Page 1

2012 m. birželio 2 d., šeštadienis • Nr. 44 (9167) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Ukmergėje vykstančios pirmos tarptautinės parodos po atviru dangumi „Baltijos miškai 2012“ lankytojai gali susipažinti su eksponuojama modernia įvairių gamintojų technika – nuo miško atkūrimo ir įveisimo iki medienos apdirbimo įrangos.

Dar vienas ekonominis nuopuolis Senojo žemyno gyventojus privers ieškoti būdų, kaip spręsti nesibaigiančios euro krizės problemas.

Apie tai – 6 p. f

Apie tai – 22 p. f

Senstantys ūkininkai neranda sau pamainos

Šiandien skaitykite: • Žinomas aktorius, TV laidų ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas, pakalbintas Tėvo dienos išvakarėse, iškart įspėjo, kad kalbomis tėvystės reikalų Lietuvoje nepataisysime.

Teikdama kuklią paramą, valdžia bando sugrąžinti emigravusius jaunuosius ūkininkus, dėl klaidingos žemės ūkio plėtros strategijos mėgstama veikla negalėjusius užsiimti gimtojoje šalyje. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

ŠEŠTADIENIS, 11 p. f

Praeis dar keleri metai ir senieji ūkininkai pritrūks jėgų. Ar jie turės kam perduoti savo ūkius? Deja, jauni žmonės nesiveržia ūkininkauti. Mažai motyvų, trūksta paramos? Daug klausimų, į kuriuos valdžia nenori atsakyti. „Valstiečių laikraštis“ ūkininkus kalbino ne tik jaunuosius, bet ir bene vyriausią ūkininką Lietuvoje. Ar jų mintis išgirs Žemės ūkio ministerija, Seimas ir Vyriausybė?

• Anksčiau nei žemuogės ir braškės pasirodo melsvauogio sausmedžio uogos. Jas galima laikyti pirmosiomis vasaros uogomis.

Jaunieji norėtų dirbti papildomai

• Anksčiau kiekviena šeimininkė tradiciniam aguonpieniui užsiaugindavo aguonų savo darže, o dabar jas rauna ir meta lauk.

SODYBA, 7 p. f

Jau peržengęs jaunųjų ūkininkų amžiaus ribą (40 m.), buvęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos vadovas ūkininkas iš Panevėžio rajono Osvaldas Dirsė sako, kad dabar skiname neatsakingų valdžios sprendimų vaisius. Nukelta į 2 p. f

Ūkininkų luomas labai greitai sensta ir reikšmingų pokyčių artimiausiu metu neprognozuojama. Raimundo Šuikos nuotrauka

Reparaciją politikai pavertė cirku

SODYBA, 8 p. f • Šiluma kaulų nelaužo, bet karščiai gali pakenkti širdžiai ir kraujagyslėms.

Per 3,5 metų nieko nenuveikę dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, konservatoriai apie tai prisiminė artėjant Seimo rinkimams. SVEIKATA, 23 p. f Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas,

Ruošiasi intensyvioms deryboms

gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Dar 1995 m. sudaryta komisija yra apskaičiavusi apytikslę sovietinio režiKlaudijaus Driskiaus nuotrauka mo žalą Lietuvai – 80 mlrd. Lt.

Vyriausybės komisijos nariai, kuriems pavesta parengti nuostatas deryboms su Rusija dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, patys nežino, ką komisijoje veiks, nors 1992 m. referendumu politikai įpareigoti siekti visiškos reparacijos.

Praėjusią savaitę Vyriausybė atnaujino dar 1995 m. sudarytą specialią komisiją, kuri pateiks siūlymų dėl Lietuvos derybinių pozicijų siekiant iš Rusijos gauti reparaciją už sovietų okupacijos padarytą žalą. Pasak Vyriausybės, komisija savo pasiūlymus pateiks iki liepos 1 d. Nukelta į 3 p. f

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis


2

2012 m. birželio 2 d. • Nr. 44 (9167) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Jaunuosius išbaidė klaidinga strategija Pranas Žymančius, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos pirmininkas

Paramos Lietuvos jaunieji ūkininkai sulaukė tik šaliai įstojus į ES. Tačiau daug laiko buvo prarasta, padariniai jaučiami iki šių dienų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Senstantys ūkininkai neranda sau pamainos e Atkelta iš 1 p. „Prisiminkite 2000–2002-uosius, kai dėl ydingos socialinio draudimo mokesčių politikos jauni žmonės buvo tiesiog priversti įkurtus ūkius perregistruoti savo tėvams. Lietuvoje galiojo paradoksali tvarka, kai ūkininkauti palankiausios sąlygos buvo pensinio amžiaus sulaukusiems ūkininkams“, – tikino O.Dirsė. Beje, tada „Valstiečių laikraščio“ redakcijoje jaunieji ūkininkai rengė apskrituosius stalus, apie savo problemas pranešdavo Prezidentui Valdui Adamkui, kuris pritarė jų reikalavimams, tačiau reali padėtis nepakito. „Paramos jaunieji ūkininkai sulaukė tik Lietuvai įstojus į ES. Tačiau daug laiko buvo prarasta, padariniai jaučiami iki šių dienų“, – sakė O.Dirsė. Jaunieji ūkininkai nori ir turi jėgų dirbti papildomai, kaip dirba jų kolegos Vakaruose, tačiau tokia iniciatyva neskatinama. „Deja, Lietuvoje jeigu ūkininkausi ir dirbsi papildomai, tai papildomai mokėsi ir mokesčius „Sodrai“ bei sveikatos draudimui. Todėl jaunieji ir ieško išeities –

Ąžuolas yra užsispyręs optimistas, tačiau apie savo bendraamžių jaunų žmonių galimybes šiuo metu pradėti ūkininkauti kalba be optimizmo. „Tik parama sulaikė nemažai mano bendraamžių – jie atsisakė ketinimų emigruoti, įkūrė ūkius, išlaiko ne tik savo šeimas, bet ir įsteigė naujų darbo vietų, duoda naudos valstybei. Tačiau jauniesiems ūkininkams skirta parama tirpsta, todėl mažėja galinčiųjų ir norinčiųjų ūkininkauti“, – sakė jaunasis ūkininkas V.Ąžuolas. Prieš savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad šįmet parama jauniesiems ūkininkams bus teikiama tik gyvulininkystės ūkiams įkurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjas, kuriantis gyvulininkystės ūkį, nuosavybės teise turės valdyti ne mažesnį kaip 8 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Įdomu, kad pirmenybė gauti paramą nustatyta pareiškėjui, kuris iki paramos paraiškos pateikimo buvo išvykęs į užsienį ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ne daugiau kaip 3 pas-

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jaunųjų ūkininkų (iki 40 m.) yra apie 17 proc. visų ūkininkų, o vyresnių nei 65 m. – apie 37 proc. Eurostato pateikiami duomenys dar prastesni: Lietuvoje jaunųjų ūkininkų – tik 7 proc., o štai vyresnių nei 65 m. ūkininkų – net 41 proc. Tačiau dėl skaičiavimų tikslumo ginčytis neverta, nes kad ir kaip skaičiuotum, Lietuvoje jaunųjų ūkininkų yra labai mažai. Vyresnių nei 65 m. ūkininkų mažiausiai yra Švedijoje (6 proc.), Vokietijoje (7 proc.) ir Lenkijoje (9 proc.). Tiesa, galime save nuraminti, kad yra ir šalių, kuriose tokio amžiaus ūkininkų dar daugiau nei Lietuvoje: Rumunijoje (47 proc.), Bulgarijoje (45 proc.), Slovėnijoje (44 proc.), Italijoje (43 proc.) ir Liuksemburge (39 proc.).

(LŪS) Rokiškio skyriaus pirmininkas Vytautas Šlikas. Kai kurie vyresnio amžiaus ūkininkai ironiškai vertina jaunųjų entuziazmą. To negalima pasakyti apie 83-iuosius bebaigiantį V.Šliką. Rokiškėnas ūkininkauti pradė-

Pirmenybė gaunant paramą nustatyta tiems jauniesiems ūkininkams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo buvo išvykę į užsienį ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. ūkius palieka tėvams, o patys išvyksta uždarbiauti į kitas šalis. Ar jie sugrįš?“ – klausė ūkininkas iš Panevėžio rajono.

Parama vilioja emigrantus Šalia Naujosios Akmenės 1997-aisiais ūkininkauti pradėjęs Valius

Priešpilnis. Saulė teka 4.48, leidžiasi 21.46.

Šiandien

tarųjų metų laikotarpiu iki paramos paraiškos pateikimo dienos.

Ūkininkavimo pradžia – mokyklos suole ŽŪM bandymus iš emigracijos sugrąžinti ūkininkus pavėluotais vadina bene vyriausias ūkininkas šalyje, Lietuvos ūkininkų sąjungos

Rytoj

Poryt

Dieną: +9 +14°

Dieną: +11 +16°

Dieną: +14 +19°

Naktį: +2 +7°

Naktį: +3 +8°

Naktį: +4 +9°

Šiandien daugelyje rajonų palis, pūs gūsingas pietvakarių, vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 2–7, dieną – 9–14 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį lietus pradės trauktis ir dieną numatomi tik trumpalaikiai lietūs. Vėjas taip pat pradės rimti. Temperatūra naktį bus 3–8, dieną numatoma 11–16 laipsnių šilumos. orai.lt, VL inf.

jo 1938-aisiais. Tada devynmetis moksleivis už užaugintas morkas buvo apdovanotas 5 Lt premija ir ekskursija į laikinąją sostinę. „Šiuo apdovanojimu aš labai didžiavausi. Gal kaip tik todėl jau mokyklos suole pasirinkau žemės ūkio specialybę“, – svarstė V.Šlikas. Dabartinė ūkininkų padėtis V.Šlikui kelia nerimą. „Rašytojas Jonas Avyžius rašė apie sodybų tuštėjimo metą, o dabar tuštėja ir miesteliai, pavyzdžiui, Rokiškio krašte nebeliks Laibgalių, Ragelių, Šėlynės. Neliko mokyklų, medicinos punktų, todėl jauni žmonės nenori likti kaime“, – pasakojo ūkininkas ir dėl tokios situacijos kaltino švietimo ir mokslo ministrą. Vyriausiam ūkininkui iš esmės pritarė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius Edvardas Makelis: „Šįmet daug diskutavome apie ūkininkų pa-

mainos ruošimą arba jaunų žmonių pritraukimą į žemės ūkio verslą. Padarėme išvadą, kad valstybė turėtų pradėti nuo mokslo, nuo tikslinio finansavimo vietų kolegijose ir Aleksandro Stulginskio universitete.“ LŽŪKT vadovas Vyriausybę ragina priimti kompleksinį sprendimą. „Štai Vokietijoje kasmet išspausdinama ūkininkų ūkių gyvybingumo kriterijų knyga, kurioje nurodomos dar tik kylančios problemos, ir vyriausybė į tai reaguoja. O Lietuvoje apie problemas pradedame kalbėti, kai jos jau kelia rimtą pavojų. Užleistą ligą sunku gydyti“, – sakė E.Makelis.

Šviesa tunelio gale Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos tarptautinio atstovavimo ir projektinės veiklos koordinatorius Vidas Kmieliauskas savo kolegas ragina neprarasti vilties ir tikisi, kad nuo 2014-ųjų bus įgyvendinti fantastiški jaunųjų ūkininkų rėmimo projektai. Viliamasi, kad EK pritars 24 ES šalis vienijančios Europos jaunųjų ūkininkų tarybos parengtam projektui „Kaimo atjauninimas“. „Svarstomas pasiūlymas nuo bendros šaliai skiriamos išmokų sumos jauniesiems ūkininkams skirti ne mažiau kaip 2 proc. visų tiesioginių išmokų. Papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams turėtų būti ne mažesnė kaip 25 proc. bazinės tos šalies tiesioginės išmokos“, – teigė V.Kmieliauskas. Taigi pagal projektą kuo mažiau kurioje nors valstybėje bus jaunųjų ūkininkų, tuo didesnės jiems bus mokamos papildomos tiesioginės išmokos, palyginti su vidutinėmis šalyje, pavyzdžiui, ne 25 proc., bet 50 ar net 100 proc. Ar sulauksime stebuklo?!

Pagarbiai vertinu visas ūkininkų organizacijas, tačiau ranką prie širdies pridėjęs turiu pripažinti, kad tarp jų jaunųjų ūkininkų yra nedaug. Visi pastebime, kad ūkininkų luomas labai greitai sensta ir kokių nors reikšmingų pokyčių artimiausiu laiku, deja, neprognozuoju. Blogai, kad Lietuva iki šiol orientavosi tik į stambų ir prekinį ūkį, jauniems ūkininkams tokį sukurti sunku ar net neįmanoma. O juk puikiai gyvuoti gali vidutinis 100–200 ha augalininkystės ūkis ir pienininkystės ūkis, kuriame laikoma 50–100 melžiamų karvių. Tačiau buvo kalama į galvą klaidinga strategija, kad ES rinkoje galės išsilaikyti tik stambus ūkis. Štai todėl daug jaunų žmonių nematė perspektyvų ir pasitraukė. Dabar sukurti naują ūkį labai sunku, nebent yra galimybė jį perimti iš tėvų ar senelių.

Korupcija rajonų tarybose Jonas Jagminas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Padėtis tikrai nenormali. Svarbi ne tik finansinė parama jauniesiems, bet ir biurokratizmo mažinimas. Štai jaunasis ūkininkas nori gauti ES paramą, plėsti savo ūkį, tačiau prieš tai savo planus jis turi derinti su daugybe institucijų, keliančių beprasmiškus reikalavimus. Nors jaunieji ūkininkai nestato milžiniškų kompleksų, tačiau iš jų reikalaujama atlikti poveikio aplinkai analizę, numatyti absurdiškas sanitarines apsaugos zonas, iš anksto parengti detaliuosius planus ir gauti dešimtis leidimų. Kodėl taip yra? Todėl, kad kai kurių rajonų tarybose sėdi nieko neišmanantys lapausiai, trina kelnes atstovaudami partijėlėms ir tiesiog prievartauja ūkininkus. Neperdėsiu sakydamas, kad rajonų tarybose yra korupcijos židinių, ten sėdi rafinuočiausi sukčiai, kurie galvoja ne apie valstybę, bet apie savo kišenes.

Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių 2012 01 01 41–65 m. amžiaus 46 %

Šaltinis – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

daugiau nei 65 m. amžiaus 37 %

iki 40 m. amžiaus 17 %


3

2012 m. birželio 2 d. • Nr. 44 (9167) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Reparaciją politikai pavertė cirku

Konservatoriai mobilizuoja radikaliai nusiteikusį elektoratą

e Atkelta iš 1 p.

milijardo dolerių sumą, bet sovietiniais rubliais, pagal kursą 90 centų už rublį. Sovietinių rublių tebeturime tiek, kad nežinome, kur juos dėti“, – taip į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą atnaujinti komisiją reagavo A.Toršinas. Pasak R.Račinsko, tai, kad Rusija jau reagavo į komisijos sudėties atnaujinimą, rodo, jog kaimynė, net ir ironizuodama pripažįsta, kad privalo išmokėti reparaciją. „Belieka susitarti tik dėl reparacijos apimties“, – tikino jis. Tačiau pašnekovas pridūrė, kad vien spaudimu Lietuva nieko nepasieks. „Reikia kalbėtis su pačia Rusija, su jos atstovais, taip pat paraginti, kad aktyviau į dialogą įsitrauktų ir Europos Sąjunga, ir visa Vakarų civilizacija, siekiant, kad komunistinis Sovietų Sąjungos režimas būtų pasmerktas“, – neabejojo R.Račinskas.

Tačiau patys komisijos nariai, atrodo, nežino, ką veiks ir kokias derybines pozicijas formuos. „Ten tiesiog prašoma pasiūlyti Vyriausybei, kaip būtų galima reikalauti ar prašyti žalos atlyginimo iš Rusijos“, – miglotai kalbėjo vienas komisijos narys Povilas Jakučionis. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas tikino, esą premjeras Andrius Kubilius jam žadėjo, kad pirmiausia bus siekiama, jog Rusija atlygintų SSRS kariuomenės padarytą žalą, kuri siekia maždaug 2 mlrd. Lt. „Rusija, kaip SSRS teisių tęsėja, privalo susimokėti už atimtą iš Lietuvos kariuomenės ginkluotę, aviaciją ir kitą turtą. Gyvenkime kaip broliai, rokuokimės kaip žydai“, – kalbėjo P.Jakučionis. Pašnekovo teigimu, politiniams kaliniams ir tremtiniams svarbu, kad Rusija sumokėtų pensijas už visą tą laiką, kiek lietuviai dirbo Sibire. Be to, turi būti atlyginta padaryta žala sveikatai, nes „kai kurie žmonės liko be rankų ir be kojų“. Paklaustas, kokio dydžio mėnesines pensijas privalėtų mokėti Rusija, P.Jakučionis tikslios sumos neįvardijo. „Savo laiku Rusijos įmonės mums mokėjo pensijas, bet paskui jų mokėjimas buvo nutrauktas, o Lietuvos valdžia nereikalavo, kad jų mokėjimas būtų atnaujintas“, – tikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas P.Jakučionis. Po 1940 m. okupacijos sovietai į lagerius ir tremtį išvežė apie 275 tūkst. Lietuvos piliečių.

Pakaktų dolerio ar net lito Į komisijos sudėtį įtrauktas Lietuvos istorijos instituto direktorius Algimantas Kasparavičius „Valstiečių laikraščiui“ negalėjo pasakyti, kokia yra jo užduotis komisijoje. „Komisiją sudarė Vyriausybė, o į ją įtraukti žmonės dar nebuvo nė karto susirinkę, todėl man būtų nekorektiška kalbėti apie komisijos darbą, – aiškino A.Kasparavičius. – Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti, yra tas, kad kompensacijos Lietuvai klausimą su Rusija turime išspręsti kuo greičiau.“ Istorikas pridūrė, kad reparacijos klausimo negalima užkonservuoti ir „palikti geresniems laikams, nes tai būtų neprotinga nei taktiškai, nei strategiškai“. Dar 1995 m. sudaryta komisija yra apskaičiavusi apytikslę sovietinio režimo žalą Lietuvai, siekiančią 80 mlrd. Lt. Tiesa, ši suma taip ir nebuvo patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Šioje komisijoje dirbęs Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekreto-

Vyriausybė veidmainiauja ir maivosi

Pinigais neįmanoma įvertinti prarastų gyvybių. Žmonių nesugrąžinsi, bet apie padarytą žalą ekonomikai ir gamtai kalbėti tikrai galime. VL archyvo nuotrauka

riato vadovas Ronaldas Račinskas tikino, esą „ne taip svarbu, kokia yra padaryta žala, o kad Rusija pripažintų okupacijos faktą“. „Atvirai kalbant, aš nemanau, kad ta reparacija bus kada nors išmokėta, nes,

centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigė, kad reparacija už okupaciją turi būti paversta pinigais. „Pagal nutarimo projektą komisija gali pasitelkti ekspertus ir pateiks informaciją apie padarytą

Dabartinės Rusijos valdžios siekis paneigti 1940 m. Lietuvos okupacijos faktą tarptautinės teisės ekspertų vertintinas kaip absurdiškas, nes šalies aneksiją Rusijos Federacija, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, pripažino 1991 m. Lietuvos ir Rusijos sutartimi, kurioje teigiama, jog „1940 m. pasekmės pažeidė Lietuvos suverenitetą ir jas būtina pašalinti“. Šia sutartimi Rusija pripažino ir 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Būtent jame teigiama, „kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas“. Be kita to, 1933 m. Lietuvos Respublikos ir SSRS pasirašytoje konvencijoje dėl agresijos apibrėžimo buvo net punktas, kad agresija laikomas „įsibrovimas ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbus, į kitos valstybės teritoriją“. 1992 m. referendume dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lie-

1992 m. referendume dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvos gyventojai įpareigojo valdžią reikalauti iš Rusijos reparacijos. Už tai pasisakė 90 proc. referendume balsavusių piliečių. Nuo tada jų valios vykdymą valdžia vilkina visais įmanomais būdais. mano galva, svarbiausia, kad Rusija pripažintų patį faktą. Tas reparacijos dydis galėtų būti ir 1 doleris, ir 1 litas“, – teigė R.Račinskas. R.Račinskas liko ir atnaujintoje komisijoje, tačiau kol kas neįsivaizduoja savo funkcijų joje. Komisijos vadove paskirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

Kaip nuo uodų ir mašalų apsaugote savo gyvulius ir ginatės patys? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Tepu ir purškiu karves visokiais repilentais. Tuo pačiu apsipurškiu ir pats. Man padeda, o karves kraujasiurbiai vis tiek puola. Šiuo metu nevedu gyvulių į ganyklą. Per saulėlydį, kai uodai aktyviausi, pats nekišu nosies į lauką. Karves į ganyklą išvedu tik nakčiai, o manęs uodai nepuola. Gyvenu miestelyje, gyvulių nelaikau ir uodų pas mus nėra.

24 proc.

6 proc. 6 proc. 64 proc.

žalą, bet metodikas turės rasti profesionalai“, – sakė ji.

Rusija žalą laiko tariama R.Račinskas patikslina, kad pinigais neįmanoma įvertinti prarastų gyvybių. „Žmonių nesugrąžinsi, bet apie padarytą žalą ekonomikai ir gamtai kalbėti tikrai galime“, – neabejojo R.Račinskas. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovą ir nustebino, ir pradžiugino iš Rusijos pasigirdusi ironija. Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksandras Toršinas ketvirtadienį pasiūlė atlyginti Lietuvai „Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą“ SSRS laikų rubliais. „Aš siūlau išmokėti Lietuvai reikalaujamą 31

tuvos gyventojai įpareigojo valdžią reikalauti iš Rusijos reparacijos. Už tai pasisakė 90 proc. referendume balsavusių piliečių. Nuo tada jų valios vykdymą valdžia vilkina visais įmanomais būdais, o dabartinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis šių metų vasarį po susitikimo Maskvoje su Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu net pareiškė, kad „nesutarus dėl bendros praeities kalbos apie kokias nors kompensacijas skamba juokingai ir nerealiai“. Tada A.Ažubalis pareiškė, esą iki šiol nėra net paskaičiuota žala. Be kita ko, 2010 m. Vyriausybė planavo įsteigti Teisinės pagalbos fondą, kuris padėtų Lietuvos piliečiams teikti individualius ieškinius Rusijai dėl sovietų okupacijos padarytos žalos atlyginimo, bet ir šis sumanymas nebuvo įgyvendintas.

Lauras Bielinis, politologas

Reikalavimas atlyginti sovietų okupacijos žalą yra daugiau politinio ideologinio, nei grynai ekonominio pobūdžio. Tuo buvau įsitikinęs anksčiau ir tos nuomonės nepakeičiau. Juk iki šiol nėra kriterijų, kuriais būtų galima pamatuoti tos žalos dydį. Kitas dalykas – žalos klausimą Lietuvos politikai daugiau gvildena šalies viduje, nei realiai šį klausimą kelia Rusijai. Neabejoju, kad okupacijos padaryta žala yra daugiau ideologinis ir propagandinis instrumentas, nukreiptas prieš Rusiją, nei aiškiai apibrėžtas reikalavimas. Būtent reikalavimo neapibrėžtumas negerina santykių tarp Lietuvos ir Rusijos, nors abi šalys istoriškai ir kultūriškai turi daugiau bendrumų, nei skirtumų. Todėl esu giliai įsitikinęs, kad žalos klausimo eskalavimas yra ne kas kita, kaip konservatorių siekis prieš Seimo rinkimus mobilizuoti radikaliai nusiteikusį savo elektoratą. Trečias dalykas – referendumu įtvirtinta prievolė politikams reikalauti iš Rusijos žalos atlyginimo mums neleidžia ištiesti Rusijai rankos. Labai gerai žalos atlyginimo klausimą išsprendė Vengrija, kuri po savo pretenzijomis padėjo brūkšnį ir suteikė pagreitį santykiams su Rusija.

Reparacijos klausimo nereikėtų nei numarinti, nei pamiršti Algis Krupavičius, politologas

Seime priėmus įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ valdžioje esantys ir nesantys politikai privalo jį vykdyti, todėl kartkartėmis ir keliamas reparacijos klausimas. Tačiau akivaizdu, kad įgyvendinant šį įstatymą realių žingsnių, o ir perspektyvų, kol kas nematyti. Kiek pamenu, minėto įstatymo priėmimą 2000 m. ypač aktyviai rėmė tuo metu opozicijoje buvę konservatoriai, tačiau patekę į valdžią per pastaruosius 3,5 metų nerodė jokio entuziazmo. Tas entuziazmas tiek atšalęs, kad jokių derybų su Rusija nebuvo net pradėta, nors teisinis pagrindas tai daryti buvo jau anksčiau. Tai, kad Vyriausybė tarsi atsibudo, mums primena, jog artėja Seimo rinkimai. Gaila, bet iš politikų pasigendu konkrečių žingsnių siekiant, kad Lietuvai būtų atlyginta okupacijos padaryta žala. Šio reparacijos klausimo nereikėtų nei numarinti, nei pamiršti, nes politikoje visuomet atsiranda tokių problemų, kurioms išspręsti reikia ne vieno dešimtmečio. Šiuo atveju taip pat reikės gal daugiau nei 10 metų.


4

2012 m. birželio 2 d. • Nr. 44 (9167) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Atraskime savyje Tiesos ir Meilės Dvasią

Švęsdami Sekmines, prisimename regimą Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų. Ji neatpažįstamai pakeitė nuliūdusius, baimės ir abejonių apimtus Kristaus mokinius. Nuo dabar jie ne tik žinos savo misiją – nešti pasauliui nukryžiuotą ir prisikėlusį Kristų, bet ir ją vykdys iki pat savo kankinystės. Ką tik gavę Šventąją Dvasią apaštalai kalba susirinkusiems žmonėms apie Jėzų Kristų, visi juos supranta ir pasikrikštija. Sekminių dieną gimsta Bažnyčia su trimis tūkstančiais pasi-

Kai mumyse išsilieja Šventoji Dvasia, mes taip pat tampame Jėzaus Kristaus nešėjais bei liudytojais. Šventoji Dvasia žmogų prikelia iš dvasinės mirties. Prisikėlęs Jėzus pasirodė savo mokiniams ir kalbėjo: „Imkite Šventąją Dvasią, kam nuodėmes atleisite, tiems bus atleistos.“ Nuo dabar Kristaus mokiniai ne tik skelbs Dievo gailestingumą, bet ir taps jo vykdytojais, nešėjais. Kas kartą, kai nusidėjęs žmogus išpažįsta nuodėmes ir išgirsta, kad jos atleistos, tai įvyksta ne kunigo, bet Šventosios Dvasios galia. Švenčiant Sutaikinimo, arba Atgailos, sakramentą, Bažnyčioje nuolat vyksta prikėlimo iš mirties stebuklas. Kas iš mūsų nesame patyręs prisikėlimo džiaugsmo, kai po geros išpažinties pasijuntame tarsi nusimetę sunkiausią naštą, prisipildę jėgų kitaip gyventi ir nebedaryti nuodėmių.

tiesiog herojiškos meilės pavyzdžių. Štai Kristų tikintys jauni žmonės važiuoja į skurstančius pasaulio kraštus kur nors Afrikoje ir ten kelerius metus veltui tarnauja. Ar tokius dalykus galima įsivaizduoti be Šventosios Dvasios veikimo? Per Sutvirtinimą gauta Šventoji Dvasia kiekviename iš mūsų gali sukurti mažą ir kartu didelį stebuklą – padėti gyventi taikoje ir vienybėje su visais Kristaus broliais ir seserimis. Tik turime leisti Šventajai Dvasiai veikti. Tam reikia aiškaus mūsų nusistatymo prieš blogį. Kol mąstome, kad nuodėmėje galime rasti džiaugsmą ar laimę, tol mumyse tūno didžiausia kliūtis veikti Šventajai Dvasiai. Kad Šventoji Dvasia veiktų mumyse, turime atsiverti tikėjimui. Šventajame Rašte pasakyta: „Nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina“

Šventoji Dvasia ateina tarp žmonių kaip ramintoja, tiesos ir meilės nešėja. Ji neša pasauliui patį Jėzų Kristų. Kai mumyse išsilieja Šventoji Dvasia, mes taip pat tampame Jėzaus Kristaus nešėjais bei liudytojais. krikštijusių vyrų. Jie – tai pirmoji krikščionių bendruomenė. Sekminės – tai Bažnyčios gimtadienis. Šventoji Dvasia ateina tarp žmonių kaip ramintoja, tiesos ir meilės nešėja. Ji neša pasauliui patį Jėzų Kristų. Evangelijoje pagal Luką pasakojama, kaip angelas paskelbė Marijai žinią apie Dievo planą išgelbėti pasaulį ir kad ji yra kviečiama būti šio plano dalyve, bendradarbe. Marijai ištarus: „Tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38), ant jos nužengė Šventoji Dvasia ir ji tapo Jėzaus motina. Šventoji Dvasia per Mariją neša pasauliui Gelbėtoją.

Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia, nes ji neša Dievo žodį. Mes turime Šventąjį Raštą – Dievo žodį, tiesa, užrašytą žmogaus rankomis, bet įkvėptą Šventosios Dvasios. Dabar toji pati Dvasia padeda mums suvokti, ką Šventasis Raštas mums sako, ir duoda jėgų tai įgyvendinti. Šventoji Dvasia skatina priimti Dievo žodį ir juo gyventi. Mes, būdami atviri tiesai, Dievo ieškome, bet jį priimti, juo įtikėti galime tik Šventosios Dvasios veikimu. Šventoji Dvasia yra Meilės Dvasia, įkvepianti žmones atlikti didelius meilės darbus. Bažnyčioje yra daug

(1 Kor 12, 3). Ji paskatina žmogų atsiverti tikėjimui, bet žmogus turi atsiliepti. Šią dalį reikia padaryti mums patiems. Kad Dievas žengtų mūsų link, ir mums reikia žengti jo link. Labiausiai juntame Šventosios Dvasios veikimą savo gyvenime, praktikuodami meilės darbus, mąstydami ne tik apie save, bet ir apie kitus. Mūsų išgyvenamas priešiškumas ar neapykanta ne tik atskiria mus nuo Dievo meilės, bet ir neleidžia veikti Šventajai Dvasiai. Dėl to turime nuolat budėti save tirdami.

Kas trečias gauna bent po pensiją Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 941,2 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, gavo bent vienos rūšies pensiją. Palyginti su 2010 m., pensijų gavėjų skaičius padidėjo 3,4 tūkst. (0,4 proc.). Lietuvos statistikos departamento pateiktais išankstiniais duomenimis, 2011 m. pabaigoje 708,5 tūkst., arba 75 proc., pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, iš kurių didžiausią dalį (85 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos. Šias pensijas gaunančiųjų 2012 m. pradžioje buvo 601,6 tūkst., palyginti su 2011 m., jų skaičius padidėjo 2,6 tūkst. Nuo 2009 m. sparčiausiai augo priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokų gavėjų skaičius, 2011 m. padidėjęs 18 proc., arba 2 tūkst. Šių išmokų gavėjai – asmenys, netekę darbo likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus ir pasinaudoję teise gauti išankstinę senatvės pensiją. Priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokas 2011 m. pabaigoje gavo 12,8 tūkst., arba 7 proc. priešpensinio amžiaus asmenų. Netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo 171,8 tūkst. (18 proc.) darbingo amžiaus asmenų, jų

skaičius 2011 m. sumažėjo 2 proc., arba 4,2 tūkst. 2011 m. pabaigoje 47,7 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, palyginti su 2010 m., jų skaičius sumažėjo 2 proc., arba 1,1 tūkst. Kaip ir praėjusiais metais, 233,5 tūkst. suaugusių asmenų dažniausiai kartu su senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis gavo našlių pensijas. Išankstiniais duomenimis, 2011 m. išlaidos pensijoms sudarė 8,2 mlrd. Lt ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 37,5 mln. Lt (0,5 proc.). Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), dėl spartesnio BVP augimo sumažėjo nuo 8,6 proc. 2010 m. iki 7,7 proc. 2011 m. Išlaidos pensijoms sudaro didžiausią visų Europos Sąjungos valstybių išlaidų socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms dalį. ES statistikos tarnybos – Eurostato – duomenimis, 2009 m. didžiausia išlaidų pensijoms dalis buvo Lenkijoje (63,9 proc.), Italijoje (56,4 proc.) ir Rumunijoje (55,7 proc.), mažiausia – Airijoje (27,7 proc.), Islandijoje (32,9 proc.) ir Norvegijoje (34 proc.). Lietuvoje šis rodiklis sudarė 46,5 proc. ir buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis (46,1 proc.). VL inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Savaitės komentaras

Teisėjos Neringos Venckienės kova

Edvardas Čiuldė Po mergaitės prievartinio paėmimo iš Klonio gatvės, atimant iš N.Venckienė globėjos statusą, teisėja išplatino pranešimą spaudai arba, tiksliau tariant, tokį kreipimąsi į tautą, kurį gal net galima būtų vadinti manifestu. Tai naujas momentas šioje fantasmagoriškoje (fantasmagorija – tai keisti, iliuziniai ar liguistos vaizduotės sukurti vaizdiniai – red. past.) istorijoje. Jis žymi posūkio tašką, kai teisėjos kova iš tiesioginių grumtynių gatvėje ir jai gerai pažįstamos teisinės kazuistikos srities, nevengiant, kaip matėme ir girdėjome, kraštutinai šiurkščių išsireiškimų

abiem atvejais, persikelia į nušlifuotos retorikos plotmę. Joje teisėja siekia sukurti normatyvinės leksikos pavyzdį, džiuginantį gerbėjų širdis gražbyliavimo užmojais. Keletas portalų išplatino šį kreipimąsi, tačiau nepastebėjau, kad kažkas būtų drįsęs pakomentuoti tekste išsakytas mintis. Nelabai norėčiau pelnyti N.Venckienės tekstų hermeneutiko (hermeneutika – filosofijos kryptis – red. past.) šlovės laurus, jos tekstų eksperto reputaciją, tačiau kai kurie momentai patraukė mano dėmesį prieš mano valią tiek stiliaus, tiek turinio

Įsiskaitę tikrai pastebėsite, kad teisėja čia tarsi siūlo klasikinio pavidalo kompromisą: neva tokį, kad ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus, žinoma, avimi laikant valstybę, o vilku – teisėtą (?) teisėjos reikalą palaikančią minią. Tekste beveik nekalbama apie praeitį, buvusius susidūrimus dėl vaiko globos teisių ir vadinamosios pedofilijos bylos, tačiau, jau žiūrint į ateitį, leidžiama suprasti, jog teisėja sieks užsitikrinti mažų mažiausiai tautos vado, ar kaip ten kitaip vadintųsi dar garbingiau, statusą ir prašom – šiukštu – netrukdyti. Po truputį išsidrąsinus ir –

atstovauti tautos sąžinei, orumui bei gebėjimui pasipriešinti blogio užmačioms. Be melagingo kuklumo leidžiama suprasti, kad Garliavos istorija – Lietuvos istorijos šlovingumo viršūnė. Esą už mūsų (t. y. N.Venckienės) jau nieko nelieka, nebėra kur trauktis. Nors man kažkodėl vis dar atrodo, jog už Venckų sodybos plyti, imu kaip pavyzdį, H.Daktaro sodyba ir t. t., dar galima suskaičiuoti daugybę gražiai sutvarkytų sodybų. Toks įtikėjimas savo misija, žinoma, kažkiek primena garsųjį Napoleono kom-

Be melagingo kuklumo leidžiama suprasti, kad Garliavos istorija – Lietuvos istorijos šlovingumo viršūnė. Esą už mūsų (t. y. N.Venckienės) jau nieko nelieka, nebėra kur trauktis. požiūriu. Dar daugiau – įdomiausios šiame tekste yra kaip tik potekstės, ne iki galo išplėtotos užuominos, neišsilukštenusios nuojautos, kurios kažką vis dėlto byloja.

žiū – jau be nereikalingo slapukavimo nustebusios publikos akivaizdoje užtikrinama, jog į teisėjos rankas pereina visų Lietuvos laikų visų išsivaduojamųjų kovų garbės regalijos ir teisė

pleksą, tačiau pernelyg neišryškėja šioje siurrealistinėje istorijoje, kurioje nežinia ko dar galima bus tikėtis. Neįtarkite manęs blogais ketinimais ką nors pašiepti ar šaržuoti –

parodijuoti visus pradžiuginusio teisėjos teksto neįmanoma iš principo, nes jis pranoksta bet kokią parodiją visais klasikinės parodijos žanro parametrais. Dėl to norėčiau kažkiek papriekaištauti šio teisėjos teksto rašytojui, kaip atrodo, parašiusiam taip pat ir teisėjos teisingą (?) knygą apie brolį (pradedu kažką nutuokti apie tikrąjį šių tekstų autorių, tačiau neturiu teisės be įrodymų skelbti savo spėjimų), kuris, regis, pernelyg neišgyvena tiražuodamas ne savo vardu sutirštintos konsistencijos kičo pavyzdžius. Ar tai reiškia, kad teisėjos kova iš herojinių pasakojimų etapo taip plastiškai perauga į kičo etapą? Šiaip ar taip, kai šalia mūsų herojės jau pradeda tūpčioti kiti neslepiantys savo ambicijų užkariauti pasaulį ir atkurti teisingumą superherojai, galima laukti netikėtų virsmų ir mutacijų, posūkių ir metamorfozių, žyminčių, kaip dingojasi, prasidėjusios išankstinės rinkiminės kovos dėl aukščiausio politinio posto peripetijas. Iš tiesų nujaučiama, kad kova šįkart bus įdomi ar net nuožmi, nes įsiaudrinusių pretendentų daugėja, o postas, vertas superherojaus, tik vienas...


2012 m. birželio 2 d. • Nr. 44 (9167) Valstiečių laikraštis

5


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Mėlynas Vienos kraujas Pernai „The Economist“ žurnalas antru miestu pasaulyje pagal gyvenimo kokybę įvardijo Vieną, Austrijos sostinę. Ir įtakinga tyrimų agentūra „Mercer“, įvertinusi 220ies didžiausių pasaulio miestų infrastruktūrą, finansus, saugumą, kultūrą bei poilsio galimybes, ketvirtąkart iš eilės pirmą vietą skyrė Vienai. Kad tai nenupirkta šlovė, o tikra tiesa, pajusite garsiosios Vienos kavinėje išgėrę kavos puodelį.

Tėvystės dovana veltui negaunama Žinomas aktorius, TV laidų ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas, pakalbintas Tėvo dienos išvakarėse, iškart įspėjo, kad kalbomis tėvystės reikalų Lietuvoje nepataisysi, nepakelsi smukusio tėvo autoriteto. Tėvystė, anot jo, patiriama tik savo kailiu.

Rūta Klišytė

Rūta Klišytė

11 p.

19 p.

Sodyba Vasarą pasitinkančios uogos Anksčiau nei žemuogės ir braškės pasirodo melsvauogio sausmedžio vaisiai. Jas galima laikyti pirmosiomis vasaros uogomis.

Pavojingas darbas – tik aukštalipiams Kuo daugiau medžių, tuo gražesnė sodyba. Tačiau medžiai, kaip ir visa, kas gyva, sensta. Sutrūnijęs beržas ar eglė gali tapti dideliu galvos skausmu, ypač jei auga arti pastatų.

Vijolė Aguonaitė Nijolė Baronienė

7 p.

7 p.

Sveikata Širdininkai karščių nelaukia Šiluma kaulų nelaužo, bet karšti orai gali pakenkti širdžiai ir kraujagyslėms. Asta Geibūnienė

23 p.

Vandenyje tykantys priešai Maudymosi sezono metu padidėja įvairių užkrečiamųjų ligų rizika. Karolina Stankaitytė

23 p.

Valstieciu laikrastis 2012 06 02  

Valstieciu laikrastis 2012 06 02

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you