą, galima bus laikyti daugiau galvijų. Šiuo metu ūkininkai per metus jų užaugina 60–70. Ūkininkai tikisi, kad naujame tvarte gyvuliai užaugs trimis savaitėmis greičiau, tad bus galima padidinti galvijų skaičių. Dėl geros ventiliacijos sumažės sergamumas pneumonija. Tvartas kainuos apie 149 500 svarų sterlingų (apie 642 476 Lt). Parengta pagal užsienio spaudą

tojui taikomos nuoskaitos nuo pieno supirkimo kainos: jei inhibitorinės medžiagos nustatomos pirmą kartą, skiriama 10 proc. nuoskaita, nustačius jų antrą kartą per 3 kalendorinius mėnesius – 20 proc., atradus inhibitorinių medžiagų trečią ir daugiau kartų per 12 mėnesių – 20 proc. Tada supirkėjas turi teisę iš karto nutraukti pieno supirkimo ir pardavimo sutartį.

Inhibitorinių medžiagų piene atsiranda, jei: • nesilaikoma veterinarijos ir higienos reikalavimų, kai gydomų karvių pienas neatskiriamas, o supilamas į bendrą talpyklą; • naudojami ilgo veikimo vaistai nuo mastito; • per trumpas užtrūkimo periodas ar priešlaikinis karvės apsiveršiavimas; • karves šeriamos kombinuotaisiais pašarais ar premiksais, skirtais penimiems galvijams; • užteršta melžimo įranga (pamelžus gydomas karves, ji tinkamai neišplaunama); • karvės šeriamos supelijusiais, mikotoksinais užterštais pašarais; didelį dėmesį būtina skirti aukštos kokybės pašarų gamybai, ūkyje pagamintus ar įsigytus pašarus būtina ištirti, ar juose nėra mikotoksinų.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Grūdų supirkimo kainos neturėtų mažėti Liepos mėnesio viduryje (liepos 18 dienos preliminarūs duomenys) aukščiausia Lietuvos superkančių įmonių siūloma kaina už toną pirmos klasės kviečių buvo 840 litų, skelbia svetainė grain.lt. Pirmos klasės rugių didžiausia preliminari supirkimo kaina siekė 700 Lt/t, pirmos klasės miežiai superkami už 750 Lt/t. Rapsų tonos preliminari supirkimo kaina liepos viduryje siekė 1 700 litų. Ši savaitė ir pasaulinėse biržose prasidėjo vėl padidėjusiomis kviečių, kukurūzų ir sojų kainomis – buvo sumušti visi praėjusio sezono rekordai. Kviečių kainos biržose didėja nuo birželio pradžios. Praėjusią savaitę rašėme apie Lietuvoje prasidedančią kovą už grūdų supirkimo kainų mažinimą. Kai kurie grūdų supirkėjai paskleidė jokiais skaičiavimais nepagrįstą žinią, esą šįmet Lietuvoje tikimasi gauti net 4,5 mln. tonų grūdų derlių. Pasak Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojo Adolfo Damanskio, taip supirkėjai siekia nuteikti žemdir-

bius, kad grūdų supirkimo kainos gali kristi, todėl neverta tikėtis, kad kainos augs, ir atėjo laikas skubėti pasirašyti sutartis. Iš esmės taip daryti susitikime su grūdų augintojais ragino ir grūdų prekyba užsiimančios bendrovės „Agrosfera“ direktorius Arminas Kildišis: „Būdamas ūkininkas, nelaukčiau dar geresnių žinių. Kainai artėjant prie 800 Lt už toną, kai kurie augintojai pradeda tikėtis, kad ji pakils iki 1 000 Lt už toną. Tačiau dabartinė kaina gamybos išlaidas tikrai dengia, todėl laukti neverta.“ Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas pateikė kitokią nuomonę: „Neskubėčiau daryti kategoriškų išvadų. Pirmiausia Lietuvoje gausime ne 4,5, o apie 4 mln. tonų grūdų. Duomenys pakankamai tikslūs, nes remiamės Žemdirbystės instituto bandymų stočių prognozuojamu derlingumu ir atsižvelgiame į deklaruojamų pasėlių plotus. Vertindamas padėtį pasaulinėje rinkoje, nerandu argumentų, kodėl kainos turėtų mažėti, tačiau ir negarantuoju, kad jos augs“, – svarstė A.Damanskis. Valstietis.lt

fotodiena.lt nuotrauka


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Nenuspėjamos Gaujos vingiais

Muzikos deivės maratonas savo tikslų link Vos scenoje pasirodo Aistė Pilvelytė, iš anksto pradedi džiaugtis, nes žinai: tai bus rimta, nauja ir geriau nei buvo. Dėl to „kaltas“ ne tik nuostabus Aistės balsas, bet ir tvirtas jos charakteris, kokiu paprastai pasižymi tobulumo siekėjai. Tačiau niekur kitur perfekcionizmas neatrodo taip patraukliai kaip scenoje! Retas Lietuvos dainininkas su tokiu užsispyrimu siekia pranokti patį save, o dar retesniam tai pavyksta.

Dažnai neįvertiname ranka pasiekiamų kaimyninių šalių ir renkamės tolimus egzotiškus kraštus. Sesė Latvija? Nuobodu: ta pati Baltija, gamta, viskas čia primins namus. Tačiau keliavusieji po Gaujos nacionalinį parką atsakys jums: nė velnio! Čia paragausite tokios egzotikos, kokios Lietuvos pašonėje nieku gyvu nesitikėjote rasią. Rūta Klišytė

11 p.

Rūta Klišytė

19 p.

Sodyba Tuščios vietos lysvėse nebūna Riešės gyvenvietėje, sostinės pašonėje, įsikūrę Vilija ir Jonas Filipovičiai pakvietė užsukti į svečius ir įsitikinti, kad šiltnamyje galima auginti ne tik šiltnamines daržoves.

Patraukliausias sodybos statinys

Dabar statomos pavėsinės nė iš tolo neprimena kadaise didžiuliuose dvarų parkuose stovėjusių lengvų vasaros pastatėlių. Jų paskirtis ir forma pasikeitė iš esmės. Stasys Palaukys

Nijolė Baronienė

7 p.

7 p.

Sveikata Saulė gali trukdyti gydytis Vasarą nerekomenduojamos kai kurios gydomosios ir kosmetinės procedūros, dėl ultravioletinių spindulių poveikio nesaugus sveikatai gali tapti ir kai kurių vaistų vartojimas. Asta Geibūnienė

Natūrali viagra kovoja Astrinių šeimos augalas ir su infekcijomis rausvažiedė ežiuolė, kartais vadinama lauko gerbera, – daugiametė, iki 60–100 cm aukščio išauganti žolė. Jos stiebas stačias, šakotas, šiek tiek plaukuotas arba plikas. Augalo žiedynai panašūs į ežiukus, iš čia ir kilo pavadinimas. Žydi liepą– rugsėjį. Jadvyga Balvočiūtė

23 p.

24 p.


Valstieciu laikrastis 2012 07 21