4
2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180) Valstiečių laikraštis
Aktualijos
Atminimo valanda S.Dariui ir S.Girėnui
Ant politinių svarstyklių
Ar Lietuvai būtinas referendumas dėl naujos Visagino AE statybos? Pirmadienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas sprendė, ar reikia skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje. 62 parlamentarai pasisakė už tai, kad tautos reikia atsiklausti, 39 seimūnai buvo prieš, o net 18 šiuo klausimu susilaikė. Taigi, kartu su rinkimais į Seimą spalį turėsime galimybę išreikšti nuomonę ir dėl Visagino AE reikalingumo Lietuvoje. Už atominės elektrinės statybą ir prieš referendumo rengimą daugiausia pasisako konservatoriai, o socialdemokratai labiau linkę įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir plėtoti žaliąją (atsinaujinančių šaltinių) energetiką.
Nestatysime – tapsime Europos pakraščiu
Elektrą gaminkime iš atsinaujinančių energijos šaltinių
Naglis Puteikis, Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas
Birutė Vėsaitė, Seimo narė, Lietuvos socialdemokratų partijos narė
Pasigirsta kalbų, kad neva žadėjau balsuoti prieš, bet persigalvojau dėl vietos Seime. Tokios kalbos visiškai nepagrįstos. Manęs partija niekaip negali paveikti, papirkti ar prigąsdinti. Jei nieko negaminsime, o tik įsivešime kitų pagamintus produktus (dabar kasmet vis daugiau įvežame nei išvežame), tapsime Europos pakraščiu visomis prasmėmis. Jei gaminsime elektrą, netapsime. Planuojame statyti didelę atominę elektrinę ne tik Lietuvai, o ir Latvijai bei Estijai, gal ir Lenkijos daliai. Didelė elektrinė yra gerai, nes bus papildomai statomos jungtys su ES: dvi – per Estiją ir Latviją, viena – per jūrą su Švedija ir viena – per Lenkiją. Japoniška kokybe pasitikiu. Pelningumą patikrins Latvija ir Estija, nes sakė, kad investuos tik į pelningą objektą. Jei jie neinvestuos, statybų nebus, taigi saugikliai pakankami. Jei kas blogai išaiškino visuomenei šių statybų būtinumą ar nemoka rungtis su „Gazprom“ lobistais arba jei Valstybės saugumo departamentas (VSD) visas jėgas metė į kovą ne su „Gazprom“ viešais ryšiais, o su visuomenininkais, tai nereiškia, kad nereikia statyti. Šis referendumas, surengtas tokiu metu, kai VSD ir aukščiausi politikai kovoja ne su „Gazprom“, o su visuomene, būtų puikus ginklas „Gazprom“ nusamdytų viešųjų ryšių kompanijų rankose. VSD net nesugebėjo, skirtingai nei Estijos saugumiečiai, pranešti mums tų lietuviškų kompanijų pavadinimų.
Jei itin pavojingas objektas statomas Lietuvos žemėje, tai reikia atsiklausti šalies gyventojų. Juk Ignalinos AE iki šiol nesugebame uždaryti. Reaktorius, užuot gaminęs elektros energiją, dabar ją „valgo“. Ir tai kainuoja ne po vieną šimtą milijonų litų per metus. Regioninių partnerių pritarimo dar kol kas neturime, galutinės elektros energijos kainos nežinome. Reiks skolintis pinigų, o juos turės grąžinti elektros energijos vartotojai. Todėl reikia žmonių paklausti, ar jie sutinka. Manau, kad dabar svarbesnė yra šilumos, o ne elektros kaina. Elektros energijos galime pasigaminti iš žaliosios energetikos, taip sumažintume ir šildymo kainas. Praėjusiais metais naujos AE parengiamiesiems darbams išleista 50 mln. Lt. Šiais metais numatoma išleisti tokią pat sumą. Manau, 50 mln. yra mažiau nei 4 mlrd. O jei bus netesybos, tai ir dar vieno milijardo prireiks. Reikia pasitikrinti vektorius, ar mes judam teisinga linkme. Skandinavijos šalys eina žaliosios energetikos keliu. Lietuvoje kelios kartos lauks, kol ta elektrinė atsipirks, o juk gyventi žmonėms reikia šiandien. Dabar reikėtų kuo skubiausiai spręsti namų renovacijos klausimą, kad mes nešvaistytume šilumos, kurią gaminame iš iškastinio kuro, o elektros energijos kainos, kaip numatyta, tik po 30 metų bus mažesnės. Gyventi reikia šiandien, o apie ateitį mąstyti atsakingai.
Vakar Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse prie paminklo Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui surengta atminimo valanda skrydžio per Atlanto vandenyną 79-ųjų metinių sukakčiai paminėti. 1933-iųjų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę lietuvių pilotai S.Darius ir S.Girėnas pasiryžo įgyvendinti tiems laikams labai sunkų žygį – dviese lėktuvu įveikti Atlanto vandenyną. Jie planavo be sustojimo nuskristi 7 186 km. Liepos 15 d. pakilę iš JAV miesto Niujorko Beneto oro uosto eksperimentiniu lėktuvu, pavadintu „Lituanica“, jie perskrido Atlanto vandenyną. Tačiau liepos 17 d. 0 val. 36 min. Berlyno laiku neaiškiomis aplinkybėmis jų lėktuvas sudužo dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Iki tikslo – Kauno Aleksoto aerodromo, kur jų laukė šimtatūkstantinė pasitinkančiųjų minia, – buvo likęs mažiau nei dešimtadalis kelio. Eltos inf.
VL archyvo nuotrauka
ES parama
LEADER metodas padeda gerinti kaimo būklę Jolita Aguonytė LEADER metodas – tai viena ES iniciatyvų, ji skirta kaimo plėtrai, vietos gyventojų iniciatyvai, partnerystei skatinti gerinant gyvenimo kokybę, ekonominę gerovę, laikantis teritorijos vientisumo principo. Šio metodo pagrindu teikiama parama padėjo ženkliai pagerinti kaimo situaciją visoje Lietuvoje, ji ir toliau gerinama bei keičiama. Patrauklių gyvenimo sąlygų ir aplinkos kūrimas, regioninės kulinarijos bei amatų vystymas, socialiai pažeidžiamų žmonių integracija į visuomenę – tai tik keletas pavyzdžių iš gausybės visuomenei naudingų, aktualių projektų, įgyvendinamų šios programos lėšomis. LEADER metodas – viena iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) krypčių.
LEADER – kaimo plėtrai Taigi LEADER metodas skirtas kaimo plėtrai, vietos iniciatyvoms ir įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystei skatinti. Juo siekiama padėti kaimo gyventojams gerinti jų gyvenamosios vietovės gyvenimo kokybę bei ekonominę gerovę įgyvendinant kaimo vietovėse vietos plėtros strategijas, parengtas vadovaujantis teritorijos vientisumo principu. LEADER metodu įgyvendinamos priemonės skatina vietos iniciatyvas ir partnerystę dalyvaujant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovams, telkia kaimo
Vietos veiklos grupių tikslas – efektyviai pasinaudoti ES skiriama parama, tinkamai atstovaujant teritorijos kaimo vietovių plėtrai. Petro Malūko nuotrauka
gyventojus ir sudaro sąlygas ugdyti jų gebėjimus veikti kartu, rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą naujais būdais ir metodais, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą.
LEADER metodo įgyvendinimas 2007–2013 metais 2007–2013 metais LEADER metodo įgyvendinimas ypatingas tuo, kad iš bandomosios priemonės ankstesniais metais („Leader+“ 2004–2006 m.), jis išaugo į visuotinį metodą, kuris taikomas visose ES šalyse. Kitaip tariant, LEADER principai išliko tie patys, tačiau išaugo jų svarba ir mastas. 2007–2013 m. laikotarpio LEADER metodo tikslas nepakito – skatinti kaimo plėtrą vietos
iniciatyvos ir partnerystės pagrindu taikant principą „iš apačios į viršų“. Lietuvoje LEADER metodą numatyta taikyti įgyvendinant trečios ir ketvirtos KPP krypties priemones. Atsižvelgus į tokias kaimo problemas kaip mažos pajamos ir jų šaltinių trū-
venimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse.
Vietos veiklos grupių svarba Vietos veiklos grupės (toliau – VVG) – tai asociacija – viešojo, privataus ir vietos valdžios partnerystė, turinti aiškiai apibrėžtą atstovaujamą teritoriją, organizacinę struktūrą. Tokių grupių tikslas – efektyviai pasinaudoti ES skiriama parama, tinkamai atstovaujant teritorijos kaimo vietovių plėtrai. Šiam tikslui pasiekti VVG rengia ir administruoja vietos plėtros strategiją, kuri įgyvendinama per vietos projektus, priima sprendimus, bendradarbiauja su socialiniais-ekonominiais partneriais, užmezga teritorinius ir tarptautinius ryšius, organizuoja įvairius mokymus, teikia konsultacijas. VVG gali gauti paramą pagal visas KPP krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemones. Priemonėje „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ VVG yra numatytos lėšos, būtinos tinkamam jų darbui užtikrinti. Paramos į VVG gali kreiptis kaimo bendruomenės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asme-
LEADER metodu įgyvendinamos priemonės skatina vietos iniciatyvas ir partnerystę dalyvaujant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovams, telkia kaimo gyventojus. kumas, per didelė priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, būtinybė išsaugoti kaimo kultūros paveldą ir kt., buvo suformuotas bendrasis trečios krypties tikslas – gerinti gy-
nys. Suinteresuotieji asmenys teikia projektus savo rajone veikiančiai VVG, tuomet VVG atlieka vietos projekto paraiškos vertinimą ir nusprendžia, ar skirti paramą projektui įgyvendinti. VVG sprendimą dar turi patvirtinti
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu LEADER metodas įgyvendinamas iš „apačios į viršų“ principu.
Siekiama skaidrumo Žemės ūkio ministerija, nuolat prižiūrinti LEADER metodo įgyvendinimą, siūlo įvairias priemones, kurios užtikrintų kuo efektyvesnį bei skaidresnį programos vykdymą. Nuolat svarstomi LEADER metodu įgyvendinamų priemonių taisyklių projektai. Kadangi atlikus kelių VVG auditą pastebėta, jog dėl ankstesnėse taisyklėse esančių liberalių nuostatų atsirasdavo galimybės piktnaudžiauti bei ne visai tinkamai naudoti skiriamas paramos lėšas, siūlomais taisyklių pakeitimais siekiama daugiau skaidrumo. „Siūlomi pakeitimai su limitų išlaidoms nustatymu, yra svarbūs ir būtini, jų dėka taupiau ir skaidriau bus naudojamos paramos lėšos. Taisyklių pakeitimais taip pat siekiama sureguliuoti viešųjų ir privačių interesų derinimą vietos veiklos grupėse ir apsaugoti vietos veiklos grupes nuo galimų sankcijų dėl įvairių klaidų ar pažeidimų. Labai svarbu užtikrinti, kad lėšos būtų naudojimas racionaliai“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Sadovskaitė. Taigi pakeitimai padės tobulinti paramos lėšų, skirtų strategijoms administruoti, įgyvendinti, mokymams organizuoti, panaudojimo tvarką bei užtikrinti efektyvesnę kontrolę.
(Užs. 341)